Administracinė byla Nr. eA-2585-629/2023
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08152-2023-6
Procesinio sprendimo kategorija 8.3.2.
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. gruodžio 20 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas R. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2023 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą Nr. 23S129608 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą; 2) panaikinti atsakovo Departamento 2023 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą Nr. 23S131390.
2. Pareiškėjas skunde nurodė šiuos argumentus:
2.1. Atsakovas niekaip nepagrindė pareiškėjo lojalumo režimui ar jo politinių įsitikinimų. Pareiškėjo vertinimu, Sprendime nėra absoliučiai jokios informacijos apie jo ankstesnius veiksmus, jų pobūdį, kurie pagrįstų realų, o ne formalų ir deklaratyvų grėsmės valstybės saugumui buvimą. Nenustačius konkrečių pareiškėjo veiksmų, ar asmens darbinės profesinės veiklos, kuri galėtų būti pripažinta pati savaime kaip kelianti pavojų visuomenės ar valstybės saugumui (pareiškėjas dirbo vairuotoju), ar asmens ketinimų atlikti veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybės interesus, išvada apie pareiškėjo tariamai keliamą grėsmę valstybės saugumui, laikytina formalia ir nepagrįsta.
2.2. Atsakovas, priimdamas ginčijamus sprendimus, neatliko visapusiško ir objektyvaus individualaus vertinimo, į sprendimus perkėlė Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) išvadą, pateikė bendro pobūdžio informaciją apie pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje. Tai patvirtina priimtų sprendimų neteisėtumą ir nesuderinamumą su Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimais, kurie įpareigoja viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), o taikomas poveikio priemones motyvuoti. VSD ir Departamentas, pareiškėjo grėsmę Lietuvos Respublikos saugumui konstatavo formaliai, neindividualizavo būtent pareiškėjo keliamos realios ir akivaizdžios grėsmės valstybės nacionaliniam saugumui.
3. Atsiliepime į skundą atsakovas prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Departamentas atsiliepime į skundą nurodė šiuos argumentus:
3.1. Pareiškėjas pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Klausimyne pareiškėjas nurodė, kad 2007–2013 m. dirbo Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje. VSD vertinimu, pareiškėjas, dirbdamas Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Migracijos departamentas, įvertinęs VSD išvadą ir kitus duomenis, priėmė 2023 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą Nr. 23S129608 atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi ir 2023 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą Nr. 23S131390 uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metams.
3.2. Migracijos departamento vertinimu, reikalavimas, kad užsienietis turi atlikti konkrečius veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybę, yra akivaizdžiai per aukštas įrodinėjimo standartas.
3.3. Iš ginčijamo Sprendimo turinio matyti, kad, nors esminis Sprendimo pagrindas ir yra VSD išvadoje pateikta informacija, tačiau taip pat aiškiai matyti, kad Migracijos departamentas atliko pareiškėjo vertinimą (pvz., įvertino pareiškėjo socialinius, šeimyninius, ekonominius ryšius), todėl negalima teigti, jog Migracijos departamentas neatliko jokio savarankiško tyrimo. Migracijos departamentas, vertindamas pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatė, kad pareiškėjui nacionalinė viza nebuvo išduota. Pareiškėjui leidimas laikinai gyventi nebuvo išduotas. Pateikti prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pareiškėjas atvyko turėdamas Lenkijos išduotą nacionalinę vizą. Migracijos departamentas nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, prašydamas jį atmesti kaip nepagrįstą. VSD pateikia tokius argumentus:
4.1. VSD vertinimu, kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose. VSD nustatė konkrečius tokią Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus. Palankią terpę tokiai Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose, strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema.
4.2. Baltarusijos žvalgybos tarnybų darbas su agentais yra orientuotas į ilgalaikę, konkrečiai neapibrėžtą perspektyvą, ir pritaikomas prie kintančios užverbuotų asmenų situacijos. Žvalgybos tarnybos ryšius su agentais tęsia arba atnaujina po tam tikro laiko ir tais atvejais, kai jie baigia darbą valstybės institucijoje ar profesinę karinę tarnybą, tačiau tebeturi ar įgyja naujų žvalgybinių galimybių – gali reguliariai lankytis užsienyje arba išvyksta gyventi į žvalgybą dominančias užsienio valstybes. Baltarusijos žvalgybos tarnybos, siekdamos tęsti ar atnaujinti buvusius ryšius su užsienio valstybėse gyvenančiais savo šalių piliečiais, gali naudoti autoritarinių šalių žvalgybos tarnyboms įprastus metodus – šantažuoti grasindamos paviešinti ankstesnio bendradarbiavimo faktą, taikyti administracinio ir teisinio poveikio priemones Baltarusijoje gyvenantiems giminaičiams (pavyzdžiui, grasinti atleisti iš darbo, apkaltinti nusikalstama veikla ir pan.).
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. spalio 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino; panaikino Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimą Nr. 23S129608 bei sprendimą Nr. 23S131390; įpareigojo Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo; priteisė pareiškėjo R. B. naudai iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 795 Eur (septynis šimtus devyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
6. Teismas vertino, kad Migracijos departamentas neatliko visapusiško ir objektyvaus individualaus vertinimo, į sprendimus buvo perkelta VSD išvada, pateikta tik bendro pobūdžio informacija apie pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje.
7. Teismas pažymėjo, kad grėsmės valstybės saugumui realumas ir akivaizdumas turi būti vertinamas laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu, todėl būtina atkreipti dėmesį į faktą, jog nuo pareiškėjo darbo Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje praėjo 10 metų (pareiškėjas dirbo nuo 2007 m. iki 2013 m). Teismas taip pat atkreipė dėmesį į pareiškėjo darbo pobūdį t. y. pareiškėjas dirbo priešgaisrinės tarnybos vairuotoju (pareigos apėmė gaisrininkų komandos pristatymą į gaisrų gesinimo vietas, pirmosios pagalbos suteikimą nukentėjusiems, vandens aprūpinimą, teritorijos apšvietimą gaisro metu). Nutraukęs tarnybą gaisrinėje toliau dirbo vairuotoju.
8. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui yra itin svarbi byloje nustatytų aplinkybių visuma: nuo pareiškėjo tarnavimo Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje praėję daugiau kaip dešimt metų; pareiškėjas dirbo vairuotoju; nutraukęs tarnybą, pareiškėjas toliau dirbo vairuotoju; pareiškėjas neigiamai vertina Baltarusijos valdžią, pildydamas Migracijos departamento klausimyną, atsakydamas į klausimyno klausimus, nurodė, kad nepritaria Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje, ir kad, jo nuomone, Krymas priklauso Ukrainai.
9. Šių aktualių aplinkybių nei Migracijos departamentas, nei VSD neginčijo, tačiau jos nebuvo įvertintos ir į jas nebuvo atsižvelgta; taip pat nebuvo vertinta geopolitinė situacija pareiškėjo tarnybos metu. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo teiginiai, jog jis tarnybą paliko dar 2013 metais, neprieštarauja jo dėstomai pozicijai dėl jo vertybinių nuostatų. Teismas pažymėjo, kad tuo metu Lietuva nelaikė Baltarusijos priešiška valstybe, priešingai, dar ilgai po to bendradarbiavo ekonomikos ir transporto srityse, taip pat siekė Baltarusijos dalyvavimo Europos Sąjungos (ES) Rytų partnerystės iniciatyvoje.
10. Teismas vertino, kad byloje nenustatyta akivaizdžių požymių, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje gali kelti grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Šios išvados, teismo vertinimu, nepaneigia ir VSD pateikiama bendro pobūdžio informacija apie Baltarusijos žvalgybos tarnybų veikimo kitose valstybėse metodus.
11. Įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus teismas konstatavo, jog skundžiami sprendimai nebuvo priimti vadovaujantis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, sprendimų priėmimo metu nebuvo atsižvelgta į susiklosčiusių aplinkybių visumą, sprendimai nepagrįstai suvaržo (apriboja) pareiškėjo teises ir pažeidžia jo teisėtus lūkesčius.
III.
12. Apeliaciniame skunde atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą.
13. Atsakovas nurodo, jog nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl jo galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos. Atsižvelgdamas į tai, priimdamas sprendimus Migracijos departamentas vadovaujasi VSD pateiktais duomenimis ir išvadomis.
14. Atsakovo vertinimu, ginčijamuose sprendimuose yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui realumą ir akivaizdumą. Išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui yra pagrįsta ne prielaidomis, o asmeniškai su pareiškėju susijusiomis ir nuo jo priklausiusiomis aplinkybėmis (jo tarnyba). Migracijos departamento teigimu, reikalavimas, kad užsienietis būtų atlikęs konkrečius veiksmus, keliančius grėsmę valstybės saugumui, yra pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas tokios kategorijos bylai ir pernelyg rizikingas esant tokiai geopolitinei situacijai. Jeigu kompetentingos institucijos turėtų įrodymų apie pareiškėjo atliekamus konkrečius veiksmus, tuomet būtų sprendžiama apie jo baudžiamąją atsakomybę, o ne apie keliamą grėsmę valstybės saugumui migracijos teisės kontekste.
15. Migracijos departamentas teigia atlikęs pareiškėjo vertinimą (pvz., įvertino pareiškėjo socialinius, šeimyninius, ekonominius ryšius), todėl negalima teigti, jog Migracijos departamentas neatliko jokio savarankiško tyrimo.
16. Atsakovo vertinimu, aplinkybės, kad nuo tarnybos pabaigos praėjęs laikotarpis (10 metų) ir pareiškėjo pritarimas Lietuvos Respublikos nuostatoms karo Ukrainoje klausimu bei dėl Krymo (Migracijos departamento klausimyno Nr. 10 ir Nr. 11 klausimai), nesudaro pagrindo paneigti jo galimą lojalumą kilmės valstybės atžvilgiu ir pripažinti, kad grėsmė yra išnykusi.
17. Migracijos departamento įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas per daug siaurai vertina situaciją ir užsieniečio grėsmę valstybės saugumui. Esant įtemtai politinei situacijai išlieka didelė Baltarusijos propagandistų veiklos prieš Lietuvą tikimybė ir tokioms veikoms vykdyti taip pat gali būti naudojami Lietuvoje gyvenantys asmenys, prijaučiantys šių valstybių vykdomai agresyviai politikai.
18. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjui anksčiau nebuvo išduotas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas neturėjo nacionalinės vizos. Pareiškėjas iš esmės neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika (išskyrus darbinius), todėl esant tokiai situacijai pareiškėjo grėsmė valstybės saugumui įvertinta tinkamai, o ginčijami sprendimai proporcingi.
19. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą.
20. VSD teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoravo susiformavusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką analogiškose bylose (žr., pvz., nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2376-525/2023).
21. VSD nurodo, kad remiantis įstatymų leidėjo valia Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) reglamentuota grėsmė Lietuvos valstybės saugumui skirstytina į 3 lygmenis. Kadangi Įstatyme reglamentuota grėsmė Lietuvos valstybės saugumui suskirstyta į 3 lygmenis grėsmės didėjimo tvarka, atitinkamai turėtų būti traktuojamas ir įrodinėjimo standartas, aukščiausius įrodymų ir įrodinėjimo reikalavimus keliant labai rimtos grėsmės pagrindimui, žemesnius – rimtos grėsmės pagrindimui, ir pačius žemiausius – grėsmės pagrindimui. Užsieniečių, trečiųjų šalių piliečių (išskyrus prieglobsčio prašytojus), dėl kurių pagal Įstatymą reikalaujama nustatyti tik paties žemiausio lygmens grėsmę, keliamos grėsmės vertinimas gali būti grindžiamas ne tik jų konkrečiai atliktais ar ketinamais atlikti veiksmais (egzistuojančia grėsme „čia ir dabar“) ir pan. Ypač tais atvejais, kai šios priemonės (užsieniečių gyvenimo Lietuvos Respublikoje apribojimas), skirtos egzistenciniams, gyvybiniams ir pirmaeiliams Lietuvos valstybės saugumo interesams apsaugoti, yra taikomos Lietuvai priešiškumą akivaizdžiai reiškiančių valstybių piliečiams. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad grėsmių valstybės saugumui pašalinimas tokiomis priemonėmis, kaip pavyzdžiui leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui panaikinimas, yra prevencinį elementą turinti priemonė (žr., pvz., LVAT 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2023-415/2023).
22. VSD vertinimu, vien faktas, kad šiuo metu pareiškėjas nedirba Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje savaime nereiškia, kad jo ryšiai yra nutrūkę (ir neatsinaujins) ir nebegali kelti grėsmės, todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjo keliamą grėsmę eliminuoja tai, jog po jo tarnybos nurodytoje Baltarusijos institucijoje praėjo tam tikras laikotarpis.
23. VSD teigimu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panašaus pobūdžio bylose remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarime padarytomis išvadomis, kad ryšiai su užsienio valstybės institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis laikomi nepašalinama grėsme nacionalinio saugumo interesams (žr., pvz., LVAT 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimą byloje Nr. eA-2284-575/2023 ir kt.). Ryšių su grėsmę keliančiais subjektais turėjimas gali būti laikomas pažeidžiamumą suponuojančia aplinkybe, kartu sudarantis pagrindą išvadai apie tokių ryšių turinčio asmens buvimo Lietuvoje galinčią kilti grėsmę valstybės saugumui (žr., pvz., LVAT 2023 m. balandžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023).
24. VSD vertina, kad pareiškėjo keliama grėsmė valstybės saugumui dėl Sprendime išdėstytų aplinkybių bei argumentų yra pakankamai reali ir akivaizdi. Pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui dėl jo tarnavimo Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje vertinimui esminę reikšmę turi dabartyje susiklostęs geopolitinis kontekstas, susijęs su besitęsiančia Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos karine agresija prieš Ukrainą. Teismo sprendime vertinta aplinkybė, kad pareiškėjo tarnavimo Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje laikotarpiu buvo susiklosčiusi kitokia geopolitinė situacija, teisiškai nėra reikšminga (žr. pvz., LVAT 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2087-968/2023).
25. VSD pažymi, kad lojalumo Baltarusijos valdžiai reikalavimas yra taikomas visiems asmenims, dirbantiems / tarnaujantiems Baltarusijos valstybinėse institucijose, nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ar vykdomų funkcijų. Teismo sprendimas šiuo požiūriu neatitinka ir LVAT praktikos, kai užsieniečių eitos net ir neaukštos kvalifikacijos pareigos pripažįstamos keliančiomis grėsmę Lietuvos valstybės saugumui (žr., pvz., LVAT 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2103-415/2023, 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimą byloje Nr. eA-2117-1188/2023, 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį byloje Nr. eA-2023-415/2023, 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį byloje Nr. eA-2156-629/2023, 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartį byloje Nr. eA-2006-520/2023, 2023 m. birželio 28 d. nutartį byloje Nr. eA-1949-815/2023 ir kt.).
26. VSD teigimu, pagal LVAT praktiką užsienietis, siekdamas paneigti savo lojalumą Baltarusijos / Rusijos valdžiai, privalo įrodymais pagrįsti aplinkybes, kurios neabejotinai liudytų užsieniečio akivaizdų priešiškumą Baltarusijos / Rusijos oficialiosios valdžios politikai, veikimą prieš režimą; tarnybos pobūdis, kai byloje nenustatyta priešingai, lemia ir teisinį vertinimą, kad asmuo gali būti vertinamas kaip Baltarusijos / Rusijos valdžiai patikimas asmuo, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms galintis vykdyti režimo užduotis (žr., pvz., LVAT 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2023-415/2023, 2023 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2065-552/2023, 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2103-415/2023).
27. VSD nurodo, kad pareiškėjas nėra pasiekęs jokio integracijos lygio Lietuvoje, jo gyvenamoji ir interesų vieta – Baltarusija. Pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.
28. Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į apeliacinius skundus, prašydamas apeliacinius skundus atmesti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jo naudai bylinėjimosi išlaidas.
29. Pareiškėjas teigia, kad remiantis LVAT praktika užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui vertinimo procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvoje (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2023 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1563-624/2023).
30. Pareiškėjo teigimu, sprendžiant dėl to, ar asmuo gali kelti grėsmę (realų ir faktinį pavojų), turi būti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas turi būti priimamas atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą bei laikantis proporcingumo principo. Migracijos departamentas turi vertinti kiekvieną individualią situaciją ir spręsti, ar užsieniečiui ketinamais taikyti apribojimais nebus pažeistas minėtas proporcingumo principas. Sprendžiant dėl leidimo gyventi panaikinimo, visais atvejais privalo būti vertinamas galimos grėsmės valstybės saugumui realumas, t. y. tam tikra grėsmės galimybė turi objektyviai, tikrovėje ir realiai egzistuoti, o ne būti vien tik numanoma, spėjama ar paprasčiausiai įsivaizduojama. Be to, turi būti įvertinamas ir grėsmės valstybės saugumui galimybės akivaizdumas laiko požiūriu, t. y. grėsmės valstybės saugumui galimybė turi jau (priimant atitinkamą sprendimą) egzistuoti. Migracijos departamentas neturi automatiškai perkelti VSD išvados į sprendimą, turi vertinti individualias su pareiškėju susijusias aplinkybes, t. y. atlikti vertinimą ir padaryti savarankišką išvadą, ar asmuo kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.
31. Pareiškėjo vertinimu, VSD išvadoje, atsakovo sprendimuose ir bylos medžiagoje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo tolesnį darbą (tarnybą) Baltarusijos įvairiose valdžios institucijose, nenustatyta jokių pareiškėjo objektyviai egzistuojančių ryšių su valstybės valdžios institucijomis ar jose tarnaujančiais asmenimis, VSD grėsmę grindžia tik bendro pobūdžio informacija apie Rusijos agentų veikimo kitose valstybėse metodus, akcentuojant, kad pareiškėjas yra Baltarusijos Respublikos pilietis, o prielaidas dėl lojalumo valdžiai ir neva tai egzistuojančių ryšių su Baltarusijos tarnybose dirbančiais neidentifikuotais asmenimis sieja su viena vienintele aplinkybe – pareiškėjo prieš daugiau nei prieš 10 metų atlikta tarnyba Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje, kurioje pareiškėjas dirbo priešgaisrinės tarnybos vairuotoju (pareigos apėmė gaisrininkų komandos pristatymą į gaisrų gesinimo vietas, pirmosios pagalbos suteikimą nukentėjusiems, vandens aprūpinimą, teritorijos apšvietimą gaisro metu), visiškai nevertinant kitų su pareiškėju susijusių aplinkybių.
32. Pareiškėjas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuota 2023 m. birželio 14 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-1721-525/2023, 2023 m. spalio11 d. nutartyje, administracinėje byloje Nr. eA-2304-822/2023, 2023 m. spalio 18 d. nutartyje, administracinėje byloje Nr. eA-2285-1047/2023.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
33. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 11 d. ir 2023 m. rugpjūčio 16 d. sprendimų, kuriais pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi bei uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2023 m. rugpjūčio 16 d. iki 2028 m. rugpjūčio 16 d., teisėtumo ir pagrįstumo.
34. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pareiškėjo skundą tenkino, konstatavęs, kad Migracijos departamentas netinkamai atliko individualų pareiškėjo situacijos vertinimą, o ginčijami sprendimai, kurie grindžiami tik VSD išvada ir pateiktais duomenimis neatitinka fundamentalių protingumo, teisingumo, sąžiningumo principų, nepagrįstai suvaržo (apriboja) pareiškėjo teises ir pažeidžia jo teisėtus lūkesčius.
35. Atsakovas Migracijos departamentas apeliaciniame skunde su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Atsakovo vertinimu, teismas netinkamai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas ir pažeidė proceso teisės normas dėl įrodymų vertinimo.
36. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD apeliaciniu skundu taip pat prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Papildomai pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoravo susiformavusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką iš esmės analogiškose bylose. Taip pat akcentuoja, kad pareiškėjas nėra pasiekęs jokio integracijos lygio Lietuvoje, jo gyvenamoji ir interesų vieta – Baltarusija, o pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.
37. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nenustačiusi apeliacinių skundų ribų peržengimo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 2 d.) ar teismo sprendimo negaliojimo (ABTĮ 146 str. 2 d.) pagrindų, apeliacine tvarka nagrinėdama bylą patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą apeliacinių skundų ribose.
38. UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.
39. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nuoseklioje praktikoje (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2022 m. kovo 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1240-756/2022; 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023; kt.) yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir / ar dėl tokio išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes.
40. Pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr., be kita ko, Europos Žmogaus Teisių Teismas 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99).
41. UTPĮ 4 straipsnio 3 dalis nustato, kad užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Migracijos departamentas ir VSAT, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis <...>. Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba VSAT. Įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, spręsdamas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ar laikinosios apsaugos užsieniečiui suteikimo, privalo gauti šio straipsnio 4 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 4 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei. <...>.
42. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui. Negali būti atmesta tokia situacija, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikšti ir kaip potencialus pavojus. Taigi grėsmės valstybės saugumui sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės valstybės saugumui galimybė. Tačiau galimos grėsmės valstybės saugumui turinys ir apimtis negali būti nepagrįstai ir neprotingai plečiamas (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių teismo 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07).
43. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodyta, jog Migracijos departamentas turi teisę remtis išvada dėl pareiškėjo grėsmės vertinimo, tačiau Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1049-756/2017; 2017 m. birželio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017; kt.). Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali kelti grėsmę (realų ir faktinį pavojų), turi būti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas turi būti priimamas atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą bei laikantis proporcingumo principo. Taigi, Migracijos departamentas turi vertinti kiekvieną situaciją pagal jos aplinkybes ir spręsti, ar užsieniečiui ketinamais taikyti apribojimais nebus pažeistas minėtas proporcingumo principas. Gero administravimo principas reikalauja, jog užsieniečio prašymas nebūtų nagrinėjamas tik siaurai formaliai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-2220/2012).
44. Byloje nustatyta, kad atsakovas, priimdamas 2023 m. rugpjūčio 11 d. ir 2023 m. rugpjūčio 16 d. sprendimus, vadovavosi VSD išvada, kurioje konstatuota, jog pareiškėjas 2007–2013 m. dirbo Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje, todėl privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
45. Vertindamas pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, atsakovas nustatė, kad pareiškėjui nacionalinė viza bei leidimas laikinai gyventi išduoti nebuvo, į Lietuvą pareiškėjas atvyko turėdamas Lenkijos išduotą nacionalinę vizą, galiojančią nuo 2023 m. vasario 12 d. iki 2024 m. vasario 11 d., Lietuvoje pareiškėjas dirba nuo 2023 m. gegužės 18 d., duomenų, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra.
46. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju taip pat vadovaujasi Europos Žmogaus Teisių Teismo vertinimu, kad nacionaliniai interesai – sritis, kuri tradiciškai yra valstybės suvereniteto pamatinė dalis (žr., pvz, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2007 m. gruodžio 10 d. sprendimą byloje Stoll prieš Šveicariją, pareiškimo Nr. 69698/01, 2019 m. lapkričio 26 d. nutarimą byloje Zarubin ir kt. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 69111/17).
47. Baltarusijos Respublikos autokratinio režimo keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje. Jos 16 straipsnyje konstatuojama: „Autoritarinio Baltarusijos Respublikos politinio režimo priešiškumas ir vykdomos provokacijos prieš Lietuvos Respubliką bei kitas demokratines valstybes didina nenuspėjamumą ir kelia naujų saugumo grėsmių. Auganti Rusijos Federacijos įtaka Baltarusijos Respublikai, politinės, ekonominės ir karinės abiejų valstybių integracijos stiprinimas neigiamai veikia Lietuvos Respublikos ir viso regiono saugumo aplinką“. Dėl Rusijos keliamos grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui Nacionalinio saugumo strategijos 14 punkte teigiama: „Didžiausia grėsmė Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinių interesų užtikrinimui kyla iš augančio Rusijos valdžios autoritarizmo, agresyvumo ir imperialistinių ambicijų įgyvendinimo karinėmis ir kitomis, nekonvencinėmis hibridinėmis priemonėmis. Vis dažniau ignoruodama ne tik tarptautinės bendruomenės nuomonę, bet ir pažeisdama tarptautinę teisę, Rusijos valdžia kelia egzistencinę grėsmę Lietuvos Respublikai ir kartu visos euroatlantinės bendrijos saugumui“. Taip pat visuotinai žinoma aplinkybė, kad Rusija ne tik priešiškai nusiteikusi Lietuvos atžvilgiu, bet ir skundžiamo sprendimo priėmimo metu buvo pradėjusi precedento neturinčią plataus masto agresiją Ukrainoje. 2022 m. vasario 24 d. rezoliucijoje Nr. XIV-930 „Dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos agresijos prieš Ukrainą“ Lietuvos Respublikos Seimas pasmerkė Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos karinę agresiją prieš Ukrainą ir siekį nuversti teisėtai išrinktą Ukrainos valdžią, išreiškė tvirtą paramą Ukrainos suverenitetui, nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir tarptautiniu mastu pripažintų jos sienų neliečiamybei, taip pat pakvietė sustiprinti Europos Sąjungos ir NATO valstybių narių visuomenių atsparumą priešiškų šalių vykdomoms hibridinėms ir jų specialiųjų tarnybų keliamoms grėsmėms.
48. Pakartotinai įvertinusi byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdama į Baltarusijos keliamą grėsmę Lietuvai, be kita ko, ir dėl Baltarusijos vaidmens vykdant neišprovokuotą agresiją prieš Ukrainą (šią aplinkybę teisėjų kolegija pripažįsta visiems žinoma, todėl papildomai neįrodinėtina (ABTĮ 57 str. 1 d.) ir su tuo susijusį geopolitinį kontekstą, vadovaudamasi vidiniu įsitikinimu ir protingumo bei sąžiningumo principais, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi jokių priežasčių nesutikti su VSD ir Migracijos departamento atliktu pareiškėjo keliamos grėsmės vertinimu. Nagrinėjamu atveju ginčijamame Sprendime nurodytas faktas, jog pareiškėjas nuo 2007 m. iki 2013 m. dirbo Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje, leidžia spręsti apie pareiškėjo potencialius ryšius su kilmės valstybės režimui lojaliais asmenimis, turinčiais Lietuvos Respublikos atžvilgiu priešiškų interesų. Taigi sutiktina su atsakovo bei trečiojo suinteresuoto asmens VSD argumentais, jog ši aplinkybė, susiklosčiusi dėl pareiškėjo darbo Lietuvos Respublikai priešiškos valstybės ministerijoje, pagrįstai suponuoja pareiškėjo pažeidžiamumą Baltarusijos Respublikos žvalgybos ar saugumo tarnybų atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismo pasirinktas įrodinėjimo standartas – grėsmę sieti su konkrečių veiksmų atlikimu, vertinamas kritiškai, kaip pernelyg aukštas tokios kategorijos bylose ir pernelyg rizikingas esant tokiai geopolitinei situacijai.
49. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų ir byloje nėra duomenų, paneigiančių VSD išvadoje nurodytas aplinkybes, įskaitant tai, kad Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja šios valstybės žvalgybos ir saugumo tarnybos, užtikrinančios, kad tose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios politikos nepalaikantys asmenys, ir kad pareiškėjas, turėdamas leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.
50. Nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad pareiškėjo tarnavimo Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje laikotarpiu buvo susiklosčiusi kitokia geopolitinė situacija, teisiškai nėra reikšminga (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2087-968/2023).
51. Nors iš Migracijos departamento priimto Sprendimo, kuriuo atsisakyta pareiškėjui suteikti leidimą laikinai gyventi, matyti, jog esminis Sprendimo pagrindas yra VSD išvadoje pateikta informacija dėl pareiškėjo laikotarpiu nuo 2007 m. iki 2013 m. eitų pareigų Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje, tačiau iš Sprendimo turinio taip pat matyti, kad Migracijos departamentas atliko individualų pareiškėjo situacijos vertinimą (t. y. jo šeiminius, socialinius bei ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika), todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėjo prie išvados, kad atsakovas savo Sprendime rėmėsi tik VSD pateikta išvada.
52. Atkreiptinas dėmesys, jog nuosekliai formuojamoje ir dominuojančioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad lojalumo Baltarusijos valdžiai reikalavimas yra taikomas visiems asmenims, dirbantiems / tarnaujantiems Baltarusijos valstybinėse institucijose, nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ar vykdomų funkcijų, o net ir neaukštos kvalifikacijos pareigos paprastai pripažįstamos keliančiomis grėsmę Lietuvos valstybės saugumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2103-415/2023, 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimą byloje Nr. eA-2117-1188/2023, 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį byloje Nr. eA-2023-415/2023, 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį byloje Nr. eA-2156-629/2023, 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartį byloje Nr. eA-2006-520/2023, 2023 m. birželio 28 d. nutartį byloje Nr. eA-1949-815/2023 ir kt.).
53. Teisėjų kolegijos vertinimu, grėsmių valstybės saugumui pašalinimas tokiomis priemonėmis, kaip pavyzdžiui leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui neišdavimas / panaikinimas, yra prevencinį elementą turinti priemonė bei siekiamo tikslo aspektu yra proporcinga. Pastebėtina, jog iš esmės panaši teisės aiškinimo taisyklė yra pateikiama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2023-415/2023.
54. Teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2625-492/2019; kt.). Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų.
55. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytų aplinkybių, susijusių su pareiškėjo keliama grėsme valstybės saugumui, visumą, sprendžia, kad Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu pareiškėjui nustatytas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis yra proporcingas.
56. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas ginčijamais sprendimais teisėtai ir pagrįstai atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bei uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką. Ginčijamuose Migracijos departamento sprendimuose pateikti motyvai yra aiškūs ir pakankami.
57. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą nereiškia įpareigojimo detaliai atsakyti į kiekvieną proceso šalių argumentą. Likę neaptarti procesiniuose dokumentuose nurodyti proceso šalių argumentai ir pirmosios instancijos teismo motyvai teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui esminės reikšmės neturi, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.
58. Apibendrinusi teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ABTĮ 147 str.), todėl atsakovo Migracijos departamento ir trečiojo suinteresuoto asmens VSD apeliaciniai skundai tenkinami, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjo skundą atmesti. Atmetus pareiškėjo skundą, nėra pagrindo tenkinti ir jo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento apeliacinius skundus patenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo R. B. skundą atmesti.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Veslava Ruskan
Milda Vainienė