Civilinė byla Nr. 3K-3-42/2015

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00364-2011-2

Procesinio sprendimo kategorija 25.3 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. sausio 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Egidijaus Laužiko (kolegijos pirmininkas), Gedimino Sagačio (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Lietuvos advokatūros kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo advokato M. P. ieškinį atsakovui Lietuvos advokatūrai dėl Advokatų garbės teismo sprendimo pripažinimo negaliojančiu.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje keliamas teisės klausimas dėl teismo teisės pakeisti Advokatų garbės teismo advokatui paskirtą nuobaudą švelnesne, jeigu nustatoma, kad ji per griežta.

Ieškovas M. P. prašė panaikinti Lietuvos advokatūros Advokatų garbės teismo 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimą arba skirti pastabą, jei teismas nuspręstų, kad jis pažeidė Advokatūros įstatymo ir Advokatų etikos kodekso nuostatas. Ieškovo nuomone, jo kreipimasis į įvairias institucijas dėl Advokatūros įstatymo 49 straipsnio aiškinimo nebuvo nukreiptas prieš advokatūros savivaldos organą, jo sprendimus ir nutarimus. Ieškovas nurodė, kad kelis kartus bendravo su Lietuvos advokatūros vadovybe ir informavo, kad įvairios institucijos skirtingai aiškina Advokatūros įstatymo 49 straipsnio nuostatas ir dėl to kyla įvairių nesusipratimų, tačiau advokatų savivaldos organai savo nuomonės šiuo klausimu neišsakė. Ieškovas pripažįsta, kad nurodė savo ginamajam nevykti į ikiteisminio tyrimo įstaigą, o atsiųstą kaltinamąjį aktą grąžino prokuratūrai. Ieškovo nuomone, tokie jo veiksmai buvo teisėti, nes jam, kaip advokatui, apskundus prokurorės nutarimą netenkinti prašymo papildyti ikiteisminį tyrimą, jokie procesiniai veiksmai negalėjo būti atliekami tol, kol šis skundas nebuvo išnagrinėtas ikiteisminio tyrimo teisėjo. Jeigu teismas nuspręstų, kad buvo pažeistas Advokatūros įstatymas ir Advokatų etikos kodeksas, ieškovo nuomone, paskirta nuobauda yra per griežta ir turėtų būti skirta pastaba.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovui Advokatų garbės teismas 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimu paskyrė drausminę nuobaudą – viešai paskelbiamą papeikimą už Advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų bei Lietuvos advokatų etikos kodekso 1.3, 6.6, 12.3 punktų pažeidimus. Drausminė nuobauda ieškovui paskirta už tai, kad: 1) jis nesuderinęs su advokatų savivaldos institucija 2010 m. sausio 25 d. kreipėsi į įvairias institucijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Vilniaus apygardos teismo pirmininkus ir kitas) dėl Advokatūros įstatymo 49 straipsnio aiškinimo bei taikymo; 2) baudžiamoje byloje savo ginamam nepilnamečiui nurodė atsisakyti paimti kaltinamąjį aktą, o gavus šį aktą paštu – grąžinti. Teismas pažymėjo, kad Advokatūros įstatymas įpareigoja advokatą sąžiningai atlikti savo pareigas, laikytis duotos advokato priesaikos, įstatymų bei Advokato etikos kodekso reikalavimų (Advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Ieškovas nevykdė Lietuvos advokatų tarybos 2003 m. sausio 16 d. sprendimo „Dėl advokatų pozicijos derinimo, ginant savo interesus valstybės institucijose ir teismuose“ reikalavimų ir, nesuderinęs savo pozicijos su Lietuvos advokatūra, 2010 m. sausio 25 d. pateikė prašymą įvairioms valstybės institucijoms dėl Advokatūros įstatymo 49 straipsnio aiškinimo ir taikymo. Ieškovas dėl to, kad jam neleido susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga nepateikus orderio, buvo padavęs skundus prokuratūrai ir teismui dar 2009 metais, tačiau jo skundai buvo atmesti. Nepaisydamas nurodytos aplinkybės, ieškovas 2010 m. sausio 25 d. vėl kreipėsi į įvairias institucijas tuo pačiu klausimu, neturėdamas Advokatų tarybos pritarimo. Be to, ieškovas pripažįsta, kad ginamajam nurodė nepriimti jam norimo įteikti kaltinamojo akto nedalyvaujant gynėjui ir grąžinti šį aktą, atsiųstą paštu. Ieškovas teigia, kad  kaltinamasis aktas įtariamajam be gynėjo dalyvavimo negalėjo būti įteiktas  BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Teismas nurodė, kad šioje teisės normoje privalomas advokato dalyvavimas įteikiant kaltinamąjį aktą ginamajam (įtariamajam) nėra nustatytas. Kaltinamojo akto įteikimo taip pat negali sustabdyti prašymo ar skundo padavimas dėl ikiteisminio tyrimo papildymo (BPK 63 straipsnio 3 dalis). Teismas pažymėjo, kad ginamojo (įtariamojo ar kaltinamojo) teisių pažeidimo klausimas taip pat gali būti keliamas BPK nustatyta tvarka ir perdavus baudžiamąją bylą teismui ar skundžiant priimtą nuosprendį. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovas, rašydamas 2010 m. sausio 25 d. prašymą kitoms institucijoms, nevykdė nurodyto Advokatų tarybos sprendimo reikalavimų, o, gindamas nepilnametį baudžiamoje byloje ir patardamas jam grąžinti paštu gautą kaltinamąjį aktą, pažeidė Advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus bei Lietuvos advokatų etikos kodekso 1.3, 6.6, 12.3 punktus. Teismas sprendė, kad ieškovui paskirta skundžiama drausminė nuobauda – viešai paskelbiamas papeikimas – negali būti pripažinta per griežta, nes jo veiksmai iš esmės trukdė ikiteisminiam tyrimui, vilkino procesą, prieštaravo ginamojo interesams ir menkino viso advokatų korpuso autoritetą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. vasario 14 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 10 d. sprendimą ir advokatui M. P. skirtą drausminę nuobaudą – viešai paskelbiamą papeikimą – pakeitė į papeikimą. Teisėjų kolegija nurodė, kad advokatui drausminė nuobauda buvo paskirta už tai, kad jis pažeidė Advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Lietuvos advokatų etikos kodekso 12.3 punkto reikalavimus vykdyti advokatūros organų sprendimus. Šis pažeidimas buvo nustatytas įvertinus advokato pateiktą 2010 m. sausio 25 d. prašymą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui, Vilniaus apygardos teismo pirmininkui, Teisėjų tarybai, Lietuvos advokatūros advokatų tarybai, Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui. Advokatų garbės teismas konstatavo, kad tokiais savo veiksmais advokatas pažeidė Lietuvos advokatų tarybos 2003 m. sausio 16 d. sprendimą, nustatantį, kad advokatai ir advokatų padėjėjai privalo informuoti Advokatų tarybą ir esant galimybei suderinti su ja savo poziciją prieš pradėdami teisminius ginčus ar rašydami paklausimus valstybės ar savivaldybių institucijoms advokato profesinės veiklos, jos apmokestinimo ar kitais klausimais, kai tai gali turėti įtakos advokatūros, paskirų advokatų ar advokatų padėjėjų interesams. Teisėjų kolegija nustatė, kad 2010 m. sausio 25 d. prašyme ieškovas išdėstė faktinę situaciją, kad jam atstovaujant savo klientui baudžiamojoje byloje kilo abejonių dėl Advokatūros įstatymo ir BPK normų, susijusių su tinkamu atstovavimo įforminimu, taikymu. Šiame rašte advokatas tiek išdėsto konkrečioje byloje buvusias faktines aplinkybes, tiek savo nuomonę dėl teisės normų taikymo ir aiškinimo, pažymi, kokie yra prieštaravimai tarp teisės normų ir teismų praktikos. Suformuluodamas prašymo dalyką, advokatas prašė organizacinėmis priemonėmis užkirsti kelią netinkamam įstatymų aiškinimui bei taikymui, esant būtinybei, inicijuoti įstatymų pakeitimus. Teisėjų kolegija, įvertinusi advokato kreipimosi į valstybės institucijas turinį, jo pateikimo aplinkybes ir tą faktą, kad advokato veikla visuomet yra susijusi su teisės normų aiškinimu, taikymu, savo pozicijos išdėstymu, nesutiko su pirmosios instancijos teismo bei Advokatų garbės teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju advokatas pažeidė etikos reikalavimus ir yra pagrindas taikyti jam drausminę atsakomybę. Advokato elgesys nevertintinas kaip veikimas, galintis pakenkti advokatų, advokatų padėjėjų ar advokatūros interesams. Teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad ieškovui drausminė nuobauda buvo paskirta ir už tai, kad jis nepilnamečiam ginamajam nurodė nevykti atsiimti kaltinamojo akto nuorašo, o ikiteisminio tyrimo pareigūnui atsiuntus kaltinamojo akto nuorašą, jį grąžino. Advokatas šių faktinių aplinkybių neginčija, o tokį savo elgesį pateisina ikiteisminio tyrimo metu buvusiomis aplinkybėmis, t. y. kad tuo metu dar nebuvo išspręstas prokurorės nutarimo teisėtumo klausimas ir su gynėju nebuvo suderintas atvykimo pas ikiteisminio tyrimo pareigūną laikas. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad šioje byloje vertinama, ar pagrįstai advokatas buvo patrauktas drausminėn atsakomybėn, tačiau šioje byloje netikrinamas ikiteisminio tyrimo metu prokuroro atliktų veiksmų teisėtumas ir pagrįstumas. BPK reglamentuoja ikiteisminių veiksmų atlikimą bei suteikia įtariamajam (kaltinamajam) ar jo gynėjui, kurie nesutinka su atliktais veiksmais ar su atsisakymu atlikti kokius nors veiksmus, teisę apskųsti tokius pareigūno veiksmus. Advokatui, kuris yra teisės srities specialistas, turi būti žinoma, kokiomis teisinėmis priemonėmis jis gali pasinaudoti, kad galėtų įrodyti savo kliento nekaltumą, veiksmų pagrįstumą ar ikiteisminio tyrimo pareigūno veiksmų neteisėtumą ir nepagrįstumą. Nagrinėjamu atveju advokatas siekia įrodyti, kad tokį jo elgesį (nurodymą ginamajam nevykti atsiimti kaltinamojo akto ir kaltinamojo akto grąžinimą) nulėmė prokurorės padaryti baudžiamojo proceso pažeidimai. Kaip minėta, asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn procesas yra griežtai sureguliuotas įstatymu, todėl gynėjas, nesutikdamas su pareigūno atliekamais veiksmais ar priimtais sprendimais, gali reaguoti tik tokia forma, kokia nurodyta šiame įstatyme. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad advokatas, nesutikdamas su prokurorės atliekamais veiksmais ar atsisakymu juos atlikti, ėmėsi ne procesinių priemonių ikiteisminio tyrimo pareigūnės veiksmų neteisėtumui įrodyti. Advokato profesija yra viena iš profesijos rūšių, kurių atstovams taikomi griežtesni elgesio standartai. Advokatas turi teisėtais būdais ir priemonėmis ginti savo kliento teises bei teisėtus interesus ir siekti, kad būtų įvykdytas teisingumas. Lietuvos advokatų etikos kodekse nustatyta, kad advokatas privalo saugoti profesinę garbę ir orumą ir nediskredituoti advokato vardo, duotos priesaikos ir teisingumo idėjos, privalo konsultuoti, ginti klientą ar jam atstovauti sąžiningai, rūpestingai ir protingai (1.3 ir 6.6 punktai). Teisėjų kolegija sutiko su Advokatų garbės teismo ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad savo elgesiu advokatas pažeidė nurodytus reikalavimus, parodė kitiems proceso dalyviams, tarp jų ir nepilnamečiam ginamajam, kad gintis galima ir įstatyme nenumatytomis priemonėmis. Toks advokato elgesys negali būti vertinamas kaip atitinkantis advokato profesijai keliamus reikalavimus, todėl už tokį elgesį yra pagrindas patraukti drausminėn atsakomybėn ir paskirti drausminę nuobaudą. Teisėjų kolegija nurodė, kad ieškovui už kreipimąsi į įvairias valstybės institucijas ir už neprocesinių gynybos priemonių panaudojimą buvo paskirta Lietuvos advokatūros įstatymo 53 straipsnio 3 punkte numatyta drausminė nuobauda – viešai paskelbiamas papeikimas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nenustatė, jog advokatas, kreipdamasis į įvairias valstybės institucijas, pažeidė advokato etiką, o pagrindu advokato drausminei atsakomybei kilti pripažino tik neprocesinių gynybos priemonių panaudojimą, t. y. nustačiusi tik vieną iš nurodytų etikos pažeidimų, sprendė, kad advokatui paskirta drausminė nuobauda keistina švelnesne. Teisėjų kolegija atsižvelgė į tai, kad ankstesniu Advokatų garbės teismo 2010 m. birželio 10 d. sprendimu advokatui buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas – už toje pačioje baudžiamojoje byloje atliktus veiksmus pateikiant netinkamą atstovavimo dokumentą, dėl kurių užtruko ikiteisminis tyrimas, o nagrinėjamu atveju dėl to, kad ieškovas nurodė ginamajam nepriimti kaltinamojo akto, ikiteisminis tyrimas neužtruko (advokatas prašymą prokurorei dėl ikiteisminio tyrimo papildymo pateikė 2010  m. vasario 1 d.; prokurorė 2010 m. vasario 4 d. nutarimu prašymą atmetė; kaltinamasis aktas surašytas 2010 m. vasario 8 d. ir tą pačią dieną išsiųstas Vilniaus rajono apylinkės teismui, nurodant, kad kaltinamasis aktas kaltinamiesiems yra įteiktas). Teisėjų kolegija pažymėjo, kad advokato elgesys buvo reakcija į ikiteisminio tyrimo pareigūno (prokurorės) veiksmus ir sprendimus, kuriuos, advokato nuomone, prokurorė atliko netinkamai taikydama BPK normas. Pagal tuo metu galiojusį BPK 218 straipsnį advokatas turėjo pagrindą manyti, kad, nesant galutinio teismo sprendimo dėl ikiteisminio tyrimo papildymo, kaltinamasis aktas neturėjo būti rašomas. Teisėjų kolegija atmetė atsakovo argumentus, kad teismas neturi teisės sušvelninti Advokatų garbės teismo paskirtos nuobaudos. Pagal Advokatūros įstatymo 55 straipsnį Advokatų garbės teismo sprendimai yra skundžiami Vilniaus apygardos teismui, o, vadovaujantis CPK normomis, Vilniaus apygardos teismo sprendimas – Lietuvos apeliaciniam teismui. Pagal CPK 260 straipsnio nuostatas, teismas, ištyręs visus įrodymus, išsprendžia visų reikalavimų pagrįstumą ir priima galutinį sprendimą. Teisėjų kolegija nesutiko, kad Advokatų garbės teismo paskirtos drausminės nuobaudos sušvelninimas teismo sprendimu pažeidžia įstatyme nustatytą savivaldos principą ar advokatūrai priskirtas funkcijas. Advokatūros įstatyme įtvirtinta Advokatų garbės teismo sprendimų teisminė kontrolė, todėl teismas, nustatęs, kad už padarytą drausmės pažeidimą paskirta nuobauda yra per griežta, turi teisę ją sušvelninti.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas Lietuvos advokatūra prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 14 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 10 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Kasatorius nurodo, kad kasacinis teismas nėra pasisakęs dėl to, ar teismas, nagrinėjantis ginčą dėl nuobaudos advokatui skyrimo, turi teisę paskirti kitą drausminę nuobaudą advokatui nei ta, kurią buvo paskyręs Advokatų garbės teismas. Advokatūros įstatymo 53 straipsnyje nustatyta, kad advokatui už šio įstatymo 52 straipsnio 1 dalyje nurodytus pažeidimus Advokatų garbės teismas gali skirti drausmines nuobaudas. Apeliacinės instancijos teismas pats parinko ir paskyrė kitą drausminę nuobaudą ieškovui, nors Advokatūros įstatyme įtvirtinta, kad jas skiria tik Advokatų garbės teismas. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės  instancijos teismas pažeidė advokatų savivaldos principą (Advokatūros įstatymo 11 skirsnis). Advokatų garbės teismas yra savarankiškas Lietuvos advokatūros (juridinio asmens) organas, išrinktas ir atskaitingas visuotiniam advokatų susirinkimui (Advokatūros įstatymo 58, 59, 61 straipsniai). Kiekvienas praktikuojantis advokatas yra Lietuvos advokatūros narys, dalyvaujantis išrenkant ir dalį Advokatų garbės teismo narių (Advokatūros įstatymo 61 straipsnio 2 dalies 1 punktas), juridinio asmens dalyvis, turintis teisių ir pareigų, susijusių su juridiniu asmeniu. Advokatūros įstatymo nuostatos turėtų būti aiškinamos ir taikomos analogiškai kaip ir dėl juridinių asmenų organų sprendimų – teismas gali savarankiško juridinio asmens organo (šiuo atveju Advokatų garbės teismo) sprendimą pripažinti negaliojančiu, jį panaikinti esant teisiniams pagrindams, tačiau teismas negali priimti sprendimo pagal įstatyme įtvirtintą juridinio asmens organo kompetenciją, tai yra vietoj juridinio asmens organo (Advokatų garbės teismo) paskirti drausminę nuobaudą advokatui. Pagal kasacinio teismo praktiką dėl drausminių nuobaudų darbuotojams panaikinimo, kuria, kasatoriaus nuomone, galima remtis ir šioje byloje, tikrindamas darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumą, teismas gali nuobaudą tik panaikinti arba pripažinti ją esant paskirtą teisėtai (DK 242 straipsnio 2 dalis), bet negali jos pakeisti parinkdamas kitą adekvačią nuobaudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. S. v. UAB „Sanmeridus“, bylos Nr. 3K-3-299/2004; 2006 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. V. v. AB „Vakarų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-674/2006).

              Atsiliepimų  į kasacinį skundą CPK nustatyta tvarka negauta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl drausminių nuobaudų advokatams skyrimo ir ginčų nagrinėjimo

Advokatūros įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos advokatai yra nepriklausoma Lietuvos teisinės sistemos dalis. Šioje įstatymo normoje, garantuojant advokatų nepriklausomybę, kartu nustatomos jų nepriklausomybės ribos. Jos įtvirtintos ne tik Advokatūros įstatyme tiesiogiai, bet ir kituose teisės aktuose, kurių taip pat turi laikytis Lietuvos advokatūra įgyvendindama Advokatūros įstatymą bei advokatūros organų priimtus aktus, pvz., Advokatūros įstatus, Advokatų etikos kodeksą ir kt. Jeigu sprendimas yra priimtas advokatūros organo, tai nereiškia, kad tokio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo nesaisto bendrieji teisės principai. Advokatų garbės teismo sprendimas gali būti skundžiamas teismui (Advokatūros įstatymo 55 straipsnis). Asmens teisė kreiptis į teismą dėl taikytos poveikio priemonės suponuoja teismo pareigą patikrinti jos taikymo pagrįstumą ir teisėtumą. Jeigu nebūtų visapusiškai tiriamas ir vertinamas Advokatų garbės teismo taikytų poveikio priemonių teisėtumas ir pagrįstumas, būtų pažeistas visuotinai pripažintas principas ubi ius, ibi remedium – jeigu yra kokia nors teisė (laisvė), turi būti ir jos gynimo priemonė. Asmens teisė kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo taip pat reiškia jos gynimą ne formaliai, bet realiai ir veiksmingai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. Š. v. Lietuvos advokatūra, bylos Nr. 3K-3-26/2007).

Skundžiama nutartimi apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškinys dėl paskirtos drausminės nuobaudos panaikinimo arba pakeitimo švelnesne drausmine nuobauda buvo atmestas, ir ieškovui paskirtą drausminę nuobaudą – viešai paskelbiamą papeikimą – pakeitė į švelnesnę drausminę nuobaudą – papeikimą. Kasatorius, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, teigia, kad teismas gali Advokatų garbės teismo sprendimą pripažinti negaliojančiu (panaikinti), esant teisiniams pagrindams, tačiau negali priimti sprendimo Advokatų garbės teismo paskirtą drausminę nuobaudą pakeisti kita.

Teisėjų kolegija šį kasatoriaus argumentą laiko teisiškai pagrįstu. Pagal Advokatūros įstatymo 52 straipsnį advokatui už šio įstatymo ir Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų bei advokato veiklos pažeidimus gali būti keliama drausmės byla (1 dalis). Sprendimą iškelti drausmės bylą priima Lietuvos advokatūra arba teisingumo ministras (2 dalis). Advokatūros įstatymo 53 straipsnyje nustatyta, kad drausmines nuobaudas advokatams skiria Advokatų garbės teismas. Taigi, advokatų drausmės bylų nagrinėjimo ir drausminių nuobaudų taikymo funkciją įstatymu pavesta vykdyti vienam iš Lietuvos advokatūros organų – Advokatų garbės teismui. Remiantis Advokatūros įstatymo 52 straipsnio 4 dalimi, advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarką nustato Lietuvos advokatūra. Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarką teisingumo ministras skelbia Teisės aktų registre. Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2012 m. balandžio 20 d. visuotiniame advokatų susirinkime ir paskelbto teisingumo ministro 2012 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. 1R-160, 61 punkte nustatyta, kad Advokatų garbės teismas drausmės bylą iš esmės išsprendžia priimdamas sprendimą. Advokatų garbės teismas nėra varžomas Advokatų tarybos sprendime (teisingumo ministro įsakyme) iškelti drausmės bylą nurodyto teisinio pagrindo. Priimdamas sprendimą, Advokatų garbės teismas įvertina advokato kaltės laipsnį, pažeidimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes, pažeidimo padarinius ir galiojančias advokatui paskirtas drausmines nuobaudas (analogiškos nuostatos buvo įtvirtintos ir Advokatų garbės teismui priimant 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimą galiojusio Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2007 m. balandžio 20 d. visuotiniame advokatų susirinkime ir paskelbto teisingumo ministro 2007 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 1R-278, 34 ir 39 punktuose).

Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija konstatuoja, kad teisės aktuose yra nustatyta tiek advokatų patraukimo drausminėn atsakomybėn procedūra, tiek šioje procedūroje dalyvaujantys subjektai, tiek kriterijai, į kuriuos, priimdamas sprendimą dėl drausminės atsakomybės taikymo advokatui, turi atsižvelgti advokato drausmės bylą nagrinėjantis subjektas – Advokatų garbės teismas. Advokatūros įstatymo 55 straipsnio normoje, kuria rėmėsi apeliacinės instancijos teismas, nustatyta Advokatų garbės teismo sprendimų apskundimo teismui galimybė, bet nenustatyta teismo teisė pakeisti paskirtą drausminę nuobaudą, kriterijai, į kuriuos atsižvelgdamas teismas turėtų spręsti dėl taikytinos drausminės nuobaudos ir pan. Teismas vykdo ne drausminės atsakomybės taikymo advokatams, o ginčų nagrinėjimo ir pažeistų teisių gynimo funkciją. Todėl teismas, nagrinėdamas ginčą dėl Advokatų garbės teismo sprendimo, kuriuo advokatui paskirta drausminė nuobauda, turi įvertinti skundžiamo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, o nustatęs, kad sprendimas yra nepagrįstas ir (arba) neteisėtas, – ginti pažeistas advokato teises, pripažindamas jį negaliojančiu. Tačiau pažeistų teisių gynimo funkcija nesudaro pagrindo teismui, pripažinus negaliojančiu skundžiamą Advokatų garbės teismo sprendimą, nuspręsti dėl drausminės atsakomybės taikymo advokatui ir paskirti jam vieną iš Advokatūros įstatymo numatytų drausminių nuobaudų arba pakeisti skundžiamą Advokatų garbės teismo sprendimą paskiriant advokatui kitokią, nei paskirta Advokatų garbės teismo sprendimu, drausminę nuobaudą. Pažymėtina, kad tokios teismo teisės, o kartu – ir pareigos (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarime konstatuota, kad „valstybės pareigūnų, inter alia teisėjų, įgaliojimai teisės aktuose negali būti apibūdinami kaip jų subjektinė teisė, kurią jie gali įgyvendinti savo nuožiūra, t. y. tokia teisė, kuria jie gali pasinaudoti arba nepasinaudoti; tokie įgaliojimai – tai ir pareigos, kurias valstybės pareigūnai ne tik gali, bet ir privalo įgyvendinti, jeigu yra įstatymuose nustatytos sąlygos“) nesuponuoja ir atitinkamai suformuluotas ieškinio dėl Advokatų garbės teismo sprendimo dalykas – pavyzdžiui, jei ieškiniu prašoma pakeisti Advokatų garbės teismo sprendimu paskirtą nuobaudą paskiriant kitą drausminę nuobaudą, panaikinti Advokatų garbės teismo sprendimą ir paskirti kitą drausminę nuobaudą ar pan. Tokios teismo teisės (ir pareigos) nesuponuoja ir CPK 260 straipsnio norma, pagal kurią galutiniu sprendimu ginčas išsprendžiamas visiškai. Nagrinėjamos kategorijos bylose visiškas ginčo išsprendimas apima skundžiamo Advokatų garbės teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo įvertinimo pagrindu priimtą teismo sprendimą palikti Advokatų garbės teismo sprendimą galioti arba pripažinti jį negaliojančiu.

Teisėjų kolegija sutinka su kasatoriumi, kad nagrinėjamoje byloje galima remtis pagal analogiją kasacinio teismo praktika dėl drausminių nuobaudų darbuotojams panaikinimo, pagal kurią, tikrindamas darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumą, teismas gali nuobaudą tik panaikinti arba pripažinti ją esant paskirtą teisėtai (DK 242 straipsnio 2 dalis), bet negali jos pakeisti parinkdamas kitą adekvačią nuobaudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. S. v. UAB „Sanmeridus“, bylos Nr. 3K-3-299/2004; 2006 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. V. v. AB „Vakarų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-674/2006).

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamos kategorijos bylose gindamas pažeistas teises teismas, esant pagrindui, gali pripažinti negaliojančiu Advokatų garbės teismo sprendimą, kuriuo advokatui paskirta drausminė nuobauda, tačiau negali pakeisti sprendimo, paskirdamas kitą drausminę nuobaudą, arba panaikinti sprendimą ir paskirti kitą drausminę nuobaudą. Toks aiškinimas, teisėjų kolegijos vertinimu, užtikrina ne tik formalų, bet ir realų bei veiksmingą pažeistų teisių gynimą. Juolab kad viena esminių drausminės atsakomybės taikymo sąlygų yra nuoseklumas, kuris reikalauja, kad už analogiškus ar panašius pažeidimus visiems būtų taikomos tokios pačios drausminės priemonės. Teisėjų kolegijos vertinimu, viena iš pagrindinių prielaidų užtikrinant nuoseklumą – kad drausminę atsakomybę visais atvejais taikytų viena institucija (organas), užtikrinanti nuoseklios drausminės atsakomybės taikymo politikos formavimą. Įstatymų leidėjui šią funkciją pavedus advokatų savivaldą įgyvendinančios institucijos organui – Advokatų garbės teismui – būtent jam tenka pareiga ir atsakomybė formuoti advokatų drausminės atsakomybės standartus. Pažymėtina, kad pagal teisinį reguliavimą, teismui panaikinus apskųstą drausminę nuobaudą, Advokatų garbės teismas gali iš naujo spręsti advokato drausminės atsakomybės klausimą, atsižvelgdamas į drausminės bylos iškėlimo metu galiojusio Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2007  m. balandžio 20 d. visuotiniame advokatų susirinkime ir paskelbtu teisingumo ministro 2007 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 1R-278, 22 punktą, pagal kurį drausminės atsakomybės taikymo senaties eiga nutrūksta priėmus sprendimą iškelti drausmės bylą (analogiška nuostata įtvirtinta ir dabar galiojančio Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2012 m. balandžio 20 d. visuotiniame advokatų susirinkime ir paskelbto teisingumo ministro 2012 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. 1R-160, 12 punkte). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad drausminės atsakomybės taikymo senaties eigos nutraukimas galioja, iki bus galutinai (įsigaliojusiu Advokatų garbės teismo sprendimu arba įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu) išspręstas klausimas dėl drausminės atsakomybės taikymo. Tokiu atveju, kai teismas panaikina Advokatų garbės teismo sprendimą dėl šio padarytų procedūrinio pobūdžio pažeidimų, tačiau nenustato, kad sprendimas iškelti drausmės bylą buvo priimtas jau suėjus drausminės atsakomybės taikymo senaties terminui, drausmės byla perduotina iš naujo nagrinėti Advokatų garbės teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. Lietuvos advokatūra, bylos Nr. 3K-3-14/2015).

Dėl procesinės bylos baigties

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, pripažinus pirmiau nurodytus kasatoriaus argumentus pagrįstais, apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria advokatui M. P. skirta drausminė nuobauda – viešai paskelbiamas papeikimas, pakeistas į papeikimą, naikintina.

Kartu pažymėtina, kad kasacinis teismas nagrinėjamoje byloje negali tenkinti kasatoriaus prašymo palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo M. P. reikalavimai buvo atmesti, paliekant galioti Advokatų garbės teismo 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimą. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas abu Lietuvos advokatų etikos kodekso pažeidimus, už kuriuos M. P. buvo paskirta drausminė nuobauda, pripažino nustatytais pagrįstai, o jam paskirtą nuobaudą – teisėta. Tačiau skundžiamoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas, vertindamas advokato M. P. veiksmus, už kuriuos jam buvo paskirta drausminė nuobauda (nesuderintą su advokatų savivaldos institucijomis kreipimąsi į įvairias institucijas; nurodymą ginamajam nepriimti kaltinamojo akto ir akto grąžinimą ikiteisminio tyrimo pareigūnui), nesutiko su pirmosios instancijos teismo bei Advokatų garbės teismo išvada, kad kreipdamasis į įvairias institucijas be išankstinio suderinimo su advokatų savivalda advokatas M. P. pažeidė etikos reikalavimus ir už šiuos veiksmus yra pagrindas taikyti jam drausminę atsakomybę. Nors kitą pirmosios instancijos teismo bei Advokatų garbės teismo išvadą, kad nurodydamas ginamajam nepriimti kaltinamojo akto ir grąžindamas aktą ikiteisminio tyrimo pareigūnui advokatas M. P. pažeidė advokato etikos reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas pripažino pagrįsta, tačiau kvalifikavo kaip nesudarančią pakankamo pagrindo skirti vieną griežčiausių drausminių nuobaudų – viešai paskelbiamą papeikimą (nors apeliacinės instancijos teismo nutartyje tokia kvalifikacija expresis verbis nepateikiama, tačiau ji implicitiškai išplaukia iš nutarties dalies, kuria nuspręsta dėl M. P. paskirtos drausminės nuobaudos pakeitimo švelnesne). Kasaciniu skundu nurodytų apeliacinės instancijos teismo išvadų teisėtumo kasatorius neginčijo. Kaip nurodyta šioje nutartyje, teismas, nagrinėdamas ginčus dėl Advokatų drausmės teismo paskirtų drausminių nuobaudų, patikrina ne tik priimto sprendimo teisėtumą, bet ir pagrįstumą. Tai, inter alia, reiškia, kad nustatęs, jog Advokatų garbės teismo paskirta drausminė nuobauda yra neproporcinga padarytam etikos pažeidimui, teismas privalo pripažinti negaliojančiu skundžiamą Advokatų garbės teismo sprendimą. Nagrinėjamoje byloje kasacinis teismas yra saistomas kasacinio bylos nagrinėjimo ribų, kurios nustatomos pagal kasacinį skundą (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Dėl nurodytų priežasčių neturėdama teisinio pagrindo kitaip vertinti pirmiau nurodytų apeliacinės instancijos teismo išvadų dėl dalies advokato M. P. veiksmų kvalifikavimo pagal Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimus ir jam paskirtos drausminės nuobaudos vertinimo kaip pernelyg griežtos, teisėjų kolegija negali tenkinti kasatoriaus prašymo palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Kita vertus, kasacinis teismas negali spręsti ir dėl Advokatų garbės teismo 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimo pripažinimo negaliojančiu, nes tokio reikalavimo kasaciniame skunde nepareikšta, o toks procesinis sprendimas reikštų, kad dėl kasatoriaus priimamas blogesnis sprendimas, negu skundžiamas. CPK 353 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas dėl kasatoriaus negali priimti blogesnio sprendimo, negu yra skundžiamas sprendimas ar nutartis, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių. Nelaikomas blogesnio sprendimo priėmimu skundžiamo sprendimo ar nutarties panaikinimas ir bylos perdavimas nagrinėti iš naujo žemesnės instancijos teismui, taip pat kai sprendimas priimtas šio straipsnio 2 dalyje numatytu atveju. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir bylą grąžintina šiam teismui nagrinėti iš naujo, atsižvelgiant į šioje nutartyje išdėstytus išaiškinimus. 

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 13 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 5 Eur tokių išlaidų. Kadangi skundžiama teismo nutartis naikintina ir byla perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, paskirstymo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 14 d. nutartį ir bylą perduoti šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                              Birutė Janavičiūtė

Egidijus Laužikas

Gediminas Sagatys