Civilinė byla Nr. e2‑339-845/2023

Proceso Nr. 2-68-3-24604-2021-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.1; 2.2.2.13; 2.6.10.5.2.1; 3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.2.6.1.

(S)

 

 

 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. birželio 27 d.

Vilnius

 

Vilniaus m. apylinkės teismo teisėja Lijana Le Huede,

sekretoriaujant Dovilei Čekuolienei,

dalyvaujant ieškovo atstovui adv. J. B.,

atsakovės atstovui adv. E. K.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. B. ieškinį atsakovei A. Z. dėl žalos atlyginimo, tretysis asmuo (duomenys neskelbtini).

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

ieškovas M. B. kreipėsi teismą su ieškiniu atsakovei A. Z., prašydamas priteisti iš pastarosios, einančios (duomenys neskelbtini) vadovės pareigas, 13 622,98 Eur sumą (duomenys neskelbtini)naudai, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad reiškia ieškinį ABĮ 16 str. 1 d. 5 p. pagrindu, nes atsakovė savo neteisėtais veiksmais bendrovei (duomenys neskelbtini)padarė žalą, eidama bendrovės direktorės pareigas. Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 16 str. 1 d. 5 p. įtvirtinta, kad bendrovės akcininkas turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydamas atlyginti bendrovei žalą, kuri susidarė dėl bendrovės vadovo ir valdybos narių pareigų, nustatytų šiame ir kituose įstatymuose, taip pat bendrovės įstatuose, nevykdymo ar netinkamo vykdymo, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausias Teismas taip pat pripažįsta, kad pagal ABĮ 16 straipsnio1 dalies 5 punktą bendrovės akcininkai turi neturtinę teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydami atlyginti bendrovei žalą, kuri susidarė dėl bendrovės vadovo ir valdybos narių pareigų, nustatytų ABĮ ir kituose įstatymuose, taip pat bendrovės įstatuose, nevykdymo ar netinkamo vykdymo, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais. Tokius akcininko ieškinius Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra kvalifikavęs kaip išvestinius, nes jais reikalaujama atlyginti žalą ne patiems akcininkams, bet bendrovei (2016 m. lapkričio 23 d. Bendrovės valdymo organų civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga (Teismų praktika 45)).

Pažymėjo, kad Bendrovės akcijos priklauso dviem akcininkams: atsakovei A. Z., turinčiai akcijų, suteikiančių 50 procentų balsų visuotinio akcininkų susirinkimo metu ir ieškovui M. B., turinčiam akcijų, suteikiančių 50 procentų balsų visuotinio akcininkų susirinkimo metu. Nurodė, kad Bendrovės organais yra visuotinis akcininkų susirinkimas ir administracijos vadovas – direktorius (Įstatų 12 punktas); stebėtojų taryba ir valdyba bendrovėje nėra sudarytos. Bendrovės administracijos vadove (direktore) yra atsakovė. Teigė, kad tarp šalių jau ilgą laiką tęsiasi nesutarimai, nes atsakovė vienvaldiškai valdo Bendrovę ir savo asmeniniams tikslams tenkinti naudojasi Bendrovės turtu. Ieškovas neturi galimybės inicijuoti Bendrovės teisinio ir finansinio audito, kuris galėtų patikrinti visą Bendrovės ir jai vadovaujančios atsakovės veiklą, nes tokiems veiksmams atlikti būtinas atsakovės pritarimas. Ieškovas, siekdamas išsiaiškinti padėtį Bendrovėje, nutarė pasinaudoti ABĮ 18 str. ir Bendrovės įstatų 19 punkte įtvirtinta akcininko teise susipažinti su Bendrovės dokumentais ir informacija. Pažymėjo, kad atsakovė nepaiso minėtų aktų reikalavimų ir nuolat sudaro kliūtis ieškovui susipažinti su informacija ir dokumentais (pvz., neteikia visų ieškovo prašomų dokumentų ir pan. Ieškovui susipažinus su atsakovės jam pateiktais Bendrovės dokumentais, paaiškėjo, kad pastaroji, veikdama Bendrovės vardu, sudarė prekių ir paslaugų įsigijimo sandorius, nesusijusius su Bendrovės vykdoma veikla, siekiant patenkinti atsakovės asmeninius poreikius arba kitais su Bendrovės veikla nesusijusiais tikslais, iš viso už 13 622,98 Eur sumą, o būtent:

 

Eil. Nr.	Duomenys ieškinyje
	Pardavėjo/Tiekėjo pavadinimas	Data	Dokumento Nr.	Daiktas/paslauga, Kaina, €
1	(duomenys neskelbtini)	(duomenys neskelbtini)	(duomenys neskelbtini)	Papuošalas, 89,54
2	(duomenys neskelbtini)	(duomenys neskelbtini)	(duomenys neskelbtini)	Bilietai į koncertą 60,00
3	(duomenys neskelbtini)	(duomenys neskelbtini)	(duomenys neskelbtini)	Paplūdimio rankšluostis 168,37
4	(duomenys neskelbtini)	(duomenys neskelbtini)	(duomenys neskelbtini)	Poilsio paslaugos 394,00
5	(duomenys neskelbtini)	(duomenys neskelbtini)	(duomenys neskelbtini)	Paslaugos, 1038,00
6	(duomenys neskelbtini)	(duomenys neskelbtini)	(duomenys neskelbtini)	Kvepalai, 174,21
7	(duomenys neskelbtini)	(duomenys neskelbtini)	(duomenys neskelbtini)	Kvepalai169,19
8	(duomenys neskelbtini)	(duomenys neskelbtini)	(duomenys neskelbtini)	Spektaklis, 174,00
9	(duomenys neskelbtini)	(duomenys neskelbtini)	(duomenys neskelbtini)	Kvepalai, 432,29
10	(duomenys neskelbtini)	(duomenys neskelbtini)	(duomenys neskelbtini)	Kvepalai, 432,29
11	(duomenys neskelbtini)	(duomenys neskelbtini)	(duomenys neskelbtini)	Apsilankymas 65,00
12	(duomenys neskelbtini)	(duomenys neskelbtini)	(duomenys neskelbtini)	Mokymai, 240,00
13	(duomenys neskelbtini)	(duomenys neskelbtini)	(duomenys neskelbtini)	Kvepalai, 117,39
14	(duomenys neskelbtini)	(duomenys neskelbtini)	(duomenys neskelbtini)	Kvepalai, 1 157,27
15	(duomenys neskelbtini)	(duomenys neskelbtini)	(duomenys neskelbtini)	Kvepalai, 59,02
16	(duomenys neskelbtini)	(duomenys neskelbtini)	(duomenys neskelbtini)	Kvepalai, 28,19
17	(duomenys neskelbtini)	(duomenys neskelbtini)	(duomenys neskelbtini)	Kvepalai, 16,57
18	(duomenys neskelbtini)	(duomenys neskelbtini)	(duomenys neskelbtini)	Kvepalai, 177,55
19	(duomenys neskelbtini)	(duomenys neskelbtini)	(duomenys neskelbtini)	Auksinė grandinėlė, 150,04
20	(duomenys neskelbtini)	(duomenys neskelbtini)	(duomenys neskelbtini)	Sofa-lova, čiužinys 407,15
21	(duomenys neskelbtini)	(duomenys neskelbtini)	(duomenys neskelbtini)	Papuošalas,  337,50
22	(duomenys neskelbtini)	(duomenys neskelbtini)	(duomenys neskelbtini)	Kvepalai, 179,43
23	(duomenys neskelbtini)	(duomenys neskelbtini)	(duomenys neskelbtini)	Kvepalai, 742,29
24	(duomenys neskelbtini)	(duomenys neskelbtini)	(duomenys neskelbtini)	2 bilietai, 49,00

Ieškovo teigimu, lentelėje nurodytos išlaidos nėra susijusios su Bendrovės vykdoma ūkine – komercine veikla, kadangi Bendrovės pagrindinė veikla - mašinų ir įrangos didmeninė prekyba. Tokia informacija nurodyta 2021 metais Bendrovės sudarytame aiškinamajame rašte, kuris laikomas metinio finansinių ataskaitų rinkinio už 2020 metus sudėtine dalimi. Taip pat Bendrovės interneto puslapyje, kuris prieinamas adresu (duomenys neskelbtini), Bendrovė pristatoma kaip „elektrotechnikos, elektronikos ir technologinės bei pramoninės įrangos tiekimo įmonė“. Pasak ieškovo, ieškinio lentelėje nurodyti prekių ir paslaugų įsigijimo sandoriai buvo sudaryti dėl kvepalų, renginių, grožio paslaugų ir pan. įsigijimo, kurie nėra susiję su Bendrovės vykdoma veikla; minėtos prekės (t. y., kvepalai, dušo žėlė, papuošalai, perkraustymo paslaugos tarp atsakovei priklausančių butų, bilietai į spektaklius (įskaitant, skirtus vaikams) ir t.t.) yra skirtos asmeninių poreikių tenkinimui, buvo įsigytos išimtinai siekiant patenkinti atsakovės asmeninius poreikius arba įsigytos kitais su Bendrovės veikla nesusijusiais tikslais. Be to, ieškovo duomenimis, atsakovė yra susijusi su įmone Aurosoma, iš kurios Bendrovė daug kartų pirko kvepalus bei kitas paslaugas. Taip pat atsakovė reguliariai vyko į turistinio - poilsinio pobūdžio komandiruotes, kurių išlaidas apmokėjo Bendrovė: 2016-11-23 direktorės įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl A. Z. komandiruotės į (duomenys neskelbtini) 2016-12-09 – 2016-12-13 dienomis (5 dienos); 2016-11-04 direktorės įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl A. Z. komandiruotės į (duomenys neskelbtini) 2016-11-25 – 2016-12-02 dienomis (8 dienos); 2016-08-17 direktorės įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini)dėl A. Z. komandiruotės į (duomenys neskelbtini) 2016-08-20 – 2016-08-24 dienomis (5 dienos); 2016-06-03 direktorės įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini)dėl A. Z. komandiruotės į (duomenys neskelbtini)2016-06-06 – 2016-06-23 dienomis (18 dienų); 2017-04-05 direktorės įsakymas (duomenys neskelbtini)dėl 2017-04-06 komandiruotės į (duomenys neskelbtini), į geros savijautos centrą „Samara joga“; 2017-01-23 direktorės įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini)dėl A. Z. komandiruotės į (duomenys neskelbtini) 2017-01-27 - 2017-01-30 dienomis (4 dienos); 2020-01-29 direktorės įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl A. Z. dalyvavimo ASIACT Aurosoma mokymuose 2020-02-28 – 2020-03-03 dienomis (4 dienos), kurie kainavo 860,81 Eur.

Ieškovas pažymėjo, kad Bendrovė nevykdo veiklos valstybėse (išskyrus Lietuvą), į kurias vyko atsakovė. Juridinio asmens vadovo civilinė atsakomybė, t. y. pareiga atlyginti žalą, atsiranda tik nustačius visas būtinas šiai atsakomybei kilti sąlygas - neteisėtus veiksmus ir kaltę, žalą, jų priežastinį

ryšį (CK 6.246–6.249 straipsniai). CK 6.246 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Teigė, kad atsakovės veiksmuose yra visos sąlygos jos civilinei atsakomybei Bendrovės atžvilgiu kilti. Civilinio kodekso 2.87 straipsnyje įtvirtintos fiduciarinės juridinio asmens valdymo organų pareigos: juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus, laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, ir kt. Juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Nustačius aplinkybes, kad vadovas bendrovės turtą ir finansus valdo ar turtu bendrovės vardu disponuoja nesilaikydamas CK 2.87 straipsnyje nustatytų principų, nevykdydamas fiduciarinių pareigų bendrovei, gali būti sprendžiama dėl jo veiksmų vykdant pareigas neteisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64-248/2016, 23 punktas). Lojalumo pareigos turinys - veikti bendrovės interesais - apima ne tik negatyvius pareigos aspektus: vengti interesų konflikto, nekonkuruoti, nesinaudoti bendrovės galimybėmis, turtu ir pan., bet ir pozityvias pareigas - visą buvimo vadovu terminą ex officio (pagal pareigas) veikti išimtinai įmonės interesais (CK 2.87 straipsnis), tai reiškia teikti pirmenybę įmonės, kurios vadovas jis yra, bet ne savo asmeniniams interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2010). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, jog savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

Ieškovo teigimu, atsakovė, sudarydama ieškinyje nurodytus sandorius, pirko prekes ir paslaugas, nesusijusias su Bendrovės veikla, o skirtas atsakovės asmeniniams vartojimo poreikiams, todėl pažeidė fiduciarines pareigas Bendrovei, nustatytas CK 2.87 str., taip pat pažeidė CK 6.263 str. 1 d., kuri nustato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, jog savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Atsakovė Bendrovės vardu sudarė prekių ir paslaugų pirkimo sandorius už bendrą13 622,98 Eur sumą ir naudą gavo tik atsakovė, o ne Bendrovė. Šie sandoriai nebuvo susiję su Bendrovės vykdoma veikla ir buvo sudaryti turint vienintelį tikslą - patenkinti ieškovės asmeninius interesus. Sudarydama minėtus sandorius, atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių Bendrovė patyrė žalą - neteko 13 622,98 Eur dydžio piniginių lėšų. Pažymėjo, kad atsakovės veiksmai tiesiogiai susiję su Bendrovei padaryta žala ir egzistuoja tiesioginis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir žalingų padarinių Bendrovei. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismui nustačius, jog įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas, o paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovas. Apie vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas atliekant valdymo organo ar jo nario pareigas valdant įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-701/2016, 36 punktas). Atsakovė pirko prekes ir paslaugas savo asmeninimas poreikiams tenkinti ir tokiu būdu pažeidė jos atžvilgiu taikomas fiduciarines pareigas Bendrovei. Taigi, atsakovės kaltė yra preziumuojama. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovė atliko neteisėtus veiksmus ir jai kyla civilinė atsakomybė.

 

Atsakovė A. Z. su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovo nurodytos išlaidos buvo skirtos Bendrovės reikmėms ir verslui vystyti, nes: i) pats ieškovas dar vadovaudamas Bendrovei iki 2016-04-20 įvedė dovanų klientams ir darbuotojams pirkimo praktiką, vyko ir siuntė kitus darbuotojus į komandiruotes, pradėjo mokymus ir pirkimus iš Aura-soma.com (Aura-soma Products Limited ir jos bendrovė ASIACT) bei paskatino atsakovę pasigilinti į Aura-soma veiklą Bendrovės tikslais; ii) išlaidos yra leistinos tiek įstatymine prasme, tiek yra realiai susijusios ir skirtos Bendrovės veiklos vystymui, verslo kontaktų palaikymui ir užmezgimui, naujų kontraktų gavimui; iii) nėra jokių neteisėtų atsakovės veiksmų, iš kurių būtų kilusi kokia nors žala Bendrovei. Pažymėjo, kad laikotarpiu nuo 2011-06-13 iki 2016-04-20, Bendrovės direktoriaus pareigas Bendrovėje ėjo ieškovas ir jo direktoriavimo metu dovanų pirkimo politika Bendrovės darbuotojams bei verslo klientams/partneriams buvo nusistovėjusi Bendrovės praktika, buvo perkamos panašaus pobūdžio dovanos. Dėl Aura-soma paaiškino, kad ieškovas pradėjo šią veiklą Bendrovėje, pats atsakovei siūlė vystyti šią sferą – kaip specifinę nišinę dovanų klientams ir darbuotojams, rūpinantis jų gerove darbe, galimybę. Ieškovas pats dar 2013 m. atliko pirkimus iš Aura-soma (tą patvirtina, 2013-09-06 Aura-soma sąskaita – faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), 2013-09-10 Aura-soma sąskaita – faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), 2013-09-30 Aura-soma sąskaita – faktūra Nr. (duomenys neskelbtini)). Taip pat ieškovui vadovaujant Bendrovei, vyko darbuotojų, tame tarpe – A. Z. – komandiruotės į užsienį, siekiant vystyti verslo kontaktus; vien 2013 m. ir 2016 m., kol Bendrovei vadovavo ieškovas iki 2016 m. balandžio 20 d., jis ir pats vyko į komandiruotes, susitikimus su užsienio partneriais: a) 2013-02-13 įsakymu į įmones „Vagonu remonta centrs“ ir „Lokomotivu remonta centrs“, (duomenys neskelbtini), susitikti su įmonės vadovais; b) 2013-03-13 įsakymu į įmonę „Lokomotivu remonta centrs“, (duomenys neskelbtini), susitikti su įmonės vadovais; c) 2013-04-15 įsakymu į įmonę LDZ „Ritosa sastava serviss“ ir LDZ „Cargo“, susitikti su įmonės vadovais; d) 2013-04-25 įsakymu kartu su atsakove į įmonę LDZ „Ritosa sastava serviss“, (duomenys neskelbtini) susitikti su įmonės vadovais; e) 2013-06-05 įsakymu kartu su atsakove į įmonę SIA „LDZ Ritosa sastava serviss“ ir „Lokomotivu remonta centrs“, (duomenys neskelbtini) susitikti su įmonės vadovais; f) 2013-07-22 įsakymu į derybas su Lenkijos įmone „Einika“, (duomenys neskelbtini); g) 2013-07-08 įsakymu į įmonę „DF Electric“, (duomenys neskelbtini), apmokymus; h) 2013-08-13 įsakymu į „Bertransformatory“ seminarą (duomenys neskelbtini); i) 2013-08-13 įsakymu į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dalyvauti derybose; j) 2013-08-27 įsakymu į įmonę „Ritz Messwandler“, (duomenys neskelbtini), susitikti su įmonės; k) 2013-09-20 įsakymu į įmonę „Siltek“, (duomenys neskelbtini), susitikti su įmonės vadovais; l) 2013-10-17 įsakymu kartu su atsakove į įmonę „Eaton industries“, (duomenys neskelbtini), susitikti su įmonės vadovais; m) 2013-11-11 įsakymu į įmonę „Frankfurt Laser Company GmbH“, (duomenys neskelbtini), apmokymus; n) 2013-12-23 įsakymu į įmonę SIA „Stelhoff“, (duomenys neskelbtini)pristatyti prekes; o) 2016-02-15 įsakymu kartu su Latvijos įmone vyko į Rusijos įmonės „Elektromechanika“ organizuojama seminarą; p) 2016-02-23 įsakymu vyko į susitikimą su įmonės LDZ „Ritosa sastava serviss“ vadovais; q) 2016-02-29 įsakymu kartu su Atsakove vyko į susitikimą su Baltarusijos įmonės „Polimir“ vadovais; r) 2016-04-12 įsakymu vyko į derybas (duomenys neskelbtini). Be nurodytų komandiruočių į užsienį, ieškovas taip pat gana dažnai vykdavo į komandiruotes ir Lietuvoje. Be to, ieškovas vadovavimo Bendrovei periodu į komandiruotes skatino važiuoti ir kitus Bendrovės darbuotojus, įskaitant ir pačią atsakovę (2013-2016 metais). 

Taip pat atsikirtimus atsakovė grindė aplinkybe, kad ginčijamos išlaidos yra leidžiamos ir teisėtos, skirtos Bendrovės interesams užtikrint; ginčijamos išlaidos yra įprastos įvairių įmonių veikloje, yra leidžiamos, laikomos teisėtais atskaitymais mokestine prasme. Pelno mokesčio įstatymo 17 str. numatyta, jog reprezentacinės bei komandiruočių išlaidos, taip pat išlaidos Bendrovės darbuotojams ir (ar) jų šeimos nariams yra priskiriamos prie leidžiamų atsiskaitymų, juridinio asmens veikloje. Teismų praktikoje teigiama, kad reprezentacinėmis priemonėmis siekiama užmegzti ryšius su galimais potencialiais klientais, investuotojais, verslo partneriais ir taip stiprinti ryšius su esamais klientais (verslo partneriais). Reprezentacinėmis priemonėmis gali būti dovanos, asmenys taip gali būti vaišinami (maistu, alkoholiniu ir kitais gėrimais). Tokios juridinio asmens patirtos išlaidos (dovanoms, vaišėms) konkrečių asmenų (turinčių arba galinčių turėti įtakos užmezgant naujus ir plėtojant esamus verslo ryšius) naudai yra pripažįstamos reprezentacinėmis sąnaudomis ir iš pajamų atskaitomos PMĮ 22 str. 3 d. nustatyta tvarka. Taigi, pirkiniai buvo skirti Bendrovės interesams, kaip leidžiamos dovanos klientams ir darbuotojams, Bendrovės veiklai, darbuotojų darbo organizavimui reikalingų daiktų įsigijimas, ofiso aprūpinimas, komandiruotės Bendrovės interesais ir pan.

Taip pat atsakovė nesutiko su ieškovo teiginiais, jog atsakovės įvykdyti pirkimai buvo skirti išimtinai jos asmeniniams poreikiams. Pažymėjo, kad prekės buvo perkamos po keliolika, kartais ir keliasdešimt vienetų vieno pirkimo metu; kartu su prekėmis buvo įsigyjamos sveikinimų atvirutės, pavyzdžiui, gimimo dienos progai; dėl Aura-soma sandorių paaiškino, kad iš sąskaitų – faktūrų, matyti, kad šiais pirkimais buvo įsigytos smilkalų lazdelės, namų kvapai, spalvų esencijos, pomanderiai (aromatiniai priedai), kvintesencijos, aliejai ir kt. Visos šios prekės iš Aura-soma buvo paties ieškovo pasiūlyta idėja atsakovei, siekiant palaikyti darbuotojų gerą savijautą ir kaip originali dovana verslo klientams, todėl patirtos išlaidos nėra susijusios su asmeniniais atsakovės poreikiais. Dėl bilietų į renginius įsigijimo atsakovė nurodė, jog priešingai nei teigia ieškovas, bilietai nebuvo perkami atsakovės reikmėms, o buvo skirti Bendrovės darbuotojams bei partneriams (užsakovams). Tokia dovanos idėja yra plačiai paplitusi, kadangi tokiu būdu siekiama patenkinti darbuotojų ir (ar) partnerių (užsakovų) individualų socialinį poreikį, t. y. skatinti darbuotojų/partnerių (užsakovų) bei jų šeimų kultūrinę ir socialinę gerovę, taip užtikrinant šių asmenų lojalumą bei stabilų verslo ir darbo santykį. Tokia bilietų į kultūrinius renginius praktika buvo taikoma ir ieškovo, kaip pavyzdys pateikiama VšĮ „Muzikos dienos“ sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje matyti 8 vnt. bilietų į miuziklą „Ž. A. ir Barboros Radvilaitės legenda“ pirkimas. Taip pat ieškovas pateikė atsakovės Bendrovės vardu įgytas prekes ir paslaugas grožiui bei namams, tokias kaip rankšluosčiai, aliejai ir kt. Ieškovo argumentas, kad ir šios prekės/paslaugos buvo įsigytos asmeninių poreikių tenkinimui yra nepagrįstas, kadangi iki atsakovei pradedant eiti direktorės pareigas, tokių prekių pirkimas Bendrovėje buvo įprastas. Tai patvirtina ieškovo direktoriavimo metu pirkti rankšluosčiai ir papuošalai iš analogiškų parduotuvių. Ieškovas yra nurodęs ir, kad atsakovės išlaidos patirtos UAB „Lazdynų žibutė“ restorane buvo asmeninės jos išlaidos, kadangi atsakovės anyta L. A. yra gimusi (duomenys neskelbtini) dieną, todėl, pasak ieškovo, restorane buvo švenčiamas jos gimtadienis. Priešingai nei teigia ieškovas, šios išlaidos buvo skirtos Bendrovės klientų vaišinimui ir niekaip nebuvo susijusios su ieškovo nurodyto asmens gimtadieniu. Ieškovo deklaruojamo fakto neatitikimą realybei įrodo tai, kad atsakovės anyta (kurios vardas yra iš tiesų kitoks – L. A.) gimtadienį švenčia ne (duomenys neskelbtini)d., o yra gimusi (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) mėn. Analogiškos maitinimo išlaidos buvo patirtos ir restorane „Žuvinė“ (UAB „Palangos Tauras“). Tai, kad vaišinimo išlaidos ieškovui buvo žinomos ir paties taikoma įprasta praktika auginant ir palaikant verslo ryšius, patvirtina sąskaitos – faktūros iš įvairių restoranų, barų ir kavinių, kurios buvo išrašytos ieškovo vadovavimo laikotarpiu. Nors ieškovas nurodė, kad prekės pirktos ir paslaugos teiktos asmeniškai atsakovės buvusios deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), todėl apmokėtos iš Bendrovės lėšų buvo skirtos asmeniniams atsakovės poreikiams tenkinti, - tokie ieškovo teiginiai nepagrįsti, nes: (a) sofa-lova ir kt. pirkta Bendrovės tikslais, formaliai pristatyta kitu adresu, tačiau realiai nugabenta ir naudota Bendrovėje, šiuo metu dėl nusidėvėjimo jau nurašyta; (b) nurodytas durų (5 vnt.) pirkimas yra vykdytas Bendrovei, jai pristatytas. Prekės ir paslaugos nebuvo suteiktos asmeniškai atsakovei, o naudotos Bendrovės ofiso patalpose, (duomenys neskelbtini) ir kituose Bendrovės objektuose; (c) nurodyta filtrų keitimo paslauga taip pat buvo užsakyta ne atsakovės, o Bendrovės interesais. Bendrovė naudojo vandens filtrus ofise, kurių atsisakė dėl sumažėjusio darbuotojų skaičiaus Bendrovės patalpose, daugumai pasirinkus dirbti nuotoliniu būdu; d) nurodytos perkraustymo paslaugos 2020-10-09 ir 2020-10-22 buvo skirtos darbuotojų darbo vietos perkėlimui į namus, dėl Covid-19 pandemijos; e) duomenys apie įvairius seminarus/kursus/mokymus ieškovo yra įvardijamos kaip asmeninės atsakovės išlaidos padengtos iš Bendrovės lėšų; teigė, kad Aura-soma tęstinio pobūdžio kursai buvo paties ieškovo iniciatyva; likę kursai buvo skirti įmonės darbuotojams bei verslo klientams, tai patvirtina sąskaita – faktūra, kurioje matyti, kad mokymai buvo perkami net ir po kelis vienetus (pavyzdžiui, 2020-12-01 pirkti mokymai „Atsparumas stresui – emocijų valdymas“, sąskaita – faktūra Nr. (duomenys neskelbtini)), tai patvirtina, kad patirtos išlaidos nebuvo skirtos asmeninėms atsakovės reikmės. Tai, kad mokymai Bendrovės personalo valdymo tikslais buvo aktualūs nuo pat Bendrovės veiklos pradžios, patvirtina ir atsakovės baigtų 2007, 2008, 2009 m. magistro studijų (duomenys neskelbtini), ieškovo valdymo laikotarpiu. Taigi, Bendrovės patirtos išlaidos buvo susiję su Bendrovės veikla, todėl yra pagrįstos ir teisėtos.

Atsakovė dėl komandiruočių paaiškino, kad jos nebuvo turistinės - poilsinės kelionės, nes Bendrovės tikslais komandiruotės vyko jau tuomet, kai Bendrovei vadovavo ieškovas, o jų tikslas – verslo kontaktų plėtimas, reikalingų žinių pasisėmimas, gilinimas. Iš Bendrovės dokumentų matyti, kad atsakovė buvo komandiruojama Bendrovės interesais ir jos veiklos tikslais: 2016-06-03 įsakymu į konferenciją EuroTrain-2016 m. bei į susitikimą su įmonėmis „Formalit“, Mashzavod ir „Ukrosmetal“; 2016-08-17 įsakymu į mokymus (duomenys neskelbtini) universitete (koučingas); 2016-11-04 įsakymu į susitikimą su įmonės vadovais (duomenys neskelbtini); 2016-11-23 įsakymu į mokymus Samadeva universitete, (duomenys neskelbtini); 2017-01-23 įsakymu į susitikimą su „Efla Consulting Engineers“ vadovais (duomenys neskelbtini), atstovaujant Bendrovės interesus; 2020-01-29 įsakymu į ASIACT mokymus (Aura-Soma- spalvų bei aromatų terapija), (duomenys neskelbtini). Atsakovės teigimu, ieškovo nurodyti ginčo sandoriai buvo sudaryti vykdant Bendrovės veiklą, siekiant veiklos tęstinumo, verslo santykių sukūrimo, išsaugojimo ir gerinimo. Sandoriais nebuvo siekiama pakenkti Bendrovei, paversti ją nemokia ar tiesiog iššvaistyti joje esamas lėšas, todėl atsakovės veiksmai negali būti laikomi neteisėtais. Atsakovė veikė sąžiningai ir teisėtai, vadovaudamasi nusistovėjusia Bendrovės veikla ir įprasta praktika. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė, atlikdama savo pareigas neveikė nei tyčia, nei esant dideliam neatsargumui ir savo veiksmais nesukėlė jokių teisinių pasekmių Bendrovei, jos veiklai ir turtui, - nėra teisinio pagrindo pripažinti prekių ir paslaugų sandorius neteisėtais dėl atsakovės veiksmų.

Tretysis asmuo (duomenys neskelbtini) atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Teismo posėdyje ieškovo atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.

Atsakovė ir jos atstovas teismo posėdyje su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Trečiojo asmens atstovė į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką buvo informuota tinkamai, prašymų iki posėdžio pradžios gauta nebuvo, neatvykimo priežastys teismui nėra žinomos; atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir šalims neprieštaraujant, teismas išnagrinėjo civilinę bylą trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) atstovei nedalyvaujant.  

 

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

 

Bylos duomenimis (VĮ Registrų centro išrašais) nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrovė) akcijos priklauso dviem akcininkams: atsakovei A. Z., turinčiai akcijų, suteikiančių 50 procentų balsų visuotinio akcininkų susirinkimo metu ir ieškovui M. B., turinčiam akcijų, suteikiančių 50 procentų balsų visuotinio akcininkų susirinkimo metu. Iš Bendrovės Įstatų 12 p. matyti, kad Bendrovės organais yra visuotinis akcininkų susirinkimas ir vadovas – direktorius, tuo tarpu stebėtojų taryba ir valdyba bendrovėje nesudarytos. VĮ Registrų centro juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas patvirtina, kad Bendrovės vadove (direktore) nuo 2016-04-20 iki šiol yra atsakovė.

Byloje esantys ieškovo (akcininko) laiškai – 2021-04-29 ir 2021-05-26 liudija, kad ieškovas kreipėsi į (duomenys neskelbtini)direktorę A. Z., prašydamas pateikti dokumentus, susijusius su prekių ir paslaugų įsigijimu, važtaraščius, avansines apyskaitas, įsakymus dėl komandiruočių, jų ataskaitas, bendrovės reprezentacinių išlaidų aktą. Iš laiškų turinio nustatyta, kad ieškovas prašė pagrįsti tuos sandorius, kurie nurodyti jo ieškininiame pareiškime ir ginčijami nagrinėjamoje byloje. Nepaisant pakarotino kreipimosi, atsakovė nepateikė ieškovui jo prašomų dokumentų.

Ieškovas ieškinį reiškia Akcinių bendrovių įstatymo 16 str. 1 d. 5 p. pagrindu, kuris numato, kad bendrovės akcininkas turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydamas atlyginti bendrovei žalą, kuri susidarė dėl bendrovės vadovo ir valdybos narių pareigų, nustatytų šiame ir kituose įstatymuose, taip pat bendrovės įstatuose, nevykdymo ar netinkamo vykdymo, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausias Teismas tokius akcininko ieškinius yra kvalifikavęs kaip išvestinius, nes jais reikalaujama atlyginti žalą ne patiems akcininkams, bet bendrovei (2016 m. lapkričio 23 d. Bendrovės valdymo organų civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga, Teismų praktika, biuletenis Nr. 45).

Ieškovu teigimu, tarp šalių jau ilgą laiką tęsiasi nesutarimai; atsakovė, veikdama Bendrovės vardu, sudarė sandorius, nesusijusius su Bendrovės veikla, o siekiant patenkinti savo asmeninius ar kitus poreikius; ginčijamų sandorių vertė - 13 622,98 Eur. Pasak ieškovo, sudarydama ginčo sandorius, atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių Bendrovė patyrė žalą - neteko 13 622,98 Eur dydžio piniginių lėšų. Ieškovas kildino atsakovės atsakomybę iš CK 2.87 straipsnio už fiduaciarinių pareigų įmonei nevykdymą, veikiant ne įmonės interesais. Pasak ieškovo, atsakovė padarė žalą bendrovei, nes įsigijo prekių ir paslaugų, kurių panaudojimo įmonės interesais negalėjo pagrįsti.

Tuo tarpu atsakovė teigė, kad nurodytos išlaidos buvo skirtos Bendrovės reikmėms ir verslui vystyti, todėl ji neteisėtų veiksmų, iš kurių būtų kilusi žala Bendrovei, neatliko. Pasak atsakovės, ginčijamos išlaidos - reprezentacinės ir komandiruočių, buvo teisėtos ir skirtos Bendrovės interesams užtikrinti, verslo santykiams kurti ir išsaugoti, todėl nėra pagrindo pripažinti prekių ir paslaugų sandorius neteisėtais dėl atsakovės veiksmų.

Pažymėtina, kad vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 str.). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovės veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jos kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 str., 182 str. 4 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015).

CK

 6.263 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą elgtis taip, jog savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyse nurodytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Bendrovės vadovo pareigos nustatytos CK 2.87 straipsnio 1 - 4 dalyse.

Pažymėtina, kad vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai (pasitikėjimo) santykiai. Nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai, laikytis bendrųjų ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas valdant įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-378/2017 14 punktas). Fiduciarinės juridinio asmens organų narių pareigos yra įtvirtintos CK 2.87 straipsnyje: juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (1 dalis); jis turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo (2 dalis); jis privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (3 dalis); jis negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba naudoti jį ar informaciją, kurią jis gauna būdamas juridinio asmens organo nariu, asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo (4 dalis); jis privalo pranešti kitiems juridinio asmens valdymo organo nariams arba dalyviams apie aplinkybes, nurodytas šio straipsnio 3 dalyje, ir nurodyti jų pobūdį ir, jei įmanoma, vertę (5 dalis); jis gali sudaryti sandorį su juridiniu asmeniu, kurio organo narys jis yra, tačiau apie tokį sandorį jis privalo nedelsdamas pranešti kitiems juridinio asmens organams arba dalyviams (6 dalis).

Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Ši bendrovės vadovo pareiga teismų praktikoje suformuluota kaip pareiga veikti išimtinai bendrovės interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-421/2018, 50 punktas). Kasacinio teismo išaiškinta, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo įmonės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Įmonės vadovas (vienasmenis ar kolegialus) privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų ir kt. Taigi įmonė ir jos valdymo organai (kolegialūs ir (ar) vienasmeniai) privalo laikytis įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų, nepriešpriešinti įmonės interesų visuomenės interesams.

CK

 2.87 straipsnio 4 dalyje imperatyviai įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys negali painioti juridinio asmens turto su savo arba trečiųjų asmenų turtu. Bendrovės vadovas turi pozityvią pareigą teikti pirmumą bendrovės, kuriai vadovauja, interesams, ir susilaikyti nuo savo, trečiųjų asmenų interesų tenkinimo bendrovės sąskaita. Tai yra lojalumo pareigos turinys, kuri be kita ko apima ir vadovo pareigas veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, nenaudoti juridinio asmens turto asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo. Nustačius aplinkybes, kad vadovas bendrovės turtą ir finansus valdo ar turtu bendrovės vardu disponuoja nesilaikydamas CK 2.87 straipsnyje nustatytų principų, nevykdydamas fiduciarinių pareigų bendrovei, gali būti sprendžiama dėl jo veiksmų vykdant pareigas neteisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64-248/2016, 20–23 punktai).

CK 2.87 straipsnio 7 dalis nustato, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymas, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip. Juridinio asmens valdymo organo nario civilinę atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio nuostatas lemia jo pareiga veikti išimtinai juridinio asmens interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-686/2017). Taigi, bendrovės vadovas atsako tiesiogiai bendrovei pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalies nuostatas.

Ieškovas, pareikšdamas ieškinį, nurodė, kad atsakovė sudarė sandorius, nesusijusius su Bendrovės veikla, taip padarydama jai žalą ir pažeisdama CK 2.87 str. įtvirtintas fiduciarines juridinio asmens organų narių pareigas. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad, atsižvelgiant į vadovo atliekamų pareigų ir vykdomų funkcijų pobūdį, jam atsakomybė gali kilti trimis savarankiškais pagrindais – pažeidus imperatyviąsias įstatymo nuostatas, CK 2.87 nustatytas fiduciarines pareigas ar priėmus netinkamą verslo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-313/2018 41 punktas; 2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84-684/2018 46 punktas).

Pažymėtina, kad teismas 2022-03-10 nutartimi nagrinėjamoje byloje paskyrė buhalterinę ekspertizę. Ekspertė 2023-01-30 Ekspertizės akte padarė šias išvadas:

1) Ištyrus tyrimui pateiktus (duomenys neskelbtini)dokumentus bei atsižvelgiant į tai, kad dalis tyrimui pateiktų dokumentų neatitiko jiems buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų, du tirti sandoriai (duomenys neskelbtini)buhalterinėje apskaitoje buvo apskaityti po du kartus, tyrimui pateikti dokumentai nepagrindė kai kurių sąnaudų apskaitymo buhalterinėje apskaitoje, o dalį buhalterinių įrašų turintys pagrįsti priminiai buhalterinės apskaitos dokumentai tyrimui nebuvo pateikti, nėra galimybės nustatyti, ar pagrįstai (duomenys neskelbtini) sąnaudoms buvo priskiriamos ieškinio 2.6 p. išvardintų 56 sandorių sąnaudos bei nėra galimybės nustatyti, ar pagrįstai ir laikantis buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų buvo mažinamas (duomenys neskelbtini)mokestinis pelnas, ar teisingai apskaičiuotas grynasis pelnas, mokėtinas pelno mokestis bei ar pagrįstai į atskaitą buvo traukiamas PVM. Atsižvelgiant į tyrime išdėstytus (duomenys neskelbtini)vykdytos buhalterinės apskaitos neatitikimus bei galimus neatitikimus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams, teigtina, kad (duomenys neskelbtini) 2016-2021 m. finansinės ataskaitos (balansai ir pelno (nuostolių) ataskaitos) yra sudarytos nesilaikant FAĮ 16 str. 4. d., ir neatitinka joms kituose teisės aktuose keliamų reikalavimų.

Ištyrus tyrimui pateiktus dokumentus ir dokumentų bei duomenų kopijas, nustatyta, kad ieškinio 2.6 p. nurodytas 22-asis sandoris buvo apskaitytas ir finansinėse ataskaitose buvo atvaizduotas nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo 3 str., 4 str., 12 str. 13 str.

Ekspertė pažymėjo, kad tuo atveju, jei kiti ieškinio 2.6. p. nurodyti 56 sandoriai nebuvo skirti (duomenys neskelbtini) ūkinei veiklai vykdyti ar vystyti, tai jie (duomenys neskelbtini)buhalterinėje apskaitoje buvo apskaityti ir finansinėse ataskaitose buvo atvaizduoti nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo 3 str., 4 str., 12 str. 13 str. (tyrimo aprašomojoje dalyje nurodyta kurių konkrečiai nuostatų nesilaikyta kiekvieno sandorio atveju).

2) Ištyrus tyrimui pateiktus dokumentus ir dokumentų bei duomenų kopijas, nustatyta, kad ieškinio 2.6 p. nurodyti 57 sandoriai (duomenys neskelbtini) (tyrimo aprašomojoje dalyje prie kiekvieno sandorio nurodytas konkretus pagrįstumas arba nepagrįstumas):

1.       Pagrįsti įsigijimo dokumentais, išskyrus 22-ąjį ir 39-ąjį sandorius;

2.       Tais sandorių atvejais, kurie apskaitoje apskaityti kaip neva patirtos (duomenys neskelbtini)reprezentacinės sąnaudos, tyrimui pateikti reprezentacinių sąnaudų nurašymo aktai neatitinka tokių dokumentų turiniui keliamų reikalavimų. Tik vieno sandorio atveju iš sandorių, kurie apskaitoje apskaityti kaip neva patirtos įvairios komandiruočių sąnaudos, tyrimui pateiktas tik vienas siuntimo į komandiruotę įsakymas. Tyrimui nepateikus dokumentų, pagrindžiančių, kad neva komandiruočių ir mokymų metu patirtos sąnaudos buvo patirtos vykdant (duomenys neskelbtini)direktoriaus įsakymu vykti į komandiruotes ir/ar mokymus, nėra galimybės nustatyti, kokiu pagrindu šie sandoriai apskaityti kaip komandiruočių ar mokymų metu patirtos išlaidos;

3.       Tyrimui nebuvo pateikti ieškinio 2.6 p. išvardintų 57 sandorių apmokėjimą ne tik prekių ar paslaugų pirkimo momentu, bet ir atsiskaitymą su atskaitingais asmenimis, mokėjusiais už šias prekes ar paslaugas dokumentai, taip pat nebuvo pateikti pirminiai apmokėjimą patvirtinantys dokumentai (išskyrus kelis pavienius atvejus), todėl nėra galimybės nustatyti, kada ir kas juos apmokėjo, kada buvo už juos atsiskaityta su atskaitingais asmenimis.

        Taip pat ekspertė akte padarė išvadas, kad ištyrus tyrimui pateiktus dokumentus ir dokumentų bei duomenų kopijas, nustatyta, jog:

1.       Tyrimui nebuvo pateikta 2019-09-06 UAB „Alchemijos namai“ išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) (ieškinio 2.6 p. nurodytas 39-asis sandoris), jei šis pirkimo faktą patvirtinantis dokumentas nebuvo išsaugotas, tai tvarkant (duomenys neskelbtini)buhalterinę apskaitą buvo nesilaikoma Dokumentų ir archyvų įstatymo 13 str. ir 2011-03-09 Lietuvos Vyriausiojo Archyvaro įsakymo Nr. V-100 nuostatų.

2.       Ištyrus tyrimui pateiktus su ieškinio 2.6. p. įvardintu 22-uoju sandoriu susijusius (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus, nustatyta, kad, tyrimui pateiktoje 2017-09-08 Aura-Soma Education Systems Limited pardavimų išklotinėje, kuri pagal šio dokumento rekvizitus ir turinį nelaikytina sąskaita faktūra, nurodyti dviejų neapmokėtų sąskaitų faktūrų: (duomenys neskelbtini) (vertė 14,00 GBP arba 16,57 Eur) ir (duomenys neskelbtini) (vertė 150,00 GBP arba 177,55 Eur) duomenys (būtent šios sąskaitos faktūros tirtos aprašant 17-ojo ir 18-ojo sandorių apskaitymą (duomenys neskelbtini) apskaitoje). Todėl šia pardavimų išklotine (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje negalėjo būti pakartotinai apskaitytos kaip neva (duomenys neskelbtini)veikloje patirtos 179,43 Eur dydžio komandiruočių transporto sąnaudos. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini)apskaitoje antrą kartą apskaitant šias ūkines operacijas buvo nesilaikyta:

1.       Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 3 str., 4 str., 12 str. 2 d.;

2.       Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 5 str. 1 d., 6 str., 13 str., 14 str., 16 str. 4 d.;

3.       Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 17 str. 1 d.;

4.       Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 patvirtintų Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių 2 p.;

5.       Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2010 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. VAS-12 patvirtinto 1-ojo verslo apskaitos standarto „Finansinė atskaitomybė“ 6 p.;

6.       Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2015 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. VAS-41 patvirtinto 2-ojo verslo apskaitos standarto „Balansas“ 5 p.;

7.       Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2015 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. VAS-40 patvirtinto 3-ojo verslo apskaitos standarto „Pelno (nuostolių) ataskaita“ 12 ir 21 p.;

8.       Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2015 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. VAS-38 patvirtinto 11-ojo verslo apskaitos standarto „Sąnaudos“ 7 p.

 

3.        Taip pat ekspertė nurodė, kad tuo atveju, jei ieškinio 2.6 p. nurodyti 56 sandoriai (išskyrus 22-ąjį sandorį) nebuvo susiję su (duomenys neskelbtini) ūkine veikla, tai organizuojant ir tvarkant (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, nebuvo laikomasi šių teisės aktų reikalavimų (tyrimo aprašomojoje dalyje nurodyta kurių konkrečiai teisės aktų kurių nuostatų nesilaikyta kiekvieno sandorio atveju), įvardintų:

1.            Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 3 str., 4 str., 12 str. 13 str.;

2.       Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 5 str. 1 d., 6 str., 13 str., 14 str., 16 str. 4 d.;

3.       Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 17 str. 1 ir 2 d., 22 str.;

4.       Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 62 str. 2 d. 1 p. ir 64 str. 8 d.;

5.       Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 patvirtintų Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių 2 p.;

6.       Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2010 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. VAS-12 patvirtinto 1-ojo verslo apskaitos standarto „Finansinė atskaitomybė“ 6 p.;

7.       Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2015 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. VAS-41 patvirtinto 2-ojo verslo apskaitos standarto „Balansas“ 5 p.;

8.       Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2015 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. VAS-40 patvirtinto 3-ojo verslo apskaitos standarto „Pelno (nuostolių) ataskaita“ 12 ir 21 p.;

9.       Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2015 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. VAS-38 patvirtinto 11-ojo verslo apskaitos standarto „Sąnaudos“ 7 p.

        Teismas, spęsdamas ar atsakovė tinkamai vykdė imperatyvias įstatymo nuostatas, reglamentuojančias apskaitos Bendrovėje organizavimą, išanalizavo ir įvertino ginčo laikotarpiu sudarytus sandorius ir nustatė, kad:

1)        Dėl reprezentacinių išlaidų (2, 3, 8, 13, 19, 21, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40, 41, 42, 43, 46, 56 sandoriai, jų numeravimas nurodytas ieškinyje sutampa su ekspertizės akte pateiktu numeravimu) – dėl visų ekspertė padarė vienareikšmišką išvadą, kad tyrimui nebuvo pateiktas reprezentacinių sąnaudų pripažinimo ir nurašymo dokumentas (pvz., aktas (ant tyrimui pateiktos minėtos PVM sąskaitos faktūros kopijos taip pat nepateikti jokie įrašai, kurie patvirtintų, kokiu pagrindu ir kokių asmenų naudai buvo patirtos šios sąnaudos ir kokiu pagrindu jos buvo priskirtos iš dalies leidžiamiems atskaitymams), kuriame būtų nurodyta, kam ir kokiais reprezentaciniais tikslais buvo įteikti šie bilietai, arba kas dalyvavo šiame renginyje. Tyrimui nepateikus tokių dokumentų, nėra galimybės nustatyti, kokiu tikslu buvo įsigytos šios prekės, ar šio sandorio metu įsigytos prekės buvo skirtos būtent (duomenys neskelbtini)  reprezentacijai, ar (duomenys neskelbtini)  galėjo reprezentacinėms sąnaudoms priskirti sandorių 75 proc., o neleidžiamiems atskaitymams priskirti likusio dydžio vertės sąnaudas. Nors atsakovė teigė, kad dar jai iki pradedant eiti direktorės pareigas, prekių ir paslaugų pirkimas reprezentacijai Bendrovėje buvo įprastas, teismas pažymi, kad teisės aktai tokias išlaidas numato, tačiau jos turi būti pagrįstos; tuo tarpu ekspertė konstatavo, jog įrodymai, pagrindžiantys reprezentacines išlaidas, nebuvo pateikti.

2)       Vertindama 13, 14, 15, 16 sandorius, ekspertė pabrėžė, kad tyrimui nebuvo pateikti jokie šių sąnaudų įtraukimą (duomenys neskelbtini)apskaitą pagrindžiantys dokumentai. Jei šios sąnaudos buvo patirtos reprezentaciniais tikslais, tačiau jų vertė viršijo teisės aktuose nustatytas leidžiamas priskirti ribojamų dydžių atskaitymams dalis, vis tiek turėjo būti sudaryti dokumentai ar atlikti įrašai sąskaitoje faktūroje, kokiu tikslu ir kokiai ekonominei (duomenys neskelbtini) naudai gauti buvo įsigytos šios prekės. Tyrimui nepateikus tokių dokumentų, nėra galimybės nustatyti kokiu tikslu buvo įsigytos šios prekės.

3)       Dėl komandiruočių ir mokymų (4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 17, 18, 23, 44, 48, 53, 54, sandoriai) ekspertė vienareikšmiškai nustatė, jog tyrimui nebuvo pateikti jokie komandiruotes patvirtinantys dokumentai, Pvz., į komandiruotę vykusio asmens prašymas leisti vykti į komandiruotę, (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymas, kuriuo būtų leista vykti į komandiruotę bei nurodoma padengti jos išlaidas, avanso komandiruotės metu patirsimoms išlaidoms išmokėjimą ir atsiskaitymą už komandiruotę patvirtinantys buhalteriniai dokumentai; tyrimui nepateikus tokių dokumentų, nėra galimybės nustatyti, kokiu tikslu buvo įsigytos šios apgyvendinimo paslaugos, ar šio sandorio metu įsigytos paslaugos buvo patirtos (duomenys neskelbtini) darbuotojo komandiruotės metu, ar (duomenys neskelbtini) galėjo komandiruočių sąnaudoms priskirti konkrečias sandorių vertes. Taip pat tyrimui nebuvo pateikti jokie mokymų poreikį patvirtinantys dokumentai, pvz., į mokymus vykusio asmens prašymas leisti vykti į mokymus ir komandiruotę, UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymas, kuriuo būtų leista vykti į komandiruotę bei nurodoma padengti jos išlaidas, avanso komandiruotės metu patirsimoms išlaidoms išmokėjimą ir atsiskaitymą už komandiruotę patvirtinantys buhalteriniai dokumentai. Tyrimui nepateikus tokių dokumentų, nėra galimybės nustatyti kokiu tikslu buvo įsigytos šios paslaugos.

Taip pat sprendžiant, ar atsakovė tinkamai valdė Bendrovės turtą ir finansus, teismas teisiškai reikšmingomis pripažįsta ekspertės nustatytas aplinkybes apie tai, jog ekspertizės metu ištyrus tyrimui pateiktus dokumentus ir elektroninius duomenis nustatyta, kad organizuojant ir tvarkant (duomenys neskelbtini) 57 sandorių buhalterinę apskaitą laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 4 d. iki 2021 m. sausio 22 d. imtinai, nebuvo laikomasi šių Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais patvirtintų taisyklių, verslo apskaitos standartų ir kitų įgaliotų subjektų patvirtintų taisyklių (detaliau žr. aukščiau esančią tyrimo dalį, kurioje aprašyti tirti dokumentai ir duomenys bei tyrimo metodika) reikalavimų, įvardintų:

1.       Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 3 str., 4 str., 12 str. 13 str.;

2.       Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 5 str. 1 d., 6 str., 13 str., 14 str., 16 str. 4 d.;

3.       Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 17 str. 1 ir 2 d., 22 str.;

4.       Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 62 str. 2 d. 1 p. ir 64 str. 8 d.,

5.       Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 patvirtintų Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių 2 p.;

6.       1-ojo verslo apskaitos standarto „Finansinė atskaitomybė“ 6 p.;

7        2-ojo verslo apskaitos standarto „Balansas“ 5 p.;

8        3-ojo verslo apskaitos standarto „Pelno (nuostolių) ataskaita“ 12 ir 21 p.;

9.       11-ojo verslo apskaitos standarto „Sąnaudos“ 7 p.;

0       Tyrimui nebuvo pateikta 2019-09-06 UAB „Alchemijos namai“ išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), jei šis pirkimo faktą patvirtinantis dokumentas nebuvo išsaugotas, tai tvarkant (duomenys neskelbtini)buhalterinę apskaitą buvo nesilaikoma LR dokumentų ir archyvų įstatymo 13 str. ir 2011-03-09 Lietuvos Vyriausiojo Archyvaro įsakymo Nr. V-100 nuostatų.                        Taigi, Ekspertizės akto išvados patvirtina, kad imperatyvios įstatymo nuostatos, organizuojant ir tvarkant (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, buvo pažeistos.

1       Taip pat šios bylos kontekste svarbu tai, jog ekspertė ekspertizės akte pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini), kaip LR teritorijoje registruotas ribotos civilinės atsakomybės pelno siekiantis juridinis asmuo, finansines ataskaitas privalėjo rengti vadovaudamasi FAĮ ir kiekvienos paskutinės finansinių metų dienos data parengti tos dienos įmonės būklę vaizduojančias finansines ataskaitas, už šių ataskaitų parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registrui atsakė įmonės vadovas (ekspertizės akto 12 lapas). Ekspertė atkreipė dėmesį, kad (duomenys neskelbtini)2022-04-26 ir 2022-08-17 dienų raštais buvo prašyta pateikti visų ginčo sandorių apmokėjimą patvirtinančius dokumentus (tokie dokumentai galėjo būti: banko sąskaitų išrašai, mokėjimą grynaisiais pinigais patvirtinantys dokumentai, atskaitingo asmens atsiskaitymą su (duomenys neskelbtini)patvirtinančios avanso apyskaitos bei atsiskaitymą su atskaitingu asmenį patvirtinantys mokėjimo dokumentai). Tokie dokumentai pateikti nebuvo (pateikti pavieniai A. Z. apmokėjimą už (duomenys neskelbtini) vardu įsigytas prekes ir paslaugas patvirtinančių mokėjimo dokumentų kopijos, viena A. Z. avansinė apyskaita, tačiau atsiskaitymą su ja, kaip atskaitingu asmeniu, patvirtinantys dokumentai pateikti nebuvo, kaip ir didžiosios dalies sandorių apmokėjimo dokumentų). Todėl tyrimo metu nebuvo galimybės nustatyti kokiu būdu, kada ir ar šie sandoriai buvo apmokėti tiekėjams bei ar buvo atsiskaityta su atskaitingais asmenimis, jei mokėjimai už šiuos sandorius buvo vykdomi ne pavedimu iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos, kasos ir t.t.

2       Ekspertė ekspertizės akte taipogi nurodė, kad ištyrus tyrimui pateiktus (duomenys neskelbtini)reprezentacinių išlaidų nurašymo aktus nustatyta, jog visi šie aktai buvo parengti tos pačios dienos, kaip ir prekių ar paslaugų įsigijimo dokumentai (išskyrus 2019-10-01 reprezentacinių išlaidų nurašymo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)0 , o aktų numeriai visiškai sutampa su minėtų įsigijimo dokumentų numeriais. Taip pat nustatyta, kad nei vienas iš tyrimui pateiktų aktų nebuvo pasirašytas dokumente nurodytų asmenų bei nebuvo patvirtintas UAB (duomenys neskelbtini)direktoriaus arba jo įgalioto asmens ir vyriausiojo finansininko arba jo įgalioto asmens, kaip išaiškinta PMĮ komentare. Nei viename iš šių aktų, taip pat ir ant tyrimui pateiktų pirkimo dokumentų, nėra detalizuota kada, kokiais reprezentaciniais tikslais ir kokių konkrečių asmenų naudai šios reprezentacinės sąnaudos buvo patirtos, kaip nustato PMĮ 22 str. ir yra išaiškinta PMĮ komentare, todėl ekspertė nurodė, jog atliekant tyrimą bus laikoma, kad nėra galimybės nustatyti ar (duomenys neskelbtini)buhalterinėje apskaitoje apskaitant ieškinio 2.6 p. nurodytus sandorius kaip reprezentaciniais tikslais patirtas sąnaudas, ar jos buvo patirtos siekiant reprezentuoti (duomenys neskelbtini)veiklą, nes iš tyrimui pateiktų reprezentacinių išlaidų nurašymo aktų ir įsigijimo dokumentų nėra galimybės nustatyti kokiais reprezentaciniais tikslais ir kokių asmenų naudai buvo įsigytos prekės ar paslaugos.

3       Taigi, Ekspertizės akte nustatyta, kad ištyrus tyrimui pateiktus (duomenys neskelbtini)dokumentus bei atsižvelgiant į tai, kad dalis tyrimui pateiktų dokumentų neatitiko jiems buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų, du tirti sandoriai (duomenys neskelbtini)buhalterinėje apskaitoje buvo apskaityti po du kartus, tyrimui pateikti dokumentai nepagrindė kai kurių sąnaudų apskaitymo buhalterinėje apskaitoje, o dalį buhalterinių įrašų turintys pagrįsti priminiai buhalterinės apskaitos dokumentai tyrimui nebuvo pateikti. Esant tokio pobūdžio faktinėms aplinkybėms, nėra galimybės nustatyti, ar pagrįstai (duomenys neskelbtini) sąnaudoms buvo priskirtos 56 ginčo sandorių sąnaudos ir, ar pagrįstai ir laikantis buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų buvo mažinamas (duomenys neskelbtini)mokestinis pelnas, ar teisingai apskaičiuotas grynasis pelnas, mokėtinas pelno mokestis. Pabrėžtina, kad ekspertė tyrimo metu nustatė (duomenys neskelbtini)vykdytos buhalterinės apskaitos neatitikimus bei galimus neatitikimus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams, todėl ji padarė išvadą, kad (duomenys neskelbtini) 2016-2021 m. finansinės ataskaitos (balansai ir pelno (nuostolių) ataskaitos) yra sudarytos nesilaikant FAĮ 16 str. 4. d., ir neatitinka joms kituose teisės aktuose keliamų reikalavimų.

4       Šios bylos kontekste svarbu pažymėti, kad bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima pareigą tinkamai vesti turto apskaitą, taip pat išsaugoti duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015). Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Buhalterinės apskaitos įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą. Taigi iš BAĮ 13 straipsnio seka, kad ūkio subjektai turi tvarkyti apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams; to paties įstatymo 3 str. nustatyta įmonės vadovo atsakomybė už įmonės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą pagal įstatyme nustatytus reikalavimus. Šio įstatymo pažeidimas yra neteisėtas veiksmas, už kurį vadovui taikoma civilinė atsakomybė, jei nustatomos visos civilinės atsakomybės sąlygos.

5       Taigi netinkamas buhalterinės apskaitos bendrovėje organizavimas yra neteisėtas veiksmas, dėl kurio kyla žalos atlyginimo prievolė vadovui, jei nustatomos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Nagrinėjamu atveju ekspertė kategoriška forma padarė išvadą, kad organizuojant ir tvarkant (duomenys neskelbtini) 57 sandorių buhalterinę apskaitą laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 4 d. iki 2021 m. sausio 22 d. imtinai, nebuvo laikomasi teisės aktų. Kadangi ieškovas tvirtino, jog ginčo sandoriais buvo padaryta žala Bendrovei, svarbu nagrinėjamoje byloje nustatyti, ar netinkamas buhalterinės apskaitos dokumentų organizavimas ir tvarkymas patvirtina, kad įmonės vadovė atliko neteisėtus veiksmus, kurie lėmė žalos įmonei padarymą. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas savaime nesukelia žalos, kadangi turtas, nors ir tinkamai neįtrauktas į apskaitą, gali būti panaudotas įmonės veikloje ar išsaugotas. Tačiau visais atvejais netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas apsunkina galimybes nustatyti įmonės turto sudėtį ir kiekį, jo panaudojimo teisėtumą, taip pat ir galimos žalos įmonei padarymą, jei turtas neišsaugotas ar panaudotas ne įmonės tikslais.

6       Pažymėtina, kad ekspertė atsisakė atsakyti į trečiojo klausimo pirmąją ir antrąją dalis, būtent: „Ar ieškinyje nurodytos vertybės ir paslaugos yra susijusios su bendrovės ūkine veikla? Ar jos įgytos įmonės reikmėms?“, kadangi vertybių ir paslaugų susiejimo su ūkine veikla ir (ar) reikmėmis nustatymas nėra apskaitos ir finansų ekspertizės objektas, kaip ji apibrėžta 2019-09-16 Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos sprendimu Nr. KT-75 patvirtintuose Teismo ekspertizės rūšių sąraše ir Teismo ekspertizės rūšių sąraše nurodytų ekspertizės rūšių sprendžiamuose uždaviniuose.        Atsižvelgiant į tokią ekspertės poziciją, aplinkybės, ar ginčo vertybės ir paslaugos (ginčo sandoriai) buvo susiję su bendrovės ūkine veikla, yra įrodinėjimo dalykas nagrinėjamoje byloje, todėl nustatinėjamos šioje byloje išanalizavus įrodymų visetą: rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimais ir ekspertizės akto išvadas. Siekiant išsiaiškinti kaip atsakovė vykdė CK 2.87 str. nustatytas fiduciarines pareigas, o būtent - ar ji veikė išimtinai Bendrovės interesais ir jos sudaryti ginčo sandoriai buvo susiję su Bendrovės ūkine veikla, teismas išanalizavo ir įvertino visų ginčijamų sandorių, susijusių su reprezentacinėmis, mokymų, komandiruočių tam tikrų prekių ir paslaugų išlaidomis, pagrįstumą, įvertindamas, kad ekspertė nustatė, jog tyrimui nebuvo pateikti dokumentai, dėl ko nebuvo galimybės nustatyti, kokiu tikslu buvo įsigytos šios prekės, ar šio sandorio metu įsigytos prekės buvo skirtos būtent (duomenys neskelbtini) reprezentacijai, taip pat kokiu tikslu ir kokiai ekonominei (duomenys neskelbtini)naudai gauti buvo įsigytos šios prekės, apgyvendinimo paslaugos, ar įsigytos paslaugos buvo patirtos (duomenys neskelbtini) darbuotojo komandiruotės metu; taip pat tyrimui nebuvo pateikti jokie mokymų poreikį patvirtinantys dokumentai. Be to, sprendžiant ar atsakovė veikė išmitinai Bendrovės interesais, teismas atkreipia dėmesį į šiuos sandorius:

1) 20 sandorį, dėl kurio ekspertė paaiškino, jog PVM sąskaita faktūra įsigyta sofa-lova bei čiužinys buvo pristatyti gavėjui A. Z. (atsakovei), adresu (duomenys neskelbtini). Šia PVM sąskaita faktūra įsigytos prekės apskaitytos kaip (duomenys neskelbtini)“ veikloje patirtos sąnaudos (baldai) bei atitinkamai apskaitant atgautiną iš valstybės biudžeto PVM. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė neįrodė, kad šios prekės buvo susiję su įmonės ūkine veikla ir, kad įmonė gavo ekonominę naudą; taigi darytina išvada, kad 2017-08-22 UAB „Felit“ PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini)įsigytos prekės (baldai) buvo įsigytos ne (duomenys neskelbtini)ekonominei veiklai vykdyti; juolab, kad ekspertė konstatavo, kad šios prekės buvo apskaitytos nesilaikant BAĮ 3 str., 4 str., 12 str. 2 d., FAĮ 5 str. 1 d., 6 str., 13 str., 14 str., 16 str. 4 d., PMĮ 17 str. 1 d., PVMĮ 64 str. 8 d., 1 VAS 6 p., 2 VAS 5 p., 3 VAS 12 ir 21 p., 11 VAS 7 p.

2) 22 sandorį, dėl kurio ekspertė nurodė, kad ištyrus tyrimui pateiktus su šiuo neva sandoriu susijusius (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus, būtent: 2017-09-08 Aura-Soma Education Systems Limited pardavimų išklotinę (dokumente nurodytas dokumento pavadinimas: „SALES STATEMENT“, nustatyta, kad šiuo dokumentu, kuris pagal jo rekvizitus ir turinį nelaikytinas sąskaita faktūra, nes dokumentas neturi numerio, jame nenurodyta, kad tai sąskaita faktūra (angį. „Jnvoice“), dokumente nurodyti dviejų neapmokėtų sąskaitų faktūrų: 0(duomenys neskelbtini), vertė 14,00 GBP ir (duomenys neskelbtini), vertė 150,00 GBP duomenys (ekspertė atkreipė dėmesį, kad būtent šios sąskaitos faktūros tirtos aprašant 17-ojo ir 18-ojo sandorių apskaitymą (duomenys neskelbtini)apskaitoje), 2017 metų gaunamų sąskaitų faktūrų registrą, 2017 metų Didžiojoje knygoje apskaitytų operacijų žurnalo elektroninę kopiją, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Didžiosios knygos sąskaitose antrą kartą apskaitytos ūkinės operacijos kaip patirtos komandiruočių transporto sąnaudos, kurios jau buvo apskaitytos. Apskaitoje antrą kartą apskaityta vertė - 164,00 GBP (be PVM) arba tos dienos buhalteriniu kursu: 164,00 GBP : 0,0,91403 = 179,43 Eur. Nustatyta, kad šiuo neapmokėtų sąskaitų išrašu (duomenys neskelbtini)buhalterinėje apskaitoje apskaitytos kaip veikloje patirtos 179,43 Eur dydžio komandiruočių transporto sąnaudos, nors tokia pat svarų sterlingų sumą jos jau buvo apskaitytos kaip patirtos sąnaudos. T. y., šiomis sąnaudomis negalėjo būti mažinamas apmokestinamasis ir finansinis (duomenys neskelbtini)pelnas. Ekspertė padarė išvadą, kad (duomenys neskelbtini) apskaitoje antrą kartą apskaitant šias ūkines operacijas buvo nesilaikyta BAĮ 3 str., 4 str., 12 str. 2 d., FAĮ 5 str. 1 d., 6 str., 13 str., 14 str., 16 str. 4 d., PMJ 17 str. 1 d., 1 VAS 6 p., 2 VAS 5 p., 3 VAS 12 ir 21 p., 11 VAS 7 p., Komandiruočių taisyklių 2 p.

3) 30 sandorį, dėl kurio ekspertė paaiškino, jog buvo įsigytos 5 durys ir atlikti montavimo darbai už 1155,00 Eur (be PVM); šia sąskaita faktūra įsigytos prekės ir darbai buvo apskaityti kaip (duomenys neskelbtini)veikloje patirtos patalpų remonto sąnaudos. Nagrinėjant bylą iš esmės ir išklausius atsakovės paaiškinimus, teismas padarė išvadą, kad atsakovė neįrodė, jog 2018-03-28 sąskaita faktūra serija NAG Nr. (duomenys neskelbtini) įsigytos prekės (durys) ir jų montavimo darbai buvo įsigytos (duomenys neskelbtini)ekonominei veiklai vykdyti, todėl laikytina, jog 1155,00 Eur sąnaudos buvo apskaitytos nepagrįstai ir nesilaikant BAĮ 3 str., 4 str., 12 str. 2 d., FAĮ 5 str. 1 d., 6 str., 13 str., 14 str., 16 str. 4 d., PMĮ 17 str. 1 d., 1 VAS 6 p., 2 VAS 5 p., 3 VAS 12 ir 21 p., 11 VAS 7 p.; šių teisės aktų pažeidimą nustatė ekspertė.

4) 39 sandorį, dėl kurio ekspertė atkreipė dėmesį, kad tyrimui nebuvo pateikta 2019-09-06 UAB „Alchemijos namai“ išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), todėl nėra galimybės nustatyti, kokios prekės ar paslaugos pagal šią PVM sąskaitą faktūrą buvo įsigytos. Jei šis pirkimo faktą patvirtinantis dokumentas nebuvo išsaugotas, tai tvarkant (duomenys neskelbtini)buhalterinę apskaitą buvo nesilaikoma Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 13 str. ir 2011-03-09 Lietuvos Vyriausiojo Archyvaro įsakymo Nr. V-100 nuostatų, nes įmonės buhalterinės apskaitos pirminiai pirkimo dokumentai turi būti saugomi 10 metų. Tyrimui nepateikus tokių dokumentų, nėra galimybės nustatyti kokiu tikslu buvo įsigytos šios prekės ar paslaugos, ar (duomenys neskelbtini)galėjo kursų ir mokymų sąnaudoms priskirti šio sandorio vertę, t. y., 305,78 Eur bei į atskaitą traukti 64,22 Eur vertės PVM. Tuo tarpu atsakovė bylos nagrinėjimo metu taipogi nepagrindė nurodyto sandorio.

5) 45 sandorį, dėl kurio ekspertė paaiškino, jog tyrimui nebuvo pateikti jokie dokumentai ar duomenys, patvirtinantys, kad tokios licencijos buvo skirtos (duomenys neskelbtini)ekonominei veiklai vykdyti ar plėtoti. Tyrimui nepateikus tokių dokumentų, nėra galimybės nustatyti kokiu tikslu buvo įsigytos šios prekės, ar (duomenys neskelbtini) galėjo sertifikatų sąnaudoms priskirti šio sandorio vertę bei ar likusi šių sertifikatų vertė buvo priskirta (duomenys neskelbtini)sąnaudoms. Tuo tarpu atsakovė bylos nagrinėjimo metu nepagrindė nurodyto sandorio.

6) 47 sandorį, svarbu pažymėti, jog teismas nustatė, kad paslaugos suteiktos Trakų buriuotojų klubo; ekspertei tyrimui nebuvo pateiktas reprezentacinių sąnaudų pripažinimo ir nurašymo dokumentas (pvz., aktas (ant tyrimui pateiktos minėtos sąskaitos faktūros kopijos taip pat nepateikti jokie įrašai, kurie patvirtintų, kokiu pagrindu ir kokių asmenų naudai buvo patirtos šios sąnaudos ir kokiu pagrindu jos buvo priskirtos iš dalies leidžiamiems atskaitymams), kuriame būtų nurodyta, kam ir kokiais tikslais buvo suteiktos šios paslaugos, ar kas dalyvavo šiame renginyje. Tyrimui nepateikus tokių dokumentų, nėra galimybės nustatyti kokiu tikslu buvo įsigytos šios paslaugos, ar šio sandorio metu įsigytos paslaugos buvo skirtos būtent (duomenys neskelbtini)reprezentacijai. Teismo posėdyje atsakovė paaiškino, kad sūnus būriuoja nurodytame klube; akivaizdu, kad atsakovė supainiojo šeimos poreikius su įmonės veikla ir jos poreikiais.

7) 49 sandorį, dėl kurio ekspertė nustatė, kad PVM sąskaita faktūra įsigytos paslaugos – vandens filtrų keitimas apskaitytos kaip (duomenys neskelbtini) veikloje patirtos komunalinės sąnaudos. Atsakovė neįrodė, kad pagal 2020-10-12 UAB „LT AQUA“ PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini)įsigytos paslaugos (filtrų keitimas) buvo įsigytos (duomenys neskelbtini)ekonominei veiklai vykdyti, todėl darytina išvada, kad sąnaudos apskaitytos nesilaikant BAĮ 3 str., 4 str., 12 str. 2 d., FAĮ 5 str. 1 d., 6 str., 13 str., 14 str., 16 str. 4 d., PMĮ 17 str. 1 d., 1 VAS 6 p., 2 VAS 5 p., 3 VAS 12 ir 21 p., 11 VAS 7 p.

8) 50 ir 51 sandorius, dėl kurių ekspertė nustatė, kad pagal PVM sąskaitas faktūras buvo įsigytos prekės (iškilų pledai) bei suteiktos perkraustymo paslaugos, tačiau bylos nagrinėjimo metu atsakovė neįrodė, o teismas nenustatė, jog nurodytos prekės buvo įsigytos (duomenys neskelbtini)ekonominei veiklai vykdyti; taip pat atsakovė neįrodė, kad perkraustymo paslaugos buvo vykdytos dėl įmonės poreikių, o ne dėl asmeninių tikslų; taigi, sąnaudos ir PVM suma apskaityti nesilaikant BAĮ 3 str., 4 str., 12 str. 2 d., FAĮ 5 str. 1 d., 6 str., 13 str., 14 str., 16 str. 4 d., PMĮ 17 str. 1 d., 1 VAS 6 p., 2 VAS 5 p., 3 VAS 12 ir 21 p., 11 VAS 7 p.

9) 55 sandorį, dėl kurio ekspertė nurodė, jog ištyrus tyrimui pateiktus su šiuo sandoriu susijusius (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus, būtent: 2020-08-26 UAB „Kvapų namai“ PVM sąskaitą faktūrą (serija nenurodyta) Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 metų rugpjūčio-gruodžio mėnesių bendrąjį žurnalo kopiją, nustatyta, kad šia PVM sąskaita faktūra galimai įsigytos kosmetikos ar panašios prekės, tačiau šia PVM sąskaita faktūra įsigytos prekės apskaitytos kaip (duomenys neskelbtini) veikloje patirtos 59,09 Eur dydžio komunalinės sąnaudos. Nustatyta, kad įsigytų prekių vertė neteisingai priskirta komunalinėms sąnaudoms, t. y., vadovaujantis pirkimo dokumento duomenimis šia suma negalėjo būti didinamos (duomenys neskelbtini) komunalinių paslaugų sąnaudos, o jos turėjo būti priskirtos kitai sąnaudų grupei.

 10) 57 sandorį, dėl kurio ekspertė nurodė, jog buvo įsigyta kosmetikos prekių, tačiau atsakovė nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių, kad šios prekės buvo skirtos (duomenys neskelbtini) ūkinei veiklai vykdyti.

Teismo vertinimu, tokio pobūdžio nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kokius konkrečius veiksmus atsakovė atliko netinkamai pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas, o būtent – atsakovė netinkamai vykdė pareigas organizuoti ir užtikrinti tinkamą buhalterinės apskaitos vykdymą bei veikti išimtinai bendrovės interesais. Pažymėtina, kad vadovas privalo organizuoti bendrovės veiklą taip, kad ši veikla atitiktų protingo verslininko standartą. Pabrėžtina, kad juridiniai asmenys, atsižvelgiant į jų teisinę formą bei veiklos pobūdį, apskaitą ir atskaitomybę privalo tvarkyti vadovaudamiesi Buhalterinės apskaitos įstatymu, Verslo apskaitos standartais, Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymu, o taip pat kitais poįstatyminiais teisiniais aktais. Nagrinėjamoje byloje ekspertė konstatavo, kad Bendrovėje buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant eilę teisės aktų, Bendrovėje apskaitos politika nebuvo vykdoma tinkamai.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja teismui pagrindą spręsti, kad įmonės apskaita buvo tvarkoma nesilaikant imperatyvių teisės aktų nuostatų; juolab, kad ekspertė aiškiai ir nedviprasmiškai, vertindama ginčo sandorius, konstatavo, jog tyrimui nebuvo pateikti reprezentacinių sąnaudų pripažinimo ir nurašymo dokumentai, pvz., aktas (ant tyrimui pateiktų PVM sąskaitų faktūrų kopijų taip pat nepateikti jokie įrašai, kurie patvirtintų, kokiu pagrindu ir kokių asmenų naudai buvo patirtos šios sąnaudos ir kokiu pagrindu jos buvo priskirtos iš dalies leidžiamiems atskaitymams), kuriame būtų nurodyta, kokiais reprezentaciniais tikslais buvo įsigytos maitinimo paslaugos, papuošalai ir kitos reprezentacijos skirtos prekės. Todėl ekspertė konstatavo, kad tyrimui nepateikus tokių dokumentų, nėra galimybės nustatyti, kokiu tikslu buvo įsigytos šios prekės, ar šio sandorio metu įsigytos prekės buvo skirtos būtent (duomenys neskelbtini) reprezentacijai, ar (duomenys neskelbtini)galėjo reprezentacinėms sąnaudoms priskirti sandorio 50 proc. dydžio vertės sąnaudas ir neleidžiamiems atskaitymams priskirti konkrečias sumas. Taip pat ekspertė akcentavo, kad tyrimui nebuvo pateikti jokie (duomenys neskelbtini)darbuotojo siuntimą į komandiruotes, mokymus, konsultacijas patvirtinantys dokumentai, pvz., vykusio asmens prašymas leisti vykti, (duomenys neskelbtini)direktoriaus įsakymas, kuriuo būtų leista vykti į mokymus, bei nurodoma padengti jų išlaidas, avanso kelionės metu patirsimoms išlaidoms išmokėjimą ir kiti buhalteriniai dokumentai. Todėl ekspertė sprendė, kad tyrimui nepateikus tokių dokumentų, nėra galimybės nustatyti, kokiu tikslu buvo įsigytos šios paslaugos, ar (duomenys neskelbtini) galėjo sąnaudoms priskirti ginčo sandorių vertes. Ekspertė atkreipė dėmesį, kad dalis kitoms komandiruočių išlaidoms priskirtų kaip neva (duomenys neskelbtini)ekonominei veiklai vykdyti būtinų sąnaudų išlaidų dalis priskirta iš dalies ar visa apimtimi nesilaikant Komandiruočių taisyklių 2 p. Taigi, neteisėtas neveikimas – pareigos rūpintis įmonės finansinės apskaitos tinkamu organizavimu nevykdymas byloje konstatuotas (Buhalterinės apskaitos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis - ūkinės operacijos pagrindžiamos apskaitos dokumentais ir 13 str. 1 d. 2 p. – subjekto vadovas užtikrina, kad apskaitą tvarkančiam asmeniui būtų laiku pateikta teisinga, tiksli, išsami informacija apie ūkines operacijas ir apie turto ir įsipareigojimų vertės nustatymui taikytinas prielaidas).

Atsakovė teigė, kad ginčo išlaidos buvo skirtos Bendrovės reikmėms ir verslui vystyti, nes pats ieškovas dar vadovaudamas Bendrovei iki 2016-04-20 įvedė dovanų klientams ir darbuotojams pirkimo praktiką, pats vyko ir siuntė kitus darbuotojus į komandiruotes, pradėjo mokymus ir pirkimus iš Aura-soma.com (Aura-soma Products Limited ir jos bendrovė ASIACT). Sprendžiant dėl šių atsakovės teiginių svarbu pažymėti, kad ta aplinkybė, jog ieškovo vadovavimo bendrovei metu buvo numatytos reprezentacinės išlaidos, savaime nepaneigia atsakovės pareigos pagrįsti ginčo sandorių išlaidas dokumentais taip kaip numato teisės aktai jos vadovavimo Bendrovei metu. Duomenų, kad ieškovo vadovavimo bendrovei metu, reprezentacinės išlaidos būtų naudojamos ne bendrovės reikmėms ar jos veiklai vystyti, byloje nėra (CPK 178 str.). Nors atsakovė pateikė teismui 2022-05-31 prašymu papildomus įrodymus dėl reprezentacinių išlaidų (ieškovo atliktus mokėjimus) ir teismas juos priėmė, tačiau išanalizavęs ir įvertinęs juos santykyje su ginčo sandoriais, nustatė, kad ginčo dėl ieškovo atliktų mokėjimų nėra ir tai nėra susiję su bylos nagrinėjimo dalyku.  

Teismas sutinka su atsakovės teiginiu, kad reprezentacinės išlaidos yra leistinos įstatymine prasme, tačiau tik tuomet, kai jos skirtos Bendrovės veiklos vystymui ir tinkamai dokumentuotos. Tuo tarpu ekspertė teismo posėdyje patvirtino, kad įrašų ant dokumentų nebuvo, todėl nėra galimybės nustatyti, jog išlaidos buvo skirtos įmonės poreikiams. Šiame kontekste teismas įvertina ekspertės nustatytą aplinkybę, jog ginčo sandoriai buvo pagrįsti įsigijimo dokumentais, išskyrus 22-ąjį ir 39-ąjį sandorius, tačiau tai nėra pakankama faktui nustatyti, kad ginčo sandoriai buvo apskaityti kaip konkrečios patirtos išlaidos, susiję su Bendrovės ūkine veikla; juolab, kad teismas negali ignoruoti ekspertės padarytos išvados, jog tyrimui nebuvo pateikti 57 sandorių apmokėjimą ne tik prekių ar paslaugų pirkimo momentu, bet ir atsiskaitymą su atskaitingais asmenimis, mokėjusiais už šias prekes ar paslaugas dokumentai, taip pat nebuvo pateikti pirminiai apmokėjimą patvirtinantys dokumentai (išskyrus kelis pavienius atvejus). Nesant galimybės nustatyti, kada ir kas apmokėjo sąskaitas, teismas laiko, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo vertinti ginčo sandorius kaip susijusius su Bendrovės ūkine veikla.

Atsakovė tvirtino, jog ji neatliko neteisėtų veiksmų, dėl kurių būtų kilusi žala Bendrovei, juolab, kad laikotarpiu nuo 2011-06-13 iki 2016-04-20 Bendrovės direktoriaus pareigas Bendrovėje ėjo ieškovas ir jo vadovavimo metu dovanų pirkimo politika Bendrovės darbuotojams bei verslo klientams/partneriams buvo nusistovėjusi praktika, taip pat ieškovui vadovaujant Bendrovei, vyko darbuotojų, tame tarpe ir atsakovės komandiruotės į užsienį, siekiant vystyti verslo kontaktus. Sprendžiant dėl šių atsakovės teiginių, svarbu pažymėti, kad ieškovas reiškia ieškinį dėl prekių ir paslaugų įsigijimo už laikotarpį nuo 2016-04-20 iki 2021-01-22, t. y. atsakovės vadovavimo bendrovei laikotarpiu; tuo tarpu atsakovės nurodytas laikotarpis nepatenka į bylos nagrinėjimo ribas, juolab, kad byloje nėra ginčo dėl prekių ir paslaugų, įsigytų ieškovo vadovavimo Bendrovei laikotarpiu.

  Taip pat nustatant kokiais tikslais buvo sudaryti ginčo sandoriai, teismas įvertina atsakovės bei ekspertės paaiškinimus, duotus teismo posėdyje.

Atsakovė teismo posėdyje paaiškino, kad papuošalai buvo perkami verslo partneriams, jų šeimos nariams; įmonė reiškėsi per renginius, pirko verslo dovanas.

Ekspertė teismo posėdyje paaiškino, kad savo esme išlaidos buvo priskirtos teisingai, t. y. tam tikrai grupei, pvz. reprezentacinės, komandiruotės ir pan.; esmė, ar tos išlaidos buvo skirtos įmonės veiklai užtikrinti, naujiems santykiams užmegzti. Svarbu, ar prekės ir paslaugos buvo įsigytos įmonės reikmėms. Pasak ekspertės, užtektų el. laiškų, kad akcininkas informuotas, jog prekės ar paslaugos naudojamos įmonės veiklai; taip pat paaiškino, kad vadovas yra atskaitingas akcininkams. Ekspertė atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu atveju įrašų ant dokumentų nebuvo, todėl nebuvo galimybės nustatyti, ar išlaidos galėjo būti priskirtos reprezentacinėms ir kitoms išlaidoms.

Byloje konstatuota, kad Bendrovės pagrindinė veikla - mašinų ir įrangos didmeninė prekyba, tai nurodyta 2021 metais Bendrovės sudarytame aiškinamajame rašte, kuris laikomas metinio finansinių ataskaitų rinkinio už 2020 metus sudėtine dalimi. Taip pat Bendrovės interneto puslapyje (duomenys neskelbtini) Bendrovė pristatoma kaip elektrotechnikos, elektronikos ir technologinės bei pramoninės įrangos tiekimo įmonė. Tuo tarpu iš ginčijamų prekių ir paslaugų įsigijimo sandorių, taip pat atsakovės ir ekspertės paaiškinimų nustatyta, kad jie buvo sudaryti dėl kvepalų, renginių, grožio paslaugų, iškilų pledų įsigijimo, perkraustymo paslaugų, buriavimo ir pan. Juolab, kad ir pati atsakovė atsiliepime, taip pat teismo posėdyje pripažino, kad pirko smilkalų lazdeles, namų kvapus, spalvų esencijas, aliejus, pledus ir pan. Išanalizavus ir įvertinus Bendrovės veiklos pobūdį santykyje su įgytomis prekėmis ir paslaugomis, taip pat ekspertės išvadas, spręstina, kad ginčo sandoriai nėra susiję su Bendrovės vykdoma veikla, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog ginčo sandoriai buvo skirti Bendrovės reikmėms ar jos ūkinei veiklai vystyti. Sandorių, kuriais buvo įsigytos tokios prekės ar paslaugos, kaip kvepalai (sudaro didžiąją dalį ginčo sandorių), aliejai, papuošalai, perkraustymo paslaugos tarp atsakovei priklausančių butų, bilietai į spektaklius (įskaitant, skirtus vaikams), turinys suponuoja išvadą, kad įsigytos prekės ir paslaugos buvo daugiau skirtos asmeninių poreikių tenkinimui; tuo tarpu patikimų įrodymų, kad ginčo sandoriai buvo skirti Bendrovės veiklai vystyti, taip pat, kad jais būtų sukurta pridėtinė vertė, - byloje nėra (CPK 178 str.); juolab, kad ir ekspertė teismo posėdyje paaiškino, kad nėra byloje įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo sandoriai ir išlaidos buvo patirtos įmonės reikmėms, nes dokumentai nebuvo tinkamai užpildyti. Ekspertė teismo posėdyje taipogi paaiškino, jog svarbu yra nustatyti, ar patirtos išlaidos buvo susiję su pagrindine įmonės veikla. Tuo tarpu pirminiai apskaitos dokumentai nebuvo parengti tinkamai, todėl neįrodyta, kad išlaidos buvo skirtos įmonės poreikiams. Be to,  byloje nėra ir duomenų (el. laiškų ir pan.), kad ieškovas (akcininkas) žinojo ar buvo informuotas apie ginčo sandorių sudarymą (kad prekės ar paslaugos naudojamos įmonės veiklai), išskyrus pirmąjį sandorį – papuošalų pirkimas (šis sandoris sudarytas ieškovui einant vadovo pareigas).

Nors atsakovė teigė, kad ji nesikišo į tai, kaip buvo forminami dokumentai, tačiau nesidomėjimas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymu savaime neatleido atsakovės nuo pareigos tinkamai organizuoti apskaitą bendrovėje ir išimtinai veikti jos interesais. Juolab, kad atsakovė nurodė, jog įmonė veikia jau beveik 20 metų, ji yra akcininkė nuo įkūrimo, o nuo 2016-04-20 – vadovė. Tokio pobūdžio duomenys leidžia teigti, kad atsakovė puikiai žinojo ir suprato, kokios yra ūkio subjekto vadovo pareigos ir atsakomybė.

Esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms, taip pat įvertinus ekspertizės akte konstatuotas išvadas, atsakovės paaiškinimus, teismas sprendžia, kad atsakovė, sudarydama ginčo sandorius, neveikė išimtinai įmonės interesais, nes nei ekspertė, nei teismas objektyviai neturėjo galimybės nustatyti, jog atsakovė ginčo sandoriais pirko prekes ir paslaugas, susijusias su Bendrovės veikla. Be to, atsakovės paaiškinimai, duoti teismo posėdyje, suponuoja išvadą, kad atsakovė naudojosi Bendrovės galimybėmis, supainiojo Bendrovės ir jos partnerių bei šeimos narių interesus (tai patvirtina ir ginčo sandorių pobūdis). Tokio pobūdžio aplinkybės leidžia teigti, kad atsakovė juridinio asmens turtą naudojo asmeninei naudai ir, kad privatūs, asmeniniai interesai lėmė paslaugų įsigijimą. Nurodytais veiksmais atsakovė pažeidė fiduciarines pareigas Bendrovei, nustatytas CK 2.87 str., taip pat pažeidė CK 6.263 str. 1 d., kuri nustato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, jog savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Ieškovas teigė, kad ginčo sandoriais buvo padaryta 13 622,98 Eur žala, tačiau sprendžiant dėl žalos dydžio teismas įvertina šiuos byloje nustatytus faktinius duomenis: pirmas sandoris dėl papuošalo 89,54 Eur vertės buvo sudarytas tuo metu, kai pats ieškovas ėjo vadovo pareigas, todėl spręstina, kad jam apie šį sandorį turėjo būti žinoma; tokiu būdu 89,54 Eur suma nevertintina kaip žala bendrovei; dėl 2 -ojo sandorio ekspertė nustatė, kad jo vertė 36 Eur, o ne 60 Eur; dėl 48 sandorio ekspertė nustatė netikslumus, todėl teismas vadovaujasi jos išvada ir sprendžia, kad 48 sandorio vertė yra 73,16 Eur, o ne 169,19 Eur; taip pat dėl 57 sandorio ekspertė nurodė, jog jo vertė 325,84 Eur, o ne 337,48 Eur. Taigi, atsižvelgiant į ekspertės patikslinimus, žalos dydis atitinkamai mažintinas iki 13 211,77 Eur sumos; taigi, atsakovė Bendrovės vardu sudarė prekių ir paslaugų pirkimo sandorių už 13 211,77 Eur sumą, kurių negalėjo pagrįsti. Taip pat svarbu pažymėti, kad byloje nėra įrodymų, jog ginčo sandoriai buvo sudaryti ieškovo, kaip akcininko, arba jam pritariant (išskyrus pirmąjį – papuošalo pirkimas už 89,54 Eur ir komandiruotės į (duomenys neskelbtini) suderinimas su ieškovu 2016-08-17 įsakymu). Nagrinėjamos bylos kontekste aktuali vadovo pareiga nenaudoti bendrovės turto savo asmeninei arba trečiųjų asmenų naudai bei nesinaudoti bendrovės galimybėmis (CK 2.87 str. 4 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad lojalumo pareiga reiškia, jog juridinio asmens valdymo organo narys privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, taip pat negali naudoti juridinio asmens turto asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo. Nustačius aplinkybes, kad vadovas bendrovės turtą ir finansus valdo ar turtu bendrovės vardu disponuoja nesilaikydamas CK 2.87 straipsnyje nustatytų principų, nevykdydamas fiduciarinių pareigų bendrovei, gali būti sprendžiama dėl jo veiksmų vykdant pareigas neteisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64-248/2016, 20–23 punktai).

Šios bylos kontekste svarbu pažymėti, jog Bendrovė nepateikė teismui visų dokumentų, būtinų ekspertizei atlikti; tai sudaro pagrindą taikyti contra spoliatorem (liet. „prieš pažeidėją“) taisyklę, t. y. prezumpciją, kad, šaliai atsisakant pateikti bylai reikšmingus įrodymus ar aplinkybes, laikoma egzistuojant nepalankiausius tai šaliai faktus, kuriuos jie būtų patvirtinę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015; 2017 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-250-687/2017 69 punktas). Nagrinėjant bylą teisme, atsakovė pateikė tik vieną 2016-08-17 įsakymą dėl jos komandiruotės į (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad ji buvo suderinta su ieškovu (akcininku); tuo tarpu atsakovės pateiktas komandiruočių įsakymų registras nėra pakankamas įrodymas komandiruotėms pagrįsti, nes ekspertė savo išvadoje konstatavo, kad tyrimui nepateikus (duomenys neskelbtini) darbuotojo siuntimą į komandiruotes, mokymus, konsultacijas patvirtinančių dokumentų, tokių kaip vykusio asmens prašymo leisti vykti, (duomenys neskelbtini)direktoriaus įsakymo, kuriuo būtų leista vykti į mokymus, bei nurodyta padengti jų išlaidas, avanso kelionės metu patirsimoms išlaidoms išmokėjimą ir kitų buhalterinių dokumentų, - nėra galimybės nustatyti, kokiu tikslu buvo įsigytos ginčo paslaugos ir, ar (duomenys neskelbtini)galėjo sąnaudoms priskirti ginčo sandorių vertes. Šiame kontekste svarbu pabrėžti, kad ekspertė nustatė, jog dalis kitoms komandiruočių išlaidoms priskirtų kaip neva (duomenys neskelbtini) ekonominei veiklai vykdyti būtinų sąnaudų išlaidų dalis buvo priskirta iš dalies ar visa apimtimi nesilaikant Komandiruočių taisyklių 2 p.

Atsižvelgiant į byloje konstatuotas faktines aplinkybes bei kasacinio teismo poziciją, kad vadovui atsakomybė gali kilti pažeidus imperatyviąsias įstatymo nuostatas ir pažeidus CK 2.87 nustatytas fiduciarines pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-313/2018 41 punktas; 2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84-684/2018 46 punktas), darytina išvada, kad yra ir teisinis, ir faktinis pagrindas atsakovės atsakomybei kilti.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė pažeidė rūpestingumo pareigą, neužtikrindama bendrovės veiklos teisėtumo, t. y. pažeidė pareigą rūpintis bendrovės tinkamu apskaitos vedimo organizavimu ir jos politikos įgyvendinimu. Ieškovas ieškinį pareiškė CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu, todėl jam kyla pareiga įrodyti, kad žala padaryta bendrovei. Sutiktina, kad nerūpestingas ir netinkamas apskaitos organizavimas lėmė aplinkybę, jog galimybė nustatyti, ar ginčo sandoriai susiję su bendrovės ūkine veikla, prarasta, tačiau vien dėl šios aplinkybės negalima daryti išvados, kad tuo buvo padaryta žala pačiai bendrovei. Žala yra neigiamas turtinis neteisėtų vadovo veiksmų rezultatas, todėl konstatavus, kad ginčo sandoriai nesusiję su bendrovės ūkine veikla, ekonomine nauda jai, teismas sprendžia, kad neįrodytų sandorių vertė vertintina kaip padaryta žala bendrovei. Pabrėžtina, kad tiek ekspertizės aktas, tiek šalių paaiškinimai neabejotinai suponuoja teismui išvadą, kad atsakovė neįrodė, jog ginčo sandoriai buvo susiję su Bendrovės ūkine veikla, kad tai buvo būtinos veiklos išlaidos.

Be to, sprendžiant ar Bendrovei buvo padaryta žala ginčo sandoriais, teismas negali ignoruoti tokių ekspertės nustatytų faktinių aplinkybių, jog vertinant kai kuriuos sandorius, o būtent:

1) 55 sandorį, įsigytų prekių vertė buvo neteisingai priskirta komunalinėms sąnaudoms, t. y., vadovaujantis pirkimo dokumento duomenimis šia suma negalėjo būti didinamos (duomenys neskelbtini)komunalinių paslaugų sąnaudos, o jos turėjo būti priskirtos kitai sąnaudų grupei;

2) 56 sandorį, tyrimui nebuvo pateikti jokie šių sąnaudų įtraukimą (duomenys neskelbtini)apskaitą pagrindžiantys dokumentai; jei šios sąnaudos buvo patirtos reprezentaciniais tikslais, tačiau jų vertė viršijo teisės aktuose nustatytas leidžiamas priskirti ribojamų dydžių atskaitymams dalis, vis tiek turėjo būti sudaryti dokumentai ar atlikti įrašai sąskaitoje faktūroje kokiu tikslu įsigytos šios prekės;

3) 39 sandorį, ekspertė nustatė, kad tyrimui nebuvo pateikta 2019-09-06 UAB „Alchemijos namai“ išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), todėl nėra galimybės nustatyti, kokios prekės ar paslaugos pagal šią PVM sąskaitą faktūrą buvo įsigytos. Jei šis pirkimo faktą patvirtinantis dokumentas nebuvo išsaugotas, tai tvarkant (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą buvo nesilaikoma Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 13 str. ir 2011-03-09 Lietuvos Vyriausiojo Archyvaro įsakymo Nr. V-100 nuostatų, nes įmonės buhalterinės apskaitos pirminiai pirkimo dokumentai turi būti saugomi 10 metų. Kai keičiasi apskaitą tvarkantis asmuo, dokumentai turi būti perduoti naujam apskaitą tvarkančiam asmeniui arba įmonės vadovui (Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 str. 1 d. 5 p.). Atkreipė dėmesį, kad tyrimui nebuvo pateikti jokie (duomenys neskelbtini) darbuotojo siuntimą į šiuos mokymus patvirtinantys dokumentai;

4) 22 sandorį, ekspertė konstatavo, jog „ištyrus tyrimui pateiktus su šiuo neva sandoriu susijusius (duomenys neskelbtini)buhalterinės apskaitos dokumentus, būtent: 2017-09-08 Aura-Soma Education Systems Limited pardavimų išklotinę (dokumente nurodytas dokumento pavadinimas: „SALES STATEMENT“, nustatyta, kad šiuo dokumentu, kuris pagal jo rekvizitus ir turinį nelaikytinas sąskaita - faktūra, nes dokumentas neturi numerio, jame nenurodyta, kad tai sąskaita faktūra (angl. “Invoice“), dokumente nurodyti dviejų neapmokėtų sąskaitų faktūrų: (duomenys neskelbtini), vertė 14,00 GBP ir (duomenys neskelbtini), vertė 150,00 GBP duomenys, nors šios sąskaitos faktūros tirtos aprašant 17-ojo ir 18-ojo sandorių apskaitymą (duomenys neskelbtini) apskaitoje; todėl ekspertė padarė išvadą, kad (duomenys neskelbtini)Didžiosios knygos sąskaitose antrą kartą apskaitytos ūkinės operacijos kaip patirtos komandiruočių transporto sąnaudos, kurios jau buvo apskaitytos. Taigi, šiomis sąnaudomis negalėjo būti mažinamas apmokestinamasis ir finansinis (duomenys neskelbtini) pelnas.

Taip pat teismas įvertina ir tai, kad ekspertė nustatė, jog tyrimui nebuvo pateikti jokie dokumentai ar duomenys, patvirtinantys, kad licencijos (sertifikatai) buvo skirtos (duomenys neskelbtini)ekonominei veiklai vykdyti ar plėtoti. Tyrimui nepateikus tokių dokumentų, nėra galimybės nustatyti, kokiu tikslu buvo įsigytos šios prekės, ar (duomenys neskelbtini)galėjo sertifikatų sąnaudoms priskirti sandorio vertę ir, ar likusi sertifikatų vertė buvo priskirta (duomenys neskelbtini) sąnaudoms.

Teismo vertinimu, byloje nustatyti faktiniai duomenys (ekspertizės akte, tiek šalių paaiškinimuose), neabejotinai leidžia teigti, kad atsakovė naudojo įmonės lėšas su įmonės veikla nesusijusiais tikslais, kurie mažino įmonės ekonominę naudą, tai liudija ginčo sandoriai; būtent tuo pasireiškė atsakovės veiksmų neteisėtumas. Ekspertinio tyrimo metu, patikrinus ir išanalizavus eilę įmonės sąskaitų faktūrų paaiškėjo, jog už įmonės lėšas įsigytos prekės ir paslaugos buvo naudojamos ne įmonės reikmėms, o asmeniniams akcininkės – atsakovės, trečiųjų asmenų poreikiams tenkinti. Išsami ginčo sandorių analizė ir sugrupavimas pateikti Ekspertizės akto 14-47 puslapiuose.

Sprendžiant ar Bendrovė patyrė žalą dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, kurie byloje konstatuoti, svarbu pažymėti, kad ekspertė teismo posėdyje paaiškino, kad apskaita turi būti tvarkinga, aiški, išsami ir nekelti abejonių; tuo tarpu nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad apskaita Bendrovėje nebuvo vedama laikantis teisės aktų reikalavimų, ginčo sandoriai nebuvo pagrįsti buhalteriniais dokumentais, todėl teismas neturi pagrindo spręsti, jog ginčo paslaugos ir prekės buvo susiję su Bendrovės ūkinė veikla ir įgytos jos reikmėms. Ekspertė teismo posėdyje paaiškino, kad tuo atveju, jei išlaidos nėra skirtos įmonės veiklai, jai daroma žala, nes pelnas yra dirbtinai sumažinamas; be to, netinkamas apskaitos vedimas reiškia, jog nepagrįstai įmonės sąnaudoms priskirtinos išlaidos, iškreipiami pelningumo ir apyvartumo rodikliai, įmonės reputacijai yra daroma žala. Tokiais veiksmais yra klaidinami potencialūs klientai, tiekėjai, kurie priima sprendimus ar bendradarbiauti su įmone. Apskaita neturi kelti papildomų klausimų, ji turi būti dokumentuota, o nesilaikant apskaitos politikos – pelnas mažinamas fiktyviai, ir jis neatspindi įmonės tikrosios finansinės būklės, o akcininkams, klientams, tiekėjams yra pateikiama neteisinga informacija apie įmonės finansinę padėtį, iškreipiami ir įmonės statistiniai duomenys.

Nagrinėjamoje byloje ieškovo pareiga yra įrodyti neteisėtus atsakovės veiksmus; teismo vertinimu, jis tai įrodė. Byloje esantys įrodymai yra pakankami išvadai, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus CK 2.87 straipsnio 4 dalies prasme. Todėl šiuo konkrečiu atveju nustačius atsakovės neteisėtų veiksmų kaip vienos iš atsakomybės sąlygų, yra faktinis ir teisinis pagrindas taikyti civilinę atsakomybę atsakovės atžvilgiu. Nagrinėjamoje byloje atsakovės veiksmų neteisėtumas kilo iš fiduciarinių rūpestingumo pareigų pažeidimo (CK 2.87 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai (pasitikėjimo) santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įmonės vadovo rūpestingumo pareigos turinio, taip pat yra išaiškinęs, kad vadovo rūpestingumo pareiga visų pirma nustato teisėto elgesio reikalavimą, kad paties vadovo elgesys nepažeistų imperatyviųjų teisės normų, be to, vadovas privalo prižiūrėti, kad ir įmonės veikla būtų teisėta: vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015). Tuo tarpu byloje nustatytos faktinės aplinkybės liudija, jog atsakovė pažeidė imperatyvias įstatymo nuostatas, reglamentuojančias Buhalterinės apskaitos vedimo tvarką, ji nebuvo rūpestinga ir apdairi.

Ieškovas įrodė, kad atsakovė pažeidė fiduciarinias pareigas ir dėl jos netinkamo pareigų vykdymo, o būtent – netinkamo buhalterinės apskaitos organizavimo, ginčo sandoriais bendrovei buvo padaryta žala, todėl vadovei kyla civilinė atsakomybė. LAT savo praktikoje nurodė, kad bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima pareigą tinkamai vesti turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį. Nagrinėjamu atveju atsakovė pažeidė šią rūpestingumo pareigą, neužtikrindama bendrovės veiklos teisėtumo, t. y. pažeidė pareigą rūpintis bendrovės finansine apskaita, tinkamai ją vesti ir tinkamai priskirti išlaidas, taip pat išsaugoti pirminius buhalterinius dokumentus. Pagal Buhalterinės apskaitos įst. 2 str. 13 d. , subjekto vadovas turi pareigą laiku ir teisingai parengti apskaitos dokumentus, taip pat laiku ir teisingai užregistruoti ūkines operacijas; to paties įstatymo 13 str. 1 d. taipogi nustato, kad subjekto vadovas organizuoja subjekto apskaitą: 1) parenka apskaitą tvarkantį asmenį, 2) užtikrina, kad apskaitą tvarkančiam asmeniui būtų laiku pateikta teisinga, tiksli, išsami informacija apie ūkines operacijas ir apie turto ir įsipareigojimų vertės nustatymui taikytinas prielaidas; 3) nustato ūkinių operacijų registravimo ir vertinimo tvarką; 4) nustato vidaus kontrolės priemones ir užtikrina jų taikymą. Taigi, iš įstatyminio reglamentavimo seka, kad už apskaitos organizavimą, duomenų teisingumą ir rezultatus atsako vadovas.

Išanalizavus ir įvertinus ekspertizės aktą santykyje su byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad tiek iš ekspertiniam tyrimui pateiktų dokumentų, tiek teismui, taip pat iš atsakovės paaiškinimų, duotų teismo posėdyje, - objektyviai nustatyti, jog ginčo paslaugos ir prekės buvo skirtos įmonės reikmėms, - nėra galimybės, nes apskaita įmonėje buvo vedama nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir nagrinėjamu atveju ji vertintina kaip neišsami bei nepatikima. Atsakovė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad išlaidos buvo patirtos Bendrovės naudai ar, kad ginčo sandoriais įgytos prekės ir paslaugos sukūrė įmonei pridėtinę vertę (atsakovė neįrodė, kad baldų pervežimas, buriavimo paslaugos, kvapų ir kitų daiktų įsigijimas bei pan. buvo susiję su įmonės poreikiais), todėl teismas sprendžia, kad ginčo sandoriai nebuvo skirti įmonės veiklai vykdyti. Teismo vertinimu, šias išlaidas (kurias sudaro ginčo sandorių vertė) lėmė vadovės veiksmai.

Sprendžiant dėl ekspertizės akto įrodomosios vertės nagrinėjamoje byloje, svarbu pažymėti, kad teismo ekspertė M. O. yra įrašyta į teismo ekspertų sąrašą, turinti buhalterijos ir finansų teismo eksperto kvalifikaciją. Ekspertizės tyrimo objektas - 57 prekių ir paslaugų įsigijimo sandoriai laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 4 d. iki 2021 m. sausio 22 d. Ekspertizės metu naudoti tyrimo metodai: tyrimas atliktas dokumentų ir duomenų tikrinimo, lyginimo, perskaičiavimo, statistinės analizės metodais. Tyrimas atliktas vadovaujantis uždarųjų akcinių bendrovių buhalterinę ir mokestinę apskaitą bei teismo ekspertizę reglamentuojančiais Lietuvos Respublikos teisės aktais, kitais norminiais aktais bei moksline literatūra. Atliekant tyrimą ir rengiant Aktą, ekspertė laikėsi nuostatos, kad visi pateikti dokumentai yra išsamūs ir galutiniai, dokumentų kopijos atitinka originalus, o duomenys yra tikri ir teisingi. Ekspertizės akte aiškiai nurodyta, kokie buvo tiriami (duomenys neskelbtini) dokumentai ir duomenys: pirkimo dokumentai, Didžiosios knygos apyvartos žiniaraščiai, bendrieji žurnalai, finansinės ataskaitos, nurašymo aktai, komandiruotės įsakymas, avanso apyskaita, apmokėjimo dokumentai ir kiti tyrimui pateikti dokumentai.

Atsakant į užduotus klausimus buvo tiriama ar faktinė ieškinyje nurodytų (duomenys neskelbtini) 57 sandorių buhalterinės apskaitos būklė atitinka tiriamuoju laikotarpiu galiojusių norminių aktų reikalavimus, ar (duomenys neskelbtini)teisingai buhalterinėje apskaitoje dokumentavo ir atvaizdavo šias ūkines-finansines operacijas.

Taigi, atsižvelgiant į išdėstytą, eksperto išvada turi tiek profesinį, tiek mokslinį pagrindimą. 

Svarbu pažymėti, jog vertinant eksperto išvados išsamumą yra atsižvelgiama, į kokius teismo suformuluotus klausimus buvo atsakyta, o į kokius − ne, kurių klausimų atsakymai yra svarbiausi ir reikšmingi nagrinėjamoje byloje. Nagrinėjamu atveju ekspertė į esminius teismo užduotus klausimus pateikė atsakymus, t. y. nurodė kategoriška forma, kad atsižvelgiant į tyrime išdėstytus (duomenys neskelbtini) vykdytos buhalterinės apskaitos neatitikimus bei galimus neatitikimus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams, teigtina, kad (duomenys neskelbtini) 2016-2021 m. finansinės ataskaitos (balansai ir pelno (nuostolių) ataskaitos) yra sudarytos nesilaikant FAĮ 16 str. 4. d., ir neatitinka joms kituose teisės aktuose keliamų reikalavimų. Pažymėtina, kad eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pripažįstama tiesioginiu įrodymu.

Taigi, išanalizavus ir įvertinus ekspertizės akto turinį, tyrimo eigą, rašytinus įrodymus, šalių paaiškinimus, teismas nenustatė, jog ekspertės išvados prieštarautų bylos faktiniams duomenims. Ekspertė padarė išvadas, remiantis šios bylos medžiaga, apibendrindama visus šalių pateiktus įrodymus ekspertizės akte. Pažymėtina, kad ekspertizės aktuose esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Teismui nekilo abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų, kadangi analizuojant ir vertinant byloje esančius įrodymus santykyje su ekspertės konstatuotomis aplinkybėmis, teismas nenustatė ekspertizės akto turinio prieštaringumo, akto išvados išplaukia iš tyrimo eigos, tyrimas atliktas išsamiai. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas ekspertės išvadas vertina kaip išsamias, patikimas ir pakankamas, todėl vadovaujasi ekspertizės akte padarytomis išvadomis.

Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-421/2019, 27 punktas). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi įrodymų prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020, 85 punktas).

Atsižvelgiant į kasacinio teismo poziciją dėl įrodymų vertinimo ir jų pakankamumo, taip pat į nustatytas faktines bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad atsakovė, nepateikė įrodymų, kad išlaidos, susijusios su ginčo sandoriais, buvo patirtos Bendrovės naudai.

Atsakovė nagrinėjamoje byloje prašė taikyti senatį dėl reikalavimų už laikotarpį nuo 2016 m. iki 2018 m. rugsėjo 6 d., teigdama, kad ieškovas, būdamas bendrovės akcininku turėjo pareigą žinoti apie ginčo sandorius, tačiau ieškinį pateikė 2021-09-06 (praleido 3 metų senaties terminą pagal CK 1.125 str. 9 d.). Sprendžiant dėl šių atsakovės teiginių, svarbu įvertinti ir ieškovo paaiškinimus, jog jis informaciją apie ginčo sandorius gavo tik 2021-04-29, todėl termino pradžia laikytina ši data. Pažymėtina, kad ieškovo (akcininko) laiškai – 2021-04-29 ir 2021-05-26 liudija, kad ieškovas kreipėsi į (duomenys neskelbtini)direktorę A. Z., prašydamas pateikti dokumentus, susijusius su prekių ir paslaugų įsigijimu, važtaraščius, avansines apyskaitas, įsakymus dėl komandiruočių, jų ataskaitas, bendrovės reprezentacinių išlaidų aktą. Iš laiškų turinio nustatyta, kad ieškovas prašė pagrįsti ginčo sandorius, tačiau atsakovė nepateikė ieškovui jokių prašomų dokumentų. Pabrėžtina, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovė teikė informaciją ieškovui kaip akcininkui apie sudaromus ginčo sandorius bendrovės vardu. Be to, sprendžiant ar yra pagrindas taikyti senatį, teismas negali ignoruoti fakto, kad senaties taikymo institutą kaip gynybinę versiją atsakovė pasirinko nagrinėjant bylą iš esmės, t. y. jau paskutiniame teismo posėdyje. Nurodytos faktinės aplinkybės suponuoja pagrindą teismui spręsti, kad ieškovas 3 metų senaties termino nepraleido, teismą įtikino ieškovo teiginiai, kad jis apie galimą žalą bendrovei susižinojo 2021 m. balandžio mėnesį, juolab, kad tai akivaizdžiai patvirtina ir bylos duomenys; taigi ieškovas 3 metų ieškinio senaties termino nepraleido.    

 Kiti atsakovės argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl teismas dėl jų nepasisako. EŽTT savo nuoseklioje praktikoje pažymėjo, jog teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, tačiau iš sprendimo turi būti aišku, kad esminiai argumentai buvo išnagrinėti (Ramda v. France, no. 78477/11, 9 April 2018, § 59; Boldea c. Romanie, no. 19997/02, § 29-30).

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pažymėtina, kad nagrinėjamojoje byloje teismas ieškovo ieškinį patenkino iš dalies, todėl proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovės priteistinos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 3500 Eur advokato pagalbai apmokėti, 3000 Eur ekspertizės išlaidos, 300 Eur už ekspertizės dalyvavimą teismo posėdyje ir 307 Eur žyminio mokesčio, iš viso – 7107 Eur. Nurodytos išlaidos yra pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais, jos yra protingos, būtinos ir realios, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudos, susiklosčiusių santykių pobūdį tarp šalių, neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio (CPK 88 str. 1 d. 8 p., 93 str.). Patenkinus ieškinį 97 proc., ieškovui iš atsakovės priteistina 6893,79 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat atsakovei proporcingai atmestų reikalavimų daliai (3 proc.), priteistinos iš ieškovo jos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovė pateikė įrodymus dėl 2226,40 Eur patirtų išlaidų; atsižvelgiant į atmestų reikalavimų dalį atsakovei priteistina iš ieškovo 66,80 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Remiantis CPK 88 str. 1 d. 3 p., iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 19,92 Eur pašto išlaidų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93 str., 259 str., 260 str., 268 str., 270 str., teismas

 

n u s p r e n d ž i a :

 

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), trečiojo asmens (duomenys neskelbtini), j. a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 13 211,77 Eur (trylika tūkstančių du šimtus vienuolika eurų ir 77 euro centus) žalos atlyginimo.

Priteisti iš atsakovės A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovo M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 6893,79 Eur (šešis tūkstančius aštuonis šimtus devyniasdešimt tris eurus ir 79 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 66,80 Eur (šešiasdešimt šešis eurus ir 80 euro centų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą  19,92 Eur (devyniolika eurų ir 92 euro centus) pašto išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. apylinkės teismą.

 

 

Teisėja                                                                Lijana Le Huede