Administracinė byla Nr. eA-194-492/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02054-2016-3

Procesinio sprendimo kategorija 23.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. V. skundą atsakovui Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Anykščių rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1. Pareiškėja A. V. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir Komisija) 2016 m. balandžio 20 d. sprendimą Nr. KS-41 dalyje, kurioje nuspręsta pripažinti, kad Anykščių rajono savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) Architektūros ir urbanistikos skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigas ėjusi A. V., dalyvaudama viešojo pirkimo procedūrose perkant paslaugą kelio per (duomenys neskelbtini) kaimą kapitalinio remonto techninio darbo projektui parengti, veikė interesų konflikto situacijoje ir šiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 11 straipsnio 1 bei 2 dalių nuostatas.
2. Pareiškėja skunde ir teismo posėdyje pareiškėja bei jos atstovas nesutikimą su Komisijos priimto sprendimo ginčijama dalimi grindė šiais argumentais:
1. Privatus interesas, lemiantis interesų konfliktą pagal Įstatymo 2 straipsnio 4 punktą, negali būti neapibrėžtas ir neaiškus. Komisija, priimdama ginčijamą sprendimo dalį, nepaisė šių privataus interesų kriterijų, nes pareiškėja, dalyvaudama projektavimo paslaugų viešajame pirkime, neturėjo jokio aiškaus ir tiesioginio privataus intereso. Komisijos pozicija dėl pareiškėjos veiksmų vertinimo yra nenuosekli, nes pagal pirminį savivaldybės administracijos direktorės kreipimąsi atsisakė pradėti pareiškėjos veiksmų tyrimą dėl jos dalyvavimo viešojo pirkimo procedūrose, kadangi konstatavo, jog nėra duomenų apie galimus Įstatymo pažeidimus.
2. Ginčijamoje sprendimo dalyje aprašyta pareiškėjos galimybė būti interesų konflikto situacijoje neatitinka aiškaus ir tiesioginio privataus intereso. Komisijos klaidingą manymą lėmė tai, kad ginčijamoje sprendimo dalyje yra netinkamai pateikiama faktinė situacija. Komisija nepagrįstai nurodė, kad pareiškėja, turėdama galimybę rengti dokumentus ir būdama viešųjų pirkimų komisijos nare, – priimti sprendimus dėl kelio projektavimo užduoties ir techninių specifikacijų, turėjo galimybę daryti įtaką šių dokumentų turiniui, pvz., į statinio projektavimo užduotį įtraukti automobilių stovėjimo vietas. Tačiau tiek paraiška, tiek techninės specifikacijos yra pasirašytos savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjos, o statinio projektavimo užduotis ir savivaldybės administracijos direktorės, tai reiškia, kad sprendimus priėmė ne pareiškėja. Tik nuo savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjos priklausė šių dokumentų turinys. Pareiškėja atliko tik techninį darbą – pagal skyriaus vedėjos nurodymus užpildė paraišką. Be to, statinio projektavimo užduotyje buvo aiškiai nurodyta priešprojektinius pasiūlymus derinti su Anykščių vyriausiuoju architektu – savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja. Nepaisant to, vykdant projektavimo paslaugų pirkimą, šiek tiek išsamesnė projektavimo užduotis išdėstoma pirkimo paraiškoje, techninėje specifikacijoje ir statinio projektavimo užduotyje, tačiau nurodomi tik bendri reikalavimai ir nėra numatomi jokie konkretūs kelio remonto projekto sprendiniai. Projektavimo paslaugų pirkimo, kuriame dalyvavo pareiškėja, tikslas – parinkti tiekėją, parengsiantį kelio remonto techninį darbo projektą. Tiekėjui viešojo pirkimo metu nebuvo nurodyti jokie konkretūs techninio darbo sprendiniai, taigi pareiškėja, dalyvaudama viešojo pirkimo komisijoje, nepriiminėjo ir negalėjo priimti jokių sprendimų dėl konkrečių kelio remonto projekto sprendimų ir juos inicijuoti.
3. Nesuprantama, kokių duomenų pagrindu Komisija padarė išvadą, kad rengiant viešojo pirkimo dokumentus (paraišką ir technines užduotis projektuotojams), buvo galima numanyti, kad į užduotį įtrauktos automobilių stovėjimo vietos bus suprojektuotos šalia uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir UAB „(duomenys neskelbtini)“), kurios akcininkas ir direktorius yra pareiškėjos sutuoktinis R. V., ar Anykščių technikos sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir TSK „(duomenys neskelbtini)“), kurio pirmininku taip pat yra pareiškėjos sutuoktinis, valdomų žemės sklypų ar statinių, kadangi projektavimo paslaugų pirkimo metu yra nurodomi tik bendrieji kelio reikalavimai ir nėra nurodomi jokie konkretūs, net preliminariai siūlomi sprendiniai. Tai, kad viešojo pirkimo dokumentuose yra nurodomas automobilių stovėjimo vietų įrengimas, nereiškia, kad jos bus įrengiamos konkrečioje vietoje, jos gali būti išvis neįrengiamos, kaip šiuo konkrečiu atveju ir atsitiko. Konkretūs kelio techninio darbo projekto sprendiniai derinami tik pasibaigus projektavimo paslaugų pirkimui, kai konkretus projektuotojas pasidaro topografinę vietovės nuotrauką, iš kurios matosi sklypų ribos, konkretus kelio plotis, kur gali būti išdėstomi konkretūs objektai. Šie projektiniai sprendiniai buvo derinami projektuotojo su savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja, o galutinius kelio projekto sprendinius tvirtino savivaldybės administracijos direktorė. Pareiškėja jokiame kelio projekto sprendinių derinime nedalyvavo, tai konstatavo ir Komisija. Dėl šios priežasties pareiškėja negalėjo numanyti, kad automobilių stovėjimo vietos iš vis bus įrengiamos, kurioje vietoje po viešojo pirkimo procedūros įgyvendinimo parinktas projektuotojas svarstys jas įrengti. Šias aplinkybės patvirtina ir tai, kad statinio (kelio) projektavimo užduotis kelio projektavimo laikotarpiu buvo net kelis kartus keičiama, atsižvelgiant į faktinę projektavimo situaciją.
4. Pareiškėja, dalyvaudama projektavimo paslaugų pirkime, kurio tikslas konkretaus projektuotojo parinkimas, o ne konkrečių projekto sprendinių derinimas, negalėjo ir neturėjo jokio aiškaus ir tiesioginio privataus intereso. Pareiškėja savo privačius interesus išsamiai deklaruodavo, šie duomenys buvo žinomi tiek savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjai, tiek savivaldybės vadovaujantiems asmenims.
5. Priimdama ginčijamą sprendimo dalį, Komisija pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo (toliau – ir VTEKĮ) 28 straipsnio 4 dalį, kadangi netinkamai nustatė aplinkybes, jų nepagrindė įrodymais, išvados neatitinka įstatymo reikalavimų, todėl nepagrįstai nustatė, kad pareiškėja veikė interesų konflikto situacijoje.
3. Atsakovas Komisija prašė atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą ir teismo posėdyje atsakovo atstovai nurodė nesutikimo su skundu argumentus:
1. Sutuoktinio ryšius su juridiniais asmenimis pareiškėja yra nurodžiusi privačių interesų deklaracijoje, kaip aplinkybes, dėl kurių jai vykdant tarnybines pareigas Anykščių rajono savivaldybėje – „priimant sprendimus tarnyboje“ ir „dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose“ gali kilti viešųjų ir privačių interesų konfliktas. Komisija sprendime konstatavo, kad toks konfliktas pareiškėjai kilo, kai ji asmeniškai dalyvavo ir nenusišalino nuo viešojo pirkimo kelio remonto techninio projektavimo darbams atlikti procedūrų.
2. Pareiškėjos teiginiai, esą jos privatūs interesai buvo žinomi Anykščių rajono savivaldybės administracijai, neturi nieko bendro su Įstatymo nuostatomis, iš kurių seka, kad prievolė vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto yra tiesioginė ir tik personalinė kiekvieno valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens pareiga. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra išaiškinęs, kad Įstatyme įtvirtinta interesų konfliktų pašalinimo procedūra būtent iš valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens reikalauja aktyvių ir labai aiškiai išreikštų veiksmų. Interesų konfliktų situacijos išvengiama pareiškiant nusišalinimą. Tačiau pareiškėja tokių veiksmų neatliko.
3. Pagrįstų abejonių kelia pareiškėjos teiginys, kad galima interesų konflikto grėsmė, susijusi su jos sutuoktinio verslo interesais ir Anykščių rajono savivaldybės administracijos vykdomomis kelio remonto darbų viešojo pirkimo procedūromis, buvo gerai žinoma bei suprantama jos tiesioginiam ir šios institucijos vadovams. Prašymą įvertinti pareiškėjos elgesio atitiktį Įstatymo nuostatoms Komisijai pateikė Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktorė, pranešime išsamiai nurodydama aplinkybes, kurios iš esmės pasitvirtino Komisijos atlikto tyrimo metu. Anykščių rajono savivaldybės meras Komisijos 2016 m. balandžio 20 d. posėdžio metu taip pat nurodė aplinkybes, kurios suteikė pagrindo abejonei, ar kelio remonto projektavimo darbų viešojo pirkimo procedūros, kuriose dalyvavo ir asmeninių interesų dėl kelio sutvarkymo turinti pareiškėja, buvo skaidrios, objektyvios ir nešališkos. Be to, mero žiniomis, kelio projekto iniciatorius buvo ne Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio valdymo skyrius, kuriam pagal funkcijas ir priklauso kelių projektavimo darbų organizavimas, bet Architektūros ir urbanistikos skyrius, kuriame nagrinėjamu metu dirbo pareiškėja. Pati pareiškėja prašė, jog šis pirkimas būtų vykdomas būtent Architektūros ir urbanistikos skyriaus. Pareiškėjos sutuoktinis organizavo ir (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojų parašų rinkimą kreipiantis į savivaldybę su prašymu rekonstruoti kelią.
4. Pareiškėjos reikalavimas, pagal kurį Komisija turėjo išsamiai ir detaliai pagrįsti jos šeimos interesų poveikį Anykščių rajono savivaldybės sprendimams, yra perteklinis. Pati pareiškėja šalia kelio įsikūrusius ir viešąsias paslaugas teikiančius juridinius asmenis, kuriose jos sutuoktinis turi verslo interesų, yra deklaravusi kaip interesų konfliktą jos tarnybai keliančią aplinkybę. Akivaizdu, kad tinkamai sutvarkyta verslo infrastruktūra (asfaltuoti keliai, įrengti privažiavimai, automobilių stovėjimo aikštelės ir pan.) sukuria tiesioginę, aiškiai apčiuopiamą pridėtinę materialinę vertę atitinkamų juridinių asmenų savininkams bei vadovams. Komisija nekvestionuoja valstybės ar savivaldos institucijų pareigos rūpintis viešaisiais krašto keliais, tačiau kiekvienu atveju sprendimai dėl jų įrengimo, remonto bei tokių darbų finansavimo privalo būti priimami griežtai laikantis Įstatymo reikalavimų – skaidriai, nešališkai ir objektyviai. Lietuvos Respublikoje esama prastos būklės, sunkiai pravažiuojamų ir neasfaltuotų kelių, kurių sutvarkymo dėl valstybės lėšų stygiaus bei kitų priežasčių vietos bendruomenės laukia ne vienerius metus. Valdžios institucijų sprendimai tvarkyti tam tikrus (konkrečius) kelius privalo būti organizuojami ir priimami taip, kad visuomenei nekiltų net mažiausių abejonių, jog tai galėjo nulemti ir šiuose sprendimuose dalyvaujančių asmenų privatūs interesai. Todėl atmestinas pareiškėjos argumentas, kad jai interesų konfliktas nekilo, nes su jos sutuoktiniu susiję juridiniai asmenys nedalyvavo viešojo pirkimo konkurse.
5. Iš Anykščių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo matyti, kad šias pareigas ėjusiai pareiškėjai buvo keliami specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, o pareiškėjos tarnybiniams veiksmams atlikti, nagrinėjamu atveju – statinio projektavimo užduoties parengimui, būtina turėti specialių profesinių žinių ir kompetencijos. Todėl šių pareiškėjos tarnybinių veiksmų, kuriuos ji atliko vykdydama savo tiesiogines valstybės tarnautojo funkcijas ir veikdama pagal jai priskirtą kompetenciją, Įstatymo nuostatų prasme negalima vadinti formaliais ar mažareikšmiais.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Anykščių rajono savivaldybės administracija atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė, teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas prašė pareiškėjos skundą atmesti.

II.

5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.
6. Teismas, tikrindamas Komisijos 2016 m. balandžio 20 d. priimto sprendimo Nr. KS-41 ginčijamos dalies teisėtumą ir pagrįstumą, nustatė šiam ginčui reikšmingas faktines aplinkybes:
1. Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. AĮ-678 „Dėl viešųjų pirkimų organizatorių skyrimo“ viešųjų pirkimų, atliekamų apklausos būdu, organizatore skyrė pareiškėją.
2. Anykščių rajono savivaldybės taryba 2014 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. 1-TS-343 „Dėl Anykščių rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių rekonstrukcijos ir kapitalinio remonto prioritetinių sąrašų“ pritarė Anykščių rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių rekonstrukcijos ir kapitalinio remonto prioritetiniams sąrašams, tarp kurių pateko ir kelias (duomenys neskelbtini) per (duomenys neskelbtini) kaimą.
3. Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2015 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 1-AĮ-49 „Dėl nuolatinių viešųjų pirkimų komisijų sudarymo“ sudarė nuolatinę Architektūros, projektavimo, kultūros paveldo, kraštovaizdžio ir su tuo susijusių prekių, darbų bei paslaugų viešųjų pirkimų komisiją, į kurios sudėtį įtraukė ir pareiškėją.
4. Pareiškėja, pasirašydama 2015 m. vasario 12 d. Viešojo pirkimo komisijos pirmininko, nario ar eksperto nešališkumo deklaraciją Nr. NB-19, įsipareigojo nešališkai, dalykiškai, be išankstinio nusistatymo, vadovaudamasi visų tiekėjų lygiateisiškumo, abipusio pripažinimo ir skaidrumo principais, atlikti viešojo pirkimo komisijos nario pareigas ir nedelsdama raštu pranešti apie tai pareiškėją viešojo pirkimo komisijos nare paskyrusios perkančiosios organizacijos vadovui ir nusišalinti.
5. Anykščių rajono savivaldybės administracijos Architektūros, projektavimo, kultūros paveldo, kraštovaizdžio ir su tuo susijusių prekių, darbų bei paslaugų nuolatinės viešųjų pirkimų komisijos viešojo pirkimo Nr. 7-VPK-11 posėdžio, vykusio 2015 m. balandžio 15 d., metu buvo svarstomas projektavimo paslaugų viešojo pirkimo organizavimas, kuriam vienbalsiai buvo pritarta ir kurio metu buvo balsuota už tai, kad pareiškėja parengtų pirkimų dokumento projektą ir pateiktų komisijai svarstyti. Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjos D. G. pasirašytoje ir Socialinės paramos skyriaus vedėjos, atliekančios administracijos direktoriaus funkcijas, V. V. 2015 m. balandžio 15 d. patvirtintoje Statinio projektavimo užduotyje buvo numatyti nurodymai kelio projektavimui ir pagrindiniai jų rodikliai, be kita ko, kelio kategorija, kelio ilgis apie 1,45 km, važiuojamosios dalies plotis 5 m, pėsčiųjų ir dviračių takų plotis apie 2,5 m, rekomenduojama važiuojamosios dalies konstrukcija, rekomenduojama pėsčiųjų ir dviračio takų konstrukcija, rekomenduojamos automobilių stovėjimo ir poilsio aikštelių vietos su dangos konstrukcija, analogiška važiuojamajai daliai, eismo reguliavimo priemonės. Statinio projektavimo užduotyje taip pat nurodyta, kad projektiniai ir priešprojektiniai sprendiniai turi būti derinami su Anykščių rajono vyriausiuoju architektu. A. V. tą pačią dieną, t. y. 2014 m. balandžio 15 d., vykusio Anykščių rajono savivaldybės administracijos Architektūros, projektavimo, kultūros paveldo, kraštovaizdžio ir su tuo susijusių prekių, darbų bei paslaugų nuolatinės viešųjų pirkimų komisijos posėdžio metu pateikė komisijos nariams pirkimo dokumentų projektą. Šio posėdžio metu vienbalsiai buvo patvirtinti pirkimo dokumentai projektavimo paslaugoms pirkti. Svarstant klausimus dėl projektavimo paslaugų viešojo pirkimo organizavimo bei viešojo pirkimo dokumentų tvirtinimo balsavo, be kita ko, Architektūros ir urbanistikos skyriaus (duomenys neskelbtini) – pareiškėja.
6. Anykščių rajono savivaldybės administracija Viešųjų pirkimų tarnybai pateikė 2015 m. balandžio 17 d. skelbimą apie supaprastintą pirkimą Nr. 1-SD-811 inžinierinio projektavimo paslaugoms pirkti.
7. Pareiškėja dalyvavo Anykščių rajono savivaldybės administracijos Architektūros, projektavimo, kultūros paveldo, kraštovaizdžio ir su tuo susijusių prekių, darbų bei paslaugų nuolatinės viešųjų pirkimo komisijos 2015 m. balandžio 22 d. ir 2015 m. balandžio 24 d. posėdžiuose, kurių metu buvo svarstomi tiekėjų paklausimai dėl konkurso sąlygų paaiškinimo, 2015 m. balandžio 30 d. posėdyje, kurio metu buvo atplėšiami vokai su tiekėjų pasiūlymais, kuriuose nurodytos kainos, 2015 m. gegužės 4 d. posėdyje, kurio metu buvo svarstomas klausimas dėl tiekėjų pateiktų minimalių kvalifikacinių reikalavimų atitikties deklaracijų vertinimo, 2015 m. gegužės 5 d., 2015 m. gegužės 8 d., 2015 m. gegužės 12 d. posėdžiuose, kurių metu buvo svarstomi klausimai dėl tiekėjų pateiktų pasiūlymų vertinimo atitikimo pirkimo sąlygų reikalavimams, 2015 m. gegužės 28 d. posėdyje, kurio metu buvo svarstomas klausimas dėl laimėtojo pripažinimo ir laimėtoju pripažinta UAB „SPR Projektas“.
8. Pareiškėja, 2015 m. gegužės 11 d. pildydama Privačių interesų deklaraciją, nurodė apie galimą interesų konfliktą, galintį kilti Anykščių technikos klubo „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu, priimant sprendimus taryboje, bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu, dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose.
9. Anykščių rajono savivaldybės administracija sudarė su UAB „SPR Projektas“ 2015 m. birželio 2 d. Projektavimo paslaugų sutartį Nr. 1-SU-467 „Kelio (duomenys neskelbtini) per (duomenys neskelbtini) kaimą, kapitalinio remonto techniniam darbo projektui, (duomenys neskelbtini), Anykščių sen., Anykščių r. sav.“ parengti.
10. Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjos D. G. pasirašytoje ir Administracijos direktorės V. V. 2015 m. rugsėjo 2 d. patvirtintoje „Kelio (duomenys neskelbtini) per (duomenys neskelbtini) kaimą (duomenys neskelbtini), Anykščių sen., Anykščių r. sav. Kapitalinis remontas“ statinio projektavimo užduotyje buvo numatyti nurodymai komplekso projektavimui ir pagrindiniai jo rodikliai, be kita ko, kelio kategorija IIv, kelio ilgis apie 1,45 km, važiuojamosios dalies plotis 4,50 m, rekomenduojamos automobilių stovėjimo ir poilsio aikštelių vietos: automobilių stovėjimo vietų dangos konstrukcija analogiška važiuojamajai daliai, paviršinio vandens nuvedimas, eismo reguliavimo priemonės kelkraščių, nuovažų pralaidų įrengimas, priemonės žmonėms su negalia. Statinio projektavimo užduotyje taip pat nurodyta, kad priešprojektiniai sprendiniai turi būti derinami su Anykščių rajono vyriausiuoju architektu.
11. UAB „SPR Projektas“ 2015 m. rugsėjo 2 d. raštu Nr. 15-62 „Dėl 2015 m. birželio 2 d. paslaugų sutarties Nr. 1-SU-467 statinio projektavimo užduoties“ (gautas 2015 m. rugsėjo 2 d., reg. Nr. 1-9D-2875) informavo Anykščių rajono savivaldybės administraciją apie tai, kad pirkimo dokumentuose pateikta statinio projektavimo užduotis neatitinka Lietuvos Respublikos kelių įstatymo, Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ ir kitų normatyvinių statybos techninių dokumentų. Šiuo raštu UAB „SPR Projektas“ prašė pakeisti statinio projektavimo užduoties 5.1, 5.2 ir 5.3 punktus.
12. Pareiškėjos sudarytu ir Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktorės pasirašytu 2015 m. rugsėjo 11 d. raštu Nr. 1-SD-2611 UAB „SPR Projektas“ buvo pateikta patikslinta projektavimo paslaugų užduotis techniniam darbo projektui „Kelio (duomenys neskelbtini) per (duomenys neskelbtini) kaimą, kapitalinio remonto techninio darbo projekto, (duomenys neskelbtini), Anykščių sen., Anykščių r. sav., parengimas“, taip pat paprašyta techniniame darbo projekte pažymėti du etapus pagal šias ribas: 1) PK-0+00 – Pk 5+10; 2) Pk 5+00 – Pk 14+41.
13. Anykščių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir Urbanistikos skyriaus vedėja D. G. 2015 m. rugsėjo 16 d. paaiškinime Anykščių rajono merui K. T. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) kaimo kelio projektavimo užduotį suderinimui jai atnešė pareiškėja.
14. Iš valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Centrinio duomenų banko 2015 m. rugsėjo 25 d. išrašo matyti, kad žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini), Anykščių mieste, pagal 2009 m. vasario 10 d. panaudos sutartį Nr. 162-14 ir 2012 m. balandžio 19 d. susitarimą pakeisti sutartį Nr. 38SUN-7 naudojasi Anykščių technikos sporto klubas „(duomenys neskelbtini)“; žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini), Anykščiuose, pagal 2009 m. vasario 10 d. panaudos sutartį Nr. 162-15 ir 2012 m. balandžio 19 d. susitarimą pakeisti sutartį naudojasi Anykščių technikos klubas „(duomenys neskelbtini)“; žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), savininkė yra UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš Anykščių rajono savivaldybės administracijos kartu su 2016 m. sausio 6 d. raštu Nr. SD-33 Komisijai pateiktų duomenų apie žemės sklypų savininkus pagal VĮ Registrų centro duomenų bazės duomenis matyti, kad žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), savininkė yra pareiškėja.
15. Pareiškėja Anykščių rajono savivaldybės administracijos Bendrajam ir juridiniam skyriui pateikė 2015 m. rugsėjo 28 d. (gauta 2015 m. rugsėjo 28 d., reg. Nr. 1-3-24) paaiškinimus „Dėl darbuotojo veiksmų organizuojant ir vykdant projektavimo paslaugų viešąjį pirkimą“ dėl jos konkrečių veiksmų organizuojant ir vykdant projektavimo paslaugų viešąjį pirkimą „Kelio (duomenys neskelbtini) per (duomenys neskelbtini) kaimą, kapitalinio remonto techninio darbo projekto (duomenys neskelbtini), Anykščių r. sav., parengimas“.
16. Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktorė V. V. 2015 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 1-AĮ-678 „Dėl techninio darbo projekto patvirtinimo“ patvirtino „Vietinės reikšmės kelio (duomenys neskelbtini) Anykščių rajone kapitalinis remontas“ techninio darbo projekto sprendinius su šio įsakymo priede nurodytais bendraisiais statinio rodikliais.
17. Komisija 2015 m. lapkričio 27 d. raštu Nr. S-2039-(2.5) „Dėl A. V. veiksmų vertinimo“ informavo Anykščių rajono savivaldybės administraciją apie tai, kad nepradės tyrimo dėl A. V. elgesio atitikties Įstatymo nuostatoms, kadangi trūksta duomenų apie tiesioginį ir akivaizdų asmeninį suinteresuotumą dalyvaujant viešųjų pirkimų procedūrose perkant paslaugą kelio kapitalinio remonto techninio darbo projektui rengti, bei kokiu būdu ji paveikė ar galėjo savo naudai paveikti su kelio remontu susijusius sprendimus.
18. Komisija 2016 m. sausio 21 d. raštu Nr. S-98-(2.5) „Informacija apie pradėtą tyrimą“ informavo pareiškėją apie tai, kad, susipažinusi su Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktorės pranešime išdėstytomis aplinkybėmis, vadovaudamasi VTEKĮ 17 straipsnio 2 punkto, 20 straipsnio, 28 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pradėjo tyrimą dėl A. V. elgesio Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimams jai galimai dalyvavus rengiant, svarstant ir priimant su jos ir jos sutuoktinio privačiais interesais susijusius sprendimus.
19. Pareiškėja 2016 m. vasario 11 d. paaiškinime Komisijai (gautas 2016 m. vasario 15 d., reg. Nr. G-352-(2.5)) prašė pripažinti, kad ji nepažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų, ir tyrimą nutraukti.
20. Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktorė 2016 m. vasario 6 d. raštu Nr. SD-33 „Dėl A. V. veiksmų įvertinimo“ kreipėsi į Komisiją, prašydama atlikti tyrimą dėl A. V. elgesio atitikties Įstatymo nuostatoms. Prašymą grindė tuo, kad A. V. nesiėmė veiksmų interesų konfliktui išvengti, apie esamą interesų konfliktą neinformavusi savo tiesioginio vadovo ir asmenų, kurie kartu dalyvavo viešojo pirkimo procedūrose, ir nenusišalinusi nuo dalyvavimo viešojo pirkimo procedūrose, t. y. pirkimo užduoties, techninės specifikacijos, statinio projektavimo užduoties ir kitų pirkimo dokumentų rengimo, bei nenusišalinusi nuo projektavimo proceso koordinavimo, pažeidė Įstatymo 11 straipsnio nuostatas. Dar daugiau, A. V. savavališkai inicijavo išimtinai tik su sutuoktiniu R. V. susijusiems juridiniams asmenims naudingų kelio sprendinių – pėsčiųjų ir dviračių takų bei automobilių aikštelės – projektavimo darbus bei juos koordinavo.
21. Komisija 2016 m. kovo 23 d. el. laišku kreipėsi į UAB „SPR Projektas“, prašydama pateikti duomenis apie tai, su kuo iš savivaldybės darbuotojų buvo derinami kelio per (duomenys neskelbtini) kaimą kapitalinio remonto techninio darbo projekto sprendiniai, t. y. automobilių stovėjimo aikštelės klausimai, taip pat nurodyti, ar A. V. davė pastabas ar derino su automobilių stovėjimo aikštele susijusius klausimus.
22. Komisija 2016 m. balandžio 1 d. el. laišku kreipėsi į UAB „SPR Projektas“, prašydama pateikti paaiškinimus dėl 2015 m. rugpjūčio 27 d. siųsto laiško pareiškėjai, kuriame buvo nurodyta „Dar pridedu lapą su automobilių stovėjimo aikštele – pataisiau pagal pastabą“, ir nurodyti, kokią bei kas minėtą pastabą pareiškė, taip pat paaiškinti, kodėl A. V. buvo siunčiami derinimui priešprojektiniai sprendiniai, ar ji tik persiųsdavo laiškus skyriaus vedėjai ir ar pati duodavo pastabas dėl sprendinių, be to, paaiškinti, kodėl automobilių stovėjimo vietų nebeliko galutiniame projekte.
23. Atsakydama į Komisijos paklausimą, UAB „SPR Projektas“ 2016 m. balandžio 1 d. paaiškinime nurodė, kad negali pasakyti, kas ir kokią pastabą pateikė, visus projektinius sprendinius derino tik su D. G., o su A. V. bendravo tik pačioje projektinių pasiūlymų rengimo stadijoje ir tik techninės dokumentacijos klausimais, stovėjimo vietų pakeitimas atsirado projekto rengimo metu.
24. Komisija 2016 m. balandžio 20 d. sprendimu Nr. KS-41, be kita ko, pripažino, kad Anykščių rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigas ėjusi A. V., dalyvaudama viešojo pirkimo procedūrose perkant paslaugą kelio per (duomenys neskelbtini) kaimą kapitalinio remonto techninio darbo projektui parengti, veikė interesų konflikto situacijoje ir šiais savo veiksmais pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 11 straipsnio 1 bei 2 dalių nuostatas.
25. Teismas nurodė ginčui taikytiną teisinį reglamentavimą, o būtent Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 1 straipsnį, 2 straipsnio 2 ir 4 dalis, 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 5 straipsnį, 11 straipsnio 1 dalį, taip pat akcentavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus, pagal kuriuos: konstatuoti, jog asmuo pažeidė Įstatymą, pakanka identifikuoti formaliuosius viešųjų ir privačių interesų konflikto požymius bei įrodyti, jog asmuo nesiėmė įstatyme numatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti (rėmėsi LVAT 2014 m. balandžio 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A442-1009/2014); valstybės tarnautojas, priimdamas sprendimus, sutinkamai su Įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinta paskirtimi, privalo vengti net šališkumo regimybės (rėmėsi LVAT 2011 m. lapkričio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A261-3154/2011, 2013 m. kovo 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-518/2013); Įstatymo 11 straipsnio 1 dalis draudžia atlikti teisei priešingas veikas – dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, t. y. reikalauja susilaikyti nuo tam tikro elgesio varianto (rėmėsi LVAT 2011 m. balandžio 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-1121/2011); vertinant, ar buvo pažeista Įstatymo 11 straipsnio 1 dalis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnyje įtvirtintomis taisyklėmis, būtina išsiaiškinti tik tą faktinę aplinkybę, ar pareiškėjas dalyvavo rengiant, svarstant, priimant ar kitaip paveikiant sprendimus (rėmėsi LVAT 2011 m. birželio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-2312/2011, 2011 m. spalio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A63-2861/2011, 2012 m. rugsėjo 6 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A662-2728/2012, 2013 m. kovo 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-518/2013); Įstatymo pažeidimui konstatuoti nėra būtina nustatyti, jog pareiškėjas savo privačius interesus realizavo viešųjų interesų sąskaita, užtenka to, kad jis neįvykdė Įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintos pareigos nusišalinti nuo dalyvavimo rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą (rėmėsi LVAT 2007 m. lapkričio 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A14-844/2007, 2011 m. birželio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-2312/2011, 2011 m. spalio 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A492-3330/2011, 2012 m. rugsėjo 6 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A662-2728/2012); įgaliotų asmenų informavimas apie susidariusią interesų konflikto situaciją yra privaloma sąlyga pripažinti, kad valstybės tarnyboje dirbantis asmuo tinkamai vykdė Įstatymo nuostatas. Asmens pareikštas nusišalinimas gali būti ir nepriimtas, tačiau asmeniui patekus į interesų konflikto situaciją asmeniui realizuoti pareigą pareiškiant nusišalinimą yra būtina (rėmėsi LVAT 2011 m. balandžio 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-1121/2011).
7. Teismas nustatė, kad Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 1-AĮ-49 „Dėl nuolatinių viešųjų pirkimų komisijų sudarymo“ sudarytos nuolatinės Architektūros, projektavimo, kultūros paveldo, kraštovaizdžio ir su tuo susijusių prekių darbų bei paslaugų viešųjų pirkimų komisijos nare buvo ir pareiškėja. Pareiškėja dalyvavo ir balsavo Anykščių rajono savivaldybės administracijos Architektūros, projektavimo, kultūros paveldo, kraštovaizdžio ir su tuo susijusių prekių, darbų bei paslaugų nuolatinės viešųjų pirkimų komisijos viešojo pirkimo 2015 m. balandžio 15 d. vykusiuose posėdžiuose, kuriuose buvo svarstomas projektavimo paslaugų viešojo pirkimo organizavimas ir patvirtinti pirkimo dokumentai projektavimo paslaugoms pirkti, bei parengė pirkimo dokumentų projektą. A. V. dalyvavo Anykščių rajono savivaldybės administracijos Architektūros, projektavimo, kultūros paveldo, kraštovaizdžio ir su tuo susijusių prekių, darbų bei paslaugų nuolatinės viešųjų pirkimo komisijos 2015 m. balandžio 22 d. ir 2015 m. balandžio 24 d. posėdžiuose, kurių metu buvo svarstomi tiekėjų paklausimai dėl konkurso sąlygų paaiškinimo, 2015 m. balandžio 30 d. posėdyje, kurio metu buvo atplėšiami vokai su tiekėjų pasiūlymais, kuriuose nurodytos kainos, 2015 m. gegužės 4 d. posėdyje, kurio metu buvo svarstomas klausimas dėl tiekėjų pateiktų minimalių kvalifikacinių reikalavimų atitikties deklaracijų vertinimo, 2015 m. gegužės 5 d., 2015 m. gegužės 8 d., 2015 m. gegužės 12 d. posėdžiuose, kurių metu buvo svarstomi klausimai dėl tiekėjų pateiktų pasiūlymų vertinimo atitikimo pirkimo sąlygų reikalavimams, 2015 m. gegužės 28 d. posėdyje, kurio metu buvo svarstomas klausimas dėl laimėtojo pripažinimo ir laimėtoju pripažintas UAB „SPR Projektas“, taip pat rengė viešųjų pirkimų dokumentus ir techninius dokumentus po viešojo pirkimo.
8. Teismas akcentavo, kad pareiškėja, 2015 m. gegužės 11 d. pildydama Privačių interesų deklaraciją, nurodė apie galimą interesų konfliktą, galintį kilti Anykščių technikos klubo „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu, priimant sprendimus taryboje, bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu, dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose.
9. Apibendrinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad pareiškėja, Privačių interesų deklaracijoje nurodžiusi Anykščių technikos klubą „(duomenys neskelbtini)“, kurio pirmininkas yra pareiškėjos sutuoktinis, bei UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios akcininkas ir direktorius yra pareiškėjos sutuoktinis, žinojo apie galimų privačių interesų egzistavimą šių subjektų atžvilgiu, todėl, dalyvaudama kelio, šalia kurio esantys žemės sklypai ir juose esantys statiniai naudojami UAB „(duomenys neskelbtini)“, Anykščių technikos klubo „(duomenys neskelbtini)“, o netoliese esantys žemės sklypai priklauso A. V., techninio projektavimo darbams atlikti procedūrose, t. y. rengdama techninio projektavimo darbų pirkimo dokumentų projektus, dalyvaudama ir balsuodama Anykščių rajono savivaldybės administracijos Architektūros, projektavimo, kultūros paveldo, kraštovaizdžio ir su tuo susijusių prekių, darbų bei paslaugų nuolatinės viešųjų pirkimo komisijos posėdžiuose, dalyvaudama kitose viešojo pirkimo procedūrose, procedūrose po viešojo pirkimo, remiantis Įstatymo 11 straipsnio 2 dalimi, įpareigojančia asmenį pradedant sprendimo, sukeliančio interesų konfliktą, rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrą arba pačios procedūros metu informuoti savo institucijos vadovą ar institucijos vadovo įgaliotą atstovą arba kolegialią valstybės ar savivaldybės instituciją, kurios nariu jis yra, ir asmenis, kurie kartu dalyvauja rengiant, svarstant ar priimant sprendimą, apie esamą interesų konfliktą, pareikšti apie nusišalinimą ir jokia forma nedalyvauti toliau rengiant, svarstant ar priimant sprendimą, turėjo ją viešojo pirkimo komisijos nare paskyrusios perkančiosios organizacijos vadovui raštu pranešti apie galimą šališkumą bei nusišalinti.
10. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiškėja raštu būtų informavusi apie galimą interesų konfliktą ją viešojo pirkimo komisijos nare paskyrusios perkančiosios organizacijos vadovą ir pareiškusi apie nusišalinimą. Pareiškėjos argumentas, kad savo privačius interesus ji buvo išsamiai deklaravusi ir šie duomenys buvo žinomi tiek savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjai, tiek savivaldybės vadovaujantiems asmenims, neatleidžia jos nuo Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos pareigos vykdymo.
11. Teismas, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reglamentavimą bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus, padarė išvadą, kad Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalies pažeidimo konstatavimui pakanka nustatyti, jog pradedant sprendimo, sukeliančio interesų konfliktą, rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrą arba pačios procedūros metu asmuo neinformavo apie esamą interesų konfliktą ir nepareiškė apie nusišalinimą. Komisija, be kita ko, pagrįstai nustatė, kad pareiškėja galėjo daryti įtaką dokumentų turiniui, kadangi pagal Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. AĮ-402 patvirtinto Architektūros ir urbanistikos skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo 7.9 punktą valstybės tarnautojas, einantis šias pareigas, vykdo Architektūros ir urbanistikos skyriaus viešuosius pirkimus: rengia pirkimų skelbimus, pranešimus apie pirkimus, konkursų sąlygas, technines specifikacija, ruošia atsakymus į viešųjų pirkimų dalyvių paklausimus ir pretenzijas bei kitus dokumentus. Taigi, pareiškėja, rengdama jos kompetencijai priskirtus dokumentus, galėjo daryti įtaką jų turiniui.
12. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, aktualią teismų praktiką, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju atsakovas, nustatęs, kad pareiškėja, dalyvaudama viešojo pirkimo procedūrose, perkant paslaugą kelio per (duomenys neskelbtini) kaimą kapitalinio remonto techninio darbo projektui parengti, veikė interesų konflikto situacijoje ir šiais savo veiksmais pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 11 straipsnio 1 bei 2 dalių nuostatas, teisėtai ir pagrįstai priėmė 2016 m. balandžio 20 d. sprendimą Nr. KS-41, todėl jį naikinti nėra pagrindo.

III.

13. Pareiškėja A. V. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti.
14. Pareiškėja mano, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, padarė procesinės ir materialiosios teisės pažeidimus bei netinkamai nustatė faktines aplinkybes. Apeliacinio skundo pagrindas yra šie teismo padaryti pažeidimai: teismas, pažeisdamas ABTĮ 56 straipsnio 1 ir 2 dalių, 80 straipsnio 1 dalies, 86 straipsnio 2 dalies nuostatas, neiškvietė ir teismo posėdyje neapklausė liudytojos – pareiškėjos tiesioginės vadovės D. G.; teismas, pažeisdamas ABTĮ 80 straipsnio 2 dalį, peržengė skundo nagrinėjimo ribas, t. y. viešųjų ir privačių interesų pažeidimą konstatavo kitose aplinkybėse, nei nustatė Komisija ginčijamoje sprendimo dalyje; teismas neteisingai taikė Įstatymo 2 straipsnio 2 ir 4 punktų nuostatas, dėl to neišnagrinėjo skundo.
15. Pareiškėja apeliacinį skundą iš esmės grindžia pirmosios instancijos teismui nurodytais motyvais. Papildomai nurodo:
1. Pareiškėjos atstovas prieš teismo posėdį pateikė teismui prašymą, kuriame, be kita ko, buvo prašoma iškviesti ir apklausti liudytoja D. G.. Komisijos tiriamų veiksmų atlikimo laikotarpiu D. G. buvo tiesioginė jos vadovė ir ėjo Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjos pareigas. Viešojo pirkimo būdu perkant paslaugą kelio per (duomenys neskelbtini) kaimą kapitalinio remonto techninio darbo projektui parengti, ji pasirašė paraiškas viešajam pirkimui, technines specifikacijas, projektavimo užduotį. Teismui buvo nurodytos konkrečios faktinės aplinkybės, pagrindžiančios nurodytos liudytojos apklausos reikalingumą, tačiau teismas be jokių motyvų atsisakė nurodytą asmenį iškviesti ir apklausti. Net Komisijos atstovas sutiko, kad dėl objektyvaus bylos nagrinėjimo ši liudytoja turėtų būti apklausta. Teismas, atsisakęs iškviesti liudyti D. G., pasielgė nenuosekliai, nes jos rašytinius paaiškinimus prijungė prie nagrinėjamos bylos, kaip susijusius ir svarbius išsamiam bylos nagrinėjimui.
2. Teismo išvada, kad „pareiškėja, rengdama jos kompetencijai priskirtus dokumentus, galėjo daryti įtaką jų turiniui“, prieštarauja rašytiniams D. G. paaiškinimams, kuriuose yra nurodyta, kad sprendimai paraiškoje ir techninėse specifikacijose buvo priimti bei patvirtinti D. G.. Todėl teismas, nenurodęs jokių argumentų, kodėl nesivadovauja rašytiniais D. G. paaiškinimais, pažeidė ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies 4 punktą.
3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėja apie nusišalinimą turėjo pranešti ją viešojo pirkimo komisijos nare paskyrusios perkančiosios organizacijos vadovui. Įstatymo 11 straipsnio 2 dalis nustato, kad apie nusišalinimą privaloma informuoti savo tiesioginį vadovą, kuris gali nusišalinimo ir nepriimti. Jos tiesioginiu vadovu buvo D. G., kurios rašytiniai paaiškinimai patvirtina, kad interesų konflikto situacijos nebuvo. Šią aplinkybę patvirtina ir jos pareigybės aprašymo nuostatos, pagal kurias ji nepriiminėjo jokių sprendimų dėl viešojo pirkimo paraiškos, užduoties ar techninių specifikacijų turinio.
4. Teismas, nurodydamas, kad pareiškėja pažeidė Įstatymo nuostatas, išėjo už bylos nagrinėjimo ribų, nes sprendimo ginčijamoje dalyje nebuvo nurodytas joks Įstatymo nuostatų pažeidimas jai dalyvaujant viešojo pirkimo komisijos posėdžiuose ir kitose procedūrose po viešojo pirkimo. Teismas privalėjo patikrinti sprendimo ginčijamos dalies teisėtumą ir pagrįstumą, o ne savavališkai išplėsti ginčo ribas, tuo pažeidžiant ABTĮ 80 straipsnio 2 dalį. Taigi, teismas turėjo iš esmės įvertinti skundo argumentus dėl Komisijos sprendimo panaikinimo iš dalies, o ne nurodyti, kad pareiškėja pažeidė Įstatymo nuostatas toje situacijoje, kurioje Įstatymo nuostatų pažeidimo nenurodė Komisija.
5. Teismas turėjo patikrinti ir motyvuotai įvertinti, ar pareiškėja turėjo galimybę daryti įtaką kelio projektavimo užduoties ir techninių specifikacijų turiniui. Tokią galimybę paneigia byloje nepaklaustos D. G. rašytiniai paaiškinimai.
6. Teismas, nurodydamas, kad pareiškėja nagrinėjamu atveju privalėjo nusišalinti pagal Įstatymo 11 straipsnio 2 dalį, netinkamai taikė Įstatymo 2 straipsnio 2 ir 4 punktus, nes ne bet kokia situacija sukelia interesų konfliktą, o tik ta, kurioje yra tiesioginis ir aiškus asmens privatus interesas.
7. Pareiškėja skunde kėlė klausimą, ar kelio techninio darbo projekto parengimo paslaugos viešasis pirkimas, kurio tikslas – parinkti konkretų projektuotoją, iš viso sukėlė kokį nors interesų konfliktą. Aiškus ir tiesioginis jos interesų konfliktas būtų tuo atveju, jei ji su projektuotoju būtų derinusi konkrečius kelio projekto sprendinius, tačiau nagrinėjamu atveju ji to nedarė. Šioje dalyje teismas pareiškėjos skundo neišnagrinėjo.
16. Atsakovas Komisija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą ir pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti.
17. Atsakovas nesutikimą su apeliaciniu skundu grindžia šiais argumentais:
1. Negalima sutikti su pareiškėjos skundo argumentu, kurį palaikė ir jos atstovas pirmosios instancijos teismo posėdyje, esą kelio per (duomenys neskelbtini) kaimą kapitalinio remonto projektavimo paslaugų pirkimo procedūros, kuriose ji dalyvavo, yra visiškai nesusijusios su konkrečiais šio projekto sprendiniais. Ginčijamame Komisijos sprendime yra nurodyti konkretūs pareiškėjos tarnybiniai veiksmai, įrodantys jos tiesioginį dalyvavimą šiuos projektus rengiant ir pristatant savivaldybės administracijos vadovui bei viešojo pirkimo komisijai. Tačiau pagal pareiškėjos argumentaciją išeitų, kad Anykščių rajono savivaldybė, 2015 m. inicijavusi ir organizavusi procedūras keliui, vedančiam per (duomenys neskelbtini) kaimą, sutvarkyti, apskritai nežinojo, kokie būtent ir kokios apimties bei vertės darbai turėtų būti atlikti.
2. Pareiškėja apeliaciniame skunde iškreipia Komisijos atstovų poziciją, esą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme liudininke būtina iškviesti ir apklausti buvusią pareiškėjos tiesioginę vadovę – D. G.. Komisija šį klausimą paliko spręsti teismo nuožiūra. Tačiau Komisijos atstovai teismui nurodė, kad tokio pareiškėjos prašymo patenkinimas ginčijamos sprendimo dalies pakeisti negali. Atmetęs pareiškėjos prašymą dėl D. G. iškvietimo liudyti byloje, teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. D. G. asmeniškai dalyvavo Komisijos 2016 m. balandžio 20 d. posėdyje, kuriame ji davė išsamius paaiškinimus, visiškai pakankamus Komisijos sprendimui priimti. Todėl pareiškėjos pageidavimas papildomai apklausti D. G. vertintinas kaip bandymas nepagrįstai išplėsti bylos nagrinėjimo ribas, įtraukiant naujas aplinkybes, kurios nebuvo vertintos sprendimo ginčijamoje dalyje ir kurios apskritai nėra susijusios su Įstatymo nuostatų taikymu.
3. Pareiškėja apeliaciniame skunde tvirtina, kad ji, eidama Anykščių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigas, jokių savarankiškų sprendimų dėl kelio, vedančio per (duomenys neskelbtini) kaimą, nėra priėmusi. Tačiau pareiškėja nepaaiškina, ką toks jos teiginys turi bendra su atsakovo sprendimo ginčijama dalimi, kurio rezoliucinės dalies 1 punkte yra aiškiai pasakyta, kad ši valstybės tarnautoja Įstatymo nuostatas pažeidė, nes „dalyvavo viešojo pirkimo procedūrose perkant paslaugą kelio per (duomenys neskelbtini) kaimą kapitalinio remonto techninio darbo projektui parengti“. Jokie šiuo klausimu priimti sprendimai, kuriuos pagal jiems suteiktą kompetenciją priėmė kiti Anykščių rajono savivaldybės subjektai, Komisijos sprendime apskritai nebuvo vertinti, nes Komisija vertino tik pareiškėjos individualaus tarnybinio elgesio atitiktį imperatyviems Įstatymo reikalavimams, įpareigojantiems vengti interesų konflikto, o jam iškilus – nusišalinti nuo bet kokių atitinkamų klausimų rengimo, svarstymo bei sprendimų priėmimo procedūrų. Nuostata, kad valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo privalo nusišalinti nuo visų jam interesų konfliktą galinčio sukelti tarnybinio klausimo procedūrų (stadijų ir etapų), tiesiogiai įtvirtinta Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokio pobūdžio bylose yra ne kartą pažymėjęs, kad toks reikalavimas (prievolė valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims savo veikloje vengti netgi šališkumo regimybės) sietinas su Įstatymo 1 straipsnyje įtvirtintu tikslu – užtikrinti valstybinėje tarnyboje priimamų sprendimų nešališkumą bei objektyvumą. Būtent todėl visi Įstatymo reikalavimai yra formalūs, o jų pažeidimui konstatuoti pakanka, kad valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo neįvykdė šiame įstatyme jam keliamų reikalavimų, šiuo konkrečiu atveju – nenusišalino nuo interesų konfliktą keliančio klausimo rengimo procedūrų.
4. Aplinkybė, kad Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata atitinkamų valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų vadovus ar jų įgaliotus atstovus įpareigoja kontroliuoti, kad šių institucijų tarnautojai tinkamai vykdytų Įstatymo reikalavimus, ginčijamoje situacijoje pareiškėjos neatleidžia nuo tiesioginės prievolės savo tarnybines pareigas atlikti nešališkai ir objektyviai, t. y. Įstatymo nustatyta tvarka vengti interesų konflikto bei nusišalinti. Tai yra asmeninė pareiškėjos pareiga, kurios ji nevykdė. Todėl buvusios pareiškėjos vadovės papildomi parodymai nagrinėjant šią bylą jokios reikšmės neturi. Pareiškėja yra nurodžiusi ir to niekada neneigė, kad nei D. G., nei kitiems asmenims jokio nusišalinimo nėra teikusi. Taigi, vertinant situaciją Įstatymo nuostatų kontekste, abejotina, kad D. G. parodymai galėtų padėti teismui priimti kitokį sprendimą, nei yra priimtas ginčijamas sprendimas.
5. Teismas sprendime labai aiškiai suformulavo, kuo būtent pareiškėjos veikloje pasireiškė viešųjų ir privačių interesų konfliktas, kurį ji neigia buvus ir apeliaciniame skunde. Toks konfliktas pareiškėjai kilo ne tik todėl, kad kelias, vedantis per (duomenys neskelbtini) kaimą, taip pat eina ir palei pareiškėjos sutuoktinio verslo bendroves, bet ir todėl, kad tai buvo jos pačios Įstatymo nustatyta tvarka privačių interesų deklaracijoje labai aiškiai nurodyta aplinkybė dėl kurios, anot pareiškėjos, jai einant tarnybines pareigas gali kilti interesų konflikto situacija.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

18. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, kuris nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo bylą apeliacine tvarka, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, įsigaliojusio nuo 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.
19. Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2016 m. balandžio 20 d. sprendimo Nr. KS-41 dalies, kurioje nuspręsta pripažinti, kad Anykščių rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigas ėjusi A. V., dalyvaudama viešojo pirkimo procedūrose, perkant paslaugą kelio per (duomenys neskelbtini) kaimą kapitalinio remonto techninio darbo projektui parengti, veikė interesų konflikto situacijoje ir šiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 11 straipsnio 1 bei 2 dalių nuostatas, teisėtumo ir pagrįstumo.
20. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos skundą, nustatė visas ginčui objektyviai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes (žr. šios nutarties 6.1–6.14 p.), susijusias pareiškėjos dalyvavimu Anykščių rajono savivaldybės administracijos Architektūros, projektavimo, kultūros paveldo, kraštovaizdžio ir su tuo susijusių prekių, darbų bei paslaugų nuolatinės viešųjų pirkimo komisijos darbe, svarstant viešojo pirkimo procedūros organizavimą, perkant paslaugą „Kelio (duomenys neskelbtini) per (duomenys neskelbtini) kaimą kapitalinio remonto techninio darbo projekto (duomenys neskelbtini), Anykčių r. sav., parengimas“, apeliaciniame skunde nustatyti faktiniai duomenys nėra kvestionuojami, pareiškėja akcentuoja netinkamai atliktą įrodymų vertinimą byloje, teismui pateikto skundo ribų peržengimą, netinkamai taikytą teisę – Įstatymo 2 straipsnio 2 ir 4 punkto nuostatas, ir dėl to netinkamai išnagrinėtą bylą.
21. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).
22. Minėtame kontekste teisėjų kolegija, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytiems motyvams, remiasi pirmosios instancijos teismo nustatytais faktais ir plačiau pasisako tik dėl tų aplinkybių, kurios akcentuojamos apeliaciniame skunde.
23. Pareiškėjos argumentai, kad sprendžiant ginčą buvo netinkamai pritaikytos Įstatymo 2 straipsnio 2 ir 4 punkto nuostatos, nes ne bet kokia situacija sukelia interesų konfliktą, o tik ta, kurioje yra tiesioginis ir aiškus asmens privatus interesas, yra atmestini.
24. Įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje privatūs interesai apibrėžiami kaip asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, (ar jam artimo asmens) asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas, interesų konfliktas – situacija, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą, privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais (Įstatymo 2 straipsnio 4 dalis).
25. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pabrėžiama, jog Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo tikslai yra prevenciniai, o konstatuoti, jog asmuo pažeidė šį įstatymą, pakanka identifikuoti formaliuosius viešųjų ir privačių interesų konflikto požymius bei įrodyti, jog asmuo nesiėmė įstatyme numatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti (žr., pvz., LVAT 2015 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-85-261/2015). Pirmosios instancijos teismas patikrino Komisijos nustatytus faktus apie tai, kad pareiškėja dalyvavo viešųjų pirkimų komisijos darbe rengiant, svarstant ir priimant sprendimus viešojo pirkimo procedūros organizavime perkant paslaugą „Kelio (duomenys neskelbtini) per (duomenys neskelbtini) kaimą kapitalinio remonto techninio darbo projekto (duomenys neskelbtini), Anykčių r. sav., parengimas“, taip pat tai, kad projektuojamas kelias yra šalia UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios akcininkas ir direktorius yra pareiškėjos sutuoktinis, bei Anykščių technikos sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“, kurio pirmininku taip pat yra pareiškėjos sutuoktinis, tai sudaro maždaug trečdalį projektuojamo kelio, ir pastarąsias aplinkybes pagrįstai įvertino kaip patvirtinančias pareiškėjos (jai artimo asmens) privatų interesą, galintį turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas. Nustatytų faktų nagrinėjamu atveju pakanka identifikuoti formaliuosius viešųjų ir privačių interesų konflikto požymius ir spręsti dėl asmens, dirbančio valstybės tarnyboje, pareigos nusišalinti egzistavimo (Įstatymo 2 straipsnio 4 dalis, 11 straipsnio 2 dalis). Pareiškėjos argumentai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo interesų konflikto situacijos, laikytini subjektyviu situacijos vertinimu ir nepaneigia nustatyto privataus intereso egzistavimo. Pažymėtina, kad pareiškėja pati Privačių interesų deklaracijoje nurodė apie galimą interesų konfliktą, galintį kilti dėl Anykščių technikos klubo „(duomenys neskelbtini)“, priimant sprendimus taryboje, bei dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose.
26. Pareiškėjos argumentas, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ginčą platesne apimtimi, negu tyrė Komisija, nes, nustatydamas Įstatymo nuostatų pažeidimą, nagrinėjo ir tuos veiksmus, kurių netyrė Komisija – dalyvavimą ir balsavimą viešųjų pirkimų komisijos posėdžiuose, dalyvavimą kitose viešojo pirkimo procedūrose, kitose procedūrose po viešojo pirkimo, taip pat laikytinas neturinčiu esminės reikšmės pareiškėjos situacijos teisiniam vertinimui. Komisijos sprendime nustatyti faktai buvo apibendrinti ir įvertinti kaip pareiškėjos dalyvavimas kelio, kuris ribojasi su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Anykščių technikos sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ valdomais žemės sklypais, viešojo projektavimo pirkimo procedūrose (Komisijos sprendimo l. 9), t. y. rengiant, svarstant ir priimant sprendimus; tokių aplinkybių pakanka konstatuoti viešųjų ir privačių interesų konflikto situaciją. Tam tikrų aplinkybių platesnio aptarimo teismo sprendime nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vertinti kaip pareiškėjos atsakomybės faktinių pagrindų išplėtimo ir ginčo ribų peržengimo; bet kuriuo atveju pareiškėjos atsakomybė kyla Komisijos sprendimo pagrindu, kuris teismo sprendimu buvo paliktas visa apimtimi nepakeistas.
27. Pareiškėja vienu iš netinkamo bylos nagrinėjimo procesinių aspektų nurodė aplinkybę, kad teismas nesutiko apklausti liudytoja D. G.. ABTĮ 56 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Taigi esminis kriterijus sprendžiant dėl vieno ar kito įrodymo reikalingumo byloje yra galimybė juo patvirtinti aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, t. y. tam tikrų faktinių duomenų sąsajumas su sprendžiamu ginču. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nurodyti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais.
28. Kiekvienos administracinės bylos ginčą individualizuoja konkretus administracinis teisinis santykis, susiklostęs tarp bylos šalių, ir jis dažniausiai nulemia, kokiomis įrodinėjimo priemonėmis gali būti nustatomos reikšmingos aplinkybės byloje. Nagrinėjamu atveju kilęs ginčas dėl pareiškėjos pareigos nusišalinti siekiant išvengti viešųjų ir privačių interesų konflikto yra formalios prigimties, susijęs su pareiškėjos konkrečių veiksmų atlikimu ar neatlikimu, tokios aplinkybės byloje objektyviai gali būti nustatomos rašytiniais įrodymais, gi liudytojų apklausa neturėtų reikšmės byloje surinktų įrodymų vertinimui ir yra netikslinga. Pareiškėjos nurodomos liudytojos parodymai negalėtų paneigti viešųjų ir privačiųjų interesų konflikto situacijos egzistavimo, taip pat neturėtų reikšmės ir pareiškėjos pareigos nusišalinti vertinimui, nes tai būtų tik subjektyvūs liudytojos paaiškinimai, negalintys paneigti rašytinių duomenų byloje ir neturintys įtakos situacijos teisiniam vertinimui.
29. Teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta ir kitus pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus, kuriais siekiama paneigti viešojo ir privataus interesų konflikto situacijos susidarymą. Įvertinusi byloje surinktus faktinius duomenis bei ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Pirmosios instancijos teismas, priešingai, nei apeliaciniame skunde tvirtina pareiškėja, išsamiai pasisakė dėl visų esminių skunde nurodytų argumentų, nustatė visas ginčui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, tinkami aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas bei įrodinėjimą reglamentuojančias proceso taisykles, atsižvelgė į aktualią teismų praktiką bei padarė pagrįstas išvadas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos A. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai              Artūras Drigotas

              Dalia Višinskienė

              Virginija Volskienė