Administracinė byla Nr. AS-355-662/2015
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05166-2014-8
Procesinio sprendimo kategorija 63.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2015 m. sausio 28 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Poliprofile“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Poliprofile“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Poliprofile“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–3), kuriuo prašė panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2014 m. spalio 31 d. sprendimą Nr. S-224(7-158/2014) „Dėl UAB „Lėdis“ 2014 m. liepos 28 d. skundo“ (toliau – ir Komisijos sprendimas) (b. l. 5–8), Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2014 m. birželio 25 d. sprendimą Nr. 1A-356 „Dėl UAB „Poliprofile“ skundo“ (toliau – ir Departamento sprendimas) (b. l. 11–12) ir Klaipėdos teritorinės muitinės 2014 m. balandžio 14 d. UAB „Pliprofile“ supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 4LM190343S (toliau – ir Ataskaita).
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 8 d. nutartimi (b. l. 18–19) pareiškėjui iki 2014 m. gruodžio 18 d., buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, kadangi pareiškėjo paduotas skundas neatitiko visų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23, 24 ir 39 straipsniuose nustatytų reikalavimų, t. y. pareiškėjas skunde turėjo nurodyti trečiąjį suinteresuotą asmenį, pateikti skundžiamą Ataskaitą, duomenis, patvirtinančius, kada pareiškėjas gavo Komisijos sprendimą (voką), žyminio mokesčio kvitą arba motyvuotą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, pateikti skundo su priedais egzempliorių (kopijų) tiek, kad juos būtų galima įteikti kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų egzempliorius teisme bei skunde nurodyti pageidavimus dėl atsiliepimo į skundą, teismo sprendimo, kitų procesinių dokumentų gavimo elektroninių ryšių priemonėmis.
Pareiškėjas 2014 m. gruodžio 17 d. pateikė pirmosios instancijos teismui patikslintą skundą (b. l. 21–23), kuriame nurodė tuos pačius reikalavimus bei pateikė skundžiamą Ataskaitą (b. l. 33–37), duomenis, kad gavo pridėtą Komisijos sprendimą ir žyminio mokesčio kvitą.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 23 d. nutartimi (b. l. 52–53) pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ABTĮ 37 straipsnio 1 dalies pagrindu.
Pažymėjo, kad pareiškėjas ginčijo ir teismui pateikė Ataskaitą, pagrindžiančią, kad buvo tikrinama UAB „Poliprofile“, Departamento sprendimą, kuriuo paliko galioti Ataskaitą, priimtą pareiškėjo atžvilgiu. Pareiškėjas be šių ginčijamų sprendimų, ginčijo ir Komisijos sprendimą, kuris priimtas mokesčių mokėtojo UAB „Lėdis“ atžvilgiu. Pareiškėjas prie skundo pridėjo voką, adresuotą UAB „Lėdis“, kuriame buvo įteiktas Komisijos sprendimas.
Pirmosios instancijos teismas 2014 m. gruodžio 19 d. raštu, siekdamas nustatyti, ar Komisija yra priėmusi sprendimą dėl Ataskaitos ir Departamento sprendimo panaikinimo, kreipėsi į Komisiją, kuri 2014 m. gruodžio 22 d. raštu pranešė, kad 2014 m. lapkričio 4 d. buvo išnagrinėtas UAB „Poliprofile“ prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti dėl Departamento sprendimo. Mokestinio ginčo nagrinėjimas dėl pareiškėjo skundo iš esmės nėra įtrauktas į Komisijos darbotvarkę.
Pareiškėjas prie pirmosios instancijos teismui pateikto skundo pridėjo sprendimą, nesusijusį su pareiškėjo UAB „Poliprofile“ atliktu patikrinimu, nepateikė sprendimo, kuris būtų priimtas jo atžvilgiu dėl Ataskaitos ir Departamento sprendimo panaikinimo. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas teismui nepateikė skundo, kuris atitiktų ABTĮ 23 ir 24 straipsnių reikalavimus, todėl jo skundą laikė nepaduotu bei grąžino sumokėtą žyminį mokestį (ABTĮ 42 str. 1 d. 3 p.).
II.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Poliprofile“ atskiruoju skundu (b. l. 55–57) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartį ir nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti.
Atskirąjį skundą grindžia ABTĮ 37 straipsnio 1 dalimi ir nurodo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (2012 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-87/2012). Kitaip tariant, skundo trūkumų šalinimo institutas nėra savitikslis, jis yra inter alia skirtas suteikti galimybę pareiškėjui pataisyti skundą vietoje to, kad skundas būtų iš karto nepriimtas (2011 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS52-599/2011). Teismo nutartis, kuria konstatuojami skundo trūkumai ir nustatomas terminas jiems pašalinti, taip pat ir teismo nutartis, kuria konstatuojama, kad nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti, turi būti aiškios, t. y. teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas bei kodėl ir kaip šie trukumai trukdo priimti skundą ir pradėti administracinės bylos teiseną, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-101/2012; 2012 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-46/2012).
Paaiškina, jog nagrinėjamu atveju skundžiamoje Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartyje nurodoma, kad skundą rengė teisininkas profesionalas, tačiau tai nereiškia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas galėjo netaikyti trūkumų šalinimo instituto, nes 2014 m. gruodžio 8 d. nutartyje, kuria pareiškėjas buvo įpareigotas pašalinti trūkumus, nebuvo nurodytas trūkumas, jog skundą padavė ne tas juridinis asmuo, kurio atžvilgiu buvo priimtas skundžiamas Komisijos sprendimas. Minėta klaida įvyko dėl to, kad advokatas R. M. atstovauja tiek UAB „Poliprofile“, tiek UAB „Lėdis“ teises ir teisėtus interesus analogiškuose ginčuose su Klaipėdos teritorine muitine. Tai patvirtina byloje esanti atstovavimo sutartis su UAB „Poliprofile“ bei atstovavimo sutartis su UAB „Lėdis“. Gavus UAB „Lėdis“ atžvilgiu priimtą skundžiamą Komisijos sprendimą, per įstatymo nustatytą 20 dienų terminą buvo paruoštas ir Vilniaus apygardos administraciniam teismui išsiųstas skundas, tačiau per klaidą skunde pareiškėju buvo nurodytas ne UAB „Lėdis“, o UAB „Poliprofile“, kartu per klaidą buvo pridėti Ataskaita ir Departamento sprendimas, priimti ne UAB „Lėdis” atžvilgiu, o UAB „Poliprofile” atžvilgiu. Šių aplinkybių (trūkumų) pirmosios instancijos teismas nepastebėjo ir jų pašalinti kartu su kitais 2014 m. gruodžio 8 d. nutartyje nustatytais trūkumais neįpareigojo, todėl neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė priimti skundą motyvuodamas ABTĮ 37 straipsnio 1 dalimi. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą ir nustatęs naujus trūkumus, privalėjo pasinaudoti trūkumų šalinimo institutu ir nustatyti naują terminą naujai nustatytiems trūkumams pašalinti.
Be to, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria skundas laikomas nepaduotu tuo pagrindu, kad pareiškėjas per nustatytą terminą nepašalino ankstesne teismo nutartimi nurodytų skundo trūkumų, nagrinėjamu atveju užkerta kelią pakartotinai kreiptis į teismą, t. y. suvaržo asmens galimybę pasinaudoti ABTĮ 5 straipsnyje garantuojama teise į teisminę gynybą, kadangi skundas dėl Komisijos sprendimo teismui gali būti paduotas tik per 20 dienų nuo sprendimo gavimo dienos. Teismas, atsisakęs priimti skundą bei nenustatęs termino naujai nustatytiems trūkumams pašalinti, tokiu savo sprendimu (nutartimi) užkirto kelią UAB „Lėdis“ pasinaudoti teise į teisminę gynybą, nors pagal ABTĮ 10 straipsnį teismo esminė pareiga yra padėti asmenims įgyvendinti jų procesines teises. Taigi teismas, pasinaudodamas trūkumų šalinimo institutu, nagrinėjamu atveju turėjo pasiūlyti patikslinti pareiškėją ir atitinkamai skundo reikalavimus.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
III.
Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą laikė nepaduotu (ABTĮ 37 str. 1 d.).
Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pamatinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. gegužės 9 d. nutarimai). Asmens teisė kreiptis į teismą negali būti apribota ar paneigta, nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių. Asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (inter alia Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2001 m. liepos 12 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai). Kaip yra pažymėjęs Europos Žmogaus Teisių Teismas, teisminiam procesui taikomi teisingumo, viešumo ir spartumo standartai iš tiesų tampa beverčiai, jeigu teisminis procesas apskritai nėra pradedamas. Vargu, ar galima kalbėti apie teisinės valstybės principą, jeigu apskritai nėra įgyvendinama teisė kreiptis teisminės gynybos (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1975 m. sausio 21 d. sprendimo Golder prieš Jungtinę Karalystę, 34–36 par., Series A, Nr. 18).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje teisė kreiptis į administracinį teismą aiškinama plačiai. Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad smulkūs formalaus pobūdžio trūkumai asmeniui neturėtų trukdyti įgyvendinti teisę į teismą (žr., pvz., 2008 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-611/2008). Vien tik formalus laikymasis teisės normų, reglamentuojančių skundo (prašymo) priėmimą, yra netoleruotinas. Asmens teisės turi būti ginamos realiai. Konstatuoti kreipimosi dokumento (skundo, prašymo ar pan.) turinio ir formos trūkumai, jeigu jie nėra esminiai, nėra kliūtis priimti skundą (prašymą) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS17-400/2006).
Nagrinėjamu atveju, manydamas, kad pareiškėjo skundas neatitinka ABTĮ reikalavimų, pirmosios instancijos teismas nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti, o pareiškėjui nepašalinus trūkumų – laikė skundą nepaduotu. Kadangi teismo nutartis dėl trūkumų pašalinimo nėra skundžiama atskiruoju skundu (ABTĮ 149 str. 1 d.), todėl joje padarytų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinimas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta laikyti skundą nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų.
ABTĮ 37 straipsnyje inter alia numatyta, kad jeigu skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti ir jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.
Trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną. Teismo nutartis, kuria konstatuojami skundo trūkumai ir nustatomas terminas jiems pašalinti, taip pat ir teismo nutartis, kuria konstatuojama, kad nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti, turi būti aiškios, t. y. teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo priimti skundą ir pradėti administracinės bylos teiseną, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuostatos, jog nutartyje, kuria atsisakoma priimti skundą, nepašalinus jo trūkumų, turi būti nurodyti konkretūs pareiškėjo nepašalinti ankstesne teismo nutartimi nurodyti skundo trūkumai, o ne tik konstatuojama, kad skundas neatitinka ABTĮ reikalavimų, visiškai nedetalizuojant, kurių įstatymo nuostatų toks skundas neatitinka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-496/2011, 2011 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-580/2011, 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-845/2011).
Iš 2014 m. gruodžio 8 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties, kuria pareiškėjui buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, matyti, kad teismas, įvertinęs pareiškėjo skundą, padarė išvadą, kad jis neatitinka ABTĮ 23–24 straipsnių reikalavimų. Teismas nurodė, jog pareiškėjas nepateikė Komisijos sprendimo gavimo faktą patvirtinančių įrodymų (voko), ginčijamo Akto, žyminio mokesčio kvito arba motyvuoto prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio (ABTĮ 23 str. 2 d.) bei reikiamo kiekio skundo su priedais egzempliorių (kopijų) (ABTĮ 24 str. 3 d.). Be to, pareiškėjas skunde turi nurodyti ir pageidavimus dėl atsiliepimo į skundą, teismo sprendimo, kitų procesinių dokumentų gavimo elektroninių ryšių priemonėmis (ABTĮ 23 str. 2 d. 3 p.). Taigi, kaip matyti iš minėtos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio, teismas aiškiai ir motyvuotai įpareigojo pareiškėją pašalinti šiuos skundo trūkumus: nurodyti ir trečiąjį suinteresuotą asmenį, pateikti skundžiamą aktą (Klaipėdos teritorinės muitinės 2014 m. balandžio 14 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 4LM190343S), duomenis, patvirtinančius, kada pareiškėjas gavo Komisijos sprendimą (voką), žyminio mokesčio kvitą arba motyvuotą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, pateikti skundo su priedais egzempliorių (kopijų) tiek, kad juos būtų galima įteikti kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų egzempliorius teisme bei skunde nurodyti pageidavimus dėl atsiliepimo į skundą, teismo sprendimo, kitų procesinių dokumentų gavimo elektroninių ryšių priemonėmis.
Iš bylos duomenų matyti, jog su patikslintu skundu pareiškėjas teismui pateikė skundžiamą Ataskaitą (b. l. 33–37), duomenis, kad gavo pridėtą Komisijos sprendimą ir žyminio mokesčio kvitą, tačiau nepateikė sprendimo, kuris būtų priimtas jo atžvilgiu dėl Ataskaitos ir Departamento sprendimo panaikinimo. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pareiškėjo skundas pagrįstai laikytas nepaduotu.
Pažymėtina, jog nutartis, kuria skundas laikomas nepaduotu tuo pagrindu, kad pareiškėjas per nustatytą terminą nepašalina ankstesne teismo nutartimi nurodytų skundo trūkumų, neužkerta jam kelio pakartotinai kreiptis į teismą, t. y. nesuvaržo jam galimybės pasinaudoti ABTĮ 5 straipsnyje garantuojama teise į teisminę gynybą, kad būtų apgintos jo pažeistos teisės ar įstatymu saugomi interesai, pateikiant skundą, atitinkantį administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui įstatymo keliamus reikalavimus (ABTĮ 23, 24 ir 39 str.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-87/2012).
Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepastebėjo pareiškėjo padarytos techninės klaidos (per klaidą skunde pareiškėju buvo nurodytas ne UAB „Lėdis“, o UAB „Poliprofile“, kartu per klaidą buvo pridėti Ataskaita ir Departamento sprendimas, priimti ne UAB „Lėdis” atžvilgiu, o UAB „Poliprofile” atžvilgiu) ir nepagrįstai nenustatė pareiškėjui termino trūkumams pašalinti. Šį teiginį grindžia tuo, jog skundas dėl Komisijos sprendimo teismui gali būti paduotas tik per 20 dienų nuo sprendimo gavimo dienos, todėl teismas, atsisakęs priimti skundą bei nenustatęs termino naujai nustatytiems trūkumams pašalinti, tokiu savo sprendimu (nutartimi) užkirto kelią UAB „Lėdis“ pasinaudoti teise į teisminę gynybą.
Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose. Taigi, darytina išvada, jog UAB „Lėdis” teisė į teisminę gynybą skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi nebuvo suvaržyta.
Įvertinusi išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą ir naikinti šią nutartį nėra jokio teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Poliprofile“ atskirąjį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Laimė Baltrūnaitė
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė