Administracinė byla Nr. eA-1008-525/2021

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00323-2018-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.6; 15.7; 15.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. sausio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. P. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Registrų centras ir Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl sprendimų ir išvados panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėja V. P. su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti: 1) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. 40SK-1036-( 14.40.110) (toliau – ir Skyriaus Sprendimas); 2) Skyriaus 2018 m. sausio 10 d. išvadą Nr. 40IŽ-2-( 14.40.111) (toliau – ir Išvada), 3) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimą Nr. 1SS-1816-( 10.5) (toliau – ir NŽT Sprendimas).

2.       Pareiškėja paaiškino, kad 2006 m. balandžio 21 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. DP-2575 pagrindu įsigijo žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) raj., kuris buvo suprojektuotas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Utenos apskrities viršininko 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 10-08-83 „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“. Nekilnojamojo turto registre pareiškėjos nuosavybės teisės įregistruotos nuo 2006 m. gegužės 2 d., žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti 2007 m. spalio 15 d. Utenos apskrities viršininko 2009 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. 14-1284 patvirtinti nauji pareiškėjai priklausančio žemės sklypo, 29 649 kv. m. ploto, kadastro duomenis, žemės sklypo ribos pažymėtos VĮ Registrų centras kadastro žemėlapyje.

3.       Skyriaus 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. 40SK-1036-( 14.40.110) buvo suformuotas žemės sklypas (kelio juosta), esantis (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Molėtų rajone, kuriame nutiestas rajoninis kelias (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir patvirtinti šio žemės sklypo kadastro duomenys. Pareiškėjos turimo žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir atsakovo 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. 40SK-1036-( 14.40.110) suformuoto žemės sklypo ribos persidengia.

4.       NŽT Molėtų skyrius 2018 m. sausio 10 d. išvadoje Nr. 40IŽ-2-( 14.40.111) nurodė, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planai parengti teisingai, todėl pareiškėjos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planai turi būti tikslinami.

5.       Pareiškėja paaiškino, kad pareiškėjos žemės sklypas yra suprojektuotas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, Utenos apskrities viršininko 2009 m. liepos 7 d. įsakymas Nr. 14-1284, kurio pagrindu buvo įregistruotas pareiškėjos žemės sklypas ir jo kadastro duomenys, bei 2007 m. lapkričio 21 d. parengtas žemės sklypo planas nėra įstatymų nustatyta tvarka nuginčyti, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjos žemės sklypo planas yra neteisingas ir turi būti tikslinamas. NŽT Molėtų skyrius 2018 m. sausio 31 d. rašte Nr. 40SD-389-(14.40.103) nurodė, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planas yra parengtas neteisingai ir turi būti tikslinamas, nes Utenos viršininko administracijos 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 10-08-83 patvirtintame (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, kuriame buvo suprojektuotos žemės sklypo, projektinis Nr. 214-1, ribos, kelio Nr. (duomenys neskelbtini) juostos plotis nurodytas 12 metrų, o tai neatitinka Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyto valstybinės reikšmės V kategorijos kelio minimalios juostos 18 metrų pločio, t. y. kertamas kelias. Valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei, todėl kelio juostos užimta žemė negalėjo būti perduota privačion nuosavybėn.

6.       Pareiškėja paaiškino, kad ji negali būti laikoma atsakinga už NŽT Molėtų skyriaus klaidas, jeigu tokios buvo padarytos priimant 2000 m. gegužės 31 d. įsakymą Nr. Nr. 10-08-83, kuriuo buvo patvirtintas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas. Be to, suformavus žemės sklypą (kelio juostą), kuriame nutiestas rajoninis kelias (duomenys neskelbtini), pareiškėjos žemės sklypas sumažėjo, tačiau NŽT nesprendžia kompensacijos klausimo.

7.       Atsakovas NŽT Molėtų skyrius atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti. Paaiškino, kad UAB „Kelprojektas“ VĮ Registrų centras pateikė žemės sklypo (kelio juosta), esančio (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Molėtų rajone, kuriame nutiestas rajoninis kelias (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylą dėl duomenų patikrinimo ir įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757 „Dėl valstybinės reikšmės kelių sąrašo patvirtinimo“ buvo patvirtintas Valstybinės reikšmės kelių sąrašas, kuriame nurodytas kelias Nr. (duomenys neskelbtini) (nuo 10,175 km iki 13,634 km), priskirtas rajoninės reikšmės keliui V kategorijai, kurio minimalus plotis turi būti 18 m. NŽT Molėtų skyrius, gavęs VĮ Registrų centras 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimą Nr.(11.10.4)- UGS-757 „Dėl žemės sklypo ribų pažymėjimo kadastro žemėlapyje“, išnagrinėjo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų, nustatytų atlikus kadastrinius matavimus, atitiktį teritorijų planavimo dokumentams ir nustatė, kad šio žemės sklypo planai parengti teisingai. Besiribojančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planas neatitinka Kelių įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostatų, nes valstybinės reikšmės V kategorijos kelio minimalios juostos plotis turi būti 18 metrų, o pareiškėjos kadastro duomenų byloje kelio juostos plotis nurodytas tik 12 metrų, todėl pareiškėjai priklausantis žemės sklypas persidengia su kelio žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl buvo parengta Išvada, jog žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planai turi būti tikslinami.

8.       Paaiškino, kad formuojant ginčo žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), tuometinės valstybinės valdžios institucijos darbuotojai padarė klaidų, kiek tai susiję su šio žemės sklypo ribomis kelio (duomenys neskelbtini) ribų atžvilgiu. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje“ patvirtintas Privačios žemės, miško sklypo ploto skirtumo kompensavimo tvarkos aprašas taikomas vykdant žemės reformą kaimo gyvenamosiose vietovėse ir miesto gyvenamosioms vietovėms po 1995 m. birželio 1 d. priskirtose teritorijose. Žemės sklypo savininkas (pareiškėja), kuris dalyvauja tolesniuose privačios žemės perleidimo santykiuose ir iš privataus asmens įsigyja žemės sklypą, kuriam nebuvo atlikti kadastriniai matavimai, prisiima visą riziką ir pasekmes dėl vėliau atliktų kadastrinių matavimų metu nustatyto mažesnio žemės sklypo ploto.

9.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau – ir Kelių direkcija, apeliantas) atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti. Paaiškino, kad pareiškėjos žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., suprojektuotas Utenos viršininko administracijos 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 10-08-83 patvirtintame (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte. Žemės sklypo plane, parengtame V. Š. įmonės, nurodyta, kad žemės sklypas, projektinis Nr. 214-1, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), rytinėje dalyje ribojasi su 12 m pločio keliu. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto tvirtinimo metu kelias (duomenys neskelbtini) (tuometinis kelio pavadinimas) pagal tuo metu galiojančius teisės aktus buvo valstybinės reikšmės rajoninis kelias, priskirtas V kelio kategorijai, ir žemės juostos, kurioje nutiestas kelias minimalus plotis yra 18 metrų ir tai Utenos apskrities viršininko administracijai turėjo būti žinoma, nes Valstybės išperkamų žemių, esančių po VĮ „Utenos regiono keliai“ sąrašas 1997 m. lapkričio 11 d. buvo suderintas su Utenos apskrities viršininko administracija.

10.       Utenos apskrities viršininko administracijos patvirtintame (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, pareiškėjai priklausančio žemės sklypo ribos ir valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) 12 metrų juostos plotis, prieštaravo tuo metu galiojantiems teisės aktams, projektuojant ir ženklinant vietovėje pareiškėjos žemės sklypą turėjo būti įvertinta aplinkybė, jog valstybinės reikšmės rajoniniam keliui Nr. (duomenys neskelbtini) turi būti priskirta 18 metrų pločio žemės juosta. Formuojant pareiškėjai priklausantį žemės sklypą į jį pateko valstybės išperkama žemė (valstybinės reikšmės kelio Nr. (duomenys neskelbtini) juostos dalis), į kurią nuosavybės teisės negalėjo būti atkurtos, nes valstybinės reikšmės rajoninis kelias nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, todėl Skyriaus Sprendimas, kuriuo buvo suformuotas žemės sklypas (kelio juosta), esantis (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) rajone, ir patvirtinti šio žemės sklypo kadastro duomenys ir Išvada Nr. 40IŽ-2-( 14.40.111), kurioje nurodyta, kad žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planas turi būti tikslinamas, yra pagrįsti ir teisėti.

11.       Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė dėl jo spręsti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko duomenimis Nekilnojamojo turto registre nuo 2006 m. gegužės 2 d. pagal 2006 m. balandžio 21 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. DP-2575 yra įregistruota V. P. nuosavybės teisė į žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) raj. Pagal šios sutarties 3.3 punktą pareiškėja (pirkėja) garantavo ir pareiškė, kad jai yra žinoma, kad žemės sklypas yra suformuotas atliekant preliminarius matavimus ir, kad, atlikus jo kadastrinius matavimus, žemės sklypo plotas ir ribos gali pasikeisti. Pareiškėja 2009 m. liepos 16 d. kreipėsi į VĮ Registrų centras dėl žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo. Kartu su prašymu pateikė Utenos apskrities viršininko administracijos 2009 m. liepos 7 d. įsakymą Nr. 14-1284 ir žemės sklypo 2007 m. spalio 15 d. kadastro duomenų bylą. Kadastro tvarkytojo 2009 m. liepos 24 d. sprendimu žemės sklypo kadastro duomenys buvo pakeisti, o žemės sklypo ribos įbraižytos į kadastro žemėlapį. Kelių direkcija kartu su 2017 m. gruodžio 4 d. prašymu Nr. 16295496 teikdama žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) 2017 m. birželio 20 d. kadastro duomenų bylą su 2007 m. lapkričio 21 d. žemės sklypo planu ir Skyriaus Sprendimu, prašė Nekilnojamojo turto registre įregistruoti žemės sklypą ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos patikėjimo teises į jį, tačiau VĮ Registrų centras Utenos filialo 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimu Nr. (11.10.4.)UGS-757 buvo atsisakyta tenkinti prašymą, motyvuojant tuo, kad prašomo įregistruoti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos neatitinka geodeziškai pamatuoto V. P. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų. VĮ ,,Kelių priežiūra“ 2018 m. vasario 27 d. kreipėsi į VĮ Registrų centro Utenos filialą, prašydama Nekilnojamojo turto registre įregistruoti žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinės reikšmės rajoninio kelio (duomenys neskelbtini) ruožą) bei Lietuvos Respublikos nuosavybės teises ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos turto patikėjimo teises į jį. Kartu su prašymu VĮ ,,Kelių priežiūra“ pateikė Skyriaus Sprendimą ir Išvadą apie teisingai parengtą žemės sklypo planą Nr. 40IŽ-2-(14.40.111.). Teritorinio registratoriaus 2018 m. kovo 8 d. sprendimu VĮ ,,Kelių priežiūra“ 2018 m. vasario 27 d. prašymas buvo patenkintas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) bei Lietuvos Respublikos nuosavybės teises ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos patikėjimo teises į jį.

II.

12.       Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino ir panaikino Skyriaus Sprendimą, Išvadą ir NŽT Sprendimą.

13.       Teismas nustatė, kad NŽT Molėtų skyrius Sprendimu suformavo žemės sklypą (kelio juostą) ir patvirtino žemės sklypo (kelio juostos), kuriame nutiestas rajoninis kelias (duomenys neskelbtini) (10,175–13,634 km), kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB „Kelprojektas“ 2017 m. birželio 22 d. parengtą žemės sklypo (kelio juosta), kuriame nutiestas rajoninis kelias (duomenys neskelbtini) (10,175–13,634 km), kadastro duomenų bylą. Kelių direkcija 2017 m. gruodžio 4 d. su prašymu Nr. 16295496 kreipėsi Nekilnojamojo turto registre įregistruoti žemės sklypą ir Kelių direkcijos patikėjimo teises į jį. Kartu su prašymu Kelių direkcija pateikė žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) 2017 m. birželio 20 d. kadastro duomenų bylą su 2007 m. lapkričio 21 d. žemės sklypo planu ir Skyriaus Sprendimą. VĮ Registrų centras Utenos filialo 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimu Nr. (11.10.4.)UGS-757 buvo atsisakyta tenkinti Kelių direkcijos prašymą, motyvuojant tuo, kad prašomo įregistruoti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos neatitinka geodeziškai pamatuoto pareiškėjos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų.

14.       NŽT Molėtų skyrius, patikrinęs žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Molėtų raj., (duomenys neskelbtini) sen., kadastro duomenų bylas, parengė Išvadą, kurioje konstatavo, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planai parengti teisingai, o besiribojančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planai turi būti tikslinami. VĮ ,,Kelių priežiūra“ 2018 m. vasario 27 d. kreipėsi į VĮ Registrų centras Utenos filialą, prašydama Nekilnojamojo turto registre įregistruoti žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinės reikšmės rajoninio kelio (duomenys neskelbtini) ruožą) ir Lietuvos Respublikos nuosavybės teises ir Kelių direkcijos turto patikėjimo teises į jį. Kartu su prašymu VĮ ,,Kelių priežiūra“ pateikė Skyriaus Sprendimą ir Išvadą apie teisingai parengtą žemės sklypo planą. Teritorinio registratoriaus 2018 m. kovo 8 d. sprendimu (sprendimas įformintas atliekant duomenų įrašymą registro įraše Nr. 44/2194076) VĮ ,,Kelių priežiūra“ 2018 m. vasario 27 d. prašymas buvo patenkintas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) bei Lietuvos Respublikos nuosavybės teises ir Kelių direkcijos patikėjimo teises į jį.

15.       Teismas taip pat nustatė, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos buvo suprojektuotos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte (projektinis Nr. 214-1), patvirtintame Utenos apskrities viršininko 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 10-08-83 „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“. Žemės sklypo plane M1: 10000, parengtame (data nenurodyta) V. Š. įmonės, nurodyta, kad žemės sklypas (projektinis Nr. 214-1, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) rytinėje dalyje ribojasi su 12 m. pločio keliu. Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plane M 1: 1000 , parengtame 2007 m. lapkričio 21 d. UAB „Turto apskaitos centras“ vykdytojo R. K., nurodyta, kad žemės sklypas rytinėje dalyje ribojasi su keliu (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nurodyta, kad žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) rytinėje dalyje ribojasi su žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) ruožas nuo 10.175 km iki 13.634 km), kurio ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos pagal 2017 m. birželio 22 d. atliktus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kelio juosta) kadastrinius matavimus.

16.       Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi, nurodė, kad kelias (duomenys neskelbtini) tokį statusą įgijo Lietuvos Respublikos Vyriausybei 1999 m. birželio 9 d. priėmus nutarimą Nr. 757 „Dėl valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo patvirtinimo“, todėl, formuojant ginčo žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jam įgyjant privačios nuosavybės statusą, minėtas kelias teisės aktų nustatyta tvarka buvo priskirtas valstybinės reikšmės keliams.

17.       Teismas konstatavo, kad žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) jo formavimo metu rytinėje dalyje ribojosi ir šiuo metu ribojasi su valstybinės reikšmės V kategorijos rajoniniu keliu (duomenys neskelbtini), kuris Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757 buvo įtrauktas į Valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašą. Atliekant žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus , nebuvo įvertinti su šiuo žemės sklypu besiribojančio kelio juostai keliami reikalavimai, žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) rytinė riba buvo nustatyta neteisingai, neišlaikant minimalaus V kategorijos kelio juostai skirto 18 metrų pločio.

18.       Teismas pabrėžė, kad atsakovas iš esmės pripažįsta, jog formuojant ginčo žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), tuometinės valstybinės valdžios institucijos darbuotojai padarė klaidų, kiek tai susiję su šio žemės sklypo ribomis kelio (duomenys neskelbtini) ribų atžvilgiu, kurios (klaidos) šiuo metu atiteko ginčo žemės sklypui. Teismas nurodė, kad iš Išvados matyti, jog šias klaidas yra siekiama ištaisyti ginčo žemės sklypo sąskaita, tikslinant šio žemės sklypo planus, t. y. atitinkamai pakeičiant šio žemės sklypo ribas, o tuo pačiu sumažinant ir šio žemės sklypo plotą.

19.       Vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika dėl gero valdymo principo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-453-438-/2019, taip pat atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėja, įsigydama ginčo žemės sklypą žinojo ar turėjo galimybę žinoti apie pažeistą išimtinę valstybės nuosavybės teisę į žemę, skirtą keliui (duomenys neskelbtini), ar kitais būdais būtų prisidėjusi prie tokio pažeidimo atsiradimo, t. y., kad buvo nesąžininga, nenustatyta, teismas konstatavo, kad Išvada, kuria pareiškėjai nurodyta tikslinti žemės sklypo planus, nekeičiant 2006 m. balandžio 21 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. DP-2575, neatitinka teisinio reguliavimo, todėl yra neteisinga.

20.       Teismas akcentavo, kad atsakovo sprendimai, kuriais siekiama apginti valstybės pažeistą išimtinę nuosavybės teisę tik pareiškėjos „sąskaita“, atsakovui nesiimant atitinkamų priemonių, kuriomis būtų pašalinta ir pareiškėjai dėl valstybės institucijų padarytų klaidų atsiradusi žala (pvz., kito ar papildomo žemės sklypo suteikimas; teisingos kompensacijos sumokėjimas ir pan.), yra neatitinkantys teisinio reglamentavimo, o tuo pačiu neteisėti bei neteisingi, todėl naikintini.

21.       Teismas nurodė, jog NŽT sprendimas yra priimtas dėl Skyriaus Sprendimo ir Išvados, jame yra įvertintas minėtų Skyriaus priimtų administracinių aktų teisėtumas, todėl, panaikinus Skyriaus Sprendimą ir Išvadą, tais pačiais motyvais naikintinas ir NŽT, kaip išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, Sprendimas, kuriuo buvo nuspręsta Skyriaus Sprendimo ir Išvados nenaikinti.

III.

22.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Kelių direkcija padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 6 d. sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti pagal rūšinį teismingumą.

23.       Kelių direkcija apeliaciniame skunde nurodo, kad sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą buvo pažeistos rūšinio teismingumo taisyklės. 2019 m. spalio 22 d. Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimais spręsti teismingumo byloje Nr. T-73/2019, esant analogiškoms šioje byloje aplinkybėms, konstatavo, kad tokie ginčai yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui. Atsižvelgiant į tai, kad buvo pažeistos bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisyklės, ir tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatomis (146 str. 1 d. ir 2 d. 1 p.), pirmosios instancijos sprendimas turi būti panaikintas.

24.       Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nukrypo nuo suformuotos vieningos teismų praktikos ir teisės aktų reikalavimų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757 „Dėl valstybinės reikšmės kelių sąrašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalimi, Kelių įstatymo nuostatomis (2 str. 5 p., 3 str., 11 str.), Žemės įstatymo nuostatomis (6 str. 1 d. 1 p., 2 d.), Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis (1.136 str. 1 d., 2 d. 3 p., 1.80 str. 1 d. ir 2 d., 4.7 str. 2 d., 6.145 str.) ir Lietuvos teismų praktika, kai byloje keliamas klausimas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos itin saugomo turtinio rėžimo, kuriuo ypač suinteresuota visuomenė, administracinių aktų ir jų pagrindu įgytų nuosavybės teisių stabilumas turi mažesnę reikšmę nei minimo rėžimo apsauga, be to, tokiu atveju ginčijamo administracinio akto pagrindu nuosavybės teisės apsauga nėra absoliuti, nes negarantuojamas jos išsaugojimas natūra.

25.       Kadangi perleidžiant žemės sklypą privačion nuosavybėn buvo perleistas Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklausantis turtas – valstybinės reikšmės kelio dalis, restitucija turi būti taikoma natūra, grąžinant Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybėn iš pareiškėjos valstybinės reikšmės rajoninio kelio (duomenys neskelbtini) dalį, patenkančią į pareiškėjai priklausantį žemės sklypą. Pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką, tokiais atvejais valstybė įpareigotina paskutiniesiems turto įgijėjams, iš kurių turtas natūra grąžintinas valstybei, atlyginti jų patirtas šio turto įsigijimo išlaidas, kurios neturėtų viršyti sandorių sudarymo metu parduodamo turto rinkos kainos. Pirmosios instancijos teismas neišsprendė nei restitucijos taikymo, nei kompensavimo klausimų, tokiu būdu nukrypdamas nuo formuojamos teismų praktikos ir teisės aktų reikalavimų, be to, patenkindamas pareiškėjos skundą panaikino Skyriaus Sprendimą, Išvadą ir NŽT Sprendimą, neįvertinęs to, kad minėtais sprendimais ir išvada buvo patvirtintas viso valstybinės reikšmės rajoninio kelio (duomenys neskelbtini) žemės sklypo (6.19198 ha, 3,459 km ilgio, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planas, o ne tik ginčo žemės sklypo ribos teritorijoje, tokiu būdu teismas iš esmės pripažino naikintinais viso valstybinės reikšmės rajoninio kelio (duomenys neskelbtini) kadastrinius duomenis ir kadastrinę bylą.

26.       Pareiškėja V. P. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Paaiškino, kad apelianto minima Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012, nagrinėjamu atveju negali būti taikoma kaip precedentas šioje byloje, kadangi apelianto minimoje byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl administracinių aktų atkurti asmenims privačios nuosavybės teises į Lentvario miesto teritorijoje esančius žemės sklypus, kurių dalyje yra mišku apaugusi žemė, bei šių sklypų perleidimo sandorių teisėtumo ir jų pripažinimo negaliojančiais teisinių padarinių. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą rėmėsi naujausia teismų praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-453-438-/2019) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimais, todėl pagrįstai konstatavo, jog kad atsakovo sprendimai, kuriais siekiama apginti valstybės tariamai pažeistą išimtinę nuosavybės teisę tik pareiškėjos „sąskaita“, atsakovui nesiimant atitinkamų priemonių, kuriomis būtų pašalinta ir pareiškėjai, dėl valstybės institucijų padarytų klaidų, atsiradusi žala (pvz., kito ar papildomo žemės sklypo suteikimas; teisingos kompensacijos sumokėjimas ir pan.), yra neatitinkantys teisinio reglamentavimo, o tuo pačiu neteisėti bei neteisingi, todėl naikintini.

27.       Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad sprendimas buvo priimtas pažeidžiant rūšinio teismingumo taisykles, nes apelianto nurodomų Specialiosios teisėjų kolegijos nutarčių ir šios bylos aplinkybės yra skirtingos. Apeliantas nurodo nutartis, kuriose ginčo šalys buvo privatūs fiziniai asmenys, t. y. ginčai iš tikro buvo kilę dėl privačių asmenų žemės sklypų ribų, tačiau, nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs tarp privataus asmens ir valstybės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

28.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjos reikalavimo panaikinti:

-       Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyriaus 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. 40SK-1036-( 14.40.110), kuriuo suformuotas žemės sklypas (kelio juosta) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), rajoninis kelias (duomenys neskelbtini) 10,175–13,634 km) ir patvirtinti šio žemės sklypo (kelio juostos) kadastro duomenys.

-       Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyriaus 2018 m. sausio 10 d. išvadą Nr. 40IŽ-2-( 14.40.111), kurioje konstatuota, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planai parengti teisingai, o besiribojančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planai turi būti tikslinami.

-       Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimą Nr. 1SS-1816-( 10.5), kuriuo pareiškėjos keliamas ginčas buvo sprendžiamas ikiteismine tvarka.

29.       Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalimi nustatyta, jog administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus, o pagal ABTĮ 18 straipsnio 1 dalį administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams.

30.       Pareiškėjos reikalavimai panaikinti ginčijamus NŽT ir jos teritorinio padalinio sprendimus yra susiję su viešojo administravimo subjekto priimtų administracinių aktų teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimu. Tačiau nepaisant to, ginčas iš esmės kyla dėl atitinkamų žemės sklypų ribų nustatymo. Specialiosios teisėjų kolegijos formuojamoje praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad ginčai, susiję su privačių asmenų žemės sklypų ribų nustatymų, visų pirma yra civilinio pobūdžio, reguliuojami daiktinės teisės normomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.45 straipsnio 1 dalis), todėl nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme (pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutartis T-56/2019, 2017 m. birželio 15 d. nutartis byloje Nr. T-65/2017, 2017 m. sausio 18 d. nutartis byloje Nr. T-8/2017, 2016 m. spalio 6 d. nutartis byloje Nr. T-73/2016, 2016 m. gegužės 2 d. nutartis byloje Nr. T-40/2016 ir kt.).

31.       Atkreiptinas dėmesys, kad Specialioji teisėjų kolegija, iš esmės analogiškoje byloje (teisminio proceso Nr. 3-63-3-00424-2019-7) (byloje buvo sprendžiama dėl Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos skyriaus sprendimo, kuriuo suformuotas žemės sklypas - rajoninis kelias Nr. 2311 - bei patvirtinti šio sklypo kadastro duomenys; ginčo sklypo ribos buvo įbraižytos Nekilnojamojo turto registre taip, kad į ginčo žemės sklypą pateko dalis pareiškėjui priklausančio žemės sklypo) 2019m. spalio 22d. nutartyje (teismingumo byla T-73/2019) pasisakė, kad vertinant pareikštų reikalavimų visumą, darytina išvada, kad pareiškėjas iš esmės kelia ginčą, susijusį su privačių asmenų žemės sklypo ribų nustatymu ir tokie ginčai yra civilinio teisinio pobūdžio, reguliuojami daiktinės teisės normomis.

32.       Įvertinus Specialios teisėjų kolegijos formuojamą rūšinio teismingumo praktiką, atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje pareiškėjos pareikštus reikalavimus bei kilusio ginčo pobūdį, teisėjų kolegijai kylą abejonių dėl nagrinėjamos bylos rūšinio teismingumo, todėl teismo kolegijos vertinimu šioje byloje yra pagrindas kreiptis į Specialią teisėjų kolegiją su prašymu išspręsti bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnis ).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

n u t a r i a :

Kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją su prašymu išspręsti rūšinio teismingumo klausimą bylos pagal pareiškėjos V. P. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Registrų centras ir Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl sprendimų ir išvados panaikinimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Laimutis Alechnavičius

        Ramūnas Gadliauskas

        Arūnas Sutkevičius