Civilinė byla Nr. 2-1819/2014
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02369-2009-6
Procesinio sprendimo kategorija: 126.5.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. spalio 17 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus akcinės bendrovės „VITI“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 31 d. nutarties, kuria patikslintas kreditorių sąrašas įtraukiant į jį uždarąją akcinę bendrovę „Alstom power“, priimtos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ bankroto byloje, ir
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. balandžio 30 d. nutartimi UAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ iškėlė bankroto bylą, administratoriumi paskyrė UAB „Admivita“. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. sausio 28 d. nutartimi patvirtino BUAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, kuris buvo patikslintas 2011 m. gegužės 27 d., 2011 m. rugsėjo 16 d., 2012 m. vasario 23 d., 2012 m. balandžio 18 d., 2012 m. liepos 19 d., 2013 m. gegužės 27 d., 2013 m. rugpjūčio 30 d. ir 2014 m. kovo 13 d. nutartimis. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. nutartimi įmonė buvo pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
UAB „Alstom power“ kreipėsi į teismą prašydamas patikslinti BUAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ kreditorių sąrašą, t. y. išbraukti iš kreditorių sąrašo G. L. ir vietoje jo įtraukti pirmos eilės kreditorių UAB „Alstom power“ su 7 305,23 Lt dydžio finansiniu reikalavimu. Nurodė, kad 2014 m. birželio 5 d. reikalavimo perleidimo sutartimi UAB „Alstom power“ perėmė iš G. L. 7 305,23 Lt skolos reikalavimą į BUAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“.
BUAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ administratoriaus UAB „Admivita“ įgaliotas asmuo M. Š. su prašymu sutiko.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 31 d. nutartimi UAB „Alstom power“ prašymą patenkino; patikslino BUAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ kreditorių sąrašą, t. y. išbraukė iš kreditorių sąrašo pirmos eilės kreditorių G. L. ir vietoje jo į pirmos eilės kreditorių sąrašą įtraukė teisių perėmėją UAB „Alstom power“ su 7 305,23 Lt dydžio finansiniu reikalavimu.
Teismas nustatė, kad pateiktas prašymas dėl kreditorių sąrašo tikslinimo yra pagrįstas ir tenkintinas, nes pateikti įrodymai liudija, kad įmonės administratoriaus įgaliotas asmuo patikslintą finansinį reikalavimą pripažįsta, jo neginčija, t. y. įvykdė Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 10 punkte administratoriui nustatytą pareigą. 2014 m. birželio 5 d. reikalavimo perleidimo sutartis patvirtina, kad UAB „Alstom power“ perėmė G. L. reikalavimo teisę į BUAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ skolą 7 305,23 Lt sumai. Dėl šių aplinkybių teismas patikslino BUAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ kreditorių sąrašą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
BUAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ kreditorius UAB „VITI“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl kreditoriaus pakeitimo atmesti. Atskirąjį skundą argumentuoja tuo, kad egzistuoja tarpusavio ryšys tarp bankrutavusios bendrovės didžiausio debitoriaus Alstom Power Sweden Aktiebolag (AB) ir pareiškėjo UAB „Alstom Power“. Pareiškėjas įsigijo kreditorinį reikalavimą ne siekdamas realaus jo patenkinimo, o turėdamas tikslą sudaryti galimybes didžiausiam debitoriui gauti visą su bendrove susijusią informaciją ir tokiu būdu per susijusį asmenį bandyti įtakoti teismo procesą dėl skolos priteisimo, bandant padėti nesąžiningam skolininkui išvengti savo prievolių įvykdymo bendrovei. Todėl skundžiama nutartis turėtų būti pripažinta neteisėta ir panaikinta, kaip prieštaraujanti CK įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei viešajam interesui.
Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas BUAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ pažymi, kad iš esmės sutinka su Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartimi ir prašo teismo spręsti, ar toks naujojo kreditoriaus, kuris pagal apelianto pateiktus duomenis yra glaudžiai susijęs su vienu didžiausių bankrutavusios įmonės debitoriumi Alstom Power Sweden Aktienbolag (AB), finansinio reikalavimo patvirtinimas prieštarauja bendriesiems teisės principams ir viešajam interesui, savo nuožiūra, vadovaujantis byloje surinktais įrodymais. Akcentuoja, kad pagal bankroto administratoriaus turimus duomenis, nebuvo teisinio pagrindo nesutikti su pareikštu reikalavimu, nes darbuotojo G. L. 7 305,23 Lt finansinis reikalavimas jau buvo patvirtintas BUAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ bankroto byloje, o kreditoriaus pakeitimo skolininko bankroto procese teisės aktai neriboja bei tai nepriklauso nuo skolininko valios ar jo turimos ir žinotinos informacijos.
Atsiliepime į atskirąjį skundą kreditorius UAB „Alstom power“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia tuo, kad:
- Alstom Power Sweden Aktiebolag (AB) nėra BUAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ debitorius, nes 2013 m. rugpjūčio 1 d. kreditorių komitetas pritarė reikalavimo perleidimui UAB „Conlex“, tai patvirtina ir įsiteisėjusi Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 18 d. nutartis. Todėl prielaidos apie pareiškėjo nesąžiningumą atmestinos.
- Apeliantas neįrodė, kad UAB „Alstom power“ yra susijusi su Alstom Power Sweden Aktiebolag (AB), nes nepateikė jokių šiuos argumentus pagrindžiančių įrodymų.
- Nepagrįstos apelianto prielaidos, kad pareiškėjas nesiekia įgyto finansinio reikalavimo patenkinimo.
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria pirmos eilės kreditorius pakeistas jo teisių perėmėju pagal reikalavimo teisių perleidimo sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 3 dalies 10 punktas numato, kad įmonės administratorius pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal įmonės finansinės apskaitos dokumentus, sudaro visų įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir pateikia jį teismui tvirtinti, kreditorių susirinkime ir teisme ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus. Pagal ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalį kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Kreditorių sąrašo ir jų finansinių reikalavimų patikslinimai galimi iki nutarties nutraukti bankroto bylą arba sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima išvada, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009). Tačiau, atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus ir, nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, imtis priemonių išaiškinti kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011).
Nagrinėjamu atveju UAB „Alstom power“ kreipėsi į teismą prašydama išbraukti iš kreditorių sąrašo pirmos eilės kreditorių G. L. ir vietoje jo kreditoriumi įrašyti pareiškėją, remiantis 2014 m. birželio 5 d. reikalavimo perleidimo sutartimi. Pirmosios instancijos teismas, bankrutavusios įmonės administratoriui sutikus, tokį prašymą patenkino. Nesutikimą su priimta nutartimi apeliantas iš esmės grindžia naujai patvirtinto kreditoriaus nesąžiningumu dėl jo sąsajų su vienu iš didžiausių bankrutavusios įmonės debitorių. Teisėjų kolegija nemato pagrindo šiuos apelianto argumentus pripažinti pagrįstais.
Kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip prievolinė subjektinė teisė, yra savarankiškas civilinių teisinių santykių objektas (CK 1.112 str. 1 d.), todėl gali būti perleista kitam asmeniui bendraisiais pagrindais (CK 1.112 str. 2 d.). Kreditorius gali perduoti savo reikalavimo teisę kitam asmeniui, t. y. naujajam kreditoriui, pagal reikalavimo teisės perleidimo sutartį, kuri doktrinoje vadinama cesijos sutartimi. Tam tikrais atvejais reikalavimo teisė negali būti perleista. Draudimai perleisti reikalavimo teisę gali būti nustatyti įstatymo (CK 6.102 str.) arba sutarties. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl reikalavimo perleidimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų, yra nurodęs, kad CK 6.102 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas perleisti tokį reikalavimą, dėl kurio negalimas išieškojimas, be kita ko, reiškia ir draudimą perleisti reikalavimą, kurio pradinis kreditorius neturi, arba negaliojantį reikalavimą, nes tokio reikalavimo neįmanoma įgyvendinti, t. y. patenkinti. Sutarties dalykas neturi prieštarauti imperatyviosioms teisės normoms (CK 6.157 str.), t. y. tam, kad prievolė galiotų, ji turi atitikti įstatymo reikalavimus (CK 6.3 str. 3, 4 d) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2013). Spręsdamas ginčus dėl cesijos pagrindu perleistos prievolės, teismas turi vertinti: 1) prievolę, iš kurios atsirado teisė, esanti reikalavimo perleidimo dalyku; 2) sandorį, kurio pagrindu pradinis kreditorius perduoda naujajam kreditoriui reikalavimo teisę reikalavimo perleidimo forma (perleidimo pagrindą); 3) reikalavimo perleidimo (cesijos) sandorį, kuriuo perleidžiama reikalavimo teisė (atsisakoma reikalavimo teisės) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2008; 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-591/2009; kt.). Įstatymas suteikia galimybę kreditoriui skolininko bankroto proceso metu perleisti savo reikalavimą kitam kreditoriui arba asmeniui (ĮBĮ 26 str. 3 d.).
Byloje nėra ginčo, kad reikalavimą perleidęs G. L. buvo patvirtintas BUAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ pirmosios eilės kreditoriumi su 7 305,23 Lt dydžio reikalavimu įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 13 d. nutartimi. Taigi, teisių perleidėjas (pradinis kreditorius) turėjo galiojančią reikalavimo teisę, kurią turėjo teisę perleisti ir perleido pareiškėjui UAB „Alstom Power“ 2014 m. birželio 5 d. sutartimi (27-28 b. l.). Pačios reikalavimo perleidimo sutarties apeliantas neginčija. Teisėjų kolegija nenustatė jos negaliojimo pagrindų.
Esminis apelianto atskirojo skundo argumentas yra susijęs su naujai patvirtinto kreditoriaus sąžiningumo kvestionavimu dėl jo sąsajų su vienu iš didžiausių bankrutavusios įmonės debitorių. Viena vertus, teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliantas neįrodė savo skundo teiginių (CPK 178 str.). Antra vertus, apelianto argumentus paneigia pareiškėjo su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikti duomenys: 2013 m. rugpjūčio 1 d. BUAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ kreditorių komiteto posėdžio protokolo Nr. 2013/08/01 išrašas, patvirtinantis kreditorių komiteto nutarimą pritarti UAB „Conlex“ pasiūlymui įsigyti BUAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ priklausančią 14 383 122,5 Lt dydžio reikalavimo teisę į AB Alstom Power Sweden civilinėje byloje Nr. 2-3565-392/2013 dėl skolos už neapmokėtus ieškovo atliktus darbus pagal 2006 m. rangos sutartį su visomis iš to kylančiomis teisėmis (51 b. l.). Minėtoje civilinėje byloje (naujas bylos Nr. 2-2303-392/2014) 2014 m. vasario 18 d. nutartimi pradinis ieškovas BUAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ pakeistas UAB „Natura Furniture“, kuris reikalavimo perleidimo sutartimi perėmė iš UAB „Conlex“ reikalavimo teisę į Alstom Power Sweden visai 14 383 122,75 Lt sumai (52-53 b. l.). Esant tokioms aplinkybėms, pripažintina, kad Alstom Power Sweden nebėra bankrutavusio atsakovo skolininkas, todėl spręstina, kad net jeigu ir egzistuotų apelianto nurodomos, bet neįrodytos, pareiškėjo ir buvusio bankrutavusios įmonės debitoriaus sąsajos, jos nebeturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl naujojo kreditoriaus sąžiningumo / nesąžiningumo apelianto nurodytu aspektu.
Atskirojo skundo argumentai dėl pareiškėjo tikrųjų siekių įsigyjant reikalavimo teisę neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma. Šiame kontekste tik pažymėtina, kad reikalavimo perleidimo sutarties, lėmusios kreditorių pasikeitimą skolininko bankroto byloje, turinys (sutarties 3 p.) ir reikalavimą perėmusio kreditoriaus eiliškumo ir jo reikalavimo patenkinimo teisinis reglamentavimas (ĮBĮ 26 str. 3 d., 35 str. 2 d.) patvirtina naujojo kreditoriaus atsiliepimo į atskirąjį skundą teiginius apie reikalavimo teisės perėmimo komercinės naudos tikslą, kuris nedaro reikalavimo perleidimo neteisėtu.
Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta bei teisėta, naikinti ją atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjai Virginija Čekanauskaitė
Danutė Gasiūnienė
Gintaras Pečiulis