Civilinė byla Nr. e2A-396-790/2022
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00542-2021-1
Procesinio sprendimo kategorija 2.7.4.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. liepos 5 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Gudžiūnienės ir Agnės Tikniūtės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Šv. Jokūbo kelio asociacijos ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos valstybiniam patentų biurui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo įregistruoti prekių ženklą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Šv. Jokūbo kelio asociacija kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro (toliau – Patentų biuras) Apeliacinio skyriaus 2021 m. vasario 17 d. sprendimą Nr. 2Ap-2132 (toliau – Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą įregistruoti ieškovės prekių ženklą Camino Lituano (toliau – Prekių ženklas) (paraiškos Nr. 20200305) 16 klasės pagal Nicos klasifikaciją (toliau –16 klasės) prekėms.
2. Ieškovė nurodė, kad 2017 m. pradėjo kurti piligriminių kelių, pavadinimu Camino Lituano, maršrutus Lietuvoje. Ieškovei priklauso svetainė http://www.caminolituano.com/, užregistruota 2017 m. kovo 1 d., kurioje skelbiama informacija, susijusi su ieškovės iniciatyva ir lėšomis sukurtais Camino Lituano maršrutais Lietuvoje. Ieškovė yra užregistravusi žodinį ženklą Camino Lituano, registracijos Nr. 81854, 41, 43 klasėms paslaugoms žymėti, vėliau pateikė paraišką dėl šio prekių ženklo registracijos 16 klasės prekėms žymėti. Patentų biuras 2020 m. liepos 29 d. sprendimu atsisakė registruoti Prekių ženklą 16 klasės prekėms žymėti kaip neatitinkantį Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (toliau – PŽĮ) 7 straipsnio reikalavimų. Ieškovė, nesutikdama su Patentų biuro 2020 m. liepos 29 d. sprendimu pateikė apeliaciją, tačiau Patentų biuras skundžiamu Sprendimu ieškovės apeliaciją atmetė.
3. Ieškovė teigė, kad žodžių junginys Camino Lituano leidžia patikimai ieškovės gaminamas 16 klasės prekes atskirti nuo prekių, kurias siūlo kiti rinkos dalyviai. Sprendime semantinė žodžių junginio Camino Lituano prasmė nepagrįstai išplėsta ir žodžių junginys verčiamas ne pažodžiui, kaip reiškiantis Lietuvos kelią, o kaip Šv. Jokūbo kelias, teigiant, kad taip šį žodžių junginį ir žymenį supras Lietuvos vartotojai. Ispanų kalbos žodis camino Lietuvos vartotojams apskritai nėra suprantamas kaip reiškiantis žodį „kelias“, nes didžioji dalis Lietuvos vartotojų nemoka ispanų kalbos, be to, žodis camino Lietuvos vartotojams iki 2017 m. nesiasocijavo su Šv. Jokūbo keliu Ispanijoje. Žodžių junginys Camino Lituano nereiškia ir negali būti verčiamas kaip Šv. Jokūbo kelias Lietuvoje, o tokia prasme šis žodžių junginys pradėtas vartoti Lietuvoje ir išpopuliarintas būtent ieškovės – Šv. Jokūbo kelio asociacijos, kuri sukūrė Camino Lituano maršrutus Lietuvoje.
4. Ieškovė atkreipė dėmesį, kad žymenį turi būti atsisakoma registruoti dėl jo aprašomojo pobūdžio jeigu jis turi reikšmę, kurią atitinkama visuomenė iš karto suvokia kaip suteikiančią informaciją apie prekes ir paslaugas, dėl kurių paduota paraiška. Nagrinėjamu atveju žodžių junginys Camino Lituano, įvertinus jo semantinę reikšmę, neturi jokių prasminių sąsajų su 16 klasės prekėmis (geografijos žemėlapiai, knygos, brošiūros, antspaudai, bukletai), t. y. nei „kelias“, nei „Lietuvos kelias“, nei Sprendime nurodomas Šv. Jokūbo kelias neturi jokio prasminio ryšio su leidybos prekėmis. Tai reiškia, kad žymuo Camino Lituano neturi jokio tiesioginio, aiškaus, konkretus ir suprantamo be papildomų svarstymų ryšio su 16 klasės prekėmis. Leidinio – žemėlapio, knygos, brošiūros turinys gali būti bet koks ir niekaip negali bei neturi būti priskiriamas prie tų elementų, kuriuos žymuo aprašo. Net jeigu teismas vertintų, kad žymuo Camino Lituano neturi skiriamojo požymio (yra aprašomojo pobūdžio) 16 klasės prekėms žymėti, šis Prekių ženklas aktyviai naudojamas ieškovės veikloje ir jos teikiamoms paslaugoms ar gaminamoms prekėms žymėti, dėl to yra įgijęs skiriamąjį požymį (PŽĮ 7 straipsnio 2 dalis).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimu ieškinį patenkino – panaikino Sprendimą ir įpareigojo Patentų biurą įregistruoti Prekių ženklą visoms ieškovės paraiškoje nurodytoms 16 klasės prekėms.
6. Teismo vertinimu, prašomas įregistruoti žymuo yra pakankamai unikalus ir originalus, kad atitiktų PŽĮ 2 straipsnio 2 dalyje ir 5 straipsnyje bei 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 2017/1001 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo (toliau – Reglamentas) nurodytą prekių ženklo paskirtį. Byloje nėra nustatyta, kad minėtas žodžių darinys buvo naudojamas anksčiau. Be to, vertinant žymens, pareikšto registruoti kaip prekių ženklo, atitiktį įstatyme nustatytiems absoliutiems reikalavimams, nėra reikalaujama originalumo, tačiau suinteresuotoji visuomenė ženklą turi suvokti kaip prekių komercinės kilmės šaltinį.
7. Teismas nurodė, kad atsakovas be pagrindo žodžių junginio Camino Lituano prasmę išplėtė, vienareikšmiškai teigdamas, kad Lietuvos vartotojai šį žodžių junginį supras kaip Šv. Jokūbo kelią, be savo subjektyvių vertinimų, nepateikdamas papildomų argumentų tokia išvadai pagrįsti. Visiems yra žinoma, kad didžioji dalis Lietuvos gyventojų nemoka ispanų kalbos, o tuo atveju, jeigu būtų padaryta prielaida, jog gyventojai šią kalbą supranta, verčiant pažodžiui žymenį iš ispanų kalbos, minėtas žodžių junginys reiškia Lietuvos kelią, o ne Šv. Jokūbo kelią. Tai, kad be Camino Lituano Lietuvoje yra ir kitų piligriminių kelių, patvirtina Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos puslapyje pateikiama informacija apie piligriminius kelius, tačiau žymuo Camino Lituano yra siejamas tik su vienu piligriminiu keliu ir negali būti laikomas savaime neturinčiu jokio skiriamojo požymio. Ieškovės pateikta apklausa patvirtina, kad Lietuvos gyventojai iš esmės nesupranta aptariamo žodžių junginio semantinės reikšmės; gyventojai, suprantantys jo reikšmę, tiesiogiai nesusieja jo su Šv. Jokūbo keliu Lietuvoje. Taigi, byloje nėra duomenų, kad junginio Camino Lituano prasmė yra aiški Lietuvos vartotojui ir dėl to neturi jokio skiriamojo požymio. Todėl, teismo vertinimu, prašomo registruoti žodinio ženklo junginys leidžia ieškovės 16 klasės prekes atskirti nuo kitų subjektų prekių.
8. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad ieškovė neturi pagrindo remtis vien tik ankstesniu atsakovo sprendimu registruoti ženklą Camino Lituano 41 ir 43 klasės paslaugoms, kadangi kiekvienas ginčas turi būti nagrinėjamas individuliai. Tačiau atsakovo pozicijos nuoseklumas patvirtina, kad ir jam pačiam aptariamo žodžių junginio prasmė ir skiriamojo požymio (ne)egzistavimas nėra akivaizdūs, nes anksčiau jis nebuvo nustatęs absoliučių atsisakymo registruoti ženklą pagrindų.
9. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad Lietuvos vartotojams žodžių junginys Camino Lituano neturi aiškios prasmės, negali patvirtinti, jog jis neturi skiriamojo požymio 16 klasės prekėms žymėti ir jas aprašo, nes aiškios prasmės neturintis žodžių junginys negali turėti prasminių sąsajų su 16 klasės prekėmis ir negali žymėti jų rūšies, kokybės, kiekio, paskirties, vertės, geografinės kilmės arba prekių pagaminimo ar paslaugos suteikimo laiko ar kitų prekių ar paslaugų charakteristikų. Byloje nenustatyta, kad Lietuvoje šiuo žodžių junginiu žymimos 16 klasės prekės ar paslaugos. Be to, žodžių junginys, net ir įvertinus atsakovo nurodomą jo semantinę reikšmę, negali būti vertinamas kaip turintis prasminių sąsajų su 16 klasės prekėmis (kaip nurodoma Nicos klasifikacijos klasių sąrašo paaiškinime, 16 klasė daugiausia apima popierių, kartoną, jų gaminius, raštinės reikmenis), kadangi Šv. Jokūbo kelias, „kelias“ ar „Lietuvos kelias“ neturi jokio prasminio ryšio su leidybos prekėmis. Tai reiškia, kad prašomas užregistruoti Prekių ženklas gali išsiskirti iš kitų 16 klasės prekių ir atlikti prekių kilmės šaltinio funkciją.
10. Teismas pažymėjo, kad prekių ženklas skiriamąjį požymį gali būti įgijęs dėl naudojimo. Ieškovė pateikė įrodymus, kad jau nuo 2017 metų žiniasklaidos priemonėse yra skleidžiama informacija apie Camino Lituano kaip apie piligriminio kelio atkarpą, kurią organizuoja išimtinai tik ieškovė, visa informacija apie ieškovės veiklą (kelio maršrutai, žemėlapiai, nakvynės vietos) yra pateikta jos internetiniame puslapyje, ieškovė turi paskyras socialiniuose tinkluose ir vykdo leidybinę veiklą. Todėl informacija apie Camino Lituano Lietuvoje paplito nuo 2017 metų, kai buvo įsteigta ieškovė ir ši informacija tam tikrai visuomenės grupei asocijuojasi būtent su jos veikla ir teikiamomis paslaugomis ar parduodamomis prekėmis. Ieškovės žymens Camino Lituano naudojimas kitai prekių ir paslaugų grupei (41, 43 klasėms paslaugoms žymėti) taip pat gali reikšti jo, kaip Prekių ženklo 16 klasės prekėms ar paslaugoms naudojimą, ir būti vertinamas, sprendžiant, ar Prekių ženklas įgijo skiriamąjį požymį dėl jo naudojimo. Šios išvados nepaneigia aplinkybė, kad pagal visuomenės apklausos rezultatus, didžioji dalis visuomenės aptariamo žodžių junginio nesieja su ieškove. Atitinkamai suinteresuotai visuomenės grupei, besidominčiai piligriminiais keliais, šis žymuo asocijuojasi būtent su ieškovės veikla.
11. Teismas nesutiko su atsakovo pozicija, kad jis turėjo vertinti byloje tik tuos įrodymus, kurie buvo pateikti atsakovui. Atsakovas remiasi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktika, tačiau jo nurodytų bylų aplinkybės nesutampa su šios bylos situacija, be to, ESTT nėra konstatavęs, kad, nacionaliniam teismui tikrinant skundžiamo sprendimo pagrįstumą, šalys negali teikti papildomų paaiškinimų ar įrodymų. Ieškovės pateikti paaiškinimai ir papildomas įrodymas (visuomenės apklausa) nėra susiję su aplinkybėmis, atsiradusiomis po skundžiamo sprendimo priėmimo, jie tik iliustruoja Lietuvos visuomenės nuomonę apie ispaniškų žodžių prasmę. Teisminio proceso metu šalims ribojant galimybę pateikti papildomus paaiškinimus ir įrodymus, būtų paneigiama ieškovės teisė skųsti ginčijamą sprendimą PŽĮ 45 straipsnyje nustatyta tvarka ir būtų pažeisti rungimosi, betarpiškumo, dispozityvumo ir kiti teisės principai.
12. Teismas pažymėjo, kad baigiamųjų kalbų metu atsakovas nurodė, jog žymuo negali būti registruojamas ir dėl to, kad jis sudarytas iš oficialaus Lietuvos simbolio – valstybės pavadinimo. Tačiau tokie argumentai nebuvo nurodyti sprendime atsisakyti tenkinti prašymą registruoti ženklą, byloje ginčijamame Sprendime ir atsakovo procesiniuose dokumentuose, todėl jos nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Kita vertus, žodis Lituano nėra oficialus Lietuvos pavadinimas (ispaniškai Lietuva – Lituania, o Lituano reiškia lietuvių), todėl nurodytos aplinkybės nėra priežastimi neregistruoti ieškovės žodinio žymens PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Apeliaciniame skunde atsakovas Patentų biuras prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
13.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad prašomas įregistruoti žymuo Camino Lituano yra pakankamai unikalus ir originalus, remdamasis vien tik tuo, kad šis junginys anksčiau nebuvo naudojamas. PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų taikymui nėra reikšmingos priežastys, dėl kurių konkretus žymuo yra tapęs aprašomuoju. Ginčo atveju reikšmingas yra ne žymens originalumo ar sukūrimo aplinkybių įvertinimas, o aplinkybės, kaip žymenį suvokia vartotojai ir žymens gebėjimas atlikti prekių kilmės identifikavimo funkciją. Camino keliais yra vadinami Šv. Jokūbo keliai skirtingose Europos valstybėse, tačiau Europos Sąjungoje šie žymenys, sudaryti vien tik iš žodinių elementų derinio, nėra registruoti prekių ženklais, taip pat ir 16 klasės prekėms. Todėl žymuo Camino Lituano, sudarytas iš ispaniško žodžio camino ir konkrečios valstybės pavadinimo, laikytinas įprasta nuoroda į katalikų piligriminį Šv. Jokūbo kelią, vedantį per tam tikros valstybės teritoriją.
13.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi prielaida, kad Lietuvos gyventojai nemoka ispanų kalbos, todėl turėtų nesuprasti prašomo įregistruoti žymens prasmės. Nors tokią prielaidą teismas grindė 2021 m. gegužės mėn. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Spinter tyrimai“ atlikto tyrimo ataskaita, šis tyrimas negali būti laikomas tinkamu įrodymu, nes turėjo būti pateiktas iki Sprendimo priėmimo. Vėliau surinktų ir parengtų įrodymų prijungimas prie bylos ir ypatingos reikšmės suteikimas pirmosios instancijos teismo sprendime lemia situaciją, kad Sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas yra vertinamas 2021 m. gegužės 18–28 d. nustatytų aplinkybių kontekste. Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas turi būti vertinamas tik pagal Patentų biuro Apeliaciniam skyriui tuo metu prieinamą informaciją ir pateiktus įrodymus.
13.3. Sprendime atsakovas išsamiai išnagrinėjo junginio Camino Lituano prasmę, Lietuvos vartotojų šio junginio suvokimą ir nustatė, kad minėtas junginys pažįstamas ir žinomas kaip Šv. Jokūbo kelio maršruto Lietuvoje žymuo. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime akcentavo tik pažodinį šio žymens vertimo į lietuvių kalbą aspektą, neatsižvelgdamas į Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos ir ESTT formuojamą praktiką – atsisakymui įregistruoti žodį nėra būtina, kad žodis būtų įrašytas į žodyną, nes svarbiausia įprasta ir tiesioginė reikšmė bei aplinkybė, kad terminą turi vartoti dalis atitinkamos visuomenės arba dalis visuomenės terminą galėtų suprasti kaip prekių ar paslaugų savybių aprašymą. Junginį Camino Lituano Lietuvių vartotojai naudoja ne kaip prekių ženklą prekių žymėjimui, o kaip reiškiantį piligriminį, pažintinį, turistinį Šv. Jokūbo kelią. Ieškovė, teikdama rašytines pastabas dėl ekspertizės stadijoje esančių ženklų neatitikimo PŽĮ 7 straipsnio 1 ir (ar) 2 dalyse išvardintiems reikalavimams, yra nurodžiusi, kad Šv. Jokūbo kelias yra tarptautinis reiškinys, šiuo bendriniu vardu vadinami daug ilgų distancijų pėsčiųjų maršrutų Europoje, vedančių į Santjago de Kompostela katedrą.
13.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino žymens Camino Lituano ryšio su 16 klasės prekėmis, o tai nulėmė neteisingą bylos faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimą. Būtent 16 klasės prekės laikomos tokiomis, kurioms yra būdingas neregistruotinas dalykas arba turinys. Nagrinėjamo ginčo atveju žymuo Camino Lituano nurodo 16 klasės prekių „geografijos žemėlapiai; knygos; brošiūros; antspaudai; bukletai“ temą ir (ar) turinį – kad tai yra spausdintinė medžiaga, kurioje perteikiama informacija apie piligriminį Šv. Jokūbo kelią Lietuvoje. Net ir įrodžius, kad ginčo junginys pradėtas vartoti Lietuvoje ir išpopuliarintas būtent ieškovės, tai nekeičia fakto, kad paraiškos padavimo metu žymuo nurodo geografinį, piligriminį objektą – Šv. Jokūbo kelio maršrutą Lietuvoje. Toks žymuo teikia aprašomojo pobūdžio informaciją ir laikomas neturinčiu skiriamojo požymio, žymuo negalės atlikti identifikacinės prekių ženklo funkcijos.
13.5. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo atliktu žymens Camino Lituano skiriamojo požymio įgijimo dėl naudojimo vertinimu. Į bylą pateiktuose informacijos šaltiniuose ieškovės pavadinimas nėra minimas, taip pat ginčo nagrinėjimo metu Patentų biure domeno vardu www.caminolituano.com pavadintoje interneto svetainėje nebuvo nuorodos į Šv. Jokūbo kelio asociaciją. Iš socialinio tinklo Facebook ekrano spaudinio nėra galimybės nustatyti, kada po junginiu Camino Lituano buvo įkeltas ieškovės pavadinimas. Ieškovės įsteigimo momentas nėra susijęs su vertinimu, ar konkretus žymuo atlieka prekių ženklo funkcijas. Į bylą nepateikta duomenų dėl investicijų į Prekių ženklo reklamą ir užimamos rinkos dalį. Ieškovei tenka pareiga įrodyti konkrečią ir pagrįstą informaciją, leidžiančią daryti išvadą, kad prašomas įregistruoti žymuo pasižymi skiriamuoju požymiu ar įgijo jį per naudojimą. Iš ieškovės pateiktų įrodymų negalima daryti išvados, kad žymens naudojimas buvo tokio pobūdžio, jog vartotojas suvoktų, kad prekės, žymimos Prekių ženklu, yra kilusios iš konkrečios įmonės ir gali būti atskirtos nuo kitų įmonių prekių.
14. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė Šv. Jokūbo kelio asociacija prašo jo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
14.1. Pagal nacionalinę teisę gali būti neleidžiama atsižvelgti į faktus ir aplinkybes, atsiradusius po kompetentingos valdžios institucijos sprendimo, dėl kurio ginčas nagrinėjamas teisme, priėmimo. Nagrinėjamu atveju į bylą pateikta visuomenės nuomonės apklausa neįrodo jokių naujų faktų ir aplinkybių, o tik patvirtina aplinkybę, kuria ieškovė rėmėsi nagrinėjant ginčą Patentų biure ir pirmosios instancijos teisme, kad jos teikiamas registruoti žymuo Lietuvos visuomenės nėra suprantamas kaip reiškiantis Šv. Jokūbo kelią Lietuvoje. Be to, Lietuvoje nustatytas Patentų biuro sprendimų peržiūros ginčo teisena modelis neriboja ieškovės teisės ginčijant Patentų biuro sprendimą savo ieškinio pagrįstumą įrodinėti į bylą teikiamais įrodymais, jei jie yra teikiami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) nustatytais terminais ir tvarka. Ieškovė, pateikdama naujus įrodymus, vykdė jai CPK įtvirtintą įrodinėjimo pareigą.
14.2. Žymens skiriamasis požymis, įskaitant įgytąjį dėl naudojimo, turi būti vertinamas prekių ar paslaugų, kurioms prekių ženklą prašoma įregistruoti, atžvilgiu ir atsižvelgiant į paprasto, pakankamai informuoto ir protingai pastabaus bei nuovokaus vartotojo preziumuojamą suvokimą apie nagrinėjamų prekių ir paslaugų kategoriją. Vertinant žymens, pareikšto registruoti kaip prekių ženklo, atitiktį įstatyme nustatytiems absoliutiems reikalavimams, nėra reikalaujama žymens originalumo, tačiau suinteresuotoji visuomenė ženklą turi suvokti kaip prekių komercinės kilmės šaltinį. Žodžių junginys Camino Lituano leidžia patikimai ieškovės gaminamas 16 klasės prekes atskirti nuo prekių, kurias siūlo kiti rinkos dalyviai. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad Lietuvos vartotojai žymens Camino Lituano reikšmės nesupranta taip, kaip ją supranta atsakovas – ispanų kalbos žodis camino Lietuvos vartotojų nebuvo suprantamas kaip žodis „kelias“, nes didžioji dalis Lietuvos vartotojų nemoka ispanų kalbos, be to, žodis camino Lietuvos vartotojams iki 2017 m. nebuvo susijęs su Šv. Jokūbo keliu Ispanijoje, taip pat žodžių junginys Camino Lituano nereiškia ir negali būti verčiamas kaip Šv. Jokūbo kelias Lietuvoje, o tokia prasme šis žodžių junginys pradėtas vartoti Lietuvoje ir išpopuliarintas būtent ieškovės. Byloje pateikta visuomenės nuomonės apklausa parodė, kad 75 proc. apklaustųjų apskritai neatsakė į klausimą, ką reiškia žodžių junginys Camino Lituano, nes tokio žodžių junginio nesuprato. Be to, žodžių junginys Camino Lituano vertintinas kaip neturintis jokių prasminių sąsajų su 16 klasės prekėmis.
14.3. Patentų biuro sprendime neatsižvelgta į aplinkybę, kad informacija apie Camino Lituano Lietuvoje paplito (ribota apimtimi) nuo tada, kai buvo įsteigta ieškovė ir išskirtinai dėl ieškovės veiksmų, o iki to šis žymuo nebuvo žinomas ir pažįstamas. Be to, žymens atpažįstamumas automatiškai nereiškia, kad Lietuvos vartotojai žymenį Camino Lituano supranta kaip reiškiantį Šv. Jokūbo kelio maršrutą Lietuvoje. Priešingai, informacijos apie Camino Lituano paplitimas patvirtina tai, kad tam tikrai vartotojų grupei šis žymuo asocijuojasi būtent su ieškovės veikla ir jos teikiamomis paslaugomis ir (ar) parduodamomis prekėmis. Nekomercinis ieškovės veiklos pobūdis lemia tai, kad žymuo populiarinamas iš esmės savanorystės pagrindais, o tokiais atvejais reikalauti žymens žinomumą patvirtinti įrodymais apie investicijas į reklamą yra nepagrįsta. Vis dėlto, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad dalis visuomenės ginčo žymenį asocijuoja su ieškove ir jos veikla, todėl ieškovės prekių ženklas įgijo skiriamąjį požymį ir turi būti registruotinas PŽĮ 7 straipsnio 2 dalies pagrindu.
15. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą – 2019 m. gruodžio 11 d. Šv. Jokūbo asociacijos pastabas, tačiau ieškovė šio įrodymo prašo nepriimti, atsižvelgiant į aplinkybes, kad pastabos nėra susijusios su nagrinėjamu ginču, be to, šis dokumentas galėjo būti pateiktas į bylą nagrinėjant ginčą pirmosios instancijos teisme.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl naujo įrodymo priėmimo
17. Nors atsakovas apeliaciniame skunde nesuformulavo prašymo priimti naujo įrodymo, tačiau kartu su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą – 2019 m. gruodžio 11 d. Šv. Jokūbo kelio asociacijos pastabas.
18. Pagal CPK 314 straipsnyje įtvirtintą taisyklę, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, patikrina ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
19. Nagrinėjamu atveju atsakovo pateiktas naujas įrodymas – 2019 m. gruodžio 11 d. Šv. Jokūbo kelio asociacijos pastabos – neturi teisinės reikšmės sprendžiant byloje kilusius klausimus, todėl nėra priimamas. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės Šv. Jokūbo kelio asociacijos pastabos buvo pateiktos Patentų biurui nagrinėjant Šv. Jokūbo kelio draugų asociacijos prekių ženklų Camino de Santiago Lituania (paraiškos Nr. 2019 1876) ir Švento Jokūbo kelias (paraiškos Nr. 2019 1877) registracijos galimybę 41 klasės paslaugoms. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl kito Prekių ženklo, kurį sudaro kitas žymuo ir kita žodžių kombinacija, registracijos, be to, Prekių ženklą prašoma įregistruoti ne 41 klasės paslaugoms, o 16 klasės prekėms, taip pat skiriasi pareiškėjas, prašantis įregistruoti ginčo žymenį. Todėl atsakovo su apeliaciniu skundu pateiktas naujas įrodymas nėra susijęs su nagrinėjamo ginčo dalyku. Be to, atsižvelgus į naujo įrodymo sudarymo datą – 2019 m. gruodžio 11 d. – matyti, kad šis įrodymas galėjo būti pateiktas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tačiau atsakovas, teikdamas šį įrodymą apeliacinės instancijos teismui, jokių argumentų, pagrindžiančių kliūtis pateikti minėtą įrodymą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nenurodė. Todėl atsakovo Patentų biuro naujai teikiamą įrodymą – 2019 m. gruodžio 11 d. Šv. Jokūbo kelio asociacijos pastabas –atsisakoma priimti ir jis nėra vertinamas nagrinėjant ginčą.
Dėl nagrinėjamai bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
20. Ieškovė Šv. Jokūbo kelio asociacija 2020 m. vasario 13 d. pateikė paraišką registruoti žodinį Prekių ženklą Camino Lituano 16 klasės prekėms: „geografijos žemėlapiai; knygos; brošiūros; antspaudai; bukletai“. Patentų biuro Prekių ženklų ir dizaino skyrius 2020 m. birželio 9 d. priėmė sprendimą Prekių ženklo neregistruoti visoms prekėms, nes jis: 1) neturi jokio skiriamojo požymio (PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punktas); 2) sudarytas tik iš tokių žymenų arba nuorodų, kurie prekyboje gali būti naudojami žymėti rūšiai, kokybei, kiekiui, paskirčiai, vertei, geografinei kilmei arba prekių pagaminimo ar paslaugos suteikimo laikui, arba kitoms prekių ar paslaugų charakteristikoms, išskyrus PŽĮ 30 straipsnio 2 dalyje ir 31 straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus (PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškovė 2020 m. liepos 24 d. pateikė prašymą dėl pakartotinės Prekių ženklo ekspertizės. Patentų biuras 2020 m. liepos 29 d. sprendimu paliko galioti 2020 m. birželio 9 d. priimtą sprendimą Prekių ženklo neregistruoti visoms 16 klasės prekėms.
21. Ieškovė 2020 m. lapkričio 3 d. pateikė patikslintą apeliaciją dėl paraiškos ekspertizės išvadų peržiūrėjimo, prašydama panaikinti Patentų biuro 2020 m. liepos 29 d. sprendimą ir pripažinti, kad Prekių ženklas atitinka PŽĮ 7 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus visoms paraiškoje nurodytoms prekėms, argumentuodama, kad: 1) ispanų kalbos žodis camino Lietuvos vartotojų, pirma, nebus suprantamas kaip žodis kelias, nes didžioji dalis Lietuvos vartotojų nemoka ispanų kalbos; 2) žodžio camino Lietuvos vartotojai nesieja su Šv. Jokūbo keliu Ispanijoje; 3) žodžių junginį Camino Lituano Lietuvoje vartoti pradėjo ir išpopuliarino būtent ieškovė Šv. Jokūbo kelio asociacija; 4) žodžių junginys Camino Lituano, net ir įvertinus jo semantinę reikšmę, vertintinas kaip neturintis jokių prasminių sąsajų su 16 klasės prekėmis.
22. Patentų biuras Sprendimu ieškovės apeliaciją atmetė, kadangi 1) prašomas įregistruoti žymuo Camino Lituano teikia informaciją apie prekių turinį; žodžių junginys Camino Lituano reiškia Šv. Jokūbo kelio maršrutą Lietuvoje, todėl suinteresuoto vartotojo gali būti suvokiamas tik kaip aprašantis 16 klasei priskirtų prekių temą ir (ar) jų turinį – kad tai yra spausdintinė medžiaga, kurioje perteikiama informacija apie piligriminį Šv. Jokūbo kelią Lietuvoje; 2) prašomas įregistruoti žymuo žymi prekių, kurių atžvilgiu jį prašoma įregistruoti (16 klasės prekėms), charakteristikas, vartotojų jis bus suvokiamas tik kaip nurodantis Prekių ženklo paraiškoje išvardytų prekių dalyką ir turinį; 3) iš ieškovės pateiktos informacijos negalima spręsti, kokia visuomenės dalis žymenį Camino Lituano sieja su ieškove.
23. Ieškovė teismine tvarka prašo panaikinti Sprendimą ir Prekių ženklą įregistruoti. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį patenkino. Atsakovas Patentų biuras apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pažymėdamas, kad Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas turėjo būti vertinamas tik pagal Sprendimo priėmimo metu prieinamą informaciją ir pateiktus įrodymus; Lietuvos vartotojams Camino Lituano junginys yra suprantamas, kaip reiškiantis Šv. Jokūbo kelio maršrutą Lietuvoje, minėtas žymuo nurodo 16 klasės prekių temą ir (ar) turinį, t. y. yra aprašomojo pobūdžio, o iš byloje esančių įrodymų negalima daryti išvados, kad Prekių ženklo naudojimas buvo tokio pobūdžio, kad vartotojas suvoktų, jog juo ženklinamos prekės yra kilusios iš konkretaus ūkio subjekto ir jas galima atskirti nuo kitų subjektų teikiamų prekių ar paslaugų.
24. Taigi nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl galimybės registruoti Prekių ženklą Camino Lituano. Šalys nesutaria, ar toks Prekių ženklas turi skiriamąjį požymį (PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ar jis apibūdina prekes, kurioms jis yra registruojamas (16 klasė) (PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 3 punktas), ar Prekių ženklas gali būti įregistruotas pripažinus, kad jis įgijo skiriamąjį požymį dėl naudojimo (PŽĮ 7 straipsnio 2 dalis).
Dėl atsisakymo įregistruoti Prekių ženklą PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu
25. Pagal PŽĮ 5 straipsnį prekių ženklas yra bet koks žymuo, taip pat ir sudarytas iš žodžių, jeigu jis: 1) gali atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kitų asmenų prekių arba paslaugų ir 2) jeigu žymenį galima pateikti Lietuvos Respublikos prekių ženklų registre taip, kad kompetentingos institucijos ir visuomenė galėtų aiškiai ir tiksliai nustatyti ženklo savininkui suteiktos apsaugos objektą. Pažymėtina, kad skiriamojo požymio nebuvimas yra absoliutus pagrindas atsisakyti registruoti prekių ženklą (PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Toks pat atsisakymo registruoti prekių ženklą požymis įtvirtintas 2015 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/2436 valstybių narių teisės aktams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti (toliau – Direktyva), kurios nuostatos perkeltos į PŽĮ, 4 straipsnio 1 dalies b punkte.
26. Kadangi PŽĮ įgyvendina Direktyvą, todėl aiškinant PŽĮ įstatymo normas, remtinasi ESTT praktika, aiškinančia Direktyvos ir iki jos priėmimo galiojusių teisės aktų (2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/95/EB valstybių narių teisės aktams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti, Pirmoji Tarybos direktyva 1988 m. gruodžio 21 d. valstybių narių įstatymams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti Nr. 89/104/EEB), be kita ko, Reglamento (ir iki jo įsigaliojimo galiojusių 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (kodifikuota redakcija), 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo) nuostatas. ESTT yra nurodęs, kad nacionalinės prekių ženklų sistemos ir Europos Bendrijos prekių ženklo sistema sukurtos harmonizuotų teisės aktų pagrindu, todėl jos turi tuos pačius tikslus ir, nors veikia skirtingais geografiniais lygmenimis, sudaro vieną integruotą visumą (ESTT 2004 m. vasario 12 d. sprendimas Koninklijke KPN Nederland NV prieš Benelux-Merkenbureau, C-363/99).
27. Prekių ženklo skiriamasis požymis reiškia, kad atitinkamas prekių ženklas leidžia identifikuoti prekę, kuriai prašoma registracijos, kaip pagamintą konkrečios įmonės, ir taip atskirti šią prekę nuo kitų įmonių prekių (ESTT 2011 m. spalio 20 d. sprendimo sujungtose bylose Freixenet, SA prieš Office for Harmonisation in the Internal Market (Trade Marks and Designs) (OHIM), C?344/10 P, C?345/10 P 42 punktas). Pagrindinė prekių ženklo funkcija yra užtikrinti vartotojui ar galutiniam naudotojui prekės ar nurodytos paslaugos kilmės tapatybę (ESTT 1998 m. rugsėjo 28 d. sprendimo Canon Kabushiki Kaisha prieš Metro-Goldwyn-Mayer Inc, C-39/97 28 punktas). Prekių ženklo skiriamasis požymis vertinamas, visų pirma, atsižvelgiant į prekes arba paslaugas, kurioms prašoma įregistruoti prekių ženklą, ir, antra, atsižvelgiant į tai, kaip nagrinėjamas prekes ar paslaugas suvokia atitinkama visuomenė, kurią sudaro vidutiniai šių prekių ar paslaugų vartotojai (žr., pvz., ESTT 2002 m. birželio 18 d. sprendimo Koninklijke Philips Electronics NV prieš Remington Consumer Products Ltd, C-299/99 59, 63 punktai).
28. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Prekių ženklas Camino Lituano leidžia ieškovės prekes, priskirtinas 16 klasei, atskirti nuo kitų subjektų prekių. Teisėjų kolegijos nuomone, žodžių junginys Camino Lituano turi pakankamą skiriamąjį požymį, pagal kurį vartotojas galės identifikuoti 16 klasei priskirtinas prekes kaip tiekiamas būtent ieškovės, o ne kitų ūkio subjektų.
29. Teisėjų kolegija kaip nepagrįstus vertina apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, kad žodžių junginys Camino Lituano neturi skiriamojo požymio, nes Lietuvos vartotojų yra suprantamas kaip nuoroda į katalikų piligriminį Šv. Jokūbo kelią. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad prašomas įregistruoti Prekių ženklas yra užsienio kalbos, t. y. ispanų kalbos, žodžių junginys. Nei PŽĮ, nei Direktyvos nuostatos nedraudžia valstybėje registruoti prekių ženklo, sudaryto iš užsienio kalbos žodžių junginio. Kreipiantis dėl užsienio kalba sudaryto žodinio žymens registracijos teisės aktuose nėra įtvirtinta reikalavimo vertinti atitinkamo žodžių junginio vertimo į registracijos valstybės kalbą, t. y. vertinamas prašomo įregistruoti iš užsienio kalbos žodžių sudaryto žymens skiriamasis požymis, o ne jo tiesioginė reikšmė registracijos valstybėje. Todėl nagrinėjamu atveju svarbus ne pažodinis Prekių ženklo vertimo į lietuvių kalbą aspektas, o aplinkybė, kokią reikšmę patys vartotojai suteikia prašomam įregistruoti Prekių ženklui.
30. ESTT yra išaiškinęs, kad įmanomos situacijos, jog dėl kalbinių, kultūrinių, socialinių ir ekonominių valstybių narių skirtumų prekių ženklas, kuris vienoje valstybėje narėje neturi skiriamųjų požymių ar yra apibūdinantis atitinkamas prekes ar paslaugas, toks nebus kitoje valstybėje narėje. Todėl Direktyvos 3 straipsnio 1 dalies b ir c punktai (aktualios redakcijos – Direktyvos 4 straipsnio 1 dalies b ir c punktai) nedraudžia kaip nacionalinį prekių ženklą registruoti pasiskolintą žodį iš kitos valstybės narės kalbos, kurioje jis neturi skiriamųjų požymių ar yra apibūdinantis prekes ar paslaugas, kurioms prašoma jį įregistruoti, nebent suinteresuotieji asmenys valstybėje narėje, kurioje prašoma jį įregistruoti, gali suprasti šio žodžio reikšmę (ESTT 2006 m. kovo 9 d. sprendimas byloje Matratzen Concord AG prieš Hukla Germany SA, C?421/04). Taigi, atsakovo apeliaciniame skunde nurodomi teiginiai, kad ispanų kalbos žodžiu camino Europos Sąjungos valstybėse yra vadinami piligriminiai Šv. Jokūbo keliai, savaime nereiškia, jog Prekių ženklas dėl skiriamojo pobūdžio trūkumo Lietuvoje negali būti registruojamas.
31. Nors atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad Prekių ženklas Camino Lituano vartojamas ne atitinkamų prekių žymėjimui, o Šv. Jokūbo maršruto kelio Lietuvoje identifikavimui, byloje esanti medžiaga tokių atsakovo argumentų nepatvirtina. Visoje Lietuvos teritorijoje apklausus 1 010 respondentų UAB „Spinter tyrimai“ atlikto tyrimo metu nustatyta, kad tik 7,4 proc. apklaustųjų manė, jog žodžių junginys Camino Lituano reiškia piligriminį / pažintinį / turistinį / Šv. Jokūbo kelią. Didžioji dalis (75 proc.) šalies gyventojų nuomonės klausimu „Ką, Jūsų nuomone, reiškia žodžių junginys Camino Lituano?“ nepateikė (2021 m. birželio 14 d. pateikto dubliko priedas).
32. Atsižvelgiant į vartotojų apklausos duomenis spręstina, kad žymens, sudarančio Prekių ženklą, Lietuvos vartotojai nenaudoja Šv. Jokūbo kelio atkarpai Lietuvoje apibūdinti, todėl tokį įregistruotą Prekių ženklą vidutinis vartotojas galėtų suprasti kaip identifikuojantį būtent ieškovės tiekiamas prekes, o ne kitų subjektų prekes. Aplinkybė, kad mažoji dalis vartotojų (7,4 proc.) apibūdino Prekių ženklą sudarantį žymenį Camino Lituano kaip turistinį, piligriminį, pažintinį ar Šv. Jokūbo kelią, savaime nereiškia, kad žodžių junginys Camino Lituano negali būti registruojamas kaip prekių ženklas, nes pagal visuomenės apklausos duomenis matyti, jog vartotojai šiam žodžių junginiu nėra suteikę prasminės reikšmės tokia apimtimi, kuri paneigtų galimybę registruoti žymenį atitinkamoms ieškovės prekėms. Be to, vadovaujantis Europos Sąjungos Bendrojo Teismo (toliau – Bendrasis Teismas) išaiškinimais, tam, kad PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte (Direktyvos 4 straipsnio 1 dalies b punkte) įtvirtintas absoliutaus atsisakymo registruoti ženklą pagrindas nebūtų taikomas, pakanka minimalaus skiriamojo požymio (Bendrojo Teismo 2007 m. birželio 13 d. sprendimo byloje IVG Immobilien AG prieš Office for Harmonisation in the Internal Market (Trade Marks and Designs) (OHIM), T-441/05 42 punktas).
33. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pagrįstai įvertino ieškovės pateiktos visuomenės apklausos duomenis ir šių duomenų įtaką nagrinėjamam ginčui, nustatydamas, kad Lietuvos gyventojai iš esmės nesupranta žodžių junginio Camino Lituano prasminės reikšmės. Nei PŽĮ, nei CPK nuostatos neriboja paraišką pateikusio asmens teisės įrodinėti savo poziciją dėl galimybės registruoti atitinkamą žymenį prekių ženklu. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo apeliacinio skundo teiginiu, kad Patentų biuro sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas turi būti vertinamas tik pagal Patentų biurui tuo metu prieinamą informaciją ir pateiktus įrodymus. Atsakovo nurodoma ESTT praktika tokio teiginio nepagrindžia. ESTT 2007 m. vasario 15 d. sprendime byloje BVBA Management, Training en Consultancy prieš Benelux-Merkenbureau, C-239/05, pažymėjo, kad „nacionalinė teisė skundą dėl kompetentingos valdžios institucijos sprendimo nagrinėjančiam teismui, vertinant to sprendimo teisėtumą, gali neleisti atsižvelgti į faktus ir aplinkybes, atsiradusius po šio sprendimo priėmimo“. Kadangi nacionaliniai teisės aktai sprendžiant ginčus dėl prekių ženklo registracijos neriboja paraišką padavusio asmens teisės teikti savo poziciją pagrindžiančius įrodymus o, vadovaujantis CPK 12 straipsniu, kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, nėra pagrindo pritarti atsakovo pozicijai, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės pateiktai visuomenės apklausai negalėjo suteikti įrodomosios reikšmės. Civilinės bylos dėl prekių ženklų registracijos nagrinėjamos ginčo teisenos tvarka, todėl šalys turi teisę teismui teikti įrodymus pagal bendras CPK įtvirtintas taisykles.
34. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nors atsakovas apeliaciniame skunde ir nagrinėdamas ginčą Patentų biure nurodė, jog bendrinis pavadinimas negali būti registruojamas kaip prekių ženklas, nes jis neturi skiriamojo požymio, tokie atsakovo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Patentų biuras nepriėmė sprendimo atsisakyti registruoti Prekių ženklą vadovaudamasis PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 4 punktu (prašomas įregistruoti žymuo sudarytas tik iš tokių žymenų arba nuorodų, kurie dabartinėje kalboje arba sąžiningoje ir nusistovėjusioje prekybos praktikoje yra tapę bendriniais). Kita vertus, atsakovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad žodžių junginys Camino Lituano Lietuvos vartotojų yra naudojamas kaip bendrinis žymuo, reiškiantis Šv. Jokūbo kelią Lietuvoje ir dėl to neturi skiriamojo požymio. Kaip minėta, UAB „Spinter tyrimai“ atlikto tyrimo rezultatai patvirtina priešingą išvadą. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad pagal viešai skelbiamus Ekonomikos ir inovacijų ministerijos duomenis Camino Lituano yra tik vienas iš Lietuvoje sudarytų piligriminių kelių. Atsakovo nurodomi duomenys apie kitose Europos Sąjungos šalyse naudojamus žodžių junginius nedaro įtakos nagrinėjamo ginčo esmei, nes Prekių ženklo registracijai Lietuvoje svarbi yra būtent Lietuvos vartotojų suteikiama reikšmė prašomam įregistruoti žymeniui.
35. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos vartotojai Prekių ženklo Camino Lituano nepriskiria kitų ūkio subjektų prekėms ar paslaugoms, o Prekių ženklą sudarančių žodžių reikšmė nesudaro pagrindo teigti, kad toks žymuo negalės atskirti ieškovės prekių nuo kitų ūkio subjektų prekių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Prekių ženklas turi skiriamąjį požymį, o Patentų biuras Sprendimu nepagrįstai atsisakė registruoti Prekių ženklą PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.
Dėl atsisakymo įregistruoti Prekių ženklą PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu
36. Vadovaujantis PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 3 punktu, prekių ženklas neregistruojamas, jeigu jis sudarytas tik iš tokių žymenų arba nuorodų, kurie prekyboje gali būti naudojami žymėti rūšiai, kokybei, kiekiui, paskirčiai, vertei, geografinei kilmei arba prekių pagaminimo ar paslaugos suteikimo laikui, arba kitoms prekių ar paslaugų charakteristikoms, išskyrus šio įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje (sertifikavimo ženklas) ir 31 straipsnio 2 dalyje (kolektyvinis ženklas) nurodytus atvejus. Iš esmės tą pačią nuostatą, tik be nurodytų išimčių, atkartoja Direktyvos 4 straipsnio 1 dalies c punktas.
37. ESTT yra nurodęs, kad direktyvos 3 straipsnio 1 dalies c punktu (aktualios redakcijos – Direktyvos 4 straipsnio 1 dalies c punktu) siekiama viešąjį (bendrąjį) interesą atitinkančio tikslo, t. y. kad aprašomuosius ženklus ar nuorodas, susijusias su prekių ar paslaugų, kurioms prašoma įregistruoti prekių ženklą, kategorijomis, galėtų laisvai naudoti visi, įskaitant, kad tokie ženklai ir nuorodos galėtų būti naudojamos kaip kolektyviniai ženklai ar būti sudėtinių ar grafinių prekių ženklų dalimi (ESTT 1999 m. gegužės 4 d. sprendimas sujungtose bylose Windsurfing Chiemsee Produktions-und Vertriebs GmbH (WSC) prieš Boots-und Segelzubehör Walter Huber, Franz Attenberger, C-108/97, C-109/97). Viešasis (bendrasis) interesas reikalauja, kad visi žymenys ar nuorodos, galintys apibūdinti prekių ar paslaugų, kurias prašoma įregistruoti, savybes, liktų laisvai prieinami visoms įmonėms, kad jos galėtų juos naudoti apibūdindamos tas pačias savo prekių savybes. Todėl prekių ženklai, sudaryti tik iš tokių žymenų ar nuorodų, negali būti registruojami, nebent būtų taikoma direktyvos 3 straipsnio 3 dalis (aktualios redakcijos – Direktyvos 4 straipsnio 4 dalis) (ESTT 2004 m. vasario 12 d. sprendimas byloje Koninklijke KPN Nederland NV prieš Benelux-Merkenbureau, C-363/99).
38. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog prašomas įregistruoti žymuo Camino Lituano prasminių sąsajų su 16 klasės prekėmis neturi ir 16 klasei priskirtų prekių savybių neaprašo. Teisėjų kolegija atsakovo apeliacinio skundo argumentus, kad žodžių junginys Camino Lituano nurodo 16 klasės prekių temą ir (ar) turinį, atmeta kaip nepagrįstus, pažymėdama, kad PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas absoliutus atsisakymo registruoti žymenį pagrindas negali būti aiškinamas plečiamai ir jis turi suprantamas tik kaip tiesiogiai apibūdinantis prekių, kurių kategorijai prašoma žymenį įregistruoti, rūšį, kokybę, kiekį, paskirtį, vertę ir kitus nurodyto straipsnio dalyje nustatytus elementus.
39. Pagal naujausią Bendrojo Teismo praktiką akcentuojama, kad pagrindas atsisakyti registruoti žymenį kaip prekių ženklą Direktyvos 4 straipsnio 1 dalies c punkto prasme, yra aplinkybė, kad žymuo tiesiogiai apibūdina objektą, funkciją, naudojimą ar numatytą tikslą (Bendrojo Teismo 2021 m. vasario 10 d. sprendimas byloje Gabriele Bachmann prieš European Union Intellectual Property Office, T-153/20). Prekių ženklo aprašomąjį pobūdį teismas vertina atsižvelgdamas į tiesioginę prašomo įregistruoti prekių ženklo reikšmę – vertinant aprašomąjį pobūdį, be kita ko, nėra svarbu: 1) ar atitinkamas prekių ženklą sudarantis komponentas gali būti suvokiamas kitaip, nei tiesioginė jo reikšmė; 2) ar prekės ženklas gali turėti papildomų alternatyvių reikšmių; 3) ar prekių ženklas šiuo metu yra faktiškai naudojamas kaip apibūdinamasis (angl. use as a descriptor) (Bendrojo Teismo 2021 m. vasario 25 d. sprendimas byloje Ultrasun prieš European Union Intellectual Property Office, T-437/20).
40. Atsakovas pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodo, kad išimtinės teisės neturėtų būti suteikiamos iš esmės aprašomojo pobūdžio sąvokoms. Tačiau atsakovas nepagrindžia, kurie iš žymenį Camino Lituano sudarančių žodžių yra aprašomojo pobūdžio, t. y. tiesiogiai aprašo 16 klasei priskirtinų prekių savybes, paskirtį, rūšį ir kt. Pažymėtina, kad ieškovė paraiškoje kreipėsi dėl Prekių ženklo registracijos 16 klasei priskirtinoms prekėms: „geografijos žemėlapiai; knygos; brošiūros; antspaudai; bukletai“. Kaip prašomas įregistruoti Prekių ženklas pagal savo tiesioginę reikšmę sietųsi su 16 klasės prekėmis atsakovas nenurodė. Aplinkybė, kad Prekių ženklas bus naudojamas ieškovės veikloje, kuri yra susijusi su piligriminiu keliu Camino Lituano, savaime nereiškia, kad prašomas įregistruoti Prekių ženklas tiesiogiai apibūdina minėtų prekių savybes, nes, kaip minėta, aprašomojo pobūdžio požymis nustatomas pagal tiesioginę žymens reikšmę, neatsižvelgiant į papildomas žodžių ar jų kombinacijų galimas reikšmės ar kitokią prasmę, kurią tokiems žodžiams gali suteikti bylos šalys. Netiesioginės sąsajos ar papildomos, perkeltinės prekių ženklu prašomo įregistruoti žymens reikšmės nėra vertinamos sprendžiant dėl absoliutaus atsisakymo registruoti žymenį prekių ženklu PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme, nes sprendžiant žymens registracijos klausimą vertinama tik tiesioginė žymens reikšmė.
41. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kasacinis teismas žymens aprašomąjį pobūdį taip pat sieja su tiesioginiu prekių, kurių atžvilgiu žymenį prašoma įregistruoti, aprašymu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas užsienio kalba išreikšto žodinio elemento „herba“ nepripažino aprašomojo pobūdžio, nurodydamas, kad „herba“ dėl asociacijų su anglų kalbos žodžiais herb arba herbal gali būti vartotojo asocijuojamas su augalinės kilmės maisto produktais, t. y. šis elementas užsimena apie tam tikras 30 klasės pagal Nicos klasifikaciją prekių, kurios daugiausia apima augalinės kilmės maisto produktus, savybes. Kita vertus, nėra jokio pagrindo teigti, kad elementas „herba“ šių prekių savybes aprašo tiesiogiai ir todėl turėtų būti laikomas jokio skiriamojo požymio neturinčiu elementu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-823/2020).
42. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Lietuvos vartotojai iš esmės nėra susipažinę su žymens Camino Lituano tiesiogine reikšme. Nors atsakovas teigia, kad tokiu Prekių ženklu pažymėtos prekės perteiks informaciją apie Šv. Jokūbo piligriminį kelią, prašomo įregistruoti žymens vertimas reiškia ne Šv. Jokūbo kelią, o „Lietuvos kelią“ (byloje dėl šios aplinkybės nėra ginčo). Taigi, nei tiesioginis prašomo įregistruoti Prekių ženklo vertimas, nei vartotojų suteikiama šiam žymeniui reikšmė nesudaro pagrindo teigti, kad Camino Lituano žodžių junginys apibūdina 16 klasei priskirtinas prekes: „geografijos žemėlapiai; knygos; brošiūros; antspaudai; bukletai“. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad žymuo Camino Lituano nėra aprašomojo pobūdžio PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme.
Dėl Prekių ženklo skiriamojo požymio įgijimo dėl naudojimo (PŽĮ 7 straipsnio 2 dalis)
43. Pagal PŽĮ 7 straipsnio 2 dalį šio straipsnio 1 dalies 2, 3 ar 4 punktuose numatytais atvejais žymuo gali būti pripažintas ženklu ir jo registracija negali būti paskelbta negaliojančia, jeigu iki paraiškos padavimo, po paraiškos padavimo ar ženklo registracijos datos ženklas dėl naudojimo yra įgijęs skiriamąjį požymį. Tokia pati nuostata įtvirtinta Direktyvos 4 straipsnio 4 dalyje. Doktrinoje nurodoma, kad minėta nuostata dėl skiriamojo požymio įgijimo dėl naudojimo taikoma tiems žymenims, kurie neturi skiriamojo požymio, yra laikomi apibūdinamojo pobūdžio arba yra įprastai naudojami prekyboje (įskaitant bendrinius žymenis) (Aplin T., Davis J. Intellectual Property Law. Text, Cases, and Materials. Third edition. Oxford University Press, 2017). Taigi skiriamojo požymio neturintis elementas gali būti jį įgijęs dėl žymens naudojimo, t. y., kai atitinkama visuomenės dalis žymenį susieja su konkrečiu subjektu (ESTT 2005 m. liepos 7 d. sprendimo byloje Société des produits Nestlé SA prieš Mars UK Ltd., C-353/03, 26 punktas).
44. Teisėjų kolegija pastebi, kad reikalavimą dėl Prekių ženklo įgyto skiriamojo požymio ieškovė nurodė reiškianti tuo atveju (ieškinio 42 punktas), jeigu teismas laikytųsi pozicijos, kad žymuo Camino Lituano neturi skiriamojo požymio ar yra aprašomojo pobūdžio 16 klasės prekėms žymėti. Nagrinėjamoje byloje, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad Prekių ženklas turi skiriamąjį požymį, o taip pat nėra aprašomojo pobūdžio, taigi PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų nuostatos, įtvirtinančios absoliučius atsisakymo registruoti prekių ženklą pagrindus, Prekių ženklo Camino Lituano atžvilgiu nėra taikomos. Atitinkamai, nustačius, kad Prekių ženklas skiriamąjį požymį turi, plačiau neanalizuotini ieškovės ir atsakovo nurodomi argumentai dėl Prekių ženklo skiriamojo požymio įgijimo. Kita vertus, pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyti argumentai dėl PŽĮ 7 straipsnio 2 dalies taikymo tik papildomai patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, kad žymuo Camino Lituano nėra tapatinamas su kitų ūkio subjektų teikiamomis paslaugomis ar prekėmis.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
45. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir teisingai pritaikė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, todėl pagrįstai sprendė, kad Patentų biuro Apeliacinio skyriaus 2021 m. vasario 17 d. sprendimas, kuriuo ieškovės apeliacija buvo atmesta, naikintinas, o Patentų biuras įpareigotinas įregistruoti Prekių ženklą Camino Lituano visoms ieškovės paraiškoje nurodytoms 16 klasės prekėms. Todėl atsakovo Patentų biuro apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
46. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovui bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalys). Tačiau bylinėjimosi išlaidos gali būti priteisiamos šalims, kurių naudai priimtas teismo sprendimas, t. y. ieškovei Šv. Jokūbo kelio asociacijai, kuri pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą dėl 707,85 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo. Nors ieškovės prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų nėra detalizuota, už kokias advokato teiktas teisines paslaugas bylinėjimosi išlaidos yra patirtos, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad ieškovės atstovai apeliacinės instancijos teisme teikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, taigi laikytina, kad prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą sudaro išlaidos, patirtos advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.
47. Remiantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių (toliau – Rekomendacijos).
48. Pagrįsdama apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas ieškovė pateikė 2021 m. gruodžio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2008630, taip pat 2021 m. gruodžio 16 d. atliktą mokėjimo nurodymą 707,85 Eur sumai. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.11 papunkčiu, apskaičiuojant didžiausią priteistiną atlyginimą už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, yra taikomas 1,3 koeficientas, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Kadangi mokėjimas už suteiktas teisines paslaugas atliktas 2021 m. gruodžio 16 d., taikytinas 2021 m. II ketvirtį galiojęs vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris sudaro 1 566,4 Eur. Pritaikius minėtą koeficientą didžiausia už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteistina suma pagal Rekomendacijas sudaro 2 036,32 Eur (1 566,4 Eur x 1,3). Ieškovės prašoma priteisti suma (707,85 Eur) už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija pagal Rekomendacijas apskaičiuotos galimos priteisti maksimalios bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl priteistina iš atsakovo Patentų biuro.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ieškovei Šv. Jokūbo kelio asociacijai (juridinio asmens kodas 304450617) iš atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro (juridinio asmens kodas 188708943) priteisti 707,85 Eur (septynis šimtus septynis eurus ir 85 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.
Teisėjai Marius Bajoras
Rasa Gudžiūnienė
Agnė Tikniūtė