Administracinė byla Nr. eI3-1799-561/2023
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01387-2019-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 14.4.1; 41; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. gegužės 15 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Butrimienės, Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jolitos Rasiukevičienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos „Raubonių parkas“ skundą atsakovei Aplinkos apsaugos agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.
Teismas
nustatė:
Pareiškėja viešoji įstaiga „Raubonių parkas“ (toliau – ir Įstaiga) kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, prašydama panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir Agentūra) 2019 m. kovo 7 d. sprendimą Nr. (26)-A4-1750 (toliau – ir Sprendimas) bei prašydama priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Skunde pareiškėja nurodo, kad 2018 m. rugsėjo 7 d. kreipėsi į Agentūrą su prašymu išduoti leidimą įkurti zoologijos sodą (toliau – ir Leidimas), į kurį atsakymas, kad prašymas iki šiol neišnagrinėtas, buvo pateiktas tik 2018 m. lapkričio 2 d., t. y., remiantis Leidimų zoologijos sodams įkurti išdavimo ir zoologijos sodų tvarkymo ir kontrolės tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2002 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 298 (toliau – ir Aprašas), 15 punktu, atsakovei neišdavus Leidimo ar nepateikus motyvuoto atsakymo per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo ir kitų reikalingų dokumentų gavimo dienos, laikoma, kad Leidimas išduotas.
Pareiškėja, norėdama turėti dokumentą, patvirtinantį, kad Leidimas jai yra išduotas, 2018 m. gruodžio 15 d. kreipėsi į Agentūrą su prašymu išduoti leidimo įkurti zoologijos sodą turėjimą patvirtinantį dokumentą, tačiau Agentūra 2019 m. sausio 18 d. sprendimu atsisakė išduoti tokį dokumentą, tvirtindama, kad Leidimas pareiškėjai nėra išduotas.
Įstaiga nurodo, kad Agentūra, gavusi prašymą išduoti Leidimą, turėjo kreiptis į Zoologijos sodų patikrinimo komisiją (toliau – ir Komisija) ir į Teritorinę valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (toliau – ir Tarnyba), tačiau šiuos veiksmus atliko pavėluotai, kai pagal Aprašo 15 punktą pareiškėja jau laikoma turinti Leidimą, todėl laikytina, kad Komisija atliko ne patikrinimą dėl Leidimo išdavimo, tačiau neplaninį patikrinimą.
Pareiškėja tvirtina, kad Aprašo 151 punktas numato, kad išduoti leidimą atsisakoma, jei asmuo nepateikia Tvarkos aprašo 6 ir 61 punktuose nurodytų dokumentų, duomenų ir informacijos, nesudaro sąlygų Komisijai atlikti vietos, kurioje numatoma įkurti zoologijos sodą, patikrinimą ar planuojama vykdyti veikla nesuderinama su Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo (toliau – ir Gyvūnijos įstatymas) 8 straipsnio nuostatomis. Pareiškėja patvirtina, kad visi dokumentai, nurodyti Aprašo 6 punkte bei Aprašo 61 punkte buvo pateikti atsakovei su prašymu išduoti leidimą įkurti zoologijos sodą, kas matosi iš prašymo turinio ir pridedamų dokumentų sąrašo. Komisijai buvo sudarytos visos sąlygos atlikti vietos, kurioje numatoma įkurti zoologijos sodą, patikrinimą, patikrinimą ji atliko ir 2019 m. kovo 1 d. surašė patikrinimo aktą.
Įstaiga nurodo, kad priešingai nei teigia atsakovė ir Komisija, planuojama vykdyti veikla atitinka Gyvūnijos įstatymo 8 straipsnio nuostatoms, nes planuojama vykdyti zoologijos sodų veikla, kuri kol kas nėra vykdoma. Atsakovė nepaprašė, kad pareiškėja pateiktų papildomus dokumentus, kurie nenurodyti Aprašo 6 ir 61 punktuose, todėl nepagrįstai teigia, kad pareiškėja nepateikė duomenų, kaip ji planuoja įgyvendinti Gyvūnijos įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas dėl dalyvavimo moksliniuose tyrimuose, kuriais būtų prisidedama prie laukinių gyvūnų rūšių apsaugos, ir (arba) mokymo organizavimo atitinkamų įgūdžių apsaugos srityje klausimais, ir (arba) keitimąsi informacija, susijusia su rūšių apsauga, ir (arba) užsiėmimu rūšių veisimu nelaisvėje, jų populiacijų atkūrimu arba reintrodukcija į laukinę gamtą. Šių dokumentų ji neprivalo pateikti pagal Aprašo nuostatas, o turėtų pateikti tik tuo atveju, jei to būtų paprašyta, tačiau to nebuvo paprašyta, o šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas dėl visuomenės mokymosi ir švietimo biologinės įvairovės apsaugos srityje skatinimo teikiant informaciją apie eksponuojamas laukinių gyvūnų rūšis ir jų natūralias buveines, pareiškėja jau yra įgyvendinusi, nes prie kiekvieno turimo gyvūno narvo tokia informacija yra pateikiama. Be to, sutinkamai su Gyvūnijos įstatymo 8 straipsnio 4 dalies nuostatomis, tik tam tikri neatitikimai Gyvūnijos įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 3-8 punktų nuostatoms gali būti pagrindas panaikinti leidimą įkurti zoologijos sodą ir tik tokiu atveju, jei nustatyti trūkumai nepašalinami per dvejus metus.
Pareiškėja pabrėžia, kad leidimas įkurti zoologijos sodą gali būti neišduodamas tik jei asmuo nepateikė privalomų pateikti dokumentų, neleido Komisijai patikrinti vietos, kur planuojama įkurti zoologijos sodą arba toje vietoje aplamai negalima zoologijos sodo veikla. Kitais atvejais leidimas įkurti zoologijos sodą turi būti išduodamas kartu nurodant, ką papildomai turi atlikti asmuo per artimiausius du metus, t. y. ką turi papildomai atlikti ar ką pataisyti pagal Komisijos rekomendacijas. Todėl šiuo konkrečiu atveju sprendžiant dėl atsisakymo išduoti Leidimą įkurti zoologijos sodą yra neaktualu, ar Komisijos nurodyti gyvūnų laikymo trūkumai yra pagrįsti, ar ne. Aprašo nuostatos nenumato galimybės atsisakyti išduoti leidimą įkurti zoologijos sodą, jei asmuo yra padaręs arba įtariamas padaręs kelis gyvūnų laikymo pažeidimus. Tam yra numatyta šitų pažeidimų šalinimo procedūra ir jei pažeidimai nepašalinami per du metus, tik tada gali būti panaikintas išduotas leidimas įkurti zoologijos sodą, tačiau tokių pažeidimų galimas buvimas nėra kliūtis išduoti leidimą įkurti zoologijos sodą.
Atsakovė Agentūra atsiliepime į patikslintą pareiškėjos skundą su skundu nesutinka ir prašo atmesti patikslintą skundą kaip nepagrįstą.
Agentūra nurodo, kad gavo pareiškėjos 2018 m. rugsėjo 7 d. prašymą išduoti Leidimą adresu: (duomenys neskelbtini), teritorijoje, kurioje planuojami laikyti (zoologijos sode) gyvūnai. Agentūra gavo pareiškėjos 2018 m. rugsėjo 22 d. prašymą išduoti leidimus laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus.
Agentūra gavo pareiškėjos 2018 m. gruodžio 15 d. prašymą pateikti dokumentą, patvirtinantį apie Leidimo išdavimą su jame nurodytomis sąlygomis, įgyvendinančiomis Gyvūnijos įstatymo 8 straipsnio 2 dalies ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių laukinių gyvūnų laikymą, veisimą ir eksponavimą, reikalavimus. Agentūra neišdavė dokumento, patvirtinančio Leidimo išdavimą, su jame nurodytomis sąlygomis. Minėtas sprendimas buvo apskustas teismui ir teismas šiai dienai įsiteisėjusiu sprendimu nustatė, kad pareiškėja nebuvo įgijusi leidimo kurti zoologijos sodą.
Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2011 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. D1-533/B1-310 „Dėl Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), 91 punktas numato, kad asmenys, nuolatiniuose įrenginiuose laikantys nelaisvėje daugiau kaip 10 rūšių gyvų laukinių gyvūnų ir daugiau kaip 50 laukinių gyvūnų ir juos visuomenei eksponuojantys ilgiau kaip 7 dienas per metus turi turėti Leidimą, išduotą pagal Aprašo reikalavimus.
Gyvūnijos įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje numatyta laukinės gyvūnijos naudotojo pareiga laikytis reikalavimo naudoti laukinės gyvūnijos išteklius pagal šio įstatymo bei kitų teisės aktų nustatytus laukinės gyvūnijos apsaugos ir jos išteklių naudojimo reikalavimus ir nepažeisti žemės, miško ar vandens telkinių savininkų, valdytojų ir naudotojų teisių bei interesų. Taisyklių 91 punktas numato tris privalomas sąlygas, kurioms visoms kartu esant asmuo turėtų turėti Leidimą. Pagal Gyvūnijos įstatymo 8 straipsnio 2 dalį asmenys, siekiantys gauti leidimą, lyginant su asmenimis, laikančiais laukinius gyvūnus pagal išduodamus leidimus laikyti nelaisvėje, turi atitikti papildomus reikalavimus (turi dalyvauti moksliniuose tyrimuose, kuriais būtų prisidedama prie laukinių gyvūnų rūšių apsaugos, ir (arba) organizuoti mokymą atitinkamų įgūdžių apsaugos srityje klausimais, ir (arba) keistis informacija, susijusia su rūšių apsauga, ir (arba) užsiimti rūšių veisimu nelaisvėje, jų populiacijų atkūrimu arba reintrodukcija į laukinę gamtą; turi skatinti visuomenės mokymąsi ir švietimą biologinės įvairovės apsaugos srityje teikiant informaciją apie eksponuojamas laukinių gyvūnų rūšis ir jų natūralias buveines ir kt.). Taisyklių 91 punkte nustatyta pareiga turėti Leidimą yra pagrįsta Direktyvos Nr. 1999/22/EB nuostatomis.
Agentūra, 2018 m. lapkričio 2 d. raštu atsakydama į pareiškėjos 2018 m. rugsėjo 7 d. ir 2018 m. rugsėjo 22 d. prašymus nurodė, kad pareiškėjos turima laukinių gyvūnų kolekcija viršija Taisyklių 91 punkte numatytus dydžius ir siekdama teisėtai vykdyti tolesnę šių laukinių gyvūnų viešo eksponavimo veiklą, ji turi gauti Leidimą.
Agentūra paaiškina, kad Komisija 2019 m. vasario 22 d. atliko vietos, kurioje ketinama įkurti zoologijos sodą patikrinimą ir 2019 m. kovo 5 d. Agentūrai pateikė pareiškėjos ketinamos vykdyti zoologijos sodo veiklos įvertinimo Ataskaitą su parengtomis išvadomis ir rekomendacijomis. Tvarkos aprašo 12 punkte nurodyta, kad Agentūra, gavusi Komisijos išvadą bei Tarnybos informaciją, per 2 darbo dienas privalo priimti sprendimą dėl Leidimo išdavimo arba motyvuotai atsisakyti išduoti leidimą ir pateikti atsakymą. Agentūra įvertino Įstaigos pateiktą prašymą, su juo susijusius duomenis ir informaciją, patikrinimo metu vietoje nustatytas faktines aplinkybes, Komisijos Ataskaitą bei jos rekomendacijas ir išvadas, atliko pareiškėjos numatomos vykdyti veiklos suderinamumo su Gyvūnijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis įvertinimą ir nustatė eilę pažeidimų, susijusių su Įstaigos zoologijos sodo įkūrimu, todėl Agentūros nuomone, Įstaigos ketinama vykdyti ir vykdoma veikla yra nesuderinama su Gyvūnijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis ir Direktyvos Nr. 1999/22/EB reikalavimais. Mokslinė veikla ir visuomenės švietimas yra vienos iš pagrindinių veiklų, nurodytų Direktyvoje Nr. 1999/22/EB ir būtinų visiems zoologijos sodams, todėl šių Direktyvos Nr.1999/22/EB ir Gyvūnijos įstatymo reikalavimų įgyvendinimas ir pagrindimas yra labai svarbus priimant sprendimą dėl Leidimo išdavimo. Įstaiga, nuolatos galimai pažeisdama Laukinių gyvūnų laikymą ir naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus sukėlė pagrįstų abejonių dėl ūkinę veiklą gyvosios gamtos apsaugos ir veterinarijos srityse (Komisijos ataskaitos I, II, III, IV, VI skyriai) reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų išmanymo bei gebėjimo atsakingai vykdyti veiklą susijusią su laukinių gyvūnų laikymu nelaisvėje, užtikrinant Gyvūnijos įstatymo reikalavimų laikymąsi bei Direktyvos Nr. 1999/22/EB tikslų pasiekimą, todėl Agentūra priėmė sprendimą, kad dėl Komisijos ir Agentūros nustatytų trūkumų pareiškėjos šiuo metu vykdoma ir ketinama vykdyti veikla (kiek galima spręsti pagal pateiktą informaciją, duomenis, Komisijos atliktą patikrinimą bei Ataskaitą) yra nesuderinama su Gyvūnijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, Direktyvos Nr. 1999/22/EB bei Reglamento Nr. 1143/2014 reikalavimais, todėl vadovaujantis Tvarkos aprašo 12 ir 151 punktais, įvertinus ir atsižvelgus į pareiškėjos pateiktą prašymą, su juo susijusius duomenis ir informaciją, patikrinimo metu vietoje nustatytas faktines aplinkybes bei Komisijos išvadas ir rekomendacijas, atsisakyti pareiškėjai išduoti leidimą įkurti zoologijos sodą adresu: (duomenys neskelbtini).
Pažymi, kad pareiškėja, kreipdamasi į teismą dėl Agentūros 2019 m. kovo 7 d. sprendimo Nr. (26)-A4-1750 panaikinimo neginčija ir nepateikia jokių argumentų, siekdama nuginčyti Komisijos 2019 m. kovo 1 d. ataskaitoje ir prašomame panaikinti Agentūros sprendime nurodytas faktines aplinkybes ir sprendimo motyvus. Komisijos 2019 m. kovo 1 d. ataskaita yra integralus, kompleksinis ekspertinis biologijos, veterinarijos specialistų bei aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų parengtas dokumentas, kuriame detaliai ir motyvuotai teikiama informacija apie asmens atitikimą Gyvūnijos įstatymo 8 straipsnyje bei Direktyvoje Nr. 1999/22/EB nustatytiems reikalavimams, grindžiamas Agentūros sprendimas dėl Leidimo išdavimo, kaip numatyta Gyvūnijos įstatymo 8 straipsnio 1, 3 dalyse ir Tvarkos aprašo 10, 12, 15, 151 punktuose, todėl siekiant nuginčyti Agentūros 2019 m. kovo 7 sprendimą Nr. (26)-A4-1750 pareiškėja turėtų nuginčyti Komisijos 2019 m. kovo 1 d. ataskaitoje pateiktą atlikto patikrinimo informaciją (nustatytas faktines aplinkybes), jos išvadas bei rekomendacijas.
Svarbu pažymėti, kad asmuo, turintis teisę įkurti zoologijos sodą ir vykdantis tokio pobūdžio veiklą, privalo atitikti ir įgyvendinti Gyvūnijos įstatymo 8 straipsnyje ir Direktyvoje Nr. 1999/22/EB nustatytus reikalavimus, tačiau Komisijos 2019 m. kovo 1 d. ataskaita ir Agentūros 2019 m. kovo 7 d. sprendimas Nr. (26)-A4-1750 detaliai ir motyvuotai pagrindžia, kodėl pareiškėjos vykdoma veikla nesuderinama su galiojančio teisinio reguliavimo nuostatomis.
Atsiliepime pažymi, kad pareiškėja neginčijo ir nepateikė jokių argumentų, siekdama nuginčyti Komisijos 2019 m. kovo 1 d. ataskaitoje ir prašomame panaikinti Agentūros sprendime nurodytas faktines aplinkybes ir sprendimo motyvus.
Teismas
konstatuoja:
Pareiškėja 2018 m. rugsėjo 7 d. pateikė prašymą Agentūrai išduoti leidimą įkurti zoologijos sodą adresu: (duomenys neskelbtini), teritorijoje, kurioje jau laiko gyvūnus pagal išduotus leidimus laikyti laukinius gyvūnus. Prašyme pareiškėja nurodė planuojamus laikyti zoologijos sode gyvūnus. Agentūra taip pat gavo pareiškėjos 2018 m. rugsėjo 22 d. prašymą (užregistruotas 2018 m. rugsėjo 27 d.) išduoti leidimus laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus. Agentūra 2018 m. lapkričio 2 d. raštu Nr. (26)-A4-8472, atsakydama į pareiškėjos 2018 m. rugsėjo 7 d. ir 2018 m. rugsėjo 22 d. prašymus, nurodė, kad pareiškėjos turima laukinių gyvūnų kolekcija viršija teisės aktuose numatytus dydžius ir, siekdama teisėtai vykdyti tolesnę šių laukinių gyvūnų viešo eksponavimo veiklą, ji turi gauti leidimą įkurti zoologijos sodą.
Pareiškėja 2018 m. gruodžio 15 d. pateikė Agentūrai prašymą (užregistruotas 2018 m. gruodžio 18 d.) pateikti dokumentą, patvirtinantį apie Leidimo išdavimą su jame nurodytomis sąlygomis, įgyvendinančiomis Gyvūnijos įstatymo 8 straipsnio 2 dalies ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių laukinių gyvūnų laikymą, veisimą ir eksponavimą, reikalavimus.
2019 m. sausio 18 d. raštu Nr. (26)-A4-383 pareiškėjai Agentūra nurodė, kad negali pateikti pareiškėjai dokumento, patvirtinančio Leidimo su jame išdėstytomis sąlygomis ir rekomendacijoms, išdavimą. Jame taip pat pažymėjo, kad nesant zoologijos sodo vietos patikrinimo ataskaitos su išvadomis dėl numatomo įkurti zoologijos sodo atitikties teisės aktams bei informacijos apie užkrečiamųjų ligų padėtį teritorijoje, kurioje numatoma įkurti zoologijos sodą, negali būti priimtas motyvuotas sprendimas dėl Leidimo išdavimo.
Pareiškėja, nesutikdama su 2019 m. sausio 18 d. raštu jį apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-2239-1066/2019 pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. sausio 20 d. nutartimi Nr. eA-2306-822/2020 pareiškėjos apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą paliko nepakeistą.
Agentūra 2019 m. vasario 12 d. raštu Nr. (26)-A4-1134 kreipėsi į Komisiją su prašymu atlikti vietos, kurioje numatoma įkurti zoologijos sodą, patikrinimą.
Agentūra 2019 m. vasario 11 d. raštu Nr. (26)-A4-l 127 kreipėsi į Pasvalio valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą dėl informacijos apie užkrečiamųjų ligų padėtį teritorijoje, kurioje numatoma įkurti zoologijos sodą.
Pasvalio valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2019 m. vasario 14 d. raštu Nr. 47 SD-(47.25)-16 nurodė, kad neprieštarauja, jog Įstaigos teritorijoje būtų įkurtas zoologijos sodas.
2019 m. kovo 1 d. Komisija surašė Įstaigos patikrinimo ataskaitą (toliau – ir Patikrinimo ataskaita), kurioje, įvertinusi pareiškėjos pateiktą prašymą, jį papildančius dokumentus, atlikusi vietos, kurioje numatoma įkurti zoologijos sodą, patikrinimą, įvertinusi veterinarinių ir aplinkos apsaugos reikalavimų laikymosi laikant laukinius gyvūnus nelaisvėje bei juos eksponuojant visuomenei aspektus, zoologijos sodams keliamus reikalavimus, atsižvelgdama į tai, kad pagrindinis Direktyvos 1999/22/EB tikslas – apsaugoti laukinę fauną ir biologinę įvairovę valstybėms narėms priimant priemones dėl leidimų Bendrijos zoologijos sodams išdavimo ir tikrinimo, bei tokiu būdu stiprinti zoologijos sodų vaidmenį saugant biologinę įvairovę, Agentūrai siūlė neišduoti pareiškėjai Leidimo įkurti zoologijos sodą.
Agentūra ginčijamu 2019 m. kovo 7 d. sprendimu Nr. (26)-A4-1750 atsisakė išduoti Leidimą įkurti zoologijos sodą adresu: (duomenys neskelbtini). Sprendime detaliai nurodė atsisakymo išduoti Leidimą priežastis.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. liepos 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-457-595/2021 pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. lapkričio 9 d. nutartimi pareiškėjos apeliacinį skundą tenkino, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 15 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl Sprendimo, kuriuo Agentūra atsisakė išduoti pareiškėjai Leidimą įkurti zoologijos sodą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Taisyklių 91 punktas numato, kad asmenys, nuolatiniuose įrenginiuose laikantys nelaisvėje daugiau kaip 10 rūšių gyvų laukinių gyvūnų ir daugiau kaip 50 laukinių gyvūnų ir juos visuomenei eksponuojantys ilgiau kaip 7 dienas per metus turi turėti leidimą, išduotą pagal Aprašo reikalavimus.
Taisyklių 91 punktas numato tris privalomas sąlygas, kurioms visoms kartu esant asmuo turėtų turėti leidimą. Ši Taisyklių norma atitinka 1999 m. kovo 29 d. Tarybos direktyvos Nr. 1999/22/EB dėl laukinių gyvūnų laikymo zoologijos soduose 2 straipsnio sąvoką, kad „zoologijos sodas“ yra visos vietos, kuriose laikomi ir visuomenei demonstruojami laukiniai gyvūnai 7 arba daugiau dienų metuose, išskyrus: cirkus, naminių gyvūnėlių parduotuves ir išskyrus, kai pagal direktyvos 2 straipsnį valstybėms narėms, taip pat ir Lietuvos Respublikai, leidžiamą išlygą nacionalinėje teisėje nustatoma, kad įmonės atleidžiamos nuo direktyvos reikalavimų, kai jos visuomenei nedemonstruoja daug gyvūnų ar rūšių ir ši išimtis nekelia pavojaus šios direktyvos tikslams. Laukinių gyvūnų laikymas nelaisvėje pagal išduodamus leidimus laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus garantuoja direktyvos tikslų teisingą įgyvendinimą valstybėje narėje ir asmens pasirinktos veiklos teisėtumą, kol tokios veiklos metu laikomų laukinių gyvūnų rūšių skaičius ir laikomų laukinių gyvūnų egzempliorių skaičius nesiekia valstybės narės apibrėžtų, Lietuvos Respublikos atveju – Taisyklių 91 punkte nurodytų skaičių – ir (arba), kol laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje veikla (net, kai laikoma daugiau laukinių gyvūnų rūšių ir egzempliorių, nei nurodyta Taisyklių 91 punkte) nėra šių laukinių gyvūnų eksponavimas visuomenei daugiau kaip 7 dienas per metus.
Pagal Gyvūnijos įstatymo 8 straipsnio 2 dalį asmenys, siekiantys gauti leidimą, lyginant su asmenimis, laikančiais laukinius gyvūnus pagal išduodamus leidimus laikyti nelaisvėje, turi atitikti papildomus reikalavimus (turi dalyvauti moksliniuose tyrimuose, kuriais būtų prisidedama prie laukinių gyvūnų rūšių apsaugos, ir (arba) organizuoti mokymą atitinkamų įgūdžių apsaugos srityje klausimais, ir (arba) keistis informacija, susijusia su rūšių apsauga, ir (arba) užsiimti rūšių veisimu nelaisvėje, jų populiacijų atkūrimu arba reintrodukcija į laukinę gamtą; turi skatinti visuomenės mokymąsi ir švietimą biologinės įvairovės apsaugos srityje teikiant informaciją apie eksponuojamas laukinių gyvūnų rūšis ir jų natūralias buveines ir kt.). Taisyklių 91 punkte nustatyta pareiga turėti leidimą yra pagrįsta Direktyvos Nr. 1999/22/EB nuostatomis. Visais kitais atvejais, kai valstybei narei (ir atitinkamai jos kompetentingosioms institucijoms) teisė atleisti nuo direktyvos reikalavimų pagal nacionalinę teisę (Taisyklių 91 punkto ribinius dydžius) nesuteikta – kai faktinė situacija neatitinka nacionalinėje teisėje nustatytų kriterijų, kada toks atleidimas nuo direktyvos reikalavimų yra leistinas – valstybės narės pagal Direktyvos Nr. 1999/22/EB 3 straipsnį turi imtis Direktyvos Nr. 1999/22/EB 4, 5, 6 ir 7 straipsniuose numatytų priemonių, siekdamos užtikrinti, kad visi zoologijos sodai įgyvendintų Direktyvos Nr. 1999/22/EB 3 straipsnyje numatytas privalomas apsaugos priemones. Toks teisinis reguliavimas įpareigoja valstybės narės kompetentingąją instituciją, kuriai pagal teisės aktų nuostatas (Agentūros nuostatų 10.2.11, 10.2.12 papunkčiai) pavesta priimti sprendimus išduoti leidimus laikyti laukinius gyvūnus nelaisvėje bei išduoti leidimus įkurti zoologijos sodus, savo kompetencijos ribose garantuoti, kad bus laikomasi Taisyklių 91 punkto įpareigojimo. Valstybės narės kompetentingoji institucija (šiuo atveju – Agentūra) pagal Direktyvos Nr. 1999/22/EB 3 straipsnio keliamus įpareigojimus valstybėms narėms turi naudodama direktyvoje nurodomas priemones (taip pat ir leidimų išdavimo sistemą) užtikrinti, kad zoologijos soduose, neatitinkančiuose valstybės narės nacionalinės teisės leidžiamų išlygų, bus įgyvendintos privalomos apsaugos priemonės, numatytos Direktyvos Nr. 1999/22/EB 3 straipsnyje (atitinkamai, perkeliant šios direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę – kad bus įgyvendinamos apsaugos priemonės, numatytos Gyvūnijos įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje).
Pagal Gyvūnijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalį Aplinkos ministerijos įgaliota institucija išduoda leidimus zoologijos sodams įkurti, priima sprendimus dėl leidimų išdavimo, dėl jų galiojimo panaikinimo ir zoologijos sodo uždarymo, dėl draudimo į zoologijos sodą ar jo dalį įleisti lankytojus, dėl zoologijos sodo dalies uždarymo, vadovaudamasi šio įstatymo, Leidimų zoologijos sodams įkurti išdavimo ir zoologijos sodų tvarkymo ir kontrolės tvarkos aprašo reikalavimais. Leidimui gauti pagal Leidimų zoologijos sodams įkurti išdavimo ir zoologijos sodų tvarkymo ir kontrolės tvarkos aprašą Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai kartu su prašymu pateikiama informacija apie vietą ir jos tinkamumą steigti zoologijos sodą ir informacija apie numatomas laikyti laukinių gyvūnų rūšis. Leidimas zoologijos sodui įkurti išduodamas arba kitas motyvuotas sprendimas dėl leidimo priimamas ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo ir kitų reikalingų dokumentų leidimui gauti gavimo dienos.
Aprašo 9 punktas numato, kad Agentūra per 1 darbo dieną nuo asmens prašymo išduoti leidimą ir kitų dokumentų gavimo dienos kreipiasi į Komisiją dėl vietos, kurioje numatoma įkurti zoologijos sodą, patikrinimo.
Aprašo 10 punktas numato, kad Komisija per 5 darbo dienas nuo Agentūros kreipimosi gavimo dienos atlieka vietos, kurioje numatoma įkurti zoologijos sodą, patikrinimą, įvertina Asmens numatomos vykdyti veiklos atitiktį Tvarkos aprašo ir kitų laukinių gyvūnų laikymą nelaisvėje reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams ir per 8 kalendorines dienas Agentūrai pateikia vietos patikrinimo ataskaitą su išvadomis dėl numatomo įkurti zoologijos sodo atitikties teisės aktų reikalavimams.
Agentūra per 5 darbo dienas nuo Asmens prašymo išduoti Leidimą ir kitų dokumentų gavimo dienos raštu kreipiasi į Tarnybą, kurios kontroliuojamoje teritorijoje numatoma įkurti zoologijos sodą, dėl informacijos apie užkrečiamųjų ligų padėtį toje teritorijoje. Tarnyba per 5 darbo dienas nuo Agentūros kreipimosi pateikia šią informaciją (Aprašo 11 punktas).
Pagal Aprašo 12 punktą, gavusi Komisijos išvadą ir Tarnybos informaciją, Agentūra per 2 darbo dienas išduoda leidimą arba motyvuotai atsisako išduoti leidimą ir pateikia motyvuotą atsakymą. Agentūra, išduodama leidimą, jame išdėsto sąlygas, įgyvendinančias Gyvūnijos įstatymo 8 straipsnio 2 dalies ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių laukinių gyvūnų laikymą, veisimą ir eksponavimą, reikalavimus.
Įvertinęs teisės normas, reglamentuojančias Leidimo zoologijos sodui išdavimą, teismas daro išvadą, kad prašymo dėl Leidimo išdavimo nagrinėjimas reikalauja specialaus ekspertinio biologijos ir veterinarijos specialistų vertinimo, todėl galiojančiame teisiniame reguliavime nustatyta, kad priimant motyvuotą sprendimą dėl Leidimo išdavimo ar atsisakymo jį išduoti, Agentūrai privalomai turi būti pateikti šie dokumentai – asmens, siekiančio gauti Leidimą prašymas su Tvarkos aprašo 6 ir 61 punktuose nurodyta informacija ir dokumentais, Tarnybos informacija apie užkrečiamųjų ligų padėtį teritorijoje, kurioje numatoma įkurti zoologijos sodą; Komisijos patikrinimo ataskaita su išvadomis dėl numatomo įkurti zoologijos sodo atitikties teisės aktų (Direktyvos, Gyvūnijos įstatymo, Aprašo) reikalavimams.
Išsamiai bei visapusiškai ištyręs byloje esančius įrodymus, teismas konstatuoja, kad Agentūra, gavusi bei įvertinusi pareiškėjos pateiktą prašymą, su juo susijusius duomenis ir informaciją, patikrinimo metu vietoje nustatytas faktines aplinkybes, Komisijos Patikrinimo ataskaitą bei joje nurodytas rekomendacijas ir išvadas, atliko pareiškėjos numatomos vykdyti veiklos suderinamumo su Gyvūnijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis įvertinimą ir nustatė priežastis, dėl kurių Leidimas negali būti išduodamas.
Teismas daro išvadą, kad Sprendime pagrįstai nurodyta, jog pareiškėja nuolatos galimai pažeidžia teisės aktuose nustatytus veterinarinius ir aplinkosauginius reikalavimus (gyvūnų (tame tarpe ir invazinių) pervežimai, gyvūnų neženklinimas, vakcinavimas, gyvūnų sveikatos priežiūros pažeidimai, laukinių gyvūnų rūšių laikymas neturint tam teisės, invazinių rūšių naudojimas, laikymo sąlygos ir t. t.). Pareiškėjos vykdoma veikla prieštarauja Reglamento Nr. 1143/2014 nuostatoms ir galimai pažeidžia jame išdėstytus reikalavimus dėl invazinių rūšių naudojimo. Šiuo metu ne visi nelaisvėje laikomi laukiniai gyvūnai paženklinti, turi teisėtą įsigijimą, kilmę patvirtinančius, komercinį naudojimą leidžiančius dokumentus. Kyla gyvūnų gerovės sąlygų ir lankytojų bei gyvūnų saugumo užtikrinimo pažeidimų rizika, leidžiant daliai gyvūnų laisvai judėti zoologijos sodo patalpose, kyla rizika žmonių ir gyvūnų saugumui, leidžiant lankytojams papildomai šerti gyvūnus, atsiranda peršėrimo, gyvūnų sveikatos sutrikdymo rizika, nesudaryti ir nepatvirtinti gyvūnų šėrimo racionai. Planuojamame įkurti zoologijos sode nėra tinkamos gyvūnų karantinavimui skirtos vietos, Įstaiga nepateikė veterinarinės priežiūros sutarčių dėl laukinių gyvūnų nuolatinės priežiūros, galimai klastoja sutartis dėl kitų veterinarinių paslaugu suteikimo. Įstaiga laukinius gyvūnus laiko, pažeisdama Taisyklių 4 priedo 1 lentelėje nustatytus nelaisvėje laikomų gyvūnų patalpų minimalius dydžius ir neužtikrina biologinių nelaisvėje laikomų gyvūnų poreikių, neatsižvelgia į jų socialinį jautrumą. Šiuo metu negalima patvirtinti, kad ketinamame įkurti zoologijos sode bus užtikrinamas gyvūnų ir lankytojų saugumas, nes Įstaiga nepateikė konkrečioms rūšims numatytų saugos priemonių įrengimo aprašų, patikrinimo vietoje metu nustatyta, kad dalis įrengtų aptvarų yra neužrakinti, dalis gyvūnų turi tiesioginį kontaktą su lankytojais, skatinamas papildomas gyvūnų šėrimas. Įstaiga neturi parengtų planuojamų veisimo strategijų visoms ketinamoms nelaisvėje laikyti gyvūnų rūšims, neparengtas veiksmų planas, kur būtų galima perkelti, apgyvendinti gyvūnus tokiais atvejais, kaip zoologijos sodo uždarymas dėl galimų pažeidimų, dėl ligų protrūkių, pasikeitusių laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje reikalavimų ir kt. Nesukurta strategija dėl planuojamo įkurti zoologijos sodo mokslinės veiklos vystymosi krypčių, tematikos, apimčių, reikalingų žmogiškųjų ištekliu (kompetencijų). Įstaiga nepateikė preliminarių sutarčių su mokslo įstaigomis dėl ketinamų vykdyti mokslinių tyrimų, todėl nėra žinoma nei minėtų tyrimų apimtis, nei trukmė, neteikta informacija, kad LSMU ketina vykdyti bendrus mokslinius tyrimus su Įstaiga. Įstaiga nepateikė parengtų edukacinių programų, susijusių su visuomenės švietimu biologinės įvairovės apsaugos srityje, nepateikė konkrečios informacijos apie tiesioginį zoologijos sodo dalyvavimą moksliniuose tyrimuose, kuriais prisidedama prie laukinių gyvūnų rūšių apsaugos, ir (arba) keitimąsi informacija, susijusia su rūšių apsauga, ir (arba) rūšių veisimu nelaisvėje, jų populiacijų atkūrimu arba reintrodukcija į laukinę gamtą, todėl Agentūra padarė pagrįstą išvadą, kad Įstaigos ketinama vykdyti ir vykdoma veikla yra nesuderinama su Gyvūnijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis ir Direktyvos 1999/22/EB reikalavimais. Mokslinė veikla ir visuomenės švietimas yra vienos iš pagrindinių veiklų, nurodytų Direktyvoje 1999/22/EB ir būtinų visiems zoologijos sodams, todėl šių direktyvos ir Gyvūnijos įstatymo reikalavimų įgyvendinimas ir pagrindimas yra labai svarbus priimant sprendimą dėl Leidimo išdavimo.
Agentūra Sprendime, remdamasi Komisijos ataskaita, pagrįstai konstatavo, kad Įstaiga nuolatos galimai pažeisdama laukinių gyvūnų laikymą ir naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus sukėlė pagrįstų abejonių dėl ūkinę veiklą gyvosios gamtos apsaugos ir veterinarijos srityse reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų išmanymo bei gebėjimo atsakingai vykdyti veiklą, susijusią su laukinių gyvūnų laikymu nelaisvėje, užtikrinant Gyvūnijos įstatymo reikalavimų laikymąsi bei Direktyvos 1999/22/EB tikslų pasiekimą, kad pagrindinis Direktyvos 1999/22/EB tikslas – apsaugoti laukinę fauną ir biologinę įvairovę valstybėms narėms priimant priemones dėl leidimų Bendrijos zoologijos sodams išdavimo ir tikrinimo, bei tokiu būdu stiprinti zoologijos sodų vaidmenį gausinant biologinę įvairovę, todėl Agentūra priėmė pagrįstą sprendimą, kad dėl Komisijos ir Agentūros nustatytų trūkumų pareiškėjos šiuo metu vykdoma ir ketinama vykdyti veikla yra nesuderinama su Gyvūnijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, Direktyvos Nr. 1999/22/EB bei Reglamento Nr. 1143/2014 reikalavimais, todėl vadovaujantis Aprašo 12 ir 151 punktais, teisėtai atsisakė pareiškėjai išduoti Leidimą įkurti zoologijos sodą.
Teismas sutinka su Agentūros atsiliepime nurodytais argumentais, kad pareiškėja skunde neginčijo ir nepateikė jokių argumentų, siekdama nuginčyti Komisijos 2019 m. kovo 1 d. Patikrinimo ataskaitoje ir Sprendime nurodytas faktines aplinkybes bei jo motyvus. Komisijos Patikrinimo ataskaita yra integralus, kompleksinis ekspertinis biologijos, veterinarijos specialistų bei aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų parengtas dokumentas, kuriame detaliai ir motyvuotai teikiama informacija apie asmens atitikimą Gyvūnijos įstatymo 8 straipsnyje bei Direktyvoje Nr. 1999/22/EB nustatytiems reikalavimams, grindžiamas Agentūros sprendimas dėl Leidimo išdavimo, kaip ir numatyta Gyvūnijos įstatymo 8 straipsnio 1, 3 dalyse ir Tvarkos aprašo 10, 12, 15, 151 punktuose.
Teismas atmeta pareiškėjos argumentus, kad Leidimas įkurti zoologijos sodą gali būti neišduodamas, tik jei asmuo nepateikė privalomų pateikti pagal Aprašą dokumentų, neleido Komisijai patikrinti vietos, kur planuojama įkurti zoologijos sodą arba toje vietoje aplamai negalima zoologijos sodo veikla, kadangi šie argumentai yra pagrįsti tik samprotavimais ir prielaidomis.
Asmuo, turintis teisę įkurti zoologijos sodą ir vykdantis tokio pobūdžio veiklą, privalo atitikti ir įgyvendinti Gyvūnijos įstatymo 8 straipsnyje ir Direktyvoje Nr. 1999/22/EB nustatytus reikalavimus, tačiau Komisijos 2019 m. kovo 1 d. Patikrinimo ataskaita ir Agentūros Sprendimas detaliai ir motyvuotai pagrindžia, kodėl pareiškėjos vykdoma veikla nesuderinama su galiojančio teisinio reguliavimo nuostatomis.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir faktines aplinkybes, atlikęs teisės normų, reglamentuojančių Leidimo zoologijos sodui išdavimą, analizę, teismas daro išvadą, kad Agentūra Sprendime faktines aplinkybes įvertino ir ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas taikė tinkamai, todėl Agentūros Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjos skundas atmestinas.
Netenkinus pareiškėjos skundo dėl Agentūros Sprendimo panaikinimo, yra netenkinamas ir pareiškėjos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjos viešosios įstaigos „Raubonių parkas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pareiškėjos viešosios įstaigos „Raubonių parkas“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Diana Butrimienė
Arūnas Kaminskas
Jolita Rasiukevičienė