Teisėja Silvija Jakštienė                                   Nr. 1S-701366/2013

              Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. rugpjūčio 19 d.

Panevėžys

            Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Sigito Bagdonavičiaus, teisėjų Eligijaus Gladučio ir Evaldo Vanago, sekretoriaujant Vilmai Užkurėlienei,

            teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistosios D. J. gim. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 30 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2013-07-16 nutarimą (duomenys neskelbtini).

            Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundą ir susipažinusi su pateikta medžiaga,

N U S T A T Ė :

D. J. gim. (duomenys neskelbtini), nuteista Panevėžio apygardos teismo 2008-04-23 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 1 d. 10 metų laisvės atėmimo bausme. Į bausmės laiką įskaitytas laikotarpis nuo 2007-11-02 iki 2008-04-23.

Bausmės pradžia – 2008-04-23, bausmės pabaiga – 2017-11-02.

2012-11-01 nuteistoji atliko ½ teismo paskirtos bausmė. 2013-07-16 nuteistoji faktiškai atliko 5 m. 8 mėn. 14 d. paskirtos bausmės.

Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija), apsvarsčiusi nuteistosios D. J. prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, įvertinusi tai, kad nuteistoji įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nuteistosios nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu ir kitas reikšmingas aplinkybes, remdamasi socialinio tyrimo išvada, konstatavo, jog yra pagrindas manyti, kad D. J. laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl 2013-07-16 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė taikyti nuteistajai D. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 2 d. 2 p., siūlant nuteistajai, vadovaujantis BK 75 str. 2 d., 3 d., nustatyti pareigas – nevartoti alkoholio, būti registruotai darbo biržoje arba dirbti, neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-07-30 nutartimi atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajai D. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad teismui pateikta medžiaga nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistoji jau pasitaisė ir gali būti taisoma neizoliuota nuo visuomenės.

Skundu nuteistoji D. J. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-07-30 nutartį ir taikyti jos atžvilgiu lygtinį paleidimą. Nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo jos atžvilgiu. Mano, kad svarstant klausimą dėl lygtinio paleidimo nepagrįstai buvo atsižvelgta į jos praeitį (nuo paskutinio nusikaltimo praėjo 9 metai, tuo laikotarpiu net nebuvo bausta administracine tvarka). Pažymi, kad turi vyrą, išėjusi į laisvę gyventų pas jį, ieškotųsi darbo, užsiregistruotų darbo biržoje. Kiekvieną mėnesį nepilnamečiam sūnui teikia išlaikymą, o išėjusi į laisvę paimtų jį auginti pas save.

Nuteistosios D. J. skundas atmetamas.

Laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų (BVK 157 str. 1 d.). Taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, Komisija pritarė D. J. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, tačiau apylinkės teismas atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą. Skundą nagrinėjančio teismo manymu, toks apylinkės teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priešingai skundo teiginiams, priimtas įvertinus lygtinio paleidimo klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą.

Analizuojant nuteistosios D. J. asmens bei teikimo bylose esančius dokumentus matyti, kad nuteistoji formaliai atitinka įstatymo keliamus reikalavimus – yra atlikusi BVK 157 str. 2 d. 2 p. numatytą bausmės dalį, be to, įvykdė visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, išklausė adaptacijos programą, dalyvavo pataisos ir integracijos į visuomenė programose. Tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą vien formaliojo pagrindo nepakanka, turi būti vertinama aplinkybių, reikšmingų pataisos procesui, visuma.

Kaip matyti iš teismui pateiktos pataisos namų administracijos teikimo ir asmens bylos medžiagos, bausmės atlikimo metu nuteistoji vidaus tvarkos taisykles pažeidė 4 kartus, bausta 4 kartus, skatinta 1 kartą. Pagal socialinio tyrimo išvadą nuteistosios nusikalstamumo rizika yra vidutinė (49 balai pagal OASys metodiką), išskirti net penki nusikalstamo elgesio kriminologiniai veiksniai (ankstesni teistumai, socialinių ryšių stoka, piktnaudžiavimo alkoholio problemos, problemos susijusios su emocine gerove, mąstymo ir elgesio klaidos). Socialinio tyrimo išvadoje be teigiamų nuteistosios bruožų nurodoma ir tai, jog ji stokoja savikritikos, konfliktinėse situacijose dažnai linkusi elgtis impulsyviai, negeba kontroliuoti emocijų ir gali naudoti smurtą ar grasinimus, be to, nors supranta savo probleminių sričių ryšį su nusikalstamu elgesiu ir stengiasi jas spręsti, tačiau stokoja platesnės problemų ir jų kilmės analizės. Nors ir turi išsikėlusi ilgalaikius tikslus, tačiau stokoja konkretesnio ateities planavimo. Šios aplinkybės ir ankstesnis D. J. nusikalstamas elgesys (jos atžvilgiu jau buvo du kartus pritaikytas atsakomybę švelninantis įstatymas – bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš įkalinimo įstaigos, tačiau D. J. vėl nusikalto padarydama sunkų smurtinio pobūdžio nusikaltimą, kas rodo, kad teismo ankščiau parodytas pasitikėjimas nuteistąja, nesuteikia jai motyvacijos elgtis tinkamai ir nepažeidinėti įstatymų) bei tai, jog D. J. elgesyje yra tik nežymūs teigiami pokyčiai (didžiąją jau atliktos bausmės dalį nuteistoji nekeitė neigiamo elgesio, ką patvirtina vidaus tvarkos taisyklių pažeidimai, užfiksuoti 2008-2012 m. laikotarpyje) nesuteikia pagrindo daryti išvados apie sėkmingą tolesnę probaciją taikant nuteistajai lygtinį paleidimą.

Sprendžiant nuteistosios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamas veikas darantis asmuo būtų nubaustas adekvačia bausme, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų (o taip pat, kad paveiktų ir kitus asmenis nedaryti nusikalstamų veikų) bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, kad būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 str. 2 d. Nuteistajai likusi dar santykinai didelė neatliktos bausmės dalis, todėl per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas už tyčinį nusikaltimą gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalstant ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų. Įvertinus visas aukščiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistosios D. J. pataisos procesas turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje, siekiant užtikrinti bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Nuteistosios skunde nurodytos aplinkybės apie siekį toliau dirbti, gyventi su sužadėtiniu ir auginti nepilnametį sūnų, įvertinus lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingų aplinkybių visetą, negali turėti lemiamos įtakos, sprendžiant D. J. lygtinio paleidimo klausimą. Be to, nors D. J. skunde deklaruoja norą rūpintis savo vaiku, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad jos nepilnametis sūnus nuo 2000-02-26 auga (duomenys neskelbtini) vaikų globos namuose, nuo 2003 m. jai neterminuotai apribota motinos valdžia. Duomenų apie socialinių ryšių palaikymą su sūnumi nėra. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistosios skunde išreikštas noras rūpintis nepilnamečiu sūnumi, tėra deklaratyvūs. Taigi tenkinti nuteistosios skundą, jame nurodytais motyvais, pagrindo nėra.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 364 str. 8 d. 1 p., 9 d.,

N U T A R I A:

Nuteistosios D. J. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 30 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.

             Kolegijos pirmininkas                                                                  Sigitas Bagdonavičius

             Teisėjai                                                                                        Eligijus Gladutis

                                                                                    Evaldas Vanagas