Civilinė byla Nr. e2-645-553/2021
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00805-2020-2
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.4
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gegužės 18 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 23 d. nutarties, kuria patvirtintas restruktūrizavimo planas, priimtos restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „LEX WOOD LT“ restruktūrizavimo byloje Nr. eB2-976-864/2021,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 4 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „LEX WOOD LT“ iškelta restruktūrizavimo byla, įmonės restruktūrizavimo administratore paskirta UAB „Restruktūrizuoju.lt“ (toliau – ir restruktūrizavimo administratorė); nutartis įsiteisėjo 2020 m. rugsėjo 15 d.
2. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 3 d. nutartimi restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – RUAB) „LEX WOOD LT“ restruktūrizavimo byloje patvirtino kreditorių finansinius reikalavimus, kurie buvo patikslinti 2021 m. sausio 12 d. nutartimi, 2021 m. sausio 14 d. nutartimi, 2021 m. vasario 4 d. nutartimi ir 2021 m. vasario 9 d. nutartimi.
3. 2021 m. kovo 9 d. restruktūrizavimo administratorė pateikė teismui prašymą patvirtinti RUAB „LEX WOOD LT“ restruktūrizavimo planą. Prašyme nurodė, kad 2021 m. kovo 5 d. įvyko kreditorių susirinkimas, kuriame įmonės kreditoriai nutarė patvirtinti RUAB „LEX WOOD LT“ restruktūrizavimo planą.
4. Kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir kreditorė, apeliantė) pateikė atsiliepimą, kuriame prašė restruktūrizavimo plano nepatvirtinti ir restruktūrizavimo bylą nutraukti. Anot kreditorės, egzistavo net keli Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 111 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti atsisakymo tvirtinti restruktūrizavimo planą pagrindai, t. y. planas parengtas nesilaikant JANĮ 104 straipsnyje nustatytos tvarkos, restruktūrizavimo plano projekte numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto, be to, nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos įmonė nemoka mokesčių.
5. Kreditorė pažymėjo, kad apie šaukiamą kreditorių susirinkimą turėjo būti pranešta likus ne mažiau kaip 14 dienų iki kreditorių susirinkimo dienos (JANĮ 47 straipsnio 1 dalis). Anot kreditorės, ši tvarka nebuvo užtikrinta, kadangi restruktūrizavimo administratorės pranešimas apie šaukiamą 2021 m. kovo 5 d. kreditorių susirinkimą kreditorei buvo pateiktas 2021 m. vasario 23 d., t. y. likus 10 dienų iki susirinkimo dienos.
6. 2019 m. birželio 11 d. ir 2019 m. liepos 25 d. sudarytais periodinių mokėjimų grafikais pagal įmonės prašymus iki 2021 m. birželio 28 d. buvo išdėstyta jos PVM nepriemokos dalis, sudaranti 116 381,70 Eur sumą. Įmokų dalis, kurios mokėjimo terminai pagal periodinių mokėjimų grafikus buvo numatyti po restruktūrizavimo bylos iškėlimo, nebuvo įtraukta į kreditorės finansinį reikalavimą, todėl periodinių mokėjimų grafikai toliau turėjo būti vykdomi juose numatytais terminais ir tvarka.
7. Po nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos įmonė nevykdė mokėjimų pagal periodinių mokėjimų grafikus ir yra skolinga 14 547,62 Eur (įmokų dalis, kuri turėjo būti sumokėta iki 2020 m. gruodžio 28 d.). Po restruktūrizavimo bylos iškėlimo įmonė sumokėjo tik 560 Eur einamųjų mokėjimų (gyventojų pajamų mokesčio). Kreditorė pažymėjo, kad laiku nevykdomas einamųjų mokesčių mokėjimas yra laikytinas netinkamu restruktūrizavimo proceso įgyvendinimu. Kreditorės nuomone, sistemingai nevykdant einamųjų mokėjimų tikslinga svarstyti restruktūrizavimo proceso nutraukimo, o ne restruktūrizavimo plano projekto patvirtinimo klausimą.
8. Kreditorė atkreipė dėmesį, kad restruktūrizavimo plano projekte nurodytos siūlomos restruktūrizavimo priemonės kelia pagrįstas abejones dėl plano įgyvendinimo realumo: įmonė planuoja ir toliau vykdyti tą pačią veiklą, kuri norimų pokyčių neduoda ir nelemia prielaidų spręsti apie sėkmingą restruktūrizavimo perspektyvą įveikiant finansinius sunkumus ir išsaugoti gyvybingumą. Nurodant nuostolių mažinimo priemones, nėra pateikiamas šių priemonių ekonominio ir teisinio pagrįstumo vertinimas, apimantis pagrindimą, kad šios priemonės leis juridiniam asmeniui įveikti finansinius sunkumus, išsaugoti gyvybingumą ir išvengti bankroto.
9. Restruktūrizavimo plano projekte nurodytų priemonių įgyvendinimo realumu verčia abejoti ir tai, kad numatant dalies įmonei priklausančio turto pardavimą, nėra pateikiama konkrečių duomenų nei koks turtas bus parduodamas, nei kokios būtų realios to turto pardavimo kainos, iš turto pardavimo gautinos pajamos nėra atspindėtos įmonės planuojamų gauti pajamų skiltyje.
10. Įmonėje šiuo metu dirba 3 darbuotojai ir nenurodoma, kaip toks kiekis darbuotojų įgyvendins veiklos pokyčius (naujos paslaugos tiekimą). Restruktūrizavimo plano projekte nėra nurodoma nė viena įmonės sudaryta ir šiuo metu galiojanti sutartis, kurią (ar kurias) įmonė artimiausiu metu ketina vykdyti ir kurias konkrečiai ketina sudaryti įgyvendindama restruktūrizavimo plano projekte numatytas priemones.
11. Restruktūrizavimo plano projekte nurodant pagrindinę finansinių sunkumų priežastį – pardavimų mažėjimą dėl pandemijos bei valstybėje įvesto karantino, jame neįvertinti rizikos veiksniai dėl tolesnio pandemijos poveikio įmonės vykdomai veiklai. Nors įmonė nurodo turinti
131 387,30 Eur sumą debitorių įsiskolinimų, tačiau iš pateikto debitorių sąrašo matyti, kad didžiausios debitinės skolos, kurių bendra suma 118 156,50 Eur, t. y. net 89,9 proc. visos nurodomos sumos, yra susidariusios dar 2017 m. vasario mėn. ir priklauso Estijos Respublikos įmonėms, kurių mokumo patikrinti nėra galimybių. Restruktūrizavimo plano projekte nepateikiama jokių įrodymų, kurie leistų vertinti debitinių skolų susigrąžinimo realumą, taip pat nenurodomos priežastys, kodėl nesiimta priemonių atgauti skolas nuo pat 2017 metų; restruktūrizavimo plano projekte taip pat nėra pateikta duomenų, kurie patvirtintų, kad išimtinai visi debitoriai pripažįsta savo įsipareigojimus ir turi realias finansines galimybes skolas grąžinti. Atsižvelgdama į šias aplinkybes kreditorė nurodė, kad restruktūrizavimo plano projekte nurodytos priemonės vertintinos kaip deklaratyvios, nepagrįstos objektyviais efektyvumo ir realumo duomenimis, todėl nesudarančios prielaidų tikėtis iš esmės pagerinti įmonės turtinę padėtį, atsiskaityti su kreditoriais bei išsaugoti įmonės gyvybingumą.
12. Kreditorė taip pat atkreipė dėmesį, kad restruktūrizavimo plano projekte nėra nurodyta ginčyta kreditorės finansinio reikalavimo dalis; nenurodytas restruktūrizavimo plano paveikiamų kreditorių pagal kreditorių grupes sąrašas; nenurodytas pačios įmonės nuosavas indėlis į restruktūrizavimo procesą; nėra pateikta prognostinių piniginių srautų ataskaita, prognostiniai balansai restruktūrizavimo plano įgyvendinimo laikotarpiui. Nedetalizuojant ir nepagrindžiant numatomų pajamų ir išlaidų dydžio, įmonės planuojamas pelnas yra tik hipotetinio pobūdžio ir nepagrįstas konkrečiais faktiniais duomenimis; numatomo gauti pelno realumu ypač abejotina dėl to, kad paskutiniais metais įmonės veikla buvo nuostolinga. Anot kreditorės, restruktūrizavimo plano projekte numatyta tvarka, kad „restruktūrizavimo administratorius kreditorių susirinkimui ataskaitas apie restruktūrizavimo plano vykdymą ir įmonės veiklą teikia, gavęs kreditoriaus raštišką prašymą dėl konkrečios informacijos pateikimo“, laikytina pažeidžiančia kreditorių interesus, taip pat teisingumo, protingumo bei restruktūrizavimo proceso skaidrumo principus, kadangi, nesant įsteigtos priežiūros institucijos tvarkomos informacinės sistemos, paneigiama kreditorių teisė kontroliuoti plano vykdymą.
13. Pagal restruktūrizavimo plano projektą įmonės restruktūrizavimo proceso metu „nenumatyti nuostoliai numatomi dengti iš įmonės ūkinės komercinės veiklos uždirbto pelno“, tačiau, anot kreditorės, ši praktika, iškėlus restruktūrizavimo bylą, nelaikytina pakankama, plane turėtų būti numatomos papildomos priemonės nenumatytiems nuostoliams padengti. Atkreipė dėmesį, kad plane nurodoma, jog „bendrai kreditorių reikalavimų sumai padidėjus, lentelėse nurodomos bendros kreditoriams išmokamos sumos padidės proporcingai ta suma, kuria bendra reikalavimų suma padidėjo, jog būtų proporcingai ir JANĮ tvarka tenkinami visų kreditorių reikalavimai“. Tai reiškia, jog tokiu atveju kiekvienam kreditoriui mokėtina suma pagal lenteles nesikeis, tačiau naujas kreditoriaus reikalavimas (naujų kreditorių reikalavimai) bus tenkinami skiriant papildomų lėšų, tačiau, anot kreditorės, plane nėra pagrindžiamas papildomų lėšų šaltinis tokiems atvejams ir nenurodomas turimo rezervo dydis.
14. Be to, restruktūrizavimo plano projekte pateiktas įmonės ilgalaikio turto sąrašas yra netikslus, kadangi į jį yra įtrauktas ir įmonei nepriklausantis turtas, konkrečiai — žemės sklypas, unikalus Nr. 4172-0300-0095, kuris įmonei nepriklauso nuo 2020 m. vasario 26 d.
15. Restruktūrizavimo administratoriui nustatomas 847 Eur (įskaitant PVM) mėnesinis atlygis, kitos administravimo išlaidos – pašto ir kitos nenumatytos administravimo išlaidos bus apmokamos pagal faktinius išlaidų dokumentus, tačiau šioje dalyje nėra sudaryta administravimo išlaidų sąmata laikotarpiui nuo teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo dienos iki sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
16. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 23 d. nutartimi patvirtino restruktūrizavimo planą.
17. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad apie šaukiamą kreditorių susirinkimą 2021 m. kovo 5 d. kreditorei buvo pranešta 2021 m. vasario 23 d., t. y. likus 10 dienų iki kreditorių susirinkimo dienos. Vadovaujantis restruktūrizavimo byloje patvirtinta kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarka, pranešimai turi būti išsiunčiami likus ne mažiau kaip 10 kalendorinių dienų iki susirinkimo dienos. Taigi, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju kreditorei apie šaukiamą kreditorių susirinkimą buvo pranešta tinkamai, nepažeidžiant procedūrinių kreditorių susirinkimo šaukimo tvarkos reikalavimų.
18. Pirmosios instancijos teismas įmonės mokėjimus, kurie turėjo būti vykdomi pagal
2019 m. birželio 11 d. ir 2019 m. liepos 25 d. sudarytus periodinių mokėjimų grafikus, laikė mokėjimais, atsiradusiais dar iki įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo momento, o ne einamaisiais mokėjimais, kurie atsidaro jau po įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo momento. Teismas sprendė, kad mokėjimų neatlikimas pagal 2019 m. birželio 11 d. ir 2019 m. liepos 25 d. sudarytus periodinių mokėjimų grafikus nėra laikytinas nevykdomais einamaisiais mokėjimais JANĮ 2 straipsnio 2 dalies kontekste. Be to, pati kreditorė patvirtino, kad gyventojų pajamų mokestį (iš viso 560 Eur) įmonė yra sumokėjusi, t. y. einamuosius mokėjimus, kaip jie suprantami JANĮ 2 straipsnio 2 dalies kontekste, įmonė moka. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo pritarti kreditorės pozicijai, jog dėl einamųjų mokėjimų neatlikimo svarstytinas ir restruktūrizavimo proceso nutraukimo klausimas.
19. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šiuo metu spręsti, jog įmonės ketinimai atkurti mokumą yra neperspektyvūs ir neįgyvendintini, nėra pagrindo. Vertinant pateiktą tvirtinti planą sistemiškai, matyti, kad jame įmonė yra nurodžiusi tiek ir planuojamas gauti ateityje pajamas (plano 4 lapas), tiek ir skiltyje „Finansinis (verslo) planas“ nurodžiusi kreditorės minimą informaciją. Be to, ir kreditorės nurodytos aplinkybės, kad plane nėra pateikiama konkrečių duomenų nei koks turtas bus parduodamas, nei kokios būtų realios to turto pardavimo kainos, iš turto pardavimo gautinos pajamos nėra atspindėtos įmonės planuojamų gauti pajamų skiltyje; nenurodyta ir kaip turimi darbuotojai įgyvendins veiklos pokyčius; nenurodytos įmonės sutartys; neįvertinti rizikos veiksniai dėl tolimesnio pandemijos poveikio įmonės vykdomai veiklai, nesudaro pagrindo abejoti plane nurodytų priemonių įgyvendinimo realumu, kadangi vadovaujantis JANĮ 104 straipsnio 2 dalimi, tokio pobūdžio informacijos nurodymas iš esmės nėra būtinas. Be to, teismo vertinimu, ir kreditorės teiginiai, kad nėra pateikiama tikslesnių duomenų dėl įmonės debitorių (įskaitant informaciją apie debitorinių skolų susigrąžinimo realumą), taip pat nėra pagrindu netvirtinti pateikto plano, kadangi JANĮ 104 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodyta, jog plane yra pateikia tik informacija apie įmonės skolininkus, jų pavadinimai ir kodai (jeigu skolininkas juridinis asmuo), arba vardas ir pavardė (jeigu skolininkas fizinis asmuo), gyvenamosios arba buveinės adresas, reikalavimų sumos, įvykdymo terminai ir užtikrinimo būdai.
20. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nors kreditorė kelia klausimą dėl to, jog plane nenurodyta ginčytina kreditorės finansinio reikalavimo dalis, tačiau plano rengimo metu (patvirtintas 2021 m. kovo 5 d.) kreditorės finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimas dar buvo sprendžiamas (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis priimta 2021 m. kovo 2 d.), todėl plane ir nenurodyta visa kreditorės finansinio reikalavimo dalis.
21. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vertinti, jog plane nėra nurodytas restruktūrizavimo plano paveikiamų kreditorių pagal kreditorių grupes, sąrašas. Restruktūrizavimo plano paveikiamais kreditoriais laikytini iš esmės visi kreditoriai, kurių prievolių įvykdymo terminai yra suėję, nepriklausomai nuo to, ar jie yra sutikę daryti skolininkei nuolaidas ar ne. Vertinant sistemiškai pateiktą planą, akivaizdu, kad plane yra išskirti visi paveikiami kreditoriai, juos nurodant skiltyje „Kreditoriniai reikalavimai“.
22. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nors kreditorė teigė, kad plane nėra nurodytas pačios įmonės nuosavas indėlis į restruktūrizavimo procesą, tai taip pat nėra pagrindu netvirtinti plano, kadangi tokio pobūdžio informacija, vadovaujantis JANĮ 104 straipsnio nuostatomis, taip pat nėra privaloma. Analogiškai teismas atmetė kreditorės argumentus, kad plane nėra pateikta prognostinių piniginių srautų ataskaita, prognostiniai balansai restruktūrizavimo plano įgyvendinimo laikotarpiui. Taip pat teismas nurodė neturįs pagrindo išvadai, kad nėra sudaryta administravimo išlaidų sąmata, kadangi plane yra aiškiai įtvirtintas administratoriaus atlyginimas bei nurodyta, jog pašto išlaidos apmokamos pagal faktiškai patirtas išlaidas, o nenumatytos administravimo išlaidos taip pat mokamos pagal faktinius išlaidų dokumentus, kurie apmokami bendra tvarka.
23. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pateiktam tvirtinti planui 2021 m. kovo 5 d. vykusiame kreditorių susirinkime pritarė kreditoriai, balsuojant pirmoje grupėje, kurių reikalavimų sumos sudaro 100 proc. teismo patvirtintų šios grupės kreditorių reikalavimų sumos, o, balsuojant antroje grupėje, kurių reikalavimų sumos sudaro 56,30 proc. teismo patvirtintų šios grupės kreditorių reikalavimų sumos. Taigi, nagrinėjamu atveju restruktūrizavimo planui pritarė daugiau kaip ½ dalis teismo patvirtintų kreditorių, kurių vertinė išraiška skaičiuota nuo visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
24. Kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – restruktūrizavimo plano netvirtinti ir restruktūrizavimo bylą nutraukti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
24.1. JANĮ 47 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad apie šaukiamą kreditorių susirinkimą kreditorių susirinkime turintiems teisę dalyvauti asmenims turi būti pranešta likus ne mažiau kaip 14 dienų iki kreditorių susirinkimo dienos. Su patvirtinta įmonės kreditorių susirinkimų sušaukimo tvarka kreditorė nebuvo supažindinta. Tikėtina, kad ši tvarka buvo patvirtinta pirmajame įmonės kreditorių susirinkime, apie kurį kreditorė nebuvo informuota ir jame nedalyvavo, taigi ir neturėjo teisės išreikšti savo pozicijos šiuo klausimu.
24.2. Sisteminė JANĮ nuostatų, reglamentuojančių nemokumo (restruktūrizavimo) bylos iškėlimo pasekmes, analizė leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kreditorės sudaryti periodinių mokėjimų grafikai ir po įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo turi būti vykdomi juose nurodytais terminais ir tvarka, kadangi, nors šios prievolės ir yra atsiradusios iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo momento, tačiau sudarius periodinių mokėjimų grafiką mokesčių mokėtojo turimos mokestinės nepriemokos (jos dalies) mokėjimo terminai yra atidedami.
24.3. Karantinas šalyje dėl COVID-19 viruso plitimo grėsmės įvestas 2020 m. kovo 16 d., o įmonė nevykdo mokestinių prievolių valstybei jau nuo 2016 metų, todėl manytina, kad įmonė su finansiniais sunkumais susidūrė ne dėl COVID-19 viruso stabdymui nustatytų verslo veiklos ribojimų, o žymiai anksčiau. Įvertinus tai, darytina išvada, kad tikrosios įmonės finansinių sunkumų priežastys ir mastas plane nėra atskleisti (JANĮ 104 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
24.4. Plane nurodytos priemonės vertintinos kaip deklaratyvios, nepagrįstos objektyviais efektyvumo ir realumo duomenimis, todėl nesudarančios prielaidų tikėtis iš esmės pagerinti įmonės turtinę padėtį, atsiskaityti su kreditoriais bei išsaugoti įmonės gyvybingumą. Teismo išvada, kad minėti trūkumai nesudaro pagrindo abejoti plane nurodytų priemonių įgyvendinimo realumu, prieštarauja principui, jog teismas turi būti aktyvus tvirtinant restruktūrizavimo planą.
24.5. Vadovaujantis JANĮ 104 straipsnio 2 dalies 5 punktu, į plane pateikiamą įmonės kreditorių sąrašą privalėjo būti įtraukta tuo metu ginčyta kreditorės finansinio reikalavimo dalis.
24.6. Teismas, skundžiama nutartimi patvirtindamas planą, visiškai neanalizavo ir nevertino įmonės gyvybingumo aspekto. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neišsamiai, formaliai įvertino pateiktą tvirtinti įmonės restruktūrizavimo planą, nepagrįstai atmetė kreditorės pastabas, leidžiančias abejoti plane nurodytų priemonių įgyvendinimo realumu, netyrė įmonės pateiktų duomenų apie priežastis, lėmusias nemokumo problemas, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad plane numatytos priemonės įmonės finansiniams sunkumams įveikti padės pasiekti restruktūrizavimo tikslų.
25. Atsiliepime į kreditorės atskirąjį skundą RUAB „LEX WOOD LT“, atstovaujama restruktūrizavimo administratorės, prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
25.1. Kreditorė 2021 m. kovo 5 d. RUAB „LEX WOOD LT“ kreditorių susirinkimo nutarimų neginčijo, pareiškė išsamią nuomonę susirinkimo darbotvarkės klausimais, todėl kreditorių teisės ir teisėti interesai nebuvo pažeisti ir šios kreditorės nurodomos aplinkybės dėl pranešimo apie šaukiamą kreditorių susirinkimą tvarkos negalėjo būti pagrindu atsisakyti tvirtinti RUAB „LEX WOOD LT“ restruktūrizavimo planą.
25.2. Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos naujojo koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių poveikio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo taikymui įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinta, kad JANĮ 114 straipsnio 2 dalyje nustatytas 3 mėnesių termino skaičiavimas sustabdomas karantino laikotarpiu ir 3 mėnesius nuo jo atšaukimo. Taigi, remiantis minėtu reglamentavimu, aplinkybė, kad juridinis asmuo nemoka visų ar dalies mokesčių šiuo periodu negalėtų būti pagrindu nutraukti restruktūrizavimo bylą.
25.3. Įmonė finansiškai pajėgi mokėti einamuosius mokėjimus ir 313 Eur nekilnojamojo turto mokestį su netesybomis sumokėjo. Vertinant tokios neženklios sumos nesumokėjimą ir pasekmes, kurias dėl to sukeltų atsisakymas tvirtinti įmonės restruktūrizavimo planą, manytina, kad ši aplinkybė neturėtų būti pagrindu teismui atsisakyti tvirtinti
RUAB „LEX WOOD LT“ restruktūrizavimo planą.
25.4. Kreditorei pareiškus finansinį reikalavimą ir įtraukus PVM nepriemokos dalį, o teismui jį patvirtinus, manytina, kad šios sumos mokėjimas turėtų būti vertinamas ne kaip einamasis mokėjimas, o kaip finansinio reikalavimo tenkinimas.
25.5. Restruktūrizavimo planui nepritarė tik vienas kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstatyme reikalaujamai daugumai kreditorių planas pasirodė priimtinas, jis nėra akivaizdžiai netinkamas ir neįgyvendinamas, o atsiradus poreikiui ir pasikeitus aplinkybėms gali būti tikslinamas JANI nustatyta tvarka.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos
27. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal bendrąją procesinę taisyklę, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Tačiau šis draudimas nėra absoliutus, kadangi pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017).
28. RUAB „LEX WOOD LT“, atstovaujama restruktūrizavimo administratorės, kartu su atsiliepimu pateikė UAB „LEX WOOD LT“ kreditorių susirinkimų šaukimo tvarką, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos finansinį reikalavimą ir išrašą iš banko sąskaitos dėl mokestinės prievolės įvykdymo.
29. Sprendžiant dėl atsakovės prašymo priimti pateiktus naujus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ginčo dalykas ir pateikti nauji įrodymai yra susiję su įmonės restruktūrizavimo plano ir atskirų jo patvirtinimo sąlygų (įmonės nemokumo, gyvybingumo) vertinimu (CPK 180 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje vyraujantį viešąjį interesą, į tai, jog pateikti įrodymai gali būti svarbūs sprendžiant dėl restruktūrizavimo plano (ne)tvirtinimo pagrindų nustatymo, juos priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).
Dėl ginčo esmės
30. 2021 m. kovo 5 d. įvyko įmonės kreditorių susirinkimas, kuriame buvo sprendžiama dėl pritarimo RUAB „LEX WOOD LT“ restruktūrizavimo plano projektui. 2021 m. kovo 5 d. susirinkime dalyvavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma sudaro 803 995,06 Eur, t. y. 96,55 proc. visos – 832 702,70 Eur, kreditorių reikalavimų sumos.
31. Balsuojant dėl RUAB „LEX WOOD LT“ restruktūrizavimo plano projekto pirmoje grupėje nutarta patvirtinti restruktūrizavimo planą – „už“ balsavo 100 proc. visų teismo patvirtintų šios grupės kreditorių reikalavimų sumos. Balsuojant dėl RUAB „LEX WOOD LT“ restruktūrizavimo plano projekto antroje grupėje taip pat nutarta patvirtinti restruktūrizavimo planą – „už“ balsavo 56,30 proc. visų teismo patvirtintų šios grupės kreditorių reikalavimų sumos, prieš – 40,17 proc. Kreditorių susirinkime vienintelė kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kurios finansinis reikalavimas sudaro 326 443,55 Eur, balsavo „prieš“ pateiktą planą bei pateikė prieštaravimo motyvus.
32. JANĮ nustato restruktūrizavimo proceso sampratą, tikslus bei restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygas. Juridinio asmens restruktūrizavimas yra visuma JANĮ nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama įveikti juridinio asmens finansinius sunkumus, išsaugoti jo gyvybingumą ir išvengti bankroto, gaunant kreditorių pagalbą finansiniams sunkumams įveikti, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (JANĮ 2 straipsnio 10 dalis).
33. Restruktūrizavimo planą tvirtina teismas (JANĮ 111 straipsnio 1 dalis). Teismas priima nutartį netvirtinti restruktūrizavimo plano, jeigu yra bent viena iš šių aplinkybių:
33.1. nebuvo įgyvendinti šio įstatymo 104–107 ir 110 straipsniuose nurodyti reikalavimai (JANĮ 111 straipsnio 3 dalies 1 punktas);
33.2. dėl restruktūrizavimo plano projekte nustatytų priemonių šio plano projektui nepritarusių kreditorių reikalavimų tenkinimo apimtis būtų mažesnė negu bankroto atveju (JANĮ 111 straipsnio 3 dalies 2 punktas);
33.3. restruktūrizavimo plano projekte numatytos naujo finansavimo priemonės nėra būtinos restruktūrizavimo planui įgyvendinti ir nepagrįstai riboja restruktūrizavimo plano projektui nepritarusių kreditorių interesus (JANĮ 111 straipsnio 3 dalies 3 punktas);
33.4. restruktūrizavimo plano projekte numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto (JANĮ 111 straipsnio 3 dalies 4 punktas);
33.5. restruktūrizavimo plano projektas neatitinka valstybės pagalbos teikimo reikalavimų (JANĮ 111 straipsnio 3 dalies 5 punktas);
33.6. nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos juridinis asmuo nemoka mokesčių (JANĮ 111 straipsnio 3 dalies 6 punktas).
34. Apeliantė atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ji apie
2021 m. kovo 5 d. kreditorių susirinkimą nebuvo tinkamai informuota. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, apeliantės argumentams pritaria. Kaip pagrįstai nurodo apeliantė, JANĮ 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apie šaukiamą kreditorių susirinkimą kreditorių susirinkime turintiems teisę dalyvauti asmenims turi būti pranešta likus ne mažiau kaip 14 dienų iki kreditorių susirinkimo dienos. Priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, nors 2021 m. sausio 15 d. buvo patvirtinta kreditorių informavimo tvarka, tačiau byloje pripažinta, kad apeliantė apie šią tvarką nebuvo informuota (CPK 187 straipsnis, restruktūrizavimo administratorės atsiliepimo į atskirąjį skundą 5 pastraipa).
35. Apeliacinės instancijos teismas atskirai atkreipia dėmesį, kad nebuvo tinkamai įvertinti ir teisinio reguliavimo pokyčiai sprendžiant dėl pranešimo tvarkos. Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 25 straipsnio 1 dalies 6 punkte buvo įtvirtinta, kad restruktūrizuojamos įmonės kreditorių susirinkimas nustato kreditorių susirinkimų šaukimo tvarką. Restruktūrizavimo byla nagrinėjamu atveju iškelta jau nebegaliojant ĮRĮ ir galiojant JANĮ, kuriame tokia teisė nebėra numatyta (JANĮ 44 straipsnis), o kreditorių susirinkimo šaukimo tvarka yra nustatoma tiesiogiai įstatyme (JANĮ 47 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kreditorė turėjo būti apie šaukiamą kreditorių susirinkimą informuota įstatyme nustatyta tvarka.
36. Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmiau nurodytas procedūrinis pažeidimas savaime nesudaro savarankiško pagrindo pateikto restruktūrizavimo plano netvirtinti. Bylos duomenys patvirtina, kad pranešimas apie šaukiamą kreditorių susirinkimą, nors ir pavėluotai, tačiau apeliantei buvo įteiktas. Susirinkime apeliantė dalyvavo, pareiškė savo valią ir motyvuotus argumentus dėl restruktūrizavimo plano trūkumų. Dėl šios priežasties laikytina, kad anksčiau nurodytas procedūrinis pažeidimas materialiųjų teisinių pasekmių nesukėlė ir nėra savarankiškas pagrindas restruktūrizavimo planui netvirtinti.
37. Apeliantė nurodo, kad kreditorės sudaryti periodinių mokėjimų grafikai ir po įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo turi būti vykdomi juose nurodytais terminais ir tvarka, todėl yra einamieji mokėjimai. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, iš esmės sutinka, kad nesuėjusios mokėjimo prievolės pagal periodinių mokėjimų grafikus turėjo būti laikomos einamaisiais mokėjimais. Nepaisant to, dėl toliau nurodomų priežasčių apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad neatlikti mokėjimai pagal periodinius mokėjimų grafikus sudaro pagrindą restruktūrizavimo plano netvirtinti.
38. Nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą arba nutraukti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos draudžiama vykdyti juridinio asmens finansines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos, įskaitant mokesčių, palūkanų ir netesybų mokėjimą (JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
39. Remiantis JANĮ 2 straipsnio 2 dalimi, einamieji juridinio asmens mokėjimai yra visi juridinio asmens ūkinei komercinei veiklai užtikrinti reikalingi mokėjimai, įskaitant mokesčius, administruojamus Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Einamųjų mokėjimų pagrįstumo ir dydžio klausimas sprendžiamas juridinio asmens nemokumo (restruktūrizavimo) bylos iškėlimo stadijoje ir gali būti vėliau tikslinamas.
40. Šiuo atveju einamųjų mokėjimų klausimas yra išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 4 d. nutartimi, kuria iškelta nemokumo (restruktūrizavimo) byla, leidžiant atlikti visus įmonės ūkinei–komercinei veiklai reikalingus mokėjimus ir įmokas, nustatant, kad per vieną kalendorinį mėnesį šiems mokėjimams atlikti gali būti panaudojama ne didesnė nei
27 357 Eur suma, neatsižvelgiant į tai, kad sąskaitos yra areštuotos ar joms taikomi disponavimo apribojimai.
41. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas iš dalies nepagrįstai konstatavo, kad 2019 m. birželio 11 d. ir 2019 m. liepos 25 d. sudarytų periodinių mokėjimų grafikų restruktūrizuojama įmonė neturėjo mokėti kaip einamųjų mokėjimų.
42. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. sausio 11 d. nutartyje civilinėje byloje
Nr. 3K-3-110-421/2018, aiškindamas tuo metu galiojusio ĮRĮ normas dėl „einamųjų įmokų“, kurios savo esme atitinka JANĮ 2 straipsnio 2 dalyje nurodytus „einamuosius mokėjimus“, yra išaiškinęs, kad draudimas restruktūrizuojamai įmonei vykdyti pinigines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos, atsiranda įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti restruktūrizavimo bylą, tačiau šis draudimas apima tik draudimą vykdyti prievoles, kurių vykdymo terminai suėjo iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo (t. y. senąsias prievoles, dėl kurių pakeitimo iškelta restruktūrizavimo byla).
43. Taigi, vertinant 2019 m. birželio 11 d. ir 2019 m. liepos 25 d. sudarytų periodinių mokėjimų grafikų turinį ir kitus bylos duomenis, matyti, kad išdėstytos mokestinės prievolės įvykdymas, kurios terminas suėjo iškeliant restruktūrizavimo bylą, turėjo būti tvirtinamas kaip apeliantės finansinis reikalavimas, o mokestinės prievolės, kurių terminai nesuėjo – vykdomos kaip einamieji mokėjimai, nes pagal JANĮ 113 straipsnio 2 dalį kreditorių, kuriems iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo prievolių vykdymo terminai nebuvo suėję, reikalavimai tenkinami ne anksčiau, kaip suėjus šiems terminams.
44. Apeliacinės instancijos teismas kartu sutinka su restruktūrizavimo administratore, kad sprendžiant dėl JANĮ 111 straipsnyje 3 dalies 6 punkte nustatyto pagrindo netvirtinti restruktūrizavimo plano ir JANĮ 114 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyto pagrindo nutraukti restruktūrizavimo bylą, t. y. jeigu restruktūrizuojamas juridinis asmuo nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos nemoka mokesčių, yra aktualu įvertinti ir tokių prievolių nevykdymo priežastis.
45. Šiuo atveju akivaizdu, kad 2019 m. birželio 11 d. ir 2019 m. liepos 25 d. sudarytų periodinių mokėjimų grafikuose nurodytos prievolės restruktūrizavimo bylos iškėlimo metu nebuvo identifikuotos kaip einamieji mokėjimai. Iš bylos duomenų (pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir jo priedų; CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad teikiant pareiškimą buvo nurodytas mažesnis apeliantės finansinis reikalavimas (195 752,58 Eur suma) už vėliau restruktūrizavimo byloje patvirtintą finansinį reikalavimą (326 443,55 Eur) ir apskritai restruktūrizavimo plane nurodytą finansinį reikalavimą (132 214,08 Eur). Sprendžiant dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo apeliantė pateikė teismui paaiškinimus, kad
2019 m. birželio 11 d. ir 2019 m. liepos 25 d. buvo sudaryti periodinių mokėjimų grafikai, kuriais pagal įmonės prašymus iki 2021 m. birželio 28 d. buvo išdėstyta 116 381,70 Eur jos turimos PVM nepriemokos už juose nurodytus mokestinius laikotarpius. Pagal grafikus buvo padengta 1 569 Eur, prievolių likutis pagal grafikus – 114 812,70 Eur. Finansinio reikalavimo pateikimo dieną pagal minėtus grafikus pradelsta PVM suma sudarė 71 169,10 Eur sumą, todėl ji buvo įtraukta į teikiamą finansinį reikalavimą.
46. Savo ruožtu, prievolių pagal 2019 m. birželio 11 d. ir 2019 m. liepos 25 d. sudarytus periodinių mokėjimų grafikus nevykdymas nagrinėjamu atveju savaime negali būti laikomas pagrindu netvirtinti restruktūrizavimo plano, nes šios išlaidos nebuvo identifikuotos nustatant būtiną įmonės disponuojamą sumą einamiesiems mokėjimams atlikti. Taigi, nenumačius lėšų šioms prievolėms vykdyti, jos ir negalėjo būti vykdomos. Analogiškai, pavėluotas mokestinių prievolių vykdymas, kaip antai pavėluotai įvykdžius 313 Eur nekilnojamojo turto mokesčio prievolę, nesudaro pagrindo išvadai, kad įmonė nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos nemoka mokesčių. Atsižvelgiant į tai, kad nėra paneigta, jog įmonė yra pajėgi vykyti ir vykdo einamuosius mokėjimus, o ginčo netinkamai (nesavalaikiai) įvykdyta nedidelė mokestinė prievolė buvo vienkartinis epizodas, restruktūrizavimo plano netvirtinimas šiuo pagrindu nebūtų protingai pateisinamas.
47. Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad kreditorių sąraše nepagrįstai nenurodyta ginčyta apeliantės finansinio reikalavimo dalis. Kaip matyti iš teismo patvirtinto restruktūrizavimo plano, jis parengtas nenurodžius ir apskirtai nevertinus ginčijamos apeliantės finansinio reikalavimo dalies, todėl nėra įvykdytas privalomas JANĮ 104 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytas restruktūrizavimo plano reikalavimas, t. y. nurodytas juridinio asmens kreditorių, tarp jų ir tų, su kuriais vyksta teisminiai ginčai, sąrašas, kuriame nurodyta asmens vardas ir pavardė, jeigu jis fizinis asmuo, arba pavadinimas ir kodas, jeigu jis juridinis asmuo, gyvenamosios vietos ar buveinės adresai, reikalavimų sumos, įvykdymo terminai ir užtikrinimo būdai.
48. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal JANĮ 104 straipsnio 3 dalį restruktūrizavimo plano rengimo metodines rekomendacijas nustato priežiūros institucija. Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2020 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. V4-6 yra patvirtintos Juridinio asmens restruktūrizavimo plano rengimo metodinės rekomendacijos (toliau – Metodinės rekomendacijos; atnaujintos 2020 m. gruodžio 31 d.), į kurias taip pat turi būti atsižvelgiama.
49. Metodinių rekomendacijų 31.1.2. punkte nurodoma, kad tais atvejais, kai kreditorių reikalavimai yra patvirtinti teismo ir plano projektas teikiamas teismui jau iškėlus juridiniam asmeniui restruktūrizavimo bylą, šioje dalyje nurodoma: 1) kreditoriaus vardas, pavardė, gyvenamosios vietos adresas arba pavadinimas, kodas, buveinės adresas, jei kreditorius juridinis asmuo;
2) pirmuoju etapu tenkinamo reikalavimo suma; 3) antruoju etapu tenkinamo reikalavimo suma; 4) reikalavimo suma iš viso; 5) ginčijamo reikalavimo dalis; 6) kiekvienos eilės kreditorių reikalavimų sumų suvestinė.
50. Taigi, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, restruktūrizuojama įmonė restruktūrizavimo plane turi nurodyti visus kreditorius ir jų reikalavimus, nepriklausomai nuo to, jie ginčijami ar ne. Įstatymas suteikia teisę restruktūrizuojamai įmonei tik išskirti ginčijamą kreditoriaus reikalavimo dalį, tačiau nesuteikia teisės jos nepaisyti. Priešingu atveju, patvirtintas restruktūrizavimo planas netenka prasmės, nes jame šis reikalavimas ir jo tenkinimo tvarka lieka nenumatyti, neįvertinti ir pažeidžia tokio kreditoriaus teises (JANĮ 3 straipsnio 2 punktas;
113 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju skirtumas tarp patvirtintame restruktūrizavimo plane numatyto finansinio reikalavimo (132 214,08 Eur) ir restruktūrizavimo byloje patvirtinto finansinio reikalavimo (326 443,55 Eur) yra didelis.
51. Apskritai, šiuo aspektu visa restruktūrizavimo plano parengimo ir teikimo tvirtinti procedūra buvo įvykdyta esmingai pažeidžiant apeliantės teises. Restruktūrizavimo byloje ginčyta apeliantės finansinio reikalavimo dalis buvo patvirtinta Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 2 d. nutartimi palikus ją nepakeistą. Byloje patvirtintas restruktūrizavimo planas buvo pateiktas kreditoriams svarstyti 2021 m. kovo 9 d. kreditorių susirinkime, nors jau buvo žinoma apie pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą patvirtinti ginčijamą apeliantės finansinio reikalavimo dalį ir turėjo būti žinoma apie apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą šį reikalavimą patvirtinti. Tai, kad plano regimo metu apeliantės reikalavimas buvo ginčijamas, yra teisiškai nereikšminga, nes tiek juridinio asmens vadovas (JANĮ 104 straipsnio 1 dalis), tiek restruktūrizavimo administratorė (JANĮ 103 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai) turėjo užtikrinti, kad restruktūrizavimo planas būtų parengtas ir pateiktas dalyviams bei kreditoriams su aktualiais ir įstatyme numatytais duomenimis.
52. Pirmiau nurodytos išvados nekeičia ir restruktūrizavimo plano nuostata, kad kiekvienam kreditoriui mokėtina suma pagal lenteles nesikeis, tačiau naujas kreditoriaus reikalavimas (naujų kreditorių reikalavimai) bus tenkinami skiriant papildomų lėšų, jog ir naujo kreditoriaus reikalavimas (naujų kreditorių reikalavimai) būtų patenkinti proporcingai ir tuo pačiu metu, kaip ir kitų šiame restruktūrizavimo plane nurodytų kreditorių reikalavimai. Kaip teisingai akcentuoja apeliantė, restruktūrizavimo plane nėra numatyti tokių išlaidų šaltiniai, o apeliantės finansinis reikalavimas dar iki jo svarstymo kreditorių susirinkime buvo žinomas ir be jokios protingai pateisinamos priežasties nebuvo įtrauktas į restruktūrizavimo plano projektą, tokiu būdu išskiriant apeliantę iš kitų kreditorių.
53. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino JANĮ 111 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyto pagrindo netvirtinti restruktūrizavimo plano, jeigu nebuvo įgyvendinti šio įstatymo 104–107 ir 110 straipsniuose nurodyti reikalavimai, tai sudaro savarankišką pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti.
54. Sprendžiant dėl kitų pagrindų netvirtinti pateikto restruktūrizavimo plano, apeliacinės instancijos teismas taip pat iš esmės sutinka su apeliantės atskirajame skunde pateiktomis pastabomis.
55. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertino JANĮ 111 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatyto pagrindo netvirtinti restruktūrizavimo plano, jeigu restruktūrizavimo plano projekte numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs patvirtinto restruktūrizavimo plano turinį, dėl toliau nurodomų priežasčių taip pat sutinka su apeliante, kad plane nurodytos priemonės yra deklaratyvios ir konkrečiais duomenimis nepagrindžia būdų iš esmės pagerinti įmonės turtinę padėtį, atsiskaityti su kreditoriais bei išsaugoti įmonės gyvybingumą.
56. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad JANĮ 104 straipsnyje atskiros apeliantės nurodytos plano dalys (pačios įmonės nuosavas indėlis į restruktūrizavimo procesą; prognostinių piniginių srautų ataskaita; konkretūs duomenys koks turtas bus parduodamas; kaip turimi darbuotojai įgyvendins veiklos pokyčius ir kt.) nėra išskirtos ir numatytos. Nepaisant to, įstatymas numato apibendrintą reikalavimą, kad restruktūrizavimo plane turi būti nurodytas restruktūrizavimo plane numatytų priemonių ekonominio ir teisinio pagrįstumo vertinimas, apimantis pagrindimą, kad šios priemonės leis juridiniam asmeniui įveikti finansinius sunkumus, išsaugoti gyvybingumą ir išvengti bankroto (JANĮ 104 straipsnio 2 dalies 13 punktas). Taigi, priešingai nei nurodo apeliantė, anksčiau nurodytų duomenų įmonė restruktūrizavimo plane neprivalo nurodyti, tačiau tai jos neatleidžia nuo pareigos pateikti objektyvius duomenis apie ekonomiškai pagrįstas ir realias priemones, kurios leis juridiniam asmeniui įveikti finansinius sunkumus, išsaugoti gyvybingumą ir išvengti bankroto.
57. Apeliacinės instancijos teismas vėlgi atkreipia dėmesį, kad Metodinėse rekomendacijose (30.1 punktas) yra apibrėžta, kaip turėtų būti nurodomos priemonės finansiniams sunkumams įveikti. Restruktūrizavimo plane rekomenduojama išsamiai aprašyti, kokiomis konkrečiomis priemonėmis ir (ar) veiksmais bus pasiekti juridinio asmens ilgalaikiai strateginiai ir detalūs pagrindžiami tikslai, o svarbiausia – užtikrintas juridinio asmens gyvybingumas ir atkurtas mokumas. Nurodytos priemonės turi būti suformuluotos ir pateikiamos nuodugniai, nedeklaratyviai. Priemonės (ekonominės, techninės, organizacinės ir kt.) turi būti: ekonomiškai pagrįstos ir realios, praktiškai įgyvendinamos, tokios, kad padėtų atkurti juridinio asmens mokumą ir sumažintų įsiskolinimus kreditoriams, suprantamos ir aiškios, neabstraktaus, neformalaus pobūdžio. Atkreiptinas dėmesys, kad šios metodinės rekomendacijos atspindi ir aktualią teismų praktiką šiuo klausimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-403/2019; 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2015; 2010 m. gegužės 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2010 ir kt.).
58. Savo ruožtu, kaip matyti iš toliau nurodomų restruktūrizavimo plano nuostatų, nė viena iš jame nurodytų priemonių nagrinėjamu atveju nėra aiškiai apibrėžta ir siejasi su plane nurodytomis restruktūrizavimo priežastimis.
59. Patvirtintame restruktūrizavimo plane išskiriamos 6 priežastys, lėmusios įmonės restruktūrizavimą:
59.1. Sumažėję įmonės pardavimai, kuriems taip pat tiesiogiai įtaką padarė ir COVID-19 virusas ir dėl jo paskelbtas karantinas. Sumažėjus UAB „LEX WOOD LT“ pardavimams, įmonės veiklos sąnaudos nesumažėjo, kadangi įmonės veikla yra miškininkystė ir apleistų teritorijų tvarkymo darbai, apvalios medienos pardavimas bei biokuro gamyba ir pardavimas, todėl įmonė patyrė išlaidas žaliavos įsigijimui, atlyginimams įmonės darbuotojams sumokėti ir kt.
59.2. Sumažėjus užsakymams, pardavimo pajamos ženkliai sumažėjo, bendrovė susidūrė su apyvartinių lėšų stygiumi, kas sąlygojo savalaikį (past. nesavalaikį) atsiskaitymą su bendrovės kreditoriais.
59.3. Biokuro kainos rinkoje krito, tačiau įsigijamų žaliavų kaina nuolatos kilo, t. y. biokuro kainos rinkoje tapo ženkliai mažesnės nei įsigyjama žaliava, dėl ko atsirado didelė finansinė našta ir finansiniai įsipareigojimai lizingo įmonėms ir žaliavų tiekėjams.
59.4. Sumažėjus įmonės pardavimams, gaunamiems užsakymams, kol buvo ir yra derinamos ir pasirašytos naujos sutartys, įmonei reikėjo išlaikyti kvalifikuotus darbuotojus, mokėti jiems darbo užmokestį; apyvartinės lėšos buvo panaudotos atlyginimams išmokėti ir veiklos tęstinumo palaikymui (degalai, kelių mokesčiai ir kt. sąnaudos, susijusios su biokuro pardavimu ir pristatymu); tai tiesiogiai įtakojo įmonės finansinius rodiklius ir nulėmė laikinus įmonės finansinius sunkumus.
59.5. Po VMI prie LR FM patikrinimo UAB „LEX WOOD LT“ buvo įpareigota patikslinti deklaracijas dėl PVM ataskaitos; šis reikalavimas buvo grindžiamas tuo, kad uždarajai akcinei bendrovei „LEX WOOD LT“ kirtimo atliekos buvo parduotos su PVM, UAB „LEX WOOD LT“ įtraukė į savo ataskaitą šį PVM, bet kirtimo atliekų pardavėjas PVM nesumokėjo, todėl VMI prie LR FM pripažino, kad to PVM UAB „LEX WOOD LT“ negalėjo įtraukti į savo apskaitą ir ją privalo sumokėti.
59.6. UAB „LEX WOOD LT“ plačiai nereklamavo savo teikiamų paslaugų, todėl neįgijo tiek naujų klientų, kiek būtų įgijusi reklamuodama bendrovę, jos vardą ir teikiamas paslaugas.
60. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nė viena iš anksčiau nurodytų restruktūrizavimo ir įmonės finansinių sunkumų priežasčių plane neturi numatytų konkrečių priemonių joms įveikti.
61. Pirma, plane pateikti retrospektyvūs duomenys neatitinka pateikiamų prognozių. Antai, nurodoma, kad įmonė optimizuojama ir nuolatos mažina savo veiklos sąnaudas bei yra sukurtos 3 kvalifikuotos darbo vietos ir dedamos visos pastangos jas išlaikyti, laiku mokėti darbuotojams atlyginimus, didinti veiklos apimtis, didinti pajamas. Kaip matyti iš bylos ir plane nurodomų duomenų, įmonė sumažino ne tik sąnaudas, bet ir didele apimtimi veiklos apimtis – 2019 metais ji uždirbo 1 088 619 Eur pardavimo pajamų, 2020 metais – 43 442 Eur. 2019 m. rugpjūčio 3 d. duomenimis įmonė dar turėjo 23 darbuotojus, nuo 2020 m. kovo 11 d. ji teturi 3 darbuotojus (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
62. Restruktūrizavimo plane argumentuojama, kad UAB „LEX WOOD LT“, siekdama efektyvesnio darbų atlikimo ir paskirstymo, optimizavo UAB „LEX WOOD LT“ veiklos procesus ir darbuotojų poreikį. Vis tik, nėra paaiškinta, kaip anksčiau nurodytos kvalifikuotos darbo vietos sąnaudos per mėnesį 2021 metais gali sudaryti tik 218 Eur mokesčių ir 280 Eur darbo užmokesčio (žr. restruktūrizavimo plano 1 lentelę „Iš pagrindinės ūkinės-komercinės veiklos planuojami pinigų srautai 2021 m. Eur“). 3 kvalifikuotiems darbuotojams tokios sąnaudos yra nemotyvuotai mažos. Tuo labiau, įmonės veiklos masto pokyčiai iš viso nėra analizuojami – kaip teisingai nurodo apeliantė, plane nėra nurodoma nė viena įmonės sudaryta ir šiuo metu galiojanti sutartis, remiantis kuria (ar kuriomis) įmonė artimiausiu metu ketina vykdyti veiklą ir kurias konkrečiai ketina sudaryti įgyvendindama plane numatytas priemones.
63. Restruktūrizavimo plane taip pat nėra argumentuojama, kokiu būdu įmonė ketina kovoti su COVID-19 viruso ir dėl jo paskelbto karantino pasekmėmis įmonės veiklai. Analogiškai, nėra ir argumentuojama, kaip ketinimas sudaryti naujas sutartis su miškų savininkais, tiekėjais įsigyjant kirtimo atliekas, taip pat su šilumos gamintojais – tikslu įmonės turima technika biokurą tiekti į katilines bei kitiems gamintojams koreliuoja su kita, ne mažiau reikšminga finansinių sunkumų priežastimi, kad biokuro kainos rinkoje tapo ženkliai mažesnės nei įsigyjama žaliava. Restruktūrizavimo plane taip pat numatytas reklamos poreikis, tačiau nei jos mastas, nei sąnaudos, nei kiti aktualūs aspektai nėra detalizuojami.
64. Apkritai, restruktūrizavimo plane nurodytos nuostolių mažinimo (pelno didinimo) priemonės yra deklaratyvios, be konkrečių duomenų ir individualizuotos finansinių sunkumų priežasčių ir priemonių joms pašalinti analizės. Pagrindą kritiškai vertinti įmonės veiklos rezultatų prognozes restruktūrizavimo plano vykdymo laikotarpiu sudaro retrospektyvus įmonės veiklos rezultatų vertinimas – per visus 2020 metus įmonės pardavimo pajamos (43 442 Eur) nesiekė įmonės restruktūrizavimo plane planuojamų 2021 metų mėnesinių pardavimo pajamų (50 400 Eur), nors įmonė vykdys tą pačią veiklą, turėdama tuos pačius išteklius, ir galbūt net toliau galiojančio karantino sąlygomis.
65. Restruktūrizavimo plane neatskleista, kaip ir kodėl lyginant įmonės finansinius rodiklius 2019 ir 2020 metais su planuojamais rodikliais 2021 metais, įmonė, turėdama tik 13,04 proc. darbuotojų, lyginant su 2019 metais, planuoja turėti 40,97 proc. pajamų, lyginant su 2019 metais, ir turėdama tiek pat darbuotojų, lyginant su 2020 metais, planuoja 1 151,88 proc. pajamų. Tokios prognozės ne tik neįtikina, bet ir neturi jokio aiškiai apibrėžto ir objektyvaus pagrindo restruktūrizavimo plane, atsižvelgiant į darbuotojų kiekį ir nurodytas veiklos sąnaudas.
66. Nors restruktūrizavimo plane numatyta, kad UAB „LEX WOOD LT“ numato artimiausiu metu parduoti dalį įmonei priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, kurį realizavus visas iš pardavimo gautas pinigines lėšas panaudotų kreditorių skoloms dengti, tačiau apeliantė pagrįstai pastebi, kad tai deklaratyvus įsipareigojimas, nes nėra pateikiama konkrečių duomenų nei koks turtas bus parduodamas, nei kokios būtų realios to turto pardavimo kainos, o iš turto pardavimo gautinos pajamos nėra atspindėtos įmonės planuojamų gauti pajamų skiltyje. Tokios neapibrėžtos restruktūrizavimo plano nuostatos vykdymo net nebūtų galimybės patikrinti (pvz. JANĮ 114 straipsnio 1 dalies 3 punkto atveju). Kartu nėra argumentuojama, kaip dalies įmonei priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pardavimas atsilieptų jos galimybėms pasiekti 1 151,88 proc. pajamų, lyginant su 2020 metais. Šiuo aspektu taip pat nėra ginčo, o tai patvirtino ir pirmosios instancijos teismas, kad plane pateiktas įmonės ilgalaikio turto sąrašas yra netikslus, kadangi į jį yra įtrauktas ir įmonei nepriklausantis turtas – žemės sklypas, kurio unikalus Nr. 4172-0300-0095.
67. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliante, kad restruktūrizavimo plane nurodyti debitiniai įsiskolinimai neatitinka reikalavimų. Nei JANĮ 104 straipsnio 2 dalies 9 punktas, nei Metodinės rekomendacijos nenumato tokių duomenų pateikimo. Antai, Metodinėse rekomendacijose nurodyta, kad turi būti pateikiami pagrindiniai duomenys apie juridinio asmens skolininkus (debitorius), įskaitant ir tų, su kuriais plano rengimo metu vyksta teisminiai ginčai. Šioje plano dalyje nurodoma: skolininko vardas ir pavardė, jeigu jis fizinis asmuo, ar pavadinimas ir kodas, jeigu jis juridinis asmuo, gyvenamosios vietos ar buveinės adresas, reikalavimų sumos, įvykdymo terminai ir užtikrinimo būdai. Rekomenduojama taip pat pateikti informaciją apie atsiskaitymų pradelsimą (vėlavimus), nurodant konkretų vėluojamų dienų skaičių arba vėlavimus išskiriant grupėmis, pavyzdžiui, vėlavimas iki 30 dienų, nuo 31 iki 90 dienų, nuo 91 iki 180 dienų, 180 ir daugiau dienų (Metodinių rekomendacijų 26.4.1.2 punktas).
68. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino restruktūrizavimo plane numatytų priemonių priežasčių, lėmusių įmonės finansinius sunkumus, pagrįstumo, todėl neįvertino ar plano projekte numatytos priemonės akivaizdžiai padės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumus, išsaugoti gyvybingumą ir išvengti bankroto (JANĮ 111 straipsnio 3 dalies 4 punktas). Tai taip pat sudaro savarankišką pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti.
69. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė JANĮ nuostatas, reglamentuojančias reikalavimus restruktūrizavimo planui ir jo patvirtinimą (CPK 185 straipsnis). Dėl nurodytos priežasties Vilniaus apygardos teismo
2021 m. kovo 23 d. nutartis naikintina. Kadangi šiuo atveju nustatyti net keli pagrindai netvirtinti pateikto restruktūrizavimo plano, klausimas išspręstinas iš esmės ir pateiktą restruktūrizavimo planą atsisakytina tvirtinti (JANĮ 111 straipsnio 3 dalies 1 ir 4 punktai; CPK 185 straipsnis,
337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
70. Apeliantės atskirojo skundo argumentai dėl JANĮ 114 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo nepasitvirtino (nutarties 44–46 punktai). Kitų restruktūrizavimo bylos nutraukimo pagrindų patikra išeina už atskirojo skundo ribų, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo jų vertinti (CPK 320, 338 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, šis klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui, kuris turės spręsti dėl teismui pateikto restruktūrizavimo plano nepatvirtinimo teisinių pasekmių.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti tvirtinti pateiktą restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „LEX WOOD LT“ restruktūrizavimo planą.
Teisėja Aldona Tilindienė