Baudžiamoji byla Nr. e1-3369-1218/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26868-2025-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.9.8; 1.1.9.9; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.3

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugpjūčio 19 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavelas Kujalis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės V. S. pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje A. C., gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaravęs Vilniaus miesto sav., faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas

nustatė:

A. C. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: jis, 2025 m. liepos 29 d., apie 19.50 val., buto kambaryje, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žodinio konflikto su sugyventine N. P. metu, tyčia, dešinės rankos delnu, 2 kartus trenkė savo sugyventinei N. P. į kairįjį skruostą, tokiu būdu sukeldamas jai fizinį skausmą.

Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys

2025 m. liepos 29 d. Vilniaus apsk. Vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus tyrėjo N. P. tarnybiniame pranešime „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“, nurodoma, kad 2025 m. liepos 29 d., apie 19.52 val., adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, A. C., gim. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 3,5 prom. neblaivumas, dešinės rankos delnu du kartus trenkė savo sugyventinei N. P., gim. (duomenys neskelbtini), į kairįjį skruostą. Pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo (t. 1, e. b. l. 8-16). Policijos registruojamų įvykių registre užregistruotas analogiškas pranešimas (t. 1, e. b. l. 28).

2025 m. liepos 29 d. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, apžiūra. Tyrimui reikšmingų duomenų nenustatyta (t. 1, e. b. l. 17-19, 20-23).

2025 m. liepos 29 d. Vilniaus apsk. Vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus tyrėjo N. P. tarnybiniame pranešime „Dėl galimo smurto aplinkoje atvejo“, be kita ko, nurodoma, kad 2025 m. liepos 29 d., apie 19.52 val., nukentėjusioji N. P., gim. (duomenys neskelbtini), nurodė, visą dieną buvo namuose ir jos sugyventinis A. C., gim. (duomenys neskelbtini), su kuriuo gyvena daugiau negu dvejus metus, apie 14 val., atėjo į namus adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniuje, po ko pradėjo kartu vartoti alkoholinius gėrimus. Jiems būnant namuose A. pradėjo vadinti N. įvairiais necenzūriniais žodžiais, ko pasekoje N. pasakė A., kad atstotų nuo jos, nes ji nieko nėra jam padariusi, o A. išgirdęs iš jos tokį atsakymą dešinės rankos delnu trenkė N. į kairįjį veido žandą po ko N. pajuto fizinį skausmą. Po patirto smūgio N. nedelsiant paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir atsigulė ant lovos, kurioje buvo jos sugyventinis A. Bute rasti abu asmenys. Apžiūrint N. P. veidą, nustatyti veido dešinės pusės sužalojimai, kurie pasak N. buvo padaryti to paties sugyventinio A. C. 2025 m. liepos 28 d., tačiau N. nebandė skambinti bendruoju pagalbos centrui. Bendraujant su A. C., pastarasis nurodė, kad jokio konflikto tarp asmenų nėra buvę ir jis niekada nebuvo trenkęs N. P., daugiau asmuo apie įvykį pasakyti nieko negalėjo (t. 1, e. b. l. 24-27).

2025 m. liepos 30 d. Apžiūros protokole užfiksuota garso įrašo pavadinimu „BPC skambučio įrašas (ID 92407645964, skambučio pradžia – 2025-07-29 19:52:26).mp3“ apžiūra. Įrašo dydis – 3 569 KB, trukmė – 1 min. 54 sek. Apžiūrai naudota programa „Media Player“. Garso įraše girdimas skambučio laukimo signalas, po kurio girdimas pokalbis rusų kalba: Operatorė: „112“. Pranešėja: „Taip, atvažiuokite į 46-30“. Operatorė: „Kas turi atvažiuoti?“ Pranešėja: „Nu nežinau, man atrodo psichiatrijos ligoninė būtų labai gerai“. Operatorė: „Jums greitoji reikalinga?“ Pranešėja: „Taip“. Operatorė: „Kokia gatvė pas jus?“ Pranešėja: „(duomenys neskelbtini)“. Operatorė: „Gatvė?“ Pranešėja: „(duomenys neskelbtini)“. Operatorė: „Moterie, gatvė, jūs suprantate ką reiškia gatvė?“ Pranešėja: „Nu tai gatvė čia ir sakoma jums“. Operatorė: „Kaip gatvė vadinasi?“ Pranešėja: „(duomenys neskelbtini)“. Operatorė: „Čia jums pačiai reikalinga greitoji?“ Pranešėja: „Ne, ne, ne, ne man“. Operatorė: „O kam?“ Pranešėja: „Draugui“. Operatorė: „O kas jam atsitiko?“ Pranešėja: „Nieko, (nesigirdi) rankas“. Fone girdimas vyro balsas. Operatorė: „Čia sugyventinis jūsų?“ Pranešėja: „Taip“. Operatorė: „Tai jis mušasi?“ Pranešėja: „Taip“. Operatorė: „Išgėręs?“ Pranešėja: „Taip“. Operatorė: „Kodas durų yra?“ Pranešėja: „Kaip?“ Operatorė: „Kodas durų?“ Pranešėja: „Šita, durų kodas 30, aš pati tvarkau ten“. Operatorė: „Mažų vaikų nėra namie?“ Pranešėja: „Nėra, nėra, nėra“. Operatorė: „Jūsų vardas, pavardė?“ Pranešėja: „N. (nesigirdi)“ Operatorė: „N.“. Pranešėja: „Taip“. Operatorė: „Kokia pavardė?“ Pranešėja: (nesigirdi). Operatorė: „Tai jis jus sumušė, taip?“ Pranešėja: „Taip“. Operatorė: „O jums greitoji nereikalinga?“ Pranešėja: „Ne, ne, lygtais nereikalinga. Aš tablečių turiu, tiesiog susinervinau“. Operatorė: „Gerai, laukite policijos. Viso gero“. Garso įrašo pabaiga (t. 1, e. b. l. 29-32).

2025 m. liepos 31 d. Apžiūros protokole užfiksuota policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašų apžiūra. Protokole nurodoma, kad naudojant „Windows Media Player“ leistuvą apžiūrimas pirmas vaizdo įrašas „PSS-20250729-195853UTC+0300.mp4“. Vaizdo įrašo trukmė 28 minutės 03 sekundės. Vaizdo įrašas spalvotas. Vaizdas fiksuojamas kūno kamera, kuri pritvirtinta prie policijos pareigūno Nr. 1 tarnybinės uniformos. Matoma, kad šviesiu paros metu pareigūnai atvyksta į iškvietimą. Jie kyla daugiabučio namo laiptais ir prieina prie buto, kurio durų numeris – „30“. Duris pareigūnams atidaro vyras, kuris sako, jog „nieko nevyksta“. Pareigūnai įeina į butą. Kambaryje matoma moteris. Pareigūnas Nr. 2 pasikviečia vyrą į koridorių, o pareigūnas Nr. 1 lieka su moterimi kambaryje. Pareigūnas Nr. 1 klausia moters, kas įvyko. Moteris rusų kalba atsako, kad „nieko“. Vėliau bando kalbėti lietuviškai ir nurodo, kad tai jos sugyventinis. Pareigūnas Nr. 1 apžiūri moters veidą. Girdima, kaip jis klausia, ar mėlynės ant veido yra senos. Moteris atsako, kad taip – mėlynės senos. Tuomet pareigūnas klausia, ar moteris pajuto skausmą, kai buvo suduota. Moteris atsako, kad skaudėjo, bet „nelabai“. Į klausimą, kuria ranka jai buvo suduota, moteris parodo dešinę ranką ir sako: „Šita ranka“. Ji paaiškina, kad buvo suduota du kartus į vieną pusę. Dabar, anot jos, skausmo nebėra – jis buvo momentinis. Dėl ko buvo suduota, ji nežino. Vėliau moteris rusų kalba pasakoja, kad sugyventinis ją įžeidinėjo, sakydamas tokius žodžius kaip „suka“, „kurva“. Ji nurodo, kad anksčiau buvo jį paguldžiusi į psichiatrijos ligoninę. Po gydymo jis buvo normalus, tačiau dabar pradėjo vartoti alkoholį ir tuomet prasidėjo smurtiniai veiksmai. Moteris paaiškina, kad sugyventinis šiame bute gyvena jau du metus. Pareiškimo ji rašyti neketina, tačiau pareigūnas ją informuoja, kad ikiteisminis tyrimas vis tiek bus pradėtas. Moteris nurodo, kad alkoholį tą dieną vartojo – gėrė alų kartu su sugyventiniu. Pareigūnas paklausia, ar ant dešinės akies yra senas sužalojimas. Moteris tai patvirtina ir sako, kad sužalojimą padarė tas pats sugyventinis. Moteris atsisako medikų pagalbos, nurodydama, kad šiuo metu nieko neskauda. Ji taip pat nesutinka, kad pareigūnas nufotografuotų jos sumuštą veidą. Kai į kambarį sugrįžta vyras, jis kreipiasi į moterį sakydamas: „Va, vėl tu pridarei reikalų.“ Vėliau pareigūnai kartu su vyru išeina į tarnybinį automobilį. Pareigūnas Nr. 1 paklausia vyro, kodėl šis trenkė moteriai. Vyras atsako, kad netrenkė, tačiau prisipažįsta, jog yra išgėręs. Taip pat nurodo, kad anksčiau yra teistas už vagystę. Pareigūnai vyrą uždaro į tarnybinio automobilio sulaikymo kamerą. Girdima, kaip pareigūnai sako, kad vyras bus uždaromas į areštinę. Pareigūnas Nr. 1 grįžta pas moterį į butą. Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingų aplinkybių neužfiksuota. Vaizdo įrašo pabaiga. Naudojant „Windows Media Player“ leistuvą apžiūrimas antrasis vaizdo įrašas „PSS-20250729-195855UTC+0300.mp4“. Vaizdo įrašo trukmė 30 minučių 00 sekundžių. Vaizdo įrašas spalvotas. Vaizdas fiksuojamas kūno kamera, kuri pritvirtinta prie policijos pareigūno Nr. 2 tarnybinės uniformos. Vaizdas fiksuotas to paties įvykio metu kaip ir anksčiau apžiūrėtame bei aprašytame vaizdo įraše („PSS-20250729-195853UTC+0300.mp4“), tačiau šis įrašas filmuotas kito policijos pareigūno kūno kamera. Matoma, kaip pareigūnas Nr. 2 kalbasi su vyru. Pareigūnas paprašo papasakoti, kas šiandien nutiko. Vyras pasakoja, kad jie abu su sugyventine yra išgėrę, tačiau jis nieko moteriai nedarė, jokio konflikto nebuvo. Tvirtina, kad fizinio smurto iš jo pusės nebuvo. Pareigūnas Nr. 2 klausia, jeigu viskas gerai, tai kodėl moteris iškvietė policiją. Vyras atsako, kad tai ne pirmas kartas, kai moteris kviečia pareigūnus – ji jį gąsdina, kad „jeigu ką, iškvies policiją“. Anot jo, policija atvyksta jau antrą ar trečią kartą. Vyras sako, kad jam anksčiau buvo paskirta 15 parų, tačiau ikiteisminio tyrimo nebuvo, nes, kaip jis teigia, „nieko nepadarė“. Pareigūnas paklausia, ar vyras pats jautė fizinį smurtą. Vyras atsako, kad buvo tik apdraskytas, tačiau fizinio skausmo nejautė. Į klausimą, dėl ko kilo konfliktas, vyras atsako, kad moteris supyko, nes jis per ilgai buvo išėjęs į parduotuvę. Konfliktas buvo tik žodinis, „niekas nieko nedarė“, truko apie penkias minutes. Vėliau pareigūnai kartu su vyru išeina į lauką. Vyras uždaromas į tarnybinio automobilio sulaikymo kamerą. Pareigūnas patikrina vyro blaivumą. 20 min. 25 sek. girdimi alkotesterio rezultatai – 3,50 promilės. Po to pareigūnas Nr. 2 grįžta pas moterį į namus ir taip pat patikrina jos blaivumą. 29 min. 15 sek. girdimi alkotesterio rezultatai – 3,96 promilės. Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingų aplinkybių neužfiksuota. Vaizdo įrašo pabaiga (t. 1, e. b. l. 34-37).

2025 m. rugpjūčio 1 d. apklausta nukentėjusioji N. P. parodė, kad jai išaiškintos teisės ir pareigos, atsakomybė už melagingų parodymų davimą. Lietuvių kalbą supranta, rašo ir kalba laisvai, todėl vertėjo paslaugų atsisakė. Nurodė, kad šiuo metu yra bedarbė, registruota Užimtumo tarnyboje. A. C. yra jos sugyventinis. Jie kartu gyvena daugiau kaip vienerius metus, veda bendrą buitį ir ūkį. Pasak jos, tarpusavio santykiai dažniausiai geri, tačiau, vartojant alkoholį, dažnai kyla žodiniai konfliktai. Butas, kuriame jie gyvena, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teise priklauso jai. Liudytoja paaiškino, kad 2025 m. liepos 29 d. ji ir A. namuose vartojo alkoholinius gėrimus – alų (apie 6 % stiprumo) ir degtinę (40 % stiprumo). Nurodė, kad buvo išgerta gana daug, tačiau tikslaus kiekio neprisimena. Tą dieną jautėsi apsvaigusi nuo alkoholio. Apie 18 val. A. grįžo iš parduotuvės. Apie 19.50 val. tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl buitinių priežasčių. Konflikto metu, kambaryje, A. dešinės rankos delnu du kartus sudavė jai į kairį skruostą, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą. Po įvykio ji paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė, kad sugyventinis ją muša. Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai ją apklausė, o A. C. buvo sulaikytas ir išvežtas. Liudytoja paaiškino, kad dėl patirto skausmo į gydymo įstaigą nesikreipė, vaistų nevartojo, pas teismo medicinos ekspertą nevykusi, nes matomų sužalojimų dėl sudavimų delnu nebuvo. Kitą dieną A. nuoširdžiai atsiprašė, pora susitaikė. Liudytojos teigimu, konflikto kilimui didelės įtakos turėjo abiejų apsvaigimas nuo alkoholio. Ji patvirtino, kad konflikto metu namuose buvo tik ji ir A., daugiau asmenų nebuvo. Apie įvykį tretiesiems asmenims nepasakojo. Civilinio ieškinio ikiteisminio tyrimo metu nereiškia, pretenzijų neturi. Liudytoja patvirtino, kad papasakojo viską, ką prisimena, ir daugiau duomenų pateikti negali (t. 1, e. b. l. 60-62).

Alkotesterio „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARKL0695 neblaivumo patikrinimo kopijoje nurodoma, kad 2025 m. liepos 29 d. 20:25:22 val. A. C. nustatytas 3,50 prom. neblaivumas (t. 1, e. b. l. 79).

Patikros sertifikate Nr. 2361220 nurodoma, kad nurodoma, kad alkotesterio „Alcotest 7510“ Nr. ARKL-0695 patikros sertifikatas galioja iki 2025 m. gruodžio 16 d. (t. 1, e. b. l. 80).

2025 m. liepos 30 d. apklaustas įtariamuoju A. C. parodė, kad jam išaiškintos teisės ir pareigos. Paaiškinta apie teisė turėti gynėją, bet gynėjo jis atsisako. Lietuvių kalbą supranta, vertėjo paslaugų jam nereikia. Pateiktas įtarimas jam yra aiškus ir suprantamas. Savo kaltę pripažįsta visiškai. Gyvena kartu su sugyventine N. P., kuri yra buto savininkė. Bendrų vaikų neturi. Kartu veda bendrą ūkį ne mažiau kaip vienerius metus. Jų santykiai yra geri. Konfliktai tarp jų kyla dažniausiai žodžiu, kai vartoja alkoholį. Yra gydytas priklausomybės ligų centre dėl alkoholio vartojimo. Psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje neregistruotas. N. P. taip pat mėgsta vartoti alkoholį. Šį kartą alkoholį pradėjo vartoti dar nuo 2025 m. liepos 25 d. Abu gėrė alų (6 % stiprumo) ir degtinę (40 % stiprumo). Išgėrė apie 5 litrus alaus ir 0,5 litro degtinės. Tuo metu jautėsi apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau įvykio aplinkybes prisimena. 2025 m. liepos 29 d., apie 20 val., tarp jo ir sugyventinės kilo žodinis konfliktas dėl to, kad jis ilgiau užtruko parduotuvėje. Konflikto metu jis tyčia, dešinės rankos delnu, sudavė N. į kairįjį skruostą. Galėjo sukelti fizinį skausmą ir dėl to gailisi. Po įvykio N. paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai nustatė girtumą tiek jam, tiek N.. Jis buvo sulaikytas ir pristatytas į areštinę. Įtariamasis nurodė, kad konflikto metu namuose buvo tik jis ir sugyventinė, kitų asmenų nebuvo. Pažymėjo, kad nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio, nori atsiprašyti N. ir pažadėjo, kad tokia situacija daugiau nepasikartos. Jis pabrėžė, jog konfliktai jų santykiuose dažniausiai kyla dėl alkoholio vartojimo, todėl, jo nuomone, reikėtų jo atsisakyti. Kol vyks ikiteisminis tyrimas, gyvens pas savo brolį adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (t. 1, e. b. l. 114-116).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas.

BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė asmenims, kurie mušdami ar kitaip smurtaudami prieš savo artimą giminaitį arba šeimos narį sukėlė jam fizinį skausmą, nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

BK 141 straipsnio 2 dalyje, be kito, nustatyta, kad nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

Teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenimis, kurie vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 1, 3 ir 4 dalies nuostatomis pripažintini liečiamais, leistinais ir patikimais įrodymais, nustatė, kad nusikaltimas įvykdytas prokurorės pareiškime išdėstytomis aplinkybėmis.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu A. C. paaiškino, kad prieš įvykį kartus su sugyventine N. P. vartojo alkoholinius gėrimus, o kai tarp jų kilo žodinis konfliktas, ranka trenkė jai į skruostą. Jis nurodė, kad su N. P. kartu gyvena jau vienerius metus. Be pačio A. C. prisipažinimo, nustatytas aplinkybes taip pat patvirtina BPC pateiktas garso įrašas, kuriame užfiksuota N. P. pranešimas apie įvykį, pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuoti proceso šalių paaiškinimai, N. P. duoti parodymai, o taip pat kiti byloje surinkti įrodymai.

Pažymėtina, kad apklaustas A. C. nurodė, jog įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, bet gerai prisiminė šio įvykio aplinkybes. Todėl sprendžiama, kad jis suvokė savo veikos neteisėtumą (neigiamą socialinę reikšmę), suprato galintis sukelti fizinį skausmą N. P. ir norėjo taip veikti, t. y. nusikaltimą padarė tiesiogine tyčia.

Atsižvelgdamas į nustatytus objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, teismas konstatuoja, kad A. C. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Bylos užbaigimas teismo baudžiamuoju įsakymu ir skirtina bausmė

Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra reglamentuojamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) IX dalies XXXI skyriaus pirmame skirsnyje (418–425 straipsniai). BPK 418 straipsnio nuostatos numato esmines baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prielaidas, t. y.: 1) baudžiamasis įsakymas gali būti priimtas dėl nusikalstamų veikų už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos (BPK 418 straipsnio 1 dalis); 2) proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu būtinas kaltinamojo sutikimas (BPK 418 straipsnio 2 dalies); 3) teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti (BPK 418 straipsnio 1 dalis); 4) prokuroras, priėmęs sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, privalo apie tai pranešti nukentėjusiajam, kuris turi teisę per 7 dienas nuo pranešimo gavimo apskųsti tokį sprendimą (BPK 418 straipsnio 4 dalis).

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės rūšys, o būtent: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas ir laisvės atėmimas iki dvejų metų. Teismo vertinimu, dėl žemiau išdėstytų motyvų, A. C. gali būti paskirta su terminuotu laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Bylos medžiagos duomenimis jis informuotas apie sprendimą užbaigti baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu – neprieštaravo prokurorės siūlomai skirti bausmei. Teisės pareikšti civilinį ieškinį dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo N. P. atsisakė. Ji taip pat informuota apie prokurorės sprendimą užbaigti baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju – skundo dėl šio sprendimo negauta. Taigi, įvertinęs visas aukščiau išvardintas teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo prielaidas ir išnagrinėjęs bylos medžiagą, teismas sprendžia, kad baudžiamasis procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.

Teismas, paskirdamas konkrečią bausmės rūšį ir jos dydį, vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Kartu teismas atsižvelgia į specialiąsias bausmių skyrimo taisykles (BK 55 – 66 straipsnis) ir BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį – ar konkrečioje situacijoje paskirta bausmė įgyvendins jai keliamus tikslus.

Teismas nustatė, kad A. C. padarė nesunkų nusikaltimą, kuris neišsiskiria savo pavojingumo laipsniu. Jam inkriminuotą nusikaltimą A. C. realizavo tiesiogine tyčia, būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos šio nusikaltimo padarymui ir laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). ĮKNR išrašo duomenimis A. C. anksčiau buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už vagystę ir viešosios tvarkos pažeidimą, tačiau teistumai yra išnykę. ANR išrašo duomenimis A. C. baustas administracine tvarka už ANK 446 straipsnio 4 dalies (5 kartus) ir 481 straipsnio 1 dalies pažeidimus. Jam paskirtų nuobaudų neįvykdė. SODROS išrašo duomenimis A. C. nedirba nuo 2016 m. Dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos A. C. prisipažino ir gailėjosi, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Aukščiau aptartos aplinkybės liudija, kad A. C. nėra linkęs sistemingai ir šiurkščiai pažeisti įstatymų saugomas vertybes, o jo nusikalstamas elgesys buvo nulemtas alkoholio piktnaudžiavimu. Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti A. C. paskyrus prokurorės siūlomą laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros. Tačiau, teismo vertinimu, prokurorės siūlomas skirti maksimalus laisvės apribojimo terminas – 2 metai, neproporcingas įvykdytam nusikaltimui ir kaltinamojo asmenybei, todėl turi būti sumažintas iki 1 metų 3 mėnesių.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka, o A. C. prisipažino kaltu, taikytinas BK 641 straipsnis ir skirtinos bausmės dydis mažintinas vienu trečdaliu, t. y., iki 10 mėnesių laisvės apribojimo.

Be to, į A. C. paskirtos bausmės terminą, vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimi, įskaitoma laikinajame sulaikyme išbūta diena (nuo 2025 m. liepos 29 d. 20.20 val. iki 2025 m. liepos 30 d. 16.04 val.), prilyginant ją įvykdytoms 3 laisvės apribojimo dienoms.

BK 48 straipsnio 6 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad teismas asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, gali paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones.

BK 721 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad teismas gali skirti įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, jei tai būtina siekiant apsaugoti nukentėjusio asmens teisėtus interesus.

BK 752 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, kad teismas gali įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas, kuriomis kėsinamasi į asmens gyvybę, sveikatą, laisvę, seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, lygiateisiškumą ir sąžinės laisvę.

BK 755 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir išdėstytą teisinį reguliavimą, teismas sprendžia, A. C. paskirti baudžiamojo poveikio priemones ir įpareigoti: 1) bausmės vykdymo laikotarpiu nesiartinti prie N. P. arčiau nei 100 metrų atstumu; 2) per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose; 3) per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, sudalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose.

Dėl kardomųjų priemonių.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. C. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 ir 2 dalimi, A. C. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu 1 ir 2 dalimi, įskaityti į paskirtos bausmės terminą 1 (vieną) dieną išbūtą laikinajame sulaikyme, prilyginant ją įvykdytoms 3 (trims) laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 721 straipsnio 1 dalimi, įpareigoti A. C. bausmės vykdymo laikotarpiu nesiartinti prie N. P. arčiau nei 100 metrų atstumu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 722 straipsniu, įpareigoti A. C., per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 725 straipsniu, įpareigoti A. C., per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, sudalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose.

A. C. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti A. C., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per 3 (tris) darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Rytų skyrius, Kareivių g. 1, tel. 867288430);

4) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

5) jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

A. C. taip pat išaiškinti, kad:

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.