Baudž. byla Nr. 1-84-517/2013m.

(Proceso Nr. 1-88-1-00609-2012-8)

Bylos kategorija Nr. 25.4

Procesinio sprendimo kategorija Nr. 1.2.25.4.1

(S)

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Ukmergė, 2013m. rugsėjo 26d.

Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas R. Adamonis

sekretoriaujant K. Stamulienei,

dalyvaujant prokurorui G. Vaičiūnui,

gynėjui V. Kersnauskui,

nukentėjusiajai R. B.,

nukentėjusiosios R. B. atstovui pagal susitarimą-advokatui V. Bučiui,

civiliniam bendraatsakovui-draudimo bendrovės „ Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group “ Lietuvos filialo įgaliotam atstovui J. S.,

specialistui-teismo medicinos ekspertui R. Laurinavičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. V., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, vedęs, ne karo prievolininkas, senatvės pensininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1d., ir

n u s t a t ė:

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam V. V. buvo pareikštas kaltinimas dėl to, kad jis, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:

2012m. liepos 22d., apie 2120 val., vakare, kaltinamasis V. V., Ukmergės rajone, Jakutiškių kaimo teritorijoje, kelio (duomenys neskelbtini), 36,00 kilometre, vairuodamas automobilį „ Toyota Carina “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą pil. V. V. vardu, pažeidė Kelių eismo taisyklių 133p.(Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas), 106p.(prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams) reikalavimus ir padarė autoavariją, t.y. pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į meteorologines sąlygas, būtent į tai, kad saulės šviesa jį akino ir trukdė gerai matyti reikalingu atstumu, neatsižvelgė į kelio būklę, į tai, kad kelio važiuojamojoje dalyje yra kliūtis-pastatytas laikinas kelio ženklas Nr. 106 „ Darbai kelyje “, prieš šį kelio ženklą vairuojamo automobilio nesulėtino, nesustabdė ir, apvažiuodamas kelio ženklą, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, prieš taip keisdamas važiavimo kryptį, neįsitikinęs, kad tai daryti yra saugu ir netrukdys kitiems eismo dalyviams, dėl ko jo vairuojamas automobilis atsitrenkė į priešpriešine eismo juosta važiavusį automobilį „ Mitsubishi Colt “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą pil. R. B., kuriam po susidūrimo pakeitus važiavimo kryptį ir staiga sustojus, į šį automobilį atsitrenkė paskui važiavęs kitas lengvasis automobilis „ Renault Espa-

ce “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas pil. A. Š., ko pasekoje kilusio eismo įvykio metu automobilio „ Mitsubishi Colt “ vairuotojai-nukentėjusiajai R. B. dėl nubrozdinimo pasmakrėje, kraujosruvos dešinėje krūtyje ir dešinėje pėdoje, dešinio V-o padikaulio lūžimo buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl padikaulio lūžimo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Kaltinamasis V. V. kaltu, padarius, jam inkriminuojamą nusikaltimą, pilnai prisipažino ir parodė, kad įvykio dieną, jau buvo vakaras, jis su žmona jo vairuojamu automobiliu „ Toyota Carina “ jis važiavo (duomenys neskelbtini), kryptimi. Važiavo apie 70 km/h greičiu. Matomumas buvo geras, giedra, kelio važiuojamoji danga buvo sausa. Ties Jakutiškių kaimo gyvenviete, kylant į įkalnę, pradėjo akinti besileidžianti saulė, todėl reikėjo nuleisti skydelį. Staiga priekyje, apie 30 m atstumu savo važiuojamosios kelio dalies pusėje pamatė kelio ženklą

„ Kelio darbai “, o šalia jo stovinčius kelis vaikus. Nenorėdamas važiuoti tiesiai, nes būtų kliudęs kelio ženklą ir stovėjusius vaikus, jis išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir, keleivio pusės veidrodėliu kliudęs kelio ženklą, susidūrė su priešpriešais atvažiuojančiu automobiliu, kurio iki susidūrimo jis nepastebėjo. Į priešingą eismo juostą jo vairuojamas automobilis buvo išvažiavęs tik apie 0,25 m, kur ratais susikabino su priepriešais atvažiuojančiu automobiliu. Po smūgio jis sustojo, matė, kad į priešpriešais atvažiuojantį automobilį, su kuriuo jis susidūrė, atsitrenkė dar vienas iš paskos važiavęs automobilis. Po eismo įvykio ant kelio stovėjusį kelio ženklą kažkas patraukė nuo važiuojamosios kelio dalies. Jis visą dėmesį buvo sukoncentravęs į kliūtį savo važiuojamosios kelios dalies pusėje, dar akino saulė, todėl, apvažiuodamas kliūtį ir išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą, nepastebėjo priešpriešais atvažiuojančio automobilio.

Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis V. V. prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 1d., jo kaltė yra pilnai įrodyta nukentėjusiosios R. B. ir liudytojų O.-L. V., E. R. ir Vl. Kalošos parodymais, kelių transporto eismo įvykio vietos apžiūros protokolu(b.l. 4-5, t. 1) ir schemomis bei fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 6-11, t. 1), protokolais apie transporto priemonių apžiūrą ir techninės būklės patikrinimą(b.l. 12-13, 18-19, 24-25, t. 1), teismo medicinos specialisto išvada(b.l. 54-55, t. 1), neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu duomenimis(tikrinimo rezultatų kvitais)(b.l. 60, 82, 107, t. 1), specialistų išvadomis etilo alkoholio kiekiui kraujyje nustatyti(b.l. 64, 86, 111, t. 1) ir visa kita byloje esančia medžiaga.

Nukentėjusioji R. B. parodė, kad įvykio dieną jos vairuojamu automobiliu „ Mit-subishi Colt “ ji važiavo į Vilnių. Buvo giedra, saulėlydis. Važiavo savo eismo juostos viduriu. Matė priešpriešais atvažiuojantį automobilį, kuris, stabtelėjęs prieš pat jo važiuojamojoje kelio dalyje stovėjusį kelio ženklą, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, po to susuko vairą atgal į savo eismo juostą, tačiau, ratams susitrenkus, susidūrimo su jos vairuojamu automobiliu išvengti nepavyko. Prieš pat susidūrimą ji dar bandė stabdyti savo automobilį, vairą pasukdama į priešingą pusę, link dešiniojo kelkraščio. Nuo stipraus smūgio jai sustojus, į jos vairuojamo automobilio kairės pusės galinį sparną atsitrenkė iš paskos važiavęs dar vienas automobilis. Eismo įvykio metu ne tik buvo nepataisomai sugadintas jos automobilis, bet ir ji pati buvo sužalota, patyrusi įvairius kūno sužalojimus.

Liudytoja O.-L. V., būdama apklausta teisme, pilnai patvirtino savo sutuoktinio-kaltinamojo V. V. duotus parodymus byloje apie kilusio eismo įvykio aplinkybes.

Liudytojas E. R. parodė, kad tikslios datos neatsimena, įvykio dieną, vakare, jo pamainos budėjimo metu iš Ukmergės raj. PK budinčios dalies buvo gautas pranešimas apie kilusį eismo įvykį kelyje (duomenys neskelbtini), ties sankryža į Ukmergės rajone esantį (duomenys neskelbtini), kaimą. Nuvykus į eismo įvykio vietą, sužinojo, kad autoavarijos metu viena nukentėjusi moteris yra išvežta į ligoninę, kelio važiuojamojoje dalyje rado tris susidūrusius automobilius. Bendraujant su senyvo amžiaus vyriškiu, kuris vairavo vieną iš automobilių, pastarasis nurodė, kad važiavo iš Ukmergės (duomenys neskelbtini), kryptimi. Ties (duomenys neskelbtini), kaimu, kylant ant kalniuko, jį pradėjo akinti besileidžianti saulė ir jis savo kelio dalyje pamatė stovintį kelio ženklą ir kelis vaikus. Norėdamas apvažiuoti kliūtį, jis išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su priešpriešais važiavusiu automobiliu. Apžiūrint kelią, matėsi išvažiavimo į priešpriešinio eismo juostą žymės. Matėsi, kad susidūrimas įvyko, susikabinus ratams, nes buvo išmuštas kairės pusės priekinis automobilio „ Toyota Carina “ ratas. Buvo numuštas šio automobilio priekinis galinio vaizdo veidrodėlis. Ant važiuojamosios kelio dalies mėtėsi tik 5-10 cm lentutės gabaliukas, kelio ženklas buvo rastas pastatytas ant remontuojamo kelio Jakutiškių kaimo kryptimi, 25 m atstumu nuo pagrindinio kelio. Jokių vaikų įvykio vietoje jis nematė.

Liudytojas V. K., būdamas apklaustas teisme, pilnai patvirtino savo kolegos darbe-liudytojo E. R. duotus parodymus byloje apie nustatytas eismo įvykio aplinkybes, forminant autoavariją kelyje Ukmergė-Kėdainiai, ties sankryža į Ukmergės rajone esantį Jakutiškių kaimą.

Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad eismo įvykio vieta yra kelio (duomenys neskelbtini), 35,00 km kilometrinis stulpelis. Įvykio vietos apžiūros metu yra nurodytos tuo metu buvusios oro sąlygos, kelio dangos būklė, kelio aplinka, pagrindinio kelio ir šalia jo, ties sankryža į (duomenys neskelbtini), kaimą einančio kelio matavimo matmenys, eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių, t.y. lengvųjų automobilių „ Renault Espace “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „ Mitsubishi Colt “, valst. Nr. ARZ 6, ir „ Toyota Carina “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jų paliktų pėdsakų bei kitų daiktinių įrodymų išsidėstymo vietos, užfiksuotos po autoavarijos eismo įvykio vietoje(b.l. 4-11, t. 1).

Iš protokolų apie transporto priemonių apžiūrą ir techninės būklės įvertinimą matyti, kad, atlikus eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių(automobilių) apžiūrą, buvo nustatyti visų transporto priemonių kairės ar dešinės pusių dalių apgadinimai, kas matyti ir iš darytų fotonuotraukų, forminant autoįvykį(b.l. 9-13, 18-19, 24-25, t. 1). Po transporto priemonių apžiūros automobiliai pagal pakvitavimus buvo grąžinti jų teisėtiems savininkams-nukentėjusiesiems R. B. ir A. Š. bei kaltinamajam V. V.(b.l. 17, 23, 29, t. 1).

Iš neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu duomenų(kvitų) matyti, kad 2005m. gruodžio 29d. įvykusio kelių eismo įvykio metu tiek kaltinamasis V. V., tiek ir eismo įvykyje dalyvavę kitų transporto priemonių vairuotojai-nukentėjusieji R. B. ir A. Š. buvo blaivūs(b.l. 60, 82, 107, t. 1).

Iš specialistų išvadų etilo alkoholio kiekiui kraujyje nustatyti matyti, kad, po eismo įvykio patikrinus jame dalyvavusių asmenų, t.y. kaltinamojo V. V. ir nukentėjusiųjų R. B. ir A. Š. fiziologinę būseną, jų visų kraujyje etilo alkoholio rasta nebuvo(b.l. 64, 86, 111, t. 1).

Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad, atlikus medicininių dokumentų(asmens ambulatorinės kortelės) tyrimą, buvo konstatuota, kad nukentėjusiajai R. B. nustatyti sužalojimai, padaryti kietais bukais daiktais, kas galėjo įvykti 2012m. liepos 22d. eismo įvykio metu, atsitrenkiant į automobilio salono dalis. Nukentėjusiajai R. B. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl padikaulio lūžimo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui(b.l. 54-55, t. 1).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2012m. liepos 22d., apie 2120 val., vakare, kaltinamasis V. V., (duomenys neskelbtini), teritorijoje, kelio (duomenys neskelbtini), 36,00 kilometre, vairuodamas automobilį „ Toyota Carina “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą pil. V. V. vardu, pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į meteorologines sąlygas, būtent į tai, kad saulės šviesa jį akino ir trukdė gerai matyti reikalingu atstumu, neatsižvelgė į kelio būklę, į tai, kad kelio važiuojamojoje dalyje yra kliūtis-pastatytas laikinas kelio ženklas Nr. 106 „ Darbai kelyje “, prieš šį kelio ženklą vairuojamo automobilio nesulėtino, nesustabdė ir, apvažiuodamas kelio ženklą, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, prieš taip keisdamas važiavimo kryptį, neįsitikinęs, kad tai daryti yra saugu ir netrukdys kitiems eismo dalyviams, dėl ko jo vairuojamas automobilis atsitrenkė į priešpriešine eismo juosta važiavusį automobilį „ Mitsubishi Colt “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą pil. R. B., kuriam po susidūrimo pakeitus važiavimo kryptį ir staiga sustojus, į šį automobilį atsitrenkė paskui važiavęs kitas lengvasis automobilis „ Renault Espace “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas pil. A. Š., ko pasekoje kilusio eismo įvykio metu buvo sužalota automobilio „ Mitsubishi Colt “ vairuotoja-nukentėjusioji R. B.. Kadangi kaltinamojo V. V. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai(taisyklių 106 ir 133 p.p.), kaip pagrindinė sąlyga, buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su pačiu kilusiu eismo įvykiu ir jo sukeltomis pasekmėmis, t.y. eismo įvykio metu nukentėjusiajai R. B. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas(b.l. 54-55, t. 1), kaltinamojo padaryti nusikalstami veiksmai yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 281 str. 1d., požymius, t.y. asmens, vairuojančio kelių transporto priemonę, pažeidimas kelių eismo saugumo taisyklių, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Baudžiamojoje byloje yra pareikštas tiek nukentėjusiosios R. B. civilinis ieškinys, kurį patikslindama baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu, nukentėjusioji R. B. prašo atlyginti bendrą 4.870,09 Lt.(keturių tūkstančių aštuonių šimtų septyniasdešimties litų ir 09 ct.) sumą padarytai žalai dėl sugadinto automobilio ir turėtoms automobilio transportavimo ir saugojimo aikštelėje bei kelionės išlaidoms atlyginti, tiek ir kito nukentėjusiojo A. Š. civilinis ieškinys bendrai 1.190,- Lt.(vieno tūkstančio vieno šimto devyniasdešimties litų ir 00ct.) sumai autoavarijos metu sugadinto automobilio turėtoms remonto išlaidoms ir patirtoms kelionės išlaidoms atlyginti(b.l. 48, 50, 77, 79-81, t. 1, b.l. 2-4, t. 2).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje pareiškiamas kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims(LR BPK 109 str.). Šiuo konkrečiu atveju už kaltinamojo V. V. padarytą veiką materialiai atsakingas asmuo yra draudimo bendrovė „ Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group “ Lietuvos filialas, nes autoįvykio metu kaltinamojo vairuotas automobilis buvo apdraustas pagal įprastines transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sąlygas, t.y. draudimo įmonę su kaltinamuoju, vairavusiu kito asmens vardu registruotą transporto priemonę, sieja sutartiniai santykiai(b.l. 28, t. 1). Kadangi įmonė, apdrausdama kito asmens civilinę atsakomybę, įsipareigoja žalą, į kurios sąvoką įeina ir žalos asmeniui padarymas, atlyginti, neviršydama sutartyje numatytos draudimo sumos ribų(LR CK 6.254 str. 2d.), draudimo bendrovė „ Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group “ Lietuvos filialas, vadovaudamasi LR Vyriausybės 2004m. birželio 23d. nutarimu Nr. 795 patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklėmis ir LR transporto priemonių draudikų biuro patvirtinta Eismo įvykiuose padarytos žalos asmeniui administravimo metodika, privalo atlyginti dėl kaltinamojo V. V. padarytos veikos dokumentais pagrįstą žalą reikalavimus pareiškusiems nukentėjusiesiems, kaip tretiesiems fiziniams asmenims, draudimo įstatymo numatytos draudimo sumos ribose(LR CK 6.283 str. 1d., LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo, įsigaliojusio 2007m. birželio 11d., 1 str. „ Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nauja redakcija “ 11 str. 1d. 3p., 2 str. „ Įstatymo įsigaliojimas “ 2p.).

Iš draudimo bendrovės „ Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group “ Lietuvos filialas teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad draudimo įmonė vienam iš nukentėjusiųjų A. Š., kaip eismo įvykio metu nukentėjusiam fiziniam asmeniui, gera valia yra atlyginusi visą dokumentais pagrįstą turtinę žalą(b.l. 153-156, t. 1, b.l. 36-39, t. 2). Kadangi draudimo bendrovė, pagal sutartinę prievolę būdama atsakinga už kilusio draudiminio eismo įvykio metu atsiradusias pasekmes, draudimo įstatymo ir kitų poįstatyminių norminių aktų nustatyta tvarka atlyginusi šiam nukentėjusiajam nusikaltimu padarytą turtinę žalą, pilnai įvykdė savo sutartinę prievolę, todėl nukentėjusiojo A. Š. pareikštas civilinis ieškinys dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo yra atmestinas(LR BPK 115 str. 1d.).

Tuo tarpu civilinį ieškinį byloje pareiškusios kitos nukentėjusiosios R. B., kaip autoįvykio metu nukentėjusio fizinio asmens, likusią neatlygintą turtinės žalos dalį sudaro draudimo įmonės nekompensuota likutinė eismo įvykio metu sugadinto vairuoto automobilio vertė, turėtos automobilio transportavimo ir saugojimo aikštelėje išlaidos ir dalis su byla susijusių kelionės išlaidų.

Iš baudžiamosios bylos medžiagoje esančių esančių rašytinių įrodymų matyti, kad, 2012m. rugpjūčio 10d. atlikus transporto priemonės likutinės vertės skaičiavimą, buvo nustatyta, jog automobilio „ Mitsubishi Colt “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo nukentėjusioji R. B., vardinė vertė-13.000,- Lt.(trylika tūkstančių litų ir 00 ct.), o po eismo įvykio šio automobilio likutinė vertė-4.078,- Lt.(keturi tūkstančiai septyniasdešimt aštuoni litai ir 00 ct.). Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2004m. birželio 23d. nutarimu Nr. 795 (2008m. vasario 13d. nutarimo Nr. 122 redakcija), 14 punkte nustatyta, jog žalos dėl turto sunaikinimo dydis nustatomas pagal sunaikinto turto rinkos vertę iki sunaikinimo ir likutinę vertę po eismo įvykio. Šiuo atveju žalos dydis ir buvo apskaičiuotas iš automobilio rinkos vertės atėmus jo vertę po eismo įvykio. Kadangi nukentėjusiosios R. B. automobilis po eismo įvykio liko jos nuosavybėje esančiu turtu, o draudimo bendrovė gera valia jau atlygino prarastą automobilio vertę 8.922,- Lt.(aštuonių tūkstančių devynių šimtų dvidešimt dviejų litų ir 00 ct.) sumoje(b.l. 17, 146-149, t. 1, b.l. 20, 22, 29-32, t. 2), nukentėjusiosios R. B. keliamas papildomas  reikalavimas atlyginti automobilio „ Mitsubishi Colt “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) likutinę vertę yra visiškai nepagrįstas, todėl yra atmestinas(LR BPK 115 str. 1d.).

Be to, nukentėjusioji R. B. reikalauja atlyginti 150,- Lt.(vieną šimtą penkiasdešimt litų ir 00 ct.) automobilio transportavimo išlaidų ir 368,- Lt.(trijų šimtų šešiasdešimt aštuonių litų ir 00 ct.) sumokėtą mokestį už automobilio saugojimo nuo 2012m. liepos 23d. iki 2013m. kovo 30d. saugomoje automobilių aikštelėje paslaugas(b.l. 6-15, t. 2). Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėtas eismo įvykyje dalyvavęs nukentėjusiosios R. B. vairuotas automobilis „ Mitsubishi Colt “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai buvo grąžintas dar 2012m. liepos 23d., kuris buvo laikomas UAB „ Ramuda “ priklausančioje automobilių saugojimo aikštelėje adresu: Respublikos gt. Nr. 3, Kėdainių m.(b.l. 17, t. 1, b.l. 6-13, t. 2). Pagal tarp šalių sudarytą transporto priemonių stovėjimo aikštelės nuomos sutartį išnuomotos vietos automobilių saugojimo aikštelėje mėnesinė kaina yra 60,- Lt.(šešiasdešimt litų ir 00 ct.)(b.l. 16, t. 2). Esant tokioms aplinkybėms ir įvertinus tai, kad nukentėjusioji R. B. pagrįstai galėjo saugoti automobilį iki draudikas jį apžiūrės ir įvertins padarytą nuostolio dydį, o transporto priemonės likutinės vertės skaičiavimas buvo atliktas 2012m. rugpjūčio 10d.(b.l. 14-15, 20, 28, t. 2), laikytina, kad yra pagrįstas reikalavimas atlyginti tik 2012m. liepos-rugpjūčio mėn. patirtas automobilio saugojimo aikštelėje išlaidas, už 2012m. liepos mėn. jas mažinant iki nuomos sutartyje numatytos teikiamų paslaugų kainos. Atsižvelgiant į byloje esančius dokumentus apie nukentėjusiajai R. B. priklausančio automobilio transportavimą iš eismo įvykio vietos, yra tenkintinas reikalavimas ir dėl minėtų išlaidų atlyginimo. Tuo tarpu nukentėjusiosios R. B. 2012m. rugsėjo mėn.-2013m. vasario mėn. patirtos ar šiuo metu patiriamos automobilio saugojimo aikštelėje išlaidos buvo(yra) nebūtinos, nes yra laikytinos nesusijusios priežastiniu ryšiu su 2012m. liepos 22d. įvykusiu eismo įvykiu, todėl keliamas reikalavimas dalyje dėl turėtų automobilio saugojimo už aukščiau minėtą laikotarpį aikštelėje išlaidų yra visiškai nepagrįstas, todėl yra atmestinas(LR BPK 115 str. 1d.).

Be to, nukentėjusioji R. B. reikalauja atlyginti ir dalį jai nesumokėtų su byla susijusių kelionės išlaidų 174,09 Lt.(vieno šimto septyniasdešimt keturių litų ir 09 ct.)(b.l. 17-19, t. 2). Kadangi nukentėjusioji R. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausinėjama kelis kartus, tame tarpe ir 2012m. gruodžio 01d., 2013m.sausio 21d. pagal pranešimą būdama atvykusi į Ukmergę susipažinti ir su baudžiamosios bylos medžiaga, baigus ikiteisminį tyrimą(b.l. 48, 120-122, t. 1), laikytina, kad šiomis dienomis atvykimo į Ukmergę turėtos kelionės išlaidos yra pilnai pagrįstos, todėl reikalavimas šioje dalyje dėl kelionės išlaidų kompensavimo yra tenkintinas. Kartu pažymėtina, kad likusi prašomų atlyginti kelionės išlaidų suma yra visiškai nepagrįsta, nes dalis nukentėjusiosios R. B. baudžiamojoje byloje pateiktų mokėjimo kvitų, t.y. 2012m. rugpjūčio 04d., 2012m. rugpjūčio 08d., 2012m. rugpjūčio 13d. ir 2012m. spalio 19d. kvitai, yra tie patys kvitai, kuriuos ji jau buvo pateikusi draudikui ir už kuriuos yra gavusi draudimo išmoką, ką patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai(b.l. 64-71, 95-102, t. 2).

Viena iš nukentėjusiųjų R. B., baudžiamojoje byloje reikšdama civilinį ieškinį, kartu reikalauja ir neturtinės(moralinės) žalos, kurią ji patyrė, atlyginimo, prašant priteisti 20.000,- Lt.(dvidešimt tūkstančių litų ir 00 ct.) sumą.

Įstatymas numato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais(LR CK 6.250 str. 2d.). Kartu ši komentuojama norma numato, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. LR CK 6.283 str. 1d., numatančioje turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo privalomumą, yra įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas(restitutio ir integrum), tačiau neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikytinas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais yra neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingai kompensuoti nukentėjusio asmens patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais(LR CK 6.250 str. 1d.). Išaiškinus visas bylos aplinkybes, matyti, kad po kilusio eismo įvykio nukentėjusioji R. B. buvo apžiūrėta VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ priėmimo skyriuje dėl nusiskundimų skausmais krūtinės, dešinės pėdos ir kairiojo kelio srityse, o padarius rentgenogramas, buvo nustatytas dešinės pėdos V padikaulio lūžimas beveik be poslinkio, kartu nustačius, kad priekinėje šonkaulių ir dešiniojo kelio kaulų vientisumas nepažeistas, po ko ant kojos buvo uždėtas gipso įtvaras ir nukentėjusioji išleista gydytis ambulatoriškai. Nukentėjusioji R. B. buvo nedarbinga 62 dienas, už kurias jai buvo išmokėta draudimo išmoka. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai(b.l. 54-55, 143-145, 150-152, t. 1, b.l. 26-28, 33-35, t. 2). Pasak nukentėjusiosios R. B., po autoavarijos metu gautų sužalojimų ji patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir patirtos traumos gydymas jai sukėlė ir dvasinius išgyvenimus ir didelius nepatogumus gydymosi laikotarpiu, nes gipso nešiojimo metu jai buvo apribota judėjimo laisvė. Ir šiuo metu nukentėjusioji, jos žodžiais, patiria išgyvenimus dėl eismo įvykio metu patirto šoko, eismo įvykio metu patirti sužalojimai jai kiekvieną dieną primena apie save, nes ji iki šiol kenčia sužalotos kojos skausmus, kurie ją verčia keltis naktimis, mankštinti koją, nuo skausmo ji pastoviai vartoja analgetikus. Nežiūrint į nukentėjusiosios R. B. aiškinamas aplinkybes, duomenų apie nukentėjusiosios eismo įvykio metu patirtų sužalojimų liekamuosius reiškinius byloje nėra. Esant tokioms aplinkybėms ir įvertinus tai, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia ne tik į eismo įvykio metu nukentėjusiajai padarytų sužalojimų sunkumo laipsnį-nesunkus sveikatos sutrikdymas ir sukeltas pasekmes, paties žalą padariusio kaltinamojo kaltės formą-neatsargumą, jo turtinę padėtį(garbaus amžiaus kaltinamasis V. V., gim. 1927m., yra senatvės pensininkas), nusikaltimu padarytos turtinės žalos dydį, bet ir į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes(draudimo bendrovės jau atlygintos nukentėjusiajai neturtinės žalos dydį), o taip pat vadovaujasi ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais(LR CK 1.5 str.), nukentėjusiosios R. B. baudžiamojoje byloje pareikštas patikslintas civilinis ieškinys dalyje dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo yra mažintinas ir tenkintinas dalinai, priteisiant 2/8 dalis nuo jos prašomos priteisti žalos dydžio sumos, t.y. 5.000,- Lt.(penkių tūkstančių litų ir 00 ct.) sumą.

Kadangi draudiminis eismo įvykis įvyko 2012m. liepos 22d., įstatyme numatant dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, atlygintiną 5000 eurų(17.264,- Lt.) sumą dėl neturtinės žalos padarymo(LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo, įsigaliojusio 2007m. birželio 11d., 11 str. 1d. 3p. redakcija), o priteistina neturtinės žalos dalis neviršija draudimo įstatymo numatytos draudimo sumos maksimalios ribos, iš kurios draudimo bendrovė, vadovaudamasi LR Vyriausybės 2004m. birželio 23d. nutarimu Nr. 795 patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklėmis ir LR transporto priemonių draudikų biuro patvirtinta Eismo įvykiuose padarytos žalos asmeniui administravimo metodika, nukentėjusiajai R. B. jau atlygino dalį jai nusikaltimu padarytos neturtinės žalos 1.240,- Lt. sumoje(vieno tūkstančio dviejų šimtų keturiasdešimties litų ir 00 ct.) sumoje, atsižvelgiant į nukentėjusiajai R. B. eismo įvykio metu padarytų kūno sužalojimų sunkumą, dydį ir jų sukeltas pasekmes(buvusį nedarbingumą) bei pačios nukentėjusiosios individualias savybes(amžių, t.y. nukentėjusioji yra 1960 metų gimimo, ir jos užimtumą, t.y. nukentėjusioji yra dirbantis asmuo), likusi priteistinos neturtinės žalos dalis 3.760,- Lt. (trijų tūkstančių septynių šimtų šešiasdešimties litų ir 00 ct.) sumoje iš draudimo bendrovės „ Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group “ Lietuvos filialas yra priteistina LR CK 6.254 str. 2d., 6.283 str. 1d. pagrindu, o kaltinamojo V. V., kaip dėl kilusio eismo įvykio kalto asmens, atžvilgiu nukentėjusiosios R. B. pareikštas civilinis ieškinys dalyje dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo yra atmestinas(LR BPK 115 str. 1d.).

Bylos nagrinėjimo teisme metu, viename iš teismo posėdžių nukentėjusioji R. B., pateikdama patikslintą ieškinį, šalia kitų jai padarytą žalą pagrindžiančių dokumentų pateikė ir kvitą(b.l. 23, t. 2), iš kurio matyti, kad nukentėjusioji turėjo išlaidų advokato, dalyvavusio nukentėjusiosios atstovu byloje, paslaugoms apmokėti. LR BPK 106 str. 2d. yra numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, advokatas V. Bučius, pateikdamas advokato orderį, pagal susitarimą pradėjo atstovauti nukentėjusiosios R. B. interesus byloje jos nagrinėjimo teisme metu nuo 2013m. kovo 29d.(b.l. 1, t. 2). Kadangi draudimo bendrovė neturi pareigos atlyginti bylos proceso dalyvių turėtų jų atstovų išlaidas, įvertinus tai, kad baudžiamoji byla buvo nagrinėjama ne viename teismo posėdyje, bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusioji R. B. tikslino savo pirminius ieškininius reikalavimus, todėl, atsižvelgiant į kaltinamojo V. V., kaip senatvės pensininko, turtinę padėtį, laikytina, kad nukentėjusiosios R. B. byloje patirtos išlaidos advokato, dalyvavusio nukentėjusiosios atstovu byloje, paslaugoms apmokėti nėra aiškiai per didelės ir atitinka protingumo kriterijus, todėl šios išlaidos visa apimtimi yra priteistinos tik iš kaltinamojo V. V., nukentėjusiosios R. B. pareikštą patikslintą civilinį ieškinį šioje dalyje tenkinant pilnai LR BPK 106 str. 2d. pagrindu.

2013m. gegužės 24d. surengto teismo posėdžio metu kaltinamojo V. V. gynėjas pateikė teismui pil. Onos-L. V., gyv. (duomenys neskelbtini), prašymą dėl jos sutuoktinio-kaltinamojo V. V. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltinamąjį jai perdavus pagal laidavimą LR BK 40 str. pagrindu(b.l. 72-73, t. 2).

Įstatymas numato, kad atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimas gali būti sprendžiamas, tik esant LR BK 40 str. 2d. numatytų būtinų sąlygų, apibūdinančių nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką, visumai. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitkėjimo verti asmenys(LR BK 40 str. 3d.). Iš pateikto prašymo turinio matyti, kad pil. O.-L. V. yra artimas kaltinamojo V. V. šeimos narys, t.y. sutuoktinė. Pasak pačios laiduotojos O.-L. V., ji gali daryti teigiamą įtaką savo sutuoktiniui-kaltinamajam V. V., kurį pažįsta jau daug metų, nuo 1960m. gruodžio 15d. gyvena santuokoje, šeimoje užaugino du sūnus. Kadangi teismas neturi jokių duomenų apie pil. O.-L. V. teistumą ar baudimą administracine tvarka, todėl, atsižvelgiant į pil. O.-L. V., kaip galimos laiduotojos, asmenybę, jos artimą giminystės ryšį su kaltinamuoju, teismas laiko, kad minėtas asmuo gali būti pripažintinas kaip teismo pasitikėjimo vertas asmuo, pagal savo asmenines savybes galintis daryti teigiamą įtaką kaltinamajam V. V.. Pats kaltinamasis V. V. anksčiau teistas ar baustas administracine tvarka nebuvo, nusikalto pirmą kartą, visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi ir prašo teismą jam dovanoti už padarytus nusikalstamus veiksmus, kas lengvina jo atsakomybę. Kadangi sunkinančių aplinkybių kaltinamojo V. V. atžvilgiu byloje nėra, todėl, atsižvelgiant į visų aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, padarytos veikos, kuri baudžiamojo įstatymo yra priskirta tik prie nesunkių nuskaltimų(LR BK 11 str. 3d.), pobūdį ir paties kaltinamojo asmenybę, yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamasis, kaip dėl amžiaus jau nedarbingas asmuo, t.y. senatvės pensininkas, tinkamai pasimokė iš savo neatsargių veiksmų, sukėlusių eismo įvykį, toliau laikysis įstatymų ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kadangi byloje yra visų įstatymo numatytų sąlygų visuma, sprendžiant klausimą dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaltinamasis V. V. yra atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK 40 str. 1-2d.d. pagrindu. Atsižvelgiant tiek į laiduotojos asmenines savybes ir jos turtinę padėtį, tiek ir į paties kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir jo asmenybę charakterizuojančias savybes, laidavimas yra skirtinas be užstato, nustatant minimalų laidavimo terminą(LR BK 40 str. 1 ir 4d.d.).

Įstatymas numato, kad padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis LR BK 67, 68 ir 72 straipsniais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tame tarpe ir uždraudimas naudotis specialia teise, šalia kurių yra numatomas ir uždraudimas naudotis specialia teise, kuri taikytina tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką(LR BK 42 str. 6d., 67 str. 2d. 1p. ir 3d., 68 str.). Nors kaltinamasis V. V. jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė, būtent naudodamasis specialia teise, t.y. vairuodamas kelių transporto priemonę, tačiau atsižvelgiant į visų aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, paties kaltinamojo V. V., kaip asmens, anksčiau nebuvusio bausto administracine tvarka, tame tarpe ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, asmenybę ir įvertinus tai, kad įstatymo leidėjo numatytas baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas nėra imperatyvi norma, o tik teismo teisė, laikytina, kad kaltinamajam V. V., kaip eismo įvykio metu buvusiam blaiviam asmeniui, yra netikslinga uždrausti naudotis specialia teise, t.y. atimti teisę vairuoti transporto priemones.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 254 str. 5d., 303str. 4d. teismas

n u s p r e n d ė:

Patvirtinti pil. O.-L. V., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kaip laiduotojos, rašytinį prašymą dėl kaltinamojo V. V. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Kaltinamąjį V. V. LR BK 40 str. 1-2d.d. pagrindu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už jo padarytą nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 1d., ir perduoti jį pagal laidavimą pil. O.-L. V., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), o baudžiamąją bylą kaltinamojo V. V. atžvilgiu nutraukti.

Nustatyti vienerių metų laidavimo terminą be užstato.

Išaiškinti kaltinamajam V. V., kad jeigu jis, kaip nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistas asmuo, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

Išaiškinti kaltinamajam V. V., kad jeigu jis, kaip nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistas asmuo, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti pil. O.-L. V., kad ji, būdama laiduotoja, vadovaujantis LR BK 40 str. 6d. gali atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Baudžiamojoje byloje pareikštą nukentėjusiojo A. Š. civilinį ieškinį atmesti.

Baudžiamojoje byloje pareikštą patikslintą nukentėjusiosios R. B. civilinį ieškinį tenkinti dalinai, priteisiant iš draudimo bendrovės-„ Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group “ Lietuvos filialo 326,- Lt.(trijų šimtų dvidešimt šešių litų ir 00 ct.) sumą nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti ir 3.760,- Lt. (trijų tūkstančių septynių šimtų šešiasdešimties litų ir 00 ct.) sumą nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti, o nukentėjusiosios keliamus reikalavimus dėl nusikaltimu padarytos žalos(turtinės ir neturtinės) atlyginimo kaltinamojo V. V., kaip dėl kilusio eismo įvykio kalto asmens, atžvilgiu atmesti.

Priteisti iš kaltinamojo V. V. 500,- Lt.(penkių šimtų litų ir 00 ct.) sumą turėtų išlaidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiosios atstovas, paslaugoms apmokėti nukentėjusiosios R. B. naudai.

Daiktinį įrodymą-automobilį „ Renault Espace “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti jo teisėtam savininkui-nukentėjusiajam A. Š.; automobilį-„ Mitsubishi Colt “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti jo teisėtai savininkei-nukentėjusiajai R. B., o automobilį-„ Toyota Carina “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą pil. V. V. vardu, nuosprendžiui įsiteisėjus, gražinti jo teisėtam valdytojui-kaltinamajam V. V..

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                                          R. Adamonis