Civilinė byla Nr. e2YT-6641-314/2023
Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00962-2023-6
Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.3.2;
(S)
3.2.4.9.3.3; 3.2.6.1; 3.4.5.1; 3.4.5.2
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. rugsėjo 7 d.
Druskininkai
Alytaus
apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėjas Antanas Šeštokas,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Z. M., atstovaujamo advokatės D. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
Teismas
n u s t a t ė :
pareiškėjas, atstovaujamas advokatės D. V., kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po brolio S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Nurodo, kad O. M., gimusi (duomenys neskelbtini)d., ir S. M. (duomenys neskelbtini). ,susilaukė dukters D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)d. susilaukė sūnaus Z. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (toliau - pareiškėjas), (duomenys neskelbtini)d. susilaukė sūnaus S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (toliau - palikėjas). Pareiškėjo sesuo D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra mirusi. Palikėjas yra miręs ištuokoje, kitų duomenų apie šeiminę padėtį, santuokų įregistravimą ir sutuoktinius, vaikus Lietuvos Respublikos gyventojų registre nėra.
Palikėjo vardu VĮ „Registrų centras“ duomenimis yra registruotas žemiau pateiktas nekilnojamasis turtas (toliau - žemės sklypai): 9500/67800 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)
sav.; 1400/9800 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)sav.; 300/2000 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)r. sav.;5000/36000 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)sav. 2018 m. balandžio 8 d. palikėjas mirė. Nors pareiškėjas po palikėjo mirties į notarų biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau palikimą iš tiesų priėmė, faktiškai pradėdamas turtą valdyti - nuo pat palikėjo mirties prižiūrėjo Palikėjui priklausiusias žemės sklypų dalis, reguliariai vykdavo juos apžiūrėti ir patikrinti ar tretieji asmenys nėra padarę žalos, dirbo žemę, rūpinosi šiuo turtu kaip savo. Laikotarpiu nuo 2004 m. kovo 29 d. iki 2023 m. kovo 30 d. pareiškėjas buvo žemės sklypų bendrasavininkas. Pareiškėjas tiek po palikėjo, tiek ir po sesers D. M., kuri taip pat buvo Žemės sklypų bendrasavininkė, mirties toliau turėjo visas galimybes rūpintis palikimu, ką ir darė - prižiūrėjo visiems giminaičiams, įskaitant ir palikėją, priklausančias žemės sklypo dalis, siekė, kad jos nenuvertėtų, žemę dirbo ir palikimu naudojosi kaip savo. Juridinio fakto nustatymas, kad pareiškėjas po palikėjo mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, reikalingas siekiant pareiškėjui paveldėti palikėjui priklausiusį turtą.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu prašo pareiškėjo prašymą nagrinėti savo nuožiūra, nedalyvaujant jos atstovui.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
pareiškimas tenkinamas.
Pareiškėjo paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais – 2023 m. birželio 19 d. VĮ „Registrų centras“ Gyventojų registro Pažyma apie asmens duomenis Nr. GR.3A-5621, 2023 m. birželio 19 d. VĮ „Registrų centras“ Gyventojų registro Pažyma apie asmens duomenis Nr. GR.3A-5622, VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu su istorija, VĮ „Registrų centras“ Testamentų registro išrašu nustatyta, kad pareiškėjo motina O. M., gimusi (duomenys neskelbtini)d., mirusi (duomenys neskelbtini d., turėjo tris vaikus: dukrą D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei sūnus Z. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjo sesuo D. M. mirė (duomenys neskelbtini)d., o brolis S. M. - (duomenys neskelbtini)d. Palikėjas (pareiškėjo brolis) mirė ištuokoje, kitų duomenų apie šeiminę padėtį, santuokų įregistravimą ir sutuoktinius, vaikus Lietuvos Respublikos gyventojų registre nėra. Daugiau įpėdinių palikėjas neturi. Palikėjo vardu registruota 9500/67800 dalys žemės sklypo, unikalus Nr(duomenys neskelbtini)sav.; 1400/9800 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)sav.; 300/2000 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)sav.;5000/36000 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)sav. Po palikėjo mirties paveldėjimo byla neužvesta.
Pagal Lietuvos Respublikos (toliau ir – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011; kt.).
Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio.
Teismų praktikoje įtvirtinta, kokie įpėdinių veiksmai laikytini palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, taip pat kad tai, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės, vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2001; 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006; 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2009). Pagal kasacinio teismo praktiką pagrindinis kriterijus, pagal kurį sprendžiama, priėmė asmuo palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, ar ne, yra įpėdinio elgesys dėl paveldimo turto, t. y. ar įpėdinis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas (bendraturtis), ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, palikimas atsirado po palikėjo mirties (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Palikėjas be pareiškėjo kitų įpėdinių neturėjo. Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tai patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį), kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą.
Pareiškėjas nurodo, kad jis iš kart po palikėjo mirties prižiūrėjo šiam priklausiusias žemės sklypų dalis, reguliariai vykdavo jų apžiūrėti ir patikrinti ar tretieji asmenys nėra padarę žalos, dirbo žemę, rūpinosi šiuo turtu kaip savo, siekė, kad jos nenuvertėtų, t. y. jis priėmė mirusiojos palikimą iškart po jo mirties aktyviais veiksmais faktiškai pradėdamas turtą valdyti. Byloje surinkti ir ištirti rašytiniai įrodymai atitinka pareiškėjo pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nurodytas aplinkybes.
Tokiu būdu, nors pareiškėjas palikimo priėmimo fakto įstatymų nustatyta tvarka neįteisino pas notarą, vertinant aukščiau aptartų įrodymų visumą (pradėjus faktiškai paveldimą turtą valdyti, jam per įstatymo nustatytą terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipus, nesant kitų įpėdinių) laikoma, kad pareiškėjas po brolio mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savu turtu, siekdamas įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėjas negali, todėl palikimo priėmimo faktas nustatytas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 448 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a:
pareiškimą tenkinti.
Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu nustatyti, kad Z. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po brolio S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.
Teisėjas Antanas Šeštokas