Bylos Nr. 1S-1778-498/2015
Teisminio proceso Nr. 1-23-1-00388-2012-1
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. spalio 1 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Olegas Šibkovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. F. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje 2015-08-04 priimtą nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam, ir
n u s t a t ė :
A. F. bausmę atlieka pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2013-09-27 nuosprendį, kuriuo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrinta su 2013-04-30 nuosprendžiu, ir paskirta galutinė 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2012-05-17, pabaiga – 2016-05-17.
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2015-08-04 priėmė nutarimą Nr. 95-339, kuriuo nutarė nuteistajam A. F. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą dėl nuteistojo A. F. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konstatavęs, kad nuteistasis nesielgė nepriekaištingai, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo lygtinio paleidimo laikotarpiu.
Nuteistasis A. F. skunde prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartį panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis nurodo, kad šiuo metu bausmę jis atlieka paprastosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo laikotarpiu už drausminius pažeidimus baustas 5 kartus, tačiau nuobaudos nebegalioja, o už aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose buvo 4 kartus paskatintas. Nuteistasis turi vidurinį išsilavinimą, jo asmeniniai įgūdžiai atitinka jo amžių, išsilavinimą, sprendimus jis stengiasi priimti adekvačiai, retai praranda savitvardą, atpažįsta problemas, jaučia poreikį jas spręsti, yra susiformavęs ilgalaikius ir trumpalaikius gyvenimo tikslus. Nuteistasis iš jo priteistą 1019,23 Eur civilinį ieškinį atlygina pagal galimybes, nors įstaiga nėra gavusi vykdomųjų dokumentų žalos išieškojimui. Socialinius ryšius nuteistasis palaiko su artimaisiais, po paleidimo iš pataisos įstaigos planuoja gyventi motinai priklausančiame bute, taip pat planuoja įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiekėju. Kaltę dėl nusikaltimo nuteistasis pripažįsta iš dalies, nesivadovauja kriminalinės subkultūros elementais, taip pat išreiškė norą dirbti, tačiau dėl darbo vietų trūkumo ir sveikatos problemų įdarbintas nebuvo. Nuteistojo nuomone, apylinkės teismas, atsisakęs patvirtinti Komisijos nutarimą, užkirto jam galimybę integruotis į visuomenę. Teismo šališkumą ir neobjektyvumą, priimant nuteistajam nepalankų sprendimą, rodo tai, kad šį sprendimą teismas grindė teiginiais (ankstesni teistumai, kaltės pripažinimas iš dalies), kurie neturi nieko bendro su bausmės vykdymu ir jo paskirtimi, ir yra paremti vien tik ankstesniu nuteistojo elgesiu iki suėmimo, kas reiškia, kad tolesnis bausmės atlikimas nuteistajam neturi jokios reikšmės, jei ir toliau bus vadovaujamasi nurodytais argumentais. Kadangi skundžiama nutartis, nuteistojo nuomone, yra paremta netinkamais spręsti lygtinio paleidimo klausimą motyvais ir argumentais, ji turi būti panaikinta ir Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo taikymo turi būti patvirtintas.
Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.
Nuteistojo A. F. skundas atmestinas.
2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymu Nr. XII-1818 buvo pakeistos ir nuteistųjų lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų reglamentuojančios nuostatos. 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusio pakeisto BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Įgyvendinant pakeistas BVK nuostatas, 2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 2531, 360, 362 ir 364 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1820 buvo pakeistos ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo tvarką. Minėto įstatymo 5 dalyje numatyta, kad klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų ir skundų (atsiliepimų) dėl šių nutarimų, pateiktų iki 2015 m. rugpjūčio 31 d., teismas nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendžia šio įstatymo 2 straipsnyje išdėstytame BPK 360 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat į tai, kad BVK nuostatos taikomos nuo jų įsigaliojimo dienos (BVK 3 straipsnio 1 dalis), nuteistojo A. F. skundas aukštesniajam teismui nagrinėtinas taikant pakeistas tiek BVK, tiek ir BPK nuostatas.
Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. F. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip minėta, pagal naująjį teisinį reguliavimą lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. 2015-07-17 atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta, kad A. F. priskirtinas ne prie žemos, bet prie vidutinės rizikos grupės (68 balai), todėl šiuo atveju turi būti nustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
Pažymėtina, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).
Šiuo atveju teismui pateikti duomenys patvirtina, kad A. F. pakartotinio nusikalstamumo elgesį didinantys veiksniai yra ankstesni teisės pažeidimai (anksčiau teistas 4 kartus) ir vestas gyvenimo stilius. Nuteistasis teisingai skunde pažymi, kad šios aplinkybės nekinta visą bausmės atlikimo laiką ir charakterizuoja tik jo ankstesnį elgesį, tačiau pažymėtina, kad apie minėtų veiksnių įtaką A. F. nusikalstamo elgesio rizikai bausmės atlikimo metu galima spręsti įvertinus jo požiūrį į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi. Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad nuteistasis pataisos namuose sunkiai adaptavosi prie nustatytos tvarkos, per pirmus bausmės atlikimo metu jis buvo baustas 5 kartus drausminėmis nuobaudomis. Nors nuteistajam skirtos drausminės nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau jos visgi neigimai charakterizuoja nuteistąjį ir neleidžia teismui spręsti apie esminius jo elgesio pokyčius bei pažangą, mažinant su tuo susijusią vidutinę nusikalstamo elgesio riziką. Vertinant nuteistojo pataisos proceso efektyvumą šiuo atveju svarbu atsižvelgti ir į tai, kad dauguma nusikaltimų, įskaitant ir nusikaltimą, už kurį šiuo metu jis atlieka bausmę, padaryti jam apsvaigus nuo alkoholio, tačiau A. F., nors ir supranta, kad alkoholio vartojimas yra tas rizikos veiksnys, kuris gali lemti jo nusikalstamą elgesį laisvėje, tačiau alkoholio vartojimo problemų neįvardina ir bausmės atlikimo metu nelanko jokių korekcinių programų, kurios padėtų valdyti minėtus rizikos veiksnius ir paskatintų išlaikyti motyvaciją nevartoti alkoholio, jam išėjus į laisvę. Taigi konstatuotina, jog šiuo atveju A. F. elgesys laisvės atėmimo vietoje nepasižymėjo tokiomis savybėmis, kurios leistų jį vertinti itin teigiamai ir sudarytų pagrindą manyti, jog jis, paleistas lygtinai, laikysis įstatymų ir nenusikals. Šios išvados nepaneigia ir skunde akcentuojamas nuteistojo ryšių su artimaisiais palaikymas ir gyvenamosios vietos turėjimas laisvėje.
Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, nors ir nagrinėjęs A. F. lygtinio paleidimo klausimą dar galiojant ankstesnėms BVK nuostatoms, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartis paliekama nepakeista.
Vadovaudamasi BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
n u t a r i a :
nuteistojo A. F. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos paskelbimo dienos ir yra neskundžiama.
Teisėjas Olegas Šibkovas