Civilinė byla Nr. e2A-289-603/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19692-2020-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5;
3.3.1.13; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20; 2.6.29.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. kovo 2 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūros Marijos Strumskienės ir Eglės Surgailienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėjo apeliantės (ieškovės) akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 30 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovei V. D. dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 2280,03 Eur negrąžintos kredito, 177,22 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų paskaičiuotų iki 2020 m. liepos 1 d. (vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos), 19,07 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2280,03 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. birželio 14 d.), 714,20 Eur tarpininkavimo mokestį, 5,87 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. sausio 15 d.) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 1 d.), 19,07 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2280,03 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. birželio 15 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 71 Eur žyminis mokestis ir 200 Eur išlaidos už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovė 2018 m. birželio 14 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K706192587, kuria ieškovė suteikė atsakovei 4200 Eur vartojimo kreditą 36 mėn. terminui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą: 1347,96 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 19,07 proc.) ir 387,59 Eur tarpininkavimo mokestį iki 2021 m. birželio 14 d. Ieškovės teigimu, atsakovė sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdė, todėl ieškovė nutraukė su atsakove sudarytą vartojimo kredito sutartį.
3. Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 30 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovės 1871,22 Eur negrąžintą kreditą, 121,17 Eur mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1 992,39 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. liepos 13 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 169,94 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitos ieškinio dalies netenkino.
5. Teismas nustatė, jog ieškovė suteikė atsakovei 4200 Eur kreditą, kurio kaina 19,07 proc. metinė palūkanų norma ir 6,9 proc. tarpininkavimo mokestis nuo kiekvienos grąžintos įmokos. Sutartis nutraukta 2020 m. liepos 1 d., todėl iš viso sutarties trukmė 24 mėnesiai ir 16 dienų.
6. Vertindamas ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovės 19,07 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą 2280,03 Eur vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. birželio 14 d.), teismas priėjo prie išvados, kad mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimas po sutarties nutraukimo negalimas pagal naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos kredito gavėjui negali būti toliau skaičiuojamos. Įvertinęs ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes ir pateiktus rašytinius įrodymus, teismas ieškovės reikalavimą dėl negautų pajamų (nuostolių) atmetė.
7. Konstatavęs, kad prašomų priteisti kompensuojamųjų palūkanų dydis (19,07 proc.) viršija Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą maksimalų dydį, teismas netenkino ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovės 19,07 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą 2 280,03 Eur vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. birželio 15 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Teismas sprendė, kad vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkto sąlyga, kuria šalys susitarė dėl kompensuojamųjų palūkanų dydžio, atsižvelgiant į Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį, yra neproporcingai didelė, todėl laikytina nesąžininga ir negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento (CK 6.2284 straipsnio 8 dalis).
8. Teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 5,78 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (nuo 2020-01-15) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020-07-01) ir 714,20 Eur tarpininkavimo mokesčio nepagrįstas. Spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti tarpininkavimo mokestį teismas nurodė, kad sutarties 5.4 punkte įtvirtinta sąlyga, jog praleidus prievolės įvykdymo terminą tarpininkavimo mokesčio nuolaida yra panaikinama, laikytina sąlygine nuolaida, savo pobūdžiu atitinkančia netesybas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką pripažinus, kad netesybos viršija Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytą 0,05 proc. dydį, tokios netesybas nustatančios sąlygos turi būti pripažintinos nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio, o ne mažinamos iki įstatyme nustatyto 0,05 proc. dydžio. Pažymėjo, kad taip pat reikalavimas negali būti tenkinamas dėl kredito davėjo neatsakingo skolinimo, pareigos įvertinti kredito gavėjo mokumą neįvykdymas. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą kredito davėjo pareiga vertinti kredito gavėjo kreditingumą yra esminė, o teismas turi pareigą ex officio vertinti, ar kredito davėjas tinkamai įgyvendino kreditingumo vertinimo pareigą. Kredito davėjui pažeidus esminę pareigą, taikomi Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje nustatyti teisiniai padariniai. Teismo teigimu, byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė vertino atsakovės kreditingumą. Pažymėjo, kad tokiu atveju ieškovei sutartyje netesybas pavadinus tarpininkavimo mokesčio nuolaida ir kartu taikant vėlavimo palūkanas, mėginama paslėpti nesąžiningai didelius delspinigius, kurių suma nėra mažintina iki įstatyme nustatyto leistino dydžio, o pagal nacionalinę ir tarptautinę praktiką apskritai nepriteisiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; 2020 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).
9. Teismas, įvertinęs, kad ieškovė atliko atsakovės sumokėtų sumų įskaitymus į negaliojančius baudinius nuostolius (netesybas, vėlavimo palūkanas), atsakovės sumokėtų sumų įskaitymus perskaičiavo. Teismas paskaičiavo, jog už laikotarpį nuo sutarties sudarymo iki sutarties nutraukimo atsakovės mokėtinas sumas sudarė 2 594,29 Eur (64,23 proc.) kredito dalis, 1 183,99 Eur (29,31 proc.) pelno palūkanos, 260,69 Eur (6,45 proc.) tarpininkavimo mokestis, t. y. iš viso 4 038,97 Eur (100 proc.). Taip pat paskaičiavo, jog atsakovė už laikotarpį nuo sutarties sudarymo iki sutarties nutraukimo atliko 3625,61 Eur mokėjimus, kurie paskirstomi proporcingai taip: 2 328,78 Eur (64,23 proc.) kredito daliai, 1062,82 Eur (29,31 proc.) pelno palūkanoms ir 234,01 Eur (6,45 proc.) tarpininkavimo mokesčiui.
10. Remdamasis aukščiau nurodytomis sumomis teismas paskaičiavo, jog pelno palūkanų skirtumas tarp mokėtinų iki sutarties nutraukimo dienos (1183,99 Eur) ir sumokėtų iki sutarties nutraukimo dienos (1062,82 Eur) sudaro 121,17 Eur. Pažymėjęs, jog pareiga laiku grąžinti palūkanas taip pat nebuvo įvykdyta, priteisė 121,17 Eur palūkanų iš atsakovės.
11. Teismas nustatė, jog išduota kredito suma sudaro 4200 Eur, atsakovė sumokėjo atlikus įskaitymus 2328,78 Eur kredito sumą, todėl sprendė, kad likusi nesumokėta kredito suma yra 1871,22 Eur. Konstatavęs, kad kredito suma turi būti grąžinta pilnai, o atsakovė nevykdė savo prievolės laiku grąžinti kreditą ir mokėti palūkanas, teismas sprendė priteisti 1871,22 Eur negrąžintą kredito sumą.
12. Teismas sprendė nepriteisti 26,68 Eur tarpininkavimo mokesčio skirtumo tarp mokėtinos ir sumokėtos iki sutarties nutraukimo tarpininkavimo mokesčio sumos, remdamasis sutarties specialiosiomis sąlygomis, kuriose nurodytas tarpininkavimo mokesčio mokėjimas nuo grąžintos įmokos. Pažymėjo, kad pagal tokią sutartinę sąlygą nuo negrąžintų įmokų tarpininkavimo mokestis negali būti skaičiuojamas.
13. Vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1992,39 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. liepos 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
14. Atsižvelgęs į tai, kad byloje patenkinta 62,71 procentai ieškinio reikalavimų, teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 169,94 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
15. Ieškovė (apeliantė) apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 30 d. sprendimą už akių:
15.1. dalyje dėl negrąžintos kredito dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovės 2 280,03 Eur negrąžintos kredito dalies;
15.2. dalyje dėl mokėjimo (pelno) palūkanų, priteisiant ieškovei iš atsakovės 177,22 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų paskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020-07-01);
15.3. dalyje dėl negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, priteisiant ieškovei iš atsakovės 19,07 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 280,03 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021-06-14);
15.4. dalyje dėl tarpininkavimo mokesčio, priteisiant ieškovei iš atsakovės 714,20 Eur tarpininkavimo mokesčio;
15.5. dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų, priteisiant ieškovei iš atsakovės 271,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų pirmosios instancijos teisme;
15.6. kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 30 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą;
15.7 . priteisti ieškovei iš atsakovės 27,00 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą ir 200,00 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų už apeliacinio skundo parengimą.
16. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
16.1. skundžiamame sprendime priteista kredito dalis nepagrįstai sumažinta iki 1871,22 Eur. Pirmosios instancijos teismui buvo pateikta atsakovės atliktų mokėjimų detalizacija, joje aiškiai matyti, kokioms prievolės dalims įskaitytos sumokėtos sumos. Kadangi atsakovei buvo suteiktas 4 200 Eur kreditas, atsakovė yra sumokėjusi 1919,97 Eur, likusi neapmokėta kredito dalis sudaro 2 280,03 Eur. Atsakovė nuo trečios mėnesinės įmokos pradėjo vėluoti atlikti mokėjimus, todėl sudarytos vartojimo sutarties pagrindu paskaičiuotos palūkanos ir pagal 5.3, 5.14 punktus pradėjus vėluoti daugiau nei 30 dienų, nuo 31 vėlavimo dienos pradėtas taikyti kintamas tarpininkavimo mokestis, kuris yra ne didesnis nei 30,00 Eur. Tokiu būdu prie atsakovės įmokų prisidėjo tiek palūkanos, tiek ir nuo trečios įmokos pradėtas taikyti kintamas tarpininkavimo mokestis. Teismas nepagrįstai sprendė, jog pagal atliktus mokėjimus kredito dalies dengimui buvo įskaityta 2 328,78 Eur suma, kai iš pateiktos atliktų mokėjimų detalizacijos aiškiai matyti kredito dalies dengimui užskaityta 1919,97 Eur suma.
16.2. Teismo paskaičiuota ir priteista mokėjimo (pelno) palūkanų suma – 121,17 Eur nėra teisinga. Mokėjimo (pelno) palūkanos remiantis teismų praktika paskaičiuotos iki sutarties nutraukimo (2020-07-01), jos sudarė 1185,34 Eur. Atsakovė yra sumokėjusi 1008,12 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, todėl likusi neapmokėta palūkanų suma sudaro 177,22 Eur. Teismas neprašė pateikti paskaičiavimų, nurodyti kaip buvo paskaičiuotos prašomos priteisti sumos, todėl klaidingai įvertino byloje pateiktus duomenis ir nepagrįstai nepriteisė apeliantės nurodytų 177,22 Eur palūkanų.
16.3. Vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, pateiktu išaiškinimu, kad, nutraukus vartojimo kredito sutartį, kredito davėjas mokėjimo (pelno) palūkanų iš kredito gavėjo reikalauti nebegali, pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalautų priteisti negautų pajamų (nuostolių) nevertino kaip pagrįstų ir tikėtinų. Minėtoje nutartyje kasacinis teismas pažymėjo, kad, paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai.
16.4. Remdamasi nurodyta kasacinio teismo praktika, ieškovė turi teisę reikalauti priteisti iš atsakovo mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias ji pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, t. y. turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo. Teismui teiktuose dokumentuose (vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose, vartojimo kredito pasiūlyme) yra nurodyta konkreti paskolos gavėjo mokama palūkanų suma (1347,96 Eur), taip pat teismui pateiktame vartojimo kredito pasiūlyme yra ir mokėjimų grafikas iki vartojimo kredito sutarties pabaigos. Šalys sutartimi vartojimo kredito grąžinimo terminą numatė iki 2021 m. birželio 14 d., todėl akivaizdu, kad ieškovė pajamas gauti tikėjosi iki sutarties įvykdymo termino pabaigos, t. y. iki 2021 m. birželio 14 d.
16.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo, nurodydamas, jog toks mokestis atitinka netesybas ir pritaikydamas netesybas reglamentuojančias teisės normas. Sutartyje, be kita ko, yra aiškiai atskirti bendrą vartojimo kredito kainą sudarantys mokesčiai bei netesybos, taikomos pavėluoto mokėjimo atvejais; vartojimo kredito gavėjas atitinkamai yra informuojamas, iš ko susideda mėnesinės įmokos, kokie mokesčiai bus taikomi už vėlavimą, tarpininkavimo mokesčio nuolaida netaikoma visam tolimesniam sutarties laikotarpiui neišpildant nuolaidos teikimo sąlygų (sutarties 5.14 punktas) ir, priešingai nei netesybos, neatlieka skatinamosios prievolių įvykdymo užtikrinimo funkcijos. Tarpininkavimo mokestis įeina į bendrą vartojimo kredito kainą, jis neapima išlaidų, kurias vartojimo kredito gavėjas moka ir (arba) kompensuoja ieškovei už pradelstą laikotarpį, todėl turėtų būti priteisiamas ieškovei visa apimtimi.
16.6. Kadangi ieškovės nurodyti reikalavimai tenkintini visa apimtimi, turėtų būti pakeista ir sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų, priteisiant visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
18. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių negaliojimo pagrindų.
19. Byloje nėra ginčo dėl to, kad šalys 2018 m. birželio 14 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. K706192587 (toliau – ir Sutartis), kurios pagrindu ieškovė atsakovei suteikė 4 200 Eur dydžio kreditą 36 mėnesių laikotarpiui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą: 1 347,96 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma – 19,07 proc.), 387,59 Eur tarpininkavimo mokestį iki 2021 m. birželio 14 d. Atsakovei tinkamai nevykdant įsipareigojimų, ieškovė 2020 m. birželio 25 d. pranešimu nutraukė Sutartį nuo 2020 m. liepos 1 d. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė iki kreipimosi į teismą būtų atsiskaičiusi su ieškove (CPK 12, 178 straipsniai). Sutarties nutraukimas nėra ginčijamas.
20. Ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu, prašė priteisti iš atsakovės 2 280,03 Eur negrąžinto kredito, 177,22 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, apskaičiuotas iki 2020 m. liepos 1 d., 19,07 procentų negautų pajamų už negrąžintą 2 280,03 Eur vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 1 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. birželio 14 d.), 714,20 Eur tarpininkavimo mokestį, 5,87 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, apskaičiuotas už laikotarpį nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. sausio 15 d.) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 1 d.), 19,07 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą 2 280,03 Eur vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. birželio 15 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
21. Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteisdamas 1 871,22 Eur negrąžinto kredito, 121,17 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 1 992,39 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. liepos 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Apeliantė nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu už akių, ginčydama priteistą negrąžinto kredito ir palūkanų sumą atlikus išskaitas, atmestus ieškovės reikalavimus dėl negautų pajamų (nuostolių) ir tarpininkavimo mokesčio priteisimo bei paskirstytų bylinėjimosi išlaidų. Taigi apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių, kuriuo buvo atmesti ieškovės reikalavimai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo
22. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalimi, kuria netenkintas reikalavimas priteisti visą prašomą tarpininkavimo mokestį, įrodinėdama, jog pirmosios instancijos teismas tarpininkavimo mokesčio dalį be nuolaidos nepagrįstai prilygino netesyboms ir neatsižvelgė į tai, jog tarpininkavimo mokestis įeina į bendrą vartojimo kredito kainą.
23. Byloje pateiktos Sutarties bendrųjų sąlygų 1.27 punkte numatyta, kad tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Taip pat tarpininkavimo mokestis skirtas padengti bendrovės išlaidas, susijusias su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sąlygotas padidintos rizikos vartojimo kredito gavėjų, kurių sutarčių administravimui taikoma intensyvesnė bendrovės priežiūra. Tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas Sutarties 5.3 punkte numatyta tvarka.
24. Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punktą, tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas tokia tvarka: 1) 5.3.1 punktas numato, kad vartojimo kredito sutarties Specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas (šiuo atveju – 6,90 proc.); ir 2) 5.3.2 punktas, pagal kurį tarpininkavimo mokestis sudaro 1,2 procento per mėnesį nuo Vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus 5.3.1. punkte nustatyta tvarka priskaičiuotą sumą. Šiame punkte apskaičiuota tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis per mėnesį yra ne didesnė nei 30 (trisdešimt) eurų.
25. Kredito sutarties 5.4 punktas numato, kad vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant Sutartį, vartojimo kredito gavėjas priskiriamas įprastos rizikos asmenų grupei, o bendrovė nevykdo aktyvių veiksmų, susijusių su nuolatine vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole. Todėl šalys susitaria, kad Sutarties 5.3.2 punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai yra taikoma 100 procentų nuolaida. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant Sutartį, t. y. vėluojant apmokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 dienų, toks asmuo priskiriamas padidintos rizikos asmenų grupei. Kadangi Sutarties 5.3.2 punkte nurodyta tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis nėra naudojama skolos išieškojimo proceso išlaidoms padengti, o yra skirta bendrovės patiriamoms išlaidoms susijusiomis su padidintos rizikos asmeniu ir su juo sudarytos vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, todėl visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui, Sutarties 5.3.2 punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi Sutarties 5.14 punktu.
26. Sutarties bendrųjų sąlygų 5.14 punktas numato, kad bet kokios nuolaidos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant, bet neapsiribojant nuolaidomis palūkanoms, tarpininkavimo mokesčiui ir kitiems mokesčiams), kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu (t.y. kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai bendrovės klientams), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį. Jei vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, t. y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 d., nuo 31 vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui.
27. Pagal Kredito sutarties 5.4 ir 5.14 punktus, sutartyje nustatyta tarpininkavimo mokesčio nuolaida yra taikoma tik tuo atveju, jeigu vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartį (jos nepažeidžia). Tokia nuolaida iš esmės yra turtinio pobūdžio paskata skolininkui tinkamai ir laiku vykdyti sutartines prievoles, priešingu atveju, kredito gavėjas patirs finansinių nuostolių. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog sąlyginė nuolaida, kai jos pabaiga (netaikymas) susieta su pagrindinės prievolės pažeidimu, atlieka prievolės užtikrinimo funkciją, kuri iš esmės pasireiškia nubaudimo forma. Tai atitinka baudos, kaip vienos iš netesybų rūšies, sampratą pagal CK 6.71 straipsnį. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai), o kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Prievolės esmė dėl to, kad netesybos sutartyje pavadintos tarpininkavimo mokesčiu be nuolaidos, nesikeičia.
28. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismui, jog priešingas aptariamų Sutarties sąlygų dėl nuolaidos netaikymo aiškinimas reikštų sutarties aiškinimą sutartį parengusios šalies (verslininko) naudai ir vartotojo, silpnesniosios vartojimo teisinių santykių šalies, nenaudai. Pažymėtina, kad tai būtų nesuderinama su CK 6.193 straipsnyje įtvirtintais sutarčių aiškinimo principais ir laikytinos neskaidriomis ir nesąžiningomis vartotojo atžvilgiu, nes vartotojas, būdamas silpnesnioji sutarties šalis, negali numatyti, koks mokestis jo atžvilgiu bus taikomas ir kaip jis galėtų įtakoti jo dydį.
29. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Pažymėtina, kad netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Materialiuoju sąžiningumo kontrolės aspektu vertinant šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties sąlygas dėl numatytos tarpininkavimo mokesčio dalies (išskaičius mokesčio dalį su nuolaida – 382,80 Eur) atsižvelgtina į tai, kad ieškovės reikalaujama suma akivaizdžiai viršija Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytą maksimalų netesybų dydį, todėl reiškia neproporcingai didelę, be to, imperatyvių Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje reikalavimų neatitinkančią, atsakovės civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą.
30. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad tuo atveju, jei teismas nustato, kad sutartyje nustatytos netesybos yra neproporcingai didelės, jis turi sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų dydį, pripažinti nesąžininga, negaliojančia ab initio, ir šios sąlygos ginčo atveju netaikyti. Pripažinus sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų dydį, kaip nustatančią neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę ir dėl to nesąžininga bei negaliojančia, taikomas ne netesybų mažinimo institutas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis), bet nesąžiningų sutarčių sąlygų sukeliamos teisinės pasekmės, nurodytos CK 6.2284 straipsnio 8 dalyje (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).
31. Nagrinėjamu atveju šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad tarpininkavimo mokesčio su nuolaida suma sudaro 382,20 Eur. Pateiktoje standartinėje informacijoje apie kreditą, nurodant palūkanų ir kitų mokesčių mokėjimo tvarką yra paminėtas ir tarpininkavimo mokestis, kuriam panaikinta nuolaida, tačiau matyti, kad išsamesnės informacijos apie šio mokesčio dydį nėra pateikta.
32. Sutartyje nėra aiškiai nurodyta, už ką yra mokamas tarpininkavimo mokestis, be to, nėra aiški ir šio mokesčio apskaičiavimo tvarka, ir jo dydis sutarties sudarymo metu. Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų nuostatas tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas nuo priskaičiuotų vėlavimo palūkanų sumos, tačiau sutarties sudarymo metu nebuvo žinoma, ar bus ir kokio dydžio bus vėlavimo palūkanos, todėl sutarties sudarymo metu pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punkto nuostatas nebuvo galimybės apskaičiuoti tarpininkavimo mokesčio dydžio. Akivaizdu, kad neturėdama pakankamai informacijos, atsakovė negalėjo tinkamai įvertinti, ar ieškovės siūloma vartojimo kredito sutartis atitinka jo poreikius ir finansinę būklę, taip pat numatyti galimas neigiamas įsipareigojimų nevykdymo teisines pasekmes. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia Sutartyje numatyta tarpininkavimo mokesčio kintamosios dalies apskaičiavimo tvarka negali būti pripažįstama kaip aiški ir suprantama vartotojui.
33. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo, tarpininkavimo mokesčio nuolaidos apskaičiavimą ir ją panaikinančias Sutarties bendrąsias ir specialiąsias sąlygas iš esmės vertino kaip neatitinkančias skaidrumo reikalavimo ir nesąžiningas, pažeidžiančias imperatyvią Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies normą. Todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų ir vykdydama ex officio pareigą, sprendžia papildyti pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių rezoliucinę dalį, pripažindama Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3, 5,4, 5.14 punktų sąlygas, taip pat 1.27 punkto dalies, kuria nustatyta, kad tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas Sutarties 5.3 punkte nustatyta tvarka, sąlygą bei jas papildančias Sutarties specialiosios dalies sąlygas, nustatančias tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo taisykles („6,90 proc. nuo kiekvienos grąžintos įmokos; Vartojimo kredito sutarties 5.3.1 p.“ ir „Apskaičiuojamas Vartojimo kredito sutarties 5.3.2 p. nustatyta tvarka“) nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio (CK 6.2284 straipsnio 3 dalis, 9 dalis).
34. Iš ieškovės pateikto detalaus grafiko matyti, jog atsakovė vėlavo mokėti jau antrą įmoką, todėl atsakovei mokant trečią įmoką panaikinta nuolaida ir skaičiuojamas kiekvieną mėnesį tarpininkavimo mokestis be nuolaidos, t. y. 30 Eur. Viso užskaitytas iš atsakovės mokėjimų tarpininkavimo mokestis be nuolaidos sudarė 486,98 Eur. Kadangi Sutarties sąlygos, susijusios su tarpininkavimo mokesčio nuolaida ir jos panaikinimu pripažintos nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio (žr. aukščiau nurodytus argumentus), atsakovės atlikti mokėjimai negali būti įskaitomi į nurodomą tarpininkavimo mokestį be nuolaidos, todėl permokėtos sumos dalyje turėtų būti taikoma restitucija pagal CK 6.145 straipsnio 1 dalį (apie tai bus pasisakyta vėliau).
35. CK 6.2284 straipsnio 8 dalis nustato, kad kai teismas sutarties sąlygą (sąlygas) pripažįsta nesąžininga (nesąžiningomis), ši sąlyga (šios sąlygos) negalioja nuo sutarties sudarymo, o likusios sutarties sąlygos šalims lieka privalomos, jeigu toliau vykdyti sutartį galima panaikinus nesąžiningas sąlygas.
36. Jau minėta, kad pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalį nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių individualiai nebuvo aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimų pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių pareigų ir teisių pusiausvyra vartotojo nenaudai. Šiuo atveju Sutarties specialiosiose sąlygose ieškovė ir atsakovė individualiai aptarė atsakovo pareigą mokėti ieškovei tarpininkavimo mokestį (su nuolaida) ir šio mokesčio dydį. Nagrinėjamu atveju Sutarties specialiosiose sąlygose aiškiai nustatyta, kad tarpininkavimo mokesčio su nuolaida suma sudaro 382,20 Eur. Tokia pat informacija buvo pateikta ir ieškovės parengtoje standartinėje informacijoje apie vartojimo kreditą, išdėstant įmokų mokėjimo grafiką.
37. Esant šioms aplinkybėms, net ir pripažinus nesąžiningomis Sutarties sąlygas, kurios nebuvo individuliai aptartos, susijusias su tarpininkavimo mokesčio apibrėžimu ir paskaičiavimu, nėra pagrindo ex officio spręsti dėl individualiai aptartų sąlygų neatitikimo sąžiningumo kriterijams (CK 6.2284 straipsnio 2 dalis, 4 dalis). Apeliantė, sudarydama sutartis, veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, t.y. asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą (Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 14 punktas), ir turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo ir administravimo paslaugas. Be to, Sutarties specialiosiose sąlygose aiškiai aptartas tarpininkavimo mokesčio dydis atitinka protingumo ir pagrįstumo kriterijus ir atitinka sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeidžia vartojimo kredito gavėjo, vartojimo kredito davėjo ir paskolos davėjo interesų pusiausvyros (Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 2 punktas).
38. Vis dėlto, pirmiau nurodytos aplinkybės savaime nereiškia, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimo atveju kredito davėjas turi teisę reikalauti viso tarpininkavimo mokesčio, t. y. ir tos jo dalies, kuri būtų mokama, jeigu sutartis nebūtų nutraukta ir būtų vykdoma toliau. Iš Sutarties bendrųjų sąlygų 1.27 punkte pateiktos tarpininkavimo mokesčio apibrėžties (žr. nutarties 23 punktą) matyti, kad tai savo esme yra mokestis už kredito davėjo teikiamas paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu (teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu) bei sutarties vykdymo kontrole ją sudarius. Pažymėtina, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, tačiau kredito davėjui išlieka teisė reikalauti atlyginti nuostolius dėl sutarties nevykdymo (netinkamo vykdymo). Kadangi tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo.
39. Vadovaujantis mokėjimo grafiku, iki Sutarties nutraukimo (2020 m. liepos 1 d.) atsakovės mokėtinas tarpininkavimo mokestis (apskaičiuotas su nuolaida) sudarė 266,02 Eur (10,63 Eur + 10,63 Eur+ 10,88 Eur+10,88 Eur+10,81 Eur+10,86 Eur, +10,80 Eur + 10,77 Eur + 10,71 Eur + 10,69 Eur + 10,68+10,70 Eur+10,69 Eur+10,86 Eur + 10,81 Eur + 10,92 Eur + 10,88 Eur + 10,73 Eur+ 11,25 Eur+11,21 Eur+11,07 Eur+10,95 Eur+10,87 Eur+10,71 Eur+ (10,64 Eur : 30 d. x 17 d.)). Iš byloje pateiktos priteistinų sumų detalizacijos (grafiko) matyti, kad ieškovė iš atsakovės sumokėtų įmokų tarpininkavimo mokesčiui dengti yra užskaičiusi 206,41 Eur sumą, t. y. 59,61 Eur mažiau nei kad atsakovė turėjo sumokėti iki Sutarties nutraukimo dienos.
40. Nustatytos aplinkybės ir išdėstyti argumentai sudaro pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo argumentui, jog tarpininkavimo mokestis gali būti priteistinas iki Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 1 d.) ir jis, kaip nustatyta nutarties 39 punkte, sudaro 59,61 Eur (dėl galutinės sumos tarpininkavimo mokesčio su nuolaida priteisimo bus pasisakyta vėliau). Likusi ieškovės prašoma priteisti tarpininkavimo mokesčio dalis (paskaičiuota su nuolaida po sutarties nutraukimo ir tarpininkavimo mokesčio sudėtinė dalis, iš viso – 654,59 Eur) nepriteistina.
Dėl negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) priteisimo
41. Byloje pareikštu ieškiniu ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovės 19,07 proc. negautų pajamų už negrąžintą 2 280,03 Eur vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 1 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. birželio 14 d.).
42. Spręsdamas dėl šio reikalavimo, pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, suformuluota teisės aiškinimo taisykle, pagal kurią, nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos. Konstatavęs, kad mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimas po sutarties nutraukimo negalimas, atmetė ieškinio reikalavimą.
43. Ieškovė (apeliantė), nesutikdama su šia skundžiamo sprendimo už akių dalimi, apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis kasacinio teismo civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 sukurtu precedentu dėl mokėjimo palūkanų skaičiavimo kredito sutarties nutraukimo atveju, visiškai neatsižvelgė į kitus toje pačioje civilinėje byloje pateiktus išaiškinimus, t. y. kad paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Ieškovės teigimu, tiek vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose, tiek vartojimo kredito pasiūlyme (skelbime) buvo nurodyta konkreti paskolos gavėjo mokama palūkanų suma (1 347,96 Eur). Ieškovės nuomone, ji turi teisę reikalauti priteisti iš atsakovės mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias ji pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su nurodytais apeliacinio skundo argumentais.
44. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.
45. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad įrodžius, jog galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, t. y. negautų pajamų faktą, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
46. Nagrinėjamu atveju ginčo šalys vartojimo kredito sutartyje susitarė dėl atsakovo ieškovei mokėtinos fiksuoto dydžio (1 347,96 Eur) mokėjimo (pelno) palūkanų sumos (metinė palūkanų norma – 19,07 proc.), kurios mokėjimas buvo išdėstytas kiekvieną mėnesį pagal mokėjimo grafiką mokėtinomis įmokomis. Šalys sutartimi vartojimo kredito grąžinimo terminą numatė iki 2021 m. birželio 14 d. Aptariamu atveju ieškovė, už sutartą mokestį (1 347,96 Eur dydžio pelno palūkanas) suteikusi atsakovei vartojimo kreditą ir dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (pagal Sutartį mokėtinų kasmėnesinių įmokų nemokėjimo) nutraukusi Sutartį, iki šiol neatgavo nei suteikto vartojimo kredito, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, t. y. negavo to, ko pagrįstai galėjo tikėtis tinkamo vartojimo kredito sutarties vykdymo atveju.
47. Teisėjų kolegijos vertinimu, pritartina ieškovės apeliacinio skundo argumentui, jog pagal Sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma (taip pat žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalgą). Atsakovė byloje buvo pasyvi, nepateikė teismui nei atsiliepimo į ieškovės ieškinį, nei kitų procesinių dokumentų ar įrodymų. Atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, konstatuotina, kad yra pakankamas pagrindas spręsti, jog ieškovė nagrinėjamoje byloje įrodė negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) faktą.
48. Taigi, byloje nustatytos aplinkybės ir išdėstyti motyvai teikia pagrindą taikyti atsakovei civilinę sutartinę atsakomybę, priteisiant ieškovės naudai iš atsakovės negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma), t. y. mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu Sutartis būtų įvykdyta tinkamai, juo labiau, atsižvelgiant į naujausią formuojamą teismų praktiką šiuo klausimu (žr., pvz. Vilniaus apygardos teismo 2020-12-08 nutartis civ. b. Nr. e2A-1895-910/2020; 2020-11-24 nutartis civ. b. Nr. e2A-1839-854/2020; 2020-12-01 nutartis civ. b. Nr. e2A-1954-854/2020 ir kt.).
49. Kaip matyti iš ieškovės pirmosios instancijos teismui pateiktų duomenų, Vartojimo kredito sutarties Nr. K706192587 Specialiųjų sąlygų bei Pasiūlyme kredito suteikimui esančio Paskolos, palūkanų ir kitų sutartinių mokėjimų grafiko, o taip pat iš ieškovės (apeliantės) apeliaciniame skunde pateiktų paaiškinimų, ieškovė nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 1 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. birželio 14 d.), pagrįstai galėjo tikėtis gauti 19,07 procentų metinių pajamų, skaičiuojamų nuo pagal Sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (2020 m. birželio 14 d. – nuo 1 797,19 Eur; 2020 m. liepos 14 d. – nuo 1 671,64 Eur; 2020 m. rugpjūčio 14 d. – nuo 1 544,10 Eur; 2020 m. rugsėjo 14 d. – nuo 1 414,53 Eur; 2020 m. spalio 14 d. – nuo 1 282,90 Eur; 2020 m. lapkričio 14 d. – nuo 1 149,18 Eur; 2020 m. gruodžio 14 d. – nuo 1 013,34 Eur; 2021 m. sausio 14 d. – nuo 875,34 Eur; 2021 m. vasario 14 d. – nuo 735,14 Eur; 2021 m. kovo 14 d. – nuo 592,71 Eur; 2021 m. balandžio 14 d. – nuo 448,02 Eur; 2021 m. gegužės 14 d. – nuo 301,03 Eur; 2021 m. birželio 14 d. – nuo 151,72 Eur).
50. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad yra teisinis pagrindas ieškovei priteisti 19,07 procentų negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 1 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2021 m. birželio 14 d.) nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, nurodyto šios nutarties 49 punkte.
Dėl negrąžinto kredito ir pelno palūkanų, tarpininkavimo mokesčio su nuolaida priteisimo
51. Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteista 1 871,22 Eur negrąžinto kredito suma ir 121,17 Eur mokėjimo funkcijas atliekančiomis palūkanomis, nurodydama, jog pagal grafiką atsakovės negrąžinta vartojimo kredito suma yra 2 280,03 Eur, o mokėjimo (pelno) palūkanos iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo yra 177,22 Eur.
52. Iš tiesų, pagal ieškovės pateiktą grafiką matyti, jog atsakovė iš viso iki sutarties nutraukimo (2020-07-01) yra sumokėjusi 1 919,97 Eur kredito dalį, 1 008,12 Eur palūkanų, kai tuo tarpu visa kredito suma sudaro 4 200 Eur, paskaičiuotų mokėjimo (pelno) palūkanų suma sudaro 1 347,96 Eur. Taigi pritartina apeliantės paskaičiavimams, jog atsakovės grąžintinas kredito likutis yra 2 280,03 Eur, o mokėjimo (pelno) palūkanos – 177,22 Eur. Taip pat, kaip buvo nustatyta nutarties 39 punkte, atsakovė iki Sutarties nutraukimo yra nesumokėjusi ir 59,61 Eur tarpininkavimo mokesčio su nuolaida. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentui, jog atsakovė turi pareigą grąžinti kreditą ir mokėjimo (pelno) palūkanas.
53. Tačiau, kaip jau buvo nurodyta nutarties 34 punkte, atsakovei atliekant mokėjimus, buvo panaikinta tarpininkavimo mokesčio nuolaida ir atliekant mokėjimus užskaityta kiekvieną mėnesį po 30 Eur suma tarpininkavimo mokesčiui be nuolaidos, kuri pagal grafiką sudaro 486,98 Eur. Taip pat, kaip jau buvo nurodyta nutarties motyvuose, Sutarties sąlygos, susijusios su tarpininkavimo mokesčio nuolaida ir jos panaikinimu pripažintos nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio (žr. aukščiau nurodytus argumentus). Matyti, jog ieškovės naudai priteistina suma didesnė nei kad pagal restituciją atsakovei grąžintina 486,98 Eur suma, todėl vertintina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atliko įskaitymus, perskaičiuodamas priteistinas sumas (CK 6.130 straipsnio 1 dalis).
54. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantei pateikus tikslų grafiką ir, be kita ko, ginčijant pirmosios instancijos teismo priteistas kredito bei palūkanų sumas, perskaičiuotini tiek priteistini iš atsakovės kredito, tiek mokėjimo (pelno) palūkanų dydžiai. Nors apeliantė nurodo, kad nesuprantami pirmosios instancijos teismo paskaičiavimai, tačiau paties paskaičiavimo metodo neginčija. Iš pirmosios instancijos teismo paskaičiavimų matyti, jog apskaičiuota procentinė mokamų įmokų dalis, tenkanti kiekvienai iš dalių: kreditui, mokėjimo (pelno) palūkanoms ir tarpininkavimo mokesčiui su nuolaida. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog apeliantė neginčija apylinkės teismo parinkto įskaitymo metodo, toks metodas neprieštarauja sąžiningumo ir teisingumo principui, sprendžia 486,98 Eur permokos įskaitymą perskaičiuoti pagal pirmosios instancijos teismo parinktą metodą. Pirmosios instancijos teismas paskaičiavo, jog mokamų įmokų dydžio 64,23 proc. tenka kreditui, 29,31 proc. pelno palūkanoms ir 6,45 proc. tarpininkavimo mokesčiui padengti. Taigi 486,98 Eur paskirstytini pagal nurodytų procentų dalis: kredito daliai – 312,79 Eur, pelno palūkanoms – 142,73 Eur ir 31,46 Eur tarpininkavimo mokesčiui. Atitinkamai atlikus įskaitymus ieškovei priteistina iš atsakovės 1 967,24 Eur kredito (2 280,03 Eur – 312,79 Eur), 34,49 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (177,22 Eur – 142,73 Eur) ir 28,15 Eur tarpininkavimo mokesčio (59,61 Eur – 31,46 Eur).
Dėl procesinės bylos baigties
55. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, taip pat iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias vartojimo kredito gavėjo atsakomybę už netinkamą finansinių įsipareigojimų vykdymą, ir pagrįstai netenkino ieškinio reikalavimų dėl tarpininkavimo mokesčio be nuolaidos priteisimo. Tačiau, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma), teismas nepagrįstai nesivadovavo kasacinio teismo praktika, suteikiančia kredito davėjui teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą kredito sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo, dėl to nepagrįstai netenkino šio ieškinio reikalavimo. Atsižvelgiant į tai, ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pakeičiant sprendimo už akių dalį ir priteisiant ieškovei iš atsakovės 19,07 proc. negautų pajamų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 1 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. birželio 14 d.), nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (tinkamu jos vykdymo atveju), nurodyto nutarties 49 punkte. Konstatavus, jog ieškovė pagal negaliojančiomis ab initio pripažintas Sutarties sąlygas gavo iš atsakovės 486,98 Eur, šią sumą įskaičius į atsakovės mokėtinas ieškovei kredito, mokėjimo (pelno) palūkanų ir tarpininkavimo mokesčio su nuolaida sumas, atitinkamai keistina ir ši pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
56. Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškinio reikalavimo dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo be nuolaidos, ir pripažindamas, jog vartojimo sutarties sąlygos, susijusios su tarpininkavimo mokesčio mokėjimu, yra nesąžiningos, taip pat sprendimo už akių rezoliucinėje dalyje nenurodė, kad Sutarties bendrosios sąlygos, numatytos 5.3, 5.4, 5.14 punktuose, 1.27 punkto dalis, kuria nustatyta, kad tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas Sutarties 5.3 punkte numatyta tvarka, ir Sutarties specialiosios dalies sąlygos, nustatančios tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo taisykles, ta apimtimi, kuria tarpininkavimo mokesčio dydžio nustatymas susietas su vartojimo kredito gavėjo vėlavimu mokėti įmokas, pripažintinos negaliojančiomis ab initio. Atitinkamai papildytina sprendimo už akių rezoliucinė dalis.
57. Taip pat keistina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, padidinant atlygintiną bylinėjimosi išlaidų sumą, atsižvelgiant į patenkintą ir atmestą ieškinio reikalavimų dalį (CPK 93 straipsnio 2, 5 dalys). Apeliacinės instancijos teismui perskaičiuojant priteistiną kredito sumą, mokėjimo (pelno) palūkanas ir priteisiant tarpininkavimo mokesčio dalį, laikytina, kad ieškinys buvo patenkintas 63,89 proc. (2 029,88 Eur x 100 proc. / 3 177,32 Eur), todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 173,14 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti ((71 Eur žyminio mokesčio + 200 Eur už advokato teisinę pagalbą) x 63,89 proc.).
58. Ieškovė pateikė įrodymus, kad patyrė 200 Eur advokato pagalbos išlaidų už apeliacinio skundo parengimą, taip pat įrodymus apie sumokėtą 27 Eur žyminį mokestį. Ieškovės apeliacinį skundą patenkinus iš dalies (apeliacinio skundo reikalavimus dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo atmetus, o reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo patenkinus, laikytina, kad buvo patenkinta 50 proc. apeliacinio skundo reikalavimų), ieškovei iš atsakovės priteistina 113,50 Eur (227 Eur x 50 proc.) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
patenkinti apeliantės (ieškovės) akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą iš dalies.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 30 d. sprendimą už akių ir šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį patenkinti iš dalies.
Pripažinti nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio 2018 m. birželio 14 d. vartojimo kredito sutarties Nr. K706192587 bendrąsias sąlygas, numatytas 5.3, 5.4, 5.14 punktuose, 1.27 punkto dalį, kuria nustatyta, kad tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas Sutarties 5.3 punkte numatyta tvarka, Sutarties specialiosios dalies sąlygas, nustatančias tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo taisykles (6,90 proc. nuo kiekvienos grąžintos įmokos; Vartojimo kredito sutarties 5.3.1 p.“ ir „Apskaičiuojamas Vartojimo kredito sutarties 5.3.2 p. nustatyta tvarka“), ta apimtimi, kuria tarpininkavimo mokesčio dydžio nustatymas susietas su vartojimo kredito gavėjo vėlavimu mokėti įmokas.“
Priteisti iš atsakovės V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 967,24 Eur negražinto kredito, 34,49 Eur palūkanų, 28,15 Eur tarpininkavimo mokesčio, 19,07 proc. dydžio metines palūkanas kaip negautas pajamas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 1 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. birželio 14 d.) nuo negrąžintos kredito sumos, tačiau ne didesnės kaip konkretų mėnesį turėjęs būti nepadengtas vartojimo kredito likutis (2020 m. birželio 14 d. – nuo 1 797,19 Eur; 2020 m. liepos 14 d. – nuo 1 671,64 Eur; 2020 m. rugpjūčio 14 d. – nuo 1 544,10 Eur; 2020 m. rugsėjo 14 d. – nuo 1 414,53 Eur; 2020 m. spalio 14 d. – nuo 1 282,90 Eur; 2020 m. lapkričio 14 d. – nuo 1 149,18 Eur; 2020 m. gruodžio 14 d. – nuo 1 013,34 Eur; 2021 m. sausio 14 d. – nuo 875,34 Eur; 2021 m. vasario 14 d. – nuo 735,14 Eur; 2021 m. kovo 14 d. – nuo 592,71 Eur; 2021 m. balandžio 14 d. – nuo 448,02 Eur; 2021 m. gegužės 14 d. – nuo 301,03 Eur; 2021 m. birželio 14 d. – nuo 151,72 Eur) ir 173,14 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“, j. a. k. 303225546, naudai.
Priteisti iš atsakovės V. D. ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“, j. a. k. 303225546, naudai 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 029,88 Eur), kurią sumokėti praleistas terminas, nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. liepos 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitą ieškinio dalį atmesti."
Priteisti iš atsakovės V. D. ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance", j. a. k. 303225546, 113,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Loreta Bujokaitė
Jūra Marija Strumskienė
Eglė Surgailienė