Administracinė byla Nr. ATP-455-238/2012;

Proceso Nr. 4-05-3-00155-2012-8;

Procesinio sprendimo kategorija: 48.5.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio 8 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Danguolė Šiugždinytė, teismo posėdyje rašytino proceso tvarka išnagrinėjusi R. S. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 16 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

n u s t a t ė :

Kauno miesto apylinkės teismas 2012-04-16 nutarimu R. S. (toliau – pareiškėjas) pripažino kaltu padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 181 straipsnio 1 dalyje, skyrė administracinę nuobaudą – įspėjimą, už tai, kad jis panaudojo tėvų valdžią priešingai savo dukters J. S., gimusios 2002-11-23, interesams, tai yra nuo  2011 m. gruodžio 16 d. iki 2011 m. gruodžio 19  d., piktybiškai neatidavė dukters motinai R. K. (ankstesnės pavardės – S., V.), laikydamas mažametę dukrą prieš jos valią ir be motinos sutikimo bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Teismas nustatė, jog Kauno miesto apylinkės teismas 2004 m. birželio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4166/2004 nutraukė R. S. ir R. S. (dabartinė pavardė – K.) santuoką ir jų nepilnametės dukters J. S. gyvenamąją vietą nustatė su motina. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas dėl jam inkriminuotų kaltinimų nesutiko paaiškindamas, jog 2011 m. gruodžio mėnesio antroje pusėje (galėjo būti 16-oji diena) pas jį po pamokų atėjo nepilnametė dukra Judita, kuri nurodė, jog jai mama leido jį aplankyti. Norėdamas įsitikinti, ar dukra kalba tiesą, pareiškėjas paskambino buvusiai sutuoktinei, kuri sutiko, jog keletą dienų dukra pas jį pabūtų. Kitą dieną R. S. dukrą nuvežė į mokyklą,  po pamokų dukra pas jį nebegrįžo. Tačiau tą pačią ar kitą dieną dukra vėl atėjo pas tėvą. R. S., manydamas, kad dukra pas jį vėl lankosi buvusios sutuoktinės sutikimu,  atėjus vakarui, paguldė mergaitę miegoti. Po kurio laiko į butą atvyko policijos pareigūnai, kurie paaiškino, kad gavo pranešimą, jog jo bute per prievartą laikomas vaikas. R. S. pareigūnams paaiškino susidariusią situaciją bei pranešė, kad dukra miega. Policijos pareigūnai, patikėję pareiškėju, iš buto išvyko. Kitą dieną mergaitė buvo perduota motinai. Šiuos R. S. paaiškinimus teismas laikė jo siekiu išvengti atsakomybės, nes sprendė, jog jie yra paneigti nuosekliais liudytojų R. K., N. L., Ž. S., V. V. parodymais, nepilnametės dukters Juditos paaiškinimu ir kitais byloje surinktais įrodymais, todėl jį pripažino kaltu padarius ATPK 181 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Apeliaciniu skundu R. S. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 16 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skunde nurodoma, jog  apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, neįsigilino į tikrąsias bylos aplinkybes. Tai parodo vien konstatavimas, kad apeliantas panaudojo tėvų valdžią priešingai savo dukters interesams, tai yra, kad jis nuo 2011 m. gruodžio 16 d. iki 2011 m. gruodžio 19 d. piktybiškai neatidavė dukters jos motinai. Apelianto nuomone, pastaroji aplinkybė nepasitvirtina vien dėl to, kad vėliau nutarime dėstoma, jog dukra buvo atvežta į apelianto namus 2011 m. gruodžio 16 d. ji pas tėvą pernakvojo, o kitą dieną (gruodžio 17 d.) grįžo namo (į motinos namus). Nors nutarime nurodoma, jog dukrą pas apeliantą atvežė R. K., tačiau iš tiesų, 2011 m. gruodžio 16 d., jis pats pasiėmė dukrą iš mokyklos, nes buvo sutarta, jog dukra pas jį pagyvens. Tačiau dukra panoro pasiimti savo daiktus, todėl vakare apeliantas ją nuvežė pas motiną. Dukra ten užtruko, todėl apeliantas išvyko namo. Vėliau dukrą pas tėvą atvežė pati motina, dukra nuėjo miegoti, tačiau neilgai trukus į jo namus atvyko policijos pareigūnai iškviesti R. K..

Nors nutarimu paskirta nuobauda nematerialaus pobūdžio, apeliantas yra įsitikinęs, kad šis faktas vėliau gali būti panaudotas kaip įrodymas nustatant bendravimo su nepilnamete dukterimi tvarką. Šiuo metu nepilnametės dukters gyvenamoji vieta nustatyta su motina R. K., tačiau bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, vadovaujantis civilinės teisės nuostatomis, nėra nustatyta. Tai reiškia, jog su nepilnamete dukra gali bendrauti abu tėvai bendru sutarimu, nes konkretus susitikimų grafikas nenustatytas. Apeliantui tėvo valdžia nėra apribota, todėl jis su savo nepilnamete dukra bendrauti gali. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog pati dukra liko pas jį nakvoti, prieš dukrą jokia prievarta nebuvo panaudota, o dalį šių aplinkybių patvirtina byloje apklaustų pareigūnų N. L. ir Ž. S. parodymai. Minimi pareigūnai patvirtino, jog apeliantas juos įleido į namus, jis buvo blaivus, jo namai buvo tvarkingi. Liudytojai taip pat patikėjo apeliantu, jog dukra jau miegojo. Patys pareigūnai nepanoro patikrinti, ar dukra iš tiesų miega, nors to jiems daryti apeliantas nekliudė. Ypač svarbu, kad abu pareigūnai teismo posėdžio metu parodė, jog su apeliantu buvo ir moteris, tai yra jo sugyventinė, o ši aplinkybė paneigia kartu su motina policijos įstaigoje apklaustos dukters parodymus, kad vaikui buvo liepta tylėti, jai buvo užčiaupta burna ar kad ji tėvo namuose buvo laikoma prievarta, kuriuos apylinkės teismas turėjo įvertinti kritiškai.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

ATPK 181 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 181 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis nuo  2011 m. gruodžio 16 d. iki 2011 m. gruodžio 19  d. piktybiškai neatidavė dukters motinai R. K., laikydamas mažametę dukrą prieš jos valią ir be motinos sutikimo bute, esančiame (duomenys neskelbtini).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas – visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tinkamas valdžios panaudojimas vaiko atžvilgiu siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, kad būtų siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VAPĮ) 3 straipsnyje numatyta, kad teisėti vaiko atstovai yra tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai ir kiti asmenys, kurie pagal įstatymą ar kitą teisės aktą privalo rūpintis vaiku, jį auklėti, globoti, jam atstovauti, ginti jo teises ir teisėtus interesus. Tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti tinkamas sąlygas vaikui gyventi ir augti šeimoje ir rūpintis juo (VAPĮ 6 straipsnio 1 dalis). Tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis ir tobulėti, jie turi auklėti savo vaikus humaniškai, dorais žmonėmis. Abu tėvai vienodai privalo rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu (VAPĮ 21 straipsnio 1 ir 2 dalys). Vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu ir artimais giminaičiais, negyvenančiais kartu su juo, išskyrus įstatymo numatytus atvejus, kada toks bendravimas gali pakenkti vaikui. Ginčus dėl tokių vaiko teisių įgyvendinimo sprendžia teismas (VAPĮ 24 straipsnio 2 ir 3 dalys).

Kaip matyti iš byloje surinktų duomenų, Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. birželio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4166/2004 dėl santuokos nutraukimo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nepilnametės dukters J. S. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.170 straipsnio 3 dalis numato, kad tėvas ar motina, pas kurį gyveną vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Taigi, nesant teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos tarp išsituokusio tėvo ir jo nepilnametės dukters, kurios gyvenamoji vieta nustatyta su motina, negalima vienareikšmiškai spręsti, jog laikinas dukters buvimas arba bendravimas su tėvu buvo priešingas vaiko interesams. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundo argumentais, jog nesant apribotai apelianto tėvo valdžiai, jis su savo nepilnamete dukra galėjo bendrauti teisėtai. Darant pastarąją išvadą, atsižvelgtina ir tai, jog vaiko motina, apklausiama liudytoja, nurodė, jog ji pati dukrą leisdavo pabūti, pernakvoti pas tėvą jo namuose. Šių parodymų, aukštesniojo teismo nuomone, nepaneigia ir pareigūnų N. L. ir Ž. S. parodymai, kurie patvirtino, jog gavę motinos pareiškimą ir atvykę į pareiškėjo gyvenamąją vietą, jie buvo įleisti į tvarkingą blaivaus apelianto butą, kuriame kartu su juo buvo ir moteris (apelianto sugyventinė). Pastaroji aplinkybė, aukštesniojo teismo nuomone, taip pat paneigia arba nepatvirtina nepilnametės dukters, kartu su jos motina apklaustos policijos įstaigoje, parodymų apie tai, kad atvykus policijos pareigūnams ji buvo prievarta laikoma pas tėvą, kurio sugyventinė uždengė jai delnu burną ir jos neišleido pas motiną.

R. S. nubaustas už tai, kad piktybiškai neatidavė dukros motinai, dukrą laikė prieš jos valią, taip panaudojo tėvų valdžią priešingai dukters interesams. Konstatuojama, kad su šia išvada sutikti negalima, nes byloje nepateikti šios išvados argumentai ir motyvai, nepateiktos išvados dėl piktybiškumo. Byloje nustatyta, kad su motinos žinia J. S. buvo ir bendravo R. S. namuose 2011-12-16. Taip pat nustatyta, kad 2011-12-16 jis nuvežė dukrą motinai R. K., vėliau vakare pastaroji mergaitę atvežė pas R. S.. L. K. teigia, kad R. S. neišleido dukros, o R. S. teigia, kad atvykusi mergaitė nuėjo miegoti, jis dukros prieš jos valią nelaikė, prieš tai buvo gavęs L. K. leidimą, kad dukra pabus pas jį kelias dienas. L. K. paaiškinime (b. l. 6) nurodyta, kad 2011-12-13 ji davė sutikimą iki 2011-12-16 dukrai pagyventi pas tėvą (R. S.). Taip pat nustatyta, kad L. K. 2011-12-16 kvietė policiją, atvykę policijos darbuotojai pateko į R. S. butą, jis to daryti netrukdė, paaiškino, kad dukra miega. Taigi galima daryti išvadą, kad tarp R. K. ir R. S. kilo konfliktas dėl tėvo bendravimo su dukra, o bendravimo tvarka nėra nustatyta. Konstatuojama, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nepatvirtinta aplinkybė, kad R. S. savo namuose laikė dukrą prieš jos valią ar atliko veiksmus, kurie buvo priešingi dukters interesams.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog apeliantas būtų padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 181  straipsnio 1 dalyje, todėl jam iškelta administracinio teisės pažeidimo byla privalo būti nutraukta (ATPK 250  straipsnio 1 punktas). Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutarimas naikinamas, administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 181 straipsnio 1 dalyje, bylos teisena pareiškėjo atžvilgiu nutraukiama.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r ė :

              R. S. apeliacinį skundą tenkinti.

              Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 16 d. nutarimą, kuriuo R. S. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 181 straipsnio 1 dalyje ir skirta nuobauda - įspėjimas, panaikinti.

              Administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

              Nutartis neskundžiama.

              Teisėja                                                         Danguolė Šiugždinytė