Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [Ik-1328-602-2010].doc
Bylos nr.: Ik-1328-602/2010
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. I-1328-602/2010

Proceso Nr. 3-61-3-00499-2010-8

Procesinio sprendimo kategorija 11.9; 74.

 (S)

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Vilnius                                                                                                                 2010 m. birželio 4 d.

           

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos  Ruskan (kolegijos pirmininkė ir teisėja pranešėja), Broniaus Januškos ir Mildos Vainienės, sekretoriaujant Jolitai Varnaitei, dalyvaujant pareiškėjai J. Z. ir jos atstovui advokatui Pauliui Bružui, atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos atstovei Meilutei Saidienei,

            viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. Z. skundą atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Širvintų rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus ir

n u s t a t ė :

 

pareiškėja 2010-02-22 teismui padavė skundą, prašydama: 1) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2009-12-09 raštu Nr. (89)-1.2-3080-(3.31) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2010-01-29 raštu Nr. 3B-(7.5)-Z-834-96 priimtus sprendimus; 2) įpareigoti Vilniaus apskrities viršininką atkurti pareiškėjai nuosavybės teises į buvusio savininko V. Č. iki nacionalizacijos turėtą žemę, grąžinant ją natūra 2006-03-28 Širvintų rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-55 suformuotą žemės sklypą Nr. 16, Širvintų mieste, kurio plotas 0,337 ha (b. l. 1-4).

Nurodė, kad pareiškėjos tėvas V. Č. įstatymo nustatyta tvarka ir terminais pateikė prašymą atkurti jam nuosavybės teises į iki  nacionalizacijos valdytą 18 ha ploto žemę, esančią Širvintų miesto teritorijoje. 2008 m. su skundu pareiškėja kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama įpareigoti Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktorių suformuoti Širvintų mieste žemės sklypą, planuose pažymėtą Nr. 16 (0,337 ha) ir perduoti visus dokumentus Vilniaus apskrities viršininko administracijai grąžinimui natūra  (adm.byla Nr. I-792-437/2009). Širvintų rajono savivaldybės administracija atsiliepime nurodė, kad žemės sklypo Nr. 16 kadastriniai matavimai atlikti, sklypo planas suderintas, per posėdį dar kartą patvirtino, kad žemės sklypas bus grąžintas natūra. Dėl to pareiškėja 2009-05-21 skundo dalyje dėl reikalavimo dėl žemės sklypo Nr. 16 atsisakė ir administracinė byla šioje dalyje buvo nutraukta. 2009-06-25 Širvintų rajono savivaldybės administracija raštu Nr. 40-216 informavo, kad neprieštarauja, kad pareiškėjai būtų atkurtos nuosavybės teisės į minėtą žemės sklypą, bet Širvintų rajono žemėtvarkos skyrius nepriėmė G. Š. PĮ parengto žemės sklypo Nr. 16 kadastrinių matavimų bylų, motyvuojant tuo, kad tokio žemės sklypo detaliajame plane nėra. 2009-12-09 Vilniaus apskrities viršininkas nurodė, kad teritorija, kurioje yra dalis pareiškėjos paveldimos žemės, yra suplanuota detaliuoju planu, patvirtintu Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2003-04-24 sprendimu Nr. 33, detaliajame plane suprojektuotas 0,8132 ha žemės sklypas Nr. 24, todėl pareiškėjai turėtų būti atkurtos nuosavybės teisės į dalį šio sklypo bendrosios dalinės nuosavybės teise su valstybe. 0,337 ha sklypas Nr. 16 nėra suformuotas detaliajame plane, todėl derinti jo negali. Nacionalinė žemės tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, nurodė, kad skundas dėl natūra gražintino žemės sklypo negali būti nagrinėjamas, nes skundą tuo pačiu klausimu nagrinėja teismas. Pareiškėja pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2009-05-21 sprendimu dalį bylos nutraukus, šios dalies šalys neskundė. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas nenumato detalaus plano buvimo miesto teritorijoje, kaip būtinos sąlygos nuosavybės teisių atkūrimui. Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2006-03-28 sprendimu Nr. 1-55 buvo patvirtintas suformuotas laisvas neužstatytas žemės sklypas Nr. 16, kurio plotas 0,337 ha. Šis sprendimas yra galiojantis, todėl perdavus Vilniaus apskrities viršininkui suformuotą žemės sklypą ir su juo susijusią medžiagą, privalėjo priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

Per teismo posėdį pareiškėja ir jos atstovas prašė skundą tenkinti.

 

Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 53-55).

Nurodė, kad pareiškėjos prašomas panaikinti 2009-12-09 raštas nėra teisės aktas, o sprendimas šiuo klausimu nėra priimtas. Pareiškėja į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi 2007-11-20, šioje byloje (Nr. I-792-437/2009) Širvintų rajono savivaldybės administracija nurodė, kad žemės sklypo Nr. 16 kadastriniai matavimai atlikti, sklypo planas suderintas, tačiau nebuvo įvardyta, kad šis žemės sklypas nesuderintas su Vilniaus apskrities viršininko administracijos Širvintų rajono žemėtvarkos skyriumi. Pareiškėja reikalavimo, susijusio su šiuo žemės sklypu, atsisakė ir teismas bylą šioje dalyje nutraukė. Širvintų rajono savivaldybės administracija su apeliaciniu skundu 2009-06-02 kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, byla dar nėra išnagrinėta. Vilniaus apskrities viršininko administracija ginčijamu raštu informavo, kad pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 str., laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Pagal minėto įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 p., jeigu nustatytos turėto žemės sklypo ribos pagal teritorijos detalųjį planą sutampa su jau suprojektuotomis žemės sklypo ribomis arba pagal detalųjį planą suprojektuotas žemės sklypas yra piliečių turėtos žemės vietoje, šis žemės sklypas arba žemės sklypai grąžinami piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise. Kaip numatyta tvarkoje, savivaldybės administracijos direktorius žemės sklypų formavimą, kadastrinių matavimų rengimą organizuoja ir planus patvirtina ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo pateikimo dienos ir kartu su kitais dokumentais pateikia žemėtvarkos skyriui. Širvintų rajono tarybos 2003-04-24 sprendimu Nr. 33 patenka teritorija, kurioje yra dalis ir pareiškėjos paveldimos žemės. Šiame detaliajame plane suprojektuotas 0,8132 ha žemės sklypas Nr. 24, todėl pareiškėjai turėtų būti atkurtos nuosavybės teisės į dalį šio sklypo, registruojant jį bendrosios nuosavybės teise kartu su valstybe. Ginčijamas žemės sklypas nėra suformuotas detaliajame plane, o tik patvirtinta žemės sklypo schema, todėl šio sklypo plano derinti negalima. Širvintų rajono žemėtvarkos skyriui pateiktas sklypo planas buvo nepatvirtintas Širvintų rajono savivaldybės direktoriaus. Pateikus nustatyta tvarka patvirtintus dokumentus, bus sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjai. 

Per teismo posėdį atsakovo atstovė prašė skundo netenkinti.

 

Trečiasis suinteresuotas asmuo Širvintų rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra (b. l. 43).

Nurodė neprieštaraujanti, kad pareiškėjai būtų atkuriamos nuosavybės teisės į žemės sklypą Nr. 16 (0,337 ha), esantį (duomenys neskelbtini) Širvintų m., natūra. Šio žemės sklypo kadastriniai matavimai yra atlikti, sklypo planas suderintas su atitinkamomis institucijomis.

Teismo posėdyje trečiasis suinteresuotas asmuo nedalyvavo.

 

Skundas netenkintinas.

Pareiškėja šioje byloje siekia išspręsti ginčą, atsiradusį tarp pretendentų (ar įpėdinių) atkurti nuosavybės teises į iki nacionalizavimo nuosavybės teise valdytą žemę ir institucijų, kompetentingų spręsti nurodytą klausimą pagal 1997-07-01 Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą Nr. VIII-359 (toliau - Įstatymas) ir 1997-09-29 Vyriausybės nutarimu Nr. 1057 patvirtintą Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarką (toliau - Tvarka).

 

Prašymą atkurti nuosavybes teises į iki 1940 m. nacionalizacijos Širvintose turėtą 18 ha ploto žemę pateikė V. Č. 2004-06-01 Vilniaus apskrities viršininko sprendimu Nr. 2.10-89401-136 V. Č. vardu atkurtos nuosavybės teisės į 0,6343 ha žemės, grąžinant natūra du 0,3043 ha ir 0,33 ha ploto žemės sklypus Širvintose, (duomenys neskelbtini). 2004-12-22 Vilniaus apskrities viršininko sprendimu Nr. 2.10-89401 V. Č. vardu atkurtos nuosavybės teisės į 1,4363 ha žemės, grąžinant natūra devynis sklypus (duomenys neskelbtini) 25, 27, 29, 18 ir Širvintų mieste sklypus Nr. 31, 32, 33, 37. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007-09-21 nutartimi civ. byloje Nr. 3K-3-324/2007 konstatavo, kad pareiškėja įgijo V. Č. nuosavybės teisių atkūrimo reikalavimo teisę į 1,7585 ha žemės; pripažino nuosavybės teisę į minėtais Vilniaus apskrities viršininko sprendimais atkurtus V. Č. vardu žemės sklypus.

 

2006-03-28 Širvintų rajono savivaldybės taryba sprendimo Nr. 1-55 nusprendė patvirtinti laisvus (neužstatytus) žemės sklypus Širvintų mieste (b. l. 46):

1. žemės sklypą Nr. 16 (0,337 ha);

2. žemės sklypą Nr. 17 (0,266 ha).

2007-09-25 Širvintų rajono savivaldybės taryba sprendimu Nr. 1-134 pripažino netekusiu galios Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2006-03-28 sprendimo Nr. 1-55 2 punktą (žemės sklypą Nr. 17 (0,266 ha)).

Remiantis 2009-05-21 Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu adm. byloje Nr. I-792-437/2009, pareiškėja teismui padavė skundą dėl 2007-09-25 Širvintų rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-134 panaikinimo ir įpareigojimo suformuoti žemės sklypus, tarp jų ir žemės sklypą Nr. 16. Byla dalyje dėl reikalavimo dėl žemės sklypo Nr. 16 nutraukta, pareiškėjai atsisakius šio skundo reikalavimo (b. l. 12-30). Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, byla šiuo metu nagrinėjama Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.

 

2009-06-25 Širvintų rajono savivaldybės administracija raštu Nr. 40-216, išnagrinėjusi 2009-05-06 prašymą dėl žemės sklypo grąžinimo Širvintų mieste, informavo, kad Širvintų rajono savivaldybės administracija neprieštarauja, kad pareiškėjai natūra būtų atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą Nr. 16 (0,337 ha), esantį (duomenys neskelbtini) Širvintų mieste, tačiau Širvintų rajono žemėtvarkos skyrius nepriėmė parengtų šio žemės sklypo kadastrinių matavimo bylų, motyvuodami tuo, kad tokio žemės sklypo detaliajame plane nėra. Taip pat nurodė, kad šiuo metu baigiami rengti nauji grąžintino žemės sklypo kadastriniai matavimai, kurio plotas pagal patvirtintą 8,43 ha teritorijos detalųjį planą yra 0,8132 ha (b. l. 8).

2009-08-06 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Širvintų rajono žemėtvarkos skyrius raštu Nr. S-519 informavo, kad laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Apskrities viršininkas sprendimą atkurti nuosavybės teisę į žemę, iki 1995-06-01 buvusią miestams priskirtose teritorijose, natūra priima pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus. Kadangi pateiktos kadastrinių matavimų bylos neatitiko nurodyto reikalavimo, bylos nebuvo suderintos (b. l. 12).

2009-12-09 Vilniaus apskrities viršininkas raštu Nr. (89)-1.2-3080-(3.31) informavo, kad teritorija, kurioje yra dalis pareiškėjos paveldimos žemės, yra suplanuota detaliuoju planu, patvirtintu Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2003-04-24 sprendimu Nr. 33. Šiame plane yra suprojektuota 0,8132 ha žemės sklypas Nr. 24. Todėl pareiškėjai turi būti atkurtos nuosavybės teisės į dalį šio žemės sklypo, registruojant jį bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su valstybe. Pažymėjo, kad 0,337 ha sklypo Nr. 16 nėra suformuota detaliajame plane (patvirtinta tik sklypo schema), todėl derinti šio plano negalima. Be to, pateikiami planai turi būti patvirtinti savivaldybės direktoriaus. Pažymėjo, kad Širvintų rajono savivaldybės administracija 2009-01-26 raštu Nr. 40-17 informavo pareiškėją apie kitus galimus grąžinti natūra žemės sklypus (b. l. 15-16).

2010-01-29 Nacionalinė žemės tarnyba raštu Nr. 3B-(7.5)-Z-834-96 nurodė, kad vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 23 str. 6 d., jeigu paaiškėja, kad pradėjus administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra sustabdoma, kol teismas išnagrinės skundą. Širvintų rajono savivaldybės taryba apskundė 2009-05-21 Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą adm. byloje Nr. I-792-437/2009, todėl pareiškėjos skundas Nacionalinėje žemės tarnyboje negali būti nagrinėjamas (b. l. 19-20).

 

Nagrinėjamoje byloje turi būti sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 2006-03-28 Širvintų rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-55 patvirtintą kaip laisvą (neužstatytą) žemės sklypą Nr. 16 nurodytą prie šio sprendimo pridedamoje schemoje (plotas 0,337 ha), esantį Širvintų mieste, grąžinant šį žemės sklypą pareiškėjai natūra.

 

1997-07-01 Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 (toliau – Atkūrimo įstatymas) 5 str. 2 d. 1 p. nustatyta, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Grąžinamos natūra laisvos (neužstatytos) žemės plotas sumažinamas iki 1 ha ploto žemės sklypo dydžio, jeigu jame yra suprojektuoti žemės sklypai, perduodami neatlygintinai piliečiams individualiai statybai pagal šio straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jų negalima suprojektuoti kitose miesto teritorijose dėl laisvos (neužstatytos) žemės šiame mieste trūkumo. Laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Analogiškos nuostatos įtvirtintos 1997-09-29 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – Tvarka) 34 punkte.

Tvarkos 106 p. nustatyta, kad piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose, nagrinėja turto buvimo vietos žemėtvarkos skyriai. Apskrities viršininkas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose, natūra priima pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus. Savivaldybės administracijos direktorius per mėnesį nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo pateikimo žemėtvarkos skyriui pagal nustatytąja tvarka patvirtintus teritorijos detaliuosius planus pateikia informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal šio įstatymo 12 straipsnio 3 punktą nepriskirta valstybės išperkamai žemei, o tuo atveju, kai teritorijos detalusis planas nepatvirtintas arba jo nėra, – apie detaliai nesuplanuotas miesto teritorijas.

Jeigu nustatytos turėto žemės sklypo ribos pagal teritorijos detalųjį planą sutampa su jau suprojektuotomis žemės sklypo (-ų) ribomis arba pagal teritorijos detalųjį planą suprojektuotas žemės sklypas (-ai) yra piliečio turėtos žemės vietoje, šis žemės sklypas arba žemės sklypai grąžinami piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise. Jeigu į jau suprojektuotą pagal teritorijos detalųjį planą žemės sklypą (išskyrus jau suprojektuotus žemės sklypus individualiai statybai) patenka tik dalis turėtos žemės, piliečiui (-iams) grąžinama nustatyta žemės sklypo dalis arba dalys, likusią žemės sklypo dalį suteikiant piliečiui (-iams) nuosavybėn neatlygintinai pagal šios tvarkos 37 punkte nustatytą eilę arba registruojant šį žemės sklypą bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su valstybe.

Savivaldybės administracijos direktorius žemės sklypų formavimą, kadastrinių matavimų rengimą organizuoja ir šių žemės sklypų planus patvirtina ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo pateikimo dienos ir kartu su kitais dokumentais (duomenimis) pateikia juos žemėtvarkos skyriui.

 

2003-04-24 Širvintų rajono savivaldybės taryba sprendimu Nr. 33 patvirtino 8,43 ha teritorijos Širvintų mieste detalųjį planą, kuriuo suprojektuotas 0,8132 ha žemės sklypas pažymėtas Nr. 24, detaliojo plano priede nurodyta, kad ši teritorija formuojama bendro naudojimo želdynams, tvenkiniui, įrengti bei infrastruktūros įrenginiams (siurblinei) įrengti (b. l. 48-51). Nustatyta, kad dalis buvusio savininko V. Č. nuosavybės teise turėtos žemės patenka į minėtą 0,8132 ha žemės plotą.

Remiantis Atkūrimo įstatymo 12 str. 3 p., valstybės išperkama ir natūra negrąžinama žemė, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintinuose detaliuosiuose planuose yra užimta rekreacijos teritorijų, savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų komunalinio ūkio, socialinių, švietimo, kurortinio gydymo, rekreacijos, reabilitacijos, poilsio tikslams skirtų objektų, kurių svarbą vietos bendruomenei savo sprendimu pripažįsta savivaldybės taryba, eksploatacijai ir bendram (viešam) naudojimui. Iš Atkūrimo įstatymo 12 str. 3 p. išvardytų sąlygų matyti, kad dauguma jų žemės išpirkimą sieja su teritorijos detaliu suplanavimu objektams ir veiklai, skirtai tenkinti ir užtikrinti visuomenės ar jos dalies interesams. Teritorijos detalus suplanavimas tokiems objektams ir veiklai sudaro pagrindą konstatuoti visuomenės ar jos dalies interesą turėtos žemės atžvilgiu. 

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką (2003 m. kovo 25 d. administracinė byla Nr. A11-263-03, 004 m. kovo 29 d. administracinė byla Nr. A7 -276-04, 2005 m. liepos 5 d. administracinė byla Nr. A10-789-05 ir kt.), jeigu yra požymių, kad prašomas grąžinti natūra žemės sklypas turi visuomenės poreikį (pvz., toks poreikis įžvelgiamas iš miesto bendrojo plano), o teritorijos, kurioje yra šis sklypas, detalusis planas dar nėra patvirtintas, žemės grąžinimas natūra nėra galimas, kol toks detalusis planas bus patvirtintas ir jame nebus atitinkamos nuorodos į apibūdinančias visuomenės poreikį aplinkybes, išvardintas Atkūrimo įstatymo 12 str. 3 p.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad žemės poreikis visuomenei patvirtinamas vieninteliu įstatyme nustatytu teisiniu pagrindu - įstatymų nustatyta tvarka patvirtintu detaliuoju planu.

Detalusis planas, patvirtintas 2003-04-24 Širvintų rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 33, kuriuo buvo suformuotas žemės sklypas Nr. 24, yra nenuginčytas ar nepakeistas, todėl galiojantis, ir formuojant ginčytiną žemės sklypą turi būti vadovaujamasi detaliuoju planu patvirtintais šios teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimais. Šiame detaliajame plane žemės sklypas Nr. 16 (0,337 ha) suformuotas nėra. Pažymėtina, kad 2006-03-28 Širvintų rajono savivaldybės taryba sprendimo Nr. 1-55 1 punktu patvirtino laisvą (neužstatytą) žemės sklypą Nr. 16 (0,337 ha) pagal žemės sklypo schemą. Tačiau nurodytos schemos patvirtinimas nepakeičia ir negali pakeisti detaliojo plano. Detaliuoju planu suplanuotos teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas galėjo būti pakeistas keičiant teritorijų planavimo dokumentą teisės aktų nustatyta tvarka (Teritorijų planavimo įstatymo 23, 26 str.). Be to, detaliojo teritorijos planavimo objektu buvo miesto teritorijos dalis, bet ne sklypo ar sklypų grupės (Teritorijų planavimo įstatymo 19 str.). Dėl to, detaliuoju planu yra nurodytos projektuojamos sklypų ribos. Dėl nurodytų motyvų, ginčijamu atveju savivaldybės administracijos direktoriaus turėjo būti nustatytos detaliajame plane nurodyto sklypo ribos bei nustatyti kiti pagal Tvarkos 106 p. privalomi duomenys. Pagal aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, savivaldybės administracijos direktorius tvirtina žemės sklypų planus ir kartu su kitais dokumentais teikia žemėtvarkos skyriui. Nesant savivaldybės administracijos direktoriaus suformuoto sklypo nuosavybės teisių grąžinimui, negali būti vykdomas nuosavybės teisių atkūrimo procesas į pareiškėjos nurodytą sklypą. Pareiškėjos nurodyto dydžio sklypas nėra ir suprojektuotas detaliajame plane, todėl taip pat negali būti nustatytas įpareigojimas atkurti nuosavybės teises į 0,337 ha žemės sklypą kaip į atskirą nekilnojamojo turto objektą. Dėl to pagrįsti atsakovo argumentai, jog gali būti sprendžiamas klausimas tik dėl nuosavybės teisių atkūrimo bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su valstybe į visą detaliuoju planu suprojektuotą žemės sklypą. Atsižvelgiant į tai, kad žemėtvarkos skyriui pateiktas G. Š. PĮ parengtas žemės sklypo Nr. 16 (0,337 ha) planas (b. l. 24) neatitiko minėto detaliojo plano duomenų, Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus nebuvo patvirtintas, kadastrinių matavimų bylos nebuvo suderintos ir atitinkamas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas teisėtai.

 

Pažymėtina, kad pareiškėja, formuluodama skundo dalyką, neteisingai nurodo, kad skundžiami raštai yra administraciniai sprendimai, ir prašo juos panaikinti.

Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos patvirtina, kad kreiptis į administracinį teismą galima dėl neteisėto viešojo admnistravimo subjekto veiksmo, dėl įpareigojimo atlikti veiksmą, dėl sprendimo panaikinimo arba dėl įpareigojimo priimti administracinį sprendimą (ABTĮ 15 str., 22 str., 88 str.).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. 14 p. nustatyta, kad individualus teisės aktas yra vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei. Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1, 2 d. yra nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos; individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.

Atsižvelgiant į paminėtas nuostatas, darytina išvada, kad esminis individualaus administracinio akto požymis – konkrečių teisinių pasekmių nustatymas tam tikram asmeniui arba jų grupei. Todėl ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims sukelia atitinkamas teisines pasekmes. Pareiškėjos prašomais panaikinti skundžiamais raštais pareiškėjai nėra nustatomos teisės ar pareigos, yra atsisakoma atlikti veiksmus.

Teisės akto priskyrimo administraciniam aktui klausimas yra sprendžiamas ne vien pagal teisės akto pavadinimą, jame nurodytą apskundimo tvarką, ar jame vartojamas sąvokas, bet pagal tikrąjį teisės akto turinį, nustatomą pagal administraciniam sprendimui būdingus požymius.

Dėl nurodytų motyvų, darytina išvada, kad skundžiami raštai pagal savo turinį nėra individualūs administraciniai sprendimai, todėl negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Teisme yra nagrinėtinos administracinės bylos dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo; teisės aktai turėtų būti suprantami kaip tokie teisės aktai arba veiksmai, kurie sukuria asmenims teisines pasekmes; nesant dokumente viešojo administravimo subjekto valinio pobūdžio patvarkymų, šis dokumentas nedaro įtakos asmens teisėms ir pareigoms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-03-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-613/2008). Ginčijamuose raštuose buvo nurodyta informacija dėl atsisakymo atlikti veiksmus, todėl teisme turi būti reiškiamas reikalavimas tik dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Galimybė teismine tvarka nuginčyti administracinius aktus, juose nustatytus faktus ar pateikiamus teisinius vertinimus priklauso nuo teisminio nagrinėjimo dalyko administracinėje byloje, nuo to, ar skundžiamas dokumentas yra individualus administracinis aktas, kokio pobūdžio institucijų veiksmai ar neveikimas yra skundžiami. Bylos priskirtinumas administraciniam teismui klausimas sprendžiamas vadovaujantis administracinio sprendimo bei skundžiamų viešojo administravimo subjektų veiksmų ar atsisakymo atlikti tokius veiksmus priskyrimo nurodytoms kategorijoms pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 1999-01-14 įstatymą Nr. VIII-1029, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo 1999-06-17 įstatymą Nr. VIII-1234, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintas Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisykles, atitinkamos srities specialius įstatymus bei juos įgyvendinančius teisės aktus. Pagal nurodytą teisinį reglamentavimą skundžiami aktai nelaikytini individualiais administraciniais aktais.

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 d. 1 p., 127 str.,                                                        

                                                          n u s p r e n d ė:

 

pareiškėjos J. Z. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

 

Teisėjai                                                                                                 Bronius Januška

 

 

 

 

                                                                                     Veslava Ruskan

 

 

 

 

 

                                                                                     Milda Vainienė