Civilinė byla Nr. 3K-3-105-969/2015

              Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03659-2013-0

Procesinio sprendimo kategorija 121.19.3                                                                  

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas), Gedimino Sagačio (pranešėjas) ir Janinos Stripeikienės,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. G. ir trečiojo asmens D. G. (D. G.) kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. G. ieškinį atsakovui A. T. dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovo A. T. priešieškinį ieškovei O. G. dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo – D. G..

              Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių teisėjo nušalinimą ir teismo posėdžio garso įrašo darymą ir saugojimą, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovė O. G. pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo A. T. 23 000 Lt (6661,26 Eur) skolos. Atsakovo prievolę sumokėti nurodytą sumą ieškovė grindė atsakovo 2012 m. birželio 7 d. pasirašytu paprastuoju neprotestuotinu vekseliu.

Atsakovas pareikštu priešieškiniu prašė pripažinti 2012 m. birželio 7 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį negaliojančiu kaip apsimestinį sandorį.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priešieškinį atmetė ir priteisė iš atsakovo ieškovei 23 000 Lt (6661,26 Eur) skolos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir 2090 Lt (605,31 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. birželio 6 d. nutartimi panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 8 d. sprendimą ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nustatė, kad kreditorės (ieškovės) pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo priėmė ir 2013 m. balandžio 5 d. teismo įsakymą išdavė Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja V. O.; Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos 2013 m. gegužės 23 d. patvarkymu skolininko (atsakovo) prieštaravimų dėl kreditoriaus pareiškimo priėmimo klausimas pavestas spręsti teisėjai E. K., ji skolininko prieštaravimus priėmė; Klaipėdos miesto apylinkės teismo pavaduotojos 2013 m. birželio 18 d. patvarkymu ieškovės ieškinio priėmimo klausimas pavestas spręsti teisėjui D. K., jis priėmė ieškinį ir panaikino teismo įsakymą; 2013 m. lapkričio 18 d. teismo posėdyje civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį ir atsakovo priešieškinį nagrinėjo teisėjas D. K., bylos nagrinėjimas atidėtas 2013 m. gruodžio 2 d.; 2013 m. gruodžio 2 d. teismo posėdis neįvyko dėl teisėjo ligos, posėdis atidėtas 2013 m. gruodžio 19 d.; 2013 m. gruodžio 19 d. teismo posėdyje buvo daromas teismo posėdžio garso įrašas, jis byloje nėra pateiktas. Įvertinusi šią aplinkybę teisėjų kolegija konstatavo, kad dėl techninių priežasčių teismui nepavyko tinkamai užfiksuoti teismo posėdžio garso įrašu. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija vadovavosi tik teismo posėdžio protokole esančia informacija, iš kurios matyti, kad civilinę bylą šiame teismo posėdyje išnagrinėjo teisėja E. K., o 2014 m. sausio 8 d. teismo sprendimą priėmė teisėjas D. K.. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą priėmė ne tas teisėjas, kuris nagrinėjo bylą; pripažino šį pažeidimą absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu, todėl panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą grąžino nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Teisėjų kolegija, perdavusi bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo, neanalizavo ir nepasisakė dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų, kuriais buvo ginčijamas sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė O. G. ir trečiasis asmuo D. G. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Nurodomi šie esminiai argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teisme civilinė byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo, nes į teisėjų kolegijos sudėtį įėjo ir bylą apeliacine tvarka nagrinėjo teisėja E. K., kuri, kaip sprendė apeliacinės instancijos teismas, taip pat bylą nagrinėjo ir pirmosios instancijos teisme (CPK 65 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 71 straipsnis, 329 straipsnio 2 dalies 1 dalies).

2. Pirmosios instancijos teismo 2013 m. gruodžio 19 d. posėdžio protokole padaryta aiški rašymo apsirikimo klaida nurodant, kad bylą išnagrinėjo teisėja E. K., o ne teisėjas D. K.. Teisėja E. K. nurodytu metu nebedirbo Klaipėdos miesto apylinkės teisme, nes Lietuvos Respublikos Prezidento 2013 m. lapkričio 14 d. dekretu Nr. 1K-1632 nuo 2013 m. gruodžio 6 d. buvo paskirta Klaipėdos apygardos teismo teisėja.

3. Apeliacinės instancijos teismo išvados, kad dėl techninių kliūčių neišliko 2013 m. gruodžio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas ir kad bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjo teisėja E. K., yra nepagrįstos, padarytos pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis). Minėtas garso įrašas egzistuoja ir yra saugomas Klaipėdos miesto apylinkės teisme, jis patvirtina, kad bylą pirmosios instancijos teisme išnagrinėjo ir sprendimą priėmė teisėjas D. K.. Apeliacinės instancijos teismas, negavęs šio įrašo kartu su bylos medžiaga, privalėjo jį išsireikalauti. Išvada dėl bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjusio teismo sudėties nepagrįstai padaryta vien tik įvertinus 2013 m. gruodžio 19 d. teismo posėdžio protokolą. Faktas, kad teisėja E. K. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu jau buvo paskirta Klaipėdos apygardos teismo teisėja, yra viešas ir negalėjo būti nežinomas apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai, į kurios sudėtį ši teisėja įėjo.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas A. T. su skundu sutiko iš dalies, prašė perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui. Atsakovo teigimu, teisėja E. K. neturėjo pareigos CPK 65 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 71 straipsnio 1 dalies pagrindu nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka, nes ji nedalyvavo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą pirmosios instancijos teisme. Ji, būdama Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja, tik išsprendė specifinį procesinį klausimą – priėmė prieštaravimus dėl teismo įsakymo. Atsakovas sutiko su kasacinio skundo argumentais dėl teismo posėdžio garso įrašo egzistavimo ir teismo posėdžio protokolo vertinimo. Jis pažymėjo, kad, remiantis CPK 168 straipsniu (redakcija, galiojusi bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu) ir 170 straipsnio 1 dalimi (redakcija, įsigaliojusi nuo 2013 m. liepos 1 d.), teismo posėdžio garso įrašas buvo sudedamoji teismo posėdžio protokolo dalis, taip pat ir civilinės bylos sudedamoji dalis. Bylą nagrinėjusios apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos pirmininkas, remiantis CPK 319 straipsnio 1 dalimi, gavęs civilinę bylą, privalėjo atlikti veiksmus, reikalingus pasirengti bylos nagrinėjimui, tarp jų – išreikalauti iš pirmosios instancijos teismo trūkstamus bylos duomenis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Byloje kilo ginčas dėl to, ar pagrįstai viena iš bylą apeliacine tvarka nagrinėjusios teisėjų kolegijos narių nenusišalino nuo bylos nagrinėjimo ir ar apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą dėl teismo posėdžio garso įrašo neišsaugojimo bei tuo pagrindu vadovavosi vien teismo posėdžio protokole esančiais duomenimis.

Dėl bylą apeliacine tvarka nagrinėjusios teisėjos nusišalinimo

Kasatorė kasaciniame skunde teigia, kad teisėja E. K., įėjusi į bylą apeliacine tvarka išnagrinėjusios teisėjų kolegijos sudėtį, privalėjo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo CPK 65 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 71 straipsnio pagrindu, nes ji dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą, šios teisės tinkamas įgyvendinimas būtų reikalauti, kad bylą išnagrinėtų teisėtos sudėties teismas, t. y. kad nebūtų pažeisti CPK 64–66, 71 straipsniuose nustatyti reikalavimai. Taigi tam, kad būtų tinkamai įgyvendinti CPK 2 straipsnyje įtvirtinti civilinio proceso tikslai, procese turi būti užtikrintas teisės į tinkamą teismo procesą principo teisingas įgyvendinimas, t. y. byla turi būti išnagrinėta teisėtos sudėties teismo, kuris būtų sudarytas atsižvelgiant į Konstitucijos ir įstatymų reikalavimus. Proceso teisės normų nustatyti atvejai, kai teisėjas negali nagrinėti bylos, nes tai reikštų jo pakartotinį dalyvavimą joje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad šis įstatyme įtvirtintas neleistinumas teisėjui pakartotinai nagrinėti bylą yra susijęs su objektyviojo nešališkumo kriterijaus taikymu („tuo, kaip situacija gali atrodyti iš šalies“) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. J. ir kt. v. Utenos apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-359/2010; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Č. v. O. S., bylos Nr. 3K-3-468/2010). Teismų praktikoje taip pat ne kartą pasisakyta, kad jeigu byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo, tai yra pagrindas pripažinti, kad apeliacinės instancijos teisme iš viso nebuvo tinkamo teismo proceso, todėl neteisėta teismo sudėtis yra absoliutus ir besąlygiškas pagrindas panaikinti teismo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Operos vaistinė“ v. UAB „Tamro“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-117/2007; 2010 m. kovo 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Šiaulių miesto savivaldybės biudžetinės įstaigos sporto mokykla „Atžalynas“ v. UAB „Šiaulių lyra“, bylos Nr. 3K-3-122/2010; 2010 m. spalio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Revinė“ v. UAB „Vaivorykštė“, bylos Nr. 3K-3-251/2010; 2014 m. lapkričio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Agrovet“ v. AB ,,Klaipėdos vanduo“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-497/2014; kt.).

CPK 65 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas, jeigu jis dalyvavo priimant sprendimą byloje žemesniosios ar aukštesniosios instancijos teisme arba šioje byloje dalyvavo kaip liudytojas, ekspertas, prokuroras, valstybės ar savivaldybės institucijos atstovas. CPK 71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjas, dalyvavęs nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme, negali dalyvauti nagrinėjant tą bylą apeliacinės instancijos teisme ir kasaciniame teisme, taip pat nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, jeigu panaikintas sprendimas buvo priimtas jam dalyvaujant. Taigi šiose teisės normose įtvirtintas neleistinumo teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylas principas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 71 straipsnio 1 dalies nuostata turi būti aiškinama ir taikoma sistemiškai su CPK 296 straipsnio ir 297 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Kitaip tariant, teisėjas negali nagrinėti bylos iš naujo, apeliacine ar kasacine tvarka, kai bylą nagrinėjant pirmą kartą, žemesniosios ar aukštesniosios instancijos teisme jis išreiškė savo nuomonę dėl bylos esmės. Šis draudimas netaikomas, kai teisėjas, nepasisakydamas dėl šalių ginčo esmės, išsprendžia atskiros bylos dalies atskirą procesinį klausimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. P. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, bylos Nr. 3K-3-598/2009; 2013 m. birželio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-350/2013).

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo 2013 m. balandžio 4 d. rezoliucija kreditorės (ieškovės, kasatorės) pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo buvo skirtas nagrinėti teisėjai V. O., ji šį pareiškimą priėmė ir 2013 m. balandžio 5 d. išdavė teismo įsakymą. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo 2013 m. gegužės 23 d. patvarkymu skolininko (atsakovo) prieštaravimų dėl minėto pareiškimo priėmimo klausimas dėl teisėjos V. O. ligos pavestas spręsti teisėjai E. K., ji 2013 m. gegužės 27 d. nutartimi skolininko prieštaravimus priėmė. Kasatorės ieškinio priėmimo klausimas Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo 2013 m. birželio 18 d. patvarkymu buvo pavestas spręsti teisėjui D. K., jis ieškinį priėmė ir teismo įsakymą panaikino 2013 m. birželio 18 d. nutartimi bei 2014 m. sausio 8 d. sprendimu išnagrinėjo bylą iš esmės. Taigi šie duomenys patvirtina, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme teisėja E. K., kuri įėjo į bylą apeliacine tvarka išnagrinėjusios teisėjų kolegijos sudėtį, išsprendė skolininko prieštaravimų dėl teismo įsakymo priėmimo klausimą ir daugiau jokių kitų procesinių veiksmų neatliko. Taigi teisėja išsprendė tik konkretų proceso teisės klausimą – priimti skolininko prieštaravimus ar ne (CPK 439 straipsnis). Iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutarties turinio matyti, kad teisėja nieko nepasisakė dėl nagrinėjamo šalių ginčo materialaus teisinio pagrindo, todėl nėra pagrįstų abejonių, leidžiančių spręsti, jog teisėja, nagrinėdama šią civilinę bylą apeliacine tvarka iš esmės, pažeidė neleistinumo teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylas principą ir privalėjo nusišalinti, o to nepadarydama galėjo būti šališka. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas kasacine tvarka skundžiamą nutartį priėmė teisėtos sudėties, nepažeisdamas CPK 71 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad kasatorės argumentai dėl proceso teisės normų pažeidimų, kurie sudaro teismo sprendimo absoliutų negaliojimo pagrindą, įtvirtintą CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte, yra nepagrįsti.

Dėl apeliacinės instancijos teismo išvados apie teismo posėdžio garso įrašo neišsaugojimą

Kasatorė kasaciniame skunde taip pat teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, padaręs išvadą dėl teismo posėdžio garso įrašo neišsaugojimo ir dėl šios priežasties vadovavęsis vien tik teismo posėdžio protokole esančiais duomenimis, nepagrįstai sprendė, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo, kas sudaro absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą.

CPK (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. gruodžio 14 d. iki 2014 m. sausio 1 d.) 168 straipsnyje nustatyta, kad kiekviename pirmosios instancijos teismo posėdyje rašomas teismo posėdžio protokolas, išskyrus CPK nurodytus atvejus; 170 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kiekviename teismo posėdyje daromas garso įrašas; teismo posėdžio garso įrašas pridedamas prie teismo posėdžio protokolo; apie daromą teismo posėdžio garso įrašą pažymima teismo posėdžio protokole; kai dėl techninių priežasčių nepavyksta tinkamai užfiksuoti teismo posėdžio ar jo dalies garso įrašu, vadovaujamasi tik teismo posėdžio protokole esančia informacija.

Pagal Teismo posėdžių garso įrašymo ir saugojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Teisėjų tarybos 2011 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 13P-125-(7.1.2) (Teisėjų tarybos 2011 m. gruodžio 28 d. nutarimo Nr. 13P-182-(7.1.2) redakcija), 3. 6, 7, 9.4, 11.1, 11.4, 11.6, 13 punktų nuostatas garso įrašas yra sudedamoji civilinės ir administracinės bylos dalis, dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę susipažinti su teismo posėdžio garso įrašu ir gauti jo skaitmeninę kopiją; garso įrašai saugomi garso įrašų saugykloje sukurtuose laikinojo ir nuolatinio saugojimo aplankuose; garso įrašas yra daromas kiekvieno žodinio proceso metu, išskyrus įstatymų nurodytus atvejus; pasibaigus teismo posėdžiui, ne vėliau kaip kitą darbo dieną garso įrašas perkeliamas į garso įrašų saugyklos laikinojo saugojimo aplanką; visi baigtos bylos posėdžių garso įrašai iš garso įrašų saugyklos laikinojo saugojimo aplanko suglaudinami (.zip arba .rar formatu) į rinkmeną ir perkeliami į nuolatinio saugojimo aplanką; suglaudinta baigtos bylos (išskyrus baudžiamosios ir administracinių teisės pažeidimų bylos) posėdžių garso įrašų rinkmena įrašoma į kompiuterinę laikmeną (vienkartinio įrašymo kompaktinį diską ir pan.), užtikrinant apsaugą nuo joje esančios garso įrašų rinkmenos bet kokio pakeitimo ar sunaikinimo; kompiuterinė laikmena su baigtos bylos posėdžių garso įrašų rinkmena perduodama teismo raštinei toliau tvarkyti teisės aktų nustatyta tvarka; jei dėl techninių priežasčių garso įrašu tinkamai užfiksuoti teismo posėdžio ar jo dalies nepavyksta, teismo posėdis vyksta įprastine tvarka ir vadovaujamasi tik teismo posėdžio protokole esančia informacija.

CPK (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 1 d.) 168 straipsnio 1 ir 5 dalyse nustatyta, kad kiekvienas žodinis bylos nagrinėjimas fiksuojamas teismo posėdžio garso įrašu, išskyrus CPK nurodytus atvejus; teismo posėdžio garso įrašas laikomas teismo posėdžio protokolu ir yra sudedamoji bylos dalis; kai dėl techninių priežasčių nepavyksta tinkamai užfiksuoti teismo posėdžio ar jo dalies garso įrašu, bylą nagrinėjantis teismas šalies prašymu arba savo iniciatyva priima nutartį pakartoti procesinį veiksmą, kurio nepavyko garso įrašu užfiksuoti.

Pagal Teismo posėdžių garso įrašų darymo tvarkos aprašo, patvirtinto Teisėjų tarybos 2014 m. vasario 14 d. Nr. 13P-22-(7.1.2), 2.1, 4, 9.4 punktų nuostatas garso įrašas daromas civilinėse bylose kiekvieno žodinio bylos nagrinėjimo atveju, išskyrus CPK nustatytus atvejus; civilinėse bylose padarytas garso įrašas yra sudedamoji bylos dalis,  šalys turi teisę su juo susipažinti ir teisės aktuose nustatyta tvarka gauti jo kopijas; pasibaigus teismo posėdžiui ne vėliau kaip kitą darbo dieną garso įrašas perkeliamas į Lietuvos teismų informacinę sistemą (toliau – LITEKO) arba kompiuterinę laikmeną.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju teismo posėdis, kuriame byla buvo išnagrinėta iš esmės, įvyko 2013 m. gruodžio 19 d., t. y. galiojant vienai CPK redakcijai, o pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas ir paskelbtas 2014 m. sausio 8 d., t. y. galiojant kitai (naujai) CPK redakcijai. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, taip pat įvertinusi pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju 2013 m. gruodžio 19 d. teismo posėdžio garso įrašo rinkmena turėjo būti perkelta į kompiuterinę laikmeną ir pridėta prie bylos medžiagos (prie teismo posėdžio protokolo), o ne vėliau kaip kitą darbo dieną po 2014 m. sausio 8 d., t. y. po teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo, ji taip pat turėjo būti perkelta į LITEKO.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2013 m. gruodžio 19 d. teismo posėdžio metu buvo surašytas teismo posėdžio protokolas, teismo posėdžio eiga taip pat buvo užfiksuota darant garso įrašą. Kompiuterinė laikmena (vienkartinio įrašymo kompaktinis diskas ir pan.) su garso įrašo rinkmena nepridėta prie bylos medžiagos. Minėto teismo posėdžio protokole bylą nagrinėjančiu teisėju nurodyta teisėja E. K.. Iš LITEKO duomenų nustatyta, kad 2013 m. gruodžio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas yra perkeltas į šią informacinę sistemą, jame girdėti, kad bylą teismo posėdyje nagrinėjo teisėjas D. K.. Teismo sprendimą 2014 m. sausio 8 d. priėmė ir paskelbė minėtasis teisėjas.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad kompiuterinė laikmena su 2013 m. gruodžio 19 d. teismo posėdžio garso įrašo rinkmena nepridėta prie bylos medžiagos, padarė išvadą, kad dėl techninių priežasčių nepavyko tinkamai užfiksuoti teismo posėdžio, todėl, remdamasis CPK (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. gruodžio 14 d. iki 2014 m. sausio 1 d.) 170 straipsnio 3 dalimi, vadovavosi teismo posėdžio protokole nurodytais duomenimis ir jame esančia informacija. Juos įvertinęs, teismas padarė išvadą, kad bylą teismo posėdyje nagrinėjo teisėja E. K., o teismo sprendimą priėmė ir paskelbė teisėjas D. K., t. y. kad byla buvo išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog kompiuterinė laikmena su teismo posėdžio garso įrašo rinkmena nepridėta prie bylos medžiagos, nepatikrino LITEKO duomenų, taip pat neužklausė pirmosios instancijos teismo informacijos ir duomenų apie tai, ar garso įrašas yra išsaugotas, ir neprašė atsiųsti (pateikti) garso įrašo (kompiuterinės laikmenos su garso įrašo rinkmena).

Kaip pirmiau nurodyta, teismo sudėties teisėtumo klausimas, remiantis CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 329 straipsnio 2 dalies 1 punktu, yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, kurį apeliacinės instancijos teismas privalo tikrinti ex officio (CPK 320 straipsnis). Dėl šios priežasties teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas, kuriam kilo abejonių dėl teismo sudėties teisėtumo, siekdamas tinkamai išspręsti šį klausimą, nepagrįstai nevilkindamas bylos nagrinėjimo, privalo tiek pats patikrinti jam prieinamais būdais (pvz., LITEKO), tiek paprašyti pateikti pirmosios instancijos teismo visą informaciją, susijusią tiek su garso įrašu ir jo išsaugojimu, tiek apskritai su teismo sudėties parinkimu ir (ar) pakeitimu, jeigu konkrečiu atveju tai yra būtina.

Kadangi nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui kilo abejonių dėl teismo sudėties teisėtumo, o kompiuterinė laikmena su teismo posėdžio garso įrašo rinkmena nebuvo pridėta prie teismo posėdžio protokolo, tai teismas pirmiausia turėjo LITEKO patikrinti, ar garso įrašas yra prisegtas (įkeltas). Jeigu patikrinus informacinę sistemą būtų nustatyta, kad garso įrašas neprisegtas (neįkeltas), tai, remiantis CPK 319 straipsnio 2 dalimi, teismas turėtų užklausti pirmosios instancijos teismo informacijos dėl garso įrašo (kompiuterinės laikmenos su garso įrašo rinkmena), jo išsaugojimo ir pateikimo. Tik atlikus šiuos veiksmus, atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo pateiktą atsakymą, galima spręsti dėl garso įrašo (ne)išsaugojimo ir vadovavimosi vien tik teismo posėdžio protokole užfiksuota informacija. Minėta, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl garso įrašo neišsaugojimo, šiuo atveju nurodytų veiksmų neatliko.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad 2013 m. gruodžio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas yra perkeltas į LITEKO ir iš jame užfiksuotų duomenų yra aišku, jog bylą šiame teismo posėdyje nagrinėjo teisėjas D. K., t. y. byla buvo išnagrinėta ir teismo sprendimas priimtas bei paskelbtas tos pačios sudėties teismo, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl pirmosios instancijos teismo sudėties neteisėtumo.

Be to, kaip teisingai pažymėta kasaciniame skunde, teisėja E. K. nurodytu metu (2013 m. gruodžio 19 d.) nebedirbo Klaipėdos miesto apylinkės teisme, nes Lietuvos Respublikos Prezidento 2013 m. lapkričio 14 d. dekretu Nr. 1K-1632 nuo 2013 m. gruodžio 6 d. buvo paskirta Klaipėdos apygardos teismo teisėja. Taigi teisėjai, įėjusiai į apeliacinės instancijos teismo sudėtį, buvo žinoma aplinkybė dėl jos negalėjimo dalyvauti 2013 m. gruodžio 19 d. teismo posėdyje.

Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo išvados dėl teismo posėdžio garso įrašo neišsaugojimo ir pirmosios instancijos teismo sudėties neteisėtumo padarytos pažeidžiant proceso teisės normas, reglamentuojančias teismo posėdžių garso įrašų darymą ir apeliacinės instancijos teismo teises, todėl skundžiama nutartis naikintina ir byla perduodama iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

              Dėl bylinėjimosi išlaidų šioje byloje

Byloje kasacinis teismas patyrė 6,02 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 27 d. pažyma). Šių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu paliktinas spręsti teismui, išnagrinėsiančiam bylą iš esmės (CPK 93 straipsnis).

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a:

              Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 6 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui.

              Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                      Sigitas Gurevičius                                         

                                                                      Gediminas Sagatys

                                                                                                                                                                        Janina Stripeikienė