Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-8-951/2016
Teisminio proceso Nr. 4-70-3-04489-2015-7
Procesinio sprendimo kategorija: 2.12.2; 3.25.3.
(S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2016 m. sausio 22 d.
Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Ilona Jakubėnienė,
sekretoriaujant Ievai Lukošiūnienei,
dalyvaujant (duomenys neskelbtini) atstovui N. U.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal (duomenys neskelbtini) skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados tyrėjo D. V. 2015-11-30 nutarimo nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos medžiagoje Nr. 0115000658198 panaikinimo, ir
n u s t a t ė :
2015-11-23 (duomenys neskelbtini) direktorė pateikė pareiškimą dėl to, kad 2015-11-20 apie 9 val. (duomenys neskelbtini)direktorius V. T., atvykęs į įmonės (duomenys neskelbtini) teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini) , nuardė segmentinę tvorą. (duomenys neskelbtini)darbuotojai tvorą atstatė, t. y. pastatė atgal į vietą. Atstačius tvorą, 2015-11-20 apie 12 val. V. T. vėl pradėjo griauti įmonės segmentinę tvorą, kuri yra įmonės teritorija ir nuosavybė. Tarp įmonių vyksta teisminiai ginčai dėl įvažiavimo, tačiau teismas šios problemos iki galo neišsprendė, todėl teigė, jog V. T., neturėdamas leidimo, savavališkai šeimininkavo įmonės (duomenys neskelbtini) teritorijoje, gadino turtą, o dėl šios neteisėtos veikos (duomenys neskelbtini) patyrė turtinės žalos.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados tyrėjas D. V. 2015-11-30 priėmė nutarimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos medžiagoje Nr. 0115000658198 dėl veikos pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 188 straipsnį, neesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Šiaulių apylinkės teisme 2015-12-18 gautas (duomenys neskelbtini) atstovo skundas, kuriame nurodyta kad su nutarimu nesutinkama, prašo jį panaikinti ir priimti naują nutarimą, bei pradėti administracinio teisės pažeidimo tyrimą. Skunde nurodoma, kad nutarimas yra neteisėtas. Tvoros, kurias pasistatė (duomenys neskelbtini), riboja svetimų asmenų patekimą į teritoriją, kuri pagal 2000 m. priimtą detalų planą skirta naudoti (duomenys neskelbtini). Jokių „bendrų įvažiavimų“, kaip teigia V. T., ten nėra. Tai, kad V. T. mano esant kažkokių teisių į (duomenys neskelbtini) teritoriją, ir yra įrodymas dėl savavaldžiavimo, nes jis jėga įgyvendino savo ginčijamą teisę, o toks ir yra savavaldžiavimo apibrėžimas. Be to, spendimus Lietuvos Respublikoje vykdo antstoliai, o ne privatūs asmenys, o V. T., nesulaukęs antstolių, ėmėsi pats vykdyti ginčijamą teisę.
Šiaulių apskrities VPK atsiliepime į (duomenys neskelbtini) skundą nurodoma, kad institucija nesutinka su (duomenys neskelbtini) skundu, nes pagrįstas nutarimas buvo priimtas išnagrinėjus visus byloje esančius duomenis bei prašo palikti galioti priimtą nutarimą.
Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) atstovas teisme savo skundą palaikė ir papildomai paaiškino, kad V. T. atžvilgiu turi būti pradėta administracinė teisena. Teritorijoje yra tvoros, V. T. jas du kartus per dieną išmontavo. Turėjo tvarkyti tvoras, reikėjo kviesti darbininkus, tai sukėlė nepatogumų, materialinių praradimų. Tai savavaldžiavimas. Prašė policijos prijungti įrodymus, turi filmuotą medžiagą. Teisminiai ginčai vyksta tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) nori nusistatyti teises į teritoriją. Laikinos apsaugos priemonės buvo taikytos, jiems liepta suteikti pravažiavimą. Pravažiavimo nesuteikė, dėl to į juos kreipėsi antstolis. Kitas teismas priėmė nutartį, kad jų nebaus, kadangi dėl gamybinių reikalavimų jie pravažiavimo suteikti negali. Laikinos apsaugos priemonės nėra panaikintos. Kitas teismas nurodė, kad gali nevykdyti pirmesnės nutarties. Jie yra teisūs, nori sudrausminti V. T.. Dabar pastatė betoninę tvorą, tai nori pradėti tyrimą dėl nelegalių statybų. Ten vyksta pavojinga gamyba, 20 metrų aukštyje transportuojamos pavojingos medžiagos. (duomenys neskelbtini) nori važinėti po jų transportuojamomis zonomis. Lapkričio 24 d. V. T. ardė tvorą ryte ir po pietų, į darbo pabaigą. Jis nurinkinėjo tvoras. Buvo ir daugiau žmonių, bet jie nelindo. Jie kvietė policiją. 2000 m. motininė įmonė bankrutavo ir bankroto administratorius neatsargiai išpardavinėjo patalpas, tai dabar turi tokius kaimynus. V. T. nusipirko patalpas, padalino jas į tris dalis ir nori važinėti po jų transporto zonomis. Nutarties, kad V. T. negali taip elgtis, nebuvo. Buvo tik nutartis dėl laikinų apsaugos priemonių. Jei jo nesustabdys, tai pridarys daugiau nesąmonių, kuo toliau, tuo įžūlumas didėja.
Liudytojas V. T. teisme parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) yra vadovas. 2015-11-20 buvo įvykis su tvoromis. (duomenys neskelbtini) užtvėrė tvoras, kad jis nepatektų į savo patalpas. Norėjo apsaugoti savo vartus, (duomenys neskelbtini) „nachališkai“ sustumdė jų techniką. Buvo sustatytos metalinės tvoros, jos surenkamos. Atitraukė jas į šoną. (duomenys neskelbtini) nori juos iš tų patalpų išguiti, blokuoja įvažiavimus. Nuo kovo mėn. kito patekimo į patalpas neturi. Tvora pastatyta neteisėtai, nes yra priimtos laikinos apsaugos priemonės. Dabar jos irgi galiojančios. Iki kol bus išspręsta situacija, jiems liepė suteikti patekimą į patalpas. Mano, kad kitų procesinių dokumentų nėra, tik nutartis dėl laikinų apsaugos priemonių. Žalos nepadarė. Ten tik stovai, metalinės tvoros, sugaištama 1 min., kad sutvarkyti. Dirbo vienas. Tą dieną įmonės atstovų nekvietė, jų neinformavo. Šiaip jie nuolat stebi per kameras, todėl tą dieną išėjo, jam nurinkti tvorų neleido, vėl jas užstatė. Tą kartą į savo patalpas nepateko, daugiau ir nebandė. Buvo bandoma patekti kitą dieną, nepamena kada. Darbuotojai patraukti tvoros nebandė. Nieko nesugadino.
Liudytoja L. Š. teisme parodė, kad ji įmonės vardu padavė skundą. 2015-11-20 V. T., atvykęs į (duomenys neskelbtini) teritoriją, savavališkai nuardė (duomenys neskelbtini) segmentinę tvorelę. Atvyko apie 9 val. ryto. Tai pastebėjo darbuotojai ir ją informavo. Tvorelę sutvarkė. Po pietų asmuo vėl atvyko savo automobiliu, kurį pastatė (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Nudraskė tvorelę, sugadino du segmentus. Iškvietė pareigūnus. Pareigūnai liepė V. T. liautis taip elgtis, tačiau neklausė, šaukė. Buvo ji, N. U. ir du pareigūnai. V. T. elgėsi agresyviai. Parašė pareiškimą, pateikė nuostolių paskaičiavimą, buvo sutrikdyta betono mazgo veikla. V. T. įėjo į betono mazgo administracijos patalpas, kėlė triukšmą, grasino darbuotojams. Taip elgtis negalima. Prašė jį nubausti, bet policija nusprendė šio atvejo nenagrinėti. Vyksta teisminiai ginčai, buvo taikytos laikinos apsaugos priemonės, bet taikymas sustabdytas, yra nutartis. (duomenys neskelbtini) vadovaujasi 2000 metais patvirtintu detaliuoju planu, kuriame numatyta tvarka tarp įmonių, esančių šiame sklype. Yra priimta nutartis, kuri nustatė, kad turi sudaryti sąlygas V. T. patekti į patalpas. Rugpjūčio 31 d. priimta nutartis, kurioje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) negali vykdyti pirmosios nutarties. Ten buvo tvorelė, V. T. galėjo patekti į patalpas per kitą pusę. Laikinosiose apsaugos priemonėse nėra nurodyta, per kurią vietą leisti jam patekti į patalpas. Jis gali patekti ir iš vienos pusės, ir iš kitos pusės. Transportas irgi gali patekti per abi puses. Jie nekonfliktuoja, tiesiog yra civiliniai santykiai, kuriuos stengiasi išspręsti. Nežino, kokiomis transporto priemonėmis V. T. nori patekti į patalpas. Jis ir šiuo metu gali patekti į savo patalpas. Patyrė ir materialinę, ir moralinę žalą, nes tokie veiksmai (duomenys neskelbtini) teritorijoje, kur būna klientai, darbuotojai, kenkia įvaizdžiui. Tokius klausimus turi spręsti antstoliai. Tvorą surinkti užtruko apie 1 val. laiko.
Skundas netenkintinas.
Teismas, susipažinęs su skundu ir pateikta medžiaga, bei neišeidamas iš skundo ribų, sprendžia klausimą dėl priimto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį Nr. N9-990/2006).
ATPK 188 str. nustatyta administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą, t. y. savavališką, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymą savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadariusį esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms.
Pagal ATPK 188 straipsnį asmuo atsako tuo atveju, jei, vykdydamas savo tikras ar tariamas teises, ginčijamas kito asmens, nesilaiko įstatymų ar kitų norminių aktų nustatytos tvarkos ir tai padaro tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-30-696-2015).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 1.137 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Žalos padarymas kitiems asmenims piktnaudžiaujant teise yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę. Jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti.
Nagrinėjant bylą teisme, buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) patekimą į įmonės teritoriją, adresu (duomenys neskelbtini), užtvėrė segmentine tvora. Teismo posėdžio metu buvo nustatyta, kad 2015-11-20 šią segmentinę tvorą bandė patraukti V. T.. Tokias aplinkybes nurodė ne tik liudytoja apklausta L. Š., bet patvirtino ir pats V. T.. V. T. teismui aiškino, kad (duomenys neskelbtini) užtvėrė tvoras, kad jis nepatektų į savo patalpas, todėl atvykęs jas atitraukė, surenkamas tvoros dalis - stovus, metalines konstrukcijas - patraukdamas į šoną, taip niekam žalos nepadarė. V. T. taip pat teigė, kad tvora buvo pastatyta neteisėtai, nes yra teismo priimtos laikinosios apsaugos priemonės, kurios galiojo tuo metu, galioja ir dabar. Bylos medžiaga, Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. liepos 10 d. nutartimi įpareigojo (duomenys neskelbtini) netrukdyti (duomenys neskelbtini) naudotis ir patekti transporto priemonėmis į (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – patalpą, unikalus Nr. 4400-189-3888:2336, esančią pastate, unikalus Nr. 2996-1034-5193, žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini). Šiaulių apygardos teismas 2015 metų rugsėjo 28 d. nutartimi paliko nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. nutartį. Tokios aplinkybės neginčijamai rodo, kad (duomenys neskelbtini) atstovas V. T. turėjo teisę patekti adresu (duomenys neskelbtini), kur yra įsikūrusi ir įmonė (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) turėjo tam netrukdyti. Be to, pats (duomenys neskelbtini) atstovas bei teisme apklausti liudytojai teisminio nagrinėjimo metu taip pat patvirtino, kad 2015-11-20 dieną jokių kitų galiojančių teismo nutarčių, kurios nustatytų (duomenys neskelbtini) ribojimus dėl patekimo į įmonės patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo.
Pažymėtina, jog teismas, priimdamas spendimus, turi ne tik formaliai įvertinti įvykio aplinkybes, bet vadovautis teisingumo, protingumo principais. Nors byloje nustatyta, kad V. T. tvoros segmentus patraukė, tačiau spręsdamas klausimą, ar V. T. veiksmuose yra savavaldžiavimo požymių, teismas atkreipia dėmesį į tai, dėl ko buvo patraukti tvoros segmentai, t.y. nes V. T. negalėjo patekti į (duomenys neskelbtini) priklausančias patalpas, nors įsiteisėjusia teismo nutartimi (duomenys neskelbtini) buvo įpareigota netrukdyti (duomenys neskelbtini) naudotis ir patekti transporto priemonėmis į (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – patalpą, į tai, kad tvoros segmentai buvo tik perkelti. V. T. nurodytą versiją, jog tvoros segmentus jis tiesiog perkėlė patvirtina ir byloje esančios fotonuotraukos, iš kurių matyti, jog tvoros segmentai yra kilnojamojo pobūdžio.
Pažymėtina ir tai, kad ne bet kokie asmens veiksmai nagrinėtinoje situacijoje gali būti pagrindu taikyti administracinę atsakomybę pagal ATPK 188 straipsnį. Pagal šį straipsnį asmuo atsako tuo atveju, jei, vykdydamas savo tikras ar tariamas teises, ginčijamas kito asmens, nesilaiko įstatymų ar kitų norminių aktų nustatytos tvarkos ir tai padaro tyčia. Šioje byloje iš liudytojų parodymų, fotonuotraukų negalima daryti išvados, kad ginčo objektu tapusio įvažiavimo atitvėrimas būtų padaręs žalos ir kad būtent to būtų siekęs V. T.. Byloje nenustatyta ir tai, kad V. T. specialiai, siekdamas sudaryti nepatogumų (duomenys neskelbtini) ar kitaip pažeisti jos teises, būtų atitraukęs segmentinės tvoros dalis, t. y. piktnaudžiavęs savo teise (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-30-696-2015). Esant tokioms aplinkybėms, negalima daryti ir neabejotinos išvados, kad V. T. savo veiksmais tyčia būtų gadinęs pareiškėjui priklausantį turtą.
Atkreiptinas dėmesys, kad asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn, kai dėl pažeidimo padarymo įvykio ir sudėties bei konkretaus asmens kaltumo nekyla jokių pagrįstų abejonių. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad įvertinus prieš tai aptartas aplinkybes, nėra pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą dėl V. T. kaltės padarius ATPK 188 straipsnyje numatytą pažeidimą, todėl (duomenys neskelbtini) skundas atmetamas, o Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados tyrėjo D. V. 2015-11-30 nutarimas paliktinas nepakeistas.
Taip pat (duomenys neskelbtini) nurodė, jog dėl segmentų perkėlimo buvo padaryta 119 eurų materialinė žala. Teismas atkreipia dėmesį, jog padarytos žalos atlyginimo klausimas yra civilinės teisės dalykas, todėl pareiškėjas turi teisę ginti savo teises pareikšdamas civilinį ieškinį teisme ar panaudodamas kitas teisines priemones.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 str. 1 d. 1 p., 3024 str., teisėja
n u t a r ė :
(duomenys neskelbtini) skundo netenkinti.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados tyrėjo D. V. 2015-11-30 nutarimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos medžiagoje Nr. 0115000658198 palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismui.
Teisėja Ilona Jakubėnienė