Administracinė byla Nr. A2.6.-4205-826/2012
Proceso Nr. 4-06-3-04042-2012-8
Procesinio sprendimo kategorija: 39.2.; 45.4.; 52.3.
Registro objektas ROIK: 07-12-7107437
(S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2012 m. lapkričio 21 d.
Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Marius Dobrovolskis, sekretoriaujant J. R., vertėjaujant V. R. ir V. N., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. K., jo atstovui advokatui A. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėda, bedarbis, baustas administracine tvarka,
n u s t a t ė :
administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl to, kad jis 2012-09-28 apie 21.21 val., ties Šilutės pl. ir Jūrininkų pr. sankryža vairavo automobilį Volksvagen Transporter, v/n (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis, taip pat stabdomas uniformuoto policijos pareigūno, nepakluso jo reikalavimui ir nestojo, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 ir 17 punktų reikalavimus.
Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo paaiškino, kad išaiškintas teises ir pareigas suprato, nušalinimų nereiškia, prašymų neturi, padarytų pažeidimų esmę suprato, prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl to, kad vairavo neblaivus. Neprisipažino, kad stabdomas policijos pareigūno nesustojo. Paaiškino, kad su draugu išgėrė 0,5 litro, vartoja antidepresantus, gal vaistai suveikė su alkoholiu. Pravažiavus Rimkų geležinkelį buvo tamsu, sustatyta technika, važiavo daug mašinų, nors ir važiavo lėtai, tačiau nepastebėjo, kad jį stabdo policija. Kai pamatė iš galo važiuojančią policijos mašiną su švyturėliais sustojo. Teigė, kad kartu važiavo ir D., mašinoje buvo ir šuo - vilkšunis, jį laikė D.. Policijos pareigūnai kalbėjo, kad iškvies „Nuarą“, nušaus šunį. Protokolas buvo surašytas policijos automobilyje, o jis sėdėjo gale, šviesu buvo tik priekyje. Kai atsisėdo į mašiną, protokolo policijos pareigūnai neperskaitė, ne viską paaiškino, policininkai davė pasirašyti popierius ir liepė greitai pasirašyti, gale buvo tamsu, šviesa buvo tik mašinos priekyje, negalėjo visko perskaityti po kuo pasirašo. Galvojo, kad pasirašė tik dėl to, kad vairavo girtas ir mašina bus nuvežta.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas A. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad iš surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo sunku suprasti kur įvykis buvo, protokole nenurodyta konkreti stabdymo vieta. Liudytojai nepatvirtino, kad policija vijosi, o policijos pareigūnai gerai neatsimena įvykio aplinkybių. Teigė, kad V. K. nebėgo nuo policijos pareigūnų, sustojo, kai policijos automobilis pyptelėjo pravažiuodamas. Prašė V. K. skiriant bausmę pagal ATPK 126 str. 4 d. taikyti ATPK 301 str. nuostatas ir skirti minimalią baudą, išdėstyti baudos sumokėjimą 6 mėnesiams, o ATPK 130 str. šalinti kaip neatitinkantį tikrovės.
Liudytojas L. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. D. Šilutės pl. – Jūrininkų pr. sankryžoje buvo gautas pranešimas, kad važiuoja autobusiukas iš Rimkų pusės link miesto, vairuotojas gali būti neblaivus. Praėjus 1-2 min. pamatė parvažiuojant automobilį, išėjo stabdyti su lazdele raudonu atšvaitu, pamatęs, kad mašina nemažina greičio ir nestoja dar kelis kartus mojo lazdele, tačiau vairuotojas nestojo. Teigia, kad stabdymas turėjo aiškiai matytis, nes buvo apsivilkęs šviesą atspindinčius rūbus su užrašu „policija“, stabdė lazdele su raudonu atšvaitu, policijos tarnybinis automobilis su skiriamosiomis juostomis stovėjo apšviestame kelio ruože, iki važiuojamosios dalies automobilis buvo gal 3 m., prie Jūrininkų pr. ir Šilutės pl. sankryžos yra aikštelė. Stabdomam automobiliui nesustojus, sėdo su kolega į tarnybinį automobilį, įsijungė švyturėlius ir pradėjo vytis nestojusį automobilį, kuris už 0,5 km prie degalinės pradėjo stoti, nes buvo beveik susilyginę, per garsiakalbį prašė stoti. Paprašius vairuotojo pateikti dokumentus, matėsi, kad vairuotojas gali būti neblaivus. Pakvietus vairuotoją į tarnybinį automobilį, buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis, surašytas protokolas, kad vairavo neblaivus ir nepakluso sustoti. Nepamena ar vairuotojas pripažino. Paaiškinimas surašytas iš paties vairuotojo žodžių, vairuotojas pats padiktavo paaiškinimą, pats pasirašė. Administracinio teisės pažeidimo protokolą vairuotojui perskaitė, automobilio viduje buvo įjungta šviesa, vairuotojas sėdėjo ant galinės sėdynės, automobilyje dega lemputė. Buvo kalba dėl „Nuaro“ iškvietimo dėl šuns. Buvo paaiškinta, kad velkant automobilį į aikštelę, jei nebus kam pasiimti šuns, reikės iškviesti „Nuarą“, kad jie pasirūpintų šunimi. Niekas iš pareigūnų nesakė, kad greičiau V. K. pasirašytų ir nėra laiko. Mikroautobuse be vairuotojo, buvo šuo, daugiau žmonių nebuvo. Tik aklas galėjo nepastebėti, kad yra stabdomas policijos pareigūnų.
Liudytojas E. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su kolega dirbo Jūrininkų pr. - Šilutės pl. sankryžoje. Buvo gautas pranešimas, kad nuo sodų pusės važiuoja automobilis, kurio vairuotojas gali būti neblaivus. Pravažiavus automobiliui Rimkų pervažą kolega jį stabdė, automobilis nestojo, jie tarnybiniu automobiliu važiavo paskui, su švyturėliais stabdė važiuodami iš galo, po to užvažiavo už priekio. Teigė, kad buvo vakaras, bet vairuotojas turėjo matyti, kad yra stabdomas, jie vilkėjo liemenę su atšvaitais, policijos automobilis stovėjo šalia aikštelės, degė automobilio šviesos, policijos ženklas įjungtas. Pati vieta kur stabdė buvo apšviesta, judėjimas nebuvo didelis. Sulaikytas vairuotojas buvo neblaivus, nustatytas sunkus girtumo laipsnis. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas tarnybiniame automobilyje, surašinėjant protokolą automobilyje apšvietimas buvo geras, teisės vairuotojui buvo išaiškintos, paaiškinimas surašytas iš vairuotojo žodžių, protokolas buvo perskaitytas, kopijos įteiktos. Teigia, kad užmigdyti šuns niekas negrasino, sakė jei niekas nepasiims šuns, bus iškviesta tarnyba, nes negalima aikštelėje automobilyje palikti šuns. Mikroautobuse išskyrus vairuotoją ir šunį daugiau nieko nebuvo, nebent žmogus būtų miegojęs ant grindų. Automobilio vidus buvo apšviestas žibintu.
Liudytoja O. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad vakare, apie 22 val. paskambino policijos pareigūnai, kurie paaiškino, kad vyras girtas, reikia paimti šunį, nes mašina bus nuvežta į aikštelę. Atvažiavo kartu su sūnumi, pasiėmė šunį ir išvažiavo. Policijos pareigūnai įvykio aplinkybių neaiškino, kalbėjo normaliai, paaiškino kodėl reikėjo atvykti išvežti šunį. Teigė, kad policijos mašinoje priekyje buvo šviesa, gale – ne.
Liudytojas Ž. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad V. K. pažįsta iš matymo, nes prekiauja turguje. Išvažiuodamas iš garažų matė kaip V. K. stabdė policijos pareigūnai, matė, kad atvažiuoja mikroautobusas, iš paskos pareigūnai, vėliau matė, kad sustojo. Teigė, kad garsinio signalo, liepimo sustoti negirdėjo. Garažas yra prie ORLEN degalinės, bet kitoje pusėje.
Liudytojas R. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad važiavo su draugu Papreckiu iš garažo. Išvažiuojant iš teritorijos, pravažiavo autobusiukas, o iš paskos - policija su švyturėliais, pravažiavo dar kelios mašinos. Pirmiau sustojo V. K., po to jį aplenkė policijos automobilis ir sustojo, viskas buvo šalia. Teigia, kad švyturėliai buvo, sirenų negirdėjo, negali patvirtinti ir paneigti ar buvo garsiniai signalai, garsiakalbio negirdėjo.
Liudytojas A. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad policija sustabdė Kozlovo mašiną, autobusiuką, o jis sėdėjo mašinos viduje už vairuotojo antroje sėdynėje ir laikė šunį. Kai sustabdė automobilį ir policijos pareigūnai V. K. išsivedė į policijos mašiną, jis išlipo iš mašinos ir išėjo, pareigūnai jo nematė. Teigė, kad Kozlovas nebėgo nuo policijos, policijos automobilis atsirado staiga, vieną kartą pyptelėjo, balsų negirdėjo, kai stabdė neaišku iš kur jie atsirado. Sustabdė prie keliuko įvažiuojant į garažus, sustojo gal 5 m nuo keliuko. Buvo garso signalas kad sustoti. Aikštelėje yra stendas, jis apšviestas, aikštelėje žvyro kalnai, technika, mašinų nematyti. Aikštelės vietoje apšviestas tik stendas, apšviesta pervaža, po to Jūrininkų prospektas. Paaiškino, kad prieš važiuojant kartu su V. K. vartojo alkoholinius gėrimus, išgėrė apie 300 g.
LR ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tai pamatiniai administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo principai. Nagrinėjamoje byloje administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versiją palaiko jo paties ir A. D. liudijimai, tuo tarpu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltinančią versiją patvirtina policijos pareigūnų L. L. ir E. Š. parodymai. Sprendžiant patraukimo už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytą pažeidimą administracinėn atsakomybėn klausimą, būtina nustatyti asmens kaltę. Viena iš aplinkybių, leidžiančių spręsti apie asmens kaltę, yra reali, akivaizdi galimybė asmeniui suvokti, kad jis yra stabdomas policijos pareigūnų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 23 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N1-412/2007, 2011 m. liepos 29 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N444-1483-11).
Bylos nagrinėjimo metu pagal liudytojų policijos pareigūnų L. L. ir E. Š. parodymus nustatyta, kad V. K., kuris 2012-09-28 apie 21.21 val. apšviestame kelio ruože Šilutės pl. ir Jūrininkų pr. Klaipėdos mieste vairavo automobilį VW Transporter buvo stabdomas specialiais šviesą atspindinčiais rūbais vilkinčių policijos pareigūnų, tačiau nestojo. Iš policijos pareigūnų parodymų matyti, kad policijos pareigūnas L. L., kuris stabdė V. K. vairuojamą transporto priemonę, dėvėjo šviesą atspindinčią liemenę, su užrašu „policija“, stabdė šviesą atspindinčiu raudonu skriemuliu, policijos tarnybinis automobilis stovėjo aikštelėje apie 3 m. atstumu nuo važiuojamosios kelio dalies su įjungtomis stovėjimo šviesomis, uždegtu policijos ženklo apšvietimu, stabdoma buvo apšviestame kelio ruože, eismas nebuvo intensyvus, o V. K. važiavo nedideliu greičiu. Šios nustatytos aplinkybės patvirtina, kad V. K. privalėjo suprasti, kad yra stabdomas uniformuotų policijos pareigūnų, tačiau nepakluso jų teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę.
Teismas neturi pagrindo abejoti policijos pareigūnų parodymais, nes pareigūnai yra nepriekaištingos reputacijos, įvykio metu atliko savo pareigas, nenustatyta jokių aplinkybių, kad policijos pareigūnai būtų suinteresuoti bylos baigtimi.
Be to pats V. K. 2012-09-28 paaiškinimu, duotu po protokolo surašymo, prisipažino vairavęs transporto priemonę būdamas išgėręs, nestojo stabdomas policijos pareigūnų bei nuoširdžiai gailisi. Teismo nuomone, V. K. iš karto po įvykio davė objektyvius ir teisingus parodymus dėl vairavimo esant neblaiviam ir nestojimo stabdant policijos pareigūnui, o jo parodymai teismo posėdžio metu dėl to, kad jis nepastebėjo jį stabdančių policijos pareigūnų, vertintini kaip bandymas išvengti administracinės atsakomybės ir suklaidinti teismą.
Policijos pareigūnai patvirtino, kad V. K. paaiškinimas dėl padarytų pažeidimų buvo surašytas iš paties V. K. žodžių, V. K. pats padiktavo paaiškinimą, pats pasirašė. Administracinio teisės pažeidimo protokolas vairuotojui buvo perskaitytas, teisės vairuotojui buvo išaiškintos, kopijos įteiktos. Teismas neturi pagrindo abejoti ir dėl šių teismo posėdžio metu liudijusių policijos pareigūnų L. L. ir E. Š. parodymų.
Liudytojai Ž. P. ir R. R. teismo posėdžio metu parodė tik tai, kad matė kaip policijos pareigūnų tarnybinis automobilis su švyturėliais važiavo paskui V. K. vairuojamą transporto priemonę, o pastarasis vėliau sustojo, tačiau liudytojai nematė paties stabdymo kai V. K. su šviesą atspindinčiu raudonu skriemuliu kelyje prieš pradedant jį persekioti tarnybiniu automobiliu su švyturėliais stabdė policijos pareigūnas L. L.. Liudytojo A. D. parodymai vertintini kritiškai, kadangi jie nenuoseklūs, neinformatyvūs, prieštarauja policijos pareigūnų parodymams, liudytojas ir V. K. yra draugai, todėl galimas liudytojo suinteresuotumas bylos baigtimi. Teismas objektyviais laiko policijos pareigūnų parodymus dėl to, kad su žibintu apšviečiant mikroautobuso vidų jame daugiau žmonių, išskyrus V. K., nebuvo. Liudytoja O. K. teismo posėdžio metu patirtinto, kad jai apie sulaikytą vyrą ir būtinumą pasirūpinti šunimi pranešė policijos pareigūnai. Šie liudytojos parodymai paneigia V. K. teismo posėdžio metu duotą paaiškinimą, kad policijos pareigūnai ragino kuo greičiau pasirašyti, jam grasino dėl to, kad bus iškviestas „Nuaras“ ir jo šuo nušautas. Teismas laiko V. K. paaiškinimus nelogiškais, nes jeigu policijos pareigūnai grasino iškviesti „Nuaro“ atstovus ir skubėjo tvarkyti dokumentus, tada kam policijos pareigūnai patys skambino V. K. sutuoktinei ir prašė, kad pastaroji atvyktų ir pasiimtų šunį. Įvyko aplinkybių dėl apšvietimo policijos pareigūnų automobilio gale protokolo surašymo metu liudytoja nematė, nes atvyko po to kai protokolas buvo surašytas.
Ištyrus bylos medžiagą, nustatyta, kad V. K. kaltė dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų LR ATPK 126 str. 4 d., 130 str. 1 d., yra pilnai įrodyta.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padaryti pažeidimai taip pat įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, alkotesterio parodymais (nustatytas sunkus 2,82 prom. girtumas), administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimu bei kita bylos medžiaga.
Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis pripažįstama, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 17 punktų reikalavimus. Tokie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padaryti veiksmai atitinka administracinių teisės pažeidimų, numatytų LR ATPK 126 str. 4 d., 130 str. 1 d., sudėtis.
Byloje nustatytos atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą pagal LR ATPK 126 str. 4 d. lengvinančios aplinkybės – administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo ir pažeidimas padarytas neįgalaus asmens. Už administracinį teisės pažeidimą pagal LR ATPK 130 str. 1 d. nustatyta lengvinanti aplinkybė – pažeidimas padarytas neįgalaus asmens (LR ATPK 31 str 1 d. 1, 10 p.). Byloje nustatyta atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą pagal LR ATPK 130 str. 1 d. sunkinanti aplinkybė – teisės pažeidimas padarytas neblaivaus asmens (LR ATPK 32 str 1 d. 8 p.). Adminstracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (LR ATPK 20 str.). Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padarytų pažeidimų pobūdį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir į atsakomybę sunkinančią aplinkybę (LR ATPK 30 str.). Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo padarė vienus pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, vairuodamas automobilį tokios būklės ir nepaklusęs uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę kėlė pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir kitiems eismo dalyviams, jų gyvybei ir sveikatai, todėl vien tik simbolinės jo pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas, akivaizdžiai neatitiktų administracinės nuobaudos keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas nelaikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, galinčia būti priežastimi švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra naturalus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2010-11-26 nutartis administracinėje byloje Nr.N62-7639/2010).
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gailestis dėl padaryto pažeidimo pagal LR ATPK 126 str. 4 d., sveikatos būklė, finansinė padėtis ir kitos aplinkybės negali būti pripažintos kaip pagrindas taikyti LR ATPK 301 str. nuostatas ir skirti minimalią baudą, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skirtinos administracinės nuobaudos, numatytos LR ATPK 126 str. 4 d., 130 str. 1 d., sankcijose bei vadovaujantis LR ATPK 33 str. galutinai skirtina nuobauda, nustatyta sankcijoje už sunkesnįjį iš padarytų administracinių teisės pažeidimų.
Teismas, atsižvelgdamas į pažeidėjo turtinę padėtį, paskirtos baudos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dviejų metų (LR ATPK 313 str. 4 d.). Atsižvelgiant į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra neįgalus ir bedarbis, tenkintinas jo atstovo advokato A. J. teismo posėdžio metu pareikštas prašymas dėl baudos išdėstymo ir V. K. paskirtos baudos mokėjimas išdėstytinas dalimis per 6 mėnesius.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str., 126 str. 4 d., 130 str. 1 d., 287 str. 1 d. 1 p., 293 str., 313 str. 4 d.
n u t a r i a :
V. K. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d., padarymą skirti administracinę nuobaudą – 2000,00 Lt (dviejų tūkstančų litų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejų metų laikotarpiui;
už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., padarymą skirti administracinę nuobaudą – 3500,00 Lt (trijų tūkstančių penkių šimtų litų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ketverių metų laikotarpiui;
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu V. K. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 3500,00 Lt (trijų tūkstančių penkių šimtų litų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ketverių metų laikotarpiui.
Paskirtos baudos sumokėjimą išdėstyti lygiomis dalimis per 6 mėnesius, mokant 5 mėnesius po 583,00 Lt, paskutinį mėnesį mokant 585,00 Lt.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 6030.
Nutarimas gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Marius Dobrovolskis