Administracinė byla Nr. A-1162-146/2015
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01020-2014-3
Procesinio sprendimo kategorija 4.5
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. rugpjūčio 24 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Stasio Gagio, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos H. B. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
Pareiškėja H. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–7), prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, atsakovas) 2014 m. sausio 24 d. sprendimą Nr. 1SS-(7.5)-187 „Dėl skundų nagrinėjimo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 1SS-(7.5)-187); 2) įpareigoti NŽT ir NŽT Vilniaus rajono skyrių per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti Rukainių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą (toliau – ir Rukainių KVŽRŽ projektas), suformuojant šiame projekte pareiškėjos išpirktą 0,25 ha namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Rukainių seniūnijoje, Vilniaus rajone, bei priimti sprendimą parduoti žemę ir pasirašyti valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį. Pareiškėja taip pat prašė priteisti jai iš atsakovų 100 Lt sumokėto žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja paaiškino, kad Vilniaus rajono savivaldybėje, Rukainių seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kakime jai nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pirtis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkio pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) šulinys, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), lauko tualetas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuos ji paveldėjo (duomenys neskelbtini) po tėvo mirties. Vadovaudamasi žemės sklypo įkainojimo aktu ir 1993 m. vasario 10 d. mokėjimo pranešimu už 0,25 ha namų valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime, Rukainių seniūnijoje, Vilniaus rajone, pareiškėja sumokėjo 945 rublius. Pareiškėja daug kartų kreipėsi į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių dėl šio sklypo suformavimo žemėtvarkos projekte ir valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti ir pareiškėja 2009 m. birželio 11 d. pateikė juos suderinti Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui, kuris 2010 m. kovo 2 d. žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo kameraliai akte Nr. 6.18-2291 (toliau – ir 2010 m. tikrinimo aktas Nr. 6.18-2291) kadastrinių matavimų nesuderino todėl, kad nebuvo pateiktas teritorijų planavimo dokumentas, kurio pagrindu suformuotos žemės sklypo ribos. Taigi, žemės sklypo kadastriniai matavimai nesuderinti, nes pareiškėjos perkamas namų valdos žemės sklypas dar nebuvo patvirtintas rengiamame Rukainių KVŽRŽ projekte. Šis žemėtvarkos projektas pradėtas rengti vadovaujantis Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 2.3-11984-(41). Vilniaus apskrities viršininkas įsakė A. J. (A. J.) individualiai įmonei nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. pradėti vykdyti ir iki 2010 m. vasario 26 d. užbaigti projektavimo darbus Rukainių kadastro vietovėje. Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. 2.3-15799-(41) buvo patvirtinti sąrašai piliečių, pageidaujančių susigrąžinti žemę natūra, įsigyti naudojamą asmeninio ūkio žemę, gauti nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypus bei nuomoti žemės sklypus laisvos valstybinės žemės fondo teritorijoje Rukainių kadastro vietovėje, Vilniaus rajone, tačiau nebuvo patvirtinti sąrašai piliečių, pageidaujančių Rukainių kadastro vietovėje pirkti žemės sklypus prie nuosavybės teise turimų pastatų. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2011 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.1)-3718 iš dalies pakeitė 2009 m. liepos 13 d. įsakymo Nr. 2.3-11984-(41) 2 punktą, įsakydamas individualiai S. B. įmonei „Matininkas“ nuo 2011 m. spalio 13 d. pradėti vykdyti ir iki 2012 m. kovo 30 d. užbaigti projektavimo darbus Rukainių kadastro vietovėje. Pareiškėja 2011 m. sužinojo iš NŽT Vilniaus rajono skyriaus specialistų ir matininkų, kad jos 0,25 ha ploto namų valdos žemės sklypas neįtrauktas į rengiamą Rukainių KVŽRŽ projektą. Pareiškėja kreipėsi į NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėją, kuris priėmimo metu 2011 m. spalio 7 d. interesanto priėmimo kortelėje pavedė S. B. įmonei papildyti Rukainių KVŽRŽ projektą. Pareiškėja 2012 m. rugsėjo 24 d. pateikė NŽT Vilniaus rajono skyriui pakartotinį prašymą dėl žemės sklypo prie nuosavybės teise turimų pastatų suformavimo Rukainių KVŽRŽ projekte. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2013 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2803 patvirtino individualios S. B. įmonės „Matininkas“ parengtą Rukainių KVŽRŽ projektą. Pagal Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. liepos 13 d. įsakymo Nr. 2.3-11984-(41) priėmimo metu galiojusio Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo (toliau – ir ŽRŽP rengimo tvarka) 5.2.1 punktą, žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiantis juridinis asmuo šiame projekte suprojektuoja kaimo gyvenamojoje vietovėje esančių namų valdų (sodybų) žemės sklypus. Pareiškėja akcentavo, kad ji dar 2008 m. sausio 31 d. kreipėsi raštu į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių dėl sklypo suformavimo, o šio skyriaus vedėja 2008 m. gegužės 15 d. raštu Nr. SR-2247-(1.12) informavo, kad jos prašymas perduotas Rukainių kadastro vietovėje projektavimo darbus vykdančiai A. J. įmonei. Atsižvelgdama į tai, pareiškėja teigė, kad rengiant Rukainių KVŽRŽ projektą, sąrašas piliečių, pageidaujančių pirkti ne žemės ūkio paskirties žemės sklypus prie nuosavybės teise turimų pastatų, nesudarytas ir nepatvirtintas dėl Rukainių KVŽRŽ projekto autoriaus A. J. ir Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus specialistų kaltės. Sąrašą privalėjo sudaryti Rukainių KVŽRŽ projekto autorius, o Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas jį patvirtinti (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 3D-928 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos (toliau – ir Metodika) 28 punktas). Patvirtinus pretendentų sąrašą, iki žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo į jį gali būti papildomai įrašomi prašymus suformuoti žemės sklypą po nuosavybės teise turimais statiniais ar įrenginiais pateikę pretendentai (Metodikos 28.3 punktas). Pareiškėjos nuomone, individuali S. B. įmonė „Matininkas“ ir NŽT Vilniaus rajono skyrius pažeidė Metodikos 28 punktą ir Projektų rengimo tvarkos aprašo 5 punktą. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 (toliau – ir Vyriausybės 1999 m. nutarimas Nr. 260) 2.5 punktu, atsižvelgiant į tai, kad dėl projekto autorių ir NŽT Vilniaus rajono skyriaus specialistų neveikimo 2013 m. patvirtintame Rukainių KVŽRŽ projekte nebuvo suformuotas pareiškėjos naudojamas ir išpirktas 0,25 ha namų valdos žemės sklypas, atsakovas turėtų būti įpareigotas savo lėšomis parengti ir patvirtinti Rukainių KVŽRŽ projekto papildymą, kuriame būtų suformuotas pareiškėjos namų valdos žemės sklypas. NŽT Vilniaus rajono skyrius, atsakydamas į pareiškėjos 2013 m. rugpjūčio 28 d. pareiškimą, 2013 m. rugsėjo 9 d. raštu Nr. 48SD-(14.48.104)-6711 informavo, kad: šiuo metu projektavimo darbai baigti ir vyksta Rukainių KVŽRŽ projekto tikrinimas; prašymas suprojektuoti žemės sklypą po priklausančiais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini) kaime, bus įtrauktas į kitą Rukainių KVŽRŽ projektą; pareiškėja gali pati savo lėšomis pradėti rengti žemės sklypo pertvarkymo projektą. Pareiškėjos prašymu 2013 m. spalio 23 d. toks leidimas Nr. 48L-(14.48.36)-538 (toliau – ir Leidimas Nr. 48L-(14.48.36)-538) buvo išduotas, tačiau pareiškėja iš matininkų sužinojo, jog projekto parengimas kainuos daugiau nė 1 000 Lt. NŽT per 5 metus (tiek truko Rukainių KVŽRŽ projekto rengimo darbai) nesugebėjo įtraukti pareiškėjos išpirkto namų valdos žemės sklypo į rengiamą Rukainių KVŽRŽ projektą, o dabar NŽT iškilo abejonės, ar pareiškėjos namų valdos žemės sklype yra išlikę statiniai ir / ar sklypas yra eksploatuojamas namų valdai. Pareiškėja akcentavo, kad ji po tėvo mirties paveldėjo gyvenamąjį namą ir ūkio pastatus, savo lėšomis 1993 m. sumokėjo už 0,25 ha namų valdos žemės sklypą, todėl, jos manymu, jai turi būti taikomas Vyriausybės 1999 m. nutarimo Nr. 260 2.6 punktas ir šiame nutarime patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – ir Pardavimo ir nuomos taisyklės) 2.1. ir 2.4. punktai. Pareiškėjos valdomi pastatai (duomenys neskelbtini) kaime turi aiškią Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę paskirtį – gyvenamoji (vieno buto pastatai), šie statiniai istoriškai priklausė jos šeimai, todėl pareiškėja įsitikinusi, kad teisėtai valdomiems statiniams turi būti suformuotas namų valdos žemės sklypas tiesioginei paskirčiai – mažaaukštei gyvenamųjų namų statybai. Atsakovas ignoruoja faktą, kad 0,25 ha namų valdos žemės sklypas faktiškai yra išpirktas ir liko tik formalumai, kuriuos NŽT turi nedelsdama (pareiškėjos nuomone per 3 mėn.) įvykdyti, t. y. suformuoti sklypą Rukainių KVŽRŽ projekte ir sudaryti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį. NŽT negali vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2004, kadangi tai nėra oficiali teismų praktika ir joje nagrinėtas klausimas nėra analogiškas šiai administracinei bylai (nurodytoje byloje buvo asmenų bandymai užimti Vilniaus mieste vertingą žemės sklypą, prisidengiant nunykusio pastato pamatų liekanomis).
Atsakovai Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius prašė atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą (b. l. 46–59) atsakovai paaiškino, kad, remiantis Nekilnojamojo turto registro centro duomenų banko išrašu, pareiškėjos pateikta kadastro duomenų byla ir teismų praktika, pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus negali būti formuojamas žemės sklypas prie neišlikusių kitos paskirties statinių, taip pat NŽT negali sudaryti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties. Dėl pareiškėjos reikalavimo panaikinti Sprendimą Nr. 1SS-(7.5)-187 atsakovai iš esmės pakartojo šiame sprendime nurodytus teiginius, rėmėsi Žemės reformos įstatymu, Žemės įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr.385 ir juo patvirtintu Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašu (toliau – ir ŽRŽP rengimo aprašas), 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, jo 2.5 punktu, 2002 m. vasario 15 d. nutarimo Nr. 241 2.1 punktu, 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintais Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatais (toliau – ir Kadastro nuostatai), Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintomis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis (toliau – ir Pertvarkymo taisyklės), be kita ko, jų 14.1 punktu, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. gruodžio 16 d. įsakymo Nr. 3D-928 2 punktu ir šio įsakymu patvirtintos Metodikos 28, 29, 35 punktais. Atsakovai pažymėjo, kad net ir tuo atveju, jei pareiškėjai ŽRŽ projekte būtų suformuotas kitos paskirties žemės sklypas prie pastatų, žemės sklypo projektavimo, paženklinimo vietovėje nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje parengimas būtų vykdomi pareiškėjos lėšomis. Pareiškėja Sprendime Nr. 1SS-(7.5)-187 informuota ir apie skundų nagrinėjimo metu nustatytus teisės aktų pažeidimus, padarytus rengiant Rukainių KVŽRŽ projektą, tačiau NŽT nenustatė NŽT Vilniaus rajono skyriaus specialistų padarytų pažeidimų ir todėl nepasisakė dėl specialistų neveikimo / aplaidumo.
Atsakovai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu, atsižvelgdami į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) suformuotą praktiką (administracinės bylos Nr. AS438-135/2009, AS146-201/2009, AS502-466/2009, AS525-736/2009, A556-424/2010, A502-1458/2010), pažymėjo, kad Sprendimas Nr. 1SS-(7.5)-187 nėra individualus aktus, nes pareiškėjai tiesiogiai nesukėlė teisinių pasekmių, jame buvo tik konstatuotos skundų nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės ir veiksmai dėl tolimesnio žemės sklypų projektavimo ir pirkimo–pardavimo procedūrų vykdymo. Sprendimu Nr. 1SS-(7.5)-187 palikta teisė NŽT Vilniaus rajono skyriui teisės aktuose nustatyta tvarka priimti galutinį sprendimą, atsižvelgiant į patikrinimo metu nustatytas aplinkybes. Atsižvelgdami į tai, atsakovai teigė, kad administracinė byla dėl reikalavimo panaikinti Sprendimą Nr. 1SS-(7.5)-187 turėtų būti nutraukta vadovaujantis ABTĮ 100 straipsnio 1 punkto pagrindu. Atkreipė dėmesį į tai, kad NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo sprendimas dėl žemės sklypo suformavimo ir valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo nėra priimtas.
Dėl kitos paskirties žemės sklypo suformavimo žemės reformos žemėtvarkos projekte ir žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo atsakovai paaiškino, kad pagal valstybės įmonės Registrų centro 2013 m. gruodžio 17 d. ir šio meto duomenis, pareiškėjai nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (fizinis nusidėvėjimas – 70 proc.), kiti pastatai (pirtis (fizinis nusidėvėjimas – 56 proc.), ūkio pastatas (fizinis nusidėvėjimas – 70 proc.)) ir inžineriniai statiniai (šulinys, lauko tualetas (nusidėvėjimas – 70 proc.)), esantys (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r. (kadastro duomenų nustatymo data – 1989 m. kovo 27 d.). Atsakovai rėmėsi Vyriausybės 1999 m. nutarimo Nr. 260 2.2, 2.3 ir 2.4 punktais ir šiuo Nutarimu patvirtintų Pardavimo ir nuomos taisyklių 4 punktu, Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi, Žemės įstatymo10 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 6 ir 7 dalimis, Statybos įstatyme pateiktais statinio ir pastato apibrėžimais, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl asmens teisės įsigyti žemės sklypą, kuriame likę tik statinio (gyvenamojo namo) pamatai (civiline byla Nr. 3K-3-284/2004). Atsižvelgdami į visa tai, atsakovai pažymėjo, kad pagal galiojančius teisės aktus žemės sklypo pardavimas be aukciono siejamas su konkrečios paskirties statinio naudojimu, vykdant tam tikrą veiklą ir eksploatuojant jį pagal esamą (tiesioginę) paskirtį; valstybinės žemės sklypas, jeigu jame nėra aiškios paskirties ar apibrėžto statinių naudojimo, negali būti parduodamas lengvatinėmis sąlygomis be aukciono, nes, nunykus statiniui, buvusio statinio savybės tampa nebepanaudojamos jo naudotojo poreikiams tenkinti, statinys nenaudojamas pagal jo paskirtį, o tai reiškia, kad ir žemės sklypas nebenaudojamas statiniui eksploatuoti. NŽT pagal Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 patvirtintus Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatus (toliau – ir Kontrolės nuostatai) organizuoja ir vykdo žemės naudojimo valstybinę kontrolę, kurios metu sistemingai tikrinama, ar žemę naudojantys asmenys savo veikla nepažeidė žemės naudojimo tvarkos, kurią nustato įstatymai ir Vyriausybės nutarimai. NŽT Vilniaus rajono skyrius atlikęs patikrinimą vietoje 2014 m. vasario 17 d. surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 48NŽ-(14.48.73)-58 (toliau – ir 2014 m. patikrinimo aktas Nr. 48NŽ-(14.48.73)-58), kuriame nurodyta, kad patikrinus pareiškėjai nuosavybės teise priklausančių statinių (duomenys neskelbtini) kaime, Rukainių seniūnijoje, Vilniaus rajone, buvimo faktą nustatyta, jog: vietovėje rasti sugriuvusių medinių pastatų likučiai; žemės sklypo naudojimo patikrinimo dieną vietovėje buvo apsnigta storu sniego sluoksniu, todėl skyriaus specialistai negalėjo nustatyti, ar po sugriuvusiais mediniais pastatais išlikę pamatai; valstybinės žemės sklypas apaugęs medžiais, krūmais, aukštomis žolėmis, išlikę ilgamečiai vaismedžiai (obelys); žemės sklypas nenaudojamas. Teisės aktuose nustatyta tvarka sudarant valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis įskaičiuojamos už žemės sklypą asmenų sumokėtos įmokos, tačiau šių įmokų įmokėjimas nesudaro prielaidos sudaryti pirkimo–pardavimo sutarties, neatsižvelgiant į šios sutarties sudarymo metu galiojančius teisės aktus. Atsakovai taip pat pažymėjo, kad NŽT Vilniaus rajono skyrius neturi duomenų apie tai, kad pareiškėja mokėjo mokesčius už 0,25 ha žemės sklypo naudojimą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 27 d. sprendimu (b. l. 148–160) pareiškėjos H. B. skundą patenkino iš dalies, t. y.: panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. sausio 24 d. sprendimo Nr. 1SS-(7.5)-187 „Dėl skundų nagrinėjimo“ dalį „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo“; įpareigojo Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (ar jos įgaliotą Vilniaus rajono skyrių) per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pasirašyti su H. B. valstybinės žemės, parduotos pareiškėjai Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992 m. rugpjūčio 4 d. potvarkiu Nr. 1025p „Dėl žemės sklypų privačių namų valdoms pardavimo“, pirkimo–pardavimo sutartį. Likusią skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Priteisė pareiškėjai H. B. iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 42 Lt (12 eurų) teismo išlaidų.
Ištyręs pateiktus į bylą įrodymus teismas nustatė, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (fizinis nusidėvėjimas – 70 proc.), pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (fizinis nusidėvėjimas – 56 proc.), ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (fizinis nusidėvėjimas – 70 proc.), šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (fizinis nusidėvėjimas – 70 proc.), lauko tualetas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (fizinis nusidėvėjimas – 70 proc.), esantys (duomenys neskelbtini) kaime, Rukainių seniūnijoje,Vilniaus rajono savivaldybėje, kuriuos ji paveldėjo pagal (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimą po tėvo mirties (b. l. 43–44,82, 83, 138). Vilniaus rajono valdyba 1992 m. rugpjūčio 4 d. potvarkiu Nr. 1025p „Dėl žemės sklypų privačių namų valdoms pardavimo“ (toliau – ir 1992 m. Potvarkis Nr. 1025p) nusprendė parduoti žemės sklypus privačių namų valdoms. Į 1992 m. Potvarkio Nr. 1025p priedėlį Nr. 4, t. y. Rukainių apylinkės parduodamų privačių namų valdų sklypų sąrašą, eil. Nr. 228 įtraukta pareiškėja (buvusi pavardė - H. K. (b. l. 135, 136) nurodant šiuos duomenis: kaimas –(duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas – 0,25 ha, kaina – 945 rub. (b. l. 72–73). Pareiškėja už šį žemės sklypą įkainojimo aktu įkainotą 945 rub. (b. l. 33), 1993 m. vasario 10 d. mokėjimo pranešimu (b. l. 34, 89) 1993 m. vasario 10 d. sumokėjo 954 rub. (b. l. 35, 40). Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau – ir VAVA) Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius (toliau – ir Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius), atsakydamas į pareiškėjos 2008 m. sausio 31 d. prašymą dėl sklypo po pastatais Rukainių seniūnijoje suformavimo (b. l. 36, 70), 2008 m. gegužės 15 d. rašte Nr. SR-2247-(1.12) nurodė, kad: pareiškėjos prašymas dėl namų valdos žemės sklypo suformavimo perduotas Rukainių kadastro vietovėje projektavimo darbus vykdančiai A. J. įmonei; pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnį (redakcija, įsigaliojusi nuo 2008 m. sausio 10 d.) pareiškėja, norėdama privatizuoti namų valdos žemės sklypą prie turimų pastatų, turi atlikti kadastrinius matavimus žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates nustatant valstybinėje koordinačių sistemoje (b. l. 37, 69) (tokia informacija nurodyta ir Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2008 m. spalio 30 d. rašte Nr. 182 (b. l. 38)). Pareiškėja 2009 m. birželio 1 d. pasirašytinai sutiko su 2009 m. vasario 20 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte nustatytu žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kaime, Rukainių seniūnijoje, Vilniaus rajone, kadastro Nr. 41800800 (toliau – ir Žemės sklypas), plotu (0,25 ha) ir šio sklypo vietovėje paženklintomis ribomis (b. l. 86, 87–88)). VAVA 2010 m. kovo 2 d. žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo kameraliai akte Nr. 6.18-2291 konstatuota, kad nepateiktas teritorijų planavimo dokumentas, kurio pagrindu suformuotos Žemės sklypo ribos; Žemės sklypo plotas, vertės apskaičiuotos teisingai, Žemės sklypo planas sudarytas teisingai, ribų paženklinimo parodymo aktas ir kadastro duomenų forma užpildyti teisingai, Žemės sklypo kadastro duomenų byla parengta teisingai (b. l. 40, 84). Pareiškėja 2011 m. gegužės 19 d. pateikė NŽT Vilniaus rajono skyriui 2011 m. gegužės 18 d. prašymą parduoti žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime už sumokėtas įmokas (b. l. 67), 2012 m. rugsėjo 24 d. prašyme prašė, be kita ko, patikrinti, kodėl A. J. neįtraukė namų valdos į Rukainių KVŽRŽ projektą (b. l. 78). NŽT Vilniaus rajono skyrius, atsakydamas į pareiškėjos 2013 m. rugpjūčio 28 d. prašymą, kuriame pareiškėja prašė suformuoti namų valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime, Rukainių seniūnijoje (b. l. 68), 2013 m. rugsėjo 9 d. rašte Nr. 48SD-(14.48.104)-6711, be kita ko, nurodė, kad: 2009 m. liepos 13 d. patvirtinta teritorija žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti Vilniaus rajono Rukainių seniūnijos Rukainių kadastro vietovėje; projektavimo darbai baigti ir vyksta Rukainių KVŽRŽ projekto tikrinimas; pareiškėjos prašymas suprojektuoti žemės sklypą po jai nuosavybės teise priklausančiais statiniais (duomenys neskelbtini) kaime, Rukainių seniūnijoje bus įtrauktas ateityje į kitą Rukainių KVŽRŽ projektą; projektų rengimo ir įgyvendinimo darbai ir eiliškumo nustatymas vykdomi pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnį; namų valdos žemės sklypas pareiškėjos pasirinkimu gali būti formuojamas ir rengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą pagal Pertvarkymo taisykles, pareiškėja turi pateikti NŽT Vilniaus rajono skyriui nustatytos formos prašymą leisti rengti projektą, prašyme nurodyti įmonę, kuri rengs projektą, pateikti pastatų teisinės registracijos pažymėjimo kopiją; Projektą rengia asmenys, turintys nustatyta tvarka išduotą NŽT kvalifikacijos pažymėjimą; asmuo, gavęs NŽT Vilniaus rajono skyriaus leidimą, pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-262 patvirtintą Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir išdavimo tvarkos aprašą (toliau – ir Planavimo sąlygų aprašas) kreipiasi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją dėl sąlygų sąvado rengti vietovės lygmens specialųjį teritorijų planavimo dokumentą išdavimo; Projekto rengėjas namų valdos žemės sklypą suformuos pagal pareiškėjos pageidavimus, jeigu jie neprieštarauja NŽT Vilniaus rajono skyriaus leidime nurodytoms planavimo sąlygoms ir Pertvarkymo taisyklėms; namų valdos žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) kaime, Rukainių seniūnijoje, pareiškėjai, turinčiai pastatų teisinę registraciją, bus parduotas patvirtinus šį projektą (b. l. 31–32, 74–75). Pareiškėja 2013 m. rugsėjo 17 d. pateikė NŽT prašymą išduoti leidimą rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, taip pat prašė leisti suformuoti žemės sklypą po nuosavybės teise valdomais pastatais (gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 76). NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2013 m. spalio 23 d. išdavė pareiškėjai leidimą rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą Nr. 48L-(14.48.36)-538 (b. l. 41, 77). Leidime Nr. 48L-(14.48.36)-538, be kita ko, nurodyta, kad: projekto iniciatorius – pareiškėja, organizatorius – NŽT, planuojama suformuoti žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime, Rukainių seniūnijoje, Vilniaus rajone, po nuosavybės teise valdomais pastatais (gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtimi, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šuliniu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko tualetu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); Žemės sklypą formuoti pagal statinių savininkės pateiktą prašymą, vadovaujantis Žemės įstatymu, Pertvarkymo taisyklėmis, NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 48VĮ-14.48.2.)-3331, pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis nustatoma arba keičiama pagal Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimą Nr. 1073; žemę naudoti pagal paskirtį. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija pareiškėjos 2013 m. lapkričio 15 d. skundą dėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus specialistų veiksmų formuojant 0,25 ha namų valdos žemės sklypą“ (b. l. 23–24, 106–107), (identiškas prašymas pateiktas ir NŽT, NŽT registruotas 2013 m. lapkričio 14 d., reg. Nr. 1GS-2715 (b. l. 25–26, 108–109)), kuriame pareiškėja prašė pavesti NŽT Vilniaus rajono skyriui ir pavesti Rukainių KVŽRŽ projekto autoriui skubos tvarka papildyti Rukainių KVŽRŽ projektą, įtraukiant pareiškėjos išpirktą 0,25 ha namų valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime, , persiuntė NŽT, apie tai informavo pareiškėją (2013 m. lapkričio 22 d. raštas Nr. 3IN-B-1805-1241 (b. l. 12–13, 104–105)). Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 2013 m. gruodžio 27 d. raštu Nr. 3IN-B-1182-1375 „Dėl skundo nagrinėjimo“, be kita ko, informavo pareiškėją, kad: jos 2013 m. lapkričio 15 d. skundas buvo persiųstas NŽT 2013 m. lapkričio 22 d., pavedant NŽT teisės aktuose nustatyta tvarka spręsti dėl pareiškėjos namų valdos žemės sklypo suprojektavimo žemės valdos projekte ir šio sklypo privatizavimo, taip pat paprašyta išsiaiškinti priežastis, dėl kurių nespręstas klausimas dėl namų valdos žemės sklypo suprojektavimo pareiškėjai, rengiant 2009 m.–2013 m. Projektą; gavus pareiškėjos 2013 m. lapkričio 26 d. skundą, 2013 m. gruodžio 11 d. raštu pakartotinai kreiptasi į NŽT, įpareigojant nedelsiant atlikti ministerijos 2013 m. lapkričio 22 d. rašte nurodytus veiksmus ir apie priimtus sprendimus informuoti pareiškėją (b. l. 21–22).
Teismas konstatavo, kad NŽT, atsakydama į pareiškėjos 2013 m. lapkričio 15 d. ir 2013 m. lapkričio 26 d. skundus Žemės ūkio ministerijai ir NŽT dėl 0,25 ha žemės sklypo prie nuosavybės teise turimų pastatų (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus rajone, suformavimo, 2014 m. sausio 24 d. sprendime Nr. 1SS-(7.5)-187 „Dėl skundų nagrinėjimo“, be kita ko, nurodė (b. l. 9–16, 92–99), kad: Vilniaus apskrities viršininkas 2009 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 2.3-1198-(41) patvirtino Rukainių KVŽRŽ projekto papildymui rengti teritorijos plotą ir ribas (1 097,45 ha), Rukainių kadastro vietovės laisvos valstybinės žemės fondo sklypų, kuriuose bus vykdomi projektavimo darbai, sąrašą ir 2009 m. patikslintą Rukainių kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planą ir eksplikacijoje nurodytus patikslintus duomenis, taip pat įsakė A. J. individualiai įmonei nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. pradėti vykdyti ir iki 2010 m. vasario 26 d. užbaigti projektavimo darbus Rukainių kadastro vietovėje; Vilniaus apskrities viršininkas 2009 m. spalio 5 d. įsakyme Nr. 2.3-15799-(41) patvirtino sąrašus piliečių, pageidaujančių susigrąžinti žemę natūra, įsigyti naudojamą asmeninio ūkio žemę, gauti nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypus bei nuomoti žemės sklypus laisvos valstybinės žemės fondo teritorijoje Rukainių kadastro vietovėje, Vilniaus rajone, tačiau nepatvirtino sąrašų piliečių, pageidaujančių pirkti žemės sklypus prie nuosavybė teise turimų pastatų; NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2011 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.1.)-3718 iš dalies pakeitė 2009 m. liepos 13 d. įsakymo Nr. 2.3-1198-(41) 2 punktą ir įsakė S. B. individualiai įmonei „Matininkas“ nuo 2011 m. spalio 13 d. pradėti vykdyti ir iki 2012 m. kovo 30 d. užbaigti projektavimo darbus Rukainių kadastro vietovėje; pareiškėja NŽT Vilniaus rajono skyriui pateikė 2012 m. rugsėjo 24 d. prašymą dėl žemės sklypo prie nuosavybės teise turimų pastatų suformavimo žemėtvarkos projekte; NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2013 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2803 patvirtino S. B. individualios įmonės Matininkas“ parengtą Rukainių KVŽRŽ projektą; Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. liepos 13 d. įsakymo Nr. 2.3-11984-(41) patvirtinimo metu galiojusios Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo redakcijos 5.2.1 punkte buvo nustatyta, kad žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiantis juridinis asmuo žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoja kaimo gyvenamojoje vietovėje esančių namų valdų (sodybų)) žemės sklypus; atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius A. J. perdavė pareiškėjos prašymą 2008 m. ir rengiant 2009 m. Rukainių KVŽRŽ projektą nebuvo sudarytas ir patvirtintas sąrašas piliečių, pageidaujančių pirkti ne žemės ūkio paskirties žemės sklypus prie nuosavybės teise turimų pastatų, A. J. šio projekto rengimo darbus vykdė nesilaikydamas galiojusių teisės aktų nuostatų; atsižvelgiant į tai, kad pirmasis Vilniaus rajono Rukainių seniūnijos Rukainių kadastrinės vietovės pretendentų susirinkimas įvyko 2009 m. spalio 12 d., nuo 2011 m. spalio 12 d. žemės reformos darbus vykdanti S. B. individuali įmonė „Matininkas“ pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. gruodžio 16 d. įsakymo Nr. 3D-928 2 punktą ir Metodikos 28 punktą neįtraukė pareiškėjos prašymo pirkti žemės sklypą prie nuosavybės teise turimu pastatų į Projektą; pagal Žemės reformos 19 straipsnio 2 dalį ir Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 2.5 punktą, grąžinamų natūra, perduodamų (suteikiamų) nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypų žemės valdos projektai ir pagal juos rengiami žemės sklypų planai rengiami NŽT lėšomis arba piliečių, kuriems numatoma atkurti nuosavybės teises į šiuos žemės sklypus, lėšomis jų pageidavimu, visais kitais atvejais teritorijų planavimo dokumentas ir žemės sklypo planas rengiami asmens, pageidaujančio pirkti / išsinuomoti žemės sklypą, lėšomis. Taigi, jeigu būtų rengtas žemės reformos žemėtvarkos projektas ir žemės sklypo planas prie pareiškėjai nuosavybės teise turimų pastatų, jis būtų rengtas pareiškėjos, pageidaujančios pirkti žemės sklypą, lėšomis; pareiškėja NŽT Vilniaus rajono skyriui 2013 m. rugsėjo 17 d. pateikė prašymą išduoti leidimą rengti žemės sklypų formavimo pertvarkymo projektą prie nuosavybės teise turimų pastatų, jai 2013 m. spalio 23 d. išduotas leidimas Nr. 48L-(14.48.36.)-538 rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą kitos paskirties (gyvenamosios teritorijos-vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos) žemės sklypui (duomenys neskelbtini) kaime, Rukainių seniūnijoje, Vilniaus rajone; žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo procedūra pradėta 2013 m. gruodžio 31 d., todėl ši procedūra gali būti baigiama pagal iki šios datos galiojusias Pertvarkymo taisykles; atsižvelgiant į tai, kad Projektas kaip ir žemės reformos projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, rengiant Projektą pagal Leidimą Nr. 48L-(14.48.36.)-538 kitas teritorijų planavimo dokumentas, t. y. žemės reformos projektas, nerengiamas, todėl pareiškėjos 2013 m. lapkričio 15 d. ir 2013 m. lapkričio 26 d. skundų teiginys, kad Projektas negali būti rengiamas, kol nepatvirtintas dabartinis projektas (t. y. Vilniaus rajono Rukainių KVŽRŽ projektas), nėra teisingas, šiuos projektus gali rengti asmenys, turintys NŽT išduotus kvalifikacijos pažymėjimus arba kitus dokumentus, suteikiančius teisę rengti žemes sklypų formavimo pertvarkymo projektus, tokių asmenų sąrašas skelbiamas NŽT interneto tinklalapyje http://www.nzt.lt; pagal Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalį bei Pardavimo ir nuomos taisyklių 4 punktą, asmenims prie nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių parduodami teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ploto ir ribų žemės sklypai; kai pagal įstatymus atskiros sodybos (namų valdos) naudojamo žemės sklypo plotas ir ribos nebuvo nustatyti ir nėra parengtų techninės apskaitos bylų, parduodama atskiros sodybos (namų valdos) žemė, kurią užima sodybos statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas, paprastai parduodamas žemės sklypas turi būti sodybos teritorijoje, atitikti sodybos (namų valdos) eksploatacijos reikalavimus ir turi būti nustatytas teritorijų planavimo dokumentuose; pagal valstybės įmonės Registrų centro 2013 m. gruodžio 17 d. duomenis (kadastro duomenų nustatymo data – 1989 m. kovo 27 d.), pareiškėjai nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (fizinis nusidėvėjimas – 70 proc.), kiti pastatai (pirtis (fizinis nusidėvėjimas – 56 proc.), ūkio pastatas (fizinis nusidėvėjimas – 70 proc.)) ir inžineriniai statiniai (šulinys, lauko tualetas (fizinis nusidėvėjimas – 70 proc.)), esantys (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r.; pareiškėjos pateiktame UAB „Geodeziniai projektai“ 2009 m. birželio 1 d. parengtame plane išbraižytos 25 m2 dydžio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Rukainių seniūnijoje, Vilniaus rajone, ribos ir pažymėti 2 pastatų griuvėsiai; pagal galiojančius teisės aktus žemės sklypo pardavimas be aukciono siejamas su konkrečios paskirties statinio naudojimu, vykdant tam tikrą veiklą ir eksploatuojant jį pagal esamą (tiesioginę) paskirtį, taigi, svarbus yra ne tik statinio buvimo faktas žemės sklype, bet ir jo naudojimas konkrečiai veiklai, t. y. ar žemės sklype vykdoma veikla susijusi su esančio statinio naudojimu; valstybinės žemės sklypas, jeigu jame nėra aiškios paskirties ar apibrėžto naudojimo statinių, negali būti parduodamas lengvatinėmis sąlygomis, t. y. be aukciono; nunykus statiniui, buvusio statinio savybės tampa nebepanaudojamos jo naudotojo poreikiams tenkinti, t. y. statinys nenaudojamas pagal jo paskirtį, tai reiškia, kad ir žemės sklypas nebenaudojamas statinio eksploatacijai, todėl valstybinės žemės plotas, kuriame yra nunykusio statinio pamatai (gyvenamas namas, ūkio pastatas, kiti statiniai), negali būti parduota asmenims be aukciono pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktą ir Pardavimo ir nuomos taisyklių 2.4 punktą; NŽT direktorius pavedė NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjui patikrinti vietoje pareiškėjai nuosavybės teise priklausančių statinių (pastatų) (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus rajone, buvimo faktą; atlikus patikrinimą vietoje, vadovaujantis Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalimi, nustatyti, ar gali būti formuojamas žemės sklypas prie šių pastatų (statinių); nustačius, kad negali būti formuojamas žemės sklypas, spręsti dėl pagal Leidimą pradėtos rengti formavimo pertvarkymo projekto rengimo procedūros nutraukimo; nustačius, kad pagal teisės aktus gali būti formuojamas žemės sklypas prie minėtų pastatų (statinių), formavimo pertvarkymo projekto rengimo ir pirkimo–pardavimo procedūras vykdyti teisės aktuose nustatyta tvarka; minėtame pavedime NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjui nurodyta informuoti pareiškėją apie patikrinimo rezultatus ir priimtus sprendimus.
Teismas nustatė, kad NŽT direktorius, vadovaudamasis Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalimi, NŽT direktoriaus 2011 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-86 patvirtintu NŽT darbo reglamentu, NŽT direktoriaus 2012 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1PĮ-(2.1.)-63 patvirtintų NŽT Vilniaus rajono skyriaus nuostatų 4.1, 4.1.9, punktais, atsižvelgdamas į H. B. 2013 m. lapkričio 15 d. ir 2013 m. lapkričio 23 d. skundų dėl žemės sklypo suformavimo prie nuosavybės teise turimų pastatų (statinių) (duomenys neskelbtini) kaime, Rukainių seniūnijoje, Vilniaus rajone, nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, 2014 m. sausio 27 d. pavedime Vilniaus rajono skyriaus vedėjui dėl patikrinimo vietoje ir sprendimo dėl žemės sklypo formavimo prie pastatų priėmimo Nr. 1PAV-(1.8)-40 (toliau – ir Pavedimas Nr. 1PAV-(1.8)-40) pavedė NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjui: patikrinti vietoje pareiškėjai nuosavybės teise priklausančių statinių (pastatų) (duomenys neskelbtini) kaime, Rukainių seniūnijoje, Vilniaus rajone, buvimo faktą; atlikus patikrinimą vietoje, vadovaujantis Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalimi, nustatyti, ar gali būti formuojamas žemės sklypas prie šių pastatų (statinių); nustačius, kad negali būti formuojamas žemės sklypas, spręsti dėl pagal Leidimą Nr. 48L-(14.48.36)-538 pradėtos rengti formavimo pertvarkymo projekto rengimo procedūros nutraukimo; nustačius, kad, vadovaujantis teisės aktais, gali būti formuojamas žemės sklypas prie šių pastatų (statinių), formavimo pertvarkymo projekto rengimo ir pirkimo–pardavimo procedūras vykdyti teisės aktuose nustatyta tvarka; apie atlikto patikrinimo rezultatus ir priimtus sprendimus, vykdant šį pavedimą, per 5 darbo dienas nuo šių sprendimų priėmimo dienos informuoti pareiškėją ir NŽT Žemės tvarkymo departamento Žemės reformos skyrių. NŽT Vilniaus rajono skyriaus specialistės, vykdydamos Pavedimą Nr. 1PAV-(1.8)-40, 2014 m. vasario 17 d. žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 48ŽN-(14.48.73)-58 (b. l. 63) nustatė, kad: duomenys apie tikrinamą objektą – po gyvenamojo namo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), griuvėsiais nesuformuotas valstybinės žemės sklypas; vietovėje rasti sugriuvusių medinių pastatų likučiai; žemės sklypo naudojimo patikrinimo dieną vietovėje buvo apsnigta storu sniego sluoksniu, todėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus specialistai negalėjo nustatyti, ar po sugriuvusiais mediniais pastatais išlikę pamatai; valstybinės žemės sklypas apaugęs medžiais, krūmais, aukštomis žolėmis, taip pat išlikę ilgamečiai vaismedžiai (obelys), nustatyta, kad žemės sklypas nenaudojamas. Prie Patikrinimo akto Nr. 48ŽN-(14.48.73)-58 pridėtos patikrinimo metu padarytos 3 nuotraukos (b. l. 64–66).
Teismas nustatė, kad pareiškėja šioje byloje iš esmės siekia to, kad jai būtų nuosavybės teise įteisintas 0,25 ha ploto sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) kaime, Rukainių seniūnijoje, Vilniaus rajone, po jai nuosavybės teisėmis priklausančiais statiniais.
Ištyręs bei įvertinęs pateiktus į bylą įrodymus, teismas nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes. Pareiškėjai nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (fizinis nusidėvėjimas – 70 proc.), pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (fizinis nusidėvėjimas – 56 proc.), ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (fizinis nusidėvėjimas – 70 proc.), šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (fizinis nusidėvėjimas – 70 proc.), lauko tualetas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)(fizinis nusidėvėjimas – 70 proc.), esantys (duomenys neskelbtini) kaime, Rukainių seniūnijoje, Vilniaus rajono savivaldybėje, kuriuos ji paveldėjo po tėvo mirties pagal (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimą (b. l. 43–44, 82, 83,138).Vilniaus rajono valdyba 1992 m. rugpjūčio 4 d. potvarkiu Nr. 1025p nusprendė parduoti žemės sklypus privačių namų valdoms. Į 1992 m. Potvarkio Nr. 1025p priedėlį Nr. 4, t. y. Rukainių apylinkės parduodamų privačių namų valdų sklypų sąrašą, eil. Nr. 228 įtraukta pareiškėja (buvusi pavardė – H. K. (b. l. 135, 136) nurodant šiuos duomenis: kaimas –(duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas – 0,25 ha, kaina – 945 rub. (b. l. 72–73). Pareiškėja, pasinaudodama teise išpirkti po pastatais esamą žemę, minėtą teisę realizavo, t. y. už žemės sklypą, įkainotą 945 rub. 1993 m. vasario 10 d. sumokėjo 954 rub. (b. l. 33, 34, 35, 40, 89). Taigi, pareiškėja ginčo sklypą nupirko, tačiau jis nėra įregistruotas, nes neparengti teritorijų planavimo dokumentai ir neįforminta žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis.
Įvertinęs pirmiau įvardytas faktines aplinkybes, teismas priėjo prie išvadų, kad skundžiamo NŽT 2014 m. sausio 24 d. sprendimo Nr. 1SS-(7.5)-187 „Dėl skundų nagrinėjimo“ (b. l. 9–16, 92–99) dalis „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo“, kurioje nustatyta, kad pareiškėjai turėtų būti taikomos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės, yra nepagrįsta ir neteisėta, nes pareiškėja dar 1993 m. vasario 10 d. nupirko 0,25 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime, Rukainių seniūnijoje, Vilniaus rajono savivaldybėje, pagal nepanaikintą ir teisėtą administracinį sprendimą – Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992 m. rugpjūčio 4 d. potvarkį Nr. 1025p (b. l. 71). Teismas vertino, kad 2014 m. vasario 17 d. žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 48ŽN-(14.48.73)-58 (b. l. 63) nustatytos aplinkybės, esą statiniai yra sugriuvę, neturi jokios teisinės reikšmės.
Teismas konstatavo, kad nepaisant to, jog pareiškėja nupirko ginčo sklypą, iki šiol neparengti teritorijų planavimo dokumentai ir neįforminta žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis. Skundžiamame NŽT 2014 m. sausio 24 d. sprendime Nr. 1SS-(7.5)-187 „Dėl skundų nagrinėjimo“ net pripažįstama, kad pagal tuometinės VAVA pavedimą matininkas A. J. Rukainių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbus vykdė nesilaikydamas tuo metu galiojusių teisės aktų nuostatų, tačiau taip pat paaiškinta, kad pati pareiškėja pradėjo rengti projektą žemės sklypui, esančiam Vilniaus r. savivaldybėje, Rukainių sen., (duomenys neskelbtini) k., pagal pareiškėjai NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. spalio 23 d. išduotą leidimą rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą Nr. 48L-(14.48.36)-538 (b. l. 41, 77). Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūra pradėta iki 2013 m. gruodžio 31 d., nes leidimas išduotas 2013 m. spalio 23 d., todėl ši procedūra gali būti baigiama pagal iki šios datos galiojusių Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (2013 m. liepos 24 d. redakcija) nuostatas, be kita ko, 8 punktą, įtvirtinantį, kad projektai rengiami ir nauji valstybinės žemės sklypai formuojami tais atvejais, kai ši teritorija neįtraukta į rengiamus detaliuosius planus, kaimo plėtros žemėtvarkos ir žemės valdos projektus (planus).
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėjos reikalavimas įpareigoti NŽT ir NŽT Vilniaus rajono skyrių per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti Rukainių KVŽRŽ projektą, suformuojant jame pareiškėjos išpirktą 0,25 ha namų valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime, Rukainių seniūnijoje, Vilniaus rajone, kai pati pareiškėja turi leidimą rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą Nr. 48L-(14.48.36)-538, negali būti tenkinamas. Todėl teismas minėtą reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nusprendė iš dalies patenkinti pareiškėjos reikalavimą, kuriuo pareiškėjas prašė įpareigoti atsakovą priimti sprendimą parduoti žemę ir pasirašyti valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį, t. y. reikalavimą priimti sprendimą parduoti žemę, galiojant teisėtam Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992 m. rugpjūčio 4 d. potvarkiui Nr. 1025p (b. l. 71), kuriame jau buvo priimtas sprendimas parduoti ginčo sklypą pareiškėjai (b. l. 72–73), teismas atmetė kaip nepagrįstą, tačiau tenkino pareiškėjos prašymą įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą (ar jos įgaliotą NŽT Vilniaus rajono skyrių) per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pasirašyti valstybinės žemės, parduotos pareiškėjai Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992 m. rugpjūčio 4 d. potvarkiu Nr.1025p „Dėl žemės sklypų privačių namų valdoms pardavimo“, pirkimo–pardavimo sutartį.
Spręsdamas dėl pareiškėjos prašymo priteisti jai iš atsakovo teismo išlaidas (sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį), teismas atsižvelgė į ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį bei į tai, kad pareiškėjos reikalavimai buvo tenkinti tik iš dalies, todėl priteisė pareiškėjui iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 42 Lt.
III.
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde (b. l. 165–173) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti visiškai.
Apeliantas remiasi Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies, Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, 2.2–2.4 bei 4 punktų nuostatomis, Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 10 straipsnio 6 ir 7 dalimis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2004, kurioje pasisakyta dėl asmens teisės įsigyti nuosavybėn žemės sklypą, kuriame yra likę tik statinio (gyvenamojo namo) pamatai, bei akcentuoja, kad pagal galiojančius teisės aktus žemės sklypo pardavimas be aukciono siejamas su konkrečios paskirties statinio naudojimu vykdant tam tikrą veiklą ir eksploatuojant jį pagal esamą (tiesioginę) paskirtį. Taigi, svarbus yra ne tik statinio buvimo faktas žemės sklype, bet ir jo naudojimas konkrečiai veiklai, t. y. ar žemės sklype vykdoma veikla, susijusi su esančio statinio naudojimu. Valstybinės žemės sklypas, jeigu jame nėra aiškios paskirties ar apibrėžto statinių naudojimo, negali būti parduodamas lengvatinėmis sąlygomis be aukciono. Sunykus statiniui, buvusio statinio savybės tampa nebepanaudojamos jo naudotojo poreikiams tenkinti, t. y. statinys nenaudojamas pagal jo paskirtį. Tai reiškia, kad ir žemės sklypas nebenaudojamas statiniui eksploatuoti. Todėl valstybinės žemės plotas, kuriame yra sunykusio statinio pamatai (gyvenamas namas, ūkio pastatas, kiti statiniai), negali būti parduotas asmenims be aukciono pagal minėtas Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto bei Pardavimo ir nuomos taisyklių 2.4 papunkčio nuostatas. Remdamasis nurodytų teisės aktų nuostatomis, apeliantas tvirtina, kad valstybinės žemės sklypai po statiniais (pastatais) gali būti formuojami ir be aukciono parduodami tik tuo atveju, kai šie žemės sklypai yra faktiškai naudojami statinių (pastatų) eksploatacijai.
Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad, atsižvelgiant į Nekilnojamojo turto registro 2014 m. sausio 12 d. duomenis bei NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2014 m. vasario 17 d. akte Nr. 48ŽN-(14.48.73)-58 išdėstytas atlikto žemės naudojimo patikrinimo išvadas, pareiškėjai (duomenys neskelbtini) kaime, Rukainių seniūnijoje, Vilniaus rajone priklausantys statiniai, tiksliau – šių statinių liekanos, neatitinka Statybos techninio reglamentu (STR 1.01.09:2003) „Statinių klasifikavimas pagal naudojimo paskirtį“ nustatytų gyvenamosios paskirties (7.1 p.), pagalbinio ūkio paskirties (8.17 p.), pirties (8.17.4 p.) statinio (pastato) reikalavimų. Todėl apeliantas mano, kad pareiškėjos statinių liekanos pagal savo savybes nesusiję su sodybos egzistavimu ir gyvenamosios paskirties teritorijos tvarkymu. Be to, byloje nėra duomenų, kad sunykusių pastatų liekanas būtų bandoma atkurti. Paveldėjusi pastatus ir teisę naudotis žemės sklypu prie statinių, pareiškėja pasielgė aplaidžiai ir nesirūpino savo turtu, t. y. žemės sklypu nesinaudojo bei leido pastatams (statiniams) visiškai nugriūti ir sunykti. Pareiškėja nesinaudoja neišlikusiais statiniais (nepateikė duomenų, jog naudojosi namų valda, daržu bei kiemu), t. y. pareiškėja nenaudoja savo reikmėms ginčo žemės sklypo, vadinasi, namų valda neegzistuoja ir namų valdos žemės sklypas negali būti formuojamas ir parduodamas.
Pareiškėja H. B. su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 179–181) pareiškėja teigia, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 27 d. sprendime tinkamai, išsamiai ir visapusiškai įvertino faktines aplinkybes, todėl sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Atsakovo apeliaciniame skunde minima Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2004 nelaikytina aprobuota teismų praktika, be to, minėtos civilinės bylos aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos. Pareiškėja akcentuoja, kad dėl Žemės sklypo suformavimo žemėtvarkos projekte ir valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ji daug kartų kreipėsi į VAVA, o nuo 2010 m. liepos 1 d. – į NŽT. Atsakovas per 20 metų nesugebėjo atlikti paprastų administracinių veiksmų (suformuoti žemės sklypą žemės reformos žemėtvarkos projekte ir sudaryti pirkimo–pardavimo sutarties), taip pažeidė teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių ir gero administravimo principus. Pareiškėja akcentuoja, kad ji po savo tėvo mirties paveldėjo gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus ir savo lėšomis 1993 metais sumokėjo už 0,25 ha namų valdos žemės sklypą, todėl turi būti taikomas Vyriausybės 1999 m. Nr. 260 patvirtintų Pardavimo ir nuomos taisyklių 2.6 punktas ir šiuo pagrindu turi būti sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Pareiškėja H. B. 2014 m. vasario 17 d. pateiktu Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundu prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. sausio 24 d. sprendimą Nr. 1SS-(7.5)-187 „Dėl skundų nagrinėjimo“ ir įpareigoti atsakovus atlikti veiksmus iš esmės siekia, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir jos teritorinis padalinys (Vilniaus rajono skyrius), skubiai papildytų Rukainių KVŽRŽ projektą, suformuotų jai 0,25 ha namų valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime, Rukainių seniūnijoje, Vilniaus rajone, ir pasirašytų su ja valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį.
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą patenkino iš dalies: panaikino NŽT 2014 m. sausio 24 d. sprendimo Nr. 1SS-(7.5)-187 dalį „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo“ ir įpareigojo Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (ar jos įgaliotą Vilniaus rajono skyrių) per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pasirašyti su H. B. valstybinės žemės, parduotos pareiškėjai Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992 m. rugpjūčio 4 d. potvarkiu Nr. 1025p „Dėl žemės sklypų privačių namų valdoms pardavimo“, pirkimo–pardavimo sutartį. Kitą pareiškėjos skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo pareiškėjos skundą atmesti visiškai.
ABTĮ 136 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tų asmenų atžvilgiu, kurie skundo nepadavė. Pagal ABTĮ 136 straipsnio 2 dalį, teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą.
Teisėjų kolegija patikrinusi bylą ABTĮ 136 straipsnyje nurodyta apimti konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino kai kurias bylai reikšmingas aplinkybes, netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti pakeistas (ABTĮ 143 straipsnis).
Iš pareiškėjos skundžiamo NŽT 2014 m. sausio 24 d. sprendimo Nr. 1SS-(7.5)-187 „Dėl skundų nagrinėjimo“ turinio matyti, kad šis sprendimas priimtas išnagrinėjus pareiškėjos 2013 m. lapkričio 15 d. ir 2013 m. lapkričio 26 d. skundus. Nagrinėdamas pareiškėjos reikalavimą dėl Sprendimo Nr. 1SS-(7.5)-187 panaikinimo, teismas turėjo nustatyti, ar NŽT tinkamai ištyrė pareiškėjos skundus. Šiuose skunduose pareiškėja nurodė, kad NŽT Vilniaus rajono skyrius, rengdamas 2009 m. Rukainių KVŽRŽ projektą ir jo papildymus, nesuformavo jai pagal 2008 m. sausio 31 d. prašymą 0,25 ha namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kaime, Rukainių seniūnijoje, Vilniaus rajone, prie pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namų ir ūkinių pastatų, paveldėtų 1985 metais, ir neparengė sklypo perdavimo nuosavybėn dokumentų, nors pareiškėja už šį sklypą 1993 m. vasario 10 d. sumokėjo vienkartinėmis įmokomis mokėjimo pranešime nurodytą sumą (pareiškėjos teigimu – nupirko šio ploto žemės sklypą). Pareiškėja teigė, kad ji daug kartų kreipėsi šiuo klausimu į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių, 2010 m. pateikė reikalaujamus kadastrinius matavimus, tačiau 2010 m. kovo 2 d. buvo atsisakyta juos suderinti motyvuojant tuo, kad neparengtas teritorijos planavimo dokumentas, NŽT Vilniaus rajono skyrius 2013 m. rugsėjo 9 d. raštu informavo pareiškėją, kad jos prašymas dėl sklypo suformavimo bus įtrauktas į kitą Rukainių KVŽRŽ projekto papildymo etapą ir paaiškino, kad pareiškėja gali savo lėšomis pradėti rengti žemės sklypo pertvarkymo projektą. 2013 m. spalio 23 d. pareiškėja gavo NŽT Vilniaus rajono skyriaus leidimą rengti žemės sklypo pertvarkymo projektą, tačiau iš matininkų sužinojo, kad tokio projekto parengimas kainuos daugiau nė 1 000 Lt ir toks projektas negali būti rengiamas kol nėra patvirtintas dabartinis projektas. Pareiškėja, išdėsčiusi šias aplinkybes, teigė, kad jos nurodytos institucijos tarnautojai pažeidė gero administravimo principą, klaidina pareiškėją, vilkina priimti sprendimus pareiškėjai aktualiu klausimu. Pareiškėja prašė pavesti NŽT teritoriniam padaliniui (Vilniaus rajono skyriui) ir žemėtvarkos projekto autoriui skubiai papildyti Rukainių KVŽRŽ projektą, įtraukiant pareiškėjos išpirktą 0,25 ha žemė sklypą.
NŽT Sprendime Nr. 1SS-(7.5)-187 išnagrinėjo 1992 – 2013 m. laikotarpio dokumentus, susijusius su pareiškėjos nurodyto žemės sklypo suformavimu ir jo pardavimu, nustatytas aplinkybes išdėstė šio administracinio akto dalyse „Dėl kitos paskirties žemės sklypo suformavimo žemės reformos žemėtvarkos projekte“, „Dėl žemės sklypų formavimo pertvarkymo projektų rengimo“, „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo“. Pažymėtina, kad šiais pavadinimais išskirtos Sprendimo Nr. 1SS-(7.5)-187 dalys susiję tarpusavyje. Sprendimo Nr. 1SS-(7.5)-187 baigiamojoje dalyje NŽT suformulavo pavedimus Vilniaus rajono skyriui:1) patikrinti vietoje pareiškėjai priklausančių statinių (pastatų) (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus rajone buvimo faktą; 2) atlikus patikrinimą vietoje, vadovaujantis Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalimi, nustatyti, ar gali būti formuojamas žemės sklypas prie šių pastatų (statinių); 3) nustačius, kad negali būti formuojamas žemės sklypas, spręsti dėl pagal Leidimą pradėtos rengti formavimo pertvarkymo projekto rengimo procedūros nutraukimo; 4) nustačius, kad pagal teisės aktus gali būti formuojamas žemės sklypas prie minėtų pastatų (statinių), formavimo pertvarkymo projekto rengimo ir pirkimo–pardavimo procedūras vykdyti teisės aktuose nustatyta tvarka. NŽT Sprendime Nr. 1SS-(7.5)-187 NŽT informavo pareiškėją, kad šiuo pavedimu Vilniaus rajono skyriaus vedėjui nurodyta apie atliktus patikrinimo rezultatus ir priimtus sprendimus informuoti pareiškėją. Minėtus Sprendimo Nr. 1SS-(7.5)-187 baigiamojoje dalyje suformuluotus pavedimus Vilniaus rajono skyriui NŽT direktorius perkėlė į kitą administracinį aktą – 2014 m. sausio 27 d. pavedimą Nr. 1PAV-(1.8)-40 (b. l. 91), t. y. į šio pavedimo 1–5 punktus. Pavedimo 5 punkte detalizavo informavimo apie pavedimo įvykdymą tvarką, t. y. nurodė Vilniaus rajono skyriaus vedėjui apie atliktus patikrinimo rezultatus ir priimtus sprendimus, vykdant šį pavedimą, per 5 darbo dienas nuo šių sprendimų priėmimo dienos informuoti H. B. ir Nacionalinės žemės tarnybos Žemės tvarkymo departamento Žemės reformos skyrių (nurodytas el. p.). Iš bylos proceso šalių pateiktų pirmosios instancijos teismui įrodymų nustatyta, kad pareiškėja 2014 m. vasario 17 d. skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, prašydama panaikinti Sprendimą Nr. 1SS-(7.5)-187, padavė tą pačią dieną, kurią NŽT Vilniaus rajono skyrius įvykdė 2014 m. sausio 27 d. pavedimo Nr. 1PAV-(1.8)-40 pirmąjį punktą – patikrino vietoje pareiškėjai priklausančių statinių (pastatų) (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus rajone, buvimo faktą, įformindamas šį veiksmą 2014 m. vasario 17 d. žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 48ŽN-(14.48.73)-58. Iš pateiktų į bylą įrodymų darytina išvada, kad pareiškėjai padavus skundą teismui dėl Sprendimo Nr. 1SS-(7.5)-187, NŽT faktiškai sustabdė 2014 m. sausio 27 d. pavedimo Nr.1PAV-(1.8)-40 vykdymo procedūras ir pareiškėjos atžvilgiu pagal minėtą Pavedimą nėra priėmusi jokio sprendimo (nei teigiamo, nei neigiamo).
Teisėjų kolegija patikrinusi bylą pažymi, kad nors NŽT Sprendime Nr. 1SS-(7.5)-187 analizuotais klausimais išdėstė išsamius motyvus, tačiau neatsakė į pareiškėjos 2013 m. lapkričio 15 d. ir 2013 m. lapkričio 26 d. skunduose iškeltą esminį klausimą – dėl Rukainių KVŽRŽ projekto papildymo skubos tvarka suformuojant pareiškėjos prašomą namų valdos žemės sklypą. NŽT Sprendime Nr. 1SS-(7.5)-187 akcentavo tai, kad pareiškėja 2013 m. spalio 13 d. gavo leidimą Nr. 48L-(14.48.36.)-538 rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, tačiau pareiškėjos skundų esmė yra ta, kad šiais skundais ji informavo atsakovą, kad pakeitė savo apisprendimą dėl sklypo formavimo pagal Leidimą Nr. 48L-(14.48.36.)-538, atsisako minėtos procedūros ir prašo, kad namų valdos žemės sklypas jai būtų suformuotas skubiai rengiant Rukainių KVŽRŽ projekto papildymą. Atsižvelgdama į tai, kad atsakovas Sprendime Nr. 1SS-(7.5)-187 neatsakė į šį esminį minėtuose pareiškėjos skunduose iškeltą klausimą (tą patį klausimą pareiškėja iškėlė teisme, prašydama įpareigoti atsakovus skubiai papildyti Rukainių KVŽRŽ projektą) ir nepasisakė nustatytų faktinių aplinkybių ir teisinio reguliavimo kontekste dėl grįžimo prie sklypo formavimo procedūros pagal ŽRŽ projektą, pareiškėjos 2013 m. lapkričio 15 d. ir 2013 m. lapkričio 26 d. skundai negali būti laikomi išnagrinėtais išsamiai ir visapusiškai, nes šiuo aspektu nėra pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis). Nustačiusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria išspręstas pareiškėjos reikalavimas dėl NŽT 2014 m. sausio 24 d. sprendimo Nr. 1SS-(7.5)-187, panaikina šį sprendimą įpareigodama NŽT pareiškėjos 2013 m. lapkričio 15 d. ir 2013 m. lapkričio 26 d. skundus išnagrinėti iš naujo ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjos skundo teismui reikalavimai dėl atsakovo įpareigojimo skubiai parengti Rukainių KVŽRŽ projekto papildymą ir priimti sprendimus dėl namų valdos žemė sklypo pardavimo yra išvestiniai iš pirmojo reikalavimo, t. y. reikalavimo panaikinti NŽT 2014 m. sausio 24 d. sprendimą Nr. 1SS-(7.5)-187. Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad yra pagrindas panaikinti NŽT 2014 m. sausio 24 d. sprendimą Nr. 1SS-(7.5)-187 (pagrindinį skundo reikalavimą) įpareigojant atsakovą pareiškėjos 2013 m. lapkričio 15 d. ir 2013 m. lapkričio 26 d. skundus išnagrinėti iš naujo ir priimti naują sprendimą, konstatuoja, kad šioje administracinėje byloje negali būti nustatyti atsakovui įpareigojimai, suformuluoti išvestiniuose skundo reikalavimuose. Todėl teisėjų kolegija palieka nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas atmetė pareiškėjos reikalavimą dėl įpareigojimo parengti Rukainių KVŽRŽ projekto papildymą, pakeisdama šio reikalavimo atmetimo motyvus, nes byloje nustatyta, kad pareiškėja yra pakeitusi savo poziciją dėl sklypo formavimo procedūros pagal jai išduotą leidimą. Teisėjų kolegija panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas patenkino antrąjį išvestinį pareiškėjos skundo reikalavimą ir įpareigojo atsakovą pasirašyti valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį. Teisėjų kolegija šiame kontekste pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas aplinkybę, jog pareiškėja įvykdė 1993 m. vasario 10 d. mokėjimo pavedimą ir iš jos nebalansinės sąskaitos buvo nurašyti 954 rub., nepagrįstai vertino kaip sklypo nupirkimą. Valstybinės žemės perleidimas nuosavybėn įforminamas pirkimo – pardavimo sutartimi (Žemės įstatymo 10 straipsnio 2 dalis).
Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 136 straipsnio apimtimi ir nustačiusi, kad yra pagrindas panaikinti NŽT Sprendimą Nr. 1SS-(7.5)-187 ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjos 2013 m. lapkričio 15 d. ir 2013 m. lapkričio 26 d. skundus iš naujo ir priimti sprendimą, kitais teisės taikymo klausimais, susijusiais su namų valdos žemės sklypo formavimu, nepasisako, nes tai galėtų saistyti atsakovo poziciją nagrinėjant iš naujo pareiškėjos 2013 m. lapkričio 15 d. ir 2013 m. lapkričio 26 d. skundus ir priimant naują sprendimą.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 27 d. sprendimą pakeisti. Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. sausio 24 d. sprendimą Nr. 1SS-(7.5)-187 ir įpareigoti šią instituciją išnagrinėti pareiškėjos H. B. 2013 m. lapkričio 15 d. ir 2013 m. lapkričio 26 d. skundus iš naujo ir priimti sprendimą.
Kitą pareiškėjos H. B. skundo dalį atmesti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimė Baltrūnaitė
Artūras Drigotas
Stasys Gagys