Administracinė byla Nr. A662-313/2011
Procesinio sprendimo
kategorijos: 13.5; 13.6
(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. kovo 7 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų
kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Laimės
Baltrūnaitės ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
sekretoriaujant
Alinai Dokutovičienei,
dalyvaujant
atsakovo atstovei L. S.,
viešame
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal
atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos
ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo
2010 m. kovo 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos
J. K. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir
statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl savavališkos statybos ir
statybos sustabdymo aktų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėja J. K. skundu (b. l. 5-10)
kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti
Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos
valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir Departamentas) 2009 m.
lapkričio 23 d. savavališkos statybos aktą Nr. (101)11.11-219 (toliau – ir
Savavališkos statybos aktas) ir 2009 m. lapkričio 23 d. statybos sustabdymo
aktą Nr. (101)11.11-220 (toliau – ir Statybos sustabdymo aktas). Paaiškino, kad
2009 m. birželio mėnesį ji nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype vykdė
statybos darbus, t. y. išbetonavo kiemo aikštelės kraštus. Statybos darbai buvo
vykdomi ūkio būdu. Aikštelės ilgis 10 m, plotis 4 m, atitinkamai bendras
planuojamos įrengti aikštelės plotas - 40 kv. m. Teigė, kad planuojama įrengti
aikštelė atitinka statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi
(tarp jų ir laikini) statiniai“ (toliau – ir Reglamentas) 1 priedo 2 lentelės
17.2 punkte nurodytą statinį, kuris priskirtas prie I grupės nesudėtingų
statinių, todėl, remiantis statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2007
„Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ 12.3 punktu,
statinio projektas neprivalomas ir statybos leidimas nereikalingas. Tvirtino,
kad savavališkos statybos nevykdė ir nevykdo, gailisi dėl kilusių
nesusipratimų.
Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos
inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) atsiliepimu į
skundą (b. l. 28-31) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Laikė, kad Departamento priimti
skundžiami aktai yra teisėti, nes juose pagrįstai nurodyta, jog pareiškėja,
neturėdama supaprastinto statinio projekto su kompetentingų valstybės
institucijų įgaliotų valstybės tarnautojų raštiškais pritarimais, savavališkai
statė garažą, įrengė garažo pamatus, kurių ilgis - 10 m, plotis – 4 m. Nurodė,
kad pati pareiškėja savavališkos statybos akte paaiškino, jog buvo atlikti
paruošiamieji statybos darbai jai priklausančiame žemės sklype. 2009 m.
lapkričio 23 d. administracinio teisės pažeidimo protokole paaiškino, kad atliko
paruošiamuosius statybos darbus, tačiau, iškilus nesutarimams su kaimynu,
statybos darbų nebaigė, laukė teismo sprendimo, o teismui bylą išsprendus ne
pareiškėjos naudai, nurodė paliksianti tik aikštelę. Atsakovo manymu, tokie paaiškinimai
paneigia pareiškėjos skunde dėstomus motyvus apie jos pirminius ketinimus
įrengti kiemo aikštelę, t. y. nesudėtingą inžinerinį statinį, o ne statyti
garažą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m.
kovo 1 d. sprendimu skundą tenkino ir Savavališkos statybos aktą bei Statybos
sustabdymo aktą panaikino.
Nustatė, kad J. K. pripažino, jog
atliko paruošiamuosius statybos darbus, tačiau, skirtingai negu teigia
atsakovas, nurodė, kad planavo įrengti aikštelę, t. y. išbetonavo kiemo aikštelės
kraštus. Pažymėjo, kad planuojama įrengti aikštelė atitinka Reglamento 1 priedo
2 lentelės 17.2 punkte nurodytą statinį, kuris priskirtinas I grupės
nesudėtingiems inžineriniams statiniams, tai nurodyta ir Savavališkos statybos
akte. Remiantis Reglamento 12.3 punktu, I grupės nesudėtingiems statiniams
neprivalomas nei statybos leidimas, nei statinio projektas, jeigu šie statiniai
statomi ne kultūros paveldo objektų ar saugomose teritorijose, remiantis
Reglamento bendromis 1 priedo 1 ir 2 lentelių pastabomis, II grupės
nesudėtingiems statiniams keliami reikalavimai, šiuo atveju reikalavimas dėl
supaprastinto projekto, yra taikomi tik I grupės nesudėtingiems statiniams,
statomiems žemės sklype, nepriklausančiame statytojui nuosavybės teise, bei I
grupės nesudėtingiems pastatams, statomiems ar rekonstruojamiems (kai didinamas
jų užstatymo plotas ar gabaritai) mieste. Pažymėjo, kad J. K. nuosavybės
teise priklausantis žemės sklypas, kuriame yra statomas statinys, nėra
priskirtas kultūros paveldo objektams ar saugomoms teritorijoms.
Atkreipė dėmesį, jog Savavališkos statybos akte
nenurodyta, kuo remiantis padaryta išvada, kad J. K. statomam
statiniui yra taikomi II grupės nesudėtingiems statiniams keliami reikalavimai.
Ta aplinkybė, jog J. K. ateityje ketino statyti garažą, teismo
manymu, negali turėti įtakos vertinant jos veiksmus ar sąlygoti statybos darbų
atlikimui keliamus reikalavimus. Iš byloje esančio Departamento 2009 m.
birželio 18 d. Reikalavimo teismas nustatė, kad pradėtas statinys įvardintas
„priestatu“, byloje esančios fotonuotraukos rodo, kad nėra paruošto garažui
būdingo įvažiavimo. Konstatavo, kad apie atliekamus statybos darbus ir jų
pobūdį Departamentui buvo žinoma nuo 2009 m. birželio mėn., tačiau tuo metu
abejonių dėl statybos darbų teisėtumo nekilo.
Nurodė, kad į žemės sklypo bendraturtę dėl sutikimo
statyti garažą kreiptasi 2009 m. rugpjūčio 21 d., todėl 2009 m. birželio mėn.
atliktus darbus traktuoti kaip garažo statybą nėra pagrindo, kadangi jie buvo
atlikti iki J. K. valios statyti garažą atsiradimo. Taip
pat ir ieškinio žemės sklypo bendraturtei J. B. pateikimo
data – 2009 m. rugsėjo 15 d. – teismo nuomone, patvirtina, kad J.
K. valia dėl garažo statybos susiformavo vėliau negu faktiškai buvo atlikti
statybos darbai. Į žemės sklypo bendraturtę kreiptasi dėl sutikimo, kuris pagal
Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą yra privalomas kreipiantis
dėl statinio projektavimo sąlygų sąvado, gavimo, t. y. siekiant teisėtai
vykdyti garažo statybą. Konstatavo, kad Savavališkos statybos akte Departamento
išvada dėl garažo statybos nepatvirtinta įrodymais, o tik prielaidomis, todėl
negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta.
Pažymėjo, kad pagal Reglamento 12.3 punktą I grupės
nesudėtingiems statiniams, išskyrus statomiems kultūros paveldo ir / ar
saugomoje teritorijoje (Reglamento 12.1, 12.2 p.), nereikia gauti jokių
dokumentų. Vertindamas, ar nagrinėjamoje administracinėje byloje pastatyti
pamatai, t. y. pamatai, kurių ilgis – 10 m, plotis – 4 m, yra I ar II grupės
nesudėtingas statinys, teismas pažymėjo, kad nesudėtingas statinys turi būti
vertinamas pagal faktinę situaciją, t. y. pagal tai, koks jis buvo pastatytas
aktų surašymo, fotonuotraukos padarymo metu. Darė išvadą, kad minėti pamatai
priskirtini prie I grupės nesudėtingų statinių, numatytų Reglamento 2 lentelės 17.2
punkte, nes ketinimas ateityje, pasinaudojant teisinėmis procedūromis, be kita
ko, kreipiantis į teismą su ieškiniu, statyti II grupės nesudėtingą statinį,
negali būti traktuojamas kaip savavališka statyba ir dėl to surašomas
savavališkos statybos aktas.
III.
Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos
inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l.
64-66) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują
sprendimą – skundą atmesti.
Mano, kad pareiškėjos atlikti darbai neteisingai
kvalifikuoti pagal Reglamento 17.2 punktą. Atkreipia dėmesį į Reglamento 1
priedo 2 lentelę, kurioje nurodoma, kad nesudėtingiems I grupės statiniams
priskirtini sporto ir rekreacinės paskirties inžineriniai statiniai, kurie
toliau yra konkretizuojami, nurodomas didžiausias leistinas užimamas plotas.
Teigia, kad Reglamento 17.2 punkte nurodytas atviras žiūrovinis statinys
priskirtinas sporto ir rekreacinės paskirties inžineriniams statiniams. Daro išvadą,
kad pareiškėjos atlikta statyba negali būti laikoma tokio pobūdžio statinio
statyba, nes ji buvo vykdoma ne tam tikslui specialiąją paskirtį turinčiame
žemės sklype, kuriame būtų galima statyti 17.2 punkte nurodytus statinius.
Atkreipia dėmesį, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog statybos darbai buvo
atliekami Vilniaus miesto teritorijoje, todėl nepagrįstai nusprendė, kad tokiam
statiniui nėra privalomas nei statybos leidimas, nei statinio projektas, tuo
pažeidžiant Reglamento 1 priedo bendrųjų pastabų 1 ir 2 lentelių 1 punktą. Daro
išvadą, kad bet kokiu atveju pareiškėjos atlikti darbai vertinami kaip I grupės
nesudėtingo statinio, kuriam taikomi II grupės nesudėtingiems statiniams
keliami reikalavimai, statybos darbai, todėl, net ir vykdant statinio,
atitinkančio Reglamento 17.2 punktą, statybas, privaloma turėti supaprastintą
nesudėtingo statinio projektą, kuriam raštu pritarė įgalioti valstybės
tarnautojai (Reglamento 12.4.2, 12.4.3 p.). Tvirtina, kad pastatyti pamatai
rodo ne aikštelės įrengimo darbus, o naujo statinio, patenkančio į Reglamento 1
priedo 1 lentelėje vardijamų statinių kategoriją, statybą, užfiksuotą
pradiniame jos etape.
Pareiškėja J. K. atsiliepimu į
apeliacinį skundą (b. l. 74-78) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą
palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti.
Teigia, kad Reglamento 1 priede pateikiamas tik
pavyzdinis nesudėtingų statinių sąrašas bei parametrai (požymiai), kuriais
remiantis šie statiniai yra klasifikuojami ir nuo kurių priklauso šių statinių
statybos reikalavimai. Pažymi, kad atvira lauko aikštelė, ant kurios statomi
lauko baldai ir pan. ir kuri skirta asmeniniams pareiškėjos bei jos šeimos
narių poreikiams tenkinti, nėra nurodoma Reglamento 1 priede, tačiau tai,
pareiškėjos manymu, nereiškia, jog jos statomas statinys nėra inžinerinis
statinys ar jo statybai yra reikalingas statybos leidimas ar projektas. Pažymi,
kad prie I grupės nesudėtingų statinių, kurių statybai nereikalinga turėti
statybos leidimą ar projektą, priskiriami voljerai, kurių plotas neviršija 100
kv. m, atviros sporto aikštelės, kurių plotas neviršija 300 kv. m, sandėliavimo
ar parodos aikštelės, kurių plotas neviršija 300 kv. m, kiti statiniai, todėl,
pareiškėjos manymu, ketinta įrengti 40 kv. m atvira aikštelė, priskirtina I
grupės nesudėtingiems statiniams, kurių statybai nereikalinga nei statybos
leidimas, nei statinio projektas. Teigia, kad pagal statybos techninio
reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo
paskirtį“ 13 punktą, statyta aikštelė nors pagal požymius atitinka sporto ir
rekreacinės paskirties inžinerinį statinį, tačiau dėl numatomo naudojimo būdo
priskirtina prie kitos paskirties statinių. Atkreipia dėmesį, kad pagal
Reglamento 12.3 punktą, inžineriniam statiniui (aikštelei), kurios bendras
plotas neviršija 100 kv. m, nereikalingas nei statybos leidimas, nei statinio
projektas. Pažymi, kad statinio paskirties negali nulemti žemės sklypo
paskirtis. Atkreipia dėmesį, kad atsakovo nurodomas reikalavimas dėl II grupės
nesudėtingiems statiniams keliamų reikalavimų taikymo skirtas tik statant
nesudėtingus pastatus mieste, tuo tarpu pareiškėja nuosavybės teise valdomame
žemės sklype vykdė nesudėtingo statinio statybos darbus. Paaiškina, kad
statybos darbai buvo atliekami 2009 m. birželio mėnesį, į žemės sklypo
bendrasavininkę dėl sutikimo statyti garažą buvo kreiptasi 2009 m. rugpjūčio 21
d. Daro išvadą, kad 2009 m. birželio mėnesį atliktus darbus traktuoti kaip
garažo statybą nėra pagrindo. Nurodo Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1
punktą ir pabrėžia, kad nusprendusi statyti garažą, statybos darbų nevykdė, o
atliko veiksmus, būtinus siekiant teisėtai vykdyti garažo statybos darbus. Pabrėžia,
kad atsakovui apie atliekamus statybos darbus ir jų pobūdį buvo žinoma nuo 2009
m. birželio mėnesio, tačiau tuo metu abejonių dėl statybos darbų teisėtumo
atsakovui nekilo. Atkreipia dėmesį į Vilniaus apygardos administracinio teismo
sprendimą Nr. II-239-815/2010, kuriame konstatuota, kad pareiškėjos statytas
statinys laikytinas I grupės nesudėtingu statiniu, kurio statybai nereikalingas
nei statybos leidimas, nei projektas. Pažymi, kad atsakovas šio sprendimo
apeliacine tvarka neskundė.
Teisėjų kolegija
k
o n s t a t u o j a:
IV.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Teismų įstatymo 33
straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų
kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių,
suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose; teismų praktika
atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo
taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais
atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Atsižvelgdama į
minėtą Teismų įstatymo nuostatą ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo
2006 m. kovo 28 d. nutarime suformuotą doktriną dėl jurisprudencijos tęstinumo
(jos nesilaikant kiltų pavojus pažeisti konstitucinį visų asmenų lygybės
įstatymui ir teismui principą), teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju vadovaujasi
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika atitinkamais klausimais.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos
įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis
teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje. Pareiškėja
skundu kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, prašydama panaikinti Departamento
Statybos sustabdymo aktą ir Savavališkos statybos aktą. Pažymėtina, kad
ginčijamame Savavališkos statybos akte užfiksuotos tik nustatytos savavališkos
statybos faktinės aplinkybės. Jame yra išreikštas tik fakto konstatavimas, kad
pareiškėja savavališkai vykdo statybos darbus. Jokių viešojo administravimo
subjekto įpareigojimų šiame savavališkos statybos akte nėra. Taigi toks aktas
pats savaime negali sukelti kokių nors teisinių pasekmių.
Nesutikdama su Savavališkos statybos aktu, pareiškėja
teigė, kad ji savavališkos statybos nevykdė, jos statytam statiniui nebuvo
reikalinga turėti supaprastinto statinio projekto. Kitaip tariant, byloje ginčas iš dalies kilo dėl
paties savavališkos statybos fakto. Remiantis
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (adm. bylos Nr. A14-261/2007,
AS146-669/2009), administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas nagrinėjimas
prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tam tikrų
juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo. Reikalavimas,
kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo, ir kurio patenkinimas
nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti
administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Neturi teisinės reikšmės net ir ta
aplinkybė, kad turinti juridinę reikšmę aplinkybė ar atitinkamas faktas yra
įtvirtinti dokumente, kurio išraiškos forma – aktas. Reikšminga tai, ar toks
aktas liečia besikreipusio teisminės gynybos teises (interesus). Kaip jau yra
konstatavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (adm. byla Nr. A556-483/2010),
tuo atveju, kai ginčijamas savavališkos statybos aktas, kuriame nenustatyta
jokių įpareigojimų asmeniui, tokia byla nenagrinėtina administracinių teismų.
Todėl nagrinėjamu atveju bylos dalis dėl savavališkos statybos akto Nr. 19
panaikinimo nutrauktina ABTĮ 101 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, t. y.
dėl to, kad byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.
Statybos sustabdymo akto turinys, ginčo statinio
fotonuotrauka, ieškovės J. K. 2009 m. rugsėjo 15 d.
ieškinys Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui, šio teismo 2010 m. rugpjūčio 10 d.
sprendime civilinėje byloje Nr. 2-945-820/2010 nustatytos aplinkybės, kita
bylos medžiaga patvirtina, jog ginčo statinyje, esančiame pareiškėjos ir J. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomame žemės
sklype, buvo atlikti statybos darbai, statant, pareiškėjos teigimu, I grupės
nesudėtingą statinį, o, atsakovo tvirtinimu, I grupės nesudėtingą statinį,
kuriam keliami II grupės nesudėtingiems statiniams taikomi reikalavimai.
Iš byloje esančio administracinio teisės pažeidimo
protokolo, skundžiamų Departamento aktų, matyti, kad savavališkos statybos
faktą Departamentas užfiksavo 2009 m. lapkričio 23 d. Tačiau byloje esantis
Departamento 2009 m. birželio 18 d. Reikalavimas rodo, kad atsakovas jau 2009
m. birželio 18 d. turėjo žinoti apie J. K. pradėtas
statybas (b. l. 16). Pareiškėja taip pat tvirtina, kad statybos darbus vykdė
2009 m. birželio mėnesį. Kitų įrodymų, kad statybos darbai būtų atliekami
vėliau nei 2009 m. birželio mėnesį nėra, todėl nagrinėjamu atveju analizuotini
šiuo laiku galioję ir statybos teisinius santykius reglamentavę teisės aktai.
Ginčijamų administracinių aktų priėmimo metu
galiojusios aplinkos ministro 2007 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-243
patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2007 „Statybos
sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ redakcijos 9.1 punktas
nustatė, jog statyba (išskyrus branduolinės energetikos objektus) sustabdoma,
kai nustatyta, jog statyba yra savavališka ir yra surašytas savavališkos
statybos aktas. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalį savavališka
statyba yra statinio (jo dalies) statyba be šio įstatymo nustatyta tvarka gauto
statybos leidimo arba statybos darbų vykdymas, kai statybos leidimas jau
netekęs galios (nesudėtingo statinio atveju – neturint normatyviniuose statybos
techniniuose dokumentuose nurodyto privalomojo dokumento ar kai šis dokumentas
jau netekęs galios). Statybos techninio reglamento „Statybos sustabdymas.
Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ 7.2 punkte nustatyta, kad savavališka
statinio statyba laikoma, kai vykdomi statybos darbai statinyje (jo dalyje)
nesudėtingo statinio atveju – neturint nustatyta
tvarka parengto supaprastinto statinio projekto su galiojančiais įgaliotų
valstybės tarnautojų raštiškais pritarimais.
J. K. teigimu,
jos statytam statiniui – kiemo aikštelės (ilgis 10 m, plotis 4 m) kraštų
išbetonavimui, kuris, jos manymu, priskirtinas Reglamento 1 priedo 2 lentelės
„Inžineriniai statiniai“ 17.2 punkte nurodytam inžineriniam I grupės statiniui,
kuriuo yra įvardijamas atviras žiūrovinis statinys: įvairių renginių scenos,
estrada, šokių aikštelė ir pan., kurio didžiausias užimamas plotas 100 m2
– supaprastintas statinio projektas nėra privalomas. Išties, Reglamento 12.3.1
punkte nurodyta, kad I grupės nesudėtingiems statiniams, išskyrus statomus
teritorijose išvardytose 12.1 ir 12.2 papunkčiuose, statinio projektas
neprivalomas. Tačiau iš skundžiamų Departamento aktų matyti, kad statinys
priskirtas I grupės nesudėtingam statiniui, kuriam keliami II grupės
nesudėtingiems statiniams taikomi reikalavimai.
Nuosavybės teisės įgyvendinimas skiriasi priklausomai
nuo to, ar turtas priklauso vienam asmeniui, ar keliems asmenims vienu metu, t.
y. nuosavybė yra asmeninė ar bendroji. Asmeninės nuosavybės atveju į daiktą
nukreipta tik vieno asmens (savininko) valdžia, jo teisių disponuoti, naudoti
daiktą ir jį valdyti neriboja kitų savininkų teisės, todėl asmeninės nuosavybės
subjekto teisių apimtis yra plačiausia, jis nepažeisdamas įstatymų ir kitų
asmenų teisių ir interesų gali savo nuožiūra valdyti, naudoti nuosavybės teisės
objektą ir juo disponuoti (Civilinio kodekso 4.37 str.). Nagrinėjamu atveju į žemės sklypą, kuriame statytas
ginčo statinys, nuosavybės teisę turi ne tik pareiškėja, bet ir J.
B.. Esant tokiai situacijai pagal Civilinio kodekso 4.72 straipsnio 1 dalį
laikoma, kad bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė
valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo
disponuoti. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo
naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (Civilinio kodekso 4.75 str.).
Šios aplinkybės reikšmingos sprendžiant nagrinėjamoje byloje kilusį ginčą dėl
pareiškėjos atliktų statybos darbų savavališkumo.
Reglamento Bendrų pastabų 1 ir 2 lentelių 1 punkte, be
kita ko, nustatančiame, kad I grupės nesudėtingiems statiniams, statomiems
žemės sklype, nepriklausančiame statytojui nuosavybės teise, taikomi II grupės
nesudėtingiems statiniams keliami reikalavimai. Reglamento 12.4.2 punkte
nurodyta, kad II grupės nesudėtingiems statiniams, išskyrus statomus
teritorijose, išvardytose 12.1 ir 12.2 papunkčiuose, rengiamas supaprastintas
statinio projektas, kurį patikrina savivaldybės administracijos valstybės
tarnautojas, įgaliotas nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo
urbanistinius reikalavimus. Tokiems statiniams nereikalingas statybos leidimas.
Vietoj jo reikalingas raštiškas valstybės tarnautojo, paminėto Reglamento 12.4.2
papunktyje, pritarimas (Reglamento 12.4.3 p.). Byloje nustatyta, kad ginčo
statinys buvos statomas ne pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame sklype,
bet kartu su J. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise
valdomame žemės sklype. Taigi nagrinėjamu atveju nėra būtina nustatyti, ar
pareiškėjos statytas nesudėtingas statinys priskirtinas Reglamento 1 priedo 2
lentelės „Inžineriniai statiniai“ 17.2 punkte nurodytam inžineriniam I grupės
statiniui, ar Reglamento 1 priedo 1 lentelėje vardinamų nesudėtingų statinių atitinkamai
I ar II grupei, kadangi net ir statant I grupės nesudėtingą statinį žemės
sklype, nepriklausančiame statytojui nuosavybės teise, pagal Reglamento Bendrų pastabų 1 ir 2 lentelių 1 punktą, Reglamento
12.4.2 punktą, būtina turėti supaprastintą statinio projektą. Kadangi J. K. supaprastinto statinio projekto nagrinėjamu atveju
neturėjo, konstatuotina, kad jai Statybos sustabdymo aktas buvo surašytas
pagrįstai. Pirmosios instancijos teismas išdėstytų aplinkybių nevertino, todėl
šioje dalyje priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių
bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n
u s p r e n d ž i a:
Atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos
inspekcijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo
1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: bylos dalį dėl
pareiškėjos J. K. skundo reikalavimo panaikinti Vilniaus
apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos
valstybinės priežiūros departamento 2009 m. lapkričio 23 d. savavališkos
statybos aktą Nr. (101)11.11-219 nutraukti. Kitoje dalyje skundą atmesti.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai
Audrius Bakaveckas
Laimė Baltrūnaitė
Arūnas Sutkevičius