Nuorašas
Administracinė byla Nr. ATP-282-166/2017
Teisminio proceso Nr. 4-49-3-00866-2016-9
Procesinio sprendimo kategorija: 21.11.10.
(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2017 m. balandžio 24 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Stasys Punys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal E. A. apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. nutarimo, kuriuo E. A. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje, ir skirta jam 1200 Eur dydžio administracinė bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. E. A. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje, ir skirta jam 600 Eur dydžio administracinė bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu, paskirta E. A. galutinė administracinė nuobauda su administracinio poveikio priemone – 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų) eurų administracinė bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams,
n u s t a t ė :
E. A. nubaustas už tai, kad 2016 m. rugsėjo 11 d., apie 21.03 val., Ukmergėje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį VW Touran, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje atsitrenkė į stovinčius automobilius Audi A4 Avant, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir Peugeot 206, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadinęs abu minėtus automobilius apie įvykį nepranešė policijai, nepasiliko eismo įvykio vietoje, po įvykio vartojo alkoholį, jam nustatytas 1.23 promilės (±1,7 proc.) girtumas, tokiais savo veiksmais E. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 222, 221 punktus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje.
Apeliaciniu skundu E. A. prašo Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017-02-20 nutarimą pakeisti ir nutraukti administracinių nusižengimų bylą pagal ANK 426 str. 1 d. ir 423 str. 3 d. nesant apelianto veiksmuose administracinių nusižengimų sudėties; pakeisti nutarimą ir skirti švelnesnę nuobaudą – mažesnę baudą ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones. Skunde nurodoma, kad apeliantas kaltės dėl svetimų dviejų automobilių apgadinimų neneigia, tačiau teigia, kad jokio automobilių kontakto nepajuto ir išvažiuodamas iš eismo įvykio vietos nesuprato, nesuvokė, kad įvyko eismo įvykis ir iš eismo įvykio vietos pasišalino nežinodamas apie padarytą pažeidimą. Pažymima, kad sužinojęs apie eismo įvykį, po kelių dienų nuėjo pas nukentėjusius kaimynus, atsiprašė, nukentėjusieji apeliantui atleido, jokių pretenzijų neturėjo. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad į eismo įvykio vietą atvykę pareigūnai ant apelianto automobilio priekinės kairės pusės šviežių apgadinimų nepastebėjo, o byloje nėra jokių, į eismo įvykio vietą atvykusių pareigūnų darytų fotonuotraukų, kuriose būtų užfiksuota apelianto vairuoto "VW Touran" automobilio priekinė kairė pusė. Pažymima, kad nebuvo atliekamas automobilių "Peugeot 206" ir "VW Touran" sugretinimas, nebuvo sudarytas transporto priemonių apžiūros aktai su išvadomis apie apgadinimus, nebuvo tiksliai išmatuojami (kaip matyti iš byloje pateiktų fotonuotraukų naudota ruletė, ruletė ne įtempta, ruletės galas prispaudžiamas koja ir pan.).
Apeliantas nurodo, jog jis nepripažįsta kaltės dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, o pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį nebuvo nustatytas šio teisės pažeidimo sudėties subjektyvusis požymis - tiesioginė tyčia, neatskleistas tokios tyčios turinys. Pasak apelianto kad kontaktas su "Audi A4" automobiliu tikrai buvo nejuntamas rodo byloje nustatytos aplinkybės. Pažymima, tai, kad kliudytas "Peugeot 206" automobilis sujudėjo, tėra subjektyvi liudytojo nuomonė ir teismas negalėjo remtis vien liudytojo V. S. subjektyviu pasakymu apie automobilio "stiprų sujudėjimą". Nurodoma, kad "Peugeot 206" užfiksuoti mažareikšmiai apgadinimai. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad liudytojo V. S. parodymai yra nuoseklūs bei atkreipia dėmesį į 2016-10-17 teismo posėdžio metu duotus liudytojo R. N. parodymus, nukentėjusios A. B., liudytojo R. Š. parodymus 2016-12-19 duotus teismo posėdžio metu, iš kurių matyti, kad jų parodymai labiau paneigia nei įrodo mano tyčią dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos. Apelianto manymu byloje esantys įrodymai vertinti tendencingai ir selektyviai, atrenkant apeliantą kaltinančius įrodymus, bet ignoruojant teisinančius. Pasak apelianto nėra jokių objektyvių duomenų, kad jis iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, siekdamas išvengti atsakomybės, be to, po įvykio, praėjus mažiau nei valandai, su tuo pačiu automobiliu ir nepašalines pėdsakų, apeliantas grįžo į eismo įvykio vietą. Apeliantas pažymi, kad jo pozicija buvo nuosekli, nuo pat atvažiavimo į kiemą iki pat parodymų teisme.
Skunde teigiama, jog pirmos instancijos teismas teisingai nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, nepagristai apeliantą nubaudė pagal (duomenys neskelbtini) str. 3 d - eismo įvykio sukėlimas ir alkoholio vartojimas po eismo įvykio. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad apelianto neblaivumas buvo pradėtas matuoti nepraėjus alkotesterio instrukcijoje reikalaujamų 15 minučių.
Skunde nurodoma, kad jei apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs šią administracinio nusižengimo bylą manytų, kad pagrindo apeliantą išteisinti padariusi administracinius nusižengimus - nėra, tuomet prašoma atsižvelgti į aplinkybes, turinčias reikšmės teisingam nuobaudos skyrimui ir taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas. Pažymima, kad teisė vairuoti neatsiejama nuo apelianto darbo funkcijų, darbdavys teigiamai apeliantą charakterizuoja, tarpininkauja, kad nebūtų atimta teisė vairuoti. Atkreipiamas dėmesys, kad apeliantas turi kreditinių įsipareigojimų, kurie siekia iki 17 000 eurų, o darbo praradimas labai neigiamai paveiktų šeimą. Nurodoma, kad teisė vairuoti būtina siekiant rūpintis neįgalia teta, bei tai, kad šeimoje auga mažametė dukra, kurią vežioja pas gydytojus ir į užsiėmimus. Pažymima, jog apeliantas sodų bendrijos "duomenys neskelbtini" pirmininkas, niekada nebuvo teistas, psichologinėje ir narkologinėje įskaitoje neįrašytas, per 15 metų vairavimo stažą - grubių kelių eismo taisyklių pažeidimų nepadarė, paskutinis pažeidimas padarytas prieš 3 metus, 10 metų buvo krašto apsaugos savanoris.
Atsiliepime į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus viršininkas prašo E. A. skundo netenkinti ir Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017-02-20 nutarimą palikti nepakeistą.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Aukštesnės instancijos teismas dar kartą, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog E. A. padarė administracinius nusižengimus, numatytus LR (duomenys neskelbtini) str. 3 d., 426 str. 1 d. Šių administracinių nusižengimų atlikimą, priešingai apelianto deklaratyviems teiginiams, patvirtina byloje esančių, skundžiamame teismo nutarime nurodytų įrodymų visuma, o būtent: tiesiogiai įvykį mačiusio liudytojo V. S. parodymai, nukentėjusiųjų A. B., E. P., liudytojų policijos pareigūnų R. N., M. A. parodymai, tarnybiniai pranešimai, eismo įvykio schema, asmens blaivumo tikrinimo alkotesteriu rezultatas, bendrojo pagalbos centro raštas, kita byloje esanti rašytinė medžiaga. Šiuo atveju byloje yra pakankamai objektyvių duomenų, kurių visuma, susieta į vientisą loginę grandinę, leidžia daryti aukštesnės instancijos teismui pagrįstą išvadą dėl pažeidėjo kaltumo, o jo keliamas versijas atmesti, kaip neįtikinamas ir nepagrįstas. Kritiškai vertintini apelianto teiginiai dėl jo tyčios nebuvimo, tai, kad jis nejautė ir nesuprato apgadinęs du kieme stovinčius automobilius, kad iš eismo įvykio vietos jis nepasišalino. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai prioritetą suteikė tiesiogiai įvykį mačiusio liudytojo V. S. parodymams, kad jis matė, kaip E. A. vairuojamas automobilis kairės pusės priekiniu bamperiu atsitrenkė į automobilį Audi, kurį prilietė nežymiai, o tada važiuodamas atbuline eiga, galiniu bamperiu kaire puse atsitrenkė į automobilį Peugeot, kuris nuo smūgio stipriai sujudėjo. Aukštesnės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo netikėti šio liudytojo parodymais, kurie yra nuoseklūs bei patvirtinami kitais bylos faktiniais duomenimis. Kaip matyti iš eismo įvykio vietos schemos, 2016 m. rugsėjo 11 d., 21 val. 03 min., užfiksuotas automobilių Audi A4 Avant ir Peugeot 206 išsidėstymas bei eismo įvykyje dalyvavusių automobilių išoriniai sugadinimo požymiai. Automobilio VW Touran, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadinti priekinis ir užpakalinis bamberiai, Audi A4 Avant, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis bamperis, automobilio Peugeot 206, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadintas užpakalinis dešinės pusės sparnas užpakalinis bamperis, ką patvirtina ir fotonuotraukose užfiksuoti automobilių apgadinimai. Iš bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus rašto matyti, kad 2016 m. rugsėjo 11 d. informacinėje sistemoje yra užregistruoti trys skambučiai dėl galbūt neblaivaus vairuotojo ir techninio eismo įvykio adresu Jaunimo g., Ukmergėje. Iš asmens blaivumo tikrinimo alkotesteriu rezultato matyti, kad E. A. 2016 m. rugsėjo 11 d., 21 val. 44 min., nustatytas 1.23 promilių (±1,7 proc.) girtumas. Šiuo gi atveju apelianto paaiškinimai, jog jis smūgių nejuto ir iš eismo įvykio vietos nepasišalino, vertintini kaip gynybinė taktika, siekiant išvengti atsakomybės ir tokie jo argumentai, aukštesnės instancijos teismo neįtikino. Be to jie akivaizdžiai paneigiami liudytojo V. S. parodymais, jog nuo kontakto vienas automobilis net sujudėjo, kas leidžia pagrįstai teigti, kad automobilių apgadinimų nepajausti apeliantas negalėjo. Todėl aukštesnės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad E. A. iš eismo įvykio vietos pasitraukė tyčia, t. y. jis suvokė, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino kitas transporto priemones, tačiau tai suvokęs pasišalino iš įvykio vietos. Byloje nustatyta, jog buvo eismo įvykis, tuo tarpu asmuo po įvykio turi elgtis atsakingai, taip, kaip nurodyta KET, išspręsti klausimus, susijusius su įvykiu, o ne vartoti alkoholio. Be to teismas pagrįstai sukritikavo liudytojų N. S., S. A. parodymus, kadangi N. S. yra E. A. draugas, o S. A. yra E. A. žmona, todėl jų parodymai vertintini kaip siekis padėti E. A. išvengti atsakomybės.
Aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad patikrinus bylą įrodymų vertinimo aspektu, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Nagrinėjamu atveju pažeidėjo veiksmai tinkamai įvertinti, jo kaltė neabejotinai įrodyta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, kurie paneigia apelianto teiginius, kad jis nusižengimų nepadarė, todėl nėra jokio pagrindo kitaip vertinti apelianto veiksmus ar nutraukti bylą. Skunde nurodyti argumentai, apelianto nuomone padaryti tam tikri pažeidimai, nepaneigia teismo išvadų. Esminių pažeidimų aukštesnės instancijos teismas nenustatė.
Taip pat aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog nuobaudos individualizavimo klausimas išspręstas teisingai. Aplinkybės, kad teisė vairuoti neatsiejama nuo apelianto darbo funkcijų, kad apeliantas turi kreditinių įsipareigojimų, o darbo praradimas labai neigiamai paveiktų šeimą, kad teisė vairuoti būtina siekiant rūpintis šeimos nariais, neduoda pagrindo švelninti E. A. skiriamą nuobaudą, nes priešingu atveju nebus pasiekti nuobaudai keliami tikslai.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r ė :
Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. nutarimą palikti nepakeistą ir E. A. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjas (parašas) Stasys Punys
Nuorašas tikras:
Teisėjas Stasys Punys