Administracinė byla Nr. AS-221-520/2020
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04007-2019-6
Procesinio sprendimo kategorija 53.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2020 m. balandžio 9 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų R. P. ir R. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. P., I. R., R. C., J. P. (J. P.) ir A. Š. (A. Š.) skundą atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Žinių radijas“, A. R.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjai R. P., I. R., R. C., J. P. ir A. Š. kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus 2019 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. (SK-288) SPR-197 „Dėl Žinių radijo programoje (duomenys neskelbtini) paskleistos viešosios informacijos“(toliau – ir Sprendimas); įpareigoti iš naujo išnagrinėti pareiškėjų skundą.
Pareiškėjai skunde nurodė, kad žurnalistų etikos inspektorė G. R. (toliau – ir Inspektorė) priėmė Sprendimą dėl Žinių radijo programoje (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Programa) paskleistos viešosios informacijos. Inspektorė nusprendė, jog Programoje pažeidimai ar aplinkybės, dėl kurių buvo pradėtas tyrimas, nepasitvirtino, todėl tyrimas, pradėtas Inspektorės iniciatyva, buvo baigtas. Pareiškėjai teigė, kad Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi nepagrįstas yra Sprendimo teiginys, jog Programoje nebuvo kurstoma neapykanta ar skatinama diskriminacija. Pareiškėjų teigimu, Programoje buvo skatinama Lietuvoje gyvenančių lenkų ir rusų tautinių mažumų diskriminacija.
Atsakovas Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba atsiliepime į skundą prašė pareiškėjų skundą atsisakyti priimti.
Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad Inspektorės Sprendimas buvo priimtas pradėjus tyrimą savo iniciatyva. Be to, teismo priimtas sprendimas dėl Sprendimo panaikinimo nepadarytų jokios įtakos pareiškėjų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, o išsprendęs bylą teismas pareiškėjų teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju pareiškėjų teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 5 d. nutartimi administracinę bylą nutraukė.
Teismas nustatė, kad pareiškėjai kreipėsi į atsakovą su skundu dėl Žinių radijo Programoje paskleistos viešosios informacijos. Iš Sprendimo turinio teismas nustatė, jog Žurnalistų etikos inspektorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 2 dalies 1 punktu ir 3 dalies 7 punktu, pradėjo tyrimą ir priėmė Sprendimą baigti tyrimą, pradėtą savo iniciatyva, dėl Programoje paskleistos informacijos, kadangi pažeidimai ar aplinkybės, dėl kurių buvo pradėtas tyrimas, nepasitvirtino.
Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjų kreipimasis į teismą yra susijęs su siekiu, kad būtų pripažinta, jog Žinių radijo Programoje paskleista viešoji informacija pažeidžia įstatymus, draudžiančius viešai tyčiotis, niekinti, skatinti neapykantą ar kurstyti, diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl tautybės, kalbos, kilmės. Teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju Žurnalistų etikos inspektoriaus pagal Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 5 punktą, 2 dalies 1 punktą ir 3 dalies 7 punktą savo iniciatyva pradėtas tyrimas ir priimtas ginčijamas Sprendimas baigti tyrimą nėra tiesiogiai susiję su pareiškėjų teisėmis.
Teismas nurodė, kad pareiškėjai nėra tie asmenys, kurių asmeninėms teisėms, laisvėms ar interesams gali daryti tiesioginę įtaką administracinis aktas, Sprendimas nėra susijęs su pareiškėjų nustatytomis ar panaikintomis teisėmis ar pareigomis pagal viešosios teisės normas, be to, pareiškėjai taip pat nepatenka į subjektų, kuriems yra suteikta teisė ginti viešąjį interesą, ratą, todėl Sprendimas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Teismas konstatavo, jog Sprendimas nelaikytinas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka skundžiamu administraciniu aktu (ABTĮ 2 str. 15 d., 15 str. 1 d.). Nustatęs, kad Sprendimas pareiškėjams materialinių teisinių pasekmių nesukelia, teismas konstatavo, kad ši byla turi būti nutraukta ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto pagrindu.
III.
Pareiškėjos R. P. ir R. C. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 5 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.
Pareiškėjos nurodo, kad nors Programoje nebuvo minimi konkretūs asmenys, kurie gali būti nelojalūs Lietuvai, tačiau argumentas, jog pareiškėjai nėra tie asmenys, kurių asmeninėms teisėms, laisvėms ar interesams administracinis aktas gali daryti tiesioginę įtaką, yra nepagrįstas. Pareiškėjos pažymi, jog visi pareiškėjai priklauso Lietuvos tautinių mažumų bendruomenėms – lenkų ir rusų. Būdami bendruomenės dalimi pareiškėjai jaučia, kad yra kuriamas neigiamas įvaizdis, kuris tiesiogiai veikia juos pačius kaip tautinės mažumos atstovus. Be to, nors Inspektorė tyrimą pradėjo savo iniciatyva, pirminis skundas buvo pateiktas būtent pareiškėjų. Nesant galimybės apskųsti tokį sprendimą, gali būti pažeidžiama pareiškėjų teisė ginti savo interesus.
Pareiškėjos akcentuoja teisę būti išklausytam. Jų teigimu, pareiškėjai ne tik atstovaudami tautinėms mažumoms, bet ir patys būdami tautinėmis mažumomis, neturi kito teisių ir teisėtų interesų gynybos būdo, tik teisminį.
Atsakovas Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti pareiškėjų atskirąjį skundą ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 5 d. nutartį.
Atsakovas nurodo, kad nagrinėjamu atveju Inspektorė baigė savo iniciatyva pradėtą tyrimą ir priėmė Sprendimą. Teismo priimtas sprendimas dėl ginčijamo Inspektorės Sprendimo pareiškėjams teisinių pasekmių nesukeltų, nes net ir skundo tenkinimo atveju pareiškėjų teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Pareiškėjos R. P. ir R. C. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria nutraukta administracinė byla, iškelta pagal jų ir kitų pareiškėjų I. R., J. P. ir A. Š., ABTĮ 103 straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu (byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui).
Pirmosios instancijos teismas administracinę bylą nutraukė, nustatęs, kad pareiškėjų šioje byloje ginčijamas Žurnalistų etikos inspektoriaus 2019 m. spalio 28 d. sprendimas Nr. (SK-288) SPR-197 „Dėl Žinių radijo programoje (duomenys neskelbtini) paskleistos viešosios informacijos“ pareiškėjams materialinių teisinių pasekmių nesukelia.
Nagrinėjamu atveju atskirąjį skundą dėl nutarties padavė tik pareiškėjos R. P. ir R. C., kiti pareiškėjai atskirojo skundo nepadavė, atskirajame skunde nėra nurodyta, kad atskirasis skundas paduotas ir kitų pareiškėjų vardu, o pareiškėjos turi įgalinimus atstovauti kitiems pareiškėjams (I. R., J. P. ir A. Š.), todėl nagrinėtinas ir vertintinas tik pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria nutraukta bylos dalis, iškelta pagal pareiškėjų R. P. ir R. C. skundą, pagrįstumas ir teisėtumas.
Teisėjų kolegija, tikrindama minėtos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies nuostatas skundą dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Taigi įstatyme yra įtvirtinta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą ir nustatyta, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009). Iš nusistovėjusios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, jog administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009 ir kt.).
Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).
Pabrėžtina, kad aplinkybė, ar asmens, kuris kreipėsi į administracinį teismą, teisės ar įstatymų saugomas interesai iš tikrųjų buvo pažeisti, yra nustatoma nagrinėjant bylą iš esmės. Konstatavus, jog asmens teisės skundžiamu administraciniu aktu ar veiksmu (neveikimu) nebuvo pažeistos, turi būti priimamas administracinio teismo sprendimas, kuriuo asmens skundas atmetamas (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjų R. P. ir R. C. skunde prašomas panaikinti Sprendimas joms materialinių teisinių pasekmių nesukelia, nustatęs, kad Sprendimas priimtas Žurnalistų etikos inspektorei savo iniciatyva pradėjus tyrimą.
Tačiau pažymėtina, kad nors tyrimą Inspektorė atliko savo iniciatyva, tačiau Sprendime nurodomas pareiškėjų skundo, teikto Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai, turinys, be to, nurodoma, kad tyrimas atliktas būtent šio pareiškėjų skundo pagrindu. Be to, Žurnalistų etikos tarnybos 2019 m. spalio 28 d. raštas Nr. (SK-228) S-1077 patvirtina, kad priėmus Sprendimą jis, be kita ko, buvo išsiųstas ir pareiškėjoms, t. y. pareiškėjos yra Sprendimo adresatės. Nėra duomenų, kad atsakovas atsisakė priimti pareiškėjų skundą, nėra nurodyta, koks konkretus procesinis sprendimas buvo priimtas dėl pareiškėjų skundo.
Akcentuotina, kad pagal Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 18 dalį Inspektoriaus sprendimai gali būti skundžiami teismui per 30 dienų nuo jų paskelbimo arba, jeigu sprendimas neskelbiamas viešai, nuo pranešimo apie jo priėmimą gavimo dienos.
Teisėjų kolegija, įvertinusi Sprendimo turinį, pareiškėjų skundo pagrindą, dėl kurio prašoma panaikinti šį aktą, pareiškėjų R. P. ir R. C. nurodomus argumentus, kad Sprendimas pažeidžia jų teises, nepripažįsta pagrįsta ir teisėta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad Sprendimas nelaikytinas ABTĮ nustatyta tvarka skundžiamu administraciniu aktu. Vien tai, jog Sprendimas priimtas tyrimą pradėjus Inspektorei savo iniciatyva, savaime nesudaro pagrindo preziumuoti, kad toks Sprendimas nesukelia pareiškėjoms R. P. ir R. C. jokių teisinių pasekmių. Tai gali būti nustatyta tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir įvertinus pareiškėjų nurodytas aplinkybes, kuriomis yra grindžiamas jų teisių pažeidimas, o pirmosios instancijos teismas šiuo atveju to nepadarė.
Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje byloje nustatytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas be teisėto pagrindo nustatė, jog yra ABTĮ 103 straipsnio 1 punkte nurodytas pagrindas nutraukti bylą, iškeltą pagal pareiškėjų R. P. ir R. C. skundą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis pakeičiama, t. y. ši nutarties dalis panaikinama ir bylos dalis, iškelta pagal pareiškėjų R. P. ir R. C. skundą, perduodama nagrinėti tam pačiam pirmosios instancijos teismui, o kita nutarties dalis paliekama nepakeista.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų R. P. ir R. C. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 5 d. nutartį pakeisti.
Panaikinti nutarties dalį, kuria nutraukta administracinės bylos dalis, iškelta pagal pareiškėjų R. P. ir R. C. skundą, ir šią administracinės bylos dalį perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Artūras Drigotas
Dalia Višinskienė