Civilinė byla Nr. e2A-10-790/2026

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00009-2025-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.1; 2.6.11.4.5

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 12 d.

 Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Kačinskienės ir Jadvygos Mardosevič,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Amberola“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2025 m. kovo 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Amberola“ ieškinį atsakovei biudžetinei įstaigai Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė ,,Spi 1“, išvadą byloje teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Amberola“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti neteisėtu atsakovės biudžetinės įstaigos (toliau – ir BĮ) Lietuvos kalėjimų tarnybos sprendimą tarptautinės vertės viešajame pirkime, vykdomame konkurencinio dialogo būdu,  „Viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu įgyvendinamas projektas „Šiaulių tardymo izoliatoriaus iškėlimas iš miesto centrinės dalies į Šiaulių r. sav. Ginkūnų sen., Malavėniukų k.“ (toliau – ir Pirkimas) suteikti ieškovei 0 balų įvertinimą pagal ekonominio naudingumo kriterijaus ,,Energetinis efektyvumas (P2)“ parametrą ,,Elektros energijos suvartojimas (R2)“ ir įpareigoti atsakovę iš naujo įvertinti ieškovės pasiūlymą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė paaiškino, kad atsakovė vykdo Pirkimą, kuriuo siekia atrinkti privatų partnerį, kuris už savo lėšas per tris metus Malavėniukų k., Šiaulių r. sav. pastatytų ir įrengtų naują tardymo izoliatorių su visa jo infrastruktūra (toliau – ir objektas), į kurį būtų perkelta Šiaulių miesto centrinėje dalyje veikiančio tardymo izoliatoriaus veikla, bei dvylika metų teiktų šio objekto priežiūros ir administravimo paslaugas. Su objekto administravimu ir priežiūra yra susijęs Pirkimo sąlygų 18 priede įtvirtintas pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus ,,Energetinis efektyvumas (P2)“ parametras „Elektros energijos suvartojimas (R2)“, už kurį Pirkimo dalyviai galėjo gauti daugiausiai 7,5 balo. Pagal R2 parametrą tiekėjas pasiūlo, kiek objektui per metus reikalingos elektros atsakovė turės savo sąskaita pirkti iš centralizuotų miesto tinklų. Kuo mažiau elektros energijos atsakovė turės pirkti iš centralizuotų miesto tinklų, tuo didesnį įvertinimą gaus tiekėjas. Pirkimo sąlygose buvo numatyta, kad tiekėjai gali nusimatyti savo sąskaita įsirengti objekto žemės sklype ar įsigyti nutolusias saulės elektrines, kurių pagaminta elektra būtų naudojama objektui. Pirkimo sąlygose taip pat buvo nustatyta, kad siūlydamas objekto energijos rodiklius tiekėjas pateikia projektinius skaičiuojamus (prognozuojamus) metinius rodiklius. Pagal Pirkimo sutarties projektą, jeigu jos vykdymo metu paaiškėtų, kad atsakovei iš centralizuotų miesto tinklų reikėtų įsigyti daugiau elektros energijos nei pasiūlė tiekėjas, visi tokios papildomos elektros įsigijimo kaštai tektų pačiam tiekėjui. Kitaip tariant, dalyvaudami Pirkime tiekėjai turėjo pasiūlyti objekto suvartojamos elektros kiekius, kuriuos Pirkimo sutarties vykdymo metu turės pirkti pati atsakovė. Tiekėjai turėjo teisę nusimatyti įrengti saulės elektrines, o jų pagaminta elektra mažinti objektui reikalingos elektros energijos, kurią turi pirkti pati atsakovė, kiekį ir atitinkamai pasiūlyti mažesnį (geresnį) rodiklį pagal ginčo parametrą, taip užtikrinant atsakovei didesnę ekonominę naudą bei kartu gaunant aukštesnį šio kriterijaus įvertinimą. 

3.       Atsižvelgdama į aptartus Pirkimo sąlygų reikalavimus ir į savo numatomą Pirkimo objekto sprendinį, ieškovė pateikė pasiūlymą ir energijos vartojimo rodiklių lentelėje nurodė, kad pagal jos siūlomą sprendinį bendras objekto elektros energijos poreikis, t. y. elektros energijos kiekių poreikiai, perkami pagal sutartis iš centralizuotų miesto tinklų, yra 0 kWh per metus. Ieškovė savo sprendiniu pasiūlė pačiame objekte įrengti 300 kWp galios saulės elektrinę (toliau – ir objekto saulės elektrinė) ir Pirkimo sutarties vykdymui įsigyti apie 265 kWp galios nutolusią saulės elektrinę (toliau – ir nutolusi saulės elektrinė). Šių saulės elektrinių generuojama elektros energija visiškai patenkintų visus objekto elektros energijos poreikius (508 600 kWh per metus) ir jos nereikėtų papildomai įsigyti iš centralizuotų tinklų.

4.       Ieškovė 2024 m. lapkričio 7 d. gavo atsakovės prašymą paaiškinti pasiūlymą, pateikiant pasiūlyme pateiktų energijos suvartojimo rodiklių pagrindimą papildomais (patikslinančiais) skaičiavimais pagal kiekvieno mėnesio elektros poreikius objekte (kWh), užpildant atsakovės kartu su prašymu pateiktą lentelę. Ieškovė prašomus paaiškinimus pateikė 2024 m. lapkričio 11 d., nurodė, kad saulės elektrinės pagamins ne mažiau kaip 536 750 kWh per metus. Daugiau jokių prašymų paaiškinti pasiūlymą ieškovė negavo. Atsakovė 2024 m. gruodžio 3 d. pranešimu informavo ieškovę apie visų Pirkimo dalyvių pasiūlymų įvertinimą bei sudarytą pasiūlymų eilę, kurioje ieškovės pasiūlymas liko antroje vietoje. Ieškovės pasiūlymui už P2 kriterijaus R2 parametrą skirtas 0 balų įvertinimas. Sprendimą atsakovė argumentavo tuo, kad ieškovė aiškiai neįrodė, jog jos siūlomos saulės elektrinės visiškai padengs objekto elektros poreikį. Atsakovė šią išvadą grindė ne ieškovės pasiūlymu ir jo sprendiniais, bet savo pačios subjektyviomis interpretacijomis, kiek ieškovės numatyta saulės elektrinė pagamins elektros energijos ir kaip šios elektros suvartojimas pasiskirstys pagal objekto poreikius. Atsakovė savo nuožiūra, nepaprašiusi paaiškinimų ar pagrindimų, padarė prielaidą, kad ieškovė iš viso objektui per metus gali patiekti apie 415 000 kWh elektros energijos iš atsinaujinančių šaltinių. Todėl, remdamasi savo paskaičiuotu ieškovės galimu per metus iš atsinaujinančių šaltinių patiekti 415 000 kWh elektros energijos dydžiu, atsakovė nusprendė, kad pagal ieškovės pateiktą pasiūlymą per metus objektui nepakanka 93 600 kWh elektros energijos iš atsinaujinančių elektros energijos šaltinių.

5.       Ieškovės įsitikinimu, atsakovė nesilaikė savo pačios nustatytų Pirkimo sąlygų – neįvertino ieškovės pasiūlymo pagal ginčo parametrą net ta apimtimi, kurios ji neginčija. Pirkimo sąlygose nėra nustatyta, kad tais atvejais, kai dalyvis, atsakovės nuomone, pasiūlyme nurodo netikslų ar nepagrįstą iš atsinaujinančių elektros energijos šaltinių užtikrinimą metinį elektros energijos poreikį, tokiam dalyviui skiriamas 0 balų įvertinimas ir neatliekamas įvertinamas pagal ginčo parametro reikalavimus. Tai reiškia, kad atsakovė ieškovės pasiūlymą vertino ne pagal Pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus, bet pagal savo pačios sugalvotas ir Pirkimo sąlygose neišviešintas taisykles. Atsakovė pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo (toliau – VPAGSSĮ) 28 straipsnio 4 dalį, nes sprendimą priėmė remdamasi savo interpretacijomis dėl ieškovės pasiūlymo turinio, t. y. kiek elektros energijos pagamins ieškovės sprendinyje numatyta objekto saulės elektrinė ir nutolusi saulės elektrinė, kaip pasiskirstys elektros suvartojimas objekte pagal poreikius, nepaprašiusi ieškovės paaiškinti, patikslinti ir papildyti pasiūlymą šiais aspektais. Atsakovė pažeidė nediskriminavimo, lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, nes sprendimą priėmė vertindama ne ieškovės pasiūlymą ir jo sprendinius, bet savo subjektyvias interpretacijas dėl pasiūlymo turinio. Ieškovės pateikti įrodymai pagrindžia, kad jos pasiūlyto R2 parametro reikšmė yra reali ir įgyvendinama. Jeigu atsakovė būtų įvertinusi ieškovės pasiūlymą ir jo sprendinius, ji ieškovei būtų privalėjusi suteikti maksimalų įvertinimą ir ją pripažinti Pirkimo laimėtoja.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Šiaulių apygardos teismas 2025 m. kovo 7 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovei 17 142,68 Eur, o trečiajam asmeniui – 22 506 Eur bylinėjimosi išlaidų.

7.       Teismas nustatė, kad ieškovė galutinį pasiūlymą atsakovei pateikė 2024 m. rugpjūčio 12 d. Atsakovė, gavusi ieškovės galutinį pasiūlymą, 2024 m. spalio 10 d. paprašė ieškovės jį patikslinti, tačiau byloje nėra duomenų, kad ieškovė į šį paklausimą būtų atsakiusi. Atsakovė 2024 m. lapkričio 7 d. antrą kartą prašė ieškovės pagrįsti pasiūlyme pateiktus energijos suvartojimo rodiklius, atliekant detalų apskaičiavimą pagal kiekvieno mėnesio poreikius kWh pagal pridedamą lentelę. Ieškovė 2024 m. lapkričio 11 d. pateikė paaiškinimą į antrąjį atsakovės paklausimą ir nurodė, kad poreikio įsigyti elektros energijos iš centralizuotų tinklų nebus, elektros energija bus naudojama iš objekto ir nuotolinės saulės elektrinių.

8.       Iš atsakovės 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimo matyti, kad atsakovė, sudariusi pasiūlymų eilę, argumentavo, kodėl ieškovės pasiūlytam kriterijaus P2 parametrui R2 skyrė 0 balų. Atsakovė sprendime nurodė, kad pati ieškovė savo pasiūlyme teigia, jog metinis elektros energijos poreikis – 508 600 kWh. Jos siūlomos objekto saulės elektrinės galia 300 kWh, dalyvio siūlomos nutolusios saulės elektrinės galia 265 kWh. Nustatoma, kad vidutiniškai 1 kWh saulės elektrinės galia per metus sugeneruos 1 000 kWh elektros energijos (300 000 kWh ir 265 000 kWh). Nutolusios elektrinės pagaminta elektros energija bus naudojama šaltuoju metų periodu ir nakties metu, kadangi visą pagamintą elektros energiją dalyvis galės naudoti jam tinkamiausiu periodu. Objekto elektrinės pagaminta elektros energija bus naudojama tik šiltojo periodo dienos metu pagal saulėtų valandų vidutinį skaičių. Tačiau esminė aplinkybė yra ta, kad objekte nenumatyti elektros energijos kaupikliai, o pagal išduotas ESO prisijungimo sąlygas dalyvis negali tapti elektros energiją gaminančiu vartotoju ir elektros energijos pagamintą perteklių perduoti pasaugoti į ESO tinklus. Todėl akivaizdu, kad objekte pagaminta elektros energijos dalis, kuri bus nesunaudota, dings, be to, ne kiekvieną dieną ir mėnesį objekto saulės elektrinė pagamins reikiamą elektros energijos kiekį (šis kiekis teorinis). Akivaizdu ir tai, kad objekto saulės elektrinė 300 000 kWh per metus nepagamins, tam įvertinti nereikia specialių žinių. Nutolusi elektrinė per metus pagamins apie 265 000 kWh elektros energijos, tačiau ir nesant detalių skaičiavimų akivaizdu, kad ją sudėjus su mažesniu nei 300 000 KWh kiekiu, pagaminama elektros energija saulės elektrinėse nesieks ieškovės nurodyto 508 600 kWh elektros suvartojimo poreikio objekte.

9.       Ieškovė pretenzijoje atsakovei nurodė, kad ieškovė yra suplanavusi įsigyti apie 265 000 kWp instaliuotos galios nutolusią saulės elektrinę, joje bus sumontuoti dvipusio veikimo fotovoltiniai moduliai bei saulės sekimo sistema, užtikrinanti ne mažesnį kaip 1 250 kWh per metus generavimą iš vieno instaliuoto kWp arba 331 250 kWh per metus. Tačiau teismas pažymėjo, kad savo galutiniame pasiūlyme ir pasiūlymo paaiškinime tokių aplinkybių ieškovė nenurodė. Iš ieškovės pateikto ketinimų protokolo įsigyti minėto tipo modulius matyti, kad jo sudarymo data yra 2024 m. spalio 14 d., o pasirašymo – 2024 m. gruodžio 12 d., t. y. pretenzijos pateikimo išvakarėse.

10.       Atsakovė, ieškovei nepateikus detalių apskaičiavimų dėl numatomos pagaminti ir suvartojamos elektros energijos objekte, pati juos apskaičiavo pagal viešai prieinamus duomenis. Nors ieškovė teigia, kad atsakovė atliko skaičiavimus pagal neišviešintą tik jai žinomą tvarką, tačiau aplinkybė, kad ieškovė po kelių prašymų pagrįsti pasiūlymą to nepadarė, teismo vertinimu, neįpareigojo atsakovės remtis tiekėjos pasiūlymu. Teismas pripažino, kad atsakovė, siekdama įsitikinti, ar objektui bus užtikrintas pakankamas elektros energijos kiekis, pagrįstai atliko preliminarius skaičiavimus, jog galėtų įvertinti ieškovės pasiūlymą. Tokia situacija negali būti vertinama kaip Pirkimo sąlygų nesilaikymas.

11.       Pirkimo sąlygų 18 priede numatyta, kokie veiksmai atliekami nustačius, kad atitinkamas sprendinys (šiuo atveju 0 kWh) yra laikomas nepagrįstu. Nustačius neatitikimus, kurie negali būti ištaisyti neiškreipus konkurencijos ar nedarant diskriminacinio poveikio, ar dalyviui nepaaiškinus, tiksliau neapibūdinus ar nepatobulinus sprendinio per komisijos nurodytą terminą, tokio dalyvio sprendinys ir (ar) pasiūlymas bus atmestas. Teismas sutiko su atsakove, kad ieškovė nepagrįstai teigia, jog Pirkimo sąlygose nebuvo aptarta 0 balų skyrimo galimybė ir pasiūlymas įvertintas ne pagal Pirkimo sąlygas. Pirkimo sąlygose aiškiai nurodyta, kad nepagrįsti sprendiniai bus atmesti.

12.       Teismas pažymėjo, kad ieškovei po galutinio pasiūlymo pateikimo galimybė jį paaiškinti buvo sudaryta du kartus. Pasiūlymo patikslinimas ar paaiškinimas negali lemti viešųjų pirkimų principų pažeidimo. Ieškovei sudarius trečią galimybę patikslinti pasiūlymą analogišku aspektu, tokia situacija gali lemti lygiateisiškumo ir skaidrumo principų pažeidimą.

13.       Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nors pretenzijoje ieškovė nurodė, jog nutolusi saulės elektrinė per metus generuos ne 265 000 kWh, o 331 250 kWh (66 250 kWh daugiau nei galutiniame pasiūlyme), tačiau ieškovė tik ieškinyje pateikė detalesnius apskaičiavimus. Ieškovė pateikė teismui specialisto V. S. skaičiavimus, kad nutolusi saulės elektrinė generuos 336 520 kWh per metus, objekto saulės elektrinė generuos 300 000 kWh per metus, todėl elektros energija objekte bus pakankama. Kadangi ieškovės pasiūlyme buvo nurodyta, kad tiek objekto, tiek nutolusi saulės elektrinės pagamins 565 000 kWh, o paskutiniuose skaičiavimuose ieškovės bendras generuojamos elektros energijos kiekis sudaro 636 520 kWh, teismo vertinimu, duomenys neatitinka galutiniame ieškovės pasiūlyme nurodytų parametrų ir ieškovės pasiūlymas keičiamas iš esmės.

14.       Teismas pažymėjo, kad tai, jog atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė kitokius skaičiavimus, palyginus juos su atsakovės sprendime nurodytais, nėra teisiškai reikšminga. Net ir nevertinant atsakovės skaičiavimų akivaizdu, kad ieškovės pasiūlyme nurodytas tik teorinis galimos sugeneruoti elektros energijos kiekis (565 000kWh), o kadangi pasiūlyme elektros kaupikliai nėra numatyti, tokio kiekio elektros energijos nepakaks objekto poreikiams patenkinti (508 600 kWh).

15.       Teismas taip pat nurodė, kad į bylą pateiktame UAB ,,EiCoSolution“ vertinimo akte padaryta išvada, jog objektas negali būti visiškai ir nenutrūkstamai aprūpintas elektros energija iš objekte sumontuotos ir nutolusios saulės elektrinių. Atsižvelgiant į visuomeninės paskirties statiniams keliamus reikalavimus ir objekto statybos specifiką dėl gynybos ir saugumo srities statinių, reikalingi papildomi elektros energijos kaupikliai, generatoriai ir kita papildoma elektros įranga. Žiemos metu praktiškai nebus gaminama elektros energija ir iš vietinės bei nutolusios elektrinių nebus naudos, o sukauptos iš nutolusios saulės elektrinės elektros energijos nepakaks visiškai aprūpinti statinio poreikių, nes pagal ESO sąlygas reikės arba mokėti už elektros pasaugojimą, arba 35 proc. nutolusioje saulės elektrinėje pagamintos elektros energijos atiduoti.

16.       Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovė nepateikė detalių apskaičiavimų, kuriuos siūlė pateikti atsakovė, o atsakovė privalėjo patikrinti, ar ieškovės pateiktas pasiūlymas yra realiai įgyvendinamas, nenustatė pagrindo konstatuoti, jog atsakovė pažeidė viešųjų pirkimų principus.

17.       Teismas pažymėjo, kad ieškovė tik dublike pateikė naujus argumentus dėl sprendinio sąvokos aiškinimo, dėl to, jog turėjo būti atmestas visas pasiūlymas, dėl to, kad neskyrus ieškovei R2 parametrų balų neaišku, kaip įgyvendinti energetinio efektyvumo sprendinį. Teismas šių ieškovės argumentų nevertino.

18.       Įvertinęs aptartas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė.

19.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė patyrė 17 142,68 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą, o trečiasis asmuo – 18 876 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą ir 3 630 Eur už specialisto išvadą. Teismas nustatė, kad atsakovės ir trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidos už atskiras suteiktas paslaugas šiek tiek viršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus dydžius, tačiau, įvertinęs bylos apimtį, advokatų darbo laiko sąnaudas, paruoštų dokumentų turinį, skaičių ir apimtį, nusprendė, jog atsakovės bei trečiojo asmens prašomos priteisti išlaidos yra pagrįstos.

III.                      Apeliacinio skundo, atsiliepimų į jį ir rašytinių paaiškinimų argumentai

20.       Ieškovė UAB ,,Amberola“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2025 m. kovo 7 d. sprendimą ir ieškinį patenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

20.1.                      Teismas neįvertino ir nepasisakė dėl to, kad pagal Pirkimo sąlygas (Energijos vartojimo rodiklių 9 punktą) ieškovė Pirkime turėjo pateikti tik prognozuojamus saulės elektrinių sugeneruojamos elektros energijos kiekius. Teikiant galutinius pasiūlymus dar net nėra parengto objekto techninio projekto, kuriame būtų nustatyti visi objekto sprendiniai, įskaitant ir tie, kurie tiesiogiai lemia objekto energijos suvartojimo poreikius bei jų pasiskirstymą pagal konkretų paros laiką. Tiksliai įvertinti būsimo objekto elektros energijos suvartojimo poreikį ir detaliai apskaičiuoti, kaip momentinį poreikį užtikrins ieškovės siūlomos saulės elektrinės, pasiūlymų teikimo etape objektyviai neįmanoma.

20.2.                      Teismas neįvertino ir nepasisakė dėl Pirkimo sutarties 3 priedo „Atsiskaitymų ir mokėjimų tvarka“ 29 punkte nustatyto reikalavimo, kad Pirkimo sutarties vykdymo metu atsakovei prireikus iš centralizuotų miesto tinklų įsigyti daugiau elektros energijos nei tiekėjas pasiūlė pasiūlyme, visa tokio didesnio perkamo elektros kiekio rizika tenka pačiam tiekėjui. Tiekėjas turi pateikti įsipareigojimą Pirkimo sutarties vykdymo metu pasiekti tam tikrą rodiklį – kiek daugiausiai elektros objekto poreikiams atsakovei gali reikėti pirkti iš centralizuotų miesto tinklų. Ginčo parametras savo esme ir turiniu yra kvalifikuojamas kaip sutarties vykdymo sąlyga. Perkančiosios organizacijos neturi teisės viešojo pirkimo procedūrų metu vertinti tiekėjų atitikties sutarties vykdymo sąlygoms ir dėl to atmesti pasiūlymus. Teismas neįvertino, kad atsakovė nei pagal Pirkimo sąlygas, nei pagal aktualią kasacinio teismo praktiką neturėjo teisės iš ieškovės dar galutinio pasiūlymo stadijoje reikalauti įrodyti, kad tinkamai įvykdys sutartį.

20.3.                      Byloje yra pateikti konkretūs ir objektyvūs duomenys, patvirtinantys, kad ieškovės pasiūlyto ginčo parametro reikšmė yra reali. Ieškovė kartu su pasiūlymu pateikė visus pagal Pirkimo sąlygas reikalaujamus duomenis, taip pat pateikė visą atsakovės prašymuose paaiškinti pasiūlymą prašytą informaciją. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo nuspręsti, kad atsakovė konkrečiai suformuotais paklausimais bandė išsiaiškinti, ar ieškovės pagal pasiūlytas 0 kWh elektros energijos įsigijimas iš centralizuotų elektros energijos tinklų yra realiai įgyvendinamas. Nėra pagrindo nuspręsti, kad atsakovės paklausimų turinys buvo platesnis, nei jis buvo suformuotas lingvistiškai. Jeigu atsakovei buvo neaišku, kaip ieškovė užtikrins, kad visas objekto elektros poreikis bus padengtas, atsakovė turėjo tiksliai ir aiškiai to paklausti ir nurodyti, kokius duomenis ieškovė turi pateikti.

20.4.                      Ieškovė tik iš atsakovės sprendimo sužinojo, kad atsakovei trūko informacijos dėl pasiūlyto 0 kWh rodiklio realumo, todėl atsakovė pati, remdamasi išimtinai savo prielaidomis ir trečiųjų asmenų viešai skelbiama informacinio pobūdžio medžiaga, bet ne ieškovės pasiūlymu, apskaičiavo, kiek elektros atsakovei galėtų prireikti įsigyti iš centralizuotų miesto tinklų. Ieškovė tokius duomenis iš karto pateikė savo pretenzijoje, kurių teismas nevertino ir dėl jų nepasisakė. E. L. ekspertinio tyrimo akte Nr. 2024/12/12-01 pateikti objekto saulės elektrinės elektros generacijos ir panaudojimo objekto poreikiams skaičiavimai mėnesių tikslumu. Šie skaičiavimai patvirtina, kad visa objekto saulės elektrinės pagaminama elektros energija (300 000 kWh) bus panaudota objekto elektros poreikiams tenkinti ir nebus prarandama. Trūkstamas elektros kiekis bus padengiamas iš nutolusios elektrinės generuojamos elektros energijos. Ketinimų protokolas patvirtina, kad ieškovė susitarė įsigyti ne mažiau nei 265 kWp galios nutolusią saulės elektrinę, esančią saulės elektrinių parke. Europos Komisijos viešai skelbiama saulės elektrinių generacijos skaičiuokle atlikti skaičiavimai patvirtina, kad nutolusios elektrinės buvimo vietoje įrengta 265 kWp saulės elektrinė su saulės sekimo sistema (angl. tracking) leidžia generuoti nuo 342 687 iki 349 933 kWh elektros energijos per metus. Šiais kartu su pretenzija pateiktais duomenimis ieškovė nekeičia pasiūlymo esmės. Šių duomenų anksčiau nebuvo prašoma pateikti nei pagal Pirkimo sąlygas, nei atsakovės prašymais.

20.5.                      Kartu su ieškiniu ieškovė pateikė duomenis, kurie papildomai detalizuoja pretenzijoje pateiktus duomenis apie pasiūlytų saulės elektrinių elektros generaciją ir suvartojimą objekto elektros poreikiams padengti – objekto elektros poreikių ir objekto saulės elektrinės elektros generacijos detalizavimą trijų valandų intervalų tikslumu, parengtą atsižvelgiant į viešai skelbiamą informaciją apie Šiaulių kalėjimo darbo laiką, pavyzdinę nuteistųjų dienotvarkę ir ieškovės pasiūlytus objekto techninius sprendinius. Ši detalizacija patvirtina, kad visais mėnesiais, visais 3 valandų intervalais objekto elektros poreikis bus kiek didesnis, nei tuo intervalu pagal skaičiavimus (prognozes) objekto saulės elektrinės pagaminamos elektros kiekis. Tai reiškia, kad visas objekto saulės elektrinės galimas per metus pagaminti 300 000 kWh elektros kiekis (dėl šios galimybės ginčo nėra) galės būti suvartotas dengti objekto elektros poreikiams. Likusi objekto elektros poreikio dalis, kurios nepadengtų objekto saulės elektrinės pagaminta elektra (508 600 kWh – 300 000 kWh = 208 600 kWh), bus padengiama iš nutolusios elektrinės pagaminamos elektros. Ieškovė kartu su rašytiniais paaiškinimais pateikė V. S. išvadą su papildomai atliktu saulės elektrinių elektros gamybos ir objekto elektros suvartojimo modeliavimu. Teismas į šiuos duomenis neatsižvelgė ir jų neįvertino.

20.6.                      Teismas sprendime rėmėsi atsakovės pateiktas skaičiavimas dėl elektrinių generuojamo elektros kiekio, tačiau šių skaičiavimų nepagrindė ir nemotyvavo. Šiuos skaičiavimus paneigia ieškovės pateikti duomenys. Atsakovės skaičiavimai atlikti remiantis viešai prieinamais informacinio pobūdžio duomenimis, kurie neturi nieko bendro su ieškovės pasiūlymu. Atsakovės skaičiavimų nepagrindžia ir trečiojo asmens pateiktas vertinimo aktas, kuris yra niekinis, ir juo negali būti vadovaujamasi priimant pagrįstą sprendimą byloje, kadangi vertinimo aktą parengė nekompetentingas ir (ar) itin šališkas specialistas.

20.7.                      Teismo išvados, kad Pirkimo sąlygos numato galimybę atmesti dalį pasiūlymo (jame pasiūlytą techninį sprendinį, vertinamą pagal ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų) ir jo nevertinti, prieštarauja Pirkimo sąlygoms, kurios apibrėžia, ką reiškia Pirkimo sąlygose vartojama sprendinio sąvoka ir nustato galimybę atmesti tik visą sprendinį arba galutinį pasiūlymą. Atsakovė neturėjo teisės atmesti dalies ieškovės pasiūlymo ir jo nevertinti pagal ginčo parametrą – ji privalėjo vertinti ieškovės pasiūlymą, bent jau ta apimtimi, kurios atsakovė neginčijo.

20.8.                      Teismo trečiajam asmeniui priteistos bylinėjimosi išlaidos neatitinka trečiojo asmens veiksmų nagrinėjamoje byloje ir yra neproporcingai didelės.

21.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė BĮ Lietuvos kalėjimų tarnyba prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Šiaulių apygardos teismo 2025 m. kovo 7 d. sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai atsikirtimai į apeliacinio skundo argumentus:

21.1.                      Ieškovės teiginiai, kad P2 kriterijaus R2 parametro rodiklis yra sutarties vykdymo sąlyga, nepagrįsti. Ieškovė Pirkimo sąlygų neginčijo, dalyvavo konkurenciniame dialoge, pateikė galutinį pasiūlymą ir paaiškinimus, todėl sutiko su tuo, kad energetinio efektyvumo sprendiniai yra ekonominio naudingumo įvertinimo dalis, kuri tikrinama pasiūlymų vertinimo, o ne sutarties vykdymo metu.

21.2.                      Atsakovė nesutinka su ieškove, kad atsakovė neturėjo teisinio pagrindo atmesti tik energetinio efektyvumo sprendinį, o turėjo būti atmestas visas pasiūlymas, taip pat, jog atsakovė turėjo skirti balus už elektros energijos kiekį, dėl kurio nebuvo ginčo. Atsakovė ieškovės pasiūlymo neatmetė (R2 parametro nepagrindimas nelėmė esminės pasiūlymo neatitikties Pirkimo sąlygų reikalavimams, tik negalėjimą skirti papildomų ieškovės padėtį gerinančių balų), tačiau atmetė 0 kWh kaip nepagrįstą ir neįgyvendinamą sprendinį, todėl už atitinkamą kriterijaus parametrą ieškovei balai nebuvo ir negalėjo būti skirti. Be to, ieškovė netinkamai aiškina sprendinio sąvoką, nes sprendinys apima ne tik visą pasiūlymą, bet ir visas sudedamąsias dalis.

21.3.                      Atsakovė tinkamai įgyvendino pareigą kreiptis dėl pasiūlymo patikslinimo. Ieškovei buvo sudarytos sąlygos pateikti paaiškinimus. Priešingai negu teigia ieškovė, prašymai nebuvo formalūs, jais buvo prašoma pateikti duomenis sprendinio realumui ir įgyvendinamumui. Ieškovė pateikė tik abstrakčius duomenis, o konkrečius apskaičiavimus pradėjo teikti tik su pretenzija. Atsakovė nesutinka su ieškove, kad antrasis paklausimas nesuteikė jai galimybės pademonstruoti sprendinio realumą ir įgyvendinamumą, nes nebuvo leista užpildyti lentelės R1 parametro dalies. Atsakovė pažymi, kad nebuvo ginčo dėl R1 parametro rodiklio, todėl šios dalies pagrindimas nebuvo reikalaujamas. Kita vertus, prašyme buvo nurodyta, kad ieškovė turėjo pateikti ir kitus įrodymus – ieškovė nebuvo apribota tik lentelės pateikimu.

21.4.                      Atsakovė nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas neįvertino ieškovės pateiktų įrodymų. Priešingai, teismas pasisakė dėl ieškovės pateiktų įrodymų, motyvavo, kodėl jais nėra remiamasi. Be to, teismas, remdamasis atsakovės skaičiavimais, nepadarė pažeidimo. Atsakovės sprendimas yra paremtas dviejų rūšių duomenimis: pačios ieškovės pasiūlymu (su paaiškinimais) ir viešai patikrinamais duomenimis. Nė viena iš šių rūšių duomenų negali būti laikoma prielaidomis.

21.5.                      Teismas, vadovaudamasis teismų praktika ir atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, jos specifiką, trečiajam asmeniui pagrįstai priteisė šiek tiek Rekomendacijas viršijančias bylinėjimosi išlaidas.

22.       Trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, UAB ,,Spi 1“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Šiaulių apygardos teismo 2025 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai atsikirtimai į apeliacinio skundo argumentus:

22.1.                      Ieškovės argumentai dėl ginčo kriterijaus vertinimo kaip sutarties vykdymo sąlygos ir iš to kylančių teisinių pasekmių išeina ne tik už ieškovės ikiteisminėje ginčo stadijoje suformuotų ginčo ribų, bet ir iš ginčo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribų.

22.2.                      Ieškovė pasiūlyme privalėjo nurodyti konkrečią siūlomą ginčo kriterijaus reikšmę, t. y. konkrečiai nurodyti elektros energijos kiekį (kWh per metus), perkamą pagal sutartis iš centralizuotų miesto tinklų; konkrečiai pagrįsti (įrodyti), kad tiekėjo pasiūlytas sprendinys yra įgyvendinamas. Atsakovė, nustačiusi, kad ieškovės kartu su pasiūlymu pateikti duomenys nėra pakankami, be papildomų duomenų negalėjo tinkamai įvertinti ieškovės pasiūlymo. Atsakovė, laikydamasi Pirkimo sąlygų reikalavimų, sudarė tinkamas ir pakankamas galimybes ieškovei paaiškinti, patikslinti pasiūlymą, tačiau ieškovė to nepadarė.

22.3.                      Viena vertus, ieškovė kartu su pretenzija pateikė duomenis, kurie, jeigu būtų priimti ir vertinami, lemtų esminį ieškovės pasiūlymo pakeitimą. Ieškovė pasiūlyme nebuvo pateikusi duomenų, kad nutolusioje saulės elektrinėje bus įdiegta saulės sekimo sistema. Kita vertus, su pretenzija pateikti duomenys, net ir nevertinant to, kad jie keičia pasiūlymą iš esmės, neįrodo, jog ieškovės siūlomas sprendinys yra realiai įgyvendinamas. Formali saulės elektrinės galia ir gebėjimas teoriškai pagaminti tam tikrą elektros energijos kiekį savaime nepagrindžia ir neįrodo, kad visą teoriškai galimą pagaminti energiją bus galima panaudoti konkrečiame objekte. Ieškovė pretenzijoje remiasi specialisto E. L. parengta išvada, tačiau specialistas neturi reikiamos kompetencijose, o išvadoje pateikiami skaičiavimai nėra pagrįsti ir kelia abejonių.

22.4.                      Ieškovės teismui pateikti įrodymai negali pagrįsti atsakovės atlikto vertinimo neteisėtumo ne tik dėl to, kad jie buvo pateikti jau po pasiūlymų įvertinimo, bet ir dėl to, jog yra nepagrįsti. Visų pirma, ieškovė nei ieškinyje, nei jo prieduose nenurodė, koks faktinis elektros energijos kiekis iš nutolusios saulės elektrinės galėtų būti panaudojamas atsakovės projektuojamam objektui. Antra, ieškovės pateiktą išvadą parengęs specialistas V. S. neturi tokio vertinimo atlikimui pakankamos kvalifikacijos, vertinimas yra subjektyvus ir nepagrįstas.

22.5.                      Trečiojo asmens pateiktas UAB „EiCoSolution“ vertinimo aktas, parengtas kompetentingo ir kvalifikuoto specialisto D. K., bei jame pateiktas visapusiškas, detalus ir išsamus vertinimas, pagrindžia, kad ieškovės pasiūlytas sprendinys – 0 kWh iš centralizuotų miesto tinklų perkamas elektros energijos kiekis per metus, yra realiai neįgyvendinamas. Ieškovei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu neginčijus ir nekvestionavus vertinimo akto pagrįstumo, ieškovė tokios teisės nebeturi apeliacinės instancijos teisme. Kita vertus, ieškovės apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai dėl vertinimo akto neteisėtumo yra nepagrįsti.

22.6.                      Tiek atsakovė, tiek teismas tinkamai aiškino ir taikė Pirkimo sąlygas. Nė vienoje Pirkimo sąlygoje nebuvo numatyta atsakovės teisė pačiai keisti tiekėjų pasiūlymų duomenis, nustačius, kad konkretus sprendinys visa apimtimi nėra pagrįstas ir įrodytas. Atsakovė, įvertinusi ieškovės pasiūlymo duomenis ir nustačiusi, kad ieškovės pasiūlyto sprendinio, reikalingo įvertinti pasiūlymo ekonominį naudingumą pagal ginčo parametrą, įgyvendinamumas nėra pagrįstas, kaip to reikalaujama Pirkimo sąlygose, tokį ieškovės sprendinį pagrįstai atmetė ir jo nevertino, t. y. ieškovei už ginčo kriterijų skyrė 0 balų.

22.7.                      Ieškovė pretenzijoje nenurodė nė vieno argumento, susijusio su sprendinio sąvoka ir jos aiškinimu, todėl prarado galimybę tokiais argumentais remtis teisminėje ginčo stadijoje. Kita vertus, kaip formaliai įvardijamas atsakovės priimtas sprendimas, t. y. ar kaip ieškovės sprendinio atmetimas, ar sprendinio nevertinimas, apskritai neturi teisinės reikšmės.

22.8.                      Teismas pagrįstai ir teisėtai priteisė trečiajam asmeniui visas civilinėje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

23.       Ieškovė UAB ,,Amberola“ 2025 m. gruodžio 31 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

23.1.                      Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2025 m. gruodžio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑171‑378/2025, kurioje buvo spręsta dėl ginčo Pirkimo sąlygų teisėtumo, nevertino šiuo atveju itin svarbių faktinių aplinkybių, t. y. Pirkimo sąlygų, kurios patvirtina, kad pagal ginčo parametrą tiekėjai turėjo pasiūlyti (deklaruoti) savo įsipareigojimus, kiek objektui reikalingos elektros atsakovė turės pirkti iš centralizuotų tinklų, likusį elektros poreikį tenkinant iš tiekėjo įrengtų atsinaujinančių elektros šaltinių arba, kaip tiesiogiai numato Pirkimo sąlygos ir kas nebuvo vertinama kasaciniame teisme, kompensuojant elektros pirkimo iš centralizuotų tinklų kainą. Pirkimo sąlygos nereikalauja iš Pirkimo dalyvių jau pasiūlymo pateikimo metu įrodyti, kiek tiksliai kWh jie užtikrins iš numatomų įrengti atsinaujinančių elektros šaltinių. Ypač, kuomet neįmanoma tiksliai nustatyti, kiek elektros bus suvartojama objekte, kai dar nėra parengto techninio darbo projekto. Kasaciniame teisme klausimas dėl ginčo parametro aiškinimo kaip tiekėjo įsipareigojimo (deklaracijos) nebuvo keliamas ir nagrinėjamas. Pirkimo sutarties 3 priedo „Atsiskaitymų ir mokėjimų tvarka“ 29 punkte, kurio kasacinis teismas nevertino, aiškiai nustatyta, kad tokiu atveju už iš centralizuotų tinklų perkamą elektros kiekį, kuris viršija tiekėjo pasiūlyme įsipareigotą iš centralizuotų tinklų per metus perkamą elektros kiekį, bus atsakingas pats tiekėjas.

23.2.                      Jeigu teismas nuspręstų, kad nagrinėjamu atveju jau teikiant pasiūlymą buvo privaloma tiksliai įrodyti pasiūlyto rodiklio dydį, byloje pateikti itin kvalifikuotų ekspertų E. L., R. S., V. S. įvertinimai, patvirtinantys, jog ieškovės pasiūlytas ginčo parametro rodiklis – 0 kWh per metus iš centralizuotų tinklų pirktinos elektros energijos, yra realus. Ieškovės vertinimu, teismo ekspertizės skyrimas byloje nėra reikalingas.

23.3.                      Jeigu teismas nuspręstų, kad ieškovei pagrįstai buvo skirta 0 balų, teismas turėtų aiškiai pasisakyti dėl tokio vertinimo pasekmių – turėtų patvirtinti, jog ieškovės pasiūlytas sprendinys neprivalėtų būti įgyvendinamas Pirkimo sutarties vykdymo metu, jeigu Pirkimo sutartis būtų sudaryta su ieškove.

24.       Atsakovė BĮ Lietuvos kalėjimų tarnyba 2026 m. sausio 15 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

24.1.                      Šioje byloje nebėra poreikio tikrinti Pirkimo sąlygų teisėtumo, nes dėl to yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2025 m. gruodžio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑171‑378/2025. Priešingai nei nurodo ieškovė, kasacinio teismo nutartyje įvertinta ir pasisakyta dėl ieškovės argumento, kad tik techninio projekto rengimo metu bus aiškūs konkretūs elektros energijos gamybos ir panaudojimo duomenys. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad elektros energijos gamybos ir panaudojimo kiekis yra objektyvus ir apskaičiuojamas duomuo, o atsakovė turi teisę ir pareigą įsitikinti įsipareigojimų realumu ir dėl to prašyti papildomų įrodymų. Kasacinio teismo nutartyje taip pat patvirtinta, kad P2 kriterijus nėra sutarties vykdymo sąlyga, todėl vertinamas pasiūlymų teikimo metu.

24.2.                      Ieškovė kelia naują reikalavimą teismui – pasisakyti dėl sprendinio įgyvendinimo būtinybės. Tai yra naujas reikalavimas, kuris nebuvo keltas ne tik ikiteisminėje ginčo stadijoje, bet ir pirmosios instancijos bei apeliacinės instancijos teisme, o buvo nurodytas tik rašytiniuose paaiškinimuose. Teismas neturi pareigos šalinti ieškovei kilusias abejones bet kokiais klausimais, o nagrinėja bylą tokia apimtimi, kuri buvo aiškiai suformuota ieškovės dar ikiteisminėje stadijoje.

24.3.                      Nė vienas iš ieškovės specialistų neturi kvalifikacijos tinkamai apskaičiuoti, įvertinti atsinaujinančių šaltinių pagamintos ir realiai panaudotos elektros energijos kiekių. Pateiktų išvadų duomenys ir netgi pradiniai duomenys skiriasi. Įvertinus tai, kad ne tik ieškovės ir atsakovės skaičiavimai, tačiau ir ieškovės ekspertų skaičiavimai tarpusavyje skiriasi, atsakovė mano, jog būtų naudinga skirti teismo ekspertizę.

25.       Trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, UAB ,,Spi 1“ 2026 m. sausio 14 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

25.1.                      Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gruodžio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑171‑378/2025 pateikti išaiškinimai, kuriuose iš esmės yra atsakyta į ieškovės apeliacinio skundo argumentus (jie paneigti): P2 kriterijus, būtent kaip ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus, yra pagrįstas bei teisėtas; tiekėjai turėjo pareigą pagrįsti pasiūlymų atitiktį P2 kriterijui, o kartu ir P2 kriterijaus parametrui R2. Tai, kad kasaciniuose skunduose tiesiogiai nebuvo keliamas klausimas, ar P2 kriterijaus parametras R2 neturėtų būti vertinamas tik kaip tiekėjų įsipareigojimas, deklaracija, negali paneigti tikslių, aiškių ir nedviprasmiškų kasacinio teismo išaiškinimų.

25.2.                      Tuo atveju, jeigu teismas, išnagrinėjęs bylą, nuspręstų, kad atsakovė pagrįstai ir teisėtai ieškovei skyrė 0 ekonominio naudingumo balų už P2 kriterijaus parametrą R2, atsakovės sprendimas sudaryti pasiūlymų eilę Pirkime ir Pirkimo laimėtoju pripažinti trečiąjį asmenį liktų galioti, t. y. ieškovė nebūtų pripažinta Pirkimo laimėtoja, todėl klausimas dėl ieškovės pareigos laikytis pasiūlyme nurodytos ginčo parametro reikšmės apskritai nekiltų. Teismas neanalizuoja ir nevertina hipotetinių situacijų. Kita vertus, net ir ieškovei sudarius ir vykdant Pirkimo sutartį, nepriklausomai nuo to, ar ji būtų gavusi ekonominio naudingumo balų už ginčo parametrą, ieškovė gautų vienodą naudą, t. y. pasiūlyme nurodytą kainą už Pirkimo sutarties vykdymą.

25.3.                      Nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo skirti teismo ekspertizę. Visų pirma, tiekėjai jau pasiūlymuose, o ne ikiteisminėje ar teisminėje ginčo stadijoje, turėjo pareigą pagrįsti ir įrodyti siūlomas P2 parametrų reikšmes, tačiau ieškovė to nepadarė. Ginčo kontekste nėra teisiškai reikšminga, ar ieškovės pasiūlytas rodiklis objektyviai galėtų būti laikomas realiu. Antra, trečiasis asmuo yra pateikęs UAB „EiCoSolution“ konsultacinę išvadą, kuri parengta eksperto D. K.. Aktas pagrindžia ir įrodo, kad ieškovės pasiūlyme nurodytas objektas negalėtų savarankiškai funkcionuoti net ieškovės realiai pasiūlytoje A+ energinio efektyvumo klasėje. Trečiojo asmens įsitikinimu, byloje esant pateiktiems tinkamiems įrodymams, kurie yra pakankami tinkamam ir visapusiškam bylos išnagrinėjimui, papildomos teismo ekspertizės skyrimas būtų nesuderinamas su proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais.

25.4.                      Nė vienas iš ieškovės byloje pateiktus vertinimus parengusių asmenų neturi energinio naudingumo sertifikavimo atestato, o vien dėl šios priežasties nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo vadovautis tokiais įrodymais. Trečiasis asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą pateikė detalius argumentus ir dėl pateiktų įrodymų turinio nepagrįstumo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

27.       Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nusprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos ribas.

Dėl rašytinių paaiškinimų priėmimo

28.       CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise pateikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Vadovaujantis CPK 323 straipsnyje įtvirtinta taisykle, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama.

29.       Lietuvos apeliaciniame teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2A-295-790/2025 pagal ieškovės UAB „DG VPP vystymas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „DG VPP vystymas“ ieškinį atsakovei BĮ Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, grąžinimo į prieš pažeidimą buvusią padėtį, viešojo pirkimo nutraukimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB ,,Spi 1“, išvadą byloje teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. birželio 2 d. sprendimu, be kita ko, panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 17 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškovės UAB „DG VPP vystymas“ alternatyvų ieškinio reikalavimą dėl Pirkimo nutraukimo patenkino – nutraukė Pirkimą; Pirkimo sąlygų 18 priedo „Sprendinių / pasiūlymų vertinimo tvarka ir kriterijai“ skirsnyje ,,Energetinis efektyvumas (P2) Vertinimo kriterijus 2.2“ įtvirtintą ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų ,,Energinis efektyvumas (P2)“ ir sąlygų 14 priedo „Reikalavimai techninei – inžineriniai informacijai“ 1 priedėlyje „Energijos suvartojimo rodikliai“ nustatytą jo vertinimo tvarką pripažino neteisėtais. Atsakovė ir trečiasis asmuo dėl sprendimo pateikė kasacinius skundus.

30.       Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. birželio 19 d. nutartimi bylos nagrinėjimas iš esmės atnaujintas ir byla sustabdyta, iki bus išspręstas kasacinių skundų, pateiktų dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. birželio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-295-790/2025, priėmimo klausimas ir (arba) pasibaigs kasacinių skundų pateikimo terminas, o priėmus kasacinius skundus, iki bus priimtas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo procesinis sprendimas.

31.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2025 m. gruodžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑171‑378/2025 panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. birželio 2 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A‑295‑790/2025 ir perdavė nagrinėti bylą Lietuvos apeliaciniam teismui iš naujo, ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų ,,Energinis efektyvumas (P2)“ ir jo vertinimo tvarką pripažinęs teisėtais, taip pat nurodęs, kad, nustačius šalių pateiktų specialistų išvadų prieštaringumą, gali būti sprendžiama dėl ekspertizės paskyrimo.

32.       Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. sausio 6 d. nutartimi, be kita ko, atnaujinta civilinė byla, priimti ir byloje dalyvaujantiems asmenims išsiųsti ieškovės UAB ,,Amberola“ 2025 m. gruodžio 31 d.  rašytiniai paaiškinimai, byloje dalyvaujantiems asmenims pasiūlyta pateikti poziciją dėl ieškovės rašytinių paaiškinimų ir (ar) ekspertizės poreikio byloje.

33.       Atsakovė 2026 m. sausio 15 d., o trečiasis asmuo 2026 m. sausio 14 d. pateikė rašytinius paaiškinimus (šios nutarties 24–25 punktai). Įvertinusi tai, kad atsakovė ir trečiasis asmuo pasinaudojo apeliacinės instancijos teismo suteikta galimybe pateikti poziciją dėl UAB ,,Amberola“ rašytinių paaiškinimų ir ekspertizės poreikio byloje, teisėjų kolegija priima atsakovės BĮ Lietuvos kalėjimų tarnybos ir UAB ,,Spi 1“ pateiktus rašytinius paaiškinimus.

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir ginčo esmės

34.       Atsakovė 2023 m. balandžio 15 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) paskelbė skelbimą apie Pirkimą. 

35.       Pirkimo sąlygų 18 priedo „Sprendinių / pasiūlymų vertinimo tvarka ir kriterijai“ II skyriuje „Pasiūlymų vertinimo kriterijai“ nustatyta, kad vienas iš pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus „Energinis efektyvumas (P2)“ subkriterijų yra „Elektros suvartojimas (R2)“.

36.       Ieškovė Pirkime pateikė galutinį pasiūlymą, kuriame nurodė šiuos projektinius (prognozuojamus) duomenis: objekto elektros energijos poreikis elektros dalyje – 176 600 kWh per metus; objekto elektros energijos poreikis šildymo (ŠVOK) dalyje – 332 000 kWh per metus; bendras prognozuojamas objekto elektros energijos poreikis per metus – 508 600 kWh; bendras elektros energijos kiekis, perkamas pagal sutartis iš centralizuotų miesto tinklų – 0 kWh per metus. Visas objekto elektros energijos poreikis bus patenkintas iš 300 kWp galios objekto saulės elektrinės ir 265 kWp galios nutolusios saulės elektrinės.

37.       Atsakovė 2024 m. spalio 10 d. pateikė ieškovei prašymą paaiškinti pasiūlymą. Prašyme atsakovė, be kita ko, prašė paaiškinti ir (ar) patikslinti: kokios inžinerinės sistemos bus sumontuotos objekto žemės sklypo riboje, kurios užtikrins objekto elektros poreikius, ir ar nebus poreikio pirkti pagal sutartis iš centralizuotų tinkle dvylikos metų paslaugų teikimo laikotarpiu; apibūdinti pasiūlymą dėl dalyvio siūlomos nuotolinės saulės elektrinės (koks siūlymas modelis dėl investicijų, valdymo, techninės priežiūros ir kita aktualia informacija), nurodyti, kur pasiūlyme pateikta tokia informacija, o jeigu ji nepateikta, papildomai paaiškinti, tiksliai apibūdinti ar patobulinti pasiūlymą; paaiškinti, ar atsakovei nebus poreikio pirkti elektros energijos ar dujų pagal sutartis iš centralizuotų tinklų.

38.       Atsakovė 2024 m. lapkričio 7 d. pakartotinai kreipėsi į ieškovę, nurodydama, kad, vertinant pasiūlymą ir su juo pateiktus dokumentus, atsakovė prašo pagrįsti pasiūlyme pateiktus energijos suvartojimo rodiklius papildomais ar patikslinančiais skaičiavimais, jog būtų detalizuota, kaip bus užtikrinamas objekto elektros energijos poreikis kiekvieną mėnesį. Atsakovė taip pat paprašė pateikti skaičiavimus, koks energijos kiekis bus suvartotas, kurio nepadengs atsinaujinantys energijos šaltiniai pavasario, vasaros, rudens ir žiemos mėnesiais, ir kurį bus būtina įsigyti ir centralizuotame tinkle (elektros, dujų ar kituose). Taip pat, kaip planuojama pastatą aprūpinti šilumos energija, objekte sugedus (nutrūkus) tiekimui iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Kartu su prašymu paaiškinti ar patikslinti pasiūlymą atsakovė pateikė lentelę, kurią prašė užpildyti.

39.       Ieškovė 2025 m. lapkričio 11 d. pateikė atsakovei užpildytą lentelę su reikalaujamais kiekvieno mėnesio rodikliais. Pateiktame atsakyme ieškovė nurodė, kad pagal jos projektinius skaičiavimus (prognozes) jos siūlomos saulės elektrinės bendrai per metus sugeneruos 536 750 kWh elektros energijos. Tokio kiekio visiškai pakaks patenkinti objekto metinius elektros energijos poreikius (508 600 kWh).

40.       Atsakovė 2024 m. gruodžio 3 d. priėmė sprendimą dėl Pirkimo dalyvių pasiūlymų įvertinimo bei pasiūlymų eilės sudarymo. Ieškovės pasiūlymas užėmė antrą vietą pasiūlymų eilėje, o Pirkimo laimėtoju pripažintas trečiojo asmens UAB ,,Spi 1“ pasiūlymas. Atsakovė ieškovei už P2 kriterijaus R2 parametrą skyrė 0 balų įvertinimą. Atsakovė šį sprendimą grindė tokiais argumentais:

40.1.                      Bendras metinis elektros energijos poreikis ne iš centralizuotų tinklų ,,Šildymas (ŠVOK)“ (be valgyklos ir gamybinio korpuso patalpų) – 332 000 kWh; bendras metinis elektros energijos poreikis ne iš centralizuotų tinklų ,,elektra“ (be valgyklos ir gamybinio korpuso patalpų, bei elektros, naudojamos darbuotojų, nuteistųjų elektros įrangai, kompiuteriams, orgtechnikai, buitinei technikai, telefonams, karšto vandens šildymo įrenginiams, serverinių patalpų įranga, elektromobilių įkrovimo stoteles) – 176 600 kWh; iš viso metinis elektros energijos poreikis – 508 600 kWh; dalyvio siūlomos objekte saulės elektrinės galia 300 kWh; dalyvio siūlomos nutolusios saulės elektrinės galia 265 kWh. Nustatoma, kad vidutiniškai 1 kWh saulės elektrinės galia per metus sugeneruos 1 000 kWh elektros energijos (šaltinis: https://energijaman.lt/naujienos/kiek-pagamina-saules-jegaine/). Nutolusios elektrinės pagaminta elektros energija bus naudojama šaltuoju metų periodu ir nakties metu, kadangi visą pagamintą elektros energiją dalyvis galės naudoti jam tinkamiausiu periodu. Objekto elektrinės pagaminta elektros energija bus naudojama tik šiltojo periodo dienos metu pagal saulėtų valandų vidutinį skaičių, kadangi objekte nenumatyti elektros energijos kaupikliai, o pagal išduotas ESO prisijungimo sąlygas dalyvis negali tapti elektros energiją gaminantis vartotojas ir elektros energijos pagamintą perteklių perduoti pasaugoti į ESO tinklus.

40.2.                      Rezultatai: 1) nutolusi elektrinė per metus pagamins apie 265 000 kWh elektros energijos ir ji visa bus panaudota objekto poreikiams; 2) objekto elektrinė per metus gali pagaminti apie 300 000 kWh elektros energijos ir jos iki 50 proc. (elektra vėdinimui 49 550 kWh per metus, elektra vėsinimui 52 650 kWh per metus, bendras elektros energijos poreikis pastatų techniniams įrenginiams 43 800 kWh per metus ir bendras elektros energijos poreikis patalpų apšvietimui ir teritorijoje 4 000 kWh per metus) bus panaudota objekto poreikiams, t. y. apie 150 000 kWh; 3) iš viso dalyvis objektui gali pateikti per metus apie 415 000 kWh elektros energijos.

40.3.                      Išvados: 1) pagal dalyvio pasiūlymą objektui per metus nepakanka apie 93 600 kWh elektros energijos iš atsinaujinančių elektros energijos šaltinių; 2) dalyvis pasiūlyme turėjo pateikti nutolusią saulės elektrinę mažiausiai 365 kWh galios; 3) dalyvis pateikė užpildytą pasiūlymo 14 priedo 1 priedėlį ,,Energijos vartojimo rodikliai“ ir Techninės specifikacijos 3.1 priedėlį ,,Komunalinės paslaugos“, klaidingai nurodydamas, kad metinį elektros energijos poreikį 508 600 kWh užtikrins iš atsinaujinančių elektros energijos šaltinių.

41.       Ieškovė 2024 m. gruodžio 13 d. pateikė pretenziją, kuria prašė panaikinti sprendimą dalyvio pasiūlymui už parametrą R2 skirti 0 balų ir tinkamai iš naujo įvertinti pasiūlymą pagal Pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus, sudaryti naują pasiūlymų eilę Pirkime. Kartu su pretenzija pateiktas ketinimų protokolas, išrašas iš Europos Komisijos tinklapio su nutolusios saulės elektrinės skaičiavimais, eksperto E. L. išvada.

42.       Atsakovė 2024 m. gruodžio 20 d. sprendimu atmetė ieškovės pretenziją, nurodydama, kad ieškovė nei su pasiūlymu, nei pretenzijoje nepateikė pakankamų duomenų įrodyti, jog objekte galima bus panaudoti visą sugeneruotą elektros energiją.

43.       Ieškovė kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, prašydama panaikinti atsakovės sprendimą suteikti ieškovei 0 balų įvertinimą pagal ekonominio naudingumo kriterijaus ,,Energetinis efektyvumas (P2)“ parametrą ,,Elektros energijos suvartojimas (R2)“ ir įpareigoti atsakovę iš naujo įvertinti ieškovės pasiūlymą. Pirmosios instancijos teismas apskųstų sprendimu ieškinį atmetė.

44.       Ieškovė apeliaciniame skunde nesutikimą su pirmosios instancijos teismo išvadomis grindžia netinkamu Pirkimo sąlygų aiškinimu, kiek tai susiję su reikalavimais pasiūlymui, pasiūlymų vertinimu ir perkančiosios organizacijos teise prašyti tiekėjo patikslinti pasiūlymą, netinkamu byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir byloje pateiktų įrodymų įvertinimu.

Dėl P2 kriterijaus vertinimo tvarkos

45.       Ieškovė tiek apeliaciniame skunde, tiek rašytiniuose paaiškinimuose nurodo argumentus dėl ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus P2 ir jo parametro R2 vertinimo tvarkos bei su tuo susijusių aspektų.

46.       Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad: 1) pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad tiksliai įvertinti būsimo objekto elektros energijos suvartojimo poreikį ir detaliai apskaičiuoti, kaip šį poreikį užtikrins ieškovės siūlomos saulės elektrinės, pasiūlymų teikimo etape objektyviai neįmanoma; 2) teismas nepasisakė dėl Pirkimo sutarties 3 priedo ,,Atsiskaitymų ir mokėjimų tvarka“ 29 punkte numatyto reikalavimo, neįvertino, jog R2 parametras yra sutarties vykdymo sąlyga, todėl atsakovė negalėjo reikalauti iš ieškovės įrodyti atitiktį šiam parametrui galutinio pasiūlymo stadijoje; 3) teismas neįvertino ir nepasisakė dėl to, kad Pirkimo sąlygos nustato galimybę atmesti tik visą sprendinį arba galutinį pasiūlymą.

47.       Teisėjų kolegija nustatė, kad perkančioji organizacija vykdo Pirkimą konkurencinio dialogo būdu (VPAGSSĮ 4 straipsnio 11 dalis), kuriuo siekia atrinkti investuotoją, kurio įsteigtas ar sudarytas privatus subjektas: 1) suprojektuotų, pastatytų ir įrengtų Šiaulių tardymo izoliatoriaus infrastruktūrą; 2) vykdytų sukurtos naujos infrastruktūros priežiūrą sutarties laikotarpiu; sutarties trukmė – iki penkiolikos metų nuo sutarties įsigaliojimo (Pirkimo sąlygų 4 punktas). Pirkimo dokumentuose nurodyta, kad investuotojas atrenkamas konkurencinio dialogo būdu; konkurencinis dialogas pasirinktas atsižvelgiant į tai, kad dėl specifinių aplinkybių, susijusių su paslaugų ir darbų pobūdžiu, sudėtingumu, teisine ir finansine prigimtimi bei tenkančia rizika, sutartis negali būti sudaryta nepravedus dialogo, be to, valdžios subjektas negali tiksliai apibrėžti perkamo objekto techninės specifikacijos (Pirkimo sąlygų 15 punktas).

48.       VPAGSSĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atliekant pirkimą konkurencinio dialogo būdu, pasiūlymai vertinami taikant tik ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų. Gautus galutinius pasiūlymus perkančioji organizacija įvertina, remdamasi skelbime apie pirkimą arba aprašomajame dokumente nurodytais kriterijais, ir pasirenka ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą (VPAGSSĮ 23 straipsnio 14 dalis).

49.       Atsakovė Pirkimo sąlygose nurodė, kad pasiūlymų ekonominis naudingumas bus vertinamas taikant du kriterijus: 1) „Metinis atlyginimas per visą sutarties laikotarpį (C)“, 2) „Pasiūlymo kokybė ir efektyvumas (T)“. Pastarąjį kriterijų sudaro subkriterijai „Objekto sukūrimo tinkamumas, funkcionalumas ir kokybė (P1)“, „Energinis efektyvumas (P2)“, „Pastatų tvarumo vertinimo sistema (P3)“. Kriterijaus P2 parametrai – „Šilumos energijos patalpų šildymui suvartojimas (R1)“ ir „Elektros energijos suvartojimas (R2)“; bendras kriterijaus P2 lyginamasis svoris – 15 (Pirkimo sąlygų 18 priedas „Sprendinių / pasiūlymų vertinimo tvarka ir kriterijai“).

50.       Energinis efektyvumas (P2) apskaičiuojamas vertinant dalyvio pasiūlyme Pirkimo sąlygų 14 priedo „Reikalavimai techninei–inžinerinei informacijai“ 1 priedėlio lentelėje nurodytą objekto energijos suvartojimo kiekį per metus: R1 – „Šilumos energijos patalpų šildymui suvartojimas“ – mažiausiai pasiūlyto suvartoti šilumos energijos patalpoms šildyti kiekio (m3) (R1min) ir pasiūlyme nurodyto suvartoti šilumos energijos kiekio (m3) (R1p) palyginimas; R2 – „Elektros energijos suvartojimas“ – mažiausiai pasiūlyto suvartoti elektros energijos kiekio (kWh) (R2min) ir pasiūlyme nurodyto suvartoti elektros energijos kiekio (kWh) (R2p) palyginimas (Pirkimo sąlygų 18 priedas „Sprendinių / pasiūlymų vertinimo tvarka ir kriterijai“).

51.       Pirkimo sąlygų 14 priedo „Reikalavimai techninei–inžinerinei informacijai“ 1 priedėlyje (patikslintame po dialogo pakopos dėl techninių–inžinerinių sprendinių), be kitų reikalavimų, nurodyta, kad:

51.1.                      Šildymo (ŠVOK) skiltyje bus vertinamas mažiausias pasiūlytas suvartoti šiluminės energijos patalpoms šildyti kiekis (kWh) per vienerius metus „Energijos kiekių poreikiai, perkami pagal sutartis iš centralizuotų miesto tinklų“. Teikiami rodikliai – dalyvio pasiūlyti suvartojamos šiluminės energijos kiekiai (kWh per vienerius metus) objekto patalpoms šildyti, vėdinti, vėsinti. Nepriklausomai nuo energijos šaltinio (pvz., miesto šilumos tinklai, elektra, dujos), pateikiamas ir vertinamas jau perskaičiuotas bendras šiluminės energijos kWh poreikis per vienerius metus objekto pastatų patalpoms šildyti, vėdinti, vėsinti (ŠVOK) (1 punktas).

51.2.                      Šildymo (ŠVOK) dalyje neskaičiuojami buitinio karšto vandens paruošimo visame objekte rodikliai. Taip pat šildymo skiltyje teikiami šiluminės energijos (kWh) kiekiai neįtraukiant valgyklos ir gamybinio korpuso patalpų, kadangi valgyklos ir gamybinio korpuso patalpų patalpoms numatoma atskira subapskaita. Už valgyklos ir gamybinio korpuso patalpų šildymą bus mokama pagal faktinius suvartojimo duomenis (2 punktas).

51.3.                      Elektros skiltyje bus vertinamas mažiausias pasiūlytas suvartoti elektros energijos kiekis (kWh), suvartojamas objekto pastatuose ir teritorijoje bendrai „Energijos kiekių poreikiai, perkami pagal sutartis iš centralizuotų miesto tinklų“. Elektros energijos kiekiai, skirti šildymui (ŠVOK), šioje elektros rodiklių skiltyje neskaičiuojami, šie rodikliai priskiriami prie šildymui (ŠVOK) skirtos šilumos energijos rodiklių (5 punktas).

51.4.                      Elektros skiltyje teikiami elektros energijos (kWh) kiekiai, neįtraukiant valgyklos ir gamybinio korpuso patalpų, elektros, naudojamos Kalėjimų tarnybos darbuotojų ir nuteistųjų elektros įrangai, kompiuteriams, org. technikai, buitinei technikai, telefonams, karšto vandens šildymo įrenginiams, serverinių patalpų įrangai, elektromobilių įkrovimo stotelėms. Valgyklos ir gamybinio korpuso patalpoms bei elektrai, naudojamai Kalėjimų tarnybos darbuotojų ir nuteistųjų elektros prietaisų poreikių apskaitai, karšto vandens šildymo įrenginiams, serverinių patalpų įrangai, numatoma atskira subapskaita ir apmokama pagal faktinius suvartojimo duomenis (6 punktas).

51.5.                      Dalyvis teikia savo atliktus skaičiavimus pagal objekte (išskyrus valgyklos ir gamybinio korpuso patalpoms) numatytą įrangą ir inžinerines sistemas (7 punktas).

51.6.                      Pateikdamas energijos vartojimo rodiklius, dalyvis į vertinimo lentelę „Energijos kiekių poreikiai, perkami pagal sutartis iš centralizuotų miesto tinklų“ neįtraukia atsinaujinančių energijos šaltinių energijos kiekių, pasigamintų iš privataus subjekto objekte sutarties metu žemės sklype sumontuojamų atsinaujinančių energijos šaltinių (saulės moduliai, saulės kolektoriai, geoterminis šildymas ir t. t.). Kaip pavyzdys: elektros energija pagaminama privataus subjekto sumontuotuose saulės moduliuose ar gaunama iš kito atsinaujinančios energijos šaltinio, esančio žemės sklype, neįtraukiama į energijos vartojimo rodiklių lentelę ir nepriskaičiuojama prie energijos rodiklių, už kuriuos valdžios subjektas mokės mokesčius. Dalyvis teikia tik energijos kiekių poreikius, perkamus pagal sutartis iš kitų tiekėjų, iš centralizuotų miesto tinklų (šilumos tinklai, elektra ESO, dujos ir kt.) (8 punktas).

51.7.                      Pateikdamas energijos vartojimo rodiklius, dalyvis lentelėje „Metiniai rodikliai (faktinis suvartojimas)“ pateikia projektinius skaičiuojamus (prognozuojamus) metinius rodiklius, kurie būtų faktiškai suvartojami, įvertinant ir atsinaujinančių energijos šaltinių (sumontuotų žemės sklype ir (arba) dalyvio įsigyjamos, eksploatuojamos nuotolinės saulės elektrinės) pagamintą energijos kiekį bei pagal sutartis perkamą energijos kiekį (9 punktas).

51.8.                      Kai atsinaujinančių energijos šaltinių elektros energijos gamybos įrenginiui įrengti žemės sklypo ribose nėra techninių galimybių dėl ESO techninių sąlygų, dalyvis gali pasiūlyti savo sąskaita sutarties laikotarpiui įsigyti nuotolinę saulės elektrinę už žemės sklypo ribų. Dalyvis gali prie atsinaujinančių energijos šaltinių elektros energijos kiekių pasiūlyti ir turi užtikrinti, kad elektros energijos iš atsinaujinančių energijos šaltinių poreikis būtų padengtas iš dalyvio įsigyjamos nuotolinės saulės elektrinės. Už dalyvio įsigyjamos ir eksploatuojamos nuotolinės saulės elektrinės sąnaudas sutarties laikotarpiu moka privatus subjektas ir sąskaitos valdžios subjektui nepateikiamos. Nuotolinės saulės elektrinės nuosavybė pasibaigus sutarčiai neatlygintinai perduodama valdžios subjektui (10 punktas).

51.9.                      Objekto energijos vartojimo suminiai ir sąlyginiai rodikliai turi būti apskaičiuoti naudojant norminius klimatologinius duomenis, pateiktus RSN 156-94 „Statybinė klimatologija“. Skaičiavimuose naudojami artimiausios objektui esančios Šiaulių ,,Šiaulių CAMS“ stoties duomenys (pastaba po 10 punktu).

52.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2025 m. gruodžio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑171‑378/2025 nurodė, kad:

52.1.                      Atsižvelgiant į konkurencinio dialogo specifiką (jo procedūros lankstumą), aplinkybę, jog tik dialogo metu paaiškėja konkretūs dalyvių siūlomi ir perkančiosios organizacijos pasirenkami sprendiniai, darytina išvada, kad reikalavimas pirkimo sąlygose (skelbime ar aprašomajame dokumente) nurodyti itin detalius reikalavimus, kokia konkrečiai informacija turės būti pateikta ar kokiu tikslumu, neatitiktų konkurencinio dialogo esmės (nutarties 71 punktas).

52.2.                      Pirkimo sąlygų 14 priedo 1 priedėlyje buvo aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžta, kokią informaciją savo galutiniuose pasiūlymuose turės pateikti Pirkime dalyvaujantys tiekėjai – užpildytą Pirkimo sąlygų 14 priedo „Reikalavimai techninei–inžinerinei informacijai“ 1 priedėlio lentelę, kurioje turėjo būti nurodyti, pirma, duomenys apie bendrą metinį šiluminės energijos poreikį objekto pastatams šildyti, vėdinti, vėsinti (detalizuojant, iš kokio šaltinio bus gaunama šiluminė energija – iš miesto tinklų, elektros, dujų) ir bendrą metinį objekto elektros energijos poreikį (detalizuojant elektros energijos poreikį techniniams įrenginiams, oro drėgmės palaikymo sistemai, patalpų apšvietimui, teritorijai), antra, šildymo ir elektros energijos, kuri bus perkama pagal sutartis iš centralizuotų tinklų, poreikį (nutarties 77, 79 punktai).

52.3.                      Pagal Pirkimo dokumentus kriterijaus P2 ekonominis naudingumas skaičiuojamas vertinant fizikinį dydį – šilumos ir elektros energijos kiekius, išreikštus kilovatvalandėmis (kWh). Tokia kriterijaus išraiška savaime suponuoja tam tikrą aiškumo ir objektyvumo lygį, nepriklauso nuo subjektyvios vertintojo nuomonės, nes, priešingai nei aprašomųjų kriterijų atveju, dalyviams pateikiant konkrečius objektyviai išreikštus skaičius, galima atlikti skaičiavimus, kurie pagrįstų arba paneigtų galutiniame pasiūlyme nurodytus energijos kiekius, šiuos skaičiavimus galima realiai patikrinti. Aplinkybė, kad nesant techninio projekto neįmanoma tiksliai apskaičiuoti suvartotinos ir generuotinos energijos kiekio, savaime nereiškia, kad negalima patikimai apskaičiuoti prognozuojamų kiekių ir pateikti jų pagrindimo. Dar iki techninio projekto parengimo, planuojant konkrečius statinius ir jų inžinerines sistemas, yra atliekami skaičiavimai, aktualūs parenkant siūlytinus apšvietimo (šildymo, vėdinimo ir kt.) sprendinius, galimą įrangą, jos pajėgumus, taip pat nustatant, kokio galingumo elektrinė turėtų būti statoma objekte. Iš techninių dokumentų yra žinomi atitinkamų įrenginių suvartojami (o saulės elektrinės atveju – gaminami) elektros ir (ar) šilumos kiekiai, pastato energetinio naudingumo sertifikatuose yra tam tikrų duomenų apie skaičiuojamąsias energijos sąnaudas, energijos nuostolius, šildyti (vėdinti, vėsinti) pasirinktus techninius sprendinius, jų techninius parametrus ir pan. (nutarties 83–85 punktai).

52.4.                      Atsakovė, vadovaudamasi VPAGSSĮ 23 straipsnio 13 dalimi ir Pirkimo sąlygų 17 priedo nuostatomis, turėjo teisę kreiptis į ieškovę, prašydama paaiškinti šios pasiūlymą, pateikti papildomus duomenis, kurie pagrįstų pasiūlymo realumą. Atsakovė, vertindama pasiūlymo realumą, turėjo įsitikinti, ar pagal pasiūlytą sprendinį elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos šaltinių (saulės) bus užtikrinta ištisus metus ir ar siūloma saulės elektrinė generuos pakankamą kiekį energijos. Šiuo tikslu perkančioji organizacija paprašė pateikti lentelę, kurioje būtų detalizuota kartu su pasiūlymu pateikto užpildyto Pirkimo sąlygų 14 priedo 1 priedėlio informacija – patikslinta, kaip per metus pasiskirsto energijos poreikis ir kiek energijos gaunama iš atsinaujinančių išteklių. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad sprendimas dėl ieškovės ekonominio naudingumo balo buvo priimtas atsižvelgiant tiek į bendrą pasiūlyme nurodytą iš centralizuotų tinklų įsigytinos energijos kiekį, tiek į pasiūlymų vertinimo metu paprašytoje užpildyti lentelėje pateiktus patikslintus duomenis, atskleidžia, kaip perkančioji organizacija pasinaudojo VPAGSSĮ 23 straipsnio 13 dalyje įtvirtinta teise prašyti paaiškinti, tiksliai apibūdinti ar patobulinti pasiūlymą, tačiau nereiškia, kad buvo taikytas naujas vertinimo kriterijus (nutarties 99–100 punktai).

52.5.                      Atsakovei pripažinus, kad ieškovė nepagrindė, jog jos siūloma saulės elektrinė sugeneruos tiek elektros energijos, jog eksploatuojant objektą iš centralizuotų tinklų nereikėtų įsigyti elektros energijos (neįrodė savo pasiūlyme deklaruojamo ekonominio naudingumo pasiūlyme nurodyta apimtimi), ieškovės pasiūlymas nebuvo atmestas, tačiau jam skirta 0 balų. Toks perkančiosios organizacijos sprendimas pasiūlymo neatmesti, o spręsti dėl ekonominio naudingumo balų (ne)skyrimo (kasaciniam teismui nevertinant išvados dėl sugeneruotinų elektros kiekių (ne)pagrįstumo), atitinka kasacinio teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020 pateiktus išaiškinimus (nutarties 108 punktas).

53.       Taigi, kasacinis teismas aptariamoje nutartyje: 1) pripažino, kad P2 kriterijaus (įskaitant kriterijaus parametrus R1 ir R2) vertinimo tvarka yra aiški bei teisėta; 2) nurodė, kad tiekėjai privalėjo pagrįsti siūlomų P2 kriterijaus parametrų realumą ir įgyvendinamumą; 3) nustatė, kad P2 ekonominis naudingumas skaičiuojamas vertinant fizikinį dydį, todėl, dalyviams pateikiant konkrečius objektyviai išreikštus skaičius, galima atlikti skaičiavimus, kurie pagrįstų arba paneigtų galutiniame pasiūlyme nurodytus energijos kiekius, šiuos skaičiavimus galima realiai patikrinti; 4) konstatavo, kad perkančioji organizacija, vertindama tiekėjų pasiūlymus, turėjo teisę pasinaudoti VPAGSSĮ 23 straipsnio 13 įtvirtinta teise prašyti paaiškinimų ir papildomų duomenų, siekdama įsitikinti pasiūlymo realumu; 4) pripažino, kad perkančioji organizacija, nustačiusi, jog tiekėjas neįrodė savo pasiūlyme deklaruojamo ekonominio naudingumo pasiūlyme nurodyta apimtimi, pagrįstai nusprendė dėl ekonominio naudingumo balų nesuteikimo, o ne pasiūlymą atmetė. Aptartais kasacinio teismo argumentais iš esmės paneigiami šios nutarties 46 punkte nurodyti ieškovės apeliacinio skundo argumentai.

54.       Ieškovė rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad kasacinis teismas 2025 m. gruodžio 4 d. nutartyje nevertino šios bylos nagrinėjimo atveju svarbių faktinių aplinkybių, t. y., jog pagal Pirkimo sąlygas dalyviai savo pasiūlymuose turėjo ne pateikti ne įrodymus, kiek elektros energijos objektui galės užtikrinti tiekėjo siūlomi atsinaujinančių energijos šaltinių sprendiniai kilovatvalandžių tikslumu, bet pateikti įsipareigojimą, kiek daugiausiai elektros energijos reikės įsigyti iš centralizuotų elektros tinklų (likusį poreikį dengiant iš tiekėjo sąskaita įrengtų atsinaujinančių elektros energijos šaltinių). Pirkimo sutarties 3 priedo „Atsiskaitymų ir mokėjimų tvarka“ 29 punkte, kurio kasacinis teismas nevertino, nustatyta, kad tokiu atveju už iš centralizuotų tinklų perkamą elektros kiekį, kuris viršija tiekėjo pasiūlyme įsipareigotą iš centralizuotų tinklų per metus perkamą elektros kiekį, bus atsakingas pats tiekėjas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su ieškove.

55.       Tais atvejais, kai tiekėjas išrenkamas pirkimo laimėtoju dėl tam tikro savo turimo pranašumo, šis pranašumas turi materializuotis (būti naudojamas, taikomas) ir vykdant viešojo pirkimo sutartį. Priešingu atveju kyla esminio sutarties pakeitimo grėsmė. Kitaip tariant, jei tiekėjas pirkime pripažintas laimėtoju dėl to, kad jo pasiūlymas geriau už kitų dalyvių atitiko ekonominio naudingumo reikalavimus, toks jo pranašumas turi tiesiogiai atsispindėti viešojo pirkimo sutartyje ar kituose sutartiniuose tiekėjo ir perkančiosios organizacijos dokumentuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑178‑378/2018 54 punktas ir jame nurodyta Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika). Ginčo Pirkimo atveju būtent Pirkimo sutarties 3 priedo „Atsiskaitymų ir mokėjimų tvarka“ 29 punktas yra sutarties vykdymo (atsiskaitymo ir rizikos pasiskirstymo) nuostata, užtikrinanti tiekėjo pasiūlyme nurodyto pranašumo materializavimą vykdant sutartį, tačiau nereiškia, jog tiekėjo pasiūlytos ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų ir jų parametrų reikšmės yra deklaratyvus įsipareigojimas, kurio pagrįstumas galėtų būti vertinamas tik sutarties vykdymo etape. Pareigos laikytis pasiūlyme nurodytos P2 kriterijaus R2 parametro reikšmės perkėlimas į sutarties vykdymo stadiją nepaneigia ekonominio naudingumo vertinimo esmės – tiekėjo pareigos pagrįsti siūlomo P2 kriterijaus R2 parametro realumą ir įgyvendinamumą pasiūlymų vertinimo metu.  Aplinkybė, kad kasaciniame teisme klausimas dėl ginčo parametro aiškinimo kaip tiekėjo įsipareigojimo (deklaracijos) nebuvo keliamas ir nagrinėjamas, nepaneigia pirmiau aptartų kasacinio teismo išvadų ir nesudaro pagrindo Lietuvos apeliaciniam teismui jomis nesivadovauti nagrinėjamoje byloje.

56.       Taigi, ieškovės argumentai dėl pirmosios instancijos teismo atlikto netinkamo Pirkimo sąlygų aiškinimo atmetami. Aptarti motyvai pagrindžia, kad ieškovė privalėjo pagrįsti, o atsakovė įsitikinti ieškovės deklaruoto pranašumo – P2 kriterijaus R2 parametro reikšmės, išreikštos konkrečiu fizikiniu dydžiu, realumu. 

Dėl ieškovės deklaruotos P2 kriterijaus R2 parametro reikšmės realumo

57.       Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino civilinėje byloje pateiktų įrodymų ir objektyvių duomenų, vadovavosi tik atsakovės prielaidomis bei nepagrįstais teiginiais, dėl to nepagrįstai konstatavo, jog ieškovė neįrodė, kad jos deklaruotas 0 kWh iš centralizuotų tinklų perkamas elektros energijos kiekis per metus yra realus.

58.       Teisėjų kolegija pažymi, kad atliekant ekonominio naudingumo vertinimą remiamasi tais duomenimis, kurie deklaruoti tiekėjo galutiniame pasiūlyme. Anksčiau nenurodytų duomenų pateikimas ir įvertinimas, kaip nesuderinamas su lygiateisiškumo principu ir viešųjų pirkimų teisiniame reguliavime įtvirtintu ribojimu keisti pasiūlymo esmę (VPAGSSĮ 28 straipsnio 4 dalis), t. y. padaryti taip, kad netinkamas pasiūlymas taptų tinkamas, draudžiamas. Nei perkančioji organizacija, nei teismas neturi teisės vertinti pasiūlyme nenurodytų techninių sprendinių, net jeigu tokie sprendiniai teoriškai galėtų pagerinti pasiūlymo įgyvendinamumą ar ekonominį rezultatą. Priešingu atveju būtų pažeisti tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principai, nes pasiūlymas būtų vertinamas ne pagal jo pateiktą turinį, o pagal vėliau suformuluotas ar hipotetines prielaidas.

59.       Nustatyta, kad ieškovė galutiniame pasiūlyme – Pirkimo sąlygų 14 priedo „Reikalavimai techninei–inžinerinei informacijai“ 1 priedėlio bei Techninės specifikacijos 3.1 priedėlio ,,Komunalinės paslaugos“ 3.1 priedėlio lentelėse – nurodė, kad P2 kriterijaus R2 parametro reikšmė, t. y. iš centralizuotų tinklų perkamas elektros energijos kiekis per metus – 0 kWh. Pagal ieškovės pasiūlymą, bendras objekto elektros energijos poreikis pagal ginčo kriterijų vertinamoje elektros dalyje yra 176 600 kWh per metus. Dar 332 000 kWh elektros būtų suvartojama šildymui, tad iš viso prognozuojamas elektros suvartojimas objekte būtų 508 600 kWh per metus.

60.       Ieškovės pasiūlymo priede „Techninis sprendinys – aprašomoji dalis“ pasiūlymas dėl 0 kWh iš centralizuotų tinklų perkamo elektros energijos kiekio per metus grindžiamas saulės elektrinių įrengimu. Ieškovė paaiškino, kad ant pastatų stogų numatoma įrengti saulės elektrinę, kurios galia bus tikslinama techninio projekto rengimo metu, tačiau numatomas ne mažiau kaip 300 kWp galios saulės elektrinės įrengimas. Sugeneruota elektros energija bus naudojama momentiniam vartojimui (angl. off-grid), t. y. neatiduodama į ESO tinklą, nebent bus išduotos pakeistos ESO sąlygos. Pastate montuojamame IPS skyduose bus palikta rezervinės vietos saulės elektrinės prijungimui prie vidaus tinklo. Fotovoltinės saulės jėgainės įrengimui numatoma naudoti polikristalinių nuolatinės įtampos (U(DC) apie 30 V / P(nom.) apie 435 W) saulės modulius, kuriuos planuojama montuoti apie 20 laipsnių kampu tvirtinant prie metalinių laikančiųjų konstrukcijų, orientuojant visus į pietų pusę. Moduliai ant konstrukcijų bus montuojami horizontaliai, naudojant balastinę sistemą. Saulės jėgainės generuojamos elektros energijos surinkimui numatomi 400 V /50 Hz keitikliai. Planuojama naudoti fotovoltinius modulius su 25 metų produkto garantija, 30 metų 87,4 proc. efektyvumo garantija. Papildomai elektros poreikiams užtikrinti numatoma naudotis nutolusia saulės elektrine, kurios planuojama galia apie 265 kWp.

61.       Atsakovė du kartus (2024 m. spalio 10 d. ir 2024 m. lapkričio 7 d.) kreipėsi į ieškovę dėl jos pasiūlymo paaiškinimo ir (ar) patikslinimo. Ieškovė 2025 m. lapkričio 11 d. pateikė atsakovei užpildytą lentelę su reikalaujamais kiekvieno mėnesio rodikliais. Pateiktame atsakyme ieškovė nurodė, kad pagal jos projektinius skaičiavimus (prognozes) jos siūlomos saulės elektrinės bendrai per metus sugeneruos 536 750 kWh elektros energijos ir tokio kiekio visiškai pakaks patenkinti objekto metinius elektros energijos poreikius (508 600 kWh).

62.       Ieškovė pretenzijoje nurodė, kad ji yra suplanavusi įsigyti apie 265 kWp galios nutolusią saulės elektrinę, kurioje bus sumontuoti dvipusio veikimo (angl. bifacial) fotovoltiniai moduliai bei saulės sekimo (angl. tracking) sistema, užtikrinanti ne mažesnį kaip 1 250 kWh per metus generavimą iš vieno instaliuoto kWp arba 331 250 kWh per metus. Pasiūlyme ieškovė numatė konservatyvų elektros energijos gavimo iš nutolusios saulės elektrinės scenarijų. Remiantis Europos Komisijos skelbiama skaičiuokle, saulės elektrinė su sekimo sistema, priklausomai nuo sprendinio, generuos nuo 342 687 iki 349 933 kWh per metus su 22 000 kWh variacija. Taigi, iš nutolusios saulės elektrinės bus sugeneruojama ir galės būti naudojama ne mažiau kaip 331 250 kWh per metus.  Ieškovės vertinimu, elektros energijos poreikis vėdinimui – 198 200 kWh, o ne mažiau kaip 50 proc. (99 100 kWh) galima dengti iš objekto saulės elektrinės; vėsinimui – 105 300 kWh, o ne iš objekto saulės elektrinės galima padengti 105 300 kWh; bendras elektros energijos poreikis pastatų techniniams įrenginiams, patalpų apšvietimui, teritorijoje – 176 600 kWh, o ne mažiau kaip 50 proc. (88 300 kWh) galima dengti iš objekto saulės elektrinės. Taigi, realus metinis objekto elektros energijos suvartojimo poreikis, kurį būtų galima dengti iš objekto elektrinės, neviršys 300 000 kWh. Visas metinis elektros energijos poreikis ne iš centralizuotų tinklų – 508 600 kWh, iš nutolusios elektrinės galima padengti ne mažiau kaip 331 250 kWh per metus. Tai reiškia, kad pilnai panaudojus nutolusios saulės elektrinės pajėgumus, iš objekto saulės elektrinės reikėtų padengti tik 177 350 kWh likutį, tai sudaro 59,12 proc. objekto saulės elektrinės metinio pagaminamo elektros energijos kiekio. Atitinkamai, ieškovė nurodė, kad nemato poreikio trumpalaikiam energijos pasaugojimui, bet ieškovė gali savarankiškai numatyti ir savo lėšomis papildomai investuoti į trumpalaikio pasaugojimo infrastruktūrą, jei tokį pagrįstą poreikį matytų ateityje.

63.       Kartu su pretenzija ieškovė pateikė ketinimų protokolą, sudarytą su viešąja įstaiga (toliau – VšĮ) Kirtimų atsinaujinančių energetinių išteklių bendrija, kuriame nurodoma, kad ieškovė Pirkimo laimėjimo atveju įsipareigoja įsigyti, o VšĮ Kirtimų atsinaujinančių energetinių išteklių bendrija įsipareigoja parduoti ne mažesnę kaip 265 kWp parko dalį (su galimybe įsigyti iš viso iki 300 kWp), su įdiegta saulės sekimo (angl. tracking) sistema.

64.       Ieškovė kartu su pretenzija pateikė 2024 m. gruodžio 12 d. Ekspertinio tyrimo aktą Nr. 2024/12/12‑01, parengtą E. L. Specialisto E. L. akte pateikta lentelė Nr. 1, kurioje nurodytas elektros energijos kiekis, kuris bus naudojamas pastato vėdinimo, vėsinimo, šildymo, apšvietimo ir kitoms pastato inžinerinėms sistemoms (kWh): sausio mėn. – 18 542; vasario mėn. – 28 360; kovo mėn. – 51 266; balandžio mėn. – 55 966; gegužės mėn. – 62 081; birželio mėn. – 58 156; liepos mėn. – 60 095; rugpjūčio mėn. – 60 481; rugsėjo mėn. – 51 374; spalio mėn. – 35 372; lapkričio mėn. – 13 939; gruodžio mėn. – 12 968; iš viso per metus – 508 600. Lentelėje Nr. 2 numatyta, kaip pasiskirstys objekte įrengtos 300 kW įrengtos saulės elektrinės mėnesinis generuojamos elektros kiekis, įvertintus bendrąją saulės spinduliuotę (saulėtas ir apniukusias dienas): sausio mėn. – 7 530 kWh, 2,51 proc.; vasario mėn. – 13 470 kWh, 4,49 proc.; kovo mėn. – 25 050 kWh, 8,35 proc.; balandžio mėn. – 33 900 kWh, 11,30 proc.; gegužės mėn. – 42 570 kWh, 14,19 proc.; birželio mėn. – 46 110 kWh, 15,37 proc.; liepos mėn. – 44 010 kWh, 14,67 proc.; rugpjūčio mėn. – 34 710 kWh, 11,57 proc.; rugsėjo mėn. – 25 740 kWh, 8,58 proc.; spalio mėn. – 14 940 kWh, 4,98 proc.; lapkričio mėn. – 6 390 kWh, 2,13 proc.; gruodžio mėn. – 5 580 kWh, 1,86 proc.; iš viso per metus – 300 000 kWh, 100 proc.

65.       E. L. išvadoje nurodoma, kad, remiantis saulės spinduliuotės duomenimis, taip pat vertinant patalpose vidinius šilumos išsiskyrimus nuo įrangos ir žmonių, pastato vėsinimas, siekiant užtikrinti higienos normų reikalavimus, bus reikalingas šviesiuoju paros metu ir bus sunaudotas kovo–rugsėjo mėnesiais. Todėl UAB ,,Amberola“ vertinimas, kad numatytas pastatų vėsinimui reikiamas elektros kiekis 105 300 kWh bus tiekiamas iš objekte sumontuotos saulės elektrinės, yra pagrįstas. Objekto vėdinimo sistemos elektros energijos sąnaudas lemia į pastatą tiekiamas ir ištraukiamas oro kiekis. Esant didesniam žmonių kiekiui patalpose tiekiamas ir ištraukiamas didesnis oro kiekis, todėl vėdinimo sistemos tuo metu sunaudoja daugiau elektros energijos. UAB ,,Amberola“ vertinimas, kad ne mažiau kaip 50 proc. numatyto pastatų vėdinimui reikiamo elektros kiekio iš 198 200 kWh, tai sudaro nuo 99 100 kWh, bus tiekiamas iš objekte sumontuotos saulės elektrinės yra pagrįstas. Šviesiuoju paros laiku intensyviau naudojami pastatų techniniai įrenginiai ir dalinai naudojamas patalpų apšvietimas. Šioms reikmėms numatytos elektros energijos sąnaudos 176 600 kWh. UAB ,,Amberola“ vertinimas, kad ne mažiau kaip 50 proc. numatyto pastatų techniniams įrenginiams reikiamo elektros kiekio, tai sudaro 88 300 kWh, bus tiekiamas iš objekte sumontuotos saulės elektrinės, yra pagrįstas. Kadangi objekte numatyta kombinuota šilumos gamyba dujiniais katilais ir šilumos siurbliais, elektros energijos kiekis, reikalingas šildymui, numatytas 28 500 kWh, teiginys, kad pastatuose šildymui bus sunaudota ne mažiau kaip 7 300 kWh elektros energijos, pagamintos objekte sumontuotoje saulės elektrinėje, yra pagrįstas. Žiemos (šaltuoju) metu numatomas objekto dujinis šildymas ir šildymas šilumos siurbliais, kurie naudos elektros energiją, pagamintą ne tik objekte, bet ir nutolusioje saulės elektrinėje. Apibendrinus padaryta išvada, kad vertinimas, jog objekte sumontuotos saulės elektrinės pagamintas elektros energijos kiekis – 300 000 kWh, naudojamas pastatų vėsinimui, vėdinimui, šildymui ir bendram elektros energijos poreikiui pastatų techniniams įrenginiams, patalpų apšvietimui ir teritorijoje, bus suvartojama šviesiuoju paros metu, yra pagrįstas.

66.       Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė UAB „EE plius“ (duomenys neskelbtini) R. S. parengtą objekto elektros poreikių ir objekto saulės elektrinės elektros generacijos preliminarią detalizaciją trijų valandų intervalų tikslumu, t. y. šios nutarties 65 punkte nurodytus mėnesio kiekius išskaidant kiekvienai dienai trijų valandų intervalais. Iš aptartų duomenų matyti, kad, be kita ko, pastato energijos poreikis (E. L. išvados lentelė Nr. 1) apskaičiuotas atskirai dienos metu ir nakties metu (kWh): sausio mėn. dienos metu – 14 794, nakties – 3 748, iš viso – 18 542; vasario mėn. dienos metu – 20 934, nakties – 7 426, iš viso – 28 360; kovo mėn. dienos metu – 35 685, nakties – 15 581, iš viso – 51 266; balandžio mėn. dienos metu – 42 524, nakties – 13 442, iš viso – 55 966; gegužės mėn. dienos metu – 48 220, nakties – 13 861, iš viso – 62 081; birželio mėn. dienos metu – 51 596, nakties – 6 560, iš viso – 58 156; liepos mėn. dienos metu – 49 723, nakties – 10 372; iš viso – 60 095; rugpjūčio mėn. dienos metu – 43 078, nakties – 17 403, iš viso – 60 481; rugsėjo mėn. dienos metu – 35 780, nakties – 15 594, iš viso – 51 374; spalio mėn. dienos metu – 25 807, nakties – 9 565, iš viso 35 372; lapkričio mėn. dienos metu – 11 419, nakties – 2 520, iš viso 13 939; gruodžio mėn. dienos metu – 10 929, nakties – 2 039, iš viso 12 968. Iš viso energijos suvartojimas dienos metu – 390 489, nakties – 118 111, bendrai – 508 600.

67.       Atsakovė atsiliepime į ieškinį pagrindė sprendime dėl ekonominio naudingumo vertinimo padarytas išvadas detalesniais skaičiavimais. Atsakovė, remdamasi ieškovės skaičiavimais, kurie pagrindžia, kiek elektros energijos bus sunaudojama objekte dienos metu kiekvieną mėnesį (UAB „EE plius“ (duomenys neskelbtini) R. S. parengtais skaičiavimais, nutarties 66 punktas), pateikė argumentus dėl objekto ir nutolusios saulės elektrinių:

67.1.                      Atsakovė nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog 300 kW galingumo objekto saulės elektrinė gali pagaminti 300 000 kWh elektros energijos kiekį per metus, tačiau, atsakovės skaičiavimais, šis kiekis objekte faktiškai negalėtų būti pasiektas dėl objekto poreikių. Ieškovė pasiūlyme nėra numačiusi elektros energijos kaupiklių ir pagaminta perteklinė elektros energija negali būti perduodama į elektros energijos tinklus. Atsižvelgiant į tai, objekto saulės elektrinės  pagaminamas elektros energijos kiekis per metus privalo būti skaičiuojamas pagal poreikį, o ne faktinius objekto saulės elektrinės pajėgumus. Remiantis ieškovės pateiktais duomenimis, sausio mėn. objektui dienos metu viso reikės 14 794 kWh.  Sausio mėn. turi 31 dieną, objektui per dieną vidutiniškai reikės 477 kWh (14 794 kWh : 31 d.). Ieškovė dienos laiką nurodo 16 val. laikotarpį, todėl objektui vidutiniškai per valandą reikės 30 kWh (477 kWh : 16 val.). Remiantis viešais duomenimis, Šiauliuose sausio mėnesį vidutiniškai būna 36 saulėtos val., todėl objekto saulės elektrinės sugeneruotos elektros energijos suma, kuri bus panaudota objekto poreikiams sausio mėnesį tenkinti, sudaro 1 080 kWh (30 kWh x 36 val.). Analogiškai, remdamasi ieškovės pateiktais skaičiavimais ir viešai prieinamais duomenimis apie saulėtų valandų skaičių, atsakovė apskaičiavo elektros energijos kiekį objekto poreikiams kitais mėnesiais (kWh): vasario mėn. – 3 055; kovo mėn. – 9 000; balandžio mėn. – 15 644; gegužės mėn. – 25 511; birželio mėn. – 29 916; liepos mėn. – 26 100; rugpjūčio mėn. – 21 141; rugsėjo mėn. – 12 525; spalio mėn. – 5 200; lapkričio mėn. – 1 008; gruodžio mėn. 638; iš viso – 150 838. Taigi, atsakovės vertinimu, 300 kWh galios objekto saulės elektrinė pagamins tik apie 150 000 kWh elektros energijos, kuri bus panaudota objekte.

67.2.                      Remiantis ieškovės skaičiavimas, objektas nakties metu (nuo 22 val. iki 6 val.) per metus sunaudos 118 111 kWh elektros energijos. Atsižvelgiant į tai, kad nakties metu bus naudojama nutolusios saulės elektrinės pagaminta elektros energija, nutolusios saulės elektrinės pagamintos elektros energijos dienos metu galėtų būti panaudojama tik 146 889 kWh (265 000 kWh – 118 111 kWh). Objektui per metus dienos metu reikėtų 390 489 kWh elektros energijos. Atsižvelgiant į tai, kad objekto saulės elektrinė galėtų padengti apie 150 000 kWh šio elektros energijos poreikio, nutolusi saulės elektrinė turėtų padengti visą likutį, kurio nepadengs objekto saulės elektrinės, t. y. 240 489 kWh (390 489 kWh – 150 000 kWh). Kadangi nutolusios saulės elektrinės pagaminta elektros energija bus naudojama nakties metu, jos pagaminta ir likusi elektros energija dienos metu galėtų būti panaudota tik 146 889 kWh dalyje. Atsižvelgiant į tai, objektui dienos metu per metus trūktų 93 600 kWh elektros energijos kiekio (240 489 kWh – 146 889 kWh).

68.       Ieškovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pateikė V. S. išvadą, kurioje nurodoma, kad: 1) „saulėta diena“, kaip parametras, nenaudotinas skaičiavimuose; 2) atsakovės atsiliepime į ieškinį pateikti skaičiavimai nepagrįsti, nes juose naudojamas ,,saulėtų dienų“ parametras, jie nesusieti su generacijos ir vartojimo modeliavimu; 3) atlikus modeliavimus su ,,PVsyst V8.0.6“ saulės elektrinių modeliavimo programa, nustatyta, kad 300 kWp galios saulės elektrinė pagamintų 330,59 MWh elektros energijos, įvertinus vidinius nuostolius; per metus bus nesunaudotas 280 605 kWh elektros energijos kiekis; 4) nutolusi saulės elektrinė su dvipusiais moduliais ir saulės sekimo sistema generuos apie 336,52 MWh per metus; 5) pagamintos elektros energijos 564 517 kWh užteks patenkinti pastato elektros energijos poreikį.

69.       Trečiasis asmuo į bylą pateikė UAB ,,EiCoSolution“, vadovaujant D. K., parengtą vertinimo aktą – konsultacinę išvadą Nr. 2030_022025. Išvadoje nurodoma, kad:

69.1.                      Preliminarus energijos poreikis sudaro apie 550 000 kWh ± 10–15 proc.

69.2.                      Pagal pateiktą informaciją objekte sumontuota saulės elektrinės perteklinė galia negalės būti perduodama į elektros tinklus, o tik panaudojama iš karto, todėl nebus galimybės pagamintai energijai pilnai įsisavinti, kadangi elektros gamyba vyks tik šviesiuoju paros metu, o žiemos metu elektros gamyba praktiškai nevyks, todėl patenkinti viso elektros poreikio nebus galimybės. Sausis, vasaris, lapkritis ir gruodis yra beveik elektros energijos negaminantys mėnesiai. Objektas negali būti visiškai ir nenutrūkstamai aprūpintas elektros energija iš objekte sumontuotos ir nutolusios saulės elektrinių. Atsižvelgiant į visuomeninės paskirties statiniams keliamus reikalavimus ir objekto statybos specifiką dėl gynybos ir saugumo srities statinių – reikalingi papildomi elektros energijos kaupikliai, generatoriai ir kita papildoma elektros įranga. Žiemos metu nebus praktiškai gaminama elektros energija ir iš vietinės bei nutolusios elektrinių nebus naudos, o sukauptos iš nutolusios saulės elektrinės elektros energijos nepakaks pilnai aprūpinti statinio poreikių, nes pagal ESO sąlygas reikės arba mokėti už elektros pasaugojimą (0,06655 Eur už kWh), arba 35 proc. nutolusioje saulės elektrinėje pagamintos elektros energijos atiduoti.

69.3.                      Elektros energija iš sumontuotos statiniuose ir nutolusios saulės elektros energijos gali iš dalies būti panaudota objekto poreikiams, atsižvelgiant į tai, kad nėra numatytas kaupiklis ir nenumatytas perteklinės energijos tiekiamas į ESO tinklus. ESO nuo 2025 m. sausio 1 d. numato: už susigrąžintą elektros energijos kWh – 6,655 ct, mokestį už instaliuotą saulės elektrinės galią – 4,7916 Eur už kWh per mėnesį. Be to, atsiskaitymas savo pagaminta elektra – 35 proc. saulės elektrinės pagamintos elektros atiduodama į tinklą. Apibendrinant, galima teigti, kad įrengta vietinė saulės jėgainė galės aprūpinti dalį tuo metu reikiamos energijos poreikio, kuris bus šviesiuoju paros metu. Bet ryte, vakare ir nakties metu turės būti naudojama nutolusios saulės jėgainės sukaupta energija. Atėjus vėlyvo rudens, žiemos ir ankstyvo pavasario metui, bus naudojama tik sukaupta elektros energija iš nuotolinės 265 kW saulės jėgainės, kurios 35 proc. reikės atiduoti už pasaugojimą ir liks tik 172 250 kWh, kurios dalis bus naudojama pavasarį, vasarą ir rudenį tamsiuoju periodu. Apibendrinant, galima teigti, kad iš nutolusios elektrinės gali būti panaudota apie 172 250 kWh., o iš vietinės elektrinės gali būti panaudota apie 30–40 proc., t. y. 90 000–120 000 kWh, nes kita (perteklinė energija) bus tiesiog nepanaudojama. Taigi, viso gali būti panaudota apie 290 000 kWh iš esamos ir nutolusios saulės jėgainių, kai numatytas 508 600 kWh elektros energijos poreikis.

69.4.                      Preliminariai, atsižvelgiant į UAB „Amberola“ siūlomus techninius sprendinius, nurodytas mėnesio elektros energijos poreikis galėtų būti tinkamas, tačiau pagamintos energijos neužteks jam patenkinti, kadangi realiai bus panaudotas žymiai mažesnis elektros poreikis.

69.5.                      Atsižvelgiant į UAB „Amberola“ siūlomus techninius sprendinius, nurodytas 300 kWh galios objekto saulės elektrinės generuojamos energijos kiekio ir objekto energijos poreikio santykis kas mėnesį yra nepakankamas ir UAB „Amberola“ galimai netiksliai nurodė saulės generuojamos elektros energijos procentines dalis. Lietuvos klimatinėmis sąlygomis daugiausiai elektros energijos saulės elektrinėse pagaminama gegužės, birželio ir liepos mėnesiais. Vertinant energijos generaciją visų metų laikotarpiu, dažnu atveju ne visais mėnesiais saulės elektrinė gali dirbti maksimaliai. Pagrindiniai elektros energijos generacijos laikotarpiai laikomi kovo – spalio mėn., kai pagaminama daugiau nei 90 proc. metinės elektros energijos. Žiemos mėnesiais kartais nepagamina net ir 1 proc. metinio energijos kiekio, todėl pateiktas grafikas nėra tikslus ir žiemos metu bus pagamintas mažesnis energijos kiekis.

69.6.                      Pateikus atlikto tyrimo ir vertinimo išvadas, pabrėžtina, kad objektas negalės savarankiškai funkcionuoti A ++ energinio efektyvumo klasėje, turėdamas 300 kW (vietinė saulės elektrinė) + 265 kW (nutolusi saulės elektrinė), kai bendrai objektui reikia 508 600 kWh bei nėra galimybės sudaryti sutartį su ESO dėl perteklinės energijos pridavimo į tinklus. Net ir padidinus generuojamą saulės energijos jėgainių kiekį, objekte nebus pasiekta A ++ klasė, kadangi numatytas pagrindinis šilumos šaltinis yra dujos.

70.       Įvertinusi nustatytų faktinių aplinkybių visumą ir šalių pateiktus skaičiavimus, teisėjų kolegija pažymi, kad galutiniame pasiūlyme ieškovė deklaravo, jog bendras prognozuojamas objekto elektros energijos poreikis per metus yra 508 600 kWh, kuris bus patenkintas iš 300 kWp galios objekto saulės elektrinės ir 265 kWp galios nutolusios saulės elektrinės, o iš centralizuotų tinklų perkamas elektros energijos kiekis per metus – 0 kWh. Ieškovė 2025 m. lapkričio 11 d. užpildytoje lentelė nurodė, kad pagal jos projektinius skaičiavimus (prognozes) siūlomos saulės elektrinės bendrai per metus sugeneruos 536 750 kWh elektros energijos. Pažymima, kad galutiniame pasiūlyme ieškovės sprendinys paremtas momentiniu vartojimu (angl. „off-grid“), ieškovės galutiniame pasiūlyme nenumatyti energijos atidavimo į ESO tinklus, energijos kaupimo, rezerviniai sprendiniai, elektros energijos pertekliaus atidavimo (pasaugojimo tinkle) mechanizmai. Taigi, ieškovė nagrinėjamoje byloje turėjo įrodyti, kad P2 kriterijaus R2 parametro reikšmę – 0 kWh perkamo elektros energijos kiekio iš centralizuotų tinklų – pirmiau aptartomis galutiniame pasiūlyme nurodytomis sąlygomis.

71.       Ieškovė pretenzijoje nurodė, kad nutolusi saulės elektrinė bus su saulės sekimo (angl. tracking) sistema. V. S. išvados pateiktos darant šią prielaidą. Nors E. L. išvadoje tiesiogiai nenurodoma, kad nutolusi saulės elektrinė bus įrengta su saulės sekimo sistema, ieškovės pretenzijoje nurodyti skaičiavimai grindžiami E. L. vertinimu. Teisėjų kolegija sutinka su trečiojo asmens atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomu argumentu, kad saulės elektrinė su sekimo funkcija iš esmės skiriasi nuo saulės elektrinės be sekimo funkcijos tiek savo veikimo principu, tiek efektyvumu. Saulės elektrinėje su sekimo funkcija moduliai arba saulės kolektoriai automatiškai seka saulę visą dieną, kad užfiksuotų kuo daugiau saulės šviesos. Tai vyksta naudojant specialias sekimo sistemas, kurios koreguoja modulių kampą pagal saulės padėtį. Saulės elektrinėje be sekimo funkcijos modulių kampas yra nustatytas ir fiksuotas, dažniausiai orientuojamas į pietus (šiauriniame pusrutulyje), tačiau modulis neseka saulės. Tai reiškia, kad jis nepasukamas visą dieną pagal saulės judėjimą. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, saulės sekimo sistema yra konkretus techninis sprendinys, turintis įtaką pagaminamam energijos kiekiui ir saulės elektrinės efektyvumui. Grindžiant ekonominį naudingumą, saulės sekimo sistemos sprendinys gali būti vertinamas tuo atveju, jei jis buvo aiškiai deklaruotas ieškovės pasiūlyme. Kadangi ieškovė pasiūlyme nenurodė techninio sprendinio dėl saulės sekimo sistemos, nėra teisinio pagrindo remtis juo sprendžiant dėl ieškovės deklaruoto ekonominio pranašumo pagrįstumo.

72.       V. S. išvadoje taip pat remiamasi kitais nei pasiūlyme deklaruotais techniniais duomenimis. V. S. atliktuose modeliavimuose nurodoma, kad elektrinės stogas su šviesia PVC danga, tačiau ieškovė pasiūlyme šios techninės savybės nenurodė. Išvadoje taip pat daroma prielaida, kad generacijos moduliai dvipusiai, jų galia 440 Wp, tačiau ieškovės pasiūlyme nenumatyta, kad generacijos moduliai bus dvipusiai, o pasiūlyme deklaruota modulių galia – 435 W. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, V. S. išvada grindžiama techninėmis prielaidomis ir parametrais, kurie nebuvo nurodyti ieškovės galutiniame pasiūlyme, dėl saulės sekimo funkcijos, stogo dangos savybių, dvipusių fotovoltinių modulių naudojimo. Toks modeliavimo būdas lemia, kad išvada paremta ne pateikto pasiūlymo turiniu, o hipotetiniu sprendiniu. Be to, pats specialistas nurodo, kad vertinant generaciją nebuvo įtraukti išoriniai sistemos nuostoliai, todėl pateikti skaičiavimai atspindi palankiausias eksploatacines sąlygas. Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija nesiremia šio specialisto išvadoje pateiktais skaičiavimais.

73.       E. L. išvadoje pateikiami teiginiai apie elektros energijos poreikio padengimą iš objekto saulės elektrinės, tačiau nenurodoma jų apskaičiavimo metodika, pradiniai duomenys ar prielaidos, leidžiančios šiuos teiginius patikrinti. Be to, išvada nevertina elektros energijos vartojimo pasiskirstymo laike, joje nepateikiamas detalesnis vertinimas dėl nutolusios saulės elektrinės. Teisėjų kolegija taip pat nesiremia specialisto E. L. išvadoje pateiktais skaičiavimais.

74.       UAB „EE plius“ (duomenys neskelbtini) R. S. skaičiavimuose pateikiami preliminarūs rodikliai dėl objekto saulės elektrinėje pagaminamos energijos ir objekto energijos suvartojimo kas valandą. Teisėjų kolegija pažymi, kad net ir nekvestionuojant šių skaičiavimų teisingumo, nepateiktas šių skaičiavimų paaiškinimas, neaišku, kokių techninių sprendinių ir sąlygų pagrindu skaičiavimai atlikti, nepateikti duomenys ir (ar) skaičiavimai dėl nutolusios saulės elektrinės, todėl savaime šie skaičiavimai taip pat nepagrindžia ieškovės deklaruoto ekonominio pranašumo.

75.       Nors ieškovės pateiktų specialistų išvados, ypač V. S. išvada, atskleidžia tam tikras technines galimybes, jos (kiek remiasi saulės sekimo sprendiniu ar kitomis prielaidomis, nepateiktomis galutiniame pasiūlyme) negali būti laikomos pasiūlymo vertinimo pagrindu, nes reikštų pasiūlymo turinio papildymą ir vertinimą pagal po galutinio pasiūlymo pateikimo pakeistas prielaidas. Dėl visų ieškovės pateiktų specialistų skaičiavimų pažymima, kad tai, jog metinė elektros energijos generacija gali viršyti elektros objekto elektros energijos poreikį, dar savaime nereiškia, jog nereikės pirkti elektros energijos iš centralizuotų tinklų, nes galimi paros ir sezono elektros energijos pasiskirstymo netolygumai, į kuriuos skaičiavimuose neatsižvelgta.

76.       Teisėjų kolegija, vertindama ieškovės pateiktas specialistų išvadas ir skaičiavimus, atsižvelgia ir į tai, kad Statybos techninio reglamente STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“, taikomame projektuojant šildomų gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų (jų dalių) energinį naudingumą, 4.2 papunktyje numatyta, jog pastato (jo dalies) energinio naudingumo sertifikavimas – teisės aktų reglamentuota procedūra, apimanti pastato (jo dalies) energijos suvartojimo nustatymą, pastato (jo dalies) energinio naudingumo įvertinamą ir priskyrimą prie energinio naudingumo klasės, taip pat pastato (jo dalies) energinio naudingumo sertifikato išdavimą. Pastato (jo dalies) energinio naudingumo klasė nustatoma, be kita ko, vertinant pastate sunaudojamos energijos dalį iš atsinaujinančių išteklių (12 punktas). Pastato (jo dalies) naudingumo sertifikavimą atlieka ekspertas, turintis teisę atlikti pastatų energinio naudingumo sertifikavimą (4.3, 5.3, 58.2 papunkčiai). Pagal viešus duomenis nė vienas iš specialistų, kurių išvadomis remiasi ieškovė, skaičiavimų metu neturėjo pastatų energinio naudingumo sertifikavimo atestato (https://www.ssva.lt/registrai/penseat/penseatest_regmain_list.php?a=return). Atsižvelgdama į aptartus argumentus dėl specialistų išvadų trūkumų, taip pat į nustatytas aplinkybes dėl specialistų kvalifikacijos, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės pateikti įrodymai nepagrindžia jos galutiniame pasiūlyme deklaruotos P2 kriterijaus R2 parametro reikšmės – 0 kWh iš centralizuotų tinklų perkamos elektros energijos per metus.

77.       Kaip minėta, trečiasis asmuo į bylą pateikė UAB ,,EiCoSolution“, vadovaujant D. K., parengtą išvadą. Remiantis tiek UAB ,,EiCoSolution“ išvadoje pateiktais duomenimis, tiek viešai prieinamais duomenimis nustatyta, kad D. K. yra kvalifikuotas statybos inžinierius, turintis kelis kvalifikacijos atestatus, suteikiančius teisę eiti ypatingo statinio statybos ir techninės priežiūros vadovo, projekto dalies vadovo, vykdymo priežiūros vadovo bei ekspertizės vadovo pareigas įvairių statinių srityse (išskyrus branduolinės energetikos objektus), be to, turi pastatų energinio naudingumo sertifikavimo eksperto atestatą. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodomas argumentas dėl išvadą parengusio specialisto reikiamos kompetencijos neturėjimo nepagrįstas.

78.       Atkreipiamas dėmesys į tai, kad UAB ,,EiCoSolution“ išvadoje vertinamas atliktas, be kita ko, atsižvelgus į Pirkimo sąlygas, ieškovės pasiūlymą ir atsakovės sprendimą dėl ekonominio naudingumo vertinimo. Vertindama UAB ,,EiCoSolution“ pateiktas išvadas, teisėjų kolegija jomis remiasi kaip techniniu paaiškinimu, kokios pasekmės kyla iš pačios ieškovės galutiniame pasiūlyme deklaruotų sprendinių. Šiose išvadose konstatuojama, kad nesant elektros energijos kaupimo ir perteklinės energijos perdavimo į ESO tinklus mechanizmų, atsižvelgiant į Lietuvos klimatines sąlygas ir elektros energijos gamybos sezoniškumą, elektros energija gali būti panaudojama tik šviesiuoju paros metu, o nakties ir mažos generacijos laikotarpiais atsiranda objektyvus energijos deficitas. Pereinamuoju ir žiemos laikotarpiais net ir dienos metu dalis objekto elektros energijos poreikio neišvengiamai liks nepadengta, kadangi galutiniame pasiūlyme nenumatyti jokie techniniai mechanizmai, leidžiantys perkelti perteklinę vasaros generaciją į mažos generacijos laikotarpius. Teisėjų kolegija pažymi, kad galutiniame ieškovės pasiūlyme nenumatyti elektros energijos kaupimo ar perteklinės energijos perdavimo į ESO tinklus sprendiniai, o pagaminta elektros energija numatyta naudoti tik momentiniam vartojimui. 

79.       Įvertinęs byloje pateiktų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas pritaria UAB ,,EiCoSolution“ išvadoms, kurios atskleidžia pagrindinį ieškovės pasiūlymo trūkumą – nenurodytus techninius mechanizmus, kurie leistų pagrįsti 0 kWh iš centralizuotų elektros tinklų perkamos elektros energijos kiekio deklaraciją. Ieškovės galutiniame pasiūlyme deklaruotomis sąlygomis visa elektros energija, kurios suvartojimas nesutampa su saulės elektrinių generacija, negali būti padengiama pasiūlytais atsinaujinančiais energijos šaltiniais ir turi būti užtikrinama iš centralizuotų elektros tinklų. Vadinasi, priešingai nei nurodė ieškovė pasiūlyme, iš centralizuotų elektros tinklų perkamas elektros energijos kiekis nebus 0 kWh per metus.

80.       Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo prieštaravimus dėl UAB ,,EiCoSolution“ išvados, nurodydama, kad išvadoje vertinta, jog nutolusi saulės elektrinė yra be saulės sekimo funkcijos. Tačiau teisėjų kolegija šioje nutartyje jau minėjo, kad ieškovė galutiniame pasiūlyme nedeklaravo tokio techninio sprendinio. Ieškovės argumentai dėl specialisto netinkamai pritaikytų ESO sąlygų ir (ar) įkainių, netinkamai ir (ar) netiksliai apskaičiuotų saulės elektrinių pagaminamų elektros energijos kiekių bei objekto sunaudojamos energijos kiekio neturi teisinės reikšmės, nes pagal ginčo ribas pakanka įrodyti, jog iš centralizuotų elektros tinklų perkamas elektros energijos kiekis nebus 0 kWh per metus. Priešingai nei teigiama ieškovės apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas neprivalėjo nustatyti konkretaus elektros energijos kiekio, kurį atsakovė turėtų pirkti iš centralizuotų tinklų.

81.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovės pateiktus skaičiavimus, nurodytus sprendime dėl ekonominio naudingumo vertinimo ir atsiliepime į ieškinį, sutinka su ieškove tuo aspektu, kad atsakovės naudotas „saulėtų dienų / saulėtų valandų“ parametras nėra pakankamai tikslus fotovoltinės elektrinės generacijos prognozavimo metodas. Vis dėlto atkreipiamas dėmesys į tai, kad pasiūlymų vertinimo metu atsakovė buvo paprašiusi ieškovės pateikti konkrečius, patikrinamus skaičiavimus, pagrindžiančius ieškovės deklaruotą P2 kriterijaus R2 parametro reikšmę. Nors ieškovė teigia, kad atsakovė prašė tik užpildyti jos pateiktą lentelę, akcentuojama tai, jog atsakovė kreipėsi į ieškovę du kartus. Pirmąjį kartą, 2024 m. spalio 10 d., atsakovė prašė paaiškinti pasiūlymą, nurodant, kokios inžinerinės sistemos bus sumontuotos objekto žemės sklypo riboje, kurios užtikrins objekto elektros poreikius, ar nebus poreikio pirkti pagal sutartis iš centralizuotų tinkle dvylikos metų paslaugų teikimo laikotarpiu, apibūdinti pasiūlymą dėl dalyvio siūlomos nuotolinės saulės elektrinės, nurodant, koks siūlomas modelis dėl investicijų, valdymo, techninės priežiūros ir kita aktualia informacija. Ieškovei į šį paklausimą neatsakius, atsakovė kreipėsi į ieškovę antrą kartą (2024 m. lapkričio 7 d.), prašant pagrįsti pasiūlyme pateiktus energijos suvartojimo rodiklius papildomais ar patikslinančiais skaičiavimais ir užpildyti atsakovės pateiktą lentelę. Ieškovės argumentas, kad jai buvo apribota galimybė pateikti skaičiavimus atsakovės parengtoje lentelėje, atsižvelgiant į atsakovės prašymų turinį, atmetamas kaip nepagrįstas. Tuo tarpu atsakovės atlikti preliminarūs vertinimai negali būti traktuojami kaip pasiūlymo turinio pakeitimas, o atspindi bandymą patikrinti ieškovės deklaruotą pranašumą turimų duomenų ribose. Taip pat atmetamas ieškovės argumentas, kad atsakovė, kuri du kartus kreipėsi į ieškovę, prašydama paaiškinti (patikslinti) pasiūlymą, turėjo kreiptis į ieškovę dėl pasiūlymo paaiškinimo dėl tų pačių aplinkybių trečią kartą, nes tokiu būdu būtų pažeisti tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principai, ieškovei nepagrįstai sudarius galimybę koreguoti pasiūlymą ir kitų Pirkimo dalyvių atžvilgiu suteikti išskirtinę padėtį ieškovei (VPGSSĮ 28 straipsnio 4 dalis).

82.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartų motyvų visumą, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė neįrodė pasiūlyme deklaruotos P2 kriterijaus R2 parametro reikšmės pasiūlyme nurodytų techninių duomenų pagrindu. Vėlesnėje ginčo stadijoje pateikti modeliavimai ar paaiškinimai, grindžiami pasiūlyme nenurodytais sprendiniais (saulės sekimo sistema, energijos pasaugojimo (atidavimo) modelis ar papildoma infrastruktūra), negali būti laikomi galutinio pasiūlymo duomenimis, o jų įtraukimas reikštų pasiūlymo esmės pakeitimą, kuris viešųjų pirkimų procedūrose yra neleistinas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad tiekėjo deklaruojamų ir įrodinėjamų techninių savybių neatitiktis viešųjų pirkimų sąlygoms neretai reiškia neatitiktį de jure (teisinę), o ne de facto (faktinę). Net jei tiekėjo siūlomas objektas iš tiesų galėtų tenkinti nustatytus reikalavimus, tačiau tiekėjas tokių duomenų nenurodė pasiūlyme ar juos nurodė su esminiais trūkumais, jo pasiūlymas negali būti pripažintas atitinkančiu viešojo pirkimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-28/2013; 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-969/2019).

83.       Įvertinęs paminėtus duomenis, pirmosios instancijos teismas priėjo prie pagrįstos išvados, kad nėra pagrindo panaikinti perkančiosios organizacijos (atsakovės) 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimo dėl ieškovei skirto 0 balų pagal ekonominio naudingumo kriterijaus P2 parametrą R2, grąžinti ginčo šalis į prieš pažeidimą buvusią padėtį ir atlikti pakartotinį ieškovės pasiūlymo vertinimą.

84.       Ieškovė rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad jeigu teismas nuspręstų, jog ieškovei pagrįstai buvo skirta 0 balų, teismas turėtų aiškiai pasisakyti dėl tokio vertinimo pasekmių – turėtų patvirtinti, jog ieškovės pasiūlytas sprendinys neprivalėtų būti įgyvendinamas Pirkimo sutarties vykdymo metu. Atkreipiamas dėmesys, kad atmetus ieškovės reikalavimus, lieka galioti atsakovės sprendimas sudaryti pasiūlymų eilę Pirkime ir Pirkimo laimėtoju pripažinti trečiąjį asmenį. Atitinkamai, ieškovė nesudarys ir nevykdys Pirkimo sutarties, o, kaip teisingai pažymi trečiasis asmuo, teismas neanalizuoja ir nevertina hipotetinių situacijų, kadangi hipotetinių situacijų analizė teisių ir pareigų šalims nesukuria.

Dėl teismo ekspertizės

85.       Lietuvos apeliaciniam teismui suteikus galimybę pasisakyti šalims dėl teismo ekspertizės poreikio byloje, ieškovė ir trečiasis asmuo laikėsi pozicijos, kad nėra pagrindo skirti byloje ekspertizę. Atsakovė nurodė, kad išsiskiriant byloje pateiktoms specialistų išvadoms, ekspertizės paskyrimas būtų tikslingas.

86.       CPK 212 straipsnio 1 dalis nustato, kad siekiant išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai.

87.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad ekspertizės skyrimas turi būti pagrįstas ne spėjimu, bet teismo įsitikinimu, kad jos atlikimas yra tikslingas, atsižvelgiant į pagrindinį proceso tikslą – teisingai ir tinkamai išnagrinėti bylą, laikantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, kooperacijos ir kitų proceso principų pusiausvyros (CPK 2 straipsnis, 7 straipsnio 1 dalis, 8, 17, 21 straipsniai). Ekspertizės skyrimo klausimą teismas sprendžia ne tik vadovaudamasis CPK 212 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, bet ir bendraisiais teisės principais, atsižvelgdamas į šalių reikalavimus ir atsikirtimus, juos pagrindžiančių įrodymų pobūdį, taip pat įvertina galimą įtaką teisingam bylos išsprendimui. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-611/2016 34, 35 punktai).

88.       Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, teisingam ir tinkamam bylos išnagrinėjimui pakanka byloje esančių įrodymų ir teismo ekspertizės paskyrimas nėra būtinas. Įvertinus Pirkimo dokumentus, šalių į bylą pateiktus įrodymus, be kita ko, specialistų išvadas ir skaičiavimus, buvo nustatyti ieškovės atliktų skaičiavimų ir pateiktų specialistų išvadų trūkumai. Nenustačius trečiojo asmens UAB ,,EiCoSolution“ išvados trūkumų ir teisėjų kolegijai jai pritarus, papildomo specialiųjų žinių poreikio byloje nekilo. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismo ekspertizė neskiriama.

Dėl pirmosios instancijos teismo atlikto bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

89.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė patyrė 17 142,68 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą, o trečiasis asmuo – 18 876 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą ir 3 630  Eur už specialisto išvadą. Teismas nustatė, kad atsakovės ir trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidos už atskiras suteiktas paslaugas šiek tiek viršija Rekomendacijose nustatytus dydžius, tačiau, įvertinęs bylos apimtį, advokatų darbo laiko sąnaudas, paruoštų dokumentų turinį, skaičių ir apimtį, nusprendė, jog atsakovės bei trečiojo asmens prašomos priteisti atstovavimo išlaidos yra pagrįstos, todėl jas priteisė iš ieškovės.

90.       Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo trečiajam asmeniui priteistu bylinėjimosi išlaidų dydžiu, nurodydama, kad jis neatitinka trečiojo asmens veiksmų nagrinėjamoje byloje ir yra neproporcingai didelis. Ieškovės vertinimu, trečiasis asmuo šioje byloje neturi teisinio suinteresuotumo ir iš jos turėtų būti pašalintas, be to, trečiasis asmuo į bylą įtrauktas jo paties iniciatyva; trečiasis asmuo byloje pateikė mažiau procesinių dokumentų nei ieškovė; teismas nepagrįstai priteisė išlaidas už specialisto atliktą vertinimą, kuris yra nepagrįstas.

91.       Apeliacinės instancijos teismas nesutinka, kad trečiasis asmuo neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi. CPK 47 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva. Ieškovė akcentuoja, kad byloje nėra sprendžiami klausimai dėl trečiojo asmens pasiūlymo ar jo teisėtumo. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nėra tiesioginiai tarp šalių atsiradusio materialinio teisinio santykio subjektai, tačiau jie yra susiję materialiniais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtaką jų teisių apimčiai; jie dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje tam, kad išvengtų savo teisinės padėties pablogėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-701/2018). Trečiojo asmens pasiūlymas yra pripažintas Pirkimo laimėtoju. Ieškinio patenkinimo atveju, būtų grįžtama į Pirkimo procedūras ir iš naujo atliekamas pasiūlymų vertinimas, todėl bylos išsprendimas neabejotinai turi įtaką trečiojo asmens teisėms.

92.       Aplinkybė, kad trečiasis asmuo pats pateikė prašymą būti įtrauktam į bylą trečiuoju asmeniu, nepaneigia trečiojo asmens teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teisę į byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi ir byloje dalyvaujantys tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnio 2 dalis), tuo atveju, jeigu byloje yra priimamas jiems palankus sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-187-1075/2023 43 punktas). Trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, nepripažinimas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo subjektais neatitiktų trečiųjų asmenų instituto paskirties sudaryti sąlygas nurodytiems asmenims savarankiškai ginti savo teises ir interesus, užtikrinti galimybę spręsti civilines bylas operatyviai ir ekonomiškai. Taigi, nepaisant to, kurios šalies ar paties trečiojo asmens, ar teismo iniciatyva į procesą yra įtraukiami tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, jie turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. lapkričio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-1075/2024 36 punktas).

93.       Teisėjų kolegija nustatė, kad trečiasis asmuo 2025 m. vasario 6 d. teismui pateikė atsiliepimą į ieškinį, tačiau įvertinus jo turinį matyti, kad jame pateikti argumentai dėl tiek ieškinyje, tiek dublike nurodytų faktinių aplinkybių ir teisinių argumentų. Trečiasis asmuo 2025 m. vasario 25 d. teismui pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus su prašymu prijungti rašytinius įrodymus – UAB „EiCoSolution“ išvadą. Trečiasis asmuo 2025 m. vasario 28 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose išdėstė poziciją dėl ieškovės 2025 m. vasario 26 d. pateiktų rašytinių paaiškinimų ir su jais pateiktos V. S. išvados. Ieškovės argumentas, kad trečiasis asmuo, pateikdamas 2025 m. vasario 28 d. rašytinius paaiškinimus, nesąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis, nes jų pateikti nebuvo būtinybės, atmetamas. Trečiasis asmuo, susipažinęs su ieškovės 2025 m. vasario 26 d. rašytiniai paaiškinimais ir kartu su jais pateikta specialisto išvada, turėjo teisę dėl jų pateikti savo nuomonę (CPK 42 straipsnis). Ieškovės akcentuojama aplinkybė, kad ieškovė patyrė mažiau bylinėjimosi išlaidų nei trečiasis asmuo (17 000,26 Eur be žyminio mokesčio), savaime nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo trečiajam asmeniui priteistų bylinėjimosi išlaidų sumažinimui.

94.       Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš ieškovės trečiajam asmeniui 3 630 Eur už UAB „EiCoSolution“ išvados parengimą. Teismas vadovavosi išvada bei ja įrodinėjamomis aplinkybėmis, be to, jos buvo būtinos, siekiant atsikirsti į ieškovės įrodinėjamas aplinkybes dėl ieškovės deklaruoto ekonominio pranašumo (CPK 88 straipsnio 10 dalis).

95.       Teisėjų kolegijos įsitikinimu, ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo sumažinti pirmosios instancijos teismo trečiajam asmeniui iš ieškovės priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

96.       Apibendrindama šiame procesiniame sprendime nustatytas aplinkybes ir aptartus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime, teisingai įvertinęs bylos faktines aplinkybes ir pateiktus įrodymus, teisingai aiškinęs Pirkimo dokumentų sąlygas, priėjo prie pagrįstos išvados, jog ieškovė neįrodė deklaruoto ekonominio pranašumo, todėl pagrįstai ieškinį atmetė. Ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

97.       Teisėjų kolegija, paskirstydama šalių apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, nepriteisia didesnių nei Rekomendacijose nustatytų išlaidų, atsižvelgdama į tai, kad šalims atstovauja tie patys advokatai, kurie atstovavo ir pirmosios instancijos teisme; ginčo dalykas, šalių pozicijos ir reikšmingos faktinės aplinkybės buvo apibrėžtos bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, o šalių teisiniai argumentai apeliacinės instancijos teisme didesne dalimi grindžiami pirmosios instancijos teisme suformuota pozicija.

98.       Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

99.       Atsakovė pateikė prašymą priteisti 13 594,35 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, pagal 2025 m. balandžio 7 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. NOOR-2504-0162 ir 2025 m. gruodžio 31 d.  PVM sąskaitą faktūrą Nr. NOOR-2601-0205, kurias sudaro: 5 655 Eur (be PVM) išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, 30 Eur (be PVM) bei 45 Eur (be PVM) už prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą,1 470 Eur (be PVM) išlaidų už prašymo atnaujinti bylos procesą ir nesujungti bylų parengimą, 2 985 Eur (be PVM) už rašytinių paaiškinimų parengimą ir 1 050 Eur (be PVM) už prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimą parengimą. 

100.       Atsakovė nurodė, kad 2025 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitos faktūros dar nėra apmokėjusi. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad jeigu atstovavimo išlaidos nėra apmokamos iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, tai šių išlaidų realumui patvirtinti nurodytu terminu šalis teismui turi pateikti dokumentą, patvirtinantį jos susitarimą su advokatu dėl atstovavimo išlaidų apmokėjimo ateityje, tačiau šaliai nebūtina teismui pagrįsti atstovavimo išlaidų iki bylos išnagrinėjimo pabaigos neapmokėjimo priežasties. Tuo atveju, kai, teismui priimant galutinį sprendimą (nutartį), atstovavimo išlaidos šalies dar nėra apmokėtos, sprendžiant dėl šaliai priteistino iš bylą pralaimėjusios šalies atstovavimo išlaidų atlyginimo dydžio pagal Rekomendacijų 7 punktą, taikytinas koeficientas nustatomas pagal teismo sprendimo, kuriuo paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, priėmimo datą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024).

101.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kasacinio teismo praktiką, įvertinusi tai, kad sąskaitos apmokėjimo terminas iki bylos nagrinėjimo iš esmės (2026 m. sausio 20 d.) dar nebuvo pasibaigęs (sąskaitos apmokėjimo terminas pasibaigė 2026 m. sausio 23 d.), o atsakovės darbuotoja patvirtino, jog sąskaitą gavo ir nukreipė apmokėjimui, atsižvelgusi į atsakovės paaiškinimus, kad sąskaita bus apmokėta pagal šalių susitarimą, sąskaitoje patirtas išlaidas vertina kaip realias ir sprendžia dėl jų priteisimo.

102.       Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas valstybės įmonės Valstybės duomenų agentūros skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

103.       Atsakovės prašomos priteisti išlaidos mažinamos iki Rekomendacijose nustatytų: už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (2025 m. balandžio 7 d. PVM sąskaita faktūra apmokėta 2025 m. balandžio 22 d.) – 3 036,67 Eur (2 335,90 Eur x 1,3 (Rekomendacijų 8.11 papunktis)); už prašymo atnaujinti bylos procesą ir nesujungti bylų parengimą (neapmokėta 2025 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaita faktūra, todėl koeficientas nustatomas pagal šios nutarties priėmimo datą) – 971,04 Eur (2 427,60 Eur x 0,4 (Rekomendacijų 8.16 papunktis)); už rašytinių paaiškinimų parengimą (neapmokėta 2025 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaita faktūra, todėl koeficientas nustatomas pagal šios nutarties priėmimo datą) – 971,04 Eur (2 427,60 Eur x 0,4 (Rekomendacijų 8.16 papunktis)). Priteisiant išlaidas už prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo parengimą, atsižvelgiama į tai, jog teisiškai reikšmingas yra viso teismo proceso, o ne tarpinio jo etapo, rezultatas, todėl už šią teisinę paslaugą patirtos išlaidos taip pat priteisiamos, jas sumažinant iki Rekomendacijose nustatytų – 971,04 Eur (2 427,60 Eur x 0,4 (Rekomendacijų 8.16 papunktis)).

104.       Bylinėjimosi išlaidos už prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo parengimą nepriteisiamos. Pagrindą netenkinti šalies prašymo atlyginti už minėtų dokumentų parengimą patirtas išlaidas sudaro tai, kad nurodyti dokumentai yra daugiau techninio pobūdžio, o jų parengimas iš jos atstovo nepareikalavo specialių teisinių žinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-943/2023 64 punktas).

105.       Atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkinamas iš dalies ir iš ieškovės atsakovei priteisiamos 5 949,79 Eur (3 036,67 Eur + 971,04 Eur  + 971,04 Eur + 971,04 Eur) bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

106.       Trečiasis asmuo pateikė prašymą priteisti 15 679,66 Eur bylinėjimosi išlaidų pagal 2025 m. balandžio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 34933, 2025 m. gegužės 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 35640, 2025 m. birželio 12 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 36094 ir 2026 m. sausio 9 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 40611 ir jų apmokėjimo dokumentus, kurias sudaro: 7 500,06 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, 3 460,60 Eur už rašytinių paaiškinimų ir prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo parengimą, 289,43 Eur už prašymo dėl bylos sustabdymo parengimą ir 4 429,57 Eur už rašytinių paaiškinimų parengimą.

107.       Trečiojo asmens prašomos priteisti išlaidos mažinamos iki Rekomendacijose nustatytų: už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (2025 m. balandžio 22 d. PVM sąskaita faktūra apmokėta 2025 m. gegužės 7 d.) – 3 036,67 Eur (2 335,90 Eur x 1,3 (Rekomendacijų 8.11 papunktis)); už rašytinių paaiškinimų parengimą (2025 m. gegužės 30 d. PVM sąskaita faktūra apmokėta 2025 m. birželio 20 d.) – 934,36 Eur (2 335,90 Eur x 0,4 (Rekomendacijų 8.16 papunktis)); už rašytinių paaiškinimų parengimą (2026 m. sausio 9 d. PVM sąskaita faktūra apmokėta 2026 m. sausio 12 d.) – 971,04 Eur (2 427,60 Eur x 0,4 (Rekomendacijų 8.16 papunktis).

108.       Išlaidos už prašymo dėl bylos sustabdymo parengimą (289,43 Eur) neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių. Bylinėjimosi išlaidos už prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo parengimą nepriteisiamos.

109.       Trečiojo asmens prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkinamas iš dalies ir iš ieškovės jam priteisiamos 5 231,50 Eur (3 036,67 Eur + 934,36 Eur + 971,04 Eur + 289,43 Eur) bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a:

        Šiaulių apygardos teismo 2025 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

        Priteisti atsakovei biudžetinei įstaigai Lietuvos kalėjimų tarnybai, juridinio asmens kodas 288697120, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Amberola“, juridinio asmens kodas 305264697, 5 949,79 Eur (penkis tūkstančius devynis šimtus keturiasdešimt devynis eurus 79 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

        Priteisti trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „Spi 1“, juridinio asmens kodas 305693390, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Amberola“, juridinio asmens kodas 305264697, 5 231,50 Eur (penkis tūkstančius du šimtus trisdešimt vieną eurą 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                             Marius Bajoras

                                                                                     Dalia Kačinskienė

Jadvyga Mardosevič