Baudžiamosios bylos Nr. 1A-137-317/2015

Teisminio proceso Nr. 1-20-2-00184-2009-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.4.2; 1.2.14.5.1; 2.1.3.2; 2.4.6.2.1.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 24 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Jaliniausko, teisėjų Albino Antanaičio, Daivos Jankauskienės, sekretoriaujant Mariui Žukauskui, dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorei Jurgitai Baltrūnienei, išteisintiesiems D. L., V. B., gynėjams advokatams Daniui Svirinavičiui, Sonatai Žukauskienei, civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)” atstovui S. K., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. nuosprendžio, kuriuo D. L. ir V. B. dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 122 straipsnio 1 d. 182 straipsnio 1 dalį išteisinti, nustačius, kad nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Baudžiamoji byla pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. UADB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

Išteisintieji D. L. ir V. B. buvo kaltinami ir perduoti teismui pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad:

D. L., 2009 m. vasario 10 d., Kaune, (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą savo naudai įgyti svetimą turtą – iš UADB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtai gauti draudimo išmoką, draudimo bendrovei pateikdamas pretenziją ir paaiškinimus dėl eismo įvykio, įvykusio 2009 m. vasario 8 d. apie 19.20 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, kurio metu jo vairuojamas automobilis Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrė su V. B. vairuojamu automobiliu Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir žinodamas, kad jo vairuojamo automobilio Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Nuosprendyje – Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) išoriniai sugadinimai – įlaužtas plastikas po valstybinės registracijos numerio ženklu – 155,86 Lt vertės, įlenktas salono link priekinio bamperio stiprintuvas – 231,00 Lt vertės, radiatorius – 692,94 Lt vertės, ištrūkusios iš tvirtinimo vietų radiatoriaus grotelės kairėje pusėje, atidalintas radiatoriaus grotelių chromuotas apvadas viršutinėje dalyje – 534,97 Lt vertės, įlenktos į variklio skyrių automobilio dalys, esančios tarp radiatoriaus grotelių ir variklio, – 585,52 Lt vertės, išlaužta ir pastumta salono link variklio dangčio atrama kairėje pusėje – 100,43 Lt vertės, įlenktas į apačią ir link salono variklio dangtis ties automobilio viduriu – 982,49 Lt vertės, buvo padaryti iki eismo įvykio, įvykusio 2009 m. vasario 8 d. ir, reikšdamas pretenziją ir paaiškinimus draudimo bendrovei, nutylėjo šias reikšmingas aplinkybes, tokiu būdu apgaule pasikėsino įgyti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ draudimo išmoką – 3283,21 Lt, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, nes atlikus tyrimą ir paaiškėjus apgaulei, UADB „(duomenys neskelbtini)“ draudimo išmoką mokėti atsisakė;

V. B., 2009 m. vasario 10 d., Kaune, (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą savo naudai įgyti svetimą turtą – iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtai gauti draudimo išmoką, draudimo bendrovei pateikdamas pranešimą apie eismo įvykį – pretenziją ir paaiškinimus dėl eismo įvykio, įvykusio 2009 m. vasario 8 d. apie 19.20 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, kurio metu jo vairuojamas automobilis Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrė su D. L. vairuojamu automobiliu Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir žinodamas, kad jo vairuojamo automobilio Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išoriniai sugadinimai – deformuotas priekinis kairys sparnas – 358,92 Lt vertės, sulaužytas priekinio bamperio kairysis šonas, iš tvirtinimo vietų ištrūkęs priekinio bamperio dešinysis šonas – 833,78 Lt vertės, priekinis dešinės pusės žibintas – 700,43 Lt vertės – buvo padaryti iki eismo įvykio, įvykusio 2009 m. vasario 8 d. ir, reikšdamas pretenziją ir paaiškinimus draudimo bendrovei, nutylėjo šias reikšmingas aplinkybes, tokiu būdu apgaule pasikėsino iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ draudimo išmoką – 1893,13 Lt, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes atlikus tyrimą ir paaiškėjus apgaulei, UAB „(duomenys neskelbtini)“ draudimo išmoką mokėti atsisakė.

Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. nuosprendį, kaip priimtą, pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 254 straipsnio 4 dalies taikymo nuostatas, ir D. L. bei V. B. bylą nutraukti suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Prokurorė taip pat prašo nuosprendžio rezoliucinę dalį dėl kardomųjų priemonių ir civilinių ieškinių palikti nepakeistą.

Apeliantė nurodo, kad Varėnos rajono apylinkės teismas nustatomojoje nuosprendžio dalyje teisingai nurodęs, jog baudžiamasis procesas yra nutrauktinas, motyvuojamojoje dalyje jau dėstė ir analizavo aplinkybes dėl asmenų kaltės klausimo ir tyręs surinktus įrodymus, padarė dviprasmišką išvadą – D. L. ir V. B. išteisino pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, kaip nepadariusius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir bylą nutraukė suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Prokurorė pažymi, kad nutraukiant baudžiamąjį procesą suėjus senaties terminui, asmens, kuriam baudžiamasis procesas nutraukiamas, kaltumo klausimas nesprendžiamas. Taigi, teismo sprendime dėl baudžiamojo proceso nutraukimo suėjus senaties terminui negali būti formuluočių, būdingų apkaltinamajam nuosprendžiui. Tai reiškia, kad teismas turi apsiriboti               baudžiamosios atsakomybės senaties instituto taikymu. Prokurorė taip pat atkreipia aukštesniojo teismo dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pagal kurią, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams, nebegali būti priimtas ne tik apkaltinamasis, bet ir išteisinamasis nuosprendis bei nuosprendis nutraukti bylą (kasacinės nutartys Nr. 2K-343/2013, Nr. 2K-10/2014).

Kolegija, išklausiusi išteisintuosius bei jų gynėjus, prašiusius apeliacinį skundą atmesti, prokurorę, prašiusią skundą tenkinti, įvertinusi visas bylos aplinkybes, daro išvadą, kad Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinis skundas tenkintinas.

Baudžiamosios atsakomybės senaties institutas įtvirtintas baudžiamajame (BK 95 straipsnis) ir baudžiamojo proceso (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 327 straipsnio 1 punktas) įstatymuose. Baudžiamojo proceso įstatymo formuluotė senaties terminą sieja su draudimu pradėti arba tęsti baudžiamąjį procesą ir reikalavimu jį nutraukti suėjus senaties terminui, o baudžiamasis įstatymas – su draudimu priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Tačiau šiame kontekste būtina pažymėti, jog pagal nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. galiojančią BPK 327 straipsnio 1 punkto redakciją apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir nutraukia bylą, jeigu yra šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2–9 punktuose numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. Pirmesnėje šio punkto redakcijoje buvo nurodyta, kad, esant toms aplinkybėms, panaikinamas apkaltinamasis nuosprendis. Akivaizdu, kad įstatymų leidėjas, pašalindamas iš formuluotės žodį „apkaltinamasis“, specialiai pabrėžė, kad, esant BPK 3 straipsnio 1 dalies 2–9 punktuose numatytoms aplinkybėms, tarp jų ir suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams, nebegali būti priimtas ne tik apkaltinamasis, bet ir išteisinamasis nuosprendis bei nuosprendis nutraukti bylą. Tokiu atveju vienintelis sprendimas yra nutraukti bylą teismo nutartimi (BPK 254 straipsnio 4 dalis). Kaip teisingai pastebėjo apeliantė, tokia praktika formuojama ir Lietuvos Aukščiausiajame Teisme (kasacinės nutartys Nr. 2K-343/2013, Nr. 2K-10/2014).

Pirmosios instancijos teismas priimtame nuosprendyje teisingai konstatavo, jog D. L. ir V. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriamos nesunkiems nusikaltimams. Veikos padarymo metu galiojusioje BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčio redakcijoje nustatyta, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję penkeri metai, kai padarytas neatsargus arba nesunkus tyčinis nusikaltimas ir, kaip numatyta BK 95 straipsnio 1 dalies 2 punkte, jeigu per šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą laiką asmuo nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo ir nepadarė naujos nusikalstamos veikos.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad abiem kaltinamiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos, pagal kaltinamąjį aktą padarytos 2009 m. vasario 10 d. Baudžiamoji byla su 2010 m. sausio 25 d. kaltinamuoju aktu, kuriame D. L. buvo kaltinamas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, Kauno miesto apylinkės teismui atiduota 2010 m. sausio 26 d. (T. 1, b. l. 114). Kauno miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, 2010 m. gegužės 14 d. priėmė apkaltinamąjį nuosprendį D. L. atžvilgiu (T. 1, b. l. 183-186). Minėtą bylą apeliacine tvarka išnagrinėjęs Kauno apygardos teismas, 2010 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu D. L. išteisino pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, konstatavęs, jog nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių (T. 1, b. l. 224-229). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. vasario 15 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. išteisinamąjį nuosprendį panaikino ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka (T. 2, b. l. 38-41). Pakartotinai baudžiamąją bylą apeliacine tvarka išnagrinėjęs Kauno apygardos teismas, 2011 m. balandžio 21 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 14 d. nuosprendį panaikino ir bylą perdavė prokurorui dėl kaltinamojo akto neatitikimo įstatymui (T. 2, b. l. 56-62).

Baudžiamoji byla su 2010 m. liepos 19 d. kaltinamuoju aktu, kuriame V. B. buvo kaltinamas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, Kauno miesto apylinkės teismui atiduota 2010 m. liepos 21 d. (T. 2, b. l. 134). Nusišalinus Kauno miesto apylinkės teismui nuo bylos nagrinėjimo, Kauno apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi baudžiamoji byla perduota nagrinėti Kauno rajono apylinkės teismui (T. 2, b. l. 137). Kauno rajono apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 1 d. nutartimi bylą perdavė prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti (T. 2, b. l. 190)

Kauno miesto apylinkės prokuratūros Antrojo nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus prokuroro 2011 m. rugsėjo 16 d. nutarimu ikiteisminiai tyrimai, kuriuose įtarimai pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį pareikšti tiek D. L., tiek V. B., sujungti (T. 5, b. l. 37-38), o 2012 m. vasario 29 d. ikiteisminis tyrimas užbaigtas surašant kaltinamąjį aktą, kuriuo D. L. ir V. B. kaltinami pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (T. 5, b. l. 183-189). Baudžiamoji byla, gauta Kauno miesto apylinkės teisme 2012 kovo 13 d., šiam teismui nusišalinus nuo bylos nagrinėjimo, Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 31 d. nutartimi perduota nagrinėti Varėnos rajono apylinkės teismui (T. 6, b. l. 25-29). Varėnos rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 14 d. nuosprendžiu konstatavo, jog baudžiamojoje byloje suėjo senaties terminas, numatytas BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje, ir baudžiamąją bylą nutraukė. Tačiau pirmosios instancijos teismas šiame nuosprendyje taip pat konstatavo, jog D. L. ir V. B. veikoje nėra BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymių, todėl prieš nutraukdamas baudžiamąją bylą dėl senaties, kaltinamuosius išteisino (T. 7, b. l. 37-49).

Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje senaties terminas yra suėjęs (2014 m. vasario 10 d.), bei atsižvelgdama į formuojamą teismų praktiką, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Nepaisant to, kad apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu, be kita ko, baudžiamąją bylą nutraukė suėjus senaties terminui bei civilinius ieškinius paliko nenagrinėtus, tačiau, kadangi suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams, vienintelis galimas sprendimas yra nutraukti bylą teismo nutartimi, todėl turi būti naikinamas visas pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir priimamas naujas procesinis sprendimas – nutartis, kuria baudžiamoji byla nutraukiama suėjus senaties terminui, o UADB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ civiliniai ieškiniai paliekami nenagrinėti.

Šiame kontekste pažymėtina tai, kad baudžiamosios atsakomybės senaties institutas siejasi su nekaltumo prezumpcija, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 6 dalyje, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose: Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 14 straipsnio 2 dalyje. Šioje byloje tai reiškia, kad, nesant senaties termino ribose priimto nuosprendžio, negali būti svarstomas ir kaltės klausimas, kas suponuoja teismo pareigą apsiriboti baudžiamosios atsakomybės senaties instituto aiškinimu ir taikymu. Dėl to nenagrinėtini apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu išdėstyti argumentai dėl būtinybės nagrinėti kaltės klausimą, nes to prašo kaltinamieji.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl civilinio ieškovo atstovo S. K. prašymo, pareikšto baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, konstatuoja, kad vadovaujantis BPK 320 straipsnio 4 dalimi, pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Kadangi nagrinėjamu atveju skundas dėl civilinio ieškinio tenkinimo nebuvo gautas, toks prašymas, pareikštas teismo posėdžio metu, negali būti tenkinamas. Kita vertus, civilinio ieškovo prašymas negali būti tenkinamas dar ir dėl to, kad priėmus teismo sprendimą dėl nuosprendžio priėmimo senaties taikymo, civilinio ieškinio tenkinimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė byla Nr. 2K-260/2006). Todėl, nutraukus baudžiamąją bylą dėl senaties, civiliniai ieškiniai baudžiamojoje byloje paliekami nenagrinėti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. nuosprendį ir nutraukti baudžiamąją bylą D. L. bei V. B. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

UADB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos ir yra neskundžiama.

Kolegijos pirmininkas                                                                                                                    Algirdas Jaliniauskas

Teisėjai                                                                                                                                   Albinas Antanaitis

                                                                                                                              Daiva Jankauskienė