Administracinė byla Nr. AS-653-822/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01546-2014-8

Procesinio sprendimo kategorija 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. spalio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Klaipėdos apygardos teismo prašymą atsakovui Klaipėdos rajono savivaldybės tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims akcinei bendrovei „Klaipėdos vanduo“, uždarajai akcinei bendrovei „Agrovet“, dėl norminio teisės akto ištyrimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:             

I.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 12 d. sprendimu išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. I-536-342/2015 pagal pareiškėjo Klaipėdos apygardos teismo prašymą atsakovui Klaipėdos rajono savivaldybės tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims akcinei bendrovei „Klaipėdos vanduo“, uždarajai akcinei bendrovei „Agrovet“, atmetė pareiškėjo prašymą dėl norminio teisės akto – Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2010 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu Nr. T11-613 patvirtinto Kainos už padidėjusią ir specifinę nuotekų taršą skaičiavimo ir taikymo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) ištyrimo. Teismas pripažino, jog šio Aprašo 5; 9.1.1;  9.1.4; 9.2; 9.3; 9.5; 9.7; bei Aprašo priedo 1–4 punktų nuostatos neprieštarauja Geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo įstatymo 22 straipsnio 5 dalies nuostatoms dėl kainų derinimo su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija, o norminės administracinės bylos dalį dėl Aprašo 5; 9.1.1;  9.1.4; 9.2; 9.3; 9.5; 9.7; bei aprašo priedo 1–4 punktų nuostatos prieštaravimo Geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo įstatymo 22 straipsnio 3, 4, 5 dalims nutraukė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. gegužės 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-699-492/2016 pagal trečiojo suinteresuotojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 12 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-536-342/2015 pašalino iš administracinėje byloje dalyvaujančių asmenų akcinę bendrovę „Klaipėdos vanduo“ ir uždarąją akcinę bendrovę „Agrovet“ bei apeliacinį procesą nutraukė kaip paduotą nedalyvaujančio byloje asmens dėl teismo sprendimo, kurio poveikis yra nukreiptas į neapibrėžtą subjektų ratą ir netapatintinas su sprendimo individualaus ginčo byloje poveikiu (ABTĮ 133 str., 134 str. 3 d. 2 p.).

Teismas pažymėjo, kad norminę bylą nagrinėjantis teismas atlieka norminio administracinio akto teisėtumo kontrolės funkciją ir nieko nesprendžia dėl suinteresuotųjų asmenų subjektinių teisių gynimo. Norminio administracinio akto teisėtumo kontrolės proceso ypatybė yra tai, kad jo rezultatas turi poveikį teisėms ir pareigoms neribotam subjektų ratui – t. y. visiems, kuriem kvestionuojamas norminis administracinis aktas gali būti pritaikytas. Tokia situacija nėra tapati teismo sprendimo individualaus pobūdžio ginče priėmimui, kai daromas poveikis konkretaus teisinio santykio dalyvių teisėms ir pareigoms. Taigi poveikis akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“ individualių teisių ir pareigų apimčiai sietinas ne su norminio administracinio akto teisėtumo kontrolės proceso rezultatu, bet su civilinio ginčo išsprendimu. Pažymėtina, kad šie asmenys nėra subjektai, galintys savarankiškai teikti prašymus dėl norminių administracinių aktų ištyrimo, jiems įstatymo leidėjas numatė teisę reikšti atitinkamą prašymą ir kartu galimybę teikti savo argumentus individualų ginčą nagrinėjančiam teismui dėl kreipimosi ištirti norminio administracinio akto teisėtumą. Jie taip pat nėra subjektai, dalyvaujantys (sprendžiantys) dėl konkrečių norminių aktų priėmimo. Apibendrinant darytina išvada, kad nėra teisinių nei faktinių prielaidų įtraukti individualaus civilinio ginčo šalis akcinę bendrovę „Klaipėdos vanduo“ ir uždarąją akcinę bendrovę „Agrovet“ į norminės bylos nagrinėjimo procesą trečiaisiais suinteresuotaisiais asmenimis. Atsižvelgdama į tai apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad trečiaisiais suinteresuotais asmenimis akcinė bendrovė „Klaipėdos vanduo“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Agrovet“ į norminės bylos nagrinėjimą buvo įtraukti nesant įstatyme nustatyto procesinio pagrindo. Šių subjektų nepagrįstas įtraukimas į norminės bylos procesą negali būti pagrindu jiems suteikti procesines teises, kuriomis gali disponuoti tik pagrįstai ir teisėtai dalyvaujantys administracinės bylos procese asmenys, taigi ir pateikti apeliacinį skundą.

II.

Akcinė bendrovė „Klaipėdos vanduo“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su prašymu priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“ 1 300 Eur atstovavimo išlaidų, patirtų administracinėje byloje Nr. I-536-342/2015. Detalizavo, jog 1 000 Eur sumokėta advokatui už dviejų atsiliepimų į Klaipėdos apygardos teismo prašymą ir patikslintą prašymą parengimą bei dalyvavimą teismo posėdžiuose pirmosios instancijos teisme, be to, 300 Eur – už atsiliepimo į uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“ apeliacinį skundą parengimą. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-541-460/2014, 2014 m. lapkričio 7 d. nutartimi patenkino būtent uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“ 2014 m. rugsėjo 19 d. pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo ir kreipimosi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą dėl norminio akto ištyrimo, be to, būtent uždaroji akcinė bendrovė „Agrovet“ pateikė apeliacinį skundą administracinėje byloje dėl norminio akto ištyrimo, todėl ir bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“.

Uždaroji akcinė bendrovė „Agrovet“ 2016 m. gegužės 20 d. atsiliepimu į akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą nurodė, kad su prašymu nesutinka ir prašo jį atmesti. Teigė, kad šiuo atveju tiek uždaroji akcinė bendrovė „Agrovet“, kuri pati patyrė nemenkas atstovavimo išlaidas, tiek akcinė bendrovė „Klaipėdos vanduo“ nepagrįstai byloje dalyvavo kaip tretieji suinteresuoti asmenys, be to, akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ teisės nebuvo patenkintos ar apgintos, todėl nėra pagrindo tenkinti prašymo.

III.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 27 d. nutartimi akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ 2016 m. gegužės 12 d. prašymo dalį dėl 1 000 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme administracinėje byloje Nr. I-536-342/2015, atlyginimo priteisimo atmetė kaip nepagrįstą, o šio prašymo dalį dėl 300 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme administracinėje byloje Nr. A-699-492/2016, atlyginimo priteisimo perdavė nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog akcinė bendrovė „Klaipėdos vanduo“ 2016 m. gegužės 12 d. prašymu, be kita ko, prašė priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“ bylinėjimosi išlaidas patirtas pirmosios instancijos teisme administracinėje byloje Nr. I-536-342/2015, t. y. 1 000 Eur, sumokėtus advokatui už dviejų atsiliepimų į Klaipėdos apygardos teismo prašymą ir patikslintą prašymą parengimą bei dalyvavimą teismo posėdžiuose.

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalies nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Be to, toks laimėjimas siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu. Nagrinėjamu atveju įsiteisėjęs Klaipėdos apygardos administracinis teismo 2015 m. gegužės 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-536-342/2015 nėra siejamas su buvusio trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“ veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu, todėl uždaroji akcinė bendrovė „Agrovet“ ABTĮ 44 straipsnio 1 dalies prasme nelaikytina kita šalimi, iš kurios turi teisę gauti savo išlaidų atlyginimą proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Norminę bylą nagrinėjantis teismas atlieka norminio administracinio akto teisėtumo kontrolės funkciją ir nieko nesprendžia dėl suinteresuotųjų asmenų subjektinių teisių gynimo. Norminio administracinio akto teisėtumo kontrolės proceso ypatybė yra tai, kad jo rezultatas turi poveikį teisėms ir pareigoms neribotam subjektų ratui – t. y. visiems, kuriems kvestionuojamas norminis administracinis aktas gali būti pritaikytas. Tokia situacija nėra tapati teismo sprendimo individualaus pobūdžio ginče priėmimui, kai daromas poveikis konkretaus teisinio santykio dalyvių teisėms ir pareigoms. Taigi poveikis akcinei bendrovei „Klaipėdos vanduo“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Agrovet“ individualių teisių ir pareigų apimčiai sietinas ne su norminio administracinio akto teisėtumo kontrolės proceso rezultatu, bet su civilinio ginčo išsprendimu. Teismas padarė išvadą, kad išnagrinėjus bylą dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo, ABTĮ 44 straipsnio 5 dalies prasme negali būti patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų, nagrinėjamu atveju buvusio trečiojo suinteresuoto asmens – akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“, teisės.

Teismas taip pat nustatė, jog akcinė bendrovė „Klaipėdos vanduo“ prašė priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“ bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme administracinėje byloje Nr. I-536-342/2015, t. y. 300 Eur, sumokėtus advokatui už atsiliepimo į uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“ apeliacinį skundą parengimą. Remdamasis nuoseklia administracinių teismų praktika, kad bylinėjimosi išlaidos gali būti paskirstytos tik to teismo ir toje byloje, kurioje jos atsirado, ir atsižvelgęs į tai, kad akcinė bendrovė „Klaipėdos vanduo“ prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikimą, pirmosios instancijos teismas šią prašymo dalį perdavė nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

IV.

Akcinė bendrovė „Klaipėdos vanduo“ 2016 m. gegužės 31 d. pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 27 d. nutarties dalį dėl 1 000 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo priteisimo, ir priimti naują sprendimą – priteisti akcinei bendrovei „Klaipėdos vanduo“ iš uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“ 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas neišaiškino kas yra šalis, laimėjusi konkrečią bylą, nors tai yra svarbiausia aplinkybė, grindžianti bylinėjimosi išlaidų priteisimą. Akcentuoja, jog suinteresuotumą (iš esmės) administracinės bylos baigtimi turėjo būtent suinteresuoti asmenys, t. y. uždaroji akcinė bendrovė „Agrovet“ ir akcinė bendrovė „Klaipėdos vanduo“. Pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas joje dalyvaujančių asmenų, t. y. akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ naudai ir uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“ nenaudai. Šios aplinkybės turėjo būti teisingai įvertintos, sprendžiant klausimą dėl ABTĮ 44 straipsnio 1 dalies taikymo. Jos sudaro pagrindą reikalavimui, kad uždaroji akcinė bendrovė „Agrovet“ atlygintų akcinei bendrovei „Klaipėdos vanduo“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymi, jog teismas nepagrįstai vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS822-485/2010, nes nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo pateikto pavyzdžio. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog jis nieko nesprendė dėl suinteresuotų asmenų subjektinių teisių gynimo. Su tokia nuomone bendrovė nesutinka, nes būtent pirmosios instancijos teismas pripažino uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“ ir akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ suinteresuotumą administraciniame ginče ir dėl to patraukė šiuos abu asmenis dalyvauti byloje kaip suinteresuotus asmenis.

Atsakovas Klaipėdos rajono savivaldybės taryba atsiliepime sutinka su akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ atskiruoju skundu ir pažymi, kad iš uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“ turėtų būti priteista akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ naudai 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Uždaroji akcinė bendrovė „Agrovet“ atsiliepime nurodo, jog su akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti. Pažymi, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir teigia, jog akcinė bendrovė „Klaipėdos vanduo“ nepagrįstai byloje dalyvavo kaip trečiasis suinteresuotas asmuo, be to, jos teisės nebuvo administracinėje byloje patenkintos ar apgintos, nes byloje buvo sprendžiama dėl visuotinę reikšmę turinčio norminio akto teisėtumo, o ne dėl individualių (subjektinių) akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ teisių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 27 d. nutarties dalis, kuria atmestas akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“.

Pažymėtina, kad atskirasis skundas nagrinėjamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu (toliau – ir ABTĮ (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029)), galiojusiu iki 2016 m. birželio 30 d. (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

Nagrinėdama byloje iškilusį klausimą teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį, kad kaip patvirtina nuosekli Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimai nėra tarp šalių vykstančio materialinio teisinio pobūdžio ginčo dalis, kita vertus, šie klausimai yra glaudžiai susiję, nes administracinės bylos baigtis dėl tarp šalių vykstančio materialinio teisinio pobūdžio ginčo nulemia bylinėjimosi išlaidų priteisimą ir jų paskirstymą (žr. išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013). Teisiniai santykiai dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo yra procesinių bylos, kurioje išlaidos patirtos, santykių tąsa. Reikalavimai priteisti bylinėjimosi išlaidas yra procesinio teisinio pobūdžio, todėl iš esmės yra susiję su teismo sprendimu, kuriuo buvo sprendžiami byloje pateikti materialinio teisinio pobūdžio reikalavimai (išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013).

ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Remiantis ABTĮ 44 straipsnio 5 dalimi, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi šio straipsnio 2 dalyje nurodytas teises į išlaidų atlyginimą.

ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje minima formuluotė „kurios naudai priimtas sprendimas“ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama kaip reiškianti, kad išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Be to, toks laimėjimas siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-485/2010).

Taisyklė, pagal kurią pralaimėjusi bylą šalis turi padengti ne tik savo, bet ir kitos šalies turėtas bylinėjimosi išlaidas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje buvo plėtojama išaiškinant, jog ji saugo nuo nepagrįstų skundų ar atsikirtimų į skundus pareiškimo ir skatina siekti atkurti taiką tarp šalių alternatyviais neteisminiais būdais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013). Rizika apmokėti kitos šalies išlaidas atlieka svarbų prevencinį vaidmenį, atgraso nuo nepagrįsto ir ilgo bylinėjimosi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008; 2013 m. gegužės 9 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013).

Nagrinėjamu atveju išlaidas prašanti priteisti akcinė bendrovė „Klaipėdos vanduo“ dalyvavo kaip trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos apygardos administracinio teismo nagrinėtoje byloje dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo. Bendrovė mano, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 12 d. sprendimas priimtas jos naudai, todėl jį turi teisė į bylinėjimosi išlaidų priteisimą iš taip pat trečiojo suinteresuoto asmens statusu byloje dalyvavusios uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“.

Akcentuotina, kad ABTĮ II skyriaus „Procesas pirmosios instancijos teisme“ pirmos dalies, reglamentuojančios administracinių bylų nagrinėjimo pirmąja instancija bendrąsias taisykles, 88 straipsnyje išvardintos teismo sprendimo rūšys yra siejamos su pareiškėjo skundo (prašymo) reikalavimo išsprendimu, t. y. iš esmės atmesti arba patenkinti skundą.

ABTĮ II skyriaus antrosios dalies „Atskirų bylų kategorijų nagrinėjimo ypatumai“ šešioliktojo skirsnio, reglamentuojančio pareiškimų ištirti norminių administracinių aktų teisėtumą nagrinėjimo specialiąsias taisyklės, 115 straipsnyje numatyta, kad teismas, išnagrinėjęs bylą dėl prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, gali arba skundžiamą norminį administracinį aktą (ar jo dalį) pripažinti teisėtu, arba skundžiamą norminį administracinį aktą (ar jo dalį) pripažinti prieštaraujančiu įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui ir laikyti jį panaikintu. Taigi bylų, kuriose prašoma ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, tikslas yra ne pareiškėjo individualaus reikalavimo, susijusio su jo teisių pažeidimu, išsprendimas, bet norminio administracinio akto teisėtumo įvertinimas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-278/2001). Individualus ginčas dėl pareiškėjo pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso tokiose bylose nėra sprendžiamas, todėl teismo priimtas sprendimas negali būti laikomas konkrečios proceso šalies naudai priimtu sprendimu ABTĮ 44 straipsnio 1 dalies normos prasme, t. y., tokioje byloje nėra nei „laimėjusios“ nei „pralaimėjusios“ šalies. Pažymėtina, kad analogiškos išvados priimtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A442-1282/2012, 2012 m. lapkričio 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS438-523/2012.

Teisėjų kolegija pažymi, kad prašymas ištirti norminio administracinio akto teisėtumo buvo paduotas ryšium su Klaipėdos apygardos teismo nagrinėjama individualia byla pagal ieškovo akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Agrovet“ ir būtent toje byloje priimtas galutinis procesinis sprendimas turės tiesioginę įtaką to proceso šalių teisėms ir pareigoms. Reikalavimai priteisti bylinėjimosi išlaidas yra procesinio teisinio pobūdžio, todėl iš esmės yra susiję su teismo sprendimu, kuriuo buvo sprendžiami byloje pateikti materialinio pobūdžio reikalavimai.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėdamas šioje byloje pateiktą apeliacinį skundą, išaiškino, kad  poveikis akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“ individualių teisių ir pareigų apimčiai sietinas ne su norminio administracinio akto teisėtumo kontrolės proceso rezultatu, bet su civilinio ginčo išsprendimu (žr. 2016 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-699-492/2016). Tuo tarpu norminėje byloje priimtas sprendimas nėra tiesiogiai susijęs su civilinėje byloje pareikštais materialinio teisinio pobūdžio reikalavimais.

Pažymėtina, kad nors į šią norminę administracinę bylą akcinė bendrovė „Klaipėdos vanduo“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Agrovet“ teismo nutartimi buvo įtrauktos kaip tretieji suinteresuoti asmenys, pagal savo procesinę padėtį turėjo teisę, bet ne pareigą teikti atsiliepimus ir dalyvauti teismo posėdžiuose. Primintina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija 2016 m. gegužės 5 d. nutartyje konstatavo, kad trečiaisiais suinteresuotais asmenimis akcinė bendrovė „Klaipėdos vanduo“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Agrovet“ į norminės bylos nagrinėjimą buvo įtraukti nesant įstatyme nustatyto procesinio pagrindo. Šių subjektų nepagrįstas įtraukimas į norminės bylos procesą negali būti pagrindu jiems suteikti procesines teises, kuriomis gali disponuoti tik pagrįstai ir teisėtai dalyvaujantys administracinės bylos procese asmenys.

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šioje byloje patirtos išlaidos pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį negalėjo būti priteistos.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas netenkintinas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai               Anatolijus Baranovas

                            Romanas Klišauskas

                            Skirgailė Žalimienė