Civilinė byla Nr. e3K-3-104-378/2025

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02967-2022-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.8; 3.2.4.4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gegužės 22 d.

Vilnius

        Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (pranešėja), Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas) ir Eglės Zemlytės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei S. G. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto ir kreditorių finansinių reikalavimų padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo ir kitų santuokos nutraukimo pasekmių, ir pagal atsakovės S. G. priešieškinį ieškovui V. J. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, santuokos metu įgyto turto padalijimo ir kompensacijos priteisimo; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė SEB bankas, L. P.; tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, E. J., J. G., R. J., R. P.; institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimą, nukrypstant nuo lygių dalių principo, bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo būdo parinkimą ir įrodinėjimo pareigos paskirstymą sprendžiant dėl kompensacijos už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovas prašė teismo:

2.1.                      nutraukti ieškovo ir atsakovės santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

2.2.                      nustatyti, kad santuokos nutraukimas pasekmes šalių turtinėms teisėms sukėlė nuo 2019 m. lapkričio 1 d.;

2.3.                      nustatyti šalių nepilnamečių vaikų L. J. (duomenys neskelbtini), A. J. (duomenys neskelbtini) ir I. J. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su atsakove;

2.4.                      nustatyti ieškovo bendravimo su vaikais tvarką;

2.5.                      iš ieškovo priteisti vaikams išlaikyti po 150 Eur per mėnesį, iki vaikai baigs bendrojo lavinimo mokyklą; išlaikymas pervedamas į atsakovės banko sąskaitą, indeksuojant išmokas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti atsakovę;

2.6.                      priteisti ieškovui jo vardu registruotas 15 000 Eur vertės AB SEB banko vardines akcijas;

2.7.                      priteisti ieškovui 100 vnt. UAB „Baltic Technical Technological Solutions“ paprastųjų vardinių akcijų (vieneto vertė – 28,96 Eur, bendra akcijų vertė ? 2898 Eur), o atsakovei – 1/2 dalies kompensaciją ? 1449 Eur;

2.8.                      priteisti lygiomis dalimis atsakovei ir ieškovui 594 vnt. UAB „Faktai LT“ paprastųjų vardinių akcijų (vieneto vertė – 28,96 Eur, bendra akcijų vertė ? 17 202,24 Eur);

2.9.                      nutraukiant santuoką, ieškovui ir atsakovei asmeninės nuosavybės teise lygiomis dalimis priteisti: 1) butą (duomenys neskelbtini); 2) 1/80 žemės sklypo dalį daugiaaukščių gyvenamųjų namų statybos paskirties (duomenys neskelbtini); 3) 1/19 dalį negyvenamosios patalpos – automobilių saugojimo aikštelės (duomenys neskelbtini); 4) baldus ir buitinę techniką, namų apyvokos reikmenis (kilnojamąjį turtą), esančius bute (duomenys neskelbtini); 5) butą (bendrabučio tipo) (duomenys neskelbtini); 6) negyvenamąją patalpą – garažą (duomenys neskelbtini); 7) žemės sklypą (duomenys neskelbtini) su statiniais – sodo nameliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 8) žemės sklypą (duomenys neskelbtini); 9) žemės sklypą (duomenys neskelbtini);

2.10.                      atsakovei priteisti „Suzuki Reno“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (2000 Eur vertės);

2.11.                      priteisti ieškovui iš atsakovės 32 529,60 Eur kompensaciją dėl laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 1 d. ieškovo patirtų išlaidų, vykdant bendrus šalių šeimos piniginius įsipareigojimus, ir 1000 Eur kompensaciją už ieškovei atitenkantį automobilį „Suzuki Reno“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

2.12.                      nustatyti, kad prievolė kreditoriui AB SEB bankui po santuokos nutraukimo pagal 2007 m. birželio 26 d. kredito sutartį Nr. 0450718013194-13 su vėlesniais jos pakeitimais lieka ieškovo ir atsakovės solidarioji prievolė;

2.13.                      nustatyti ieškovui ir atsakovei buto (duomenys neskelbtini) naudojimo tvarką pagal ieškovo pateiktą 2023 m. liepos 1 d. MB „RK Projektas“ parengtą vidaus patalpų naudojimo tvarką;

2.14.                      nustačius, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms pasekmes sukėlė nuo 2019 m. lapkričio 1 d., nustatyti, kad skolos kreditoriams: 1) 3500 Eur skola R. J., 7320 Eur skola J. G., 9000 Eur skola E. J., 10 162 Eur skola R. P., yra dalinės ir po santuokos nutraukimo ieškovas asmeniškai mokės R. J. 1750 Eur skolą, J. G. – 3660 Eur skolą, E. J. – 4500 Eur skolą, R. P. – 5081 Eur skolą; 2) 1500 Eur skola R. J., 10 430 Eur skola J. G., 3000 Eur skola E. J. ir 3500 Eur skola L. P. yra asmeninės ieškovo skolos ir jas ieškovas vykdys asmeniškai;

arba nustačius, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms pasekmes sukėlė nuo 2021 m. gegužės 1 d., nustatyti, kad skolos kreditoriams: 1) 9000 Eur skola E. J., 10 162 Eur skola R. P., 5000 Eur skola R. J., 10 220 Eur skola J. G., yra dalinės ir po santuokos nutraukimo ieškovas asmeniškai mokės E. J. 4500 Eur skolą, R. P. – 5081 Eur skolą, J. G. – 5110 Eur skolą; 2) 3000 Eur skola E. J., 7530 Eur skola J. G., 3500 Eur skola L. P. yra asmeninės ieškovo skolos ir jas ieškovas vykdys asmeniškai;

arba nustačius, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms pasekmes sukėlė nuo 2022 m. gegužės 9 d., nustatyti, kad skolos kreditoriams: 1) 9000 Eur skola E. J., 10 162 Eur skola R. P., 5000 Eur skola R. J., 12 085 Eur skola J. G., yra dalinės ir po santuokos nutraukimo ieškovas asmeniškai mokės E. J. 4500 Eur skolą, R. P. – 5081 Eur skolą, J. G. – 6042 Eur skolą; 2) 3000 Eur skola E. J., 5665 Eur skola J. G., 3500 Eur skola L. P. yra asmeninės ieškovo skolos ir jas ieškovas vykdys asmeniškai.

3.       Ieškovas nurodė, kad 2000 m. spalio 25 d. (duomenys neskelbtini)  šalys sudarė santuoką, 2012 m. sausio 10 d. šalių santuoka buvo įtraukta į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus aktų įrašus. Šalims santuokoje gimė trys vaikai: (duomenys neskelbtini).

4.       Šalių santuoka iširo dėl abiejų šalių kaltės, kadangi abi šalys pažeidė tarpusavio supratimo, moralės bei pagarbos vienas kitam pareigą, dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Šalys gyvena skyrium ir bendro ūkio neveda nuo 2019 m. lapkričio 1 d., todėl ieškovas nuo šios datos prašė taikyti santuokos nutraukimo teisines pasekmes.

5.       Ieškovas sutiko, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove, prašė nustatyti ieškinyje nurodytą jo bendravimo su vaikais tvarką ir priteisti iš jo vaikams išlaikyti po 150 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui.

6.       Ieškovas nurodė, kad santuokos metu šalys įgijo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą: 1) butą (duomenys neskelbtini) pagal 2008 m. birželio 10 d. pirkimo–pardavimo sutartį (vertė pagal 2023 m. liepos 18 d. rinkos vertės nustatymo ataskaitą – 222 000 Eur; 1/2 dalies vertė ? 111 000 Eur); 2) 1/80 dalį žemės sklypo, daugiaaukščių gyvenamųjų namų statybos paskirties, (duomenys neskelbtini) (1/2 dalies vertė ? 3125 Eur); 3) 1/19 dalį negyvenamosios patalpos – automobilių saugojimo aikštelės (duomenys neskelbtini), kurios vertė pagal 2023 m. liepos 18 d. vertinimą yra 9700 Eur (1/2 dalies vertė ? 4850 Eur); 4) baldus ir buitinę techniką, namų apyvokos reikmenis, pagal 2023 m. rugsėjo 8 d. ieškovo teikiamą sąrašą, esančius bute (duomenys neskelbtini) (bendra vertė – 5875 Eur, 1/2 dalies vertė ? 2937 Eur); 5) bendrabučio tipo butą (duomenys neskelbtini) (1/2 dalies vertė ? 6750 Eur); 6) negyvenamąją patalpą – garažą (duomenys neskelbtini) (1/2 dalies vertė ? 1050 Eur); 7) žemės sklypą su statiniais (duomenys neskelbtini) (1/2 dalies vertė ? 1622 Eur); 8) sodo namelį (duomenys neskelbtini) (1/2 dalies vertė ? 3360 Eur); 9) šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (1/2 dalies vertė ? 96 Eur); 10) žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (1/2 dalies vertė ? 1410 Eur); 11) žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (1/2 dalies vertė ? 7550 Eur). Visą šį turtą atsakovas prašė priteisti šalims lygiomis dalimis natūra.

7.       Ieškovas nurodė, kad butas (duomenys neskelbtini) yra šeimos būstas, jame gyvena atsakovė ir nepilnamečiai šalių vaikai. Šis butas turėtų būti šalims padalytas lygiomis dalimis natūra, kadangi, jei visas butas būtų priteistas atsakovei, ši galėtų jį parduoti ir pabloginti vaikų padėtį. Be to, jei butas būtų priteistas kuriai nors šaliai asmeninės nuosavybės teise, kitai šaliai priteisiant kompensaciją, šalys viena kitai neturės galimybės sumokėti kompensacijos.

8.       Santuokos metu 2015 m. gruodžio 17 d. ieškovas įsigijo 594 vnt. UAB „Faktai LT“ akcijų (vieneto vertė – 28,96 Eur, bendra akcijų vertė – 17 202,24 Eur), 2016 m. spalio 24 d. – 100 vnt. UAB „Baltic Technical Technological Solutions“ akcijų (vieneto vertė – 28,96 Eur, bendra akcijų vertė ? 2898 Eur). Ieškovo vardu AB SEB banke įregistruota vardinių akcijų (15 000 Eur vertės), kurias jis įsigijo panaudodamas asmenines lėšas, gautas iš trečiųjų asmenų suteiktų jam paskolų. Ieškovas prašė priteisti lygiomis dalimis šalims 594 vnt. UAB „Faktai LT“ akcijų (1/2 dalies akcijų vertė ? 8601 Eur), taip pat priteisti atsakovei iš ieškovo 1449 Eur kompensaciją už 1/2 UAB „Baltic Technical Technological Solutions“ akcijų dalį, o ieškovui priteisti AB SEB banko ieškovo vardu registruotas vardines akcijas (15 000 Eur vertės).

9.       Ieškovas kartu su atsakove turi įsipareigojimų AB SEB bankui pagal santuokos metu 2007 m. birželio 26 d. sudarytą kredito sutartį Nr. 0450718013194-13, kurios įvykdymui užtikrinti įkeistas butas (duomenys neskelbtini) ir kitas nekilnojamasis turtas. Ieškovas prašė nustatyti, kad prievolės kreditoriui AB SEB bankui po santuokos nutraukimo lieka ieškovo ir atsakovės solidariosios prievolės.

10.       Ieškovas taip pat prašė priteisti jam iš atsakovės 33 529,60 Eur kompensaciją, kurią kildina iš savo paties laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 1 d. patirtų išlaidų, vykdant bendrus šalių šeiminius piniginius įsipareigojimus, be kita ko, už atsakovės savavališkai, be ieškovo žinios, pasiimtus 25 000 Eur šeimos santaupų – 12 500 Eur (panaudojo ne šeimos poreikiams tenkinti).

11.       Ieškovas 2025 m. gegužės 10 d. patikslino ieškinio reikalavimą, nurodydamas, kad jis nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2024 m. gegužės 25 d. pagal solidarųjį įsipareigojimą AB SEB bankui sumokėjo atsakovei tenkančią 10 021,34 Eur paskolos dalį. 2023 m. lapkričio 7 d. ieškovas sumokėjo ir šalims priklausančio turto mokesčius (45,05 Eur žemės mokesčio, tenkančio atsakovės daliai).

12.       Atsakovė su ieškiniu sutiko iš dalies, pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė:

12.1.                      nutraukti šalių santuoką dėl ieškovo kaltės;

12.2.                      nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo civilinės bylos teisme iškėlimo dienos, t. y. nuo 2022 m. gegužės 9 d.;

12.3.                      nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su atsakove; 

12.4.                      nustatyti ieškovo bendravimo su vaikais tvarką;

12.5.                      priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 250 Eur kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. 2022 m. gegužės 9 d., iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymui mokamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti atsakovę;

12.6.                      priteisti iš ieškovo išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimą, skaičiuojamą periodinėmis mėnesio išmokomis po 250 Eur kiekvienam nepilnamečiam vaikui už laikotarpį nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. 2022 m. gegužės 9 d., iš viso 9000 Eur (250 Eur × 3 vaikai × 12 mėn.). Priteisiamą įsiskolinimo sumą sumažinti ieškovo per laikotarpį nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. gegužės 9 d. sumokėta vaikams išlaikyti suma – 1775 Eur (iš viso priteisti 7225 Eur); priteisto išlaikymo įsiskolinimo tvarkytoja uzufrukto teise paskirti atsakovę;

12.7.                      santuokoje šalių įgytą turtą ir turtines prievoles padalyti taip:

12.7.1.                      atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti: 1) butą, 1/80 žemės sklypo dalį, daugiaaukščių gyvenamųjų namų statybos paskirties, 1/19 dalį negyvenamosios patalpos – automobilių saugojimo aikštelės (duomenys neskelbtini); 2) baldus, buitinę techniką, namų apyvokos reikmenis, esančius bute (duomenys neskelbtini); 3) nekeisti solidariosios šalių prievolės kreditoriui AB SEB bankui pagal 2008 m. birželio 26 d. kredito sutartį Nr. 0450718013194-13, tačiau nustatyti, kad piniginę prievolę kreditoriui AB SEB bankui pagal kredito sutartį šiam turtui įgyti vykdys asmeniškai atsakovė; 4) priteisti ieškovui iš atsakovės 1/3 dalies nekilnojamojo turto vertės kompensaciją – 43 085,50 Eur; 5) priteisti ieškovui 500 Eur kompensaciją už bute (duomenys neskelbtini) liekantį kilnojamąjį turtą (baldus, namų apyvokos daiktus); 6) atsakovei priteisti automobilį „Suzuki Reno“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o ieškovui už šį turtą – 300 Eur kompensaciją;

12.7.2.                      ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisti: 1) 2018 m. rugsėjo 27 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. K1AK-5743 įsigytą negyvenamąją patalpą – garažą (duomenys neskelbtini); 2) butą (bendrabučio tipo) (duomenys neskelbtini); 3) 2014 m. birželio 2 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 3062 įsigytą žemės sklypą ir jo priklausinius: sodo namelį ir šiltnamį (duomenys neskelbtini); 4) 2020 m. gegužės 12 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. DR-2175 įsigytą žemės sklypą (duomenys neskelbtini); 5) 2017 m. liepos 31 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. DR-3850 įsigytą žemės sklypą (duomenys neskelbtini); 6) 594 vnt. UAB „Faktai LT“ paprastųjų vardinių akcijų; 7) 100 vnt. UAB „Baltic Technical Technological Solutions“ paprastųjų vardinių akcijų; 8) AB SEB banko ieškovo vardu registruotas 15 000 Eur vertės vardines akcijas; 9) butą (duomenys neskelbtini), įgytą 2005 m. kovo 10 d., paveldėjimo teisės liudijimo Nr. K1AK-4346; 10) negyvenamąją patalpą – garažą (duomenys neskelbtini), įgytą 2005 m. kovo 10 d., paveldėjimo teisės liudijimo Nr. K1AK-4346;

12.7.3.                      atsakovei už ieškovui tenkančią didesnę santuokoje įgyto bendro turto dalį priteisti 49 500,12 Eur kompensaciją;

12.7.4.                      atsakovei iš ieškovo priteisti 3765 Eur kompensaciją už pastato (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų remontą (pastato, kuriame yra butas, renovaciją), t. y. asmeninės nuosavybės teise ieškovui priklausančio turto pagerinimą bendrosios nuosavybės teise šalims priklausančiomis lėšomis; 

12.8.                      atlikus šalių tarpusavio kompensacijų įskaitymą, atsakovės naudai iš ieškovo priteisti 9379,62 Eur kompensaciją ((49 500,12 Eur + 3 765 Eur) – (43 085,50 Eur + 300 Eur + 500 Eur) = 9379,62 Eur);

12.9.                      priteisti atsakovei iš ieškovo 2000 Eur neturtinei žalai, patirtai santuokai nutrūkus dėl atsakovo kaltės, atlyginti.

13.       Atsakovė nurodė, kad šalių santuoka nutrūko dėl ieškovo kaltės, kadangi jis dar iki gyvenimo skyrium pradžios, t. y. ne vėliau kaip nuo 2019 m. rugpjūčio mėnesio, buvo neištikimas atsakovei su moterimi, su kuria dabar gyvena. Atsakovė patyrė itin gilius dvasinius išgyvenimus, stresą, todėl atsakovas turi jai atlyginti patirtą neturtinę žalą.

14.       Atsakovė nesutiko su ieškovo prašymu nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2019 m. lapkričio 1 d. Atsakovės vertinimu, ieškovas tokio prašymo negali reikšti, nes santuoka iširo būtent dėl jo kaltės, todėl teismas šiuo atveju turėtų nustatyti, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo bylos iškėlimo teisme arba, jei teismas nesutiktų su tokia atsakovės pozicija, – nuo šalių faktinio gyvenimo skyriumi dienos, t. y. nuo 2021 m. gegužės 1 d.

15.       Atsakovės vertinimu, ieškovo prašoma nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka neatitinka geriausių vaikų interesų ir tėvų teisių bei pareigų savo vaikams lygiateisiškumo principo, kadangi nepagrįstai daug privalomų vykdyti pareigų nustato atsakovei.

16.       Santuokoje įgytas turtas tarp šalių negali būti dalijamas ieškovo prašomu būdu, t. y. natūra, lygiomis dalimis, kadangi santuoka iširo būtent dėl ieškovo kaltės. Atsakovės nepasitikėjimas ieškovu užkerta kelią šalims susitarti dėl natūra padalyto turto veiksmingo valdymo, naudojimo ir disponavimo juo. Turtą priteisus natūra, įvertinus, kad tarp šalių yra įtampa, tai tik didins šalių konfliktų skaičių, todėl turtas vienai šaliai priteistinas natūra, o kitai šaliai priteistina kompensacija.

17.       Butas (duomenys neskelbtini) yra atsakovės ir su ja gyvenančių šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, atsakovės pajamos nėra tokios, kad ji galėtų mokėti tokią didelę kompensaciją ieškovui už jai tenkančią buto dalį, buto negalima atidalyti natūra, todėl yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, atsakovei priteisiant 2/3 dalis, o ieškovui – 1/3 dalį buto. Pagal atsakovės pateiktą turto verčių ataskaitą, buto vertė yra 175 400 Eur, su juo susijusio 1/80 dalies žemės sklypo vertė – 100 Eur, 1/19 dalies negyvenamosios patalpos – automobilių saugojimo aikštelės – vertė yra 6500 Eur. Taigi bendra šio dalytino tarp šalių turto rinkos vertė yra 182 000 Eur. Dalijant šį turtą atsakovės prašomu būdu, ieškovui iš atsakovės priteistina kompensacija apskaičiuotina iš šios vertės atimant prievolių kreditoriui AB SEB bankui sumą, t. y.: 1/3 × (182 000 Eur – 52 743,48 Eur) = 43 085,50 Eur.

18.       Atsakovė nesutiko su ieškovo nurodytu vertybinių popierių padalijimo būdu. Atsakovė niekada nedalyvavo įmonių veikloje, nėra susipažinusi su jų valdymu, todėl negalėtų veiksmingai pasinaudoti įstatymais įmonių akcijų turėtojams suteikiamomis turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis ir šio turto valdyti ekonomiškai maksimaliai sau ir vaikams naudingais būdais. Veiksmingam tokio turto valdymui ir naudojimui trukdytų ir tarp šalių susiklostę priešiški santykiai. Be to, ieškovas prašo veikiančios ir pelną teikiančios UAB „Baltic Technical Technological Solutions“ akcijas asmeninės nuosavybės teise priteisti jam, atsakovei išmokant nedidelę kompensaciją, o veiklą sustabdžiusios ir jokios ekonominės naudos dabartiniu metu negaunančios UAB „Faktai LT“ akcijas prašo padalyti šalims lygiomis dalimis natūra. Atsakovės nuomone, visas šis turtas turėtų būti priteistas natūra ieškovui, o atsakovei sumokėtina šio turto 1/2 dalies kompensacija.

19.       Atsakovė taip pat nesutiko su ieškovo jam prašoma priteisti kompensacija, kildinama iš jo laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 1 d. patirtų išlaidų vykdant bendrus šeimos, t. y. solidariuosius, piniginius įsipareigojimus. Santuokos nutraukimo teisinių pasekmių atsiradimo pradžios terminas šioje byloje yra ginčo dalykas. Tik išsprendus šį klausimą, bus galima išspręsti ir ieškovo prašomų priteisti kompensacijų dydžių klausimus. Be to, dauguma išlaidų nepagrįstos, nes, pvz., ieškovas savo iniciatyva užrašė vaikus į treniruotes ir kt.

20.       Atsakovės vertinimu, ieškovas nepagrįstai prašo iš atsakovės jam priteisti 12 500 Eur, nurodydamas, kad šios lėšos, kurios, anot ieškovo, buvo skirtos šeimos poreikiams tenkinti, atsakovės buvo pasisavintos ir išleistos savo asmeniniams poreikiams. Ieškovas neįrodė, kad šios lėšos buvo ir kad jas atsakovė panaudojo ne bendriems šeimos interesams, kt.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

21.       Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2024 m. liepos 1 d. sprendimu:

22.       šalių santuoką nutraukė dėl ieškovo kaltės;

23.       po santuokos nutraukimo šalims paliko jų pavardes;

24.       nustatė, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2022 m. gegužės 16 d.;

25.       nustatė nepilnamečių šalių vaikų gyvenamąją vietą su atsakove;

26.       priteisė iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2022 m. gegužės 9 d., po 250 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumas sumokant iki einamojo mėnesio paskutinės dienos į atsakovės nurodytą banko sąskaitą, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, paskiriant atsakovę nepilnamečių vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise;

27.       nustatė ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką;

28.       padalijo santuokos metu įgytą bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalims priklausantį turtą:

28.1.                      atsakovei asmeninės nuosavybės teise skyrė butą su rūsiu (duomenys neskelbtini), su visais jame esančiais baldais, buitine technika, namų apyvokos reikmenimis, 1/19 dalį negyvenamosios patalpos – automobilių saugojimo aikštelės (duomenys neskelbtini), 1/80 dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini), transporto priemonę „Suzuki Reno“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

28.2.                      ieškovui asmeninės nuosavybės teise skyrė 0,0600 ha žemės sklypą, sodo namelį ir šiltnamį (duomenys neskelbtini), 0,1054 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), 0,0600 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), bendrabučio tipo butą (duomenys neskelbtini), garažą (duomenys neskelbtini), UAB „Baltic Technical Technological Solutions“ 100 vnt. paprastųjų vardinių akcijų (bendra vertė – 2898 Eur), UAB „Faktai LT“ 594 vnt. paprastųjų vardinių akcijų (bendra vertė – 17 202,24 Eur);

29.       priteisė ieškovui iš atsakovės 9410,16 Eur kompensaciją už atsakovei tenkančią didesnę turto dalį;

30.       pripažino, jog AB SEB banko akcijos, kurių vertė 15 000 Eur, yra asmeninė ieškovo nuosavybė;

31.       priteisė atsakovei iš ieškovo 3759,25 Eur kompensaciją už ieškovui priklausančio asmeninio turto pagerinimą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės lėšomis; 

32.       priteisė atsakovei iš ieškovo 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą;

33.       pripažino: 1) ieškovo ir trečiojo asmens J. G. 17 750 Eur sumos paskolos sutartinius santykius, nustatė, kad ši prievolė yra asmeninė ieškovo prievolė, ir priteisė trečiajam asmeniui J. G. iš ieškovo skolą; 2) ieškovo ir trečiojo asmens E. J. 12 000 Eur sumos paskolos sutartinius santykius, nustatė, kad ši prievolė yra asmeninė ieškovo prievolė, ir priteisė trečiajam asmeniui E. J. iš ieškovo skolą; 3) ieškovo ir trečiojo asmens R. J. 5000 Eur sumos paskolos sutartinius santykius, nustatė, kad ši prievolė yra asmeninė ieškovo prievolė, ir priteisė trečiajam asmeniui R. J. iš ieškovo 5000 Eur skolą; 4) ieškovo ir trečiojo asmens R. P. 10 162 Eur sumos paskolos sutartinius santykius, nustatė, kad ši prievolė yra asmeninė ieškovo prievolė, ir priteisė trečiajam asmeniui R. P. iš ieškovo 10 162 Eur skolą; 5) ieškovo ir trečiojo asmens L. P. 3500 Eur sumos paskolos sutartinius santykius, nustatė, kad ši prievolė yra asmeninė ieškovo prievolė, ir priteisė trečiajam asmeniui L. P. iš ieškovo 3500 Eur skolą;

34.       nustatė: 1) kad po santuokos nutraukimo šalys lieka solidariosiomis kreditoriaus AB SEB banko skolininkėmis dėl prievolių, kylančių iš būsto kreditavimo sutarties Nr. 0450718013194-13, vykdymo; 2) kad po santuokos nutraukimo prievoles AB SEB bankui savo sąskaita vykdo atsakovė, o jos įvykdytas prievolės kreditoriui vykdymas ieškovo nėra kompensuojamas; tuo atveju, jeigu, atsakovei nevykdant prievolių kreditoriui arba jas vykdant netinkamai, pastarojo reikalavimų bet kokios dalies įvykdymo būtų pareikalauta iš ieškovo, šis įgyja teisę reikalauti iš atsakovės savo įvykdytų prievolių pagal šią kreditavimo sutartį dalies kompensavimo.

35.       Teismas nurodė, kad į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus aktų įrašus 2012 m. sausio 10 d. įtraukta ieškovo ir atsakovės santuoka, šios santuokos metu šalims gimė trys vaikai.

36.       Teismas nusprendė, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovo kaltės – neištikimybės. Atsakovė patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą, todėl jai priteistina 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

37.       Kadangi santuoka nutraukiama dėl ieškovo kaltės, teismas nusprendė, kad ieškovas netenka teisės prašyti, jog būtų nustatyta, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo gyventi kartu. Teismas nutarė laikyti, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2022 m. gegužės 16 d.

38.       Tarp šalių nekilo ginčo dėl šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, teismas šalių vaikų gyvenamąją vietą nustatė su atsakove. Įvertinęs ginčo šalių ieškinio ir priešieškinio reikalavimus, teismas nustatė pakoreguotą ieškovo su vaikais bendravimo tvarką, taip pat priteisė iš ieškovo šalių vaikams išlaikyti po 250 Eur kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymo lėšas iki einamojo mėnesio paskutinės dienos pervedant į atsakovės nurodytą banko sąskaitą, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skyrė atsakovę.

39.       Teismas nurodė, kad tarp šalių iš dalies nekilo ginčo dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio buto (duomenys neskelbtini) padalijimo natūra – ieškovas butą prašė padalyti per pusę, teigdamas, kad jis neketina naudotis butu, nes šiuo metu gyvena kitur, savo dalimi jis leis naudotis šalių vaikams, taip pat prašė patvirtinti ir jo dalies naudojimo tvarką. Atsakovė prašė priteisti butą jai natūra, nukrypstant nuo lygių dalių principo, įvertinus tai, kad santuoka iširo dėl ieškovo neištikimybės, prašė priteisti jai 2/3 dalis, o atsakovui – 1/3 dalį buto, įvertinus, jog šis butas yra vieta, kurioje 3 šalių vaikai auga nuo pat gimimo ir kurioje sudarytos sąlygos būtiniesiems jų augimo bei ugdymo poreikiams tenkinti, o tai reiškia, jog geriausiai jų interesus saugiai aplinkai užtikrinti atitinka galimybės pasilikti šioje vietoje užtikrinimas.

40.       Teismas pripažino, kad tarp šalių susiklostė konfliktiški santykiai. Atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, siekdamas ateityje išvengti konfliktinių situacijų, susijusių su šalių bendravimu, be kita ko, dėl buto naudojimo tvarkos bei jo išlaikymo, suteikdamas prioritetą nepilnamečių vaikų teisėms į saugią ir ramią aplinką, teismas nusprendė, kad labiausiai šalių interesus atitiktų nekilnojamojo turto padalijimas, atsakovei pripažinus asmeninės nuosavybės teisę į butą, o ieškovui priteisiant kompensaciją. Teismas nutarė nukrypti nuo lygių dalių principo, įvertinęs šalių duomenis apie gaunamas pajamas ir tai, jog ieškovas yra įmonės direktorius ir akcininkas, turintis galimybę gauti daug didesnes pajamas nei atsakovė, todėl priteisė atsakovei 2/3 dalis buto (duomenys neskelbtini), o ieškovui – 1/3 dalį buto. Atsakovei teismas taip pat priteisė 1/80 dalį žemės sklypo ir dalį automobilių saugojimo aikštelės, susijusių su butu (duomenys neskelbtini). 

41.       Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl dalijamo nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) vertės bei mokėtinos kompensacijos. Šalys nepasinaudojo galimybe teikti į bylą aktualius duomenis jų prašomai nustatyti turto vertei pagrįsti. Ieškovo pateiktoje UAB ,,RESTO Group“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad buto su rūsiu, adresas: (duomenys neskelbtini) rinkos vertė vertinimo dieną, t. y. 2023 m. liepos 18 d., yra 222 000 Eur; automobilių saugojimo aikštelės dalies, adresas: (duomenys neskelbtini) rinkos vertė vertinimo dieną, t. y. 2023 m. liepos 18 d., yra 9700 Eur, 1/80 dalies žemės sklypo vertė – 6250 Eur, iš viso šių 3 objektų vertė – 237 950 Eur. Tuo tarpu atsakovės pateiktoje UAB „Verslavita“ buto su priklausiniais vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad turto (1/80 žemės sklypo, buto ir automobilių saugojimo aikštelės) (duomenys neskelbtini) rinkos vertė jos nustatymo dieną (2023 m. spalio 27 d.) yra 182 000 Eur. Teismas, įvertinęs skirtingus šalių pateiktus duomenis dėl galimos turto vertės, nutarė vadovautis pateiktų duomenų vidurkiu ir nutarė laikyti, kad dalytino buto vertė yra 209 975 Eur.

42.       Byloje nustatyta, kad ieškovas, atsakovė ir trečiasis asmuo AB SEB bankas 2007 m. birželio 26 d. sudarė kreditavimo sutartį Nr. 0450718013194-13 butui (duomenys neskelbtini) pirkti. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pagal minėtą sutartį negrąžinto kredito suma 2024 m. gegužės 27 d. sudarė 50 621,20 Eur. Taigi šalims priklausančio buto vertė, atėmus skolinius įsipareigojimus, sudaro 159 353,80 Eur; buto vertė, įvertinus paskolą, yra 159 353,80 Eur. Atsakovės 2/3 dalis sudaro 106 235,87 Eur, ieškovo 1/3 dalį sudaro 53 117,93 Eur. Teismas, nusprendęs atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti butą (duomenys neskelbtini) nutarė priteisti iš atsakovės ieškovui už nurodytą turtą 53 117,93 Eur kompensaciją.

43.       Teismas nutarė nustatyti, kad santuokos nutraukimo prievoles kreditoriui AB SEB bankui, kylančias iš kreditavimo sutarties Nr. 0450718013194-13, vykdys atsakovė, o jos įvykdytas prievolių kreditoriui įvykdymas ieškovo nekompensuojamas; tuo atveju, jeigu, atsakovei nevykdant prievolių kreditoriui arba jas vykdant netinkamai, pastarojo reikalavimų bet kokios prievolės dalies įvykdymo būtų pareikalauta iš ieškovo, šis įgyja teisę reikalauti iš atsakovės savo įvykdytų prievolių pagal kreditavimo sutartį Nr. 0450718013194-13 dalies kompensavimo.

44.       Tarp šalių byloje kilo ginčas dėl kilnojamųjų daiktų vertės. Teismas nustatė, kad ieškovas prašė bute, adresas: (duomenys neskelbtini), esančius baldus, buitinę techniką, namų apyvokos reikmenis (kilnojamąjį turtą pagal 2023 m. rugsėjo 8 d. teikiamą sąrašą), kurių ieškovo nurodoma vertė 5875 Eur, palikti atsakovei, o ieškovui priteisti 1/2 dalį jų vertės, t. y. 2937 Eur kompensaciją. Atsakovė su tokiu prašymu nesutiko iš dalies, nurodė, jog priteistina kompensacijos suma sudarytų ne didesnę kaip 500 Eur sumą. Šalims nepasinaudojus pasiūlyta teise paskirti ekspertizę, siekiant nustatyti objektyvią visų ginčo kilnojamųjų daiktų vertę, teismas daiktų vertę nustatė pagal vidurkį – 3187,50 Eur. Atsakovei priteisus kilnojamuosius daiktus, ieškovui kompensuotina 1/2 dalis turto vertės – 1593,75 Eur.

45.       Tarp šalių nekilo ginčo dėl santuokoje įgytos transporto priemonės „Suzuki Reno“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1000 Eur vertės) priteisimo atsakovei, todėl teismas nusprendė ją priteisti atsakovei, o ieškovui priteisti 500 Eur kompensaciją už atsakovei tenkančią didesnę turto dalį.

46.       Tarp šalių nekilo ginčo dėl žemės sklypo, adresas: (duomenys neskelbtini) vertės nustatymo, šalys prašė vadovautis VĮ Registrų centro nustatyta verte – 15 000 Eur.

47.       Dėl anksčiau nurodytų kitų 2 žemės sklypų (duomenys neskelbtini) teismas nusprendė, jog ieškovo prašoma taikyti VĮ Registrų centro vertė yra atlikta masinio vertinimo būdu, o atsakovės į bylą pateiktos turto vertinimo ataskaitos atliktos įvertinus individualias objekto savybes, todėl yra tikslesnės. Teismas nustatė, kad sodo namelio, šiltnamio ir 0,0600 ha žemės sklypo, esančių  (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 17 800 Eur, o 0,0600 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 6600 Eur.

48.       Teismas, atsižvelgdamas į šalių konfliktinius santykius ir šiuo metu susiklosčiusio ieškovo faktinio naudojimosi šiais sklypais ir jų efektyvesnio panaudojimo galimybes, nutarė šiuos žemės sklypus priteisti ieškovui kaip asmeninę nuosavybę, o atsakovei priteisti kompensaciją. Įvertinęs tai, kad bendra turto vertė sudaro 39 400 Eur, teismas nusprendė priteisti atsakovei iš ieškovo 19 700 Eur kompensaciją.

49.       Tarp šalių nekilus ginčui ir nustačius, kad patalpa – butas (duomenys neskelbtini) ir negyvenamoji patalpa – garažas (duomenys neskelbtini), yra asmeninė ieškovo nuosavybė, šį turtą teismas pripažino ieškovo asmenine nuosavybe ir jo tarp šalių nedalijo.

50.       Teismas, nustatęs, kad už pastato (duomenys neskelbtini) renovaciją ieškovas atsiskaitė iš pajamų, gautų už pastate esančio buto nuomą, nusprendė, jog ieškovas už jam priklausančio buto renovaciją sumokėjo iš asmeninio buto nuomos gautų lėšų, o tai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, yra pripažįstama bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, todėl atsakovei iš ieškovo priteistina 1/2 dalis ieškovo sumokėtos kredito dalies – 3759,25 Eur (7518,50 Eur : 2) kompensacija už ieškovo asmeninio turto pagerinimą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės lėšomis.

51.       Teismas nustatė, kad, tarp šalių nekilus ginčui dėl bendrabučio tipo buto (duomenys neskelbtini) vertės nustatymo, šis turtas priteistinas ieškovui asmeninės nuosavybės teise, atsakovei priteisiant 1/2 dalies buto vertės kompensaciją – 6750 Eur.

52.       Tarp šalių kilus ginčui dėl ieškovo prašyto šalims priteisti po 1/2 dalį garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertės nustatymo, ieškovas nurodė, kad šio turto vertė, VĮ Registrų centro duomenimis, sudaro 2100 Eur, pagal UAB „Capital Commercial“ 2023 m. kovo 21 d. vertinimą – nuo 6870 Eur iki 9864 Eur. Atsakovė nurodė, kad turto vertė pagal UAB „Resto Group“ 2023 m. spalio 12 d. atsakymą į paklausimą 2023 m. spalio 12 d. buvo 11 000 Eur. Teismas šalių pateiktus duomenis laikė aktualesniais nei VĮ Registrų centro nurodytus vertinimus, kurie atlikti masinio vertinimo būdu, todėl turto vertę nustatė pagal pateiktų duomenų vidurkį bei laiką – 8935 Eur. Priteisus šį turtą ieškovui, atsakovei nuspręsta priteisti 4467,50 Eur kompensaciją, kurią sudaro 1/2 dalis šio turto vertės.

53.       Tarp šalių nekilus ginčui dėl UAB „Baltic Technical Technological Solutions“ akcijų vertės ir padalijimo, teismas nusprendė, kad 100 vnt. vardinių paprastųjų akcijų, kurių vieneto vertė – 28,96 Eur, bendra akcijų vertė ? 2898 Eur, priteistinos ieškovui asmeninės nuosavybės teise, o atsakovei priteistina 1/2 dalis akcijų vertės, t. y. 1449 Eur.

54.       Tarp šalių kilus ginčui dėl UAB „Faktai LT“ akcijų padalijimo būdo, ieškovui teigiant, kad įmonei inicijuotas likvidavimas, jos akcijų vertė sukelta, tačiau nepasinaudojus teise skirti vertei nustatyti ekspertizę, teismas nusprendė, kad UAB „Faktai LT“ akcijų vieneto vertė yra 28,96 Eur, bendra 594 vnt. vardinių paprastųjų akcijų vertė – 17 202,24 Eur (pagal VĮ Registrų centro duomenis). Teismas, įvertinęs tai, kad įmonė buvo valdoma ir įkurta ieškovo, atsakovė neturi praktinių įgūdžių, susijusių su vadovavimu įmonei ar jos valdymu, šias akcijas nusprendė priteisti ieškovui, o atsakovei – 1/2 dalies vertės kompensaciją – 8601,12 Eur.

55.       Ieškovas prašė priteisti jam 1/2 dalį 25 000 Eur šeimos santaupų – 12 500 Eur, kadangi atsakovė pasiėmė 25 000 Eur grynaisiais pinigais šeimos santaupų ir šias lėšas panaudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Šiam reikalavimui pagrįsti ieškovas 2023 m. rugsėjo 12 d. į bylą pateikė 2022 m. gegužės 2 d. darytą garso įrašą. Atsakovė teismo posėdžio metu teigė, kad nėra duomenų, kada darytas garso įrašas, ir kad šis įrašas buvo padarytas ieškovo iniciatyva, atsakovei nežinant, ieškovo nurodomomis priemonėmis ir darytas provokacijos tikslais, kryptingai formuluojant atitinkamus klausimus. Atsakovės atstovas nurodė, kad negalima vadovautis šiuo garso įrašu, nes jis neatitinka leistinumo reikalavimų. Ieškovas pateikė į bylą paaiškinimą, kad garso įrašas darytas mobiliuoju telefonu „Huawei P30 Pro“ pokalbio su atsakove metu, t. y. 2022 m. gegužės 2 d., vėliau garso įrašas buvo perkeltas į kompiuterį. Įrodymų, kad ieškovas naudojo sekimo įrangą, į bylą nėra pateikta (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis). Byloje taip pat nėra įrodymų, jog garso įrašas buvo padarytas kitais tikslais, o ne ieškovo pažeistoms teisėms apginti, todėl jis atitinka teismų praktikoje suformuluotus įrodymų leidžiamumo kriterijus, padarytas nepažeidžiant atsakovės privatumo ir laikytinas leistina įrodinėjimo priemone (CPK 177 straipsnis). Teismui konstatavus, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos bylos iškėlimo, t. y. 2022 m. gegužės 16 d., ieškovui nurodžius, jog garso įrašas darytas 2022 m. gegužės 2 d., o moteriškam balsui, panašiam į atsakovės, patvirtinus, kad pinigų nėra ir jie buvo išleisti vaikų išlaikymui, vaikų išlaidoms, ieškovo reikalavimas dėl 12 500 Eur atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CK 3.98 straipsnio 3 dalis, CPK 178, 185 straipsniai).

56.       Kadangi santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2022 m. gegužės 16 d., teismas nusprendė, kad iš atsakovės ieškovui priteistina 1/2 dalis ieškovo nurodytų išlaidų, susijusių su komunalinėmis paslaugomis ir kt. paslaugomis, t. y. 4482,20 Eur.

57.       Teismas nusprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog vienai ar kitai šaliai susidarė išlaikymo įsiskolinimas ar ieškovo prašomos priteisti išlaidos, susijusios su vaikų išlaikymu, taip pat ir pagrindo konstatuoti, kad ieškovas neteikė vaikams išlaikymo, todėl ieškovo ir atsakovės reikalavimų dėl vaikų išlaikymo išlaidų kompensavimo ir įsiskolinimo priteisimo netenkino.

58.       Teismas konstatavo, kad trečiųjų asmenų E. J., R. J., J. G. ir R. P. ieškovui suteiktos paskolos yra jo asmeninės skolos, todėl priteistinos iš ieškovo. Ieškovas už asmenines skolas įsigijo AB SEB banko akcijų (15 000 Eur vertės), todėl teismas jas pripažino asmenine ieškovo nuosavybe ir jų tarp šalių nedalijo.

59.       Teismas konstatavo, kad ieškovui atsakovės mokėtina kompensacijų suma už tenkančią turto dalį sudaro 55 211,68 Eur (53 117,93 Eur + 1593,75 Eur + 500 Eur), atsakovei ieškovo mokėtina suma – 45 801,52 Eur (19 700 Eur + 4467,50 Eur + 6750 Eur + 4833,90 Eur + 1449 Eur + 8601,12 Eur). Atlikus priteistinų kompensacijų įskaitymą už anksčiau priteistą turtą (butus, transporto priemonę, žemės sklypus, garažą, kilnojamąjį turtą), ieškovui iš atsakovės priteistina 9410,16 Eur kompensacija už atsakovei tenkančią didesnę turto dalį (55 211,68 Eur – 45 801,52 Eur).

60.       Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2024 m. gruodžio 19 d. nutartimi paliko iš esmės nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, patikslinusi teismo nustatytą ieškovo bendravimo su vaikais tvarką. 

61.       Kolegija iš esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis šiais klausimais: dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės, neturtinės žalos, padarytos santuokos nutraukimu, atlyginimo, datos, nuo kurios santuokos nutraukimas sukelia teisines pasekmes šalių turtinėms teisėms, nustatymo, bute (duomenys neskelbtini), esančių kilnojamųjų daiktų padalijimo, žemės sklypų, buto (duomenys neskelbtini) ir garažo verčių.

62.       Kolegija pagal nusistovėjusią ieškovo bendravimo su vaikais tvarką nusprendė patikslinti pirmosios instancijos teismo nustatytos ieškovo bendravimo su vaikais tvarkos 2 punktą, nurodydama, kad ieškovas bendrauja su vaikais nelyginiais kalendoriniais metais šv. Kūčių dieną, abi šv. Kalėdų dienas ir pirmąją vaikų žiemos (Kalėdų) atostogų savaitę.

63.       Dėl santuokoje įgyto buto (duomenys neskelbtini) padalijimo kolegija nurodė, kad trijų šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, vaikai su atsakove nuo gimimo gyvena šiame bute. Šalys augina skirtingų lyčių vaikus – berniuką ir dvi mergaites. Vaikai yra mokyklinio (tuoj bus mokyklinio) amžiaus, du vaikai yra paaugliai, taigi, jiems reikalingos tinkamos gyvenimo sąlygos ne tik leisti laisvalaikį, bet ir ruošti pamokas, turėti asmeninę erdvę. Butas yra 4 kambarių. Šį butą padalijus šalims lygiomis dalimis, atsakovei su trimis šalių vaikais tektų naudotis dviem kambariais. Dėl to yra pagrindas vertinti, kad tokios sąlygos nėra pakankamos tinkamam trijų šalių vaikų fiziniam, protiniam ir socialiniam vystymuisi. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, dalydamas tarp šalių šį butą, nukrypo nuo lygių dalių principo ir ieškovui skyrė 1/3 dalį, o atsakovei – 2/3 dalis buto.

64.       Dėl akcijų padalijimo kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovui UAB „Baltic Technical Technological Solutions“ akcijas, o atsakovei – 1/2 dalies šių akcijų vertės kompensaciją, atsižvelgė į tai, kad taip padalyti šias akcijas prašė ieškovas, o atsakovė tokiam prašymui neprieštaravo. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovui UAB „Faktai LT“ akcijas, o atsakovei – 1/2 dalies jų vertės kompensaciją, atsižvelgė į tai, kad ši įmonė buvo įsteigta ir valdoma ieškovo, atsakovė neturi įgūdžių ar išsilavinimo, susijusio su įmonių valdymu, santuokos metu ieškovo įsteigtų įmonių veikloje nedalyvavo. Tokiais pačiais motyvais galėtų būti remiamasi ir sprendžiant dėl UAB „Baltic Technical Technological Solutions“ akcijų priteisimo ieškovui. Ieškovas dėl santuokos metu įsigytų akcijų padalijimo būdo nėra nuoseklus, sutinka, kad jam būtų priteistos visos UAB „Baltic Technical Technological Solutions“ akcijos, tačiau UAB „Faktai LT“ akcijas prašo lygiomis dalimis natūra padalyti šalims, nenurodydamas priimtinų priežasčių, pagrindžiančių būtinumą taikyti skirtingus santuokos metu įgytų akcijų padalijimo būdus. Tokiomis priežastimis nelaikoma aplinkybė, kad UAB „Baltic Technical Technological Solutions“ yra pelningai veikianti įmonė, o UAB „Faktai LT“ turi likviduojamos įmonės statusą.

65.       Dėl 25 000 Eur šalių santaupų padalijimo kolegija nurodė, jog aplinkybes, kad šeimos slėptuvėje sofoje buvo 25 000 Eur grynųjų pinigų, kuriuos visus atsakovė išleido ne šeimos poreikiams tenkinti, ieškovas įrodinėjo savo darytais pokalbio su atsakove garso įrašais, tačiau jie nepatvirtina anksčiau nurodytų ieškovo aplinkybių. Kolegija nurodė, kad garso įrašuose ieškovas atsakovei užduoda menamus klausimus (teiginius): kad norės pasiimti pusę sumos – 12 500 Eur, reikalauja atiduoti pusę sumos – 12 500 Eur. Taigi, 12 500 Eur sumą įvardija tik ieškovas, bet ne pokalbyje galimai dalyvavusi atsakovė. Nors pokalbyje galimai dalyvavusi atsakovė neneigė išleidusi grynųjų pinigų šalių vaikų poreikiams, tačiau nenurodo konkrečios išleistos sumos, aiškiai nepripažįsta, kad buvo išleista 25 000 Eur, 12 500 Eur ar kitokia pinigų suma iš ieškovo nurodytos slėptuvės sofoje. Kolegija taip pat nurodė, kad skiriasi ir pirmosios instancijos teisme šalių nurodytos aplinkybės apie šeimos namuose buvusių grynųjų pinigų kiekį, buvimo vietą ir panaudojimą. Ieškovas nurodė, kad apie 12 500 Eur buvo šeimos santaupos, o 12 500 Eur buvo gauti pardavus žemės sklypą. Tačiau sklypo pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta per pusę mažesnė suma. Atsakovė pirmosios instancijos teisme aiškino, kad šeimos namuose buvo grynųjų pinigų, kurie buvo laikomi stalčiuje ar lentynoje, tačiau tai buvo ieškovo vadovaujamos įmonės pinigai, kuriais buvo atsiskaitoma su darbuotojais, kad, pardavus vieną žemės sklypą, buvo nupirktas kitas žemės sklypas, kad, ieškovui išsikrausčius iš bendrų namų, grynųjų pinigų namuose neliko, neigia ieškovo nurodomą aplinkybę, kad sofoje buvo ieškovo nurodyta grynųjų pinigų suma, kurią ji būtų pasiėmusi. Kolegija konstatavo, kad ieškovo nurodytos aplinkybės, jog šeimos slėptuvėje buvo 25 000 Eur grynųjų pinigų, kuriuos visus atsakovė vėliau išleido, nėra įrodytos. Pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 3 punktą, iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, susijusios su namų ūkio išlaikymu. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Sutuoktinio pagrįstos asmeninės išlaidos maistui, aprangai, higienos priemonėms, laisvalaikiui taip pat priskirtinos šeimos poreikių tenkinimui. Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių atsakovės pirkinius, keliones, gyvenimo būdą, leidžiančių daryti išvadą, kad atsakovė naudojo bendrąją jungtinę nuosavybę ne šeimos poreikiams tenkinti.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

66.       Kasaciniu skundu ieškovas prašo pakeisti bylą nagrinėjusių teismų procesinių sprendimų dalis – priteisti: ieškovui ir atsakovei asmeninės nuosavybės teise po 297 vnt. UAB „Faktai LT“ paprastųjų vardinių akcijų (vertė 8601,12 Eur), ieškovui iš atsakovės – 23 533,20 Eur kompensaciją už atsakovei tenkančią didesnę santuokos metu įgyto turto dalį, 12 500 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą; kitas procesinių sprendimų dalis palikti nepakeistas, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

66.1.                      Dėl buto padalijimo, nepagrįstai nukrypstant nuo lygių dalių principo. Teismai nepagrįstai nukrypo nuo buto (duomenys neskelbtini), padalijimo lygių dalių principo:

66.1.1.                      Byloje nėra pakankamų duomenų, įrodančių tik ieškovo kaltę dėl santuokos iširimo, o šalių priešprieša negali būti laikoma pagrindu nukrypti nuo lygių dalių principo. Net ir nustačius vieno sutuoktinio kaltę, tai nėra įstatyme įtvirtintas pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo. Pripažinus vieną sutuoktinį kaltu dėl santuokos nutrūkimo, yra sprendžiama dėl neturtinės žalos atlyginimo.

66.1.2.                      Teismai poreikį nukrypti nuo lygių dalių principo grindė aplinkybe, kad su atsakove lieka gyventi šalių nepilnamečiai vaikai. Tačiau tai prieštarauja kasacinio teismo praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2011 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2011; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011). Dalijant sutuoktinių bendrą turtą yra sprendžiami tėvų, bet ne vaiko turtiniai klausimai. Įstatymų leidėjas vaikų interesus, kaip pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nustatė atsižvelgdamas į būtinybę nepažeisti pagrindinės vaiko teisės – teisės į gyvenimo sąlygas, kurios būtinos jo fiziniam, protiniam ir socialiniam vystymuisi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2008). Kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, jog vaikų gerovė paprastai yra užtikrinama jiems teikiamu išlaikymu, todėl šis klausimas santuokos nutraukimo bylose išsprendžiamas nustatant išlaikymo dydį, atitinkantį vaiko poreikius ir tėvų galimybes tokį išlaikymą teikti. Šiuo atveju nėra pateikti duomenys, kad atsakovei tenka pagrindinė šeimos gyvenimo ir vaikų poreikių patenkinimo užtikrinimo našta ir kad jai reikia užtikrinti vaikų teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jų socialiniam, psichologiniam ir fiziniam vystymuisi, ir to negalima pasiekti ieškovo teikiamu išlaikymu ar pan. Teismai visiškai nemotyvavo, kodėl šiuo konkrečiu atveju turėtų būti taikoma taisyklės išimtis ir dalijant sutuoktinių turtą būtų nukrypstama nuo lygių dalių principo. Vaikų skirtingos lytys taip pat nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo. Ieškovas niekada nereiškė reikalavimo butą padalyti natūra, t. y. buvo prašoma butą priteisti atsakovei, o ieškovui – kompensaciją. Tai reiškia, jog visas butas atitenka atsakovei, todėl pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, nes atsakovei su vaikais neužtenka dviejų kambarių, nėra aktualus.

66.1.3.                      Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo lygių dalių principo dėl to, kad ieškovas turi galimybę gauti daug didesnes pajamas nei atsakovė. Byloje pateikti duomenys, kad ieškovo gaunamas darbo užmokestis yra nedidelis, jo dydis kintamas. Be to, šalių turtinė padėtis paprastai nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo. Šalių santuokos metu įgytos akcijos iš esmės yra bevertės, nes įmonės veiklos nevykdo. 

66.1.4.                      Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į skirtingus šalių pateiktus duomenis dėl galimos turto vertės, pagrįstai vadovavosi pateiktų duomenų vidurkiu ir nustatė, kad dalytino buto vertė yra 209 975 Eur. Byloje nustatyta, kad ieškovas, atsakovė ir trečiasis asmuo AB SEB bankas 2007 m. birželio 26 d. sudarė kreditavimo sutartį butui pirkti. Negrąžinto kredito suma 2024 m. gegužės 27 d. buvo 50 621,20 Eur. Pagal CK 3.118 straipsnio 2 dalį šalims priklausančio buto vertė, atėmus skolinius įsipareigojimus, sudaro 159 353,80 Eur (209 975 Eur – 50 621,20 Eur). Taigi, buto vertė, įvertinus paskolą, yra 159 353,80 Eur, todėl, atsakovei asmenines nuosavybės teise priteisus butą (duomenys neskelbtini) iš jos ieškovui priteistina 79 676,90 Eur kompensacija (1/2 dalis buto vertės).

66.2.                      Dėl UAB „Faktai LT“ akcijų padalijimo natūra. Pagal kasacinio teismo praktiką, turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018). Teismai visas UAB „Faktai LT“ akcijas priteisė ieškovui, nurodydami, jog įmonė buvo valdoma ir įkurta ieškovo, atsakovė neturi praktinių įgūdžių, susijusių su vadovavimu įmonei ar jos valdymu, o atsakovei priteisė kompensaciją už 1/2 dalį jų vertės – 8601,12 Eur. Tačiau bendra akcijų vertė – 17 202,24 Eur (594 vnt. akcijų, vienos akcijos vertė – 28,96 Eur) – neatitinka realios įmonės vertės, kadangi įmonė nuo 2019 m. rugpjūčio 12 d. neturi darbuotojų, veiklos nevykdo, inicijuotas įmonės likvidavimas, todėl ši įmonė neturi jokios vertės, taip pat bevertės yra ir įmonės akcijos. Be to, dalijant juridinio asmens akcijas, nėra svarbu, jog įmonė įkurta ar valdoma ieškovo, taip pat tai, kad atsakovė neturi praktinių įgūdžių. Ieškovas taip pat nedalyvavo įmonės ūkinėje komercinėje veikloje, buvo tik akcininkas, visus įmonės veiklos reikalus tvarkė kitas asmuo, ieškovo įgytas išsilavinimas visiškai nesusijęs su įmonės vykdyta ūkine komercine veikla. Byloje nėra duomenų, jog abi šalys (ieškovas ir atsakovė) negali dalyvauti valdant įmonę, todėl nebuvo įstatyme nustatyto pagrindo nukrypti nuo prioritetinio akcijų padalijimo natūra principo. Šalims priteistina po 297 vnt. UAB „Faktai LT“ paprastųjų vardinių akcijų, kurių bendra vertė – 8601,12 Eur.

66.3.                      Dėl 25 000 Eur šeimos santaupų padalijimo. Ieškovo pateikti duomenys – garso įrašai – patvirtina, jog sutuoktiniai turėjo 25 000 Eur santaupų. Šį faktą pripažino ir teismai, tačiau nurodė, jog ieškovas neįrodė, kad jo nurodomos šeimos slėptuvėje galimai buvusios lėšos atsakovės buvo panaudotos ne šeimos poreikiams tenkinti. Remiantis CK 3.98 straipsnio 3 dalimi, teismai nepagrįstai įrodinėjimo pareigą perkėlė ieškovui, nes būtent atsakovė turėjo pateikti įrodymus, jog ji šeimos santaupas išleido šeimos poreikiams tenkinti. Atsakovė nepateikė nė vieno įrodymo, kad nors dalį šios sumos išleido šiam tikslui, o ginčijo garso įrašų teisėtumą. Kadangi atsakovė nepateikė jokių duomenų dėl 25 000 Eur panaudojimo šeimos poreikiams tenkinti, ieškovui iš atsakovės turėtų būti priteista 12 500 Eur kompensacija už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą.

66.4.                      Dėl priteistinų kompensacijų dydžių. Pagal teismų procesinius sprendimus atsakovei atiteko santuokoje įgytas 83 864,40 Eur vertės turtas (butas (duomenys neskelbtini) 159 353,80 Eur vertės, kilnojamasis turtas, esantis šiame bute, 3187,50 Eur vertės, transporto priemonė „Suzuki Reno“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1000 Eur vertės). Ieškovui atiteko santuokoje įgytas 36 798 Eur vertės turtas (sodo namelis, šiltnamis ir žemės sklypas (duomenys neskelbtini), 6000 Eur vertės, žemės sklypas (duomenys neskelbtini), 3700 Eur vertės, žemės sklypas (duomenys neskelbtini), 5700 Eur vertės, bendrabučio tipo butas (duomenys neskelbtini), 12 000 Eur vertės, garažas (duomenys neskelbtini), 6500 Eur vertės, UAB „Baltic Technical Technological Solutions“ 100 vnt. vardinių paprastųjų akcijų, 2898 Eur vertės). Taigi, atsakovė turėtų sumokėti ieškovui 23 533,20 Eur kompensaciją (83 864,40 – 36 798 = 47 066,40; 47 066,40 : 2 = 23 533,20 Eur). Teismo sprendimas turi būti teisingas, tai konstatuota ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime.

67.       Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

67.1.                      Dėl buto padalijimo, nepagrįstai nukrypstant nuo lygių dalių principo. Teismai procesinius sprendimus dėl ginčo buto padalijimo nelygiomis dalimis grindė ne ieškovo kalte dėl santuokos iširimo ir šalių priešprieša, o vaikų interesų (teise į saugią aplinką) užtikrinimu. Ši išvada atitinka kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2008). Tačiau pripažintina, kad, pagal kasacinio teismo praktiką, vaikų gerovė paprastai yra užtikrinama jiems teikiamu išlaikymu, nors ši priemonė ne visada gali būti laikoma pakankama visiems būtiniems vaikų interesams užtikrinti. Teismai pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės lygių dalių principo nustatė dalydami ne visą, o tik dalį šalių santuokoje įgyto turto, būtent – būstą, kuris yra nuolatinė trijų šalių vaikų gyvenamoji vieta. Be to, trijų vaikų, kurių gyvenamoji vieta nustatyta su motina, išlaikymui teismai priteisė po 250 Eur per mėnesį, tačiau, pagal teismų praktiką, orientaciniu dydžiu nustatant vaikams teiktiną išlaikymą paprastai laikomas minimalus mėnesio atlyginimas, atskaičius mokesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu Nr. 709 „Dėl 2025 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtinta 2025 m. minimalioji mėnesio alga (MMA) sudaro 1038 Eur iki mokesčių (777,39 Eur į rankas). Tai reiškia, kad vienas tėvų per mėnesį vaikui turėtų skirti 388,70 Eur. Įvertinus sumas, mokamas vaikams pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą, vieno tėvo mokėtina vaiko išlaikymui per mėnesį dalis sudaro 327,45 Eur. Atsakovė taip pat nurodo, kad dirba savivaldybės finansuojamoje įstaigoje, todėl jos pajamos iš darbo santykių yra apie 1000 Eur per mėnesį, jos fiksuotos ir ateityje labai nesikeis, nepriklausomai nuo atsakovės pastangų. Taigi atsakovė, palyginti su ieškovu, kuris yra kelių komercinę veiklą vykdančių įmonių steigėjas bei akcininkas ir vadovas, yra daug silpnesnė finansiniu požiūriu. Atsakovės turtinė padėtis apriboja jos galimybę išmokėti ieškovui didesnę kompensaciją. Atsakovės nuomone, tikrosios ieškovo pajamos yra daug didesnės ir šis jas slepia nuo teismo. Apeliacinės instancijos teismo motyvas dalijant butą nelygiomis dalimis dėl vaikų skirtingų lyčių nėra nepagrįstas, nes ieškovas byloje prašė teismo ginčo butą dalyti natūra, teikė šio buto naudojimo tvarkos projektą.

67.2.                      Dėl UAB „Faktai LT“ akcijų padalijimo natūra. Ieškovas nuo pat bylos inicijavimo teisme momento prašė padalyti per pusę UAB „Faktai LT“ akcijas, vadovavosi VĮ Registrų centro duomenimis, pagal kuriuos ieškovui priklauso 594 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Faktai LT“ akcijų, vieneto vertė yra 28,96 Eur, o bendra akcijų vertė – 17 202,24 Eur. Pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu ne kartą siūlė šalims atlikti joms priklausančio turto, taigi ir bendrovių akcijų, vertės nustatymo ekspertizę, tačiau šalys šia teise nepasinaudojo. Aplinkybės, jog įmonė neturi dirbančių darbuotojų ir nevykdo veiklos, savaime, nesant įmonės ir jos akcijų vertės apskaičiavimų, oficialiame registre nurodytos akcijų vertės teisingumo nepaneigia. Be to, turto vertės nustatymas yra fakto klausimas. Ieškovo neištikimybė, atsakovės dvasiniai išgyvenimai, galimi konfliktai valdant, naudojant turtą ir juo disponuojant – aplinkybės, kurias teismai pagal kasacinio teismo praktiką pagrįstai laikė pagrindu nedalyti turto, taigi, ir akcijų natūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-969/2021). Be to, atsakovė niekada nedalyvavo veikloje įmonių, kurių akcijų padalijimo klausimas spręstas šioje byloje, nėra susipažinusi su jų valdymu, todėl negalėtų efektyviai pasinaudoti įstatymais įmonių akcijų turėtojams suteikiamomis turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis, šio turto valdyti ekonomiškai maksimaliai sau ir šalių nepilnamečiams vaikams naudingais būdais. Ieškovas yra ne tik byloje aptariamų juridinių asmenų akcininkas, bet ir vieno jų steigėjas, dalyvis ir ilgametis vienasmenis vadovas, o tai patvirtina, jog jis turi būtinų įmonėms valdyti ir iš jų veiklos gauti naudą žinių bei praktinių įgūdžių. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovo prašoma taikyti šio turto padalijimo tvarka, pagal kurią veikiančios ir pelną gaunančios UAB „Baltic Technical Technological Solutions“ akcijos asmeninės nuosavybės teise prašomos priteisti ieškovui, atsakovei išmokant nedidelę kompensaciją, o veiklos dabartiniu metu nevykdančios ir ekonominės naudos negaunančios UAB „Faktai LT“ akcijas prašant padalyti šalims lygiomis dalimis natūra, yra nesąžininga, neatitinka atsakovės ir nepilnamečių vaikų, kurių gyvenamoji vieta yra nustatyta su atsakove, interesų.

67.3.                      Dėl 25 000 Eur šeimos santaupų padalijimo, įrodinėjimo pareigos paskirstymo. Teismai pagrįstai nusprendė, jog ieškovas neįrodė aplinkybių: 1) kad 25 000 Eur santaupos grynaisiais pinigais iki šalių gyvenimo skyrium pradžios buvo namuose, jo nurodytoje vietoje; 2) kad jo nurodomoje slėptuvėje galimai buvusios lėšos atsakovės buvo panaudotos ne šeimos, o asmeniniams poreikiams tenkinti. Garso įrašas, kuriuo remiasi ieškovas ir kuris pirmosios instancijos teismo buvo pripažintas leistinu įrodymu, patvirtina, jog atsakovė, nežinodama, kad ieškovas pokalbį įrašinėja, ketindamas įrašą panaudoti prieš ją teismo procese, nurodė, jog namuose buvusius pinigus išleido vaikų išlaidoms apmokėti. Pokalbio metu atsakovė nepatvirtino, kad jos panaudotos vaikų poreikiams tenkinti lėšos yra 25 000 Eur, kurių reikalauja ieškovas. Ieškovas teismui nurodė, kad dalis jo deklaruojamų santaupų buvo gautos pardavus žemės sklypą, tačiau nepaaiškino, už kokias lėšas netrukus buvo įsigytas kitas žemės sklypas, o liudydama teisme atsakovė nurodė, kad pardavus vieną žemės sklypą gauti pinigai buvo panaudoti ne santaupoms, o kitam žemės sklypui įsigyti, tą patvirtina byloje esantys Nekilnojamojo turto registro išrašai, ieškovas šios aplinkybės nepaneigė. Taigi ieškovas neįrodė, kad santuokos metu šalys turėjo 25 000 Eur santaupų, nors tokia pareiga kaip teigiančiai šaliai teko būtent jam. Atsakovė jai tenkančią pareigą įrodyti teiginius, kad lėšas ji panaudojo vaikų interesais, įvykdė. Atsakovė taip pat nurodo, kad nėra galimybės nustatyti ieškovo pateiktų teismui įrašų padarymo datos ir laiko.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

        Dėl kasacinio nagrinėjimo ribų

68.       CPK 353 straipsnyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių.

69.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad toks bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų (ir kartu kasacinio proceso paskirties) apibrėžimas įstatyme reiškia, jog kasacinis teismas sprendžia išimtinai teisės klausimus, be to, tik tokius klausimus, kurie yra tiesiogiai iškelti kasaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-384-916/2019, 36 punktas). Kasacinio nagrinėjimo dalykas yra kasatoriaus kasaciniame skunde nurodyti motyvuoti kasacijos pagrindai, taip pat atsiliepime į kasacinį skundą nurodyti teisiniai argumentai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-823/2022 29 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kasacinis teismas turi teisę peržengti kasacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 353 straipsnio 2 dalis).

70.       Šioje byloje kasacinis teismas kasacijos funkciją vykdo neperžengdamas kasacinio skundo ribų, nes nenustatyta pagrindo peržengti kasacinio skundo ribas (CPK 353 straipsnio 1, 2 dalys).

71.       Nagrinėjamoje byloje kasaciniu skundu ieškovas skundžia tik tas apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuriomis yra nuspręsta dėl šalių bendrosios jungtinės nuosavybės – buto (duomenys neskelbtini), 1/80 žemės sklypo dalies, daugiaaukščių gyvenamųjų namų statybos paskirties, (duomenys neskelbtini) ir 1/19 dalies negyvenamosios patalpos – automobilių saugojimo aikštelės (duomenys neskelbtini) (toliau – ir turtas, butas), taip pat UAB „Faktai LT“ akcijų ir 25 000 Eur šeimos santaupų – padalijimo. Kitos apeliacinės instancijos teismo nutarties dalies kasaciniu skundu ieškovas neprašo peržiūrėti. Taigi, kasacinio nagrinėjimo dalykas yra nurodyto turto padalijimo tarp šalių teisėtumas, t. y. ar šio turto padalijimas atliktas teisės normose nustatyta tvarka, atsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamą praktiką. Kiti šioje santuokos nutraukimo byloje teismų spręsti klausimai nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl bendrosios jungtinės nuosavybės – buto padalijimo, nukrypstant nuo lygių dalių principo

72.       Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį, preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nukrypti nuo šio principo galima tik šio kodekso nustatytais atvejais.

73.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pagal įstatymo nuostatas ir kasacinio teismo formuojamą praktiką, bendras sutuoktinių turtas padalijamas lygiomis dalimis, jeigu kiekvienu konkrečiu atveju nenustatomi svarbūs kriterijai, sudarantys teisinį pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo. Teismas nustato kiekvienam sutuoktiniui tenkančio bendro turto dalis atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytus teisiškai reikšmingus faktus ir toks padalijimas turi atitikti sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus, nustatytus CK 1.5 straipsnio 4 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2011; 2014 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2014; kt.).

74.       CK 3.123 straipsnyje išvardytos sąlygos, kai sutuoktinių turtas gali būti padalytas nelygiomis dalimis. Atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo (CK 3.123 straipsnio 1 dalis).

75.       Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normą neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017, 51 punktas; kt.).

76.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 3.123 straipsnyje pateikiamas kriterijų sąrašas, leidžiantis nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nėra baigtinis. Teismas gali pripažinti svarbiais ir kitus kriterijus, priklausomai nuo byloje konstatuotų teisiškai reikšmingų faktų. Įstatymų leidėjui nurodžius CK 3.123 straipsnyje iš esmės pagrindinius kriterijus, kuriems esant galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, remiantis kitais kriterijais nuo šio principo galima nukrypti tik nustačius tam realų poreikį apsaugoti svarbius sutuoktinio, vaikų ar kitus įstatymo saugomus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007; 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2009; 2022 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-387/2022, 77 punktas; kt.). Kadangi šis sąrašas nėra baigtinis, galimybė kitas aplinkybes pripažinti reikšmingomis ir dėl jų nukrypti nuo minėto principo palikta teismo diskrecijai, įvertinus kiekvienos konkrečios bylos teisiškai reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-687/2020, 26 punktas).

77.       Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nenustatyta, kokia dalimi gali būti nukrypstama nuo lygių dalių principo, įtvirtinto CK 3.117 straipsnio 1 dalyje. Nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2007; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009).

78.       Teisėjų kolegija konstatuoja, jog šios nutarties 75–77 punktuose nurodyta kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad tais atvejais, kai yra sprendžiama dėl pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų buvimo ir nukrypimo nuo lygių dalių principo masto nustatymo klausimas sprendžiamas kiekvienos konkrečios bylos aplinkybių kontekste vertinant individualius sutuoktinio, vaikų ar kitus įstatymu saugotinus interesus.

79.       Kasaciniu skundu ieškovas nesutinka su teismų atliktu šalių bendrosios jungtinės nuosavybės – buto su dalimi žemės sklypo ir automobilių stovėjimo aikštelės – padalijimu, t. y. nors ieškovas sutinka, kad šis turtas būtų priteistas atsakovei natūra, o jam būtų priteista piniginė kompensacija, tačiau nesutinka su tuo, kad šis turtas šalims buvo padalytas nelygiomis dalimis, ir atitinkamai – su jam priteistos 1/3 dalies šio turto vertės kompensacijos dydžiu.

80.       Nagrinėjamoje byloje šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį butą ieškovas ieškiniu prašė padalyti per pusę natūra, teigdamas, kad jis neketina naudotis butu, nes šiuo metu gyvena kitur, o savo dalimi jis leistų naudotis šalių vaikams, taip pat prašė patvirtinti buto naudojimosi tvarką. Atsakovė prašė priteisti butą jai natūra, nukrypstant nuo lygių dalių principo, įvertinus tai, kad santuoka iširo dėl ieškovo neištikimybės, prašė priteisti jai 2/3 dalis, o atsakovui – 1/3 dalį buto, taip pat atsižvelgiant į tai, kad šis butas yra vieta, kurioje trys šalių vaikai auga nuo pat gimimo ir kurioje sudarytos sąlygos tenkinti jų būtinuosius augimo bei ugdymo poreikius. Bylą nagrinėję teismai nusprendė tenkinti atsakovės priešieškinio reikalavimą ir priteisė jai butą natūra, o iš jos ieškovui – kompensaciją, kurios dydį teismai nustatė nukrypdami nuo bendrosios jungtinės nuosavybės lygių dalių principo – spręsdami, kad ieškovui priteistinos iš atsakovės kompensacijos dydis atitinka 1/3 dalį šio buto vertės.

81.       Ieškovas kasaciniame skunde nurodo, kad teismai, dalydami šį turtą, nukrypo nuo bendrosios jungtinės nuosavybės lygių dalių principo dėl tokių priežasčių: 1) ieškovo kaltės dėl santuokos iširimo; 2) šalių priešpriešos; 3) su atsakove pasiliekančių gyventi vaikų interesų; 4) ieškovo gaunamų didesnių pajamų nei atsakovės. 

82.       Teisėjų kolegija nurodo, kad kasaciniame skunde ieškovo nurodyta šalių santuokos iširimo priežastis – ieškovo neištikimybė – nebuvo teismų konstatuotas pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant santuokos metu šalių įsigytą butą. Šią priežastį, kaip pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo, buvo nurodžiusi atsakovė, tačiau teismai, nors ir nustatę ieškovo kaltę dėl šalių santuokos iširimo, dalydami bendrąją jungtinę nuosavybę, tokio pagrindo nenustatė, todėl nurodyti ieškovo kasacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

83.       Nagrinėjamoje byloje konstatuotas faktas, kad tarp šalių susiklostė konfliktiški santykiai. Atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, siekdamas ateityje išvengti konfliktinių situacijų, susijusių su šalių bendravimu, be kita ko, dėl buto naudojimo tvarkos bei jo išlaikymo, suteikdamas prioritetą nepilnamečių vaikų teisėms į saugią ir ramią aplinką, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad labiausiai šalių interesus atitiktų nekilnojamojo turto padalijimas, atsakovei pripažinus asmeninės nuosavybės teisę į butą, o ieškovui priteisiant kompensaciją. Taigi, pirmosios instancijos teismas tarp šalių susiklosčiusius konfliktiškus santykius vertino ne spręsdamas dėl pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant santuokoje įgytą butą, bet parinkdamas šio turto padalijimo būdą, t. y. nuspręsdamas nedalyti šio turto tarp šalių natūra, o jį visą priteisti atsakovei, su kuria lieka gyventi šalių trys vaikai, o ieškovui priteisdamas kompensaciją. Taigi ieškovo kasacinio skundo argumentai, kad šalių konfliktiški santykiai lėmė nukrypimą nuo lygių dalių principo, taip pat yra nepagrįsti. 

84.       Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovui priteistinos kompensacijos dydžio, nutarė nukrypti nuo lygių dalių principo, įvertinęs šalių duomenis apie gaunamas pajamas ir tai, jog ieškovas yra įmonės direktorius ir akcininkas, turintis galimybę gauti daug didesnes pajamas nei atsakovė, ir priteisė ieškovui 1/3 dalies buto (kartu ir 1/80 dalies žemės sklypo bei 1/19 dalies automobilių saugojimo aikštelės, susijusių su butu) vertės dydžio kompensaciją, o atsakovei, minėta, priteisė šį turtą natūra. Apeliacinės instancijos teismas dėl santuokoje įgyto buto padalijimo nurodė, kad trijų šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, skirtingų lyčių vaikai su ja nuo gimimo gyvena šiame keturių kambarių bute, vaikai yra mokyklinio (tuoj bus mokyklinio) amžiaus, du vaikai yra paaugliai, taigi, jiems reikalingos tinkamos gyvenimo sąlygos ne tik leisti laisvalaikį, bet ir ruošti pamokas, turėti asmeninę erdvę. Teismas, vadovaudamasis vaikų interesais, konstatavo, kad dalijant tarp šalių santuokoje įgytą butą yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo.

85.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje buvo nukrypta nuo lygių dalių principo dalijant tik ginčo butą, o ne visą šalių kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, ir faktiškai dėl to, kad su atsakove keturių kambarių bute lieka gyventi skirtingų lyčių mokyklinio amžiaus vaikai, kuriems reikalingos tinkamos gyvenimo sąlygos ne tik leisti laisvalaikį, bet ir turėti asmeninę erdvę, taip pat dėl to, kad ieškovas turi galimybę gauti daug didesnes pajamas nei atsakovė. 

86.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, pirma, dalijant sutuoktinių bendrą turtą, yra sprendžiami tėvų, bet ne vaiko turtiniai klausimai. Antra, įstatymų leidėjas vaikų interesus, kaip pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nustatė atsižvelgdamas į būtinybę nepažeisti pagrindinės vaiko teisės – teisės į gyvenimo sąlygas, kurios būtinos jo fiziniam, protiniam ir socialiniam vystymuisi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2008). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika formuojama ta linkme, jog vaikų gerovė paprastai yra užtikrinama jiems teikiamu išlaikymu, todėl šis klausimas santuokos nutraukimo bylose išsprendžiamas nustatant išlaikymo dydį, atitinkantį vaiko poreikius ir tėvų galimybes tokį išlaikymą teikti. Vis dėlto įstatymų leidėjas kaip vieną iš sąlygų, leidžiančių teismui nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, yra įtvirtinęs būtinybę užtikrinti vaiko interesus, todėl išskirtiniais atvejais, kai reikia užtikrinti vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo socialiniam, psichologiniam ir fiziniam vystymuisi, ir to negalima pasiekti tik kito iš tėvų teikiamu išlaikymu, teismas gali taikyti CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nustatytą išimtį ir tam sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, paskirti didesnę santuokos metu įgyto turto dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-387/2022, 80 punktas).

87.       Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su kasacinio skundo argumentais, kad vaikų skirtingos lytys, jų teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas (teise turėti savo asmeninę erdvę) yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo butą dalijant tarp šalių natūra, tačiau šioje byloje butas tarp šalių natūra nebuvo dalijamas, jis visas priteistas atsakovei natūra, ir buvo sprendžiama dėl ieškovui iš atsakovės priteistinos kompensacijos dydžio. Kita vertus, tam, kad būtų galima nustatyti priteistinos kompensacijos už kitam sutuoktiniui tenkančią didesnę turto dalį dydį, turi būti nustatyta, kokia to turto dalis faktiškai kompensaciją gaunančiam sutuoktiniui priklausytų. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovui priklausytų 1/3 dalis šio turto, jeigu turtas būtų dalijamas natūra; nedalydami šio konkretaus turto natūra, nusprendė priteisti ieškovui 1/3 dalies šio turto vertės dydžio kompensaciją. Tokį sprendimą priėmę teismai atsižvelgė į tai, kad, minėta, su atsakove lieka gyventi trys šalių vaikai, kuriems turi būti užtikrintos tinkamos gyvenimo sąlygos.

88.       Teisėjų kolegija pažymi, kad pareigą užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas turi ne tik atsakovė, su kuria lieka gyventi vaikai, ir tai lemia, kad jai teks didesnė rūpesčių tenkinti vaikų poreikius našta, bet ir ieškovas. Atkreiptinas dėmesys, kad teismai, priteisdami atsakovei ginčo butą natūra, nustatė, kad po santuokos nutraukimo prievoles AB SEB bankui savo sąskaita vykdys atsakovė, t. y. priskyrė jai ir prievolę grąžinti kreditą bankui. Akivaizdu, kad atsakovė šiam tikslui turės išleisti tam tikrą savo darbo užmokesčio dalį, taigi, atitinkamai mažės darbo užmokesčio dalis, kurią atsakovė būtų galėjusi išleisti kitiems vaikų poreikiams tenkinti. Taigi, atsakovė, be kitų trijų vaikų poreikių tenkinimo, turės pasirūpinti, kad vaikai turėtų gyvenamąją vietą, t. y. užtikrinti jų teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jų socialiniam, psichologiniam ir fiziniam vystymuisi, ir vykdydama su būsto kreditu susijusias prievoles bankui. 

89.       Teisėjų kolegijos vertinimu, teismų vaikams priteistas iš ieškovo 250 Eur išlaikymas kas mėnesį kiekvienam nėra itin didelė išlaikymo suma. Byloje nustatyta, kad atsakovės pajamos nėra didelės, atsižvelgiant į tai, kad turės būti tenkinami trijų vaikų poreikiai. Atkreiptinas dėmesys, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti ne tik tenkinami jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020 20, 21 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kaip nustatyta byloje, ieškovas turi galimybę gauti daug didesnes pajamas nei atsakovė, ir ne tik atsakovė, bet ir ieškovas turi pareigą užtikrinti tinkamas savo trijų vaikų gyvenimo sąlygas, taigi, ir teisę į gyvenamąją vietą, tam tikra pinigine ar turto dalimi prisidėdamas prie to, kad vaikai tą gyvenamąją vietą turėtų.

90.       Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje konstatuotinas išskirtinis atvejis, kai būtina užtikrinti trijų vaikų teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jų socialiniam, psichologiniam ir fiziniam vystymuisi. Minėta, ieškovas kasaciniu skundu neprašo priteisti jam santuokoje įgyto buto ar jo dalies natūra, butą natūra prašė priteisti atsakovė ir ieškovas iš esmės palaikė jos tokį prašymą. Minėta, šalių santykiai yra itin konfliktiški, todėl ginčo buto padalijimas natūra ir nebūtų  tinkamas šio turto padalijimo būdas. Tai reiškia, kad butas pagal šalių pageidavimą priteistinas atsakovei, su kuria lieka gyventi trys šalių vaikai ir kurios pajamos palyginti yra nedidelės, o iš jos – kompensacija ieškovui, kuris jau turi kitą gyvenamąją vietą ir kuriam ginčo butas, kaip gyvenamoji vieta, nėra būtinas, tą jis ir pats nurodė savo ieškinyje. Teisėjų kolegijos vertinimu, vaikų interesų apsaugos šiuo atveju negalima pasiekti tik iš ieškovo priteistu išlaikymu. Nuo to, kokia kompensacija bus priteista ieškovui iš atsakovės, priklausys jos galimybė tenkinti šalių vaikų poreikius. Minėta, ieškovas taip pat turi prisidėti (šiuo atveju atitinkamos jam tenkančios buto dalies verte) prie to, kad trys šalių vaikai būtų aprūpinti gyvenamąja vieta, kad jiems būtų užtikrinta teisė į gyvenimo sąlygas, kurios būtinos jų fiziniam, protiniam ir socialiniam vystymuisi. 

91.       Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo konkrečiu atveju yra taikytina CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nustatyta išimtis, todėl bylą nagrinėję teismai turėjo pagrindą atsakovei, su kuria lieka gyventi trys nepilnamečiai vaikai, paskirti didesnę santuokos metu įgyto ginčo buto dalį, apskaičiuodami iš atsakovės ieškovui priteistinos kompensacijos dydį, tolygų 1/3 dalies ginčo turto vertei.

        Dėl bendrosios jungtinės nuosavybės – UAB „Faktai LT“ akcijų – padalijimo būdo parinkimo

92.       CK 3.127 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

93.       Kasacinio teismo praktikoje dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo nuosekliai pažymima, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018 27 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

94.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra pažymėta, kad nors bendrosios jungtinės nuosavybės objekto dalijimas natūra yra prioritetinis būdas, jis neturėtų būti taikomas priverstinai, kai šalys to nepageidauja. Todėl tais atvejais, kai abu sutuoktiniai prašo tą patį objektą priteisti kiekvienam jų asmeninės nuosavybės teise, teismas turi įvertinti: 1) kuriam iš sutuoktinių šis objektas yra reikalingesnis, t. y. kuriam sutuoktiniui dėl jo amžiaus, sveikatos, materialinės padėties, kartu liekančių vaikų ir kitų priežasčių šis turtas teiktų didesnę naudą; 2) ar sutuoktinis, kuriam šis turtas natūra teiktų didesnę naudą, yra finansiškai pajėgus išmokėti kitam sutuoktiniui kompensaciją; tais atvejais, kai sutuoktinis, kuriam šis turtas natūra teiktų didesnę naudą, yra nepajėgus išmokėti kitam sutuoktiniui kompensacijos, turi būti sprendžiama dėl kito sutuoktinio galimybės išlaikyti turtą natūra sumokant kitam kompensaciją pinigais; pažymėtina, kad sutuoktinis, kuriam priteisiamas turtas natūra, gali jį realizuoti, siekdamas atsiskaityti su kitu sutuoktiniu, kuriam priteista kompensacija, todėl, vertinant turto natūra teiktiną naudą, turi būti atsižvelgiama į visas aplinkybes, kad būtų surastas kiek labiau abi šalis tenkinantis sprendimas turėti didžiausią naudą iš dalijamo turto (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-378/2020 60 punktą).

95.       Nagrinėjamoje byloje ieškovas, pareikšdamas ieškinį, prašė teismo priteisti visas santuokos metu jo įsigytas akcijas jam natūra, o atsakovei priteisti kompensaciją. Ieškovas nurodė, kad UAB „Faktai LT“ 594 vnt. paprastųjų vardinių akcijų vieneto vertė yra 28,96 Eur, bendra akcijų vertė – 17 202,24 Eur, o 100 vnt. paprastųjų vardinių akcijų UAB „Baltic Technical Technological Solutions“ vieneto vertė yra 28,96 Eur, bendra akcijų vertė – 2898 Eur. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas patikslino ieškinio reikalavimus, prašydamas priteisti jam 100 vnt. UAB „Baltic Technical Technological Solutions“ paprastųjų vardinių akcijų (vieneto vertė – 28,96 Eur, bendra akcijų vertė ? 2898 Eur), atsakovei – 1/2 dalies kompensaciją, sudarančią 1449 Eur, o 594 vnt. UAB „Faktai LT“ paprastųjų vardinių akcijų (vieneto vertė yra 28,96 Eur, bendra akcijų vertė ? 17 202,24 Eur) priteisti lygiomis dalimis atsakovei ir ieškovui, nes šios įmonės veikla laikinai sustabdyta, įmonei inicijuotas likvidavimas, jos akcijų vertė sukelta. Atsakovė prašė teismo visas šių bendrovių akcijas priteisti ieškovui, o jai – kompensaciją, nurodė, kad ieškovas nesąžiningai prašo veikiančios ir pelną teikiančios UAB „Baltic Technical Technological Solutions“ akcijas asmeninės nuosavybės teise priteisti jam, atsakovei išmokant nedidelę kompensaciją, o veiklą sustabdžiusios ir jokios ekonominės naudos dabartiniu metu negaunančios UAB „Faktai LT“ akcijas prašo padalyti šalims lygiomis dalimis natūra.

96.       Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovas dėl santuokos metu įsigytų akcijų padalijimo būdo nėra nuoseklus, sutinka, kad jam būtų priteistos visos UAB „Baltic Technical Technological Solutions“ akcijos, tačiau UAB „Faktai LT“ akcijas prašo lygiomis dalimis natūra padalyti šalims, nenurodydamas priimtinų priežasčių, pagrindžiančių būtinumą taikyti skirtingą santuokos metu įgytų akcijų padalijimo būdą. Tokiomis priežastimis teismas nelaikė aplinkybės, kad UAB „Baltic Technical Technological Solutions“ yra pelningai veikianti įmonė, o UAB „Faktai LT“ turi likviduojamos įmonės statusą.

97.       Kasaciniame skunde ieškovas nurodo, kad UAB „Faktai LT“ akcijų vertė – 17 202,24 Eur – neatitinka realios įmonės vertės, kadangi įmonė nuo 2019 m. rugpjūčio 12 d. neturi darbuotojų, veiklos nevykdo, inicijuotas jos likvidavimas, todėl ši įmonė neturi jokios vertės, taip pat bevertės yra ir įmonės akcijos. Teisėjų kolegija nelaiko šių aplinkybių pagrindu skirtingai spręsti dėl bendrovių akcijų padalijimo šalims būdo.

98.       Bylą nagrinėję teismai nenustatė, kad UAB „Faktai LT“ jau yra likviduota. Aplinkybė, jog UAB „Faktai LT“ šiuo metu nevykdo veiklos, nereiškia, kad ji to nedarys ateityje. Nagrinėjamoje byloje ieškovas, teigdamas, jog akcijų vertė sukelta, nepasinaudojo teise prašyti teismo skirti ekspertizę UAB „Faktai LT“ akcijų vertei nustatyti, šios bendrovės akcijų vertę nurodė pats ieškovas, jos bylos nagrinėjimo metu netikslino.

99.       Ieškovas reiškiamame ieškinyje nurodė, kad tiek UAB „Baltic Technical Technological Solutions“ akcijas, tiek UAB „Faktai LT“ akcijas santuokos metu įsigijo jis pats. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad UAB „Faktai LT“ įmonė buvo valdoma ir įkurta ieškovo, o atsakovė neturi praktinių įgūdžių, susijusių su vadovavimu įmonei ar jos valdymu, taip pat išsilavinimo, susijusio su įmonių valdymu, santuokos metu ieškovo įsteigtų įmonių veikloje nedalyvavo. Tai bylą nagrinėjusių teismų nustatytos faktinės aplinkybės, kuriomis kasacinis teismas vadovaujasi ir iš naujo jų nenustato (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Todėl atmetami kasacinio skundo argumentai, kad ieškovas taip pat nedalyvavo įmonės ūkinėje komercinėje veikloje, buvo tik akcininkas, visus įmonės veiklos reikalus tvarkė kitas asmuo.

100.       Kasaciniame skunde ieškovas nurodo ir tai, kad jo įgytas išsilavinimas taip pat visiškai nesusijęs su įmonės vykdyta ūkine komercine veikla. Teisėjų kolegija nurodo, kad byloje nenustatyta, koks yra ieškovo išsilavinimas, kokia buvo UAB „Faktai LT“ veikla, tačiau nustatyta, kad įmonė buvo valdoma ir įkurta ieškovo, taigi, nepriklausomai nuo išsilavinimo, jis šios bendrovės veiklą plėtojo, atitinkamai įgijo reikiamų įgūdžių, vadovavo įmonei, kuri nėra bankrutuojanti, tik sustabdžiusi savo veiklą, kurią galima ir atnaujinti.

101.       Sprendžiant dėl UAB „Faktai LT“ akcijų padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo taip pat atkreiptinas dėmesys į itin konfliktiškus šalių santykius. Teisėjų kolegijos vertinimu, padalijus šias akcijas šalims po lygiai natūra, ateityje bendrovės valdymas gali būti komplikuotas. Atsižvelgiant į tai, kad būtent ieškovas šeimoje plėtojo verslą per akcines bendroves, yra UAB „Faktai LT“ vadovas, o atsakovė neturi įgūdžių vykdyti tokią veiklą, spręstina, kad šis turtas didesnę naudą teiks būtent ieškovui. Be to, byloje nustatyta, kad ieškovo finansinė padėtis yra nebloga, todėl jis turės galimybę išmokėti atsakovei kompensaciją už jam priteistą atsakovės akcijų dalį.

102.       Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai turėjo pagrindą šioje byloje nedalyti UAB „Faktai LT“ akcijų šalims natūra, jas visas priteisti ieškovui, o atsakovei – kompensaciją, kurios dydį bylą nagrinėję teismai pagrįstai nustatė remdamiesi paties ieškovo nurodyta šių akcijų verte.

        Dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo sprendžiant dėl kompensacijos už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą

103.       CK 3.115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu sandoris buvo sudarytas tik vieno sutuoktinio asmeniniams poreikiams tenkinti ir įvykdytas pasinaudojant turtu, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tai tas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą. Pagal CK 3.123 straipsnio 3 dalį, jeigu ne daugiau kaip prieš metus iki turto padalijimo bylos iškėlimo vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo sumažino turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, vertę, dalį jo padovanodamas arba juo padidindamas savo asmeninę nuosavybę, tai, nustatant sutuoktinių bendro turto dalis, tokio sutuoktinio dalis gali būti mažinama prarasto bendro turto verte. CK 3.98 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su šio kodekso 3.109 straipsnyje nustatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti.

104.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant klausimą dėl bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimo, įrodinėjimo našta tenka asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011), t. y. ieškovas, teigdamas, kad atsakovė be jo sutikimo panaudojo dalį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto (lėšų) ne pagal paskirtį ir taip sumažino bendrąją nuosavybę, turi pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog turtas atsakovės panaudotas be jo sutikimo ir tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje nustatytų prievolių, kurios vykdomos iš bendro sutuoktinių turto, vykdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-781/2025, 18 punktas).

105.       Aplinkybė, kad po santuokos sudarymo sutuoktinių įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, yra preziumuojama (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis).

106.       Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad ši sutuoktinių turto bendrumo prezumpcija, visų pirma, reiškia, kad sutuoktinis, teigiantis, jog tam tikras turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes jis yra įgytas sudarius santuoką, neprivalo šio teiginio įrodinėti, kadangi ši aplinkybė preziumuojama pagal įstatymą. Antra, sutuoktinis, teigiantis, kad tam tikras turtas, įgytas sudarius santuoką, nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, privalo šį teiginį įrodyti (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Sutuoktinių turto pripažinimo jų bendrąja jungtine nuosavybe prezumpcija yra nuginčijama, tačiau ją galima ginčyti tik leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (CK 3.88 straipsnio 2 dalis, 3.89 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-701/2021, 21 punktas).

107.       Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-781/2025, 20 punktas).

108.       Kasaciniu skundu ieškovas nurodo, kad į bylą jo pateikti garso įrašai patvirtina, jog sutuoktiniai turėjo 25 000 Eur santaupų, kad šį faktą pripažino ir teismai, tačiau nurodė, jog ieškovas neįrodė, kad jo nurodomos šeimos slėptuvėje buvusios lėšos atsakovės buvo panaudotos ne šeimos poreikiams tenkinti. Taigi, ieškovo teigimu, teismai nepagrįstai įrodinėjimo pareigą perkėlė ieškovui, nes būtent atsakovė turėjo pateikti įrodymus, jog ji šeimos santaupas išleido šeimos poreikiams tenkinti. Teisėjų kolegija šiuos kasacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais.

109.       Nagrinėjamoje byloje aplinkybes, kad šeimos slėptuvėje – sofoje – buvo 25 000 Eur grynųjų pinigų, kuriuos visus atsakovė vėliau išleido ne šeimos poreikiams tenkinti, ieškovas įrodinėjo savo darytais pokalbio su atsakove garso įrašais, kurie teismų buvo pripažinti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Teismai, įvertinę šiuos garso įrašus, konstatavo, kad ieškovo nurodyta aplinkybė, jog šeimos slėptuvėje buvo 25 000 Eur grynųjų pinigų, kuriuos visus atsakovė išleido ne šeimos poreikiams tenkinti, neįrodyta. Taigi, ieškovas nepagrįstai kasaciniame skunde teigia, kad bylą nagrinėję teismai nustatė faktą, jog sutuoktiniai turėjo 25 000 Eur santaupų grynaisiais pinigais.

110.       Remiantis nurodyta kasacinio teismo praktika, būtent ieškovas turėjo pareigą įrodyti 25 000 Eur grynųjų pinigų – bendrosios jungtinės nuosavybės – buvimo faktą. Tuo atveju, jeigu šis faktas būtų įrodytas, atsakovė, atsikirsdama į ieškinį, turėtų teikti įrodymus, siekdama paneigti bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją arba įrodyti, kad namuose slėptuvėje santuokos metu buvusios lėšos buvo išleistos ne jos asmeniniams, o šeimos poreikiams tenkinti. Ieškovas tokiu atveju būtų turėjęs teikti įrodymus, patvirtinančius, jog turtas atsakovės panaudotas be jo sutikimo ir tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje nustatytų prievolių, kurios vykdomos iš bendro sutuoktinių turto, vykdymu. Kadangi teismai, įvertinę garso įrašus, konstatavo, kad 25 000 Eur šeimos santaupų buvimo faktas byloje neįrodytas, t. y. nenustatytas, tai nėra pagrindo ir vertinti, ar atsakovė išleido šiuos pinigus, kokiam tikslui, ar buvo duotas ieškovo sutikimas ir pan.

111.       Remdamasi nurodytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovės 12 500 Eur kompensaciją dėl to, kad ši, jo nuomone, sumažino bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą tarp šalių, nenukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos, įvertino ieškovo pateiktus įrodymus – garso įrašus – ir pagrįstai nusprendė, kad ieškovo reikalavimas priteisti 12 500 Eur kompensaciją yra nepagrįstas, nes byloje nenustatyta, jog atsakovė sumažino šalių bendrąją jungtinę nuosavybę.

112.       Teisėjų kolegija nepasisako dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su priteistinų kompensacijų dydžiu, nes tai neturi reikšmės galutiniam šios bylos teisiniam rezultatui.

113.       Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pagrindo pakeisti ar panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį nenustatyta (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis). 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

114.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 1, 2 dalis, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų atlyginimo priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

115.       Netenkinus ieškovo kasacinio skundo, jo kasaciniame teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

116.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegijos 2025 m. kovo 12 d. nutartimi buvo atidėtas ieškovui 895 Eur žyminio mokesčio už kasacinį skundą sumokėjimas iki byla bus išnagrinėta kasacine tvarka. Išnagrinėjus šią bylą ir kasacinio skundo netenkinus valstybei iš ieškovo priteistina 895 Eur žyminio mokesčio (CPK 84 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

117.       Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme atsakovė patyrė 726 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, pateikė jas patvirtinančius įrodymus, prašo priteisti jų atlyginimą iš ieškovo. Šių bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio (7, 8.14 punktai), todėl atsakovei priteistinas jų atlyginimas iš ieškovo (CPK 98 straipsnis).

118.       Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gegužės 14 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje kasaciniame teisme patirta 7,43 Eur tokio pobūdžio bylinėjimosi išlaidų. Atmetant kasacinį skundą šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei iš kasacinį skundą pateikusio ieškovo nepriteistinas, nes nurodyta suma yra mažesnė nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma – 8 Eur (CPK 92 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei S. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo V. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 726 (septynis šimtus dvidešimt šešis) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti valstybei iš ieškovo V. J. (a. k. duomenys neskelbtini) 895 (aštuonis šimtus devyniasdešimt penkis) Eur žyminio mokesčio. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                        Gražina Davidonienė

                                        Virgilijus Grabinskas

                                        Eglė Zemlytė