Civilinė byla Nr. eB2-873-640/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00490-2020-2

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. balandžio 25 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, 

sekretoriaujant Jadvygai Lukševičei, Eglei Čeponienei,

dalyvaujant nemokumo administratoriui Arūnui Virkučiui,

suinteresuotiems asmenims R. G., jo atstovui advokatui Daliui Vaitiekūnui,

R. G., jo atstovui advokatui Tomui Bairašauskui,

UAB „Rokor“ atstovams P. B., advokatui Justinui Samuoliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Plieninis skydas“ (toliau – BUAB „Plieninis skydas“, bendrovė, įmonė) nemokumo administratoriaus prašymą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Plieninis skydas“ bankroto pripažinimo tyčiniu,

n u s t a t ė :

1.       BUAB „Plieninis skydas“ buvęs nemokumo administratorius Paulius Pacauskas kreipėsi į teismą su prašymu dėl BUAB „Plieninis skydas“ bankroto pripažinimo tyčiniu.

2.       Prašymas grindžiamas žemiau nurodomomis aplinkybėmis ir argumentais:

2.1.       Nurodė, kad iš Juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad nuo 2002 m. rugsėjo 27 d. iki bankroto bylos iškėlimo įmonei vadovavo R. G., ėjęs generalinio direktoriaus pareigas.

2.2.       Nurodė, kad buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-415-790/2020 nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 28 d. įmonės vadovas R. G. sudarė su savo draugu L. B. įmonei nenaudingą sandorį, t. y. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. JK-12228, kurios pagrindu įsigijo žemės sklypą už 868 860 Eur sumą, kurio kaina daugiau nei tris kartus viršijo civilinėje byloje nustatytą žemės sklypo rinkos vertę. Kaip nustatyta civilinėje byloje Nr. e2-1606-1019/2021, 2019 m. rugpjūčio 24 d. R. G. sudarė įmonei žalingą sutartį, pagal kurią R. G. būdamas įmonės direktoriumi, pardavė įmonei už 40 000,00 Eur sumą domeną, kuris jau anksčiau buvo įsigytas pačios įmonės, tačiau įregistruotas direktoriaus vardu ir interneto svetainės turinį, kuris buvo sukurtas ir apmokėtas įmonės. Sprendimas neįsiteisėjęs. Civilinėje byloje Nr. e2-1526-1050/2021 nustatyta, kad R. G. naudodamasis įmonės mobilaus ryšio telefonu pirko Apple programėles, dėl ko bendrovei buvo išrašytos PVM sąskaitos-faktūros, kuriomis bendrovei kilo pareiga atsiskaityti už „Apple mokėjimus“ 20 374,03 Eur sumai ir kurių nepagrindė buhalterinės apskaitos dokumentais, kad visos šios lėšos iš tiesų buvo panaudotos bendrovės ūkinei-komercinei veiklai, kas sudarė pagrindą teismui konstatuoti R. G. neteisėtus veiksmus. Tos pačios bylos duomenimis nustatyta, kad R. G. žaidė azartinius žaidimus, už kuriuos ir buvo įmonei išrašytos minėto dydžio sąskaitos. Sprendimas neįsiteisėjęs. R. G. atliko 61485,75 Eur dydžio mokėjimus iš UAB „Plieninis skydas“ sąskaitos/kasos už uošvių N. B. ir S. B. namo statybai panaudotas statybines medžiagas ir šio namo įrengimui atliktiems darbams apmokėti. Dėl šio fakto administratorius pareiškė atitinkamo dydžio civilinį ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-1953-565/2021. Byla neišnagrinėta. R. G. įdarbino į UAB „Plieninis skydas“ savo sutuoktinę A. B. G. ir uošvienę N. B., kurioms mokėjo atlyginimą, tačiau jos jokių darbinių funkcijų neatliko. Šios darbo sutartys yra ginčijamos civilinėse bylose Nr. e2-15109-996/2021 (N. B. įdarbinimas), pažymėjo, kad ieškinys dėl A. B. G. įdarbinimo ruošiamas ir netrukus bus pateiktas teismui. Be to, įmonės vadovas atliko neaiškius mokėjimus grynaisiais pinigais už didelius kiekius medžiagų, apie kuriuos nebuvo žinoma kitiems įmonės darbuotojams, atsakingiems už gamybos organizavimą, atitinkamai už medžiagų tiekimą gamybai. Nėra aišku kur minėtos medžiagos buvo panaudotos, iš dokumentų nėra galimybių nustatyti, kokios tiksliai medžiagos buvo įsigytos, kas nebūdinga šiai bendrovei įsigyjant medžiagas bendra tvarka.

2.3.       Nurodė, kad Juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas. Civilinėje byloje Nr. e2-1953-565/2021 atsakovai N. B. ir S. B. su atsiliepimu į ieškinį pateikė du pinigų priėmimo kvitus, kurie neva įrodo atsiskaitymą už jų užsakymu bendrovės pagamintas duris. Bankroto administratorius iš VMI sąskaitų sistemos i.MAS ištrauktų UAB „Plieninis skydas“ išrašytų/pateiktų PVM sąskaitų faktūrų registrus nuo 2020 kovo mėnesio iki 2020 liepos mėnesio pabaigos, iš kurių matyti, kad UAB „Plieninis skydas“ neišrašė jokios PVM sąskaitos faktūros B. Dėl minėtos priežasties administratorius mano, kad arba R. G. neišrašė sąskaitos ir nuo VMI nuslėpė įmonės gautas pajamas, arba pasisavino minėtas lėšas, arba duris uošviams pagamino neatlygintinai ir vėliau, siekiant apsiginti civilinėje byloje, suklastojo šiuos dokumentus. Bet kuris R. G. elgesio variantas atitinka tyčinio bankroto požymį. VĮ „Registrų centras“ duomenimis paskutinis bendrovės balansas Juridinių asmenų registro tvarkytojui yra pateiktas 2016 m. gruodžio 31 d. 2020 m. gruodžio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-2906-1053/2020, pripažino R. G. kaltu ir patraukė jį drausminėn atsakomybėn pagal LR ANK 119 str. dėl to, kad jis nuo 2017 m., vadovaujantis ABĮ, nešaukė akcininkų susirinkimų ir FAĮ tvarka nebuvo tvirtinami bendrovės balansai. Atitinkamai nesant sudaryto bendrovės balanso, jis nebuvo pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui. 2020 m. spalio 30 d. VMI nurodyme Nr. (21.222) FR0706-1120, nurodyta, kad „gamybos cecho ketvirtiniuose aktuose nurašytos medžiagos, kurios yra analogiškos kaip ir medžiagos, nurašytos į pagamintos produkcijos savikainą pagal užsakymus“, iš ko seka, kad įmonė gamino produkciją, kurios neapskaitė, tuo tarpu į sąnaudas taukė šioms neapskaitytoms durims pagaminti reikalingas medžiagas. Dvigubas medžiagų nurašymas, atsispindintis buhalterinėje apskaitoje nepaneigiamai reiškia, kad įmonės apskaita buvo orientuota vengti mokėti įmonei priklausančius mokėti mokesčius.

2.4.       Pažymėjo, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Civilinio kodekso 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Iš bendrovės kasos 2020 m. lapkričio 3 d. A. B. G. buvo išmokėta 5 000 Eur suma, o 2020 m. lapkričio 6  d. išmokėta dar 10 000 Eur suma. Mokėjimų paskirtyje nurodoma, kad atliktas mokėjimas pagal Darbo ginčų komisijos sprendimą. Iš tiesų A. B. G. 2020 m. rugpjūčio 6 d. Darbo ginčų komisijos sprendimu buvo priteista 30 017,90 Eur suma, tačiau ir kitiems įmonės darbuotojams, atitinkamais Darbo ginčų komisijos sprendimais dar iki priteisiant A. B. G. buvo priteisiamos sumos, kylančios dėl netinkamo darbo sutarčių vykdymo (atsiskaitymo už darbo santykius). Nepaisant to, kad kitiems darbuotojams buvo priteista seniau ir bendrovės pareiga jiems sumokėti atsirado anksčiau, jiems mokama nebuvo. Skolos kitiems darbuotojams nesutrukdė likus kelioms dienoms iki Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo byloje dėl bankroto bylos iškėlimo, atsiskaityti su vadovo sutuoktine. Be to, įmonės atlikti mokėjimai R. G. dukrai S. G. yra ginčijami Actio Pauliana pagrindais civilinėje byloje Nr. e2-9827-1099/2021. Visi šie faktai įrodo, kad UAB „Plieninis skydas” prie bankroto privesta tyčia, t. y. dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo.

3.       Šiuo metu esantis BUAB „Plieninis skydas“ nemokumo administratorius Arūnas Virkutis pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose informavo, jog Valstybinė mokesčių inspekcija tęsia bendrovės patikrinimą. Nurodė, kad iš Valstybinės mokesčių inspekcijos gavus bendrovės pirkimų iš UAB „DRT group“, UAB „Joalgė“, UAB „Autosapnas“ sąskaitų kopijas, matyti, kad didelė dalis pirkimų yra apskritai neidentifikuojami, pavyzdžiui, nors sąskaitose nurodoma, kad suteiktos automobilio remonto paslaugos, tačiau nenurodoma, kokie konkrečiai automobiliai buvo remontuojami. Kita dalis sąskaitų yra išrašytos už paslaugas, kurias, pagal turimus duomenis, bendrovė atlikdavo savo jėgomis, pavyzdžiui, durų skydų paruošimo dažymui ir dažymo darbus. Pažymėjo, kad UAB „DRT group“, UAB „Joalgė“, UAB „Autosapnas“ vertėsi automobilių remonto paslaugomis, todėl nurodytų paslaugų objektyviai net negalėjo suteikti. Trečia dalis sąskaitų išrašytos už visiškai nedetalizuojamus suvirinimo darbus. Todėl pritarė Valstybinės mokesčių inspekcijos į tyčinio bankroto bylą pateiktos bendrovės 2019 m. gruodžio 19 d. mokestinio tyrimo ataskaitos Nr.FR0686-1214 išvadoms, kad sandoriai su šiomis bendrovėmis buvo fiktyvus, siekiant neteisėtai išgryninti bendrovės pinigines lėšas, panaudojant jas ne bendrovės veikloje. Tyčinio bankroto byloje yra pateikti duomenis, kad didžiulės piniginės bendrovės lėšos buvo pervedamos UAB „DRT group“ ir UAB „Joalgė“ jau nuo 2012 metų. Pažymėjo, kad ankstesnio administratoriaus pateiktas prašymas pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu grindžiamas aplinkybėmis, kurios visiškai nesusijusios su buvusių darbuotojų V. B. ir M. V. veiksmais. Taipogi ir savarankiškai kreditorių nurodomos aplinkybės pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu niekaip nėra susijusios su nurodytais darbuotojais. Dėl šios priežasties nėra pagrindo nurodytus asmenis įtraukti į bylą. Taip pat vadovaujantis tuo pačiu, buvęs bendrovės vadovas pripažintinas asmeniu, kaltu dėl bendrovės tyčinio bankroto.

4.       Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pateikė atsiliepimą į prašymą dėl UAB „Plieninis skydas“ bankroto pripažinimo tyčiniu, kuriuo prašo sprendimą dėl UAB „Plieninis skydas“ bankroto pripažinimo tyčiniu priimti teismo nuožiūra pagal byloje esančius dokumentus bei pateiktus įrodymus, bylą nagrinėti VSDFV Vilniaus skyriaus atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad UAB „Plieninis skydas“ vadovas savo veiksmais pažeidė JANĮ 70 straipsnio imperatyvius reikalavimus, nesilaikė jam nustatytų vadovui pareigų, susijusių su įmonės valdymu, todėl UAB „Plieninis skydas“ bankrotas gali būti pripažintinas tyčiniu. Informavo, kad duomenų bazėje ir draudėjo byloje Fondo valdybos Vilniaus skyrius daugiau reikšmingos informacijos tyčinio bankroto požymių nustatymui neturi.

5.       Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė pranešimą, kuriame informavo, kad VMI prie FM 2019 m. gruodžio 19 d. atliko bendrovės mokestinį tyrimą už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. (2019 m. gruodžio 19 d. mokestinio tyrimo ataskaita Nr. FR0686-1214). Mokestinio tyrimo metu nustačius mokesčių slėpimo požymius, 2019 m. gruodžio 20 d. pradėtas šio mokesčio mokėtojo mokestinis patikrinimas, kuris šiuo metu yra sustabdytas (dėl negautų iš Didžiosios Britanijos atsakymų į paklausimus). Atsižvelgdami į tai, prašo pateiktą VMI prie FM informaciją vertinti kartu su kita teismo turima informacija, galinčia turėti reikšmės JANĮ 70 straipsnio 1-2 dalyse nurodytų tyčinio bankroto požymių nustatymui ir bankroto pripažinimui tyčiniu.

6.       Kreditorius UAB „Lintiva“ pateikė nuomonę dėl BUAB „Plieninis skydas“ bankroto pripažinimo tyčiniu, kuriuo prašė tenkinti bankroto administratoriaus pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Nurodė, kad skolininkas sudarė Paslaugų sutartį su kreditoriumi tuo metu, kai skolininkas faktiškai jau buvo nemokus. Sudaręs Paslaugų sutartį skolininkas žinojo, jog: skolininkas yra nemokus jau ilgą laiką; skolininkas nesugebės įvykdyti įsipareigojimų kreditoriui pagal Paslaugų sutartį; skolininkas gaus iš kreditoriaus, kaip sąžiningo Paslaugų sutarties kontrahento, reikšmingas pinigų sumas Paslaugų sutarties vykdymui (15 504,98 Eur). Tai, kad skolininkas sudarė Paslaugų sutartį aiškiai žinodamas, kad skolininkas yra nemokumo būsenoje ir tai, kad sąžiningas kreditorius atsiskaitys su skolininku pagal Paslaugų sutartį, rodo skolininko pareigos elgtis sąžiningai, atidžiai ir rūpestingai pažeidimą bei pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimą. Jeigu skolininkas nebūtų elgęsis neapdairiai, nesąžiningai, neatidžiai, būtų laiku kreipęsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kreditorius ir skolininkas nebūtų sudarę Paslaugų sutarties ir kreditoriui kaip sąžiningam kontrahentui nebūtų kilusi pareiga atsiskaityti su skolininku pagal Paslaugų sutartį, todėl kreditorius nebūtų išleidęs 15 504,98 Eur Paslaugų sutarties vykdymui, jeigu būtų buvę iš anksto žinoma, kad skolininkas yra nemokus ir jis negebės įvykdyti Paslaugų sutarties iš savo pusės. Pažymėjo, kad egzistuoja visos skolininko tyčinio bankroto faktui įrodyti sąlygos analizuojant jo veikimą/ neveikimą dėl Paslaugų sutarties tyčinio nevykdymo. Pažymėjo, kad skolininkas pasinaudojo kreditoriaus teiktomis buhalterinėmis paslaugomis ir neatsiskaitė už jas, o vėliau teigė, jog tarp kreditoriaus ir skolininko nėra sudarytos buhalterinių paslaugų teikimo sutarties. Skolininkas pasinaudojo tuo, jog pažįsta kreditoriaus vadovę, nesudarė su ja jokios paslaugų sutarties dėl buhalterinių paslaugų teikimo ir taip apsunkino (bet nepanaikino) kreditoriaus galimybes įrodinėti, kad skolininko atžvilgiu buhalterinės paslaugos buvo teikiamos. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-1171-852/2021 nustatė, kad kreditorius teikė buhalterines paslaugas skolininkui, o skolininkas už jas neatsiskaitė. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo kitoje civilinėje byloje įrodytos aplinkybės liudija, jog skolininkas veikė neteisėtai kreditoriaus atžvilgiu ir skolininkas siekė sąmoningai neatsiskaityti su kreditoriumi dėl buhalterinių paslaugų teikimo. Taip pat atkreipė dėmesį, jog iš 2020 m. birželio 29 d. skolininko turto administratoriaus ataskaitos priedo Nr. 12 ir šio priedo aprašymo minėtos ataskaitos 11 skyriaus, matyti, jog skolininko vadovas R. G. apmokėjo įvairias sąskaitas už teisines paslaugas laikotarpiu 2020 m. sausio 16 d. – 2020 m. kovo 2 d. skolininko vadovo R. G. dukrai, advokato padėjėjai S. G. Iki šios dienos nėra aišku, kokias teisines paslaugas advokato padėjėja S. G. teikė skolininkui aukščiau minėtu laikotarpiu, kad per pusantro mėnesio terminą skolininkas išleido daugiau nei 11 tūkst. Eur, t. y. beveik tą sumą, kurią kreditorius sumokėjo skolininkui pagal Paslaugų sutartį. Pažymėjo, kad toks abejotinas skolininko vadovo R. G. veikimas savo šeimos, o ne kreditoriaus interesais, o kartu Paslaugų sutarties nevykdymas iš skolininko pusės, rodo, jog skolininkas ir jo vadovas buvo nesąžiningi kreditoriaus atžvilgiu, siekė gauti sąžiningo kreditoriaus pinigines lėšas, nevykdyti Paslaugų sutarties, pateisinti negalėjimą grąžinti lėšas kreditoriui tuo faktu, kad lėšos yra išleistos neaiškioms teisinėms susijusio asmens paslaugoms apmokėti.

7.       Kreditorius UAB „Rokor“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą dėl BUAB „Plieninis skydas“ bankroto pripažinimo tyčiniu, kuriuo prašo nemokumo administratoriaus prašymą dėl BUAB „Plieninis skydas“ bankroto pripažinimo tyčiniu tenkinti. Taip pat 2022 m. sausio 12 d. pateikė papildomus paaiškinimus. Nurodė, kad UAB „Rokor“ finansinis reikalavimas yra kilęs iš tarp atsakovo ir UAB „Rokor“ sudarytų Preliminariųjų turto pirkimo-pardavimo sutarčių. Iš Preliminariųjų turto pirkimo-pardavimo sutarčių kilę Rokor avansiniai mokėjimai atsakovui buvo atlikti dar 2019 metais, o 2021 m. balandžio 20 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi konstatuota, kad terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti pasibaigė 2019 m. liepos 31 d. Todėl UAB „Rokor“ finansinis reikalavimas į atsakovą atsirado dar galiojant ĮBĮ normoms. Todėl būtent ĮBĮ normos yra taikytinos sprendžiant, ar atsakovo vadovo veiksmai, sukėlę atsakovo įsipareigojimus UAB „Rokor“ atitinka tyčinio bankroto požymius. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju UAB „Rokor“ finansinio reikalavimo atsiradimas ir jo nepadengimas neabejotinai sietinas su atsakovo vadovo R. G. pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymu. Nagrinėjamu atveju minėta sąlyga dėl sąmoningo atsakovo vadovo R. G. suvokimo, jog atsakovas yra nemokus ir neturi galimybių išvengti bankroto, yra tenkintina. Tai konstatuota Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartimi, kuria iškelta bankroto byla atsakovui. Atsakovas dar iki Preliminariųjų turto pirkimo-paradavimo sutarčių sudarymo, t. y. dar 2018 metais, buvo nemokus. Atsakovo vadovas R. G. nuo 2016 metų neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog atsakovo vadovas R. G. puikiai žinojo apie atsakovo nemokumą ir neviešindamas finansinės atskaitomybės bandė nuslėpti faktinį bendrovės nemokumą. Vienintelių atsakovo gamybinių patalpų pardavimas taip pat leidžia spręsti, jog tokio sandorio tikslas buvo bet kokia kaina gauti pinigų, kurių trūko atsakovui dėl blogos finansinės padėties, ir kurie galėjo būti naudojami bendrovės veiklai gaivinti, nors, kaip paaiškėjo vėliau, buvo panaudoti atsakovo vadovo ir jo šeimos narių asmeninėms reikmėms (darbo užmokesčiui ir pan.) apmokėti. Pažymėjo, kad Preliminarių turto prikimo-pardavimo sutarčių pagrindu gauti avansai, kaip paaiškėjo vėliau, buvo panaudoti ne jų grąžinimui UAB „Rokor“, nors sandoris nebuvo užbaigtas. Tokio atsakovo vadovo R. G. elgesio su UAB „Rokor“ sumokėtu avansu, t. y. iš UAB „Rokor“ gauto avanso neišsaugojimo, kol nebuvo užbaigtas turto pirkimo-pardavimo sandoris, negalima laikyti apdairiu, protingu ir sąžiningu veikimu. Toks veikimas, kai: 1) atsakovo vadovas gavęs iš UAB „Rokor“ beveik 100 proc. turto kainos dydžio avansą, jo neišsaugo iki sandorio užbaigimo, t. y. iki turto perleidimo pirkėjui; 2) gamybinių patalpų, kuriose vykdoma gamybinė atsakovo veikla perleidimas; 3) turto perleidimas įmonei esant nemokiai, – leidžia pagrįstai spręsti, jog pagrindinis atsakovo vadovo R. G. tikslas buvo ne pats turto perleidimo sandorio įvykdymas, tačiau finansinių lėšų gavimas, visiškai nevertinant galimybių jas grąžinti kreditoriui. Papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad Darbo ginčų komisijos (toliau – DGK) sprendimais buvo konstatuota, kad bendrovė dar iki karantino nemokėjo savo darbuotojams darbo užmokesčio bei nuo 2019 m. vidurio sistemingai vėluodavo darbo užmokestį mokėti. Galiausiai, siekdamas imituoti bendrovės veiklą, bendrovės vadovas ėmėsi sistemingai ir sąmoningai pažeidinėti bendrovės darbuotojų teises neįformindamas darbo santykių su darbuotojais pasibaigimo, nors bendrovės darbuotojai savo noru teikdavo prašymus išeiti iš darbo. Tokiu būdu sąmoningais bendrovės vadovo veiksmais buvo pažeidžiamos bendrovės darbuotojų teisės bei didinami bendrovės įsiskolinimai darbuotojams, kurių padengti bendrovė nebeturėjo jokios galimybės. Bendrovės vadovas sąmoningai nevykdė pareigos įforminti darbo santykių pabaigą su darbuotojais, siekdamas imituoti bendrovės veiklą. Nepranešdamas Sodrai apie darbo santykių pabaigą ir dirbtinai palaikydamas oficialų bendrovės darbuotojų skaičių bendrovės vadovas siekė suklaidinti bendrovės kontrahentus dėl bendrovės gamybinio pajėgumo ir galimybių vykdyti užsakymus, t. y. imitavo bendrovės gamybinį pajėgumą. Imituojant gamybinį pajėgumą buvo priimami užsakymai su avansais, kurių bendrovė nebuvo pajėgi įvykdyti.

8.       Buvęs BUAB „Plieninis skydas“ direktorius R. G. pateikė atsiliepimą į nemokumo administratoriaus prašymą, kuriuo prašo UAB „Plieninis skydas“ bankrotą pripažinti tyčiniu dėl UAB „Plieninis skydas“ gamybos direktoriaus V. B. ir UAB „Plieninis skydas“ komercijos direktoriaus M. V. tyčiniu veiksmų į UAB „Munitus“ perkeliant UAB „Plieninis skydas“ klientus ir UAB „Plieninis skydas“ darbuotojus. Taip pat pateikė nuomonę dėl kreditoriaus R. G. atsiliepimo.

9.       Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais ir aplinkybėmis:

9.1.       Nurodė, kad tiesiogiai bendrovės nemokumą sukėlė tyčiniai bendrovės gamybos direktoriaus V. B. ir Bendrovės komercijos direktoriaus M. V. veiksmai. Jiems dėl jų užimamų pareigų bendrovėje bei turimų įgaliojimų buvo žinoma ir prieinama visa esminė bendrovės veiklai technologinė informacija, t. y. gamybinis know how, taip pat jautriausia komerciniu požiūriu informacija apie visus jos klientus, tiekėjus, vykdomus užsakymus, veiklos vykdymo metodus, kaštus, sutarčių pelningumą ir kt. M. V. ir V. B. turėjo įgaliojimus derinti sutarčių sąlygas ir bendrovės vardu pasirašyti sutartis su užsakovais. Nurodė, kad bendrovės vadovas pilnai pasitikėjo M. V. ir V. B., nes juos siejo ilgus metus trukęs profesinis bendradarbiavimas. Iš esmės M. V. ir V. B. bendrovės vardu vykdydavo didžiąją dalį projektų ir tiesiogiai komunikuodavo su klientais bei tiekėjais. 2019 m. balandžio mėnesį, po to kai UAB „Plieninis skydas“ komercijos ir gamybos vadovai nutraukė darbo sutartis, paaiškėjo, kad V. B. ir M. V., dar dirbdami bendrovėje, ilgą laiką ruošėsi bendrovės konkurencingumo silpninimui, reputacijos menkinimui, darbuotojų ir klientų perviliojimui į savo steigiamą konkuruojantį verslą, o galiausiai ir bendrovės privedimui prie bankroto. UAB „Plieninis skydas“ bankrotas jiems buvo akivaizdžiai naudingas, kadangi UAB „Plieninis skydas“ nebevykdant veiklos, jie galėjo perimti ir visus likusius klientus bei norimus darbuotojus, iš tų, kurie buvo likę dirbti bendrovėje. Pažymėjo, kad 2019 m. kovo 15 d. V. B., dar eidamas bendrovės gamybos vadovo pareigas, pasirašė Munitus steigimo sutartį. V. B. yra ne tik Munitus akcininkas, bet ir eina valdybos nario pareigas. Kitas Munitus steigėjas ir akcininkas yra M. V. uošvienė O. K., t. y. M. V. Munitus akcijas valdo ne tiesiogiai, o per savo sutuoktinės motiną, tokiu būdu slėpdamas savo nesąžiningus veiksmus. Kitaip tariant, Munitus verslo klausimus M. V. sprendžia de facto. Munitus nuo įsteigimo vykdo identišką veiklą kaip ir bendrovė, t. y. gamina ir prekiauja šarvuotomis bei apsauginėmis durimis ir iš esmės didžiąją dalį pagamintų durų parduoda būtent bendrovės klientams.

9.2.       Pažymėjo, kad Munitus sąskaitų faktūrų registras už laikotarpį 2019 m. gegužės 9 d. iki 2020 m. lapkričio 12 d. rodo, kad nuo pat Munitus įsteigimo dienos, Munitus aktyviai gamina užsakymus UAB „Plieninis skydas“ klientams. Kaip paaiškėjo po V. B. ir M. V. darbo sutarčių nutraukimo, į įsteigtą konkurentą Munitus V. B. ir M. V. perviliojo UAB „Plieninis skydas“ klientus. Tai jie darė dar dirbdami bendrovėje. V. B. ir M. V., turėdami išimtinai jautrią ir saugomą bendrovės komercinę paslaptį sudarančią informaciją, perviliojo ne atsitiktinius klientus, tačiau pagrindinius užsienio verslo partnerius, su kuriais buvo sudarytos ilgametės bendradarbiavimo sutartys ir kurie iki 2019 m. generavo daugiau nei pusę visų pajamų.

9.3.       Pažymėjo, kad V. B. kartu su M. V., veikusiu per sutuoktinės motiną, dar dirbdami UAB „Plieninis skydas“, ne tik, kad į konkurentę Munitus nuviliojo bendrovės klientus, tačiau ir į šią bendrovę perviliojo didelę dalį išskirtinę patirtį turinčius bendrovės darbuotojų.

9.4.       Nurodė, kad paaiškėjo, jog M. V. ir V. B., naudodamiesi savo tarnybiniais įgaliojimais, sąmoningai nurodydavo darbuotojams gaminti klientų užsakymų neatitinkančius gaminius, tyčia darydavo gamybinį broką, tuo ne tik sukeldami užsakovų nepasitenkinimą, diskredituodami UAB „Plieninis skydas“ verslo partnerių akyse, bet ir iššaukdami užsakovų pretenzijas dėl vėluojančių užsakymų. Klientų nepasitenkinimas bendrovės nevykdomais įsipareigojimais ilgainiui sąlygojo tai, kad klientai elementariai atsisakė toliau bendradarbiauti su bendrove. Dėl V. B. ir M. V. tyčinių veiksmų bendrovė prarado klientus.

9.5.       Pažymėjo, kas UAB „Plieninis skydas“ minimalūs tiesioginiai nuostoliai (išlaidos) siekė 139 522,22 Eur: 113 162,4 Eur nuostolių V. B. ir M. V. įtikintiems nutraukti darbo santykius darbuotojams išmokėtų kompensacijų už nepanaudotas atostogas bei išeitinių išmokų, taip pat 26 359,82 Eur netesybų (baudų), kurias bendrovė buvo priversta sumokėti užsakovams arba užsakovams suteiktų nuolaidų. Negautų pajamų per laikotarpį nuo Munitus veiklos pradžios iki nutarties dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dydis siekia 1 403 336,16 Eur. Tai reiškia, kad bendras bendrovės finansinis praradimas, patirtas dėl tyčinių V. B. ir M. V. veiksmų į savo įsteigtą įmonę perviliojus bendrovės klientus ir darbuotojus, viršija 1 500 000 Eur.

9.6.       Nurodė, kad šiuo atveju UAB „Plieninis skydas“ veikla buvo perkelta į UAB „Munitus”, nes pastaroji naudojo tiek bendrovės prekės ženklą, tiek sertifikatus, tiek ir gaminių dizainą, kartu perkeliant ir bendrovės darbuotojus. Perkėlimą atliko gamybos direktorius V. B. ir komercijos direktorius M. V.

9.7.       Pažymėjo, kad V. B. ir M. V. aukščiau aprašyti veiksmai ir jais sukeltas rezultatas paaiškėjo ne iš karto. Realūs buvusių gamybos ir komercijos vadovų neteisėtų veiksmų padariniai ir jų mastas paaiškėjo 2019 m. vasarą. Kita vertus, jau 2019 m. kovą-balandį buvo aiškiai suvokta situacija, kad naujų gamybos ir komercijos vadovų, kaip tokios patirties ir tokio aukštumo pareigų darbuotojų, paieška užtrunka, o be jų įmonė negali vykdyti įprastos veiklos. Lygiai taip pat suvokta, kad dar ilgesnio laiko reikės naujų klientų, naujų prekybos atstovų suradimui. Dėl to tuo vadovas turėjo du pasirinkimus, kuriuos išsamiai įvertino ir dėl jų priėmė sąmoningą sprendimą, kuris labiausiai atitiko bendrovės interesus: pirma, kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau kitas akcininkas R. G. su restruktūrizavimo bylos iškėlimu nesutiko. Taip pat ilgamečiai bendrovės darbuotojai, kurie tikėjo bendrove ir neišėjo nei į R. G. įmones, nei į Munitus būtų praradę darbą ir pajamas, kurias jie dar pusmetį didžiąja dalimi gavo. Antra, kitas kelias buvo stengtis įmonę išsaugoti surandant kvalifikuotus investuotojus, kurie prisidėtų prie įmonės veiklos ne tik pinigais, bet ir savo žiniomis ir darbu. Ir tokie asmenys buvo surasti iškart po V. B. ir M. V. pasitraukimo, 2019 m. balandį, po to bendrai su jais buvo atliekama eilė veiksmų, kuriais, kaip tuo metu tikėjo, buvo stengiamasi įmonę atgaivinti ir išvengti jos nemokumo. Todėl šiuo atveju neegzistuoja pagrindas tyčiniam bankrotui konstatuoti, kadangi vadovo sąmoningi veiksmai buvo nukreipti ne įmonę privesti prie bankroto, o priešingai, bankroto išvengti, išsaugant bendrovės mokumą ir gyvybingumą. Tik vėliau paaiškėjo, kad šių asmenų ketinimai buvo visai kiti, nei deklaruota, tačiau, nežiūrint to, vadovas iš savo pusės padarė viską, kad bendrovės mokumas būtų išsaugotas ir įmonė tęstų veiklą.

9.8.       Pažymėjo, kad tarp bendrovės, A. G. bei P. B. susijusių įmonių buvo sudaryta eilė įvairių susitarimų, netgi sandorių grupių, kuriais siekta užtikrinti bendrovės galimybes atsiskaityti su darbuotojais ir kreditoriais, t. y. parduoti įmonės turtą ir už gautus pinigus atsiskaityti su darbuotojais ir kreditoriais, turint teisę ateityje tą patį turtą atpirkti. Kitaip tariant, sandorių esmė buvo bendrovės veiklos finansavimas. Šių tikslų iš pradžių ir pavyko pasiekti, tačiau, kaip vėliau paaiškėjo, šiais sandoriais buvo siekiama pasinaudoti kaip tam tikra sutartine schema siekiant įgyti kontrolę bendrovėje. Visi šie susitarimai dar kartą įrodo, kad UAB „Lintiva“ ir UAB „ROKOR“, kuriai vadovavo B., yra neabejotinai susijusios, kadangi lygiai tomis pačiomis dienomis, t. y. 2019 m. balandžio 11-12 d., sudaryti visiškai analogiško turinio susitarimai, tik dėl skirtingų patalpų, o 2019 m. gegužės 21 d. su UAB „Lintiva” nutraukus sutartį, visiškai analogiškos turinio ir dėl to paties objekto tą pačią 2019 m. gegužės 21 d. dieną buvo sudaryta sutartis su UAB „ROKOR“. Visomis šiomis sutartimis buvo siekiama gauti finansavimą bendrovės veiklai ir tokiu būdu minėtu kritiniu 6 mėn. laikotarpiu užtikrinti jos mokumą. Pažymėjo, kad lygiai tą pačią 2019 m. gegužės 21 d., kaip ir sandoriai su UAB „Lintiva“ bei UAB „ROKOR“ dėl gamybinių patalpų, su B. buvo sudaryta Darbo sutartis Nr. 881, kuria jis pradėjo atstovauti bendrovei kaip plėtros direktorius. Pažymėjo, kad B. buvo betarpiškai informuojamas apie visas bendrovės gaunamas sumas, apie visus bendrovės mokėjimus, visi mokėjimai buvo su juo derinti, B. buvo visapusiškai susipažinęs su bendrovės finansine padėtimi, turimo turto kiekiu ir verte, įsipareigojimais, gautinomis sumomis. Pažymėjo, kad jeigu jis šios informacijos nebūtų turėjęs, nebūtų buvę galima sudaryti toliau aprašomo sandorio. Taip pat pažymėjo, kad tarp R. G., kaip bendrovės akcininko, ir G. (B. buvusia sutuoktine ir vaikų motina) buvo sudaryta 2019 m. spalio 3 d. preliminari bendrovės akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią G. už 1 000 000 Eur turėjo įsigyti 40 proc. bendrovės akcijų. Tai neabejotinai patvirtina su B. susijusio asmens siekį dalyvauti bendrovės valdyme kaip dalininkui, juo labiau, kad pačios sutarties projektą, kaip matyti iš atskirojo skundo priedo, parengė ir atsiuntė B. Be to nurodė, kad su B. susijusia bendrove FDL Global Ltd. buvo pasirašyta ir 2019 m. lapkričio 5 d. išimtinės distribucijos sutartis. Šia sutartimi buvo siekiama plėsti bendrovės pardavimus Jungtinėje Karalystėje, Munitus neteisėtai perėmus strateginį partnerį JAV. Todėl visi R. G. veiksmai rodo, kad jis sąmoningai ėmėsi konstruktyvių veiksmų, kuriais buvo siekiama išsaugoti bendrovės mokumą ir veiklą. Buvo surasti kvalifikuoti, nors, kaip vėliau paaiškėjo, ir nesąžiningus ketinimus turėję investuotojai, kurių pagalba įmonė gavo finansavimą, tęsė savo veiklą, atsiskaitė su dalimi kreditorių, bendrovė buvo sudariusi planus plėsti pardavimus tiek Jungtinėje Karalystėje, tiek JAV. Nurodė, kad stebina UAB „Lintiva“, UAB „ROKOR“ ir FDL Global Ltd. pozicija, kad esą buvęs vadovas R. G. neteisėtai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo dar 2019 m. Pažymėjo, kad sprendimas nesikreipti į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo buvo priimtas kartu su B. ir G., kaip investuotojais. Be to, nurodė, kad naujasis JANĮ nebenumato pavėluoto bankroto bylos iškėlimo, kaip tyčinio bankroto požymio. Tai sudaro savarankišką deliktą, todėl jeigu su B. susijusios įmonės reikštų reikalavimus šio delikto pagrindu, todėl buvęs vadovas yra pasirengęs išsamiai paaiškinti ir pateikti įrodymus, kokia bendrovės finansine informacija konkrečiu metu disponavo B., taigi šią informaciją žinojo ir privalėjo žinoti tiek UAB „Lintiva“, tiek UAB „ROKOR“.

9.9.       Nesutiko su argumentais, kad kaip nustatyta civilinėje byloje Nr. e2-1606-1019/2021, 2019 m. rugpjūčio 24 d. R. G. sudarė įmonei žalingą sutartį, pagal kurią būdamas įmonės direktoriumi, pardavė įmonei už 40 000 Eur sumą domeną, kuris jau anksčiau buvo įsigytas pačios įmonės, tačiau įregistruotas direktoriaus vardu, ir interneto svetainės turinį, kuris buvo sukurtas ir apmokėtas įmonės. Pažymėtina, kad, kaip nurodyta ir pareiškime, šiuo metu vis dar nagrinėjama civilinė byla, kurioje sprendžiamas klausimas dėl šio sandorio teisėtumo. Todėl šioje byloje šis sandoris negali būti vertinamas. Taip pat nesutiko su pareiškime nurodytais argumentais dėl bendrovei nenaudingu įvardinto mobiliojo ryšio ir su juo susijusių paslaugų pirkimo, kurio rezultate šiai dienai bendrovei yra išrašyta PVM sąskaitos-faktūros iš viso 20 374,03 Eur sumai. Pažymėjo, kad šių išlaidų pati bendrovė nėra apmokėjusi, o tik yra patvirtintas konkretaus kreditoriaus kreditorinis reikalavimas. Todėl tyčinio bankroto kontekste tai negali būti vertinama kaip įmonei nenaudingas sandoris. Šiuo atveju tik UAB „Bitė Lietuva”, kaip kreditorė, galėtų įrodinėti, kad šiuo sandoriu bendrovė esą tyčia vesta prie bankroto, ko minimas kreditorius neteigia, kadangi akivaizdu, jog mobiliojo ryšio ir su juo susijusių paslaugų naudojimas neveda įmonės prie bankroto. Pažymėjo, kad aplinkybės dėl bendrovės atliko mokėjimo R. G. dukrai S. G. yra ginčijamos actio Pauliana pagrindais civilinėje byloje Nr. e2-9827-1099/2021, todėl kol dėl šių mokėjimų nėra priimto galutinio teismo sprendimo, jais šioje byloje negalima remtis. Buvusio vadovo įsitikinimu, apmokėjimas už teisines paslaugas nelaikytinas tyčiniu bankroto siekimu. Priešingai, su teisininke buvo atsiskaityta, nes jos paslaugų gavimas buvo neatidėliotinai būtinas tuo metu, o neatsiskaičius, teisininkė atsisakė teikti teisines paslaugas.

9.10.       Nurodė, kad nors nutartyje iškelti bankroto bylą teismas pasisakė, kad jau 2018 m. įmonė esą formaliai atitiko bankroto bylos požymius, kadangi jos įsipareigojimai viršijo pusę balanse esančio turto vertės, tačiau, viena vertus, teismas nevertino tuo metu būtent pradelstų įsipareigojimų dydžio ir jų santykio su balansinio turto verte, kita vertus, tuo metu įsipareigojimai kreditoriams buvo vykdomi, todėl nebuvo realių pagrindų kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Juo labiau, kad pats teismas nutartyje nurodė, kad neatsiskaitymas su kreditoriais prasidėjo tik 2019 m. Antra, nei vienas iki 2019 m. atliktas veiksmas nesukūrė jokių įsipareigojimų kreditoriams, kurie šiuo metu nebūtų įvykdyti. Bankroto byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kreditorių reikalavimai, kurie nebuvo visa apimtimi įvykdyti, atsirado tik 2019 m. II pusmetį. Kitaip tariant, bankroto byloje nėra patvirtintų reikalavimų, kurie būtų atsiradę iki 2019 m. Tai reiškia, kad iki 2019 m. apie bendrovės nemokumą, taigi ir tyčinį bankrotą, negalima kalbėti. Trečia, iki 2019 m. įmonė vykdė veiklą, vykdė atsiskaitymus, todėl apie tyčinį bankrotą tuo metu negalima net svarstyti.

9.11.       Nors pareiškime nurodoma, kad esą 2018 m. gruodžio 28 d. buvo sudarytas įmonei nenaudingas sandoris, kuris šiuo metu jau yra panaikintas. Tačiau, administratorius nutylėjo, kad atsiskaitymas už perkamą žemės sklypą buvo atliekamas preliminariosios sutarties pagrindu, kuri buvo sudaryta dar 2015 m. Jokie vėlesni atsiskaitymai, įskaitant pagrindinę sutartį, nevyko. Tai reiškia, kad veiksmai, kurie galėjo paveikti bendrovės mokumo situaciją, buvo atlikti ilgas laikas iki nemokumo bylos iškėlimo. Todėl jie negali būti vertinami kaip paveikę bendrovės mokumą, nes dar labai ilgą laiką po šio sandorio sudarymo įmonė tęsė veiklą. Antra, 2015 m. įmonė turėjo iš viso apie 5 mln. Lt (1,45 mln. Eur) nepaskirstyto pelno, kuris ir buvo skirtas investicijai į žemės sklypą, ant kurio planuota bendrovės gamyklos statyba. Todėl nepaskirstyto pelno investavimas į ilgalaikį likvidų turtą, nelaikytinas įmonei nenaudinga veikla tyčinio bankroto kontekste. Juo labiau, kad, vadovo žiniomis, įmonei yra sugrąžinti visi už sklypą sumokėti pinigai.

9.12.       Pažymėjo, kad UAB „Plieninis skydas“ neapmokėjo išlaidų vadovo uošvių namo statybas ir tai yra įrodinėjama pareiškime nurodytoje šiuo metu nagrinėjamoje kitoje civilinėje byloje. Todėl šiuo metu šioje byloje šia aplinkybe nebuvo galima remtis, kaip neįrodyta.

9.13.       Vos dviejų darbuotojų (A. B.-G. ir N. B.) įdarbinimas objektyviai negali turėti jokio ryšio su bendrovės nemokumu. Juo labiau kad neįrodyta, jog šioms darbuotojoms buvo mokėtas reikšmingo dydžio atlyginimas ar būtų buvusios kitos netipinės sąlygos. Juo labiau, kad minimos darbuotojos bendrovėje dirbo ilgą laikotarpį, kai niekas neginčijo tokių darbo teisinių santykių realumo. Pradėta ginčyti tik tada, kai bankroto administratorius perėmė visą turtą, įskaitant kompiuterius, visą el. susirašinėjimą, taip atimant buvusių darbuotojų A. B.-G. ir N. B. galimybes įrodyti darbo faktą.

9.14.       Pažymėjo, kad atsiskaitymai tiek bankiniu pavedimu, tiek grynaisiais yra teisėtos atsiskaitymo priemonės, todėl spekuliuoti, kad mokėjimai grynaisiais buvo kažkuo įtartini, nėra rimta ir teisiškai pagrįsta. Pažymėjo, kad skirtingi medžiagų tiekėjai savo sąskaitose nurodo skirtingo detalumo informaciją, todėl vien tai, kad vienos sąskaitos buvo mažiau detalios, nei kitos, neįrodo, kad atsiskaitymai jų pagrindu buvo neteisėti ir neatitiko bendrovės veiklos tikslų. Tai, kad bankroto administratoriui nebuvo aišku, kokios prekės buvo pirktos, neįrodo tyčinio bankroto požymių.

9.15.       Pažymėjo, kad minimas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 7 d. nutarimas yra susijęs tik su 2020 m. visuotinio akcininkų susirinkimo tvarka. Tačiau tuo metu bendrovei jau buvo keliama bankroto byla, vadovas R. G. nuo 2020 m. balandžio 30 d. buvo nušalintas nuo vadovo pareigų, todėl akcininkų susirinkimo sušaukimo tvarkos pažeidimas, kai bet kuriuo atveju susirinkime nebūtų buvęs priimtas joks konstruktyvus sprendimas, nes R. G. dar nuo 2015 prieštaravo bet kokiam R. G. siūlomam sprendimui, analogiškai ir prieštaravo restruktūrizavimo bylos iškėlimui, neturėjo jokios materialinės teisinės reikšmės bendrovės mokumui. Iki tol eilę metų finansinė atskaitomybė nebuvo teikiama VĮ Registrų centras, nes bendrovės akcininkų susirinkimas jos nepatvirtindavo, todėl atsakomybė už atskaitomybės dokumentų neteikimą VĮ Registrų centras, galėtų kilti tik abiem akcininkams – R. G. ir R. G..

9.16.       Pažymėjo, kad buvęs bankroto administratorius nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad bendrovės apskaita būtų buvusi tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai. Lygiai taip pat į bylą nėra pateiktas ir mokesčių administratoriaus patikrinimo aktas, kuriame būtų nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas.

9.17.       Nurodė, kad R. G. atliko eilę prieš bendrovės interesus nukreiptų veiksmų. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 15 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-941-794/2018 labai aiškiai užfiksuota, kad R. G. nebeturi suinteresuotumo pačia bendrove ir aiškiai įvardina, kad jam būtų palankesnis UAB „Plieninis skydas“ bankrotas, posėdžio metu net nurodė, jog jam būtų naudingiau įmonę (UAB „Plieninis skydas“) perleisti konkurentams. Nurodė, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyta, kad tiek pats konfliktas akcininkų lygmeniu kenkė įmonei, tiek ir buvo aiškiai nustatyti konkretūs prieš įmonės interesus nukreipti R. G. veiksmai. Pabrėžė, kad visos aplinkybės, įvykusios 2015-2018 m., kuriomis dabar įrodinėjami tyčinio bankroto pagrindai, jau buvo išdėstytos įvairiuose R. G. procesiniuose dokumentuose, todėl sudarė bylos nagrinėjimo dalyką (ar bent jo dalį), ir buvo teismų jau vertintos, tačiau teismas nenustatė R. G. veikimo prieš bendrovės interesus. Ypač svarbu tai, kad R. G. nepagrįstai atsisakė duoti sutikimą kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, kai tai bendrovei buvo gyvybiškai svarbu. Tai vienareikšmiškai patvirtina, kad būtent bankrotas yra R. G., kaip pralaimėjusio akcijų išpirkimo bylą, siekis, kas paaiškina ir priežastį, dėl kurios eilę metų buvo atliekama tokia daugybė prieš bendrovę nukreiptų veiksmų.

9.18.       Dėl nurodytų argumentų, kad UAB „Plieninis skydas“ bendrovės vadovui buvo suteikęs paskolą, pažymėjo, kad lygiai taip bendrovė buvo suteikusi paskolą ir R. G.. Tačiau esminis skirtumas tas, kad vadovas didžiąją dalį paskolos yra sugrąžinęs bendrovei, o R. G. paskolos visiškai negrąžino, dėl ko bendrovė vėl buvo priversta eilę metų bylinėtis. Pažymėjo, kad paskolos sutartis su D. S. buvo visiškai įprastas komercinis sandoris, o R. G. nenurodo jokių konkrečių argumentų, kodėl paskolos sutartis laikytina įmonei nenaudinga. Trečia, lygiai taip pat įkeitimas UAB „Egivira“ buvo būtinas, nes ši bendrovė buvo metalo žaliavų tiekėja, reikalavusi tokios prievolės užtikrinimo priemonės. Sutarčių ir sąskaitų su UAB „DRT Group“, UAB „Joalgė“, UAB „Autosapnas“ tariamas fiktyvumas yra įrodinėjamas tik V. B., t. y. vieno iš tikrųjų UAB „Plieninis skydas“ bankroto kaltininko, rašteliais, kurie neatitinka net rašytiniam liudijimui keliamų įstatyminiu reikalavimų. Pažymėjo, kad 2012-2019 m. laikotarpiu bendrovė turėjo didelį kiekį transporto priemonių, todėl ir autoparko išlaikymo kaštai buvo reikšmingi. Tačiau R. G. nepateikia jokių aiškių argumentų, kodėl sutartinių santykių su minėtomis įmonėmis turėjimas buvo bendrovei nenaudingas. Tuo tarpu visi kiti teiginiai, kaltinimai ir kitokie R. G. paaiškinimai, susiję su jų, kaip akcininkų, tarpusavio nesutarimu, kuris, dar buvo užbaigtas įsiteisėjusiais net trijų instancijų teismų sprendimais, nustačius būtent R. G. veikimą prieš bendrovės interesus, nėra susiję su tyčinio bankroto požymiais. Lygiai taip pat su byla nėra susiję ir kaltinimai dėl R. G. turto.

10.       Kreditorius R. G. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo nemokumo administratoriaus prašymą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu tenkinti, už tyčinį bankrotą atsakingu asmeniu nurodant direktorių R. G.

11.       Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodytais argumentais ir aplinkybėmis:

11.1.       Nurodė, kad būtent direktorius R. G., kaip bendrovės vadovas, turėjo teisę ir galimybes vadovauti bendrovei ir jos sandorius sudaryti vienasmeniškai. Todėl R. G., o ne kiti bendrovės darbuotojai yra atsakingas už tyčinį bendrovės bankrotą. Nors R. G. atsiliepime nurodo, kad už tyčinį bendrovės bankrotą yra atsakingi nesąžiningos konkurencijos veiksmus atlikęs bendrovės komercijos ir gamybos vadovai, tačiau pažymėjo, kad galimi nesąžiningos konkurencijos veiksmai negali būti traktuojami kaip blogas bendrovės valdymas ar kreditorių teises pažeidžiančių sandorių sudarymas JANĮ 70 straipsnio prasme.

11.2.       Pažymėjo, kad 2014 m. spalio mėn. įvykus bendrovės akcininkų konfliktui ir akcininkui R. G. nutraukus darbo santykius su bendrove, informacija apie bendrovės veiklą (įskaitant ir metines finansines ataskaitas) direktoriaus iniciatyva nebuvo teikiama, akcininkų susirinkimai nebuvo šaukiami. Dėl to įvyko eilė teisminių procesų. Išdėstytos aplinkybės atskleidžia, kad direktorius valdė bendrovę be kito akcininko žinios ir kontrolės, priimdamas tik direktoriui asmeniškai tinkamus sprendimus.

11.3.       Nagrinėjamu atveju sąmoningai blogas bendrovės valdymas pasireiškė tuo, kad direktorius tikslingai neužtikrino dalies bendrovės finansinių ataskaitų rinkinių sudarymo ir pateikimo Juridinių asmenų registrui, o ir Juridinių asmenų registrui pateikti finansinių ataskaitų rinkiniai nėra patikimi. Be to, faktinę padėtį bendrovėje bandoma nuslėpti netinkamai vedant buhalterinę apskaitą ir/ ar neišsaugant buhalterinės apskaitos dokumentų. Bendrovė buvo sąmoningai valdoma blogai, nesisteminant ir neanalizuojant duomenų apie jos veiklą, slepiant ir iškraipant tokius duomenis nepaisant to, kad bendrovės veiklos rodikliai nuo 2014 m. stabiliai blogėjo ir įmonė turėjo būti valdoma ypač atidžiai, teikiant prioritetą kreditorių interesams. Tokie veiksmai/neveikimas akivaizdžiai sudaro pagrindą pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu.

11.4.       Pažymėjo, kad yra abejonių dėl bendrovės buhalterinės apskaitos (o ypač grynųjų pinigų apskaitos) organizavimo. Kaip minėta byloje dėl bendrovės juridinio asmens veiklos tyrimo (teisminio proceso Nr. 2-55-3-01984-2015-5), Kasos taisyklių 16-17 p. numatyta, kad kompiuteriu pildomi kasos knygos lapai yra išspausdinami kasdien, pasirašomi įmonės kasininko yra vyr. finansininko (buhalterio). Tuo tarpu Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-332-262/2017 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-02309-2015-7) bendrovė pateikė kasos knygos ištraukas už 2012 m., kurios išspausdintos 2016 m., mokėjimai įvardinti eurais (kai 2012 m. Lietuvoje atsiskaitymai buvo vykdomi litais) ir pasirašytos asmens, kuris 2012 m. iš viso nėjo bendrovės vyr. buhalterio pareigų (kaip matyti iš 2012 m. finansinės atskaitomybės dokumentų, vyr. buhaltere/ finansininke tuo metu buvo I. B.). Toks reikšmingų bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų „perdarymas“ verčia teigti, kad grynųjų pinigų apskaita bendrovėje nėra patikima ir neatspindi faktinės padėties. Tuo tarpu siekis nuslėpti kitą reikšmingą buhalterinės apskaitos informaciją taip pat demonstruoja sąmoningus veiksmus prieš bendrovės ir jos kreditorių interesus. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad bendrovės bankrotas vertintinas kaip tyčinis.

11.5.       Nurodė, kad direktorius elgėsi taip, kad bendrovės kreditorių interesai, esant sunkiai finansinei padėčiai, buvo apskritai ignoruojami, prioritetą suteikiant direktoriaus asmeniniams interesams. Vilniaus apygardos teismas, kaip pirmosios instancijos teismas civilinėje byloje teisminiame procese Nr. 2-55-3-01354-2018-9 konstatavo, kad 2015 m. birželio 2 d. sudarytos preliminariosios sutarties (toliau – Preliminarioji sutartis) pagrindu bendrovės vadovo R. G. draugui L. B. 2015 m. gegužės mėnesį kaip avansas buvo sumokėta 2 mln. litų grynaisiais pinigais. Nurodė, kad sprendimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo buvo įvykdytas ir bendrovė atgavo L. B. sumokėtas lėšas, tačiau tai įvyko tik 2021 m. balandžio mėn., jau po to, kai bendrovei buvo iškelta bankroto byla. Nemokumo būsenoje buvusi bendrovė šešerius metus negalėjo naudotis beveik 580 tūkst. Eur suma, vietoje to skolinosi iš trečiųjų asmenų, įkeitė savo turtą, įsiskolino kreditoriams, nesugebėjo atsiskaityti su darbuotojais ir valstybės biudžetu. Nurodė, kad civilinės bylos Nr. e2-1606-1019/2021 aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog atsakovo veiksmai, kai jis, būdamas įmonės direktoriumi, pardavė įmonei domeną, kuris buvo įsigytas įmonės, tačiau įregistruotas direktoriaus vardu, ir interneto svetainės turinį, kuris buvo sukurtas ir apmokėtas įmonės, įrodo jo nesąžiningumą. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1526-1050/2021 yra nustatyta, kad bendrovės direktorius laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gegužės 30 d. (kai bendrovė jau buvo nemoki) žaisdavo azartinius mobiliuosius žaidimus ir atitinkamai iš bendrovės telefono numerio (duomenys neskelbtini) periodiškai užsakydavo mokamas paslaugas, iš viso mobiliesiems pirkiniams išleisdamas 20374,03 Eur sumą. Pažymėjo, kad direktorius buvo įdarbinęs bendrovėje savo sutuoktinę A. B. G. ir uošvienę N. B., kurioms mokėjo atlyginimą, tačiau jos jokių darbinių funkcijų neatliko. Neturėdamas galimybės detaliai susipažinti su bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentais, akcininkas R. G. negali pateikti papildomos informacijos, susijusios su nemokumo administratoriaus teiginiais apie direktoriaus atliktus 61485,75 Eur dydžio mokėjimus iš bendrovės sąskaitos/kasos už uošvių N. ir S. B. namo statybai panaudotas statybines medžiagas ir šio namo įrengimui atliktiems darbams apmokėti; neaiškius mokėjimus grynaisiais pinigais už didelius kiekius medžiagų, apie kuriuos nebuvo žinoma kitiems įmonės darbuotojams; apie kreditorių interesų pažeidimą pažeidžiant atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą. Tačiau pabrėžė, kad tokie faktai patys savaime demonstruoja veikimą prieš bendrovės ir jos kreditorių interesus.

11.6.       Kaip buvo nurodyta civilinėje byloje Nr. e2-2104-967/2021 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-01383-2019-2) dėl bendrovės ir Direktoriaus veiklos tyrimo (ši civilinė byla buvo nutraukta, iškėlus Bendrovei bankroto bylą), R. G. žiniomis, dar 2012 m. tarp Bendrovės ir Direktoriaus buvo sudaryta paskolos sutartis (toliau - Sutartis), pagal kurią Direktorius iš Bendrovės gavo iš viso 228799,81 Eur dydžio paskolą (priedas Nr. 7), kurią teigė grąžinantis dalimis, o turto administratoriaus teigimu (žr. 2020-06-29 Bendrovės turto administratoriaus ataskaitą) - 134750,26 Eur.

11.7.       Pažymėjo, kad 2012 m. tarp bendrovės ir direktoriaus buvo sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią direktorius iš bendrovės gavo iš viso 228799,81 Eur dydžio paskolą, kurią teigė grąžinantis dalimis, o turto administratoriaus teigimu – 134750,26 Eur. Paskola bendrovei liko negrąžinta, nepaisant to, kad bendrovės finansinė padėtis blogėjo, o bendrovės sudarytų paskolų bei su jomis susijusių įkeitimo sandorių skaičius ir apimtis augo.

11.8.       Direktorius atliko nuoseklius veiksmus, kad neturėtų jokio turto, iš kurio būtų galima atlikti išieškojimą: direktoriaus vardu įregistruoto nekilnojamojo turto nėra; 2012 m. įsigytas prabangus gyvenamasis namas yra registruotas kaip asmeninė direktoriaus žmonos nuosavybė, nepaisant to, kad kreditas namui ir žemės sklypui įsigyti paimtas direktoriaus ir jo žmonos kartu; civilinėje byloje Nr. e2-2379-560/2018, kurioje buvo nagrinėjamas ieškinys dėl skolos iš direktoriaus ir jo žmonos priteisimo, atsakovų (direktoriaus ir jo žmonos) atstovė pateikė įrodymus, jog minėti prabangus namas ir žemės sklypas buvo įsigyti ir paimtas kreditas grąžintas būtent iš bendrovės gautos paskolos ir direktoriaus sau išsimokėtų dividendų iš bendrovės; prieš pat namo ir žemės sklypo įsigijimą buvo sudaryta povedybinė sutartis, nustatanti, kad nekilnojamam turto, įsigyjamam vieno iš sutuoktinių vardu, taikomas asmeninės nuosavybės teisinis režimas.

11.9.       Iš trečiųjų asmenų R. G. tapo žinoma, kad direktorius bendrovės lėšas savo asmeninių poreikių tenkinimui naudojo ir įvairiais kitais būdais, pavyzdžiui apmokėdamas fiktyvias sąskaitas faktūras įmonėms UAB „DRT Group“ ir UAB „Joalgė“, kurios yra siejamos su buvusia bendrovės buhaltere E. T. Pagal šiuo metu turimą informaciją UAB „DRT Group“ 2012-2019 metais buvo išmokėta iš viso 585663,97 Eur, UAB „Joalgė“ – 302552,86 Eur, analogiškas „paslaugas“ suteikusiai UAB „Autosapnas“ – 33148,56 Eur.

12.       Teismo posėdžio metu nemokumo administratorius palaiko prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, pripažįstant, jog dėl tyčinio bankroto yra atsakingas buvęs vadovas.

13.       Suinteresuotas asmuo R. G. ir jo atstovas teismo posėdžio metu prašo prašymą atmesti, nes byloje nėra nustatyta, kada įmonė tapo nemoki. Taip pat nemokumo administratorius neįrodė sąmoningo buvusio vadovo veikimo privesti įmonę prie bankroto. Todėl nėra JANĮ 70 straipsnio 1 ir 2 punkte nurodytų sąlygų. Žala įmonei kilo dėl kitų įmonės darbuotojų. Tuo tarpu buvęs vadovas siekė išlaikyti įmonę.

14.       R. G. bei jo atstovas prašo pareiškimą tenkinti ir nurodo, jog yra akivaizdūs buvusio vadovo veiksmai įmonę privesti prie bankroto.

15.       UAB „Rokor“ atstovai prašo įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu.

Nustatytos faktinės aplinkybės

16.       Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartimi UAB „Plieninis skydas“ iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2020 m. lapkričio 12 d. 

17.       Įmonės nemokumo administratoriumi 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartimi buvo paskirtas Paulius Pacauskas, kuris 2021 m. liepos 30 d. nutartimi buvo atstatydintas iš pareigų ir paskirtas naujas nemokumo administratorius – Arūnas Virkutis.

18.       Pažymėtina, jog sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, kartu taip pat buvo nagrinėjamas ir sprendžiamas prašymas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartyje buvo konstatuota, jog pagrindo kelti restruktūrizavimo bylą nėra, todėl iškelta bankroto byla. Teismas atsisakė iškelti restruktūrizavimo bylą JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, konstatavęs, kad įmonė nėra gyvybinga (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Minėtoje 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartyje yra pasisakyta, jog jau 2016 metais BUAB „Plieninis skydas“ būklė formaliai vertinant jau atitiko nemokumo būseną, nes įsipareigojimai viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės. Taip pat nurodyta: „Byloje pateikti naujesni finansinės atskaitomybės dokumentai už 2018-2019 m., iš kurių taip pat matyti, kad formaliai vertinant pagal ĮBĮ 2018-2019 m. bendrovės būklė atitiko nemokumo būseną. Pastebėtina, kad nors pateiktas 2018 m. balansas yra pasirašytas tik bendrovės direktoriaus (nėra buhalterės parašo), tačiau iš jo matyti, kad tariamą bendrovės turtą sudaro 2 226 448,00 Eur, kai tuo tarpu mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai siekia 1 725 839,00 Eur iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos 1 590 619,00 Eur, t. y. pagal tuo metu galiojusį ĮBĮ atitinka nemokumo sąvoką, nes mokėtinos sumos ir įsipareigojimai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės. Tokia pati tendencija išlieka ir 2019 m., nes nors tariama turto vertė padidėja iki 2 538 438,00 Eur, tačiau mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekia pusę į balansą įrašyto turto vertės - 2 106 086,00 Eur, iš kurių 1 970 532,00 Eur yra sumos mokėtinos per vienerius metus. Pastebėtina ir tai, kad tiek 2018 m., tiek 2019 m. balansuose didžiąją dalį turto sudaro trumpalaikis turtas (atsargos, medžiagos/žaliavos, pirkėjų skolos, trumpalaikės investicijos), o prie bendrovės įsipareigojimų išlieka tendencija turėti įsipareigojimų susijusių su darbo santykiais.“ Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartimi palikta galiota teismo nutartis dėl bankroto iškėlimo ir prašymo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atmetimo.

19.       R. G. UAB „Plieninis skydas“ vadovu buvo nuo 2002 m. rugsėjo 30 d. iki bankroto bylos iškėlimo. UAB „Plieninis skydas“ akcijos priklauso R. G. (50 proc.) ir R. G. (50 proc.).

Dėl BUAB „Plieninis skydas“ tyčinio bankroto vertinimo

20.       BUAB „Plieninis skydas“ nemokumo administratorius, remdamasis JANĮ 70 straipsniu prašo BUAB „Plieninis skydas“ bankrotą pripažinti tyčiniu ir atsakingu už įmonės privedimą prie bankroto nurodyti buvusį vadovą R. G.. Nemokumo administratorius nurodo, jog tai, kad įmonė buvo privesta prie bankroto, įrodo tokie faktiniai duomenys; 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai; 2) įmonės buhalterinės apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir aplaidžiai, taip pat nepakeiti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai bei nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 3) buvo apribotos arba panaikintos kreditorių galimybės  nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą, nes atsiskaitymai buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.930 (1) straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ar negrynaisiais pinigais eiliškumą. Kreditoriai UAB „Lintiva“, UAB ‚Rokor“ nurodo, jog BUAB „Plieninis skydas“ bankrotas pripažintinas tyčiniu ir pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą, nes buvęs vadovas nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu. 

21.       Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ), reguliuojantis juridinių asmenų restruktūrizavimo ir bankroto procesus ir kuriam įsigaliojus neteko galios Įmonių bankroto įstatymas (toliau-ĮBĮ) su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms išimtims taikomas ĮBĮ.

22.       Atsižvelgiant į tai, kad suinteresuoto asmens veiksmai (neveikimas), kuriais įrodinėjamas tyčinis bankrotas, atlikti tiek iki 2020 m. sausio 1 d., t. y. iki JANĮ įsigaliojimo, tiek ir po 2020 m. sausio 1 d., klausimas dėl BUAB „Plieninis skydas“ bankroto pripažinimo tyčiniu spręstinas ir pagal JANĮ ir pagal galiojusio ĮBĮ nuostatas (JANĮ 155 straipsnis).

23.       Teismų praktikoje pripažįstama, kad ne bet kokie veiksmai, apibrėžti ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse, yra pakankami tyčiniam bankrotui konstatuoti, bet tik tie, kurie iš esmės pablogino nemokios įmonės padėtį: jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai, įtvirtinti ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse, gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018).

24.       Todėl siekiant nustatyti, ar nagrinėjamu atveju BUAB „Plieninis skydas“ bankrotas pripažintinas tyčiniu, turi būti vertinama ginčui aktualių aplinkybių visuma. Tyčinio bankroto požymiai negali būti vertinami formaliai, atsietai nuo įmonės valdymo.

25.       ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje tyčinis bankrotas apibrėžiamas kaip įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

26.       Esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017; 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-301-219/2019).

27.       Pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu turi atsižvelgti į JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje nurodytus požymius: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi, pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930(1) straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.

28.       Teismų praktikoje nurodoma, kad JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1511-450/2020; 2020 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1461-241/2020).

Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyto tyčinio bankroto požymio

29.       Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu. 

30.       Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi ir šis nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo nedelsdami pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Aiškindamas ĮBĮ 8 straipsnio nuostatą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad įmonės vadovo pareiga laiku inicijuoti bankroto bylą nustatyta dėl to, jog vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017).

31.       Kreditoriai nurodo, jog buvęs vadovas pažeidė šią įstatymo nustatytą pareigą ir laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo. Be to, buvęs vadovas netinkamai vykdė savo pareigas, numatytas Akcinių bendrovių įstatyme dėl visuotinių akcininkų susirinkimo sušaukimo.

32.       Iš LITEKO duomenų nustatyta, jog R. G. 2017 m. spalio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu buvo pripažintas kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 119 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės nusižengimą, nes būdamas UAB „Plieninis skydas“ direktoriumi, nesušaukė visuotinio akcininkų susirinkimo įstatymo nustatytu terminu ir pažeidė neturtines akcininko R. G. teises, o būtent R. G.: 1) nesušaukė bendrovės eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo ne vėliau kaip iki 2017 m. balandžio 30 d. ir tuo savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 24 straipsnio 1 dalį, 2) į 2017 m. gegužės 30 d. bendrovės eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą nuvykus R. G. atstovui advokatui G. P. ir jam pateikus 2017 m. gegužės 30 d. notariškai patvirtintą įgaliojimą, suteikiantį teisę atstovauti R. G., kaip UAB „Plieninis skydas“ akcininkui, jam nebuvo leista balsuoti darbotvarkės klausimais, motyvuojant netinkamu įgaliojimo įforminimu, tokiais savo veiksmais R. G. pažeidė ABĮ 16 straipsnio 1 dalį, 3) akcininkui R. G. pasiūlius akcininkų susirinkimą sušaukti 2017 m. gegužės 30 d. 13 val., taip pat paprašius sudaryti galimybę susipažinti su UAB „Plieninis skydas“ metiniu pranešimu, auditoriaus išvada, metinių finansinių ataskaitų rinkiniu už 2016 m., pelno (nuostolio) paskirstymo projektu ne vėliau kaip likus 10 (dešimčiai) dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo datos, ir gavus 2017 m. gegužės 10 d. bendrovės direktoriaus R. G. patvirtinimą elektroniniu paštu, kad paraiška gauta ir kad siūloma visuotinio akcininkų susirinkimo data yra priimtina, prašomus susirinkimui reikšmingus dokumentus (auditoriaus išvadą, 2016 m. balansą, pelno nuostolio ataskaitą, aiškinamąjį raštą) R. G. R. G. atsiuntė tik 2017 m. gegužės 29 d., t. y. akcininkų susirinkimo išvakarėse, ir tokiais savo veiksmais R. G. pažeidė ABĮ 26 straipsnio 10 dalį, 4) pažeidė akcininko R. G. neturtinę teisę balsuoti 2017 m. birželio 14 d. pakartotiniame visuotiniame akcininkų susirinkime per įgaliotą atstovą – advokatą G. P.. Minėtas 2017 m. spalio 18 d. nutarimas yra įsiteisėjęs. Tokie nustatyti R. G. veiksmai vertintini kaip įmonės valdymo organo nevykdymas ir netinkamas vykdymas įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jam nustatytų pareigų, susijusių su įmonės valdymu. 

33.       Tai, jog R. G. netinkamai vykdė savo kaip vadovo pareigas, patvirtina ir tai, jog jis nevykdė pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

34.       Vertinant buvusio vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo yra svarbu nustatyti įmonės nemokumo momentą. Kadangi bankroto byloje nemokumo administratoriui nėra perduoti visi įmonės finansinės apskaitos dokumentai, taip pat įvertintina tai, jog ir sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą buvęs vadovas teismui nėra pateikęs visų reikiamų dokumentų, kas konstatuota Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo, nustatant nemokumo momentą vadovaujamasi bankroto byloje nustatytomis aplinkybėmis.

35.       Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartyje yra nurodyta, jog jau 2016 metais BUAB „Plieninis skydas“ būklė formaliai vertinant atitiko nemokumo būseną, nes įsipareigojimai viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės. R. G. nuo 2016 metų įmonės finansinės atskaitomybės neteikė, todėl darytina išvada, jog jam buvo žinoma apie įmonės sunkią finansinę būklę ir nemokumą. Minėtus teiginius paneigiančių duomenų į bylą nepateikta, todėl konstatuotina, jog įmonė nemokia tapo jau 2016 metais. Tai patvirtina ir aplinkybė, kad vėlesni bendrovės pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai už 2018-2019 m. patvirtino, kad formaliai vertinant pagal ĮBĮ 2018-2019 m. bendrovės būklė atitiko nemokumo būseną. Iš 2018 m. balanso, kuris buvo pasirašytas tik bendrovės direktoriaus (nėra buhalterės parašo), matyti, kad tariamą bendrovės turtą sudaro 2 226 448,00 Eur, kai tuo tarpu mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai siekia 1 725 839,00 Eur, iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos 1 590 619,00 Eur, t. y. pagal tuo metu galiojusį ĮBĮ atitinka nemokumo sąvoką, nes mokėtinos sumos ir įsipareigojimai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės. Tokia pati tendencija išlieka ir 2019 m., nes nors tariama turto vertė padidėja iki 2 538 438,00 Eur, tačiau mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekia pusę į balansą įrašyto turto vertės - 2 106 086,00 Eur, iš kurių 1 970 532,00 Eur yra sumos mokėtinos per vienerius metus. Pastebėtina ir tai, kad tiek 2018 m., tiek 2019 m. balansuose didžiąją dalį turto sudaro trumpalaikis turtas (atsargos, medžiagos/žaliavos, pirkėjų skolos, trumpalaikės investicijos), o prie bendrovės įsipareigojimų išlieka tendencija turėti įsipareigojimų susijusių su darbo santykiais. Tokiu būdu galima teigti, jog jau nuo 2016 metų įmonei tapus nemokiai, įmonės buvęs vadovas R. G., žinodamas ir suprasdamas įmonės finansinę būklę, nevykdė savo kaip vadovo pareigų, numatytų tiek ABĮ, tiek ĮBĮ kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Šios pareigos jis nevykdė ir toliau buvo sudarinėjami sandoriai, kuriais toliau buvo bloginama įmonės padėtis. Taip pat vertinant administracinėje byloje nustatytus faktus, konstatuotina, jog R. G. nevykdė ir ABĮ jam nustatytų pareigų dėl įmonės valdymo, t. y. konkrečiai dėl visuotinio akcininkų susirikinimo šaukimo. Tokiu būdu darytina išvada, jog yra pagrindo konstatuoti esant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą tyčinio bankroto požymį.

Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto tyčinio bankroto požymio

36.       Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktą teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai.

37.       Kaip nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi galėtų būti vertinami tokie sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei. Tačiau net ir nustačius, kad sandoris yra galimai ekonomiškai įmonei nenaudingas, tai savaime nėra pagrindas pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu. Kaip minėta anksčiau, esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki arba nemokios įmonės padėtis nebūtų iš esmės pablogėjusi.

38.       Tam, jog būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nepakanka nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą. Tam reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste, visumą. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-219/2017; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-747-450/2020). Taigi, tyčinio bankroto pagrindu laikomi ne bet kokie įmonei ekonomiškai nenaudingi sandoriai, bet sandoriai, kurie yra tiesiogiai susiję su blogu įmonės valdymu ir jos nemokumu. Todėl teismas, spręsdamas dėl sandorių ekonominio (ne)naudingumo, turėtų vertinti, ar konkretūs sandoriai lėmė įmonės nemokumą.

39.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu civ. byloje Nr. e2A-415-790/2020 nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 28 d. įmonės vadovas R. G. sudarė su savo draugu L. B. įmonei nenaudingą sandorį, t. y. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. JK-12228, kurios pagrindu įsigijo žemės sklypą už 868 860 Eur sumą, kurio kaina daugiau nei tris kartus viršijo civilinėje byloje nustatytą žemės sklypo rinkos vertę.

40.       Pažymėtina, jog byloje esant nustatytam faktui, jog nuo 2016 metų UAB „Plieninis skydas“ jau buvo nemoki, 2018 m. gruodžio 28 d. buvo sudarytas sandoris, kuris įtakojo įmonės finansinę būklę ir jos pablogėjimą, o tai sukėlė būtent buvusio vadovo R. G. veiksmai. Vilniaus apygardos teismas savo sprendime civilinėje byloje Nr.e2A-415-790/2020 konstatavo, jog  2015 m. birželio 2 d. sudarytos preliminariosios sutarties (toliau – Preliminarioji sutartis) pagrindu bendrovės vadovo R. G. draugui L. B. 2015 m. gegužės mėnesį kaip avansas buvo sumokėta 2 mln. litų grynaisiais pinigais. Teismo vertinimu, aplinkybės, kad atsiskaityta grynais pinigais ir nebuvo sudaroma jokių pinigų perdavimą patvirtinančių dokumentų, šalims atsisakius atskleisti bet kokias pinigų perdavimą patvirtinančias aplinkybes, kelia abejones. Teismas nurodė, kad R. G. ir UAB „Plieninis skydas“ nepateikė apskaitos dokumentų, kurie patvirtintų sklypo įgijimo kainos sumokėjimą. Be to, minėtoje byloje teismas akcentavo, kad sumokėtas avansas sudarė daugiau nei 2/3 sandorio vertės ir net penktadalį UAB „Plieninis skydas“ turto. Įsigytas turtas iš esmės negali būti panaudotas bendrovės nurodytam tikslui, nes gamyklos statyba inžinerinės infrastruktūros teritorijoje negalima. Teismas sutiko su ieškovo R. G. argumentais, kad net ir vertinant žemės sklypą kaip investiciją nurodytoje vietoje (miesto pakraštyje, toli nuo gyvenamųjų kvartalų) statyti garažus taip pat nėra ekonomiškai pagrįsta. Teismas nurodė, kad byloje buvo nepaneigta, jog sutartimi buvo įsigytas turtas, už kurį bendrovė sumokėjo daugiau nei 3 kartus didesnę kainą, nei yra žemės sklypo rinkos vertė. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendė, kad toks sandoris yra nenaudingas bendrovei ir neatitinka deklaruoto bendrovės veiklos tikslo plėsti durų gamybą. Teismo vertinimu, ginčijamos sutarties prieštaravimą bendrovės veiklos tikslui veikti pelningai patvirtina ir aplinkybė, kad po Preliminariosios sutarties sudarymo bendrovė daugiau nei tris metus nuo 2015 m. gegužės mėnesio iki 2018 m. gruodžio mėnesio nei įgijo turto, nei galėjo naudotis beveik 600 000 Eur suma veikloje, tuo laiku skolinosi iš trečiųjų asmenų bei kreditoriams įkeitė savo turtą, o R. G., žinodamas, kad bendrovė turi sumokėti likusią sumą, paties pasiskolintos 174 000 Eur sumos bendrovei negrąžino. 

41.       R. G. savo atsiliepime nurodė, jog teismo sprendimu minėtas sandoris buvo pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymas buvo įvykdytas ir bendrovė atgavo L. B. sumokėtas lėšas, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog tai buvo padaryta tik 2021 m. balandžio mėn., jau po to, kai bendrovei buvo iškelta bankroto byla. Be to, minėtoje byloje pats R. G. skundė sprendimą ir tokiu būdu atitolino jo vykdymą bei pinigų atgavimą. Taip pat svarbi aplinkybė yra ta, jog tas pats asmuo L. B. teikė teismui prašymą iškelti UAB „Plieninis skydas“ restruktūrizavimo bylą, kas neabejotinai parodo artimus ir draugiškus santykius su R. G. ir kelia abejonių abiejų nuginčyto sandorio šalių sąžiningumu.

42.       Tokiu būdu galima daryti išvadą, jog esant nemokumo būsenai UAB „Plieninis skydas“ šešerius metus negalėjo naudotis beveik 580 tūkst. Eur suma, vietoje to skolinosi iš trečiųjų asmenų, įkeitė savo turtą, įsiskolino kreditoriams, nesugebėjo atsiskaityti su darbuotojais ir valstybės biudžetu. Taigi aptartą sandorį galima pripažinti nuostolingu bei ekonomiškai nenaudingu įmonei, kuriuo sąmoningai buvo bloginama įmonės padėtis bei pažeidžiami kreditorių interesais.

43.       Nemokumo administratorius nurodė, jog ekonomiškai nenaudingu yra laikytinas sandoris, pagal kurį įmonė už 40 000 Eur  įsigijo domeną.

44.       Iš LITEKO duomenų matyti, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 6 d. sprendimu buvo nustatyta, jog 2019 m. rugpjūčio 14 d. UAB „Plieninis skydas“, atstovaujamas direktoriaus, atsakovo R. G., ir atsakovas R. G. sudarė Pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – ir Sutartis), pagal kurią šalys susitarė, kad pirkėjas (UAB „Plieninis skydas“) nuperka iš pardavėjo (R. G.) (domeną) interneto svetainės adresą www.skydas.com kartu su visa svetainėje esančia medžiaga, o pardavėjas parduoda (domeną) internetinės svetainės adresą (www.skydas.com) su jos visais pakeitimais ir patobulinimais ir visa puslapyje esančia medžiaga. Šalių susitarimu, pirkėjas perka šį (domeną) internetinės svetainės adresą už 40 000 Eur. Remiantis sutartimi, atsakovui 40 000 Eur yra sumokėta, dėl šios faktinės aplinkybės byloje nėra ginčo. Teismas išnagrinėjęs bylą konstatavo, jog yra pagrindas ginčo sandorį pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento kaip prieštaraujantį juridinio asmens UAB „Plieninis skydas“ veiklos tikslams (CK 1.82 straipsnis) ir taikyti restituciją (CK 1.80 straipsnis). Sprendime nurodyta, jog atsakovas sumažino bendrovės turtą tuo laikotarpiu, kai bendrovė turėjo įsiskolinimų darbuotojams bei kitiems kreditoriams. Bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog atsakovo veiksmai, kai jis, būdamas įmonės direktoriumi, pardavė įmonei domeną, kuris buvo įsigytas įmonės, tačiau įregistruotas direktoriaus vardu, ir interneto svetainės turinį, kuris buvo sukurtas ir apmokėtas įmonės, įrodo jo nesąžiningumą.

45.       Minėtas teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Pažymėtina, jog bylą nagrinėjant apeliacine tvarka apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog : “teisėjų kolegija su apelianto argumentais nesutinka ir pažymi, jog byloje esančių įrodymų ir nustatytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovas įmonei pardavė prekę, kuri ir taip jai priklausė. Teisėjų kolegijos vertinimu, situacija, kai atsakovas savo vadovaujamai įmonei pardavė domeno vardą ir interneto svetainę su visa joje buvusia informacija, gerai žinodamas, jog šis turtas ir taip priklauso įmonei, be to, žinodamas apie įmonės finansinius sunkumus, tačiau išsimokėjęs sau 40 000 Eur už neva parduotą objektą, rodo sąmoningą atsakovo siekį pažeisti fundamentalias vertybes, t. y. atlikti veiksmus, akivaizdžiai neteisėtus civilinės teisės požiūriu, ir imituojančius teisėto civilinės apyvartos reikalavimus atitinkančio sandorio sudarymą bei atsiskaitymą pagal jį (Klaipėdos apygardos teismo nutartis 2022 m. vasario 17 d. Civilinė byla Nr. e2A-31-513/2022).

46.       Tokiu būdu aptartas domeno pardavimo sandoris neabejotinai pripažintinas nenaudingu įmonei sandoriu, kurio sudarymu buvo pabloginta įmonės finansinė padėtis bei pažeisti kreditorių interesai ir tai buvo sąmoningai padaryta buvusio vadovo.

47.       Įsiteisėjusiu teismo sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1526-1050/2021 yra nustatyta, kad buvęs bendrovės vadovas R. G. laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gegužės 30 d. (kai bendrovė jau buvo nemoki) žaisdavo azartinius mobiliuosius žaidimus ir atitinkamai iš bendrovės telefono numerio (duomenys neskelbtini) periodiškai užsakydavo mokamas paslaugas, iš viso mobiliesiems pirkiniams išleisdamas 20374,03 Eur sumą. Minėtoje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 26 d. sprendime yra konstatuota, jog tai, kad bendrovei buvo išrašytos PVM sąskaitos-faktūros, kuriomis bendrovei kilo pareiga atsiskaityti už „Apple mokėjimus“ 20 374,03 Eur sumai ir kurių nepagrindė buhalterinės apskaitos dokumentais, kad visos šios lėšos iš tiesų buvo panaudotos bendrovės ūkinei–komercinei veiklai, sudaro pagrindą konstatuoti atsakovo R. G. neteisėtus veiksmus, kurie pasireiškė tuo, kad atsakovas nepagrindė, kam buvo panaudoti „Apple mokėjimai“. Tokie įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyti R. G. veiksmai taip pat laikytini kaip nuostolingi ir ekonomiškai įmonei nenaudingi, sąmoningai atlikti R. G. veiksmai.

48.       Nemokumo administratorius nurodo, jog iš įmonės sąskaitos/kasos buvo atlikti 61485,75 Eur dydžio mokėjimai už statybines medžiagas R. G. uošvių N. ir S. B. namo statybai. Dėl šių aplinkybių buvo iškelta ir išnagrinėta civilinė byla Vilniaus apygardos teisme (civilinė byla Nr. e2- 1953-565/2021), kurioje teismo sprendimu 2021 m. spalio 28 d. ieškinys buvo patenkintas iš dalies ir iš atsakovo R. G. ieškovės BUAB „Plieninis skydas“ naudai priteista 19 480,28 Eur žalai atlyginti; iš atsakovų R. G., N. B. ir S. B. ieškovės BUAB „Plieninis skydas“ naudai solidariai priteista 23 171,50 Eur žalai atlyginti. Teismas minėtoje byloje nustatė, jog R. G. ieškovės (BUAB „Plieninis skydas“) vardu ir lėšomis įsigydamas gaminius ir paslaugas, kurie nebuvo panaudoti ieškovės veikloje, pažeidė CK 2.87 straipsnyje nustatytas juridinio asmens organo pareigas, todėl turi atlyginti ieškovei tokiais veiksmais padarytą žalą. Taip pat sprendime pasisakyta, jog nustačius, kad dalis ieškovės vardu įsigytų ir apmokėtų gaminių ir paslaugų su atsakovų N. ir S. B. žinia ir sutikimu buvo panaudoti jų name, o N. ir S. B. už šiuos gaminius ir prekes ieškovei nemokėjo, jie solidariai su atsakovu R. G. turi atlyginti tokiais veiksmais ieškovei padarytą žalą. Šis sprendimas nėra įsiteisėjęs, nes dėl jo paduotas apeliacinis skundas, tačiau byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia visų įrodymų kontekste daryti išvadas dėl R. G. veiksmų, privedusių įmonę prie bankroto.

49.       Nemokumo administratorius nurodė, jog yra iškelta ir nagrinėjama byla dėl įmonėje įdarbintų R. G. sutuoktinės A. B. G. ir uošvės N. B., kurioje yra ginčijamas įdarbinimas minėtų asmenų, tačiau byla nėra išnagrinėta, todėl šių aplinkybių teismas nagrinėjamu atveju nevertina.

50.       Įvertinus aukščiau išdėstytą, darytina išvada, jog byloje nustatytas ir ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto tyčinio bankroto požymis.

Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyto tyčinio bankroto požymio

51.       ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas nustato, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

52.       Praktikoje pripažįstama, kad esant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytoms aplinkybėms, susijusioms su apgaulingu ir (arba) netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu arba neišsaugotais buhalterinės apskaitos dokumentais, kai dėl to visiškai ar iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, siekiant pripažinti bankrotą tyčiniu, neprivalo būti atskirai nustatytas ryšys tarp šių aplinkybių ir įmonės privedimo prie bankroto arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019).

53.       Tačiau kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį, kad ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas lemia bankroto pripažinimą tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Toks negalėjimas turi būti susijęs su objektyviu neįmanomumu įvertinti įmonės nemokumo priežastis. Jei įmonės veiklą galima įvertinti remiantis kitais duomenimis (pvz., pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais), be kita ko, ir netiesioginiais įrodymais, taip pat jei akivaizdu, kad įmonės nemokumo priežastys yra kitos nei tos, kurias galimai patvirtintų trūkstami buhalterinės apskaitos dokumentai, nebelieka pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018).

54.       Nagrinėjamu atveju kaip vienas iš tyčinio bankroto požymių yra nurodoma, kad bendrovė sistemingai apmokėdavo fiktyviai išrašytas UAB „DRT Group“ ir UAB „Joalgė“ sąskaitas, už kurias bendrovei iš tikrųjų nebuvo teikiamos jokios paslaugos bei nebuvo atliekami jokie darbai.

55.       Byloje šios aplinkybės yra grindžiamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM 2021 m. lapkričio 11 d. patikrinimo akte (toliau-Aktas) detaliai išnagrinėtomis ir nustatytomis aplinkybėmis. Akte išanalizuoti laikotarpyje nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. bendrovės vykdyti sandoriai (tiksliai išrašytos sąskaitos faktūros) su UAB „DRT group“, UAB „Joalge“, UAB „Autosapnas“. Laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. UAB „Plieninis skydas“ iš nurodytų bendrovių deklaravo įsigijęs autoremonto, durų skydo paruošimo dažymui ir dažymo bei kitų paslaugų už 516 988 Eur be PVM. Pažymėtina, kad Akte nustatyta, jog UAB „DRT group“, UAB „Joalgė“, UAB „Autosapnas“ yra betarpiškai susijusios su UAB „Plieninis skydas“ buhaltere E. T.

56.       Akte konstatuota, kad dažniausiai UAB „DRT group“, UAB „Joalgė“, UAB „Autosapnas“ pateiktose PVM sąskaitose faktūrose nenurodyta, kokie automobilių remonto darbai buvo atlikti, kokie automobiliai buvo remontuojami, kiek ir kokių detalių buvo nurašyta automobilių remontui, dėl ko pagal įformintus dokumentus negalima nustatyti tikrojo ūkinių operacijų turinio. Taip pat Akte nurodyta, jog nei viena bendrovė (UAB „DRT group“, UAB „Joalgė“, UAB „Autosapnas“) operatyvaus patikrinimo metu nepateikė rašytinių prekių/paslaugų pirkimo/pardavimo sutarčių, užsakymų, atliktų darbų aktų. Tikrinamuoju laikotarpiu UAB „Plieninis skydas“ pirko ir į apskaitą įtraukė autoremonto paslaugų ir autodetalių pagal kitų paslaugų teikėjų UAB „Tokvila“, UAB „Euroglass“, UAB „Europadangos“, UAB „Silberauto“, UAB „Rasmitas“ , UAB „Inchcape Motors“, UAB „Sostena“, UAB „Tuvlita“, UAB „Monrat“ išrašytas PVM sąskaitas faktūros. Priešingai nei UAB „DRT group“, UAB „Joalgė“, UAB „Autosapnas“ atvejais, minėtų įmonių PVM sąskaitose faktūrose nurodyti ne tik detalūs remonto darbai bei pakeistos detalės bet ir remontuojamų automobilių (automobilio markė ir modelis, valstybinis numeris, nuvažiuotas kilometražas, automobilio naudotojas) duomenys, kas leidžia nustatyti realų ūkinių operacijų turinį bei identifikuoti bendrovės veikloje naudojamus automobilius.

57.       Akte nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 6 d. iki 2016 m. rugpjūčio 12 d. bendrovė iš UAB „DRT group“ įsigijo 132 350 Eur be PVM (viso 51 vnt PVM sąskaitų faktūrų ) durų skydų paruošimo dažymui ir dažymo paslaugų. Mokesčių administratorius nustatė aplinkybes, kurios patvirtino, jog nurodytos paslaugos yra fiktyvios.

58.       Mokesčių administratoriaus patikrinimas buvo vykdytas už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., todėl Akte nebuvo analizuoti ankstesni ar vėlesni laikotarpiai. Nemokumo administratorius vykdydamas bendrovės patalpose aptiktų dokumentų analizę, nustatė, jog UAB „DRT group“ ir UAB „Joalgė“ jau nuo 2012 metų išrašydavo sąskaitas UAB „Plieninis skydas“, o išrašytų sąskaitų turinys yra identiškas Akte nurodytų sąskaitų turiniui, tai yra: dažniausiai UAB „DRT group“, UAB „Joalgė“ pateiktose PVM sąskaitose faktūrose nenurodyta, kokie automobilių remonto darbai buvo atlikti, kokie konkrečiai automobiliai buvo remontuojami; nurodyti durų skydų paruošimo dažymui ir dažymo darbai, kai mokesčių administratoriaus apklaustiems bendrovės dažytojams tokios aplinkybės nebuvo žinomos. Fiziškai aptiktų už 2012 m,. sausio 1 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. laikotarpį sąskaitų suma sudaro daugiau kaip 200 000 Eur. Nemokumo administratorius pažymėjo, jog bendrovės veiklos analizę apsunkina tai, kad bendrovės vadovas nemokumo administratoriui neperdavė bendrovės apskaitos programos, registrų, finansinių apskaitos dokumentų.

59.       Įvertinus tiek Akte mokesčių administratoriaus išdėstytas aplinkybes bei papildomai surinktus nemokumo administratoriaus dokumentus, galima daryti išvadą, jog laikotarpyje nuo 2012 iki 2018 metų iš bendrovės buvo išiminėjamos didžiulės piniginės lėšos, tai pateisinant fiktyviomis UAB „DRT group“, UAB „Joalgė“, UAB „Autosapnas“ sąskaitomis, tokiu būdu sąmoningais ir tyčiniais veiksmas bloginama bendrovės finansinė padėtis, pažeidžiamos bendrovės kreditorių teisės.

60.       Be to, patikrinimo akte nustatyta eilė bendrovės netinkamos buhalterinės apskaitos tvarkymo atvejų. Vien aukščiau išdėstytos aplinkybės apie UAB „DRT group“, UAB „Joalgė“, UAB „Autosapnas“ patvirtina netinkamą, bet ir galimai apgaulingą Bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą. Akte konstatuoti ir kiti netinkamos buhalterinės apskaitos (galimai apgaulingos) tvarkymo epizodai. Akte nurodyta, jog daugumoje prekių tiekimo ir gabenimo pirkėjams iš Didžiosios Britanijos atvejų bendrovė nepateikė CMR važtaraščių su pirkėjų atžymomis ar pirkėjų raštiškais patvirtinimais apie prekių gavimą, dėl ko mokesčių administratorius sprendė, kad bendrovė prekių tiekimą nepagrįstai apmokestino 0 proc. PVM dydžio tarifu. Taip pat Akte nurodyta, jog pagal bendrovės pateiktų nurašymo aktų duomenis negalima nustatyti, ar juose nurodytos medžiagos panaudotos gaminiams gaminti (kokiems gaminiams, kokiam jų kiekiui ir kt.) ar kitiems tikslams, nesusijusiems su pajamų uždirbimu. Be to, akte nurodyta, jog bendrovė apmokėjo sąskaitas už asmeniškai bendrovės vadovui suteiktas teisines paslaugas, nepagrįstai šias išlaidas įtraukiant į leidžiamus atskaitymus. Akte konstatuota, kad bendrovė nevykdė mokesčių administratoriaus nurodymų ir mokestiniam patikrinimui nepateikė dalies buhalterinės apskaitos dokumentų ir registrų, be kita ko, bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus už 2017-2018 metus ir tuo trukdė mokesčių administratoriui tinkamai atlikti savo funkcijas. Tuo vadovaudamasis mokesčių administratorius konstatavo, kad iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „Plieninis skydas“ turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros. 

61.       Tokiu būdu sistemiškai vertinant Akte nurodytas ir nemokumo administratoriaus nustatytas aplinkybes, galima konstatuoti, jog R. G. sąmoningai tvarkė buhalterinę apskaitą tokiu būdu, jog nebūtų galima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros ir nustatyti tikrojo įmonės nemokumo būklė atsirado momento. Tokiu būdu galima teigti, jog yra nustatytas ir ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytas tyčinio bankroto požymis. 

Dėl JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje 3 punkte nurodyto tyčinio bankroto požymio

62.       Bankrotas pripažįstamas tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu tuo atveju, kai nustatoma, kad įmonės veikla buvo organizuojama taip, jog kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal CK 6.930 (1) straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto.

63.       Analogiškas požymis yra numatytas ir JANĮ. JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje 3 punkte nurodytas tyčinio bankroto požymis: kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi, pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930(1) straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą;

64.       Sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia sąmoningą blogą įmonės valdymą ir gali būti teisiniu pagrindu bankrotą pripažinti tyčiniu, tačiau tokiai teisinei išvadai turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki arba nemokios įmonės padėtis nebūtų iš esmės pablogėjusi.

65.       CK

66.       Kasacinio teismo praktikoje atsiskaitymų eiliškumo pažeidimas nepripažįstamas tyčinio bankroto požymiu tais atvejais, kai tokiais veiksmais nėra siekiama apriboti kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į įmonės turtą, bet yra sąžiningai siekiama vertingų tikslų (pvz., tęsti įmonės veiklą, atliekant einamuosius mokėjimus arba atsiskaitant su kreditoriais, nuo kurių priklauso tolesnė įmonės veikla). Teisiškai reikšmingu taip pat pripažįstamas atsiskaitymų eiliškumo pažeidimo mastas (ar suteikiant pirmenybę perleidžiama esminė įmonės turto dalis, taip nepaliekant galimybių atsiskaityti su ankstesniais kreditoriais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017; 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018; 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-313/2019).

67.       Byloje nustatyta, jog iš bendrovės kasos 2020 m. lapkričio 3 d. A. B. G. buvo išmokėta 5 000 eurų suma, o 2020 m. lapkričio 6 d. išmokėta dar 10 000 Eur suma. Mokėjimų paskirtyje nurodoma, kad atliktas mokėjimas pagal Darbo ginčų komisijos sprendimą. Nustatyta, jog A. B. G.2020 m. rugpjūčio 6 d. Darbo ginčų komisijos sprendimu buvo priteista 30 017,90 eurų suma, tačiau ir kitiems įmonės darbuotojams, atitinkamais Darbo ginčų komisijos sprendimais dar iki priteisiant A. B. G. buvo priteisiamos sumos, kylančios dėl netinkamo darbo sutarčių vykdymo (atsiskaitymo už darbo santykius). T. y. 2020 m. liepos 14 d. A. A. priteista 5 380,84 eurai skolos ir 2 212,65 eurai netesybų; 2020 m. liepos 8 d. A. G. priteista 409,65 eurai darbo užmokesčio už vasario mėn., 832,69 eurai už kovo mėn., 386,11 eurai už balandžio mėn.; 2020 m. liepos 14 d. D. A. priteista 54 199,50 Eur skolos ir 1 090,74 eurai netesybų; 2020 m. kovo 23 d. P. B. priteista 3 088 eurų suma; 2020 m. gegužės 11 d. R. P. priteista 9 985,23 eurų suma ir 2 111,48 eurai netesybų; 2020 m. birželio 1 d. M. V. naudai priteisti 126,64 eurus darbo užmokesčio už 2019 m. gruodį, 7 199,60 eurus už 2020 m. sausio – balandžio mėnesius; A. Č. 2020 m. gegužės 18 d. sprendimu priteista 3 022,95 eurų skolos ir 13,91 eurų delspinigių, 1 082,58 eurų netesybų. Nepaisant to, kad šiems darbuotojams buvo priteista seniau ir bendrovės pareiga sumokėti minėtiems asmenims atsirado anksčiau, jiems mokama nebuvo. Ignoruojant skolos nurodytiems darbuotojams buvimą, bendrovė atsiskaitė su buvusio vadovo sutuoktine, neišmokant ankščiau priteistų sumų darbuotojams. Pažymėtina, jog su vadovo sutuoktine atsiskaityta buvo prieš pat Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą byloje dėl bankroto bylos iškėlimo (2020 m. lapkričio 12 d. priimta nutartis, o pinigai išmokėti 2020 m. lapkričio 3 ir 6 dienomis).

68.       Iš bylos duomenų matyti, jog didžioji dalis su darbo santykiais susijusių bendrovės skolų buvo patvirtintos įsiteisėjusiais Darbo ginčų komisijos sprendimais. Kaip matyti iš byloje esančių Darbo ginčų komisijos sprendimų, bendrovė su savo darbuotojais pradėjo nebeatsiskaityti 2019 metų viduryje. Bendrovė sistemingai vėluodavo mokėti darbo užmokestį 2019 m. gegužės bei 2019 m. lapkričio – 2020 m. kovo mėnesiais. Darbo ginčų komisijos sprendimais buvo konstatuota, kad bendrovė dar iki karantino įvedimo nemokėjo savo darbuotojams darbo užmokesčio bei nuo 2019 m. vidurio sistemingai vėluodavo darbo užmokestį mokėti. Be to, sistemingai ir galimai sąmoningai siekiant sukurti veikiančios įmonės įvaizdį,  bendrovė neįformindavo darbo santykių su darbuotojais pasibaigimo, nors bendrovės darbuotojai savo noru teikdavo prašymus išeiti iš darbo. Todėl galima teigti, tokiu būdu sąmoningais bendrovės vadovo veiksmais buvo pažeidžiamos bendrovės darbuotojų teisės bei didinami bendrovės įsiskolinimai darbuotojams, kurių padengti bendrovė neturėjo galimybės.

69.       Pareiškimas grindžiamas dar ir tuo, jog buvusio vadovo dukrai S. G. nepagristai buvo atlikti mokėjimai. Dėl šių mokėjimų vyko teisminis ginčas (civilinė byla Nr.e2-9827-1099/2021), kuris 2021 m. spalio 26 d. nutartimi buvo nutrauktas, teismui patvirtinus taikos sutartį. Iš LITEKO duomenų matyti, jog šalys – BUAB „Plieninis skydas“ ir S. G. susitarė, jog bylą baigs taikiai, t. y. atsakovė sumokės bendrovei 3500 Eur. Nors pats ieškinys buvo reiškiamas 12 000 Eur sumai, tačiau šalių susitarimas dėl mažesnės sumos sumokėjimo, nesudaro pagrindo teigti, jog ieškinys buvo reiškiamas nepagrįstai ir bendrovės atlikti mokėjimai S. G. nepažeidė kreditorių eiliškumo.

70.       Aukščiau nurodytos aplinkybės yra pakankamas pagrindas konstatuoti atsiskaitymų eiliškumo pažeidimą. Bendrovė, būdami nemoki ir turėdama įsipareigojimų kitiems darbuotojams, visų pirma atsiskaitė su vadovo sutuoktine. Byloje nėra duomenų, dėl kurių būtų pateisinami tokie mokėjimai, ignoruojant anksčiau atsiradusias skola kitiems darbuotojams. Pažymėtina, kad dėl tokių veiksmų sumažėjo įmonės galimybės atsiskaityti su kitais kreditoriais. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad BUAB „Plieninis skydas“ veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės turtą būtų apribotos ar panaikintos, o vykdant atsiskaitymus buvo nesilaikoma CK 6.930(1) straipsnyje įtvirtintos tvarkos. Atsižvelgiant į tai, nustatytas ir JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytas požymis.

Dėl atsakingo asmens

71.       Nemokumo administratorius prašė asmeniu, atsakingu už BUAB „Plieninis skydas“ tyčinį bankrotą, nustatyti R. G.

72.       JANĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, ta pačia nutartimi nustato asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą. Taigi, teismui, nagrinėjančiam prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, įpareigojimas įvardyti asmenis, kurių (ne)veikimas sukėlė tyčinį bankrotą, atsirado tik nuo 2020 m. sausio 1 d., įsigaliojus JANĮ. Kadangi tyčinio bankroto pripažinimo klausimas sprendžiamas ne tik pagal ĮBĮ, bet ir pagal JANĮ nuostatas, nemokumo administratoriaus prašymas tenkinamas.

73.       Įvertinus tai, jog bendrovės bankrotas pripažintas tyčiniu pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje 3 punkte nurodytą tyčinio bankroto požymį, konstatuotina, jog atsakingu asmeniu už tyčinį bankrotą yra buvęs bendrovės vadovas R. G. Būtent jam einant vadovo pareigas buvo padarytas pažeidimas ir atlikti veiksmai, susiję su JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje 3 punkte nurodytu požymiu.

74.       Suinteresuotas asmuo R. G. nurodė, jog Akte išdėstytomis aplinkybėmis negalima vadovautis, o nemokumo administratoriaus pareiškime nurodytos aplinkybės yra paremtos tik prielaidomis. Šie argumentai atmestini.

75.       Nemokumo administratorius savo pareiškime nurodytas aplinkybes įrodinėjo tiek rašytiniais įrodymais, kuriuos pats surinko, t. y. pačios bendrovės dokumentais, tiek mokesčių administratoriaus Akte nurodytomis aplinkybėmis (CPK 178 straipsnis). Atsikirtimai, jog Akte nurodytomis aplinkybėmis negalima remtis, nes R. G. pateikta audito ataskaita patvirtina Akto neteisingumą, yra atmestini kaip nepagrįsti. Visų pirma pažymėtina, jog Aktas yra atliktas valstybės institucijos ir laikomas oficialiu rašytiniu įrodymu (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu į bylą pateikta audito ataskaita yra surašyta pačiam R. G. užsakius, skirta tik informacijai ir kaip matyti iš pačios ataskaitos, buvo parengta tik vertinant patį Aktą, suformuluojant galimus klausimus pagal Aktą. Duomenų, jog audito ataskaita buvo parengta vertinant pačius bendrovės finansinės apskaitos dokumentus, nėra pateikta. Todėl vertinti, jog audito ataskaita gali paneigti mokesčių administratoriaus atlikto patikrinimo akto išvadas, nėra pagrindo.

76.       Be to, pažymėtina, jog pačiame Akte nėra vertinami ir konstatuojami tyčinio bankroto požymiai, tačiau jame nustatytomis aplinkybėmis teismas remiasi darydamas savo išvadas dėl tyčinio bankroto požymių buvimo.

77.       Taip pat nemokumo administratorius faktinėms aplinkybėms pagrįsti rėmėsi prejudiciniais faktais, kurie nustatyti įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Kadangi bylose dalyvavo tiek bendrovė, tiek pats suinteresuotas asmuo ir jose buvo nustatytos faktinės aplinkybės, reikšmingos vertinant tyčinio bankroto požymius, nagrinėjamu atveju yra pagrindas remtis nutartyje paminėtais teismų sprendimais (CPK 182 straipsnis).

78.       Pabrėžtina, jog nagrinėjamu atveju nemokumo administratorius savo argumentus pagrindė rašytiniais įrodymais, tuo tarpu R. G. įrodymų, paneigiančių rašytiniais įrodymais nustatytų faktinių aplinkybių, nepateikė.

79.       R. G. nurodė, jog dėl bendrovės nemokumo yra atsakingi kiti asmenys, kurie tyčiniais nesąžiningos konkurencijos veiksmais perviliojo bendrovės darbuotojus ir klientus.

80.       Byloje nagrinėjimo ribas nustato pareiškime išdėstytos aplinkybės. Nagrinėjamu atveju pareiškimas yra grindžiamas aplinkybėmis, kuriomis yra įrodinėjami buvusio vadovo R. G. veiksmai, kuriais sąmoningai blogai valdant juridinį asmenį, įmonė buvo privesta prie bankroto. Pažymėtina, jog pareiškimas dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu nėra grindžiamas aplinkybėmis, kurios būtų susijusios su V. B. ir M. V., kurie buvo bendrovės darbuotojai, veiksmais. Tokiu būdu minėtų aplinkybių  nagrinėjamu atveju vertinti ir jas analizuoti nėra pagrindo.

81.       Dėl kitų išdėstytų argumentų ir atsikirtimų nepasisakoma, nes jie neturi teisinės reikšmės kitokiai šios bylos baigčiai.

Vadovaudamasis Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsniu, Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 70 straipsniu, Civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

pripažinti BUAB „Plieninis skydas“, juridinio asmens kodas 126053826, bankrotą tyčiniu.

Nustatyti, jog dėl tyčinio bankroto atsakingas asmuo yra R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Įsiteisėjus nutarčiai, jos kopiją siųsti Vilniaus apygardos prokuratūrai bei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja                                                Rūta Veniulytė-Jankūnienė