Civilinė byla Nr. e2-476-236/2019

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00040-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.3.

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 30 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovo A. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio
22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „KDS grupė“ ieškinį atsakovams N. B., A. K., R. B. ir A. D. dėl žalos atlyginimo,

n u s t a t ė :        

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė BUAB „KDS grupė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų N. B., A. K., R. B. ir A. D. 448 659,80 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio sumai areštuoti atsakovams N. B., A. K., R. B. ir A. D. priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o tokio turto nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas. Nurodė, kad ieškinio suma laikytina didele, todėl yra pagrindas konstatuoti grėsmę ieškovei galimai palankaus sprendimo įvykdymui. Be to, ieškovė tiems patiems atsakovams yra pareiškusi reikalavimus dėl žalos, padarytos nuostolingais sandoriais, atlyginimo ir kitose civilinėse bylose. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė yra bankrutuojanti bendrovė, todėl būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones suponuoja ir egzistuojantis viešasis interesas. Atsakovų turto areštas yra vienintelė efektyvi priemonė ieškovei pasinaudoti teise į veiksmingą ir efektyvią jos teisių ir teisėtų interesų gynybą.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Kauno apygardos teismas 2019 m. sausio 22 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino – ieškovės BUAB „KDS grupė“ ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui areštavo 448 659,80 Eur sumai atsakovams N. B., A. K., R. B. ir A. D. nuosavybės teise priklausančius kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus bei turtines teises, priklausančius atsakovams ir esančius pas atsakovus ir / arba trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovams areštuotu turtu naudotis pagal jo tiesioginę paskirtį, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti bei mažinti jo vertę. Nustačius, kad atsakovai neturi pakankamai materialaus turto, neviršijant ieškinio reikalavimo sumos, teismas areštavo atitinkamą piniginių lėšų, priklausančių atsakovams ir esančių pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, dalį. Tuo atveju, jeigu būtų areštuotos atsakovams priklausančios piniginės lėšos, leido iš šių lėšų atsiskaityti su ieškove pagal pareikštą ieškinį bei leisti iš areštuotų lėšų disponuoti lėšų suma, reikalinga būtiniausiems atsakovų poreikiams tenkinti. 

4.       Teismas, įvertinęs ieškinio ir su juo pateiktų įrodymų turinį sprendė, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Spręsdamas dėl grėsmės būsimo ieškovei galimai palankaus sprendimo įvykdymui teismas nurodė, kad ieškinio suma (448 659,80 Eur) atsakovams kaip fiziniams asmenims laikytina pakankamai didele, todėl egzistuoja didesnė sprendimo neįvykdymo rizika. Byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių gerą, stabilią atsakovų finansinę – turtinę būklę ir paneigiančių grėsmę, kad galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

5.       Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad neužtikrinus galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo realaus ir greito įvykdymo, šioje byloje priimtas ieškovei galimai palankus sprendimas liktų neveiksmingas, o bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesai liktų neapginti, kartu liktų neužtikrintas ir viešasis interesas. Teismas taip pat laikė nepaneigta aplinkybę, kad atsakovai, sužinoję apie teisme pareikštus reikalavimus, gali imtis priemonių dėl turimo turto perleidimo tretiesiems asmenims.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6.       Atsakovas A. K. atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 22 d. nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo A. K. atžvilgiu panaikinti ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo A. K. atžvilgiu atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.                      Skundžiama nutartis iš esmės grindžiama tik didele ieškinio suma, nevertinant atsakovo sąžiningumo. Teismas ignoravo nuo 2016 m. formuojamą Lietuvos apeliacinio teismo praktiką dėl laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo.

6.2.                      Teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą. Pirma, teismas, nesuteikęs atsakovui galimybės pasisakyti dėl ieškovės pateikto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių, konstatavo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių gerą ir stabilią atsakovo finansinę padėtį. Antra, būtent ieškovei teko pareiga įrodyti, kad atsakovo turtinė padėtis yra tokia, kad gali kelti grėsmę galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, tačiau tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje pateikta nebuvo.

6.3.                      Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių galimą atsakovo nesąžiningumą, t. y. siekį išvengti galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymo. Anaiptol, ieškovės pareikštų ieškinio reikalavimų tiems patiems atsakovams įvykdymo užtikrinimui Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-1008-264/2019 atsisakė taikyti atsakovų atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones, tačiau atsakovas nesiėmė jokių veiksmų, siekdamas paslėpti jam nuosavybės teise priklausantį turtą.

6.4.                      Atsakovo turtinė padėtis yra gera ir stabili, kadangi jam kartu su sutuoktine priklauso daugiau nei 10 įvairių nekilnojamojo turto objektų ar jų dalių.

6.5.                      Skundžiama nutartis pažeidžia šalių teisių ir interesų pusiausvyrą, kadangi nepagrįstai buvo suvaržytos atsakovo teisės. Vienintelis atsakovo pajamų šaltinis yra gaunama pensija, kuria jis negali naudotis areštavus jam priklausančias lėšas, esančias jo atsiskaitomojoje sąskaitoje.

7.       Ieškovė BUAB „KDS grupė“ atsiliepime su pateiktu atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo tokius pagrindinius atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus:

7.1.                      Teismas pagrįstai taikė didelės ieškinio sumos prezumpciją ir neabejotinai tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, pagal kurią, būtent atsakovas privalo įrodyti, kad ieškinio suma jam nėra reikšminga, pateikdamas teismui duomenis apie savo turtinę padėtį, t. y. ar jam ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė. Šiuo atveju atsakovas atskirojo skundo argumentus, kad ieškinio sumos nėra pagrindo jo atžvilgiu laikyti didele, grindžia tik pateiktais duomenimis apie jam kartu su sutuoktine priklausantį turtą, kurie nėra pakankami atsakovo geros ir stabilios finansinės padėties konstatavimui.

7.2.                      Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones neprivalo turėti įrodymų, kad ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė.

7.3.                      Aplinkybė, kad atsakovas, žinodamas apie jo atžvilgiu pareikštą reikalavimą kitoje civilinėje byloje Nr. e2-1008-264/2019 nesiėmė jokių veiksmų, siekdamas paslėpti turimą turtą, savaime nereiškia, kad grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui neegzistuoja ir kad tokių veiksmų nesiims teismui panaikinus laikinąsias apsaugos priemones.

7.4.                      Neabejotina, kad viešasis interesas šioje byloje reikalauja bankrutuojančios bendrovės ir jos kreditorių interesų apsaugos, tačiau vien ieškovės statusas savaime nelėmė pirmosios instancijos teismo sprendimo atsakovo atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

7.5.                      Teismas, atsakovui nepranešdamas apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą, proceso teisės normų nepažeidė ir jokių neigiamų pasekmių nesukėlė.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties

Dėl naujų įrodymų

9.       CPK 314 straipsnyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

10.       Apeliantas A. K. kartu su atskiruoju skundu pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus – Nekilnojamojo turto registro išrašus apie jam kartu su sutuoktine priklausantį nekilnojamąjį turtą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad laikinosios apsaugos priemonės byloje buvo taikytos apeliantui nepranešus bei nesuteikus galimybės pateikti teismui reikšmingus klausimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įrodymus, šiuos naujus įrodymus, kuriais apeliantas įrodinėja savo turtinę padėtį, priima į bylą.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

11.       Nagrinėjamu atveju ieškovė BUAB „KDS grupė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų N. B., A. K., R. B. ir A. D. 448 659,80 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovų turto areštą. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovė prašymą patenkino. Atskirajame skunde apeliantas A. K. su šia nutartimi nesutinka.

12.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš jų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir joje nurodytą praktiką).

13.       Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl ieškinio pagrįstumo, todėl dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos plačiau nepasisakytina.

14.       Apeliantas skunde nesutinka su teismo konstatuotu grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimu. Pažymi, kad jo turtinė padėtis yra gera ir stabili, o nei ieškovė nenurodė, nei teismas nenustatė jokių jo nesąžiningumą patvirtinančių aplinkybių. Skundžiama nutartis iš esmės grindžiama didele ieškinio suma, kuri, remiantis naujausia teismų praktika, taip pat nepreziumuoja asmens nesąžiningumo. Su šiais atskirojo skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas sutinka.

15.       Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tiek ieškovės prašyme, tiek skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytas didelės ieškinio sumos kriterijus nėra pakankamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų ir apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1034-464/2017; 2018 m. balandžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-499-943/2018; 2019 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-136-370/2019). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutarties motyvas, kad ieškinio suma apeliantui yra didelė, teismui net neturint jokių duomenų apie faktinę jo turtinę padėtį, nelaikytinas nei pagrįstu, nei reikšmingu, sprendžiant dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo. Taip pat tokia teismo išvada prieštarauja minėtai sektinai teismų praktikai. 

16.       Apeliantas pateikė teismui įrodymus apie jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, kurio bendra vertė siekia apie 170 000 Eur. Ieškovė, savo ruožtu, kvestionuoja šiuos duomenis kaip nepakankamus konstatuoti apelianto gerą ir stabilią finansinę padėtį. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į aukščiau pateiktus išaiškinimus, taip pat aplinkybę, kad apelianto turimo turto areštas bet kokiu atveju savaime nesukuria materialinių vertybių, t. y. nepadidina jo ir nepagerina apelianto turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės, šie duomenys neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl apelianto sąžiningumo ir grėsmės būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

17.       Pritartina apeliantui, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą, kadangi asmens nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste teisės aktai nepreziumuoja, todėl šio išimtinio ir itin antrosios ginčo šalies interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus, todėl įrodinėjimo našta nagrinėjamu atveju tenka būtent šaliai, prašančiai taikyti tokius suvaržymus.

18.       Ieškovė nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė nei vieno objektyvaus įrodymo, iš kurių būtų galima spręsti apie tai, kad apeliantas neketina vykdyti jam teksiančių įpareigojimų, jeigu būtų priimtas ieškovės naudai teismo sprendimas. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateiktas nei vienas įrodymais grįstas argumentas, kurio pagrindu būtų galima suformuoti teismo nuomonę apie apelianto A. K. nesąžiningumą, sutiktina su apelianto argumentais, kad nėra nustatytas tikėtinas apelianto nesąžiningumas, siekiant ateityje išvengti galimai jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo, jeigu jo atžvilgiu reikalavimai bus patenkinti (CPK 178 straipsnis).

Dėl šalių interesų pusiausvyros

19.       Apeliaciniame skunde apeliantas taip pat nurodo, kad skundžiama nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones buvo pažeista bylos šalių teisių ir interesų pusiausvyra, kadangi areštavus jam priklausančias lėšas, esančias jo banko sąskaitoje, buvo suvaržyta teisė naudotis vieninteliu pajamų šaltiniu – gaunama pensija. Šiuo aspektu pažymėtina, kad teismo turi būti parenkamos tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės visuomet sukelia nepatogumų asmeniui, kuriam jos taikomos. Tačiau įstatymų leidėjas, siekdamas užtikrinti teisingumo, proporcingumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą bei šalių interesų pusiausvyrą, CPK 145 straipsnio 6 dalyje numatė teismui teisę areštavus skolininko lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, leisti su jomis atlikti tam tikras, teismo pripažintas būtinomis, operacijas, kurios turi būti nurodytos nutartyje. Šioje normoje taip pat numatyta, kad leisdamas atlikti tam tikras operacijas, teismas nurodo antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti.

20.       Iš skundžiamos nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas taikytinas laikinąsias apsaugos priemones minėtų principų nepažeidė, kadangi pirmiausia areštavo apeliantui priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei turtines teises, leidžiant šiuo turtu naudotis, o tik jo nesant pakankamai – areštuoti pinigines lėšas. Iš areštuotų piniginių lėšų teismas leido atsiskaityti su ieškove pagal pareikštą ieškinį bei disponuoti lėšų suma, reikalinga būtiniausiems poreikiams tenkinti. Be kita ko, taip pat nurodė antstoliui, kad jis turi nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota apelianto bei kitų atsakovų būtiniausiems poreikiams tenkinti.

21.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia apelianto dėmesį, kad CPK 147 straipsnio
1 dalyje numatoma, kad apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui tada, kai teismas mano, jog tai būtina, todėl pirmosios instancijos teismas, nenustatęs būtinybės pranešti apeliantui apie prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, jokių procesinių teisės normų nepažeidė. Būtent tokios pozicijos laikomasi aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo
2016 m. kovo 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-629-196/2016, 2017 m. vasario 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017). Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisė būti išklausytam tokiems proceso dalyviams, kuriems iš anksto nepranešama apie laikinųjų apsaugos priemonių prašymo nagrinėjimą, suteikiama vėliau, t. y. jiems kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą su atskiruoju skundu dėl priimtos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, kartu su juo pateikiant ir įrodymus (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1417-464/2015, 2017 m. vasario
2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017). Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas, apeliantui nepranešdamas apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą, civilinio proceso teisės normų nepažeidė, kadangi apeliantui nebuvo apribota galimybė apskųsti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės bei pateikti jo manymu reikšmingus ginčo nagrinėjimui įrodymus.

Dėl bylos baigties

22.       Byloje nesant jokių duomenų, patvirtinančių atsakovų siekį jų turimą turtą paslėpti, perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti, konstatuotina neegzistuojant grėsmei ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui ateityje, o nesant bent vienai iš dviejų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinų sąlygų, jų taikymas negalimas. Dėl šios priežasties atsakovo atskirasis skundas laikytinas pagrįstu, o skundžiama nutarties dalis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetamas, kita nutarties dalis paliktina nepakeista (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 22 d. nutarties dalį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „KDS grupė“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo A. K. atžvilgiu atmesti.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą. 

Teisėjas                        Kazys Kailiūnas