Civilinė byla Nr. e2-198-675/2022

                                                                            Teisminio proceso Nr. 2-49-3-00010-2021-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.;2.6.26;

                                                                                                                               2.6.10.2.4.1; 3.2.6.1

                                                                                    (S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 25 d.

Ukmergė

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Regina Nenortienė,

sekretoriaujant Loretai Dvilevičienei,

dalyvaujant ieškovės UAB „Autiga“ atstovui advokato padėjėjui Laurynui Samoškai,

atsakovės UAB „Jusema“ atstovui advokato padėjėjui Mykolui Remeikiui,

rašytinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Autiga“ ieškinį atsakovei UAB „Jusema“ dėl turtinės žalos atlyginimo,

        Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 3110,19 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad pagal užsakymą AUT01412 (Sutartį Nr. E01538) Ieškovė perdavė Atsakovei pervežti krovinį - keturis automobilius Renault Trafic. Prekių gabenimas papildomai buvo įformintas tarptautiniu krovinių transportavimo važtaraščiu Nr. JU 000531(CMR) (toliau - CMR). Pasikraunant prekes, atsakovė ir (ar) kitos šalys, jokių prekių defektų neužfiksavo, pretenzijų nereiškė. Vežant krovinį Vokietijoje, vairuotojas staigiai stabdė sunkvežimį, dėl ko buvo apgadinta viena iš prekių – automobilius Renault Trafic, VIN(duomenys neskelbtini).  Apgadinimų dydis - 3110,19 EUR, kuriuos Ieškovė turėjo atlyginti UAB „Baltijos autonuoma“ (prekės siuntėjui) pagal kompensacinę sąskaitą Nr. VSIL200862 (sąskaitos paskirtis Transportavimo žala, VF1FL000X62751880). Ieškovė visą žalą padengė 2020-06-10 (CMR konvencijos 3 straipsnio pagrindu). Dėl sugadinto krovinio, ieškovė el. paštu informavo atsakovę dėl padarytos žalos bei nusiuntė padarytų Prekės apgadinimų nuotraukas. Taip pat Ieškovė el. laiške informavo, kad pretenziją ir sąskaitą žalai apmokėti pateiks, gavusi žalos paskaičiavimą. 2020-03-24 Ieškovė gavo žalos paskaičiavimą ir tą pačią dieną atsakovei pateikė Pretenziją Nr. 2020-06 bei sąskaitą faktūrą žalai apmokėti. Kartu su pretenzija pakartotinai buvo išsiųstas CMR važtaraštis, kuriame pažymėtas žalos faktas ir prekės apgadinimo nuotraukos. Per pretenzijoje nurodytą laiką, žala apmokėta nebuvo, todėl Ieškovė 2020-04-­03 išsiuntė Atsakovei priminimą Nr. 1, kuriame nurodė, kad pretenzijos 2020-6 ( buvo el. paštu išsiųsta 03-24, paštu - 03-25, įteikta 03-27) apmokėjimo terminas yra 2020-03-31, kurį atsakovas jau pradelsė. Prašo apmokėti skolą iki 2020-04-17. Pradelsus nurodytą mokėjimo datą, ieškovas bus priverstas kreiptis į skolų išieškojimo įmonę, kurios paslaugų kaštus privalės apmokėti skolininkas. 2020-03-31 Atsakovė nurodė, kad „sąskaitos netrauks į savo apskaitą, kol negaus dokumentų, įrodančių, kas sudaro tokią didelę nuostolių sumą. Taip pat laukia remonto sąskaitos su įrodymu, kad ji yra apmokėta, 2020-04­-02 Ieškovė nusiuntė atsakovei dokumentus, tačiau Ieškovė paprašė pateikti apmokėjimą kaip žalos įrodymą. Kitų siunčiamų ieškovės dokumentų (žalos apskaičiavimo ir prekės defektų fiksavimo), Atsakovė neaptarė ir jiems prieštaravimų (pretenzijų) nepareiškė. Ieškovas nurodė, kad CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji nuostata, kad vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento. CMR normoje įtvirtinta griežtoji (objektyvioji) vežėjo sutartinė atsakomybė: vežėjas joje nustatytais pagrindais atsako visais atvejais, jeigu neįrodo jo atsakomybę šalinančių aplinkybių, nustatytų 17 straipsnio 2 ir 4 dalyse. CMR reglamentavimo kontekste svarbu pažymėti tai, kad atsakovė, gavusi pretenziją ir/ar vėliau nepaneigė ir nenurodė, kad žala dėl prekės apgadinimo atsirado ne dėl atsakovės kaltės, o informavo, kad kreipėsi į draudimą. CMR važtaraštyje, nurodytas prekės apgadinimo faktas ir dėl jo vairuotojas pastabų taip pat nepareiškė. Krovinio sugadinimas - tai krovinio savybių pablogėjimas, nulemiantis jo vertės sumažėjimą. Krovinio vertės sumažėjimo atveju vežėjas turi kompensuoti krovinio vertės sumažėjimo sumą (CMR konvencijos 25 straipsnis) bei kitas su krovinio vertės sumažėjimu susijusias išlaidas. Defektų ir išlaidų detalizacija atsakovei buvo pateikta 2019-­06-17, 2020-03-24, 2020-04-02. Žalos dydžio ir (ar) apskaičiavimo atsakovė taip pat neginčija, tačiau žalos neapmoka, remdamasi tuo, kad žala nėra įrodyta ieškovės žalos apmokėjimu tretiesiems asmenims. Tokia Atsakovės pozicija yra nepagrįsta ir prieštaraujanti CMR konvencijos 17 str., 25 str., CK 6.294 str. 1 d., nuostatoms. LR CK 6.249 str. 1 d. nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos. Ieškovė, sumokėjusi (padengusi) savo užsakovei žalą, dėl atsakovės veiksmų patyrė papildomas išlaidas, kurios sudaro ieškovės nuostolius. LR CK 6.251 str. 1 d. įtvirtintas visiškas nuostolių atlyginimo principas, pagal kurį padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai. LR CK 280 str. 1 d. numatyta, jog atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Sutinkamai su nurodytomis LR CK nuostatomis, CMR 37 straipsnyje nustatyta, kad „Vežėjas, atlyginęs nuostolius pagal šios Konvencijos reikalavimus, turi regreso teisę kitų vežime dalyvavusių vežėjų atžvilgiu dėl sumokėtos kompensacijos, palūkanų ir kitų išlaidų, susijusių su vežimu, laikantis šių nuostatų: a) vežėjas, dėl kurio kaltės buvo padaryta žala, yra asmeniškai atsakingas dėl nuostolių atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar kompensaciją sumokėjo jis pats, ar kitas vežėjas.

Atsakovė UAB „Jusema“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, mano, kad reikalavimai yra nepagrįsti, todėl prašo ieškinį atmesti.  Atsiliepime nurodo, kad ieškovė sąmoningai nei ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje, nei pateikdama ieškinį, nepateikia esminių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių tiek iš ieškovės reikalaujamos atlyginti žalos sandarą, tiek pačios ieškovės reikalavimo teisės. Dėl šių priežasčių atsakovė mano, jog toks ieškinys, koks jis yra pateiktas teismui, negali būti tenkinamas. Atsakovė atkreipė teismo dėmesį, jog neturi galimybės pateikti išsamaus ir argumentuoto atsiliepimo į ieškinį ir jame teikiamus reikalavimus, kadangi, ieškovė nėra pateikusi šios civilinės bylos nagrinėjimui ir atsakovės civilinės atsakomybės (ne)buvimui, žalos (jei tokia būtų padaryta) bei reikalavimo teisių įvertinimui būtinų dokumentų. Ieškovė teigia, jog atlikti pervežimą ją  pasamdė UAB „Baltijos autonuoma“, kuriai ieškovė privalėjo atlyginti kroviniui galimai padarytą žalą, tačiau į civilinę bylą nėra pateiktas nei vienas dokumentas, iš kurio būtų galima spręsti apie Ieškovės ir UAB „Baltijos autonuoma“ sutartinius santykius bei jų apimtį.Ieškovė į civilinę bylą nėra pateikusi jokios tarp UAB „Baltijos autonuoma“ ir ieškovės sudarytos sutarties, krovinio pervežimo užsakymo, gabento krovinio (transporto priemonių) pardavimo sąskaitos faktūros ir kitų dokumentų, iš kurio būtų galima spręsti apie ieškovės ir krovinio siuntėjo sutartinius santykius bei jų apimtį, krovinio pristatymo sąlygas (t. y. ar krovinys išsiunčiamas pagal EXW, FCA, CPT ar CIP taisykles, pristatomas pagal DAT, DAP ar DDP taisykles). Šios aplinkybės yra itin svarbios siekiant įvertinti galimos ieškovės reikalavimo teisės bei atsakovės atsakomybės apimtis, tačiau tokių dokumentų Teismui nepateikus, Atsakovė galimybės dėl to pasisakyti plačiau neturi. Dar daugiau, Ieškovė į civilinę bylą net nėra pateikusi krovinio pervežimo važtaraščio, nors šį dokumentą mini kaip vieną iš Atsakovės atsakomybės įrodymų.  Ieškovė savo reikalavimo teisę grindžia UAB „Baltijos autonuoma“ išrašyta, ieškovei pateikta pastarojo apmokėta 2020-03-23 sąskaita faktūra Nr. VSIL200862. Atsakovė mano esant svarbu pažymėti, jog ieškovė šios sąskaitos faktūros ne tik niekuomet nebuvo pateikusi atsakovei, tačiau Atsakovei taip pat yra nesuprantama, kokiais pirminiais dokumentais grindžiant ieškovė priėmė ir apmokėjo siuntėjo pateiktą sąskaitą faktūrą būtent tokiai piniginių lėšų sumai. Atsakovės įsitikinimu, ieškovė, reikalaudama konkrečios apimties žalos atlyginimo, turi pareigą pirminiais dokumentais įrodyti ir reikalaujamos atlyginti žalos sandarą. Iš teismui pateiktų dokumentų atsakovei nėra suprantama, iš ko susideda ieškovo reikalaujama atlyginti 3110,19 Eur dydžio žala. Vien žalos sąskaitos faktūros išrašymas nepateikiant jokių papildomų dokumentų, pagrindžiančių žalos kilmę, nesukuria atsakovei pareigos tokį ieškovės reikalavimą patenkinti.

Ieškovė

           Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovės atsiliepimą (tripliką), kuriame nurodė, kad ieškovė kartu su Dubliku nepateikė nei vieno rašytinio įrodymo, kuriuo galima būtų pagrįsti ieškovės reiškiamus reikalavimus šioje civilinėje byloje.  Atsakovė palaiko savo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją ir prašo ieškovės 2021-02-17 ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovė pateiktame dublike iš esmės atkartoja ieškinyje nurodytas aplinkybes apie tarp šalių sudarytą krovinio pervežimo sutartį ir kroviniui neva padarytą žalą. Nurodo teisės aktus, kuriais remiantis yra nagrinėtinas tarp šalių kilęs ginčas, tačiau (tikriausiai sąmoningai) nevykdo elementarios įrodinėjimo pareigos įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje. Žalą ieškovė kildina iš Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) (toliau — Konvencija) 17 straipsnio 1, 2, 4 dalių, 25 ir 37 straipsnio nuostatų, o taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau — CK) 6.249 straipsnio 1 dalies, 6.251 straipsnio 1 dalies, 6.280 straipsnio 1 dalies, 6.294 straipsnio 1 dalies nuostatų. Atsakovės vertinimu, ieškovė sąmoningai nei ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje, nei pateikdamas ieškinį, nepateikia esminių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių tiek iš ieškovės reikalaujamos atlyginti žalos sandarą, tiek pačios ieškovės reikalavimo teisę. Dėl šių priežasčių atsakovė mano, jog toks ieškinys, koks jis yra pateiktas teismui, negali būti tenkinamas Dar savo 2021-03-17 atsiliepime atsakovė nurodė, jog tarp šalių kilusiam ginčui spręsti yra taikytinos Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) (toliau — CMR Konvencija) ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau — CK) nuostatos, jog ieškovė žalą kildina iš Konvencijos 17 straipsnio 1, 2, 4 dalių, 25 ir 37 straipsnio nuostatų, o taip pat iš CK 6.249 straipsnio 1 dalies, 6.251 straipsnio 1 dalies, 6.280 straipsnio 1 dalies, 6.294 straipsnio 1 dalies nuostatų. Dar savo teiktame atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, jog ieškovė savo reikalavimo teisę grindžia UAB „Baltijos autonuoma“ išrašyta,  ieškovei pateikta ir pastarojo apmokėta 2020-­03-23 sąskaita faktūra Nr. VSIL200862, kuri niekuomet nebuvo pateikta atsakovei, kaip nebuvo pateikti ir šiai dienai Teismui nėra teikiami jokie šią sąskaita faktūrą detalizuojantys pirminiai dokumentai. Ieškovei vis dar nėra suprantama, kokiais pirminiais dokumentais grindžiant ieškovė priėmė ir apmokėjo siuntėjo UAB „Baltijos autonuoma“ pateiktą sąskaitą faktūrą būtent tokiai piniginių lėšų sumai, t.y. kokie dokumentai liudija, jog UAB „Baltijos autonuoma“ faktiškai patirtos žalos dydis sudaro būtent 3110,19 Eur. Ieškovė, reikalaudama konkrečios apimties žalos atlyginimo, turi pareigą pirminiais dokumentais įrodyti ir reikalaujamos atlyginti žalos sandarą. Atsakovė ciniškai į civilinę bylą atsisako teikti savo žinioje galimai turimus, tačiau jam nepalankius rašytinius įrodymus. Kaip minėta, vien žalos sąskaitos faktūros ir jos apmokėjimą patvirtinančių dokumentų pateikimas nepateikiant jokių papildomų rašytinių įrodymų, pagrindžiančių žalos kilmę, nesukuria atsakovei pareigos tokį Ieškovo reikalavimą patenkinti. Atsakovė savo dublike referuoja ir remiasi tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščiu Nr. JU000531, remonto sąmata (Sandėlio sąskaitos faktūra Nr.23500010) 3110,00 Eur sumai, apgadinto automobilio fotonuotraukomis, kitais dokumentais, tačiau šių dokumentu į civilinę bylą neteikia. Atsakovė neturi galimybės pateikti išsamių atsikirtimų dėl rašytinių įrodymų, kuriais remiasi ieškovė, tačiau kuriu nėra civilinėje byloje. Ieškovė laikosi pozicijos, jog atsakovei reikalaujant pastarajam galimai padarytos žalos atlyginimo pagal Konvenciją, tiek minėta Konvencija, tiek CPK įpareigoja Atsakovą įrodyti ne tik visą žalos kroviniui padarymo ir atsiskaitymų už ją grandinę (t. y. nuo vežėjo iki krovinio savininko), tačiau taip pat ir įrodyti konkretų galimai padarytos žalos dydį. Nagrinėjamu atveju Ieškovas žalos dydį įrodinėja vieninteliu įrodymu — Ieškovo atsiskaitymu pagal UAB „Baltijos autonuoma“ išrašytą sąskaitą faktūrą, tačiau nei fakto, kad tokio dydžio žalą faktiškai patyrė krovinio savininkas, nei kad UAB „Baltijos autonuoma“ turėjo reikalavimo teisę į ieškovę, nei 3110,00 Eur dydžio tariamai padarytos žalos sudėtinių elementų patvirtinančių rašytinių įrodymų ieškovė į civilinę bylą neteikia. Todėl mano ,kad ieškovės reikalavimai yra nepagrįsti, o atsakovė mokėti ieškovės pastarojo reikalaujamų piniginių lėšų sumų neturi jokio teisinio pagrindo.

Ieškovas UAB „Autiga“ teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašo atlyginti žalą, kurią kildina iš vežimo santykių.  Ieškovas sudarė sutartį su atsakovu dėl automobilių pervežimo, vykdant šią sutartį įvyko incidentas, užfiksuotas važtaraštyje, Vokietijoje. Iš pateiktų šalių susirašinėjimo matyti, kad dėl šio incidento atsirado žala, kuria nurodė ieškovui jo užsakovas. Žalos sumą nurodė nuvežus automobilius ir davus defekto aktą, defektacija vyko Olandijoje. Nurodytą sumą ieškovas sumokėjo. Kaip matyti atsakovas neginčijo žalos sumos, o norėjo susipažinti su žalos apmokėjimo faktu. Prašo priteisti ieškinį. Mano, kad vežėjas patvirtino, kad automobiliai tinkami vežti   priimdamas krovinį vežti. Žalos atsiradimą patvirtina CMR važtaraštis 13 p. padaryti įrašai.  Ieškovas nurodė, kad negali konkrečiai įvertinti nuotraukų dėl žalos sumos įvertinimo.  Kas tvarkė transporto priemonę atsakyti negali. Ieškovas neturi duomenų ar  automobilių gavėjas kreipėsi į nepriklausomą ekspertą dėl žalos vertinimo. Kas tvarkė transporto priemonę pasakyti negali. Pažymėjo, kad atsakovė susirašinėjant su juo nekėlė klausimų dėl netinkamos žalos dydžio ar dėl transporto sąmatos skaičiavimo nekėlė. Dėl ieškinio senaties CMR konvencijos 32 str. 1 p. nustatyta teisė pareikšti ieškinį bei nurodomas 1 m. senaties terminas, pagal 32 str. 2 d. terminas yra sustabdomas Atsakovas prašė papildomų dokumentų ieškovas 2019 m. birželio 14 d. pranešė atsakovui apie kroviniui padarytą žalą transportavimo metu, kartu buvo pateiktos nuotraukos, CMR važtaraštis, kuriame yra įrašai apie žalą ir žalos priežastis, atsakovas atsakydamas papašė dokumentų, reikalingų draudimo bendrovei. 2019 birželio 17 d. ieškovė nurodė, kad dar nėra gavusi sąmatos ir nurodė, kad gavusi praneš ir atitinkamai 2020 m. kovo 24 d. išrašė sąskaitą faktūrą pretenziją Atsakovė informavo, kad sąskaitos į apskaitą netrauks kol negaus papildomų įrodymų. Kas liečia pretenziją iš atsakovės pusės nebuvo dokumentų grąžinimo. 2020 m. balandžio 2 d atsakovė dar kartą informavo, kad laukia apmokėjimo dokumentų. Iš šalių susirašinėjimo aišku, kad atsakovė nė viename laiške neatsiuntė ieškovės pareikštos pretenzijos ir dokumentų. Tik reikalavo papildomų dokumentų. Teismui nusprendus taikyti ieškinio senatį prašo atnaujinti senaties terminą. draudimo bendrovei, todėl ieškovas pagrįstai tikėjosi žalos atlyginimo ikiteisminėje stadijoje. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad visgi atsakovė prašo ieškinį tenkinti pilnai priteisti 3110,19 Eur žalos, 6 proc. metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.      

Atsakovas UAB „Jusema“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Kilo ginčas pagal užsakymo sutartį, kuriam galioja konvencijos nuostatos. Pagal minėtą sutartį krovinys automobiliai buvo vežami iš Vilniaus, Lietuvos Respublikos į Woerden, Olandijoje,  Konvencijos 17 str. 1 d. nustatyta, kad vežėjas atsako tiek už krovinį tiek už jo praradimą nuo to momento kai perėmė krovinį vežti iki jo perdavimo momento, taip pat už krovinio pristatymą, vežėjas neatsako jei žala atsiranda dėl krovinį disponuojančio asmens kaltės. Sudarant transporto priemonės remonto sąmatą dažniausiai naudojamasi Udatex sistema. Kadangi teismas turės nustatyti tikrąjį žalos dydį, o iš pateiktų dokumentų neįmanoma nustatyti kiek ir kokiam darbui sunaudota darbo laiko, todėl neįmanoma teisingai paskaičiuoti ir paties žalos dydžio. Į bylą pateikta tik sąskaita faktūra.  Ieškovas nepateikė jokio nepriklausomo turto vertintojo išvados dėl automobilio apgadinimo metu patirtos žalos. Be to iš pateiktų nuotraukų nematyti jokių automobilio pažeidimų. Ieškovas nesikreipė į nepriklausomą vertintoją, todėl prisiėmė tam tikras neigiamas pasekmes. Atsakovo pateikė į bylą nepriklausomo turto žalos vertinimą, kurie galėjo būti atlikti, vertintini 1533,64 Eur žalos suma, ji įvertinta Olandijos kainomis (kainos Lietuvoje yra dvigubai mažesnės) čia paskaičiuojamas Olandijos darbų vidurkis, sąmata sudaryta įvykio metu., o ne 3110,00 Eur kaip nurodoma ieškinyje. Be to tokio pobūdžio reikalavimams pagal konvenciją pareikšti yra taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Krovinys buvo pristatytas 2019 m. birželio 12 d. Pretenzija pareikšta 2020 m. kovo mėn., susirašinėjant oficialiai pretenzija pareikšta birželio mėn, kuri iš karto buvo atmesta, o ieškinys pareikštas 2021 m. pradžioje. Šis terminas yra praleistas. Jei teismas spręstų, kad visgi buvo patirta žala mano, kad 1533,64 Eur suma būtų teisinga, tačiau mano, kad yra ieškinio senatis. Atsakovo atstovas patvirtino, kad yra dirbęs turto vertinimo įmonėje.  Nėra nei vienos nuotraukos dėl to kad buvo pažeistas radiatorius, vamzdis, jokio įbrėžimo ar iššokusių lempų iš nuotraukų nematyti. Senaties terminas yra sustabdomas laikui kai pateikiama pretenzija ir į ją pateikiamas atsakymas. Ieškovė 2019 m. birželio 14 d. atsiuntė atsakovei sąskaitą ir pretenziją, o 2019 m. birželio 17 d. atsakovė pareikalavo papildomų dokumentų dėl žalos. Atsakovas tą pačią dieną gavo atsakymą, kad kai tik gaus dokumentus išrašys pretenziją ir atsiųs. 2019 m. birželio 14 d. pretenzija negali būti laikoma pretenzija, nes prie jos nėra pateiktų dokumentų, kaip to reikalauja konvencija. Pretenzija atsakovei buvo pateikta 2020 m. kovo 24 d., t.y. praėjus daugiau kaip 8 mėn., o atsakovas ją akivaizdžiai atmetė 2020 m. kovo 31 d. Kadangi jiems nebuvo patekta anksčiau, atsakovė niekuomet su žala nesutiko, Pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ieškovas pateikė 2021 m. sausio 8 d., praėjus 7 mėnesiams. CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalis numato, jog teisė pateikti ieškinį dėl vežimų taikant šią konvenciją dėl senaties prarandama po vienerių metų. Senaties terminas krovinio dalinio praradimo, sugadinimo ar pristatymo termino viršijimo atvejais pradedamas skaičiuoti nuo krovinio pristatymo dienos, t. y. nuo 2019-06-12. Nuo krovinio pristatymo dienos iki ieškinio atsakovei pareiškimo dienos praėjo 577 dienos. Atėmus terminą nuo ieškovės pretenzijos atsakovei pareiškimo (2021-03-24) iki jos atmetimo (2021-03-31), t. y. 7 dienas, gaunasi 570 dienų. Senaties terminas ieškiniui pareikšti nagrinėjamu atveju yra praleistas 205 dienas, t. y. beveik 7 mėnesius. Atsakovė nagrinėjamu atveju prašo taikyti senaties terminą. Atkreipė dėmesį į tai, jog ieškovė piniginių lėšų pervedimą krovinio siuntėjui UAB „Baltijos autonuoma“ atliko tik 2020-06-10, t. y. reikšdama 2020-03-24 pretenziją atsakovei ieškovė net nebuvo šios žalos atlyginusi, dėl ko neturėjo ir negalėjo turėti net teorinės reikalavimo teisės į atsakovę. Dokumentus apie žalos atlyginimą, t. y. mokėjimo pavedimus (atitinkamai Ieškovės mokėjimo pavedimą krovinio siuntėjui UAB „Baltijos autonuoma“ ir pastarojo mokėjimo pavedimą krovinio gavėjui V. D. V. Ieškovė pateikė tik civilinės bylos nagrinėjimo metu). Atsakovės vertinimu, net ir tokiu atveju, jei teismas spręstų, jog ieškinio senaties terminas nagrinėjamu atveju nėra praleistas. Atsakovės vertinimu, ieškinio senatis yra akivaizdžiai praleista, šioje civilinėje byloje privalu konstatuoti, jog ieškovė žalos dydžio tokioje apimtyje, kokioje yra pareikštas ieškinys, neįrodė. Į bylą pateiktame CMR važtaraštyje vairuotojas, priimdamas krovinį savo žinion pažymėjo, jog transporto priemonės yra purvinos, neįmanoma patikrinti pastarųjų kėbulo, kas reiškia, jog Transporto priemonės kėbulas galėjo būti subraižytas dar prieš pakraunant pastarąja vežti ir atsakovės vairuotojas nebūtų objektyviai galėjęs šių defektu pastebėti. Vairuotojas, elgdamasis pagal CMR konvencijos reikalavimus, padarė tai pažymintį įrašą CMR važtaraštyje. CMR konvencijos 17 dalies 2 punktas nurodo, jog vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jo sugadinimą ar pavėlavimą pristatyti, jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų pasekmė, dėl krovinio defektų ar aplinkybių, kurių pasekmių vežėjas negalėjo išvengti. Transporto priemonės siuntėjas, pakraudamas vežėjui purvinus automobilius, prisiėmė riziką jog galimos žalos atveju kilus klausimams dėl transporto priemonių būklės jų pakrovimo metu, ta būklė būtų vertinama vežėjo naudai, kadangi tinkamai patikrinti transporto priemonių vežėjas negalėjo būtent dėl krovinio siuntėjo veiksmų. Tiek krovinio siuntėjas, tiek gavėjas taip pat prisiėmė riziką nesamdydami survejerio paslaugas atliekančios įmonės žalos apimčiai ir dydžiui nustatyti. Į civilinę bylą yra pateikta keletas neinformatyvių nuotraukų, iš kurių nėra jokios objektyvios galimybės nustatyti visų apgadinimų, kurie yra įvardinti Transporto priemonės gavėjo išrašytoje sandėlio sąskaitoje faktūroje, o konkrečiai. Iš į civilinę bylą pateiktų nuotraukų nematyti jokių objektyvių apgadinimų, apgadinimai nurodytoms automobilio detalėms iš pateiktų nuotraukų nėra matomi. Ieškovės argumentai apie tariamai pažeistą kondicionierių, nulaužtas žibintų auseles, subraižytą bamperį nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais ir yra laikytini niekuo daugiau kaip tik ieškovės atstovo teoriniais pasvarstymais. Ieškovė, atlygindama krovinio siuntėjui reikalaujamą žalą pilnoje 3110,19 Eur apimtyje ir neįsitikinusi, jog žala visai šiai sumai yra pagrįsta, automatiškai neįgyja reikalavimo teisės visai šiai sumai į atsakovę, kadangi atsakovė turi teisę pasinaudoti prieš ieškovę visais atsikirtimais, kuriuos atsakovė turėtų prieš krovinio siuntėją UAB „Baltijos autonuoma“. Atsakovė į civilinę bylą savo ruožtu pateikė nepriklausomo turto vertintojo UAB „Turto valdymas“ sudarytą transporto priemonės remonto vertinimo ataskaitą, kuri buvo sudaryta pagal vertintojui prieinamus objektyvius duomenis. Vertinimo ataskaitoje nurodyta, jog maksimali remonto kaina nagrinėjamu atveju galėtų būti 1267,47 Eur be PVM. Ieškovės atstovas civilinės bylos nagrinėjimo metu kėlė klausimą dėl vertinimo ataskaitoje nurodytos 85,00 Eur/vai. darbų kainos atitikimo Nyderlandų įkainiams, tačiau šiuo aspektu atkreiptinas Ieškovės dėmesys į tai, jog šis darbų įkainis yra nurodytas ir paties Transporto priemonės gavėjo V. D. V. išrašytoje sandėlio sąskaitoje faktūroje. Atsakovė žalos dydį įrodinėja nepriklausomo turto vertintojo ataskaita, kai tuo tarpu ieškovė — žalos dydžiu suinteresuoto asmens — transporto priemonės gavėjo savarankišku įvertinimu. Akivaizdu, jog nepriklausomas vertinimas yra laikytinas patikimesniu ir objektyvesniu nei kuo didesniu žalos įvertinimu suinteresuotos šalies.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Ieškovė

Byloje neliko ginčo, kad ginčo santykiams taikytina CMR konvencija. Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl regresinio ieškovo reikalavimo atsakovei CMR konvencijos 37 straipsnio pagrindu. Vadovaujantis CMR konvencijos 37 straipsniu, vežėjas, atlyginęs nuostolius pagal šios Konvencijos reikalavimus, turi regreso teisę kitų vežime dalyvavusių vežėjų atžvilgiu dėl sumokėtos kompensacijos, palūkanų ir kitų išlaidų, susijusių su vežimu. Pagal CMR konvencijos 39 straipsnį, vežėjas, kuriam pagal 37 ir 38 straipsnius yra pareiškiamas ieškinys dėl nuostolių atlyginimo, neturi teisės ginčyti mokėjimo pagrįstumo, kurį atliko vežėjas, pateikiantis regresinį ieškinį, kai žalos atlyginimo dydis nustatytas teismo ir jei vežėjas, kuriam pateiktas regresinis ieškinys, buvo reikiamai informuotas apie procesą ir galėjo jame dalyvauti.

Ieškovė

Teismas konstatuoja, jog bylos medžiaga neginčijamai patvirtina krovinio sugadinimo faktą, tarptautiniame krovinių važtaraštyje CMR JU 000531 13 p. siuntėjo nurodymai nurodyta, kad  Vin 1880 žala padaryta transportuojant: grotelės, variklio dangtis (kapotas), galbūt žibintai ir dažai ant šoninės panelės žiūrėti nuotraukas (vairuotojo avarinis stabdymas vežant Vokietijoje), todėl atsakovo argumentai, kad automobilis jau buvo apgadintas prieš pakraunant atmestini kaip nepagrįsti.  Teismas pažymi, jog pagrindinis vežėjo atsakomybės principas pagal CMR konvenciją yra toks, kad vežėjas atsako už jo žinioje esantį krovinį nuo priėmimo vežti momento iki jo perdavimo gavėjui (Konvencijos  17 str. 1 d.). Viena prielaidų vežėjo kaltei preziumuoti ir jo atsakomybei taikyti turi būti nustatytas faktas, kad krovinys sugadintas vežimo metu, t. y. nuo jo priėmimo vežti iki perdavimo gavėjui momento. Vežimo metu įvykusiam krovinio apgadinimui ar trūkumui užfiksuoti CMR konvencijos 30 straipsnio 1–2 dalyje nustatyta reklamacijų pateikimo tvarka, kuri priklauso nuo krovinio trūkumų akivaizdumo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad lietuviškame CMR konvencijos 30 straipsnio tekste vartojamas „pretenzijos“ terminas, tačiau šiame straipsnyje kalbama apie informacinio pobūdžio reklamacijas. Pagal CMR konvencijos 30 straipsnio 1 dalį, jei gavėjas priimta krovinį, neįvertindamas kartu su vežėju krovinio būklės ir nepareikšdamas jam pretenzijų dėl dalies krovinio praradimo ar sugadinimo, tai iki bus įrodyta priešingai, manoma, jog gavėjas priėmė krovinį tokios būklės, kokia nustatyta važtaraštyje; akivaizdžių nuostolių ar sugadinimo atvejais pretenzijos turi būti reiškiamos vėliausiai krovinio priėmimo metu arba, jeigu nuostoliai ar sugadinimas neakivaizdūs, ne vėliau kaip per septynias darbo dienas po krovinio priėmimo (neįskaitant sekmadienių ir šventinių dienų). Tuo atveju, kai krovinio nuostoliai ar sugadinimas išoriškai neakivaizdūs, pretenzijos turi būti reiškiamos raštu. Taigi, jeigu neakivaizdžių nuostolių ar krovinio sugadinimo atveju gavėjas, priėmęs krovinį drauge su vežėju, nepateikė jam reklamacijų per septynias dienas po krovinio priėmimo (neįskaitant sekmadienių ir šventės dienų), laikoma, kad jis priėmė krovinį tokios būklės, kokia nurodyta važtaraštyje. Tokiu atveju įsigalioja CMR konvencijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta prezumpcija dėl tinkamos krovinio būklės jo pristatymo metu. Krovinio priėmimas, kai gavėjas kartu su vežėju tinkamai nepatikrina priimtų prekių būklės arba nepareiškia pretenzijų, kaip to reikalaujama CMR konvencijos 30 straipsnio 1 dalyje, yra prima facie įrodymas, kad prekių siunta gauta tokia, kokia nurodyta važtaraštyje, tačiau gavėjas ar kitas prekėmis suinteresuotas asmuo gali jį nuginčyti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2014) .

UAB „Baltijos automnuoma“ ir krovinio gavėjas „V. D. V. BV“ susitarė dėl ieškinyje nurodytų transporto priemonių pervežimo, tačiau UAB „Baltijos autonuoma“ pati jų nevežė ir UAB „autiga“ užsakymu jas perdavė jas pervežti atsakovei UAB „Jusema“ , todėl ieškovė nagrinėjamu atveju laikytina susitariančiu vežėju CMR Konvencijos prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2006).

Taigi šiuo atveju nustatyta, kad krovinys buvo apžiūrėtas. Į bylą pateiktame CMR važtaraščio 13 p., 2019-06-12 13 p. atliktos atžymos, apie tai, kad avarinio stabdymo Vokietijoje metu automobiliui, kurio Vin 1880 padaryta žala transportuojant: grotelės, variklio dangtis (kapotas), galbūt žibintai ir dažai ant šoninės panelės, be to yra nuoroda, žiūrėti nuotraukas. Iš UAB „Autiga“ ir UAB „Jusema“ susirašinėjimo el. paštu matyti, kad 2019 m. birželio 14 d. UAB „Autiga“ siųstame laiške nurodė, kad transportavimo metu , (ord. Nr. Aut 01412) buvo pažeistas automobilis (duomenys neskelbtini) Renault Traffik, priede galite rasti žalos nuotraukas ir CMR kopiją. Be to parašė, kad šiuo laišku mes laikome UAB „Jusema“ atsakingi už žalą ir remonto išlaidas, o 2019 m. birželio 17 d. UAB „Autiga“ el. paštu atsakovui nurodė, kad išsiuntė visus dokumentus, kuriuos patys turi. Kol kas dar negavo sąmatos. Kai tik gaus daugiau informacijos ir paskaičiavimus išrašys pretenziją ir atsiųs. UAB „Jusema“ į tai paštu atsakė, kad „kaip ir kalbėjome man reikia iš Jūsų dokumentų draudimui, lauksiu jų kuo greičiau“. Teisme nustatyta, kad pretenzija  dėl krovinio būklės tinkamumo gavėjo ieškovei buvo pareikšta 2019 m. birželio 14 d. , kaip  matyti iš ieškovės siųsto elektroninio laiško, t. y. nepažeidžiant CMR konvencijoje nustatyto termino, tai gi šiuo atveju neįsigaliojo tinkamos krovinio būklės pristatymo metu prezumpcija. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad automobiliai pakraunant buvo purvini, todėl nustatyti jų kėbulų pažeidimus buvo neįmanoma ir jie galėjo būti jau pakraunant automobilius, atmestini, sistemiškai nagrinėjant įvykius ir atsižvelgiant į tai, kad vežėjas priėmė automobilius vežti, nors ir pažymėjo CMR, kad automobiliai purvini neįmanoma patikrinti kėbulo, o Vokietijoje turėjo avarinį stabdymą, kurio metu tik vienam automobiliui buvo padaryta žala, kuri buvo pažymėta CMR važtaraštyje, atsakovo teiginiai, kad žala galėjo atsirasti prieš pakraunat krovinį atmestina kaip nepagrįsta.  Ieškovė nurodė, kad 2020-03-24 gavo žalos paskaičiavimą ir tą pačią dieną atsakovei pateikė Pretenziją Nr. 2020-06 bei sąskaitą faktūrą žalai apmokėti 3110,19 Eur sumai, bei nurodė, kad atsakovas turi ją apmokėti iki 2020-03-31. Kartu su pretenzija pakartotinai buvo išsiųstas CMR važtaraštis, kuriame pažymėtas žalos faktas ir prekės apgadinimo nuotraukos. Per pretenzijoje nurodytą laiką (iki 2020-03-31) , žala apmokėta nebuvo, todėl ieškovė 2020-04-­03 išsiuntė Atsakovei priminimą Nr. 1, kuriame nurodė, kad pretenzijos 2020-6 ( buvo el. paštu išsiųsta 03-24, paštu - 03-25, įteikta 03-27) apmokėjimo terminas yra 2020-03-31, kurį atsakovas jau pradelsė. Prašė apmokėti skolą iki 2020-04-17. 2020-03-31 Atsakovė nurodė, kad „sąskaitos netrauks į savo apskaitą, kol negaus dokumentų, įrodančių, kas sudaro tokią didelę nuostolių sumą. Taip pat laukia remonto sąskaitos su įrodymu, kad ji yra apmokėta. Pripažintina, kad ieškovė pateikė įrodymus, kad sumokėjo prekės gavėjo nurodytą sumą 2020 m birželio 10 d., pervesdama pinigus UAB „Baltijos autonuoma“, o ši 2020 m. liepos 16 d. mokėjimo nurodymu pinigus pervedė prekių gavėjui V. D. V. B.V., pagal Sandėlio sąskaitą faktūrą Nr. 23500010, pateiktą UAB „Baltijos autonuoma“, kas įrodo žalos dydį, tarp šių šalių ginčo dėl žaklos dydžio nebuvo. Atsakovės pateikta UAB „Turto vertinimas“ atlikta žalos sąmata atmestina, pažymėtina, kad ji buvo atlikta vienašališku UAB „Jusema“ užsakymu, bylos nagrinėjimo teisme metu, bei atsakovės atstovui advokato padėjėjui M. Remeikiui patvirtinus, kad yra dirbęs UAB „Turto vertinimas“. Be to pažymėtina, kad  iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė kreipėsi į draudimą dėl įvykusio automobilių apgadinimo jų transportavimo metu, tačiau teismui nepateikė duomenų apie iš draudimo gautą išmoką, todėl manytina, kad atsakovui byloje ši aplinkybė nėra naudinga. Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, remiantis CMR 17, 25, 37 str, LR CK 6.251 str. 1 d, 6,280 str. 1 d. iš atsakovės priteistina 3110,19 Eur žalos atlyginimo ieškovei.

Dėl ieškinio senaties  

Tarptautinės krovinių vežimo keliais konvencijos (CMR) 32 straipsnio 1 dalis numato, jog teisė pateikti ieškinį dėl vežimų taikant šią Konvenciją dėl senaties prarandama po vienerių metų, a) senaties terminas krovinio dalinio praradimo, sugadinimo ar pristatymo termino viršijimo atvejais pradedamas skaičiuoti nuo krovinio pristatymo dienos. 2 dalis numato, kad pretenzijų pateikimas raštu pristabdo senaties termino veikimą iki tos dienos kai vežėjas raštu atmeta pretenziją ir grąžina prie jos pridėtus dokumentus. Jeigu pretenzija pripažįstama tik iš dalies, tai senaties terminas atnaujintinas tik ginčytinai pretenzijos daliai. Įrodyti pretenzijos ar atsakymo į ją gavimo faktą, taip pat dokumentų grąžinimą privalo ta pusė, kuri remiasi tuo faktu. Kitos pretenzijos, pateiktos tuo pačiu pagrindu senaties termino nepristabdo.

 Atsakovė nurodė, kad  ieškinio senaties terminas šioje byloje tyri būti skaičiuojamas nuo krovinio pristatymo datos t. y. nuo 2019-06-12. Nuo krovinio pristatymo dienos iki ieškinio atsakovei pareiškimo dienos praėjo (2021 m. sausio 8 d.) 577 dienos. Atėmus terminą nuo ieškovės pretenzijos atsakovei pareiškimo (2021-03-24) iki jos atmetimo (2021-03-31), t. y. 7 dienas, gaunasi 570 dienų. Senaties terminas ieškiniui pareikšti nagrinėjamu atveju yra praleistas 205 dienas, t. y. beveik 7 mėnesius. Atsakovė nagrinėjamu atveju prašo taikyti senaties terminą. Atkreipė dėmesį į tai, jog ieškovė piniginių lėšų pervedimą krovinio siuntėjui UAB „Baltijos autonuoma“ atliko tik 2020-06-10, t. y. reikšdama 2020-03-24 pretenziją atsakovei ieškovė net nebuvo šios žalos atlyginusi, dėl ko neturėjo ir negalėjo turėti net teorinės reikalavimo teisės į atsakovę. Dokumentus apie žalos atlyginimą, t. y. mokėjimo pavedimus (atitinkamai Ieškovės mokėjimo pavedimą krovinio siuntėjui UAB „Baltijos autonuoma“ ir pastarojo mokėjimo pavedimą krovinio gavėjui V. D. V. Ieškovė pateikė tik civilinės bylos nagrinėjimo metu). Atsakovės vertinimu, net ir tokiu atveju, jei teismas spręstų, jog ieškinio senaties terminas nagrinėjamu atveju nėra praleistas. Atsakovės vertinimu, ieškinio senatis yra akivaizdžiai praleista.

Ieškovė

Teisme nustatyta, kad pretenzija  dėl krovinio būklės tinkamumo gavėjo ieškovei buvo pareikšta 2019 m. birželio 14 d. (UAB „Autiga“ siųstame laiške nurodė, kad transportavimo metu , (ord. Nr. Aut 01412) buvo pažeistas automobilis (duomenys neskelbtini) Renault Traffik, priede galite rasti žalos nuotraukas ir CMR kopiją. Be to parašė, kad šiuo laišku mes laikome UAB „Jusema“ atsakingi už žalą ir remonto išlaidas),  kaip matyti iš ieškovės siųsto elektroninio laiško, t. y. nepažeidžiant CMR konvencijoje nustatyto termino, taigi šiuo atveju neįsigaliojo tinkamos krovinio būklės pristatymo metu prezumpcija. 2020 m. kovo 24 d. ieškovės siųsta pretenzija vertintina kaip patikslinanti nurodanti žalos sumą. 2020 m. kovo 31 d atsakovė UAB „Jusema“  nurodė, kad „sąskaitos netrauks į savo apskaitą, kol negaus dokumentų, įrodančių, kas sudaro tokią didelę nuostolių sumą. Taip pat laukia remonto sąskaitos su įrodymu, kad ji yra apmokėta, ir iš šio laiško ieškovė galėjo suprasti, kad atsakovė pareikštos pretenzijos neapmokės. Teismas mano, kad nuo 2019 m. birželio 14 d. iki 2020 m. kovo 31 d. (9 mėnesius ir 16 dienų) buvo pristabdytas senaties terminas, nustatytina, kad šis terminas neįskaitytinas į ieškinio senaties terminą. Laikytina, kad ieškovė ieškinį pateikė nepraleidęs ieškinio senaties termino  2021 m. sausio 8 d., pateikdamas pareiškimą dėl teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. eL-1465-1072/2021, (praėjus mažiau nei 10 mėnesių terminui). Terminas skaičiuotinas nuo 2020 m. kovo 31 d. iki 2021 m. sausio 8 d, pridedant terminą nuo 2019 m. birželio 12 d iki 2019 m. birželio 14 d.). Pažymėtina, kad teisė reikšti šį ieškinį atsirado tik 2020 m. birželio 10 d., ieškovei sumokėjus žalą UAB „Baltijos autonuoma“.     

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atsakovas taip pat privalo mokėti ieškovui įstatymo nustatyto dydžio palūkanas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos 6 proc. metinės palūkanos nuo bylos teisme iškėlimo teisme ( eL-1465-1072/2021) iki visiško sprendimo įvykdymo.

CPK 93 str. 1 d. nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Byloje ieškovė sumokėjo 70,00 Eur žyminio mokesčio ir 2117,50 Eur advokatų išlaidų, šios sumos yra pagrįstos, todėl yra priteistinos iš atsakovės.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 271 straipsniais, teismas                           

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei  „Autiga“ , įmonės kodas 302945217, buveinė – Elektronikos g. 20,. Panevėžys, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Jusema“, įmonės kodas 304586414, buveinė – Jaunimo g. 11-23, Ukmergė, 3310,19 Eur (tris tūkstančius dešimt eurų 19 centų) žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2021 m. sausio 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų: 70,00 Eur (septyniasdešimt eurų) žyminio mokesčio ir 2117,50 Eur (du tūkstančius vieną šimtą septyniolika eurų 50 centų) advokato išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo gavimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo  rūmus.

Teisėja                                                                                        Regina Nenortienė