Civilinė byla Nr. 2S-1697-413/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09008-2024-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 

 (S)

3.5.1; 3.5.19

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 29 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Karmo Invest“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2YT-14003-600/2024, pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Karmo Invest“ skundą dėl antstolės D. P. veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė D. P., M. G., uždaroji akcinė bendrovė „Inreal“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, advokatų profesinės bendrija „Būdvytis ir partneriai“ ir mažoji bendrija „Daugma“.

Teismas

n u s t a t ė: 

I. Ginčo esmė

1.       Antstolės D. P. kontoroje yra vykdomos 5-ios vykdomosios bylos dėl skolų išieškojimo iš skolininkės (pareiškėjos) UAB „Karmo Invest“: 1) Nr. 0068/24/00857 dėl 12 843,43 Eur skolos išieškojimo išieškotojai UAB „Inreal“; 2) Nr. 0068/23/02084 dėl 1 978,79 Eur ir 6 procentų metinių palūkanų išieškojimo išieškotojai MB „Daugma“; 3) Nr. 0068/24/00862 dėl 111 347,62 Eur skolos išieškojimo išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai; 4) Nr. 0068/24/00858 dėl 74 442,95 Eur ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo išieškotojui M. G.; 5) Nr. 0068/24/00380 dėl 3 813,83 Eur skolos ir 6 procentų metinių palūkanų išieškojimo advokatų profesinei bendrijai „Būdvytis ir partneriai“.

2.       Antstolė 2024 m. gegužės 2 d. surašė turto arešto aktą Nr. S-24-68-11811, kuriuo pritaikė areštą pareiškėjai priklausančiam nekilnojamajam turtui: 1) butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini); 2) butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini); 3) žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini); 4) 3/12 kiemo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini). Antstolė nurodė, kad turto arešto mastas – 116 059,59 Eur, taip pat nurodė, kad areštuoto turto vertė nenustatyta, o turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas.

3.       Antstolė 2024 m. gegužės 2 d. surašė pranešimą dėl turto arešto Nr. S-24-68-11810, kuriuo informavo pareiškėją, kad jis per 3 dienas gali pateikti prieštaravimus dėl areštuoto turto įkainojimo.

4.       2024 m. gegužės 13 d. antstolė surašė patvarkymą Nr. S-24-68-12540, kuriuo įpareigojo vykdymo proceso dalyvius per 3 dienas informuoti antstolę, ar jie pageidauja pateikti anksčiau vykdymo procese areštuoto turto (3/12 kiemo aikštelės ir poilsio patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini)) kainą, ar tokią teisę jie palieka antstolei, ir nurodė, kad antruoju atveju antstolė skirs ekspertizę turto vertei nustatyti.

5.       Pareiškėja pateikė skundą dėl antstolės D. P. veiksmų, kuriuo prašo panaikinti nuosavybės teisių apribojimą šiam pareiškėjos turtui: 1) butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 529 999 Eur, esančiam (duomenys neskelbtini); 2) butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 470 000 Eur, esančiam (duomenys neskelbtini); 3) poilsio patalpai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 192 999 Eur, esančiai (duomenys neskelbtini); 4) 2/12 kiemo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 19 998 Eur, esančios (duomenys neskelbtini); 5) žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), areštuota dalis – 20/137. Pareiškėja prašo palikti areštą jai priklausančiam turtui: 1) poilsio patalpai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 291 000 Eur, esančiai (duomenys neskelbtini), ir 1/12 daliai kiemo aikštelės; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

6.       Skunde nurodoma, kad antstolė 2024 m. gegužės 2 d. patvarkymu Nr. S-24-68-11811 ir 2024 m. gegužės 13 d. patvarkymu Nr. S-24-68-12540 apribojo pareiškėjos (skolininkės) teisę valdyti ir disponuoti jai priklausančiu turtu, kurio vertė 1 503 996 Eur, nors faktiškai antstolė vykdo priverstinį mažesnio dydžio, t. y. 237 946 Eur, skolos išieškojimą iš pareiškėjos turto. Pareiškėjos nuomone, šiais patvarkymais antstolė pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 675 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą imperatyvią nuostatą.

7.       Antstolė nesutiko su pareiškėjos skundu ir nurodė, kad ginčijamo turto arešto vertė nėra nustatyta, tačiau antstolė atsižvelgė į VĮ Registrų centro pateiktus vidutinių šio turto rinkos verčių duomenis, be to, turto arešto aktuose nurodyta, kad areštuoto turto vertei nustatyti bus skiriama ekspertizė. Pažymėjo, kad dalis areštuoto turto yra suvaržyta hipoteka, todėl iš tokio turto negali būti vykdomas išieškojimas be hipotekos kreditoriaus sutikimo, tačiau net ir gavus jo sutikimą, pirmiausia iš parduoto turto vertės būtų tenkinami hipotekos kreditoriaus reikalavimai. Antstolė akcentavo, kad areštuotas turtas šiuo metu nėra įkainotas.

8.       Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prašė pareiškėjos skundą nagrinėti teismo nuožiūra.

9.       Suinteresuoti asmenys M. G., Advokatų profesinė bendrija „Būdvytis ir partneriai“ prašė atmesti pareiškėjos skundą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė, priteisė suinteresuotam asmeniui (išieškotojui) M. G. iš pareiškėjos (skolininkės) 847 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

11.       Teismas nurodė, kad pagal CPK 675 straipsnio 1 dalį skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas. Vadovaujantis CPK 675 straipsnio 2 dalimi, antstolis areštuoja skolininko turtą surašydamas turto arešto aktą. Antstolis turi teisę panaikinti turto areštą tik tuomet, jeigu turtas areštuotas antstolio. Antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti.

12.       Teismas pažymėjo, kad pagal CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punktą turto arešto akte turi būti nurodyta kiekvieno areštuojamo daikto pavadinimas, unikalus numeris (jei daiktas registruojamas viešame registre), daikto skiriamieji požymiai (svoris, matmenys, nusidėvėjimo laipsnis ir kiti), kiekvieno daikto vertė ir viso areštuojamo turto vertė. Jei antstolis arešto metu negali įvertinti areštuojamo turto, turto arešto akte nurodoma, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas.

13.       Pareiškėjos skolos išieškotojams viršija 200 000 Eur sumą. Antstolė skundžiamame turto arešto akte nurodė, kad areštuoto nekilnojamojo turto mastas – 116 059,59 Eur. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad visų kreditorių reikalavimams užtikrinti pakanka poilsio patalpos, esančios (duomenys neskelbtini),  su 1/12 dalimi kiemo aikštelės, arešto. Savo pozicijai pagrįsti pareiškėja pateikė 2023 m. gegužės 16 d. Nekilnojamojo turto ekspertizės aktą Nr. DGE230516, kuriame nurodyta, kad minėto turto vertė 2023 m. gegužės 16 d. yra 291 000 Eur. Teismas nesutiko su pareiškėjos argumentais.

14.       Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos pateikta ginčo poilsio patalpos vertės nustatymo ekspertizė buvo atlikta daugiau nei prieš 1 metus, todėl šiuo metu minėtos patalpos vertė gali būti kita. Teismas sutiko su antstolės bei išieškotojų argumentais, kad dalies areštuoto ginčo turto vertei turi įtakos faktas, kad turtas yra apsunkintas hipoteka, tai yra hipoteka yra apsunkintas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Be to, už butą, esantį (duomenys neskelbtini), yra registruotas pareiškėjos turimas įsiskolinimas. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų teismas sprendė, kad pareiškėjos priklausančio turto masinis vertinimas buvo atliktas vėliausiai 2022 metais, todėl registre nurodytos ginčo turto vertės nėra aktualios šios nutarties priėmimo dieną.

15.       Remdamasis nurodytu, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, jog antstolė areštavo pareiškėjos turto iš esmės daugiau, nei jo reikia pareiškėjos skoliniams įsipareigojimams įvykdyti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

16.       Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „Karmo invest“ (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutartį ir perduoti pareiškėjos skundą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, įpareigojant antstolę kuo skubiau atlikti turto įvertinimą. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

16.1.                      Antstolė areštavo turto, kurio vertė yra daugiau kaip 1,5 mln. eurų, todėl ji turėjo pareigą imtis priemonių kuo greičiau įkainoti turtą ir pateikti duomenis teismui, kad teismas šioje byloje priimtų teisingą sprendimą.

16.2.                      Teismas nepagrįstai visa apimtimi tenkino M. G. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nes jis pats yra advokatas. Nors nėra draudžiama advokatui samdyti kitą advokatą, tačiau tai yra advokatų etikos pažeidimas ir tokie dalykai neturėtų būti toleruojami.

17.       Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Advokatų profesinė bendrija „Būdvytis ir partneriai“ prašo atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 1d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėja pirmosios instancijos teismo neprašė įpareigoti antstolę atlikti turto vertinimą. Kreditorius nesutinka su pareiškėjos argumentu, kad teismas turėjo išeiti iš skundo ribų ir įpareigoti antstolę atlikti areštuoto turto vertės nustatymą veikdamas ex officio.

18.       Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo M. G. prašo atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutartį palikti nepakeistą, prijungti prie bylos naują rašytinį įrodymą, priteisti iš apeliantės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

18.1.                      Pareiškėja atskirajame skunde pakeitė savo reikalavimus. Jos reikalavimas – įpareigoti antstolį įvykdyti areštuoto turto vertės nustatymą, yra labiau deklaratyvus, juo siekiama formalaus skundo patenkinimo, o ne kokių nors realių savo teisių gynybos, nes turto vertinimą antstolis ir taip ketina atlikti ir atliks.

18.2.                      Po atskirojo skundo pateikimo pareiškėjas kitame teisminiame procese Nr. 2-55-3-01316-2021-1 pateikė 2024 m. rugpjūčio 20 d. prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, prie kurio pridėjo UAB „Kredito garantas“ 2024 m. rugpjūčio 10 d. garantinį raštą Nr. VLN24080. Dėl to prašo šį įrodymą prijungti prie nagrinėjamos bylos.

18.3.                      Teismas suinteresuotam asmeniui (išieškotojui), kaip turinčiam skirtingą suinteresuotumą bylos baigtimi ir priešingą interesą, nei pareiškėja (skolininkas), remdamasis CPK 443 straipsnio 6 dalimi priteisė prašytas bylinėjimosi išlaidas. Priteistos bylinėjimosi išlaidos nėra tariamos, o yra realios; teisinės paslaugos, už kurias išlaidos patirtos, buvo realiai suteiktos, šias aplinkybes patvirtina į bylą pateikti dokumentai bei įrodymai.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujo įrodymo prijungimo

19.       Suinteresuotas asmuo M. G. prašo prijungti prie bylos 2024 m. rugpjūčio 10 d. Kredito garantas Garantinį raštą Nr.VLN24080, kuris paneigia pareiškėjos teiginius, kad antstolė areštavo per daug skolininkės turto.

20.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustačius bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-434-330/2023).

21.       Teismo vertinimu, nors suinteresuotas asmuo naujai teikiamu įrodymu grindžia atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, tačiau šis įrodymas yra perteklinis, be to, iš atsiliepimo argumentų matyti, jog dėl jo įrodomosios vertės bus sprendžiama kitoje civilinėje byloje, todėl naujai pateiktą įrodymą atsisakytina priimti (CPK 314 str.).

Dėl atskirojo skundo

22.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

23.       Byloje kilo ginčas dėl antstolės veiksmų vykdymo procese areštavus skolininkės turtą. Anot pareiškėjos, antstolės veiksmai yra neteisėti, kadangi buvo areštuota turto daugiau, nei jo reikia skoloms išieškoti.

24.       Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės D. P. kontoroje yra vykdomos 5-ios vykdomosios bylos dėl skolų išieškojimo iš skolininkės UAB „Karmo Invest“: 1) Nr. 0068/24/00857 dėl 12 843,43 Eur skolos išieškojimo išieškotojai UAB „Inreal“; 2) Nr. 0068/23/02084 dėl 1 978,79 Eur ir 6 procentų metinių palūkanų išieškojimo išieškotojai MB „Daugma“; 3) Nr. 0068/24/00862 dėl 111 347,62 Eur skolos išieškojimo išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai; 4) Nr. 0068/24/00858 dėl 74 442,95 Eur ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo išieškotojui M. G.; 5) Nr. 0068/24/00380 dėl 3 813,83 Eur skolos ir 6 procentų metinių palūkanų išieškojimo advokatų profesinei bendrijai „Būdvytis ir partneriai“.

25.       Antstolė 2024 m. gegužės 2 d. turto arešto aktu Nr. S-24-68-11811 taikė areštą tokiam pareiškėjos nekilnojamajam turtui: 1) butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini); 2) butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini); 3) žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini); 4) 3/12 kiemo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini). Antstolė nurodė, kad turto arešto mastas – 116 059,59 Eur, pažymėdama, kad areštuoto turto vertė nenustatyta, o turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas.

26.       Antstolė 2024 m. gegužės 2 d. pranešimu Nr. S-24-68-11810 turto arešto aktą išsiuntė skolininkei ir išieškotojams, išaiškindama CPK 639, 643, 667, 681, 663 straipsniuose nustatytos teises ir pareigos, t. y. teisę dalyvauti vykdymo procese, teikti informaciją apie turtą, prieštarauti dėl jo įkainojimo ir kt.

27.       Antstolė 2024 m. gegužės 13 d. priėmė pažymą Nr. S-24-68-12540 (Dėl turto vertės), kurioje nurodė, kad vykdant vykdomąsias bylas buvo areštuotas skolininkės UAB „Karma Invest“ nekilnojamasis turtas: 1) 3/12 kiemo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini); 2) poilsio patalpa Nr. (duomenys neskelbtini), 37,41 kv. m, adresu (duomenys neskelbtini); 3) poilsio patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 51,17 kv. m., adresu (duomenys neskelbtini). Antstolė akcentavo, kad arešto akte turto kaina nenustatyta, skolininkas areštuoto turto vertės nenurodė. Pagal CPK 681 straipsnio 1 dalį turtas turi būti įkainotas rinkos kainomis, atsižvelgiant į jo nusidėvėjimą, o jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, ar skolininkas nesutinka su turto verte, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Turto kaina turi optimaliai atitikti tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus. Dėl to, antstolė įpareigojo pareiškėją per 3 dienas pateikti informaciją, ar ji (skolininkė) pati pateiks turto kainą, ar palieka tokią teisę antstolei, nurodyti ekspertus, kurie atliks turto vertinimo ekspertizę, kurią apmokės užsakovas.

28.       Pareiškėja per nustatytą terminą antstolei nepateikė nei areštuoto turto kainos, nei nuomonės dėl ekspertizės skyrimo, tačiau 2024 m. gegužės 27 d. pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, kuriuo prašo panaikinti nuosavybės teisių apribojimą pareiškėjos turtui: 1) butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 529 999 Eur, esančiam (duomenys neskelbtini); 2) butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 470 000 Eur, esančiam (duomenys neskelbtini); 3) poilsio patalpai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 192 999 Eur, esančiai (duomenys neskelbtini); 4) 2/12 kiemo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 19 998 Eur, esančios (duomenys neskelbtini); 5) žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), areštuota dalis – 20/137. Pareiškėja prašo palikti areštą jos konkrečiai nurodytam turtui – poilsio patalpai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 291 000 Eur, esančiai (duomenys neskelbtini), su 1/12 dalimi kiemo aikštelės. Pažymi, kad šio turto vertė buvo nustatyta teismo paskirto eksperto ir nurodyto turto visiškai užtektų visiems pareiškėjos skoliniams įsipareigojimams padengti.

29.       Antstolė su pareiškėjos skundu nesutiko, nurodydama, kad šiai dienai nėra įvertintas areštuotas turtas, jo vertė nustatyta preliminariai, o turto vertei nustatyti bus skiriama ekspertizė.

30.       Skundžiama nutartimi teismas pritarė antstolės pozicijai, o pareiškėjos pateiktą ekspertizės aktą šiuo atveju nelaikė tinkamu įrodymu ginčo turto vertei nustatyti. Apeliantė atskiruoju skundu nesutinka su teismo nutartimi, prašo įpareigoti antstolį kuo skubiau atlikti turto įvertinimą, kadangi, jos nuomone, areštuoto turto yra ženkliai daugiau, nei reikia skoloms padengti.

31.       Pagal CPK 675 straipsnio 1 dalį skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas. 

32.       Skolininko turto arešto tikslas yra laikinai apriboti skolininkui galimybes perleisti ar kitaip apsunkinti turtą, kad būtų išlaikomas skolininko turtas, iš kurio būtų galima išieškoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703-706/2015).

33.       CPK 675 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Įstatymų leidėjas nėra pateikęs sąvokos „iš esmės daugiau“ apibrėžimo ir nėra detalizavęs šią sąvoką apibrėžiančių kriterijų. Vis dėlto ši sąvoka turėtų būti aiškinama sistemiškai atsižvelgiant į esminį vykdymo proceso tikslą ir kartu būtinumą užtikrinti teisingą pusiausvyrą tarp iš esmės konkuruojančių skolininko ir kreditoriaus interesų. Kasacinio teismo praktikoje atskleista, kad turto arešto mastas siejamas su tinkamos išieškotojo ir skolininko interesų pusiausvyros užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2020, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-943/2022).

34.       CPK 681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. CPK rinkos vertę atitinkančios turto pardavimo kainos samprata nėra nurodyta. Vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, kaina, maksimaliai artima esančiai laisvojoje rinkoje turto kainai. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018, 20 punktas).

35.       Teisingas aktualios areštuojamos skolininko turto rinkos kainos nustatymas yra svarbus tinkamo masto arešto pritaikymui, nes antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti (CPK 675 straipsnio 2 dalis). Atitinkamai tokios rinkos kainos nustatymas yra skirtas išieškotojo ir skolininko interesų balansui užtikrinti. Teisingos areštuojamo turto rinkos kainos nustatymas yra antstolio pareiga.

36.       Taigi įstatymas nustato antstoliui pareigą įkainojant areštuotą turtą išklausyti išieškotojo ir skolininko nuomones, esant abejonių dėl turto vertės, skirti ekspertizę, prireikus perkainoti turtą, įvertinti prieštaravimus dėl turto įkainojimo, esant poreikiui skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-701/2023).

37.       Bylos duomenimis nustatyta, kad be 2024 m. gegužės 2 d. Turto arešto akto Nr. S-24-68-11811, kitoje vykdomojoje byloje Nr. 0068/23/02084 yra priimtas 2023 m. gruodžio 1 d. Turto arešto aktas Nr. S-23-68-35965, kuriuo areštuotas skolininkei priklausantis nekilnojamasis turtas – poilsio patalpa Nr. (duomenys neskelbtini), 37,41 kv. m, adresu (duomenys neskelbtini). Turto arešto mastas – 2 222,04 Eur. Akte pažymėta, kad vertė nenustatyta, vertės nustatymas vyks pagal CPK 681 straipsnio nuostatas.

38.       Dar kitoje vykdomojoje byloje Nr. 0068/24/00380 yra priimtas 2024 m. kovo 14 d. Turto arešto aktas Nr. S-24-68-7636, kuriuo areštuotas skolininkei priklausantis nekilnojamasis turtas – poilsio patalpa Nr. (duomenys neskelbtini), 51,17 kv. m, adresu (duomenys neskelbtini). Turto arešto mastas – 4 322,80 Eur. Akte pažymėta, kad vertė nenustatyta, vertės nustatymas vyks pagal CPK 681 straipsnio nuostatas.

39.       Apeliantė antstolės prašė panaikinti daliai nekilnojamojo turto taikytus apribojimus ir palikti areštą tik poilsio patalpai Nr. (duomenys neskelbtini), 51,17 kv. m, adresu (duomenys neskelbtini), bei 1/12 daliai kiemo aikštelės, kurių bendra vertė pagal teismo nekilnojamojo turto atliktą ekspertizę yra 291 000 Eur.

40.       Antstolė skolininkės skundą atmetė ir bylą perdavė teismui. Skundą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas iš esmės pritarė antstolės 2024 m. birželio 3 d. patvarkymo, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų, išvadoms, t. y. dėl dalies turto apsunkinimo hipoteka, papildomai nutartyje nurodydamas, kad už vieną iš turto vienetų (butą (duomenys neskelbtini)) pareiškėja turi skolą, o poilsio patalpos, į kurią skolininkė prašo nukreipti areštą, vertinimas atliktas daugiau nei prieš metus laiko (teismo nutarties 18 punktas).

41.       Pažymėtina, kad priimdamas sprendimą, teismas turi įvertinti įrodymus, konstatuoti, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar ieškinys yra tenkintinas (CPK 265 straipsnio1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas šias proceso teisės normas pažeidė, dėl ko liko neatskleista bylos esmė.

42.       Visų pirma, pastebėtina, kad į skundžiamų antstolės veiksmų apimtį buvo įtrauktas 2024 m. gegužės 2 d. turto arešto aktas Nr. S-24-68-11811, kuriuo buvo areštuotas pareiškėjos nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), ir 3/12 dalys kiemo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini) (nutarties 25 punktas). Tačiau pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl ginčo esmės, liečiančios areštuoto turto vertę nustatymą  (šio teismo nutarties 18 punktas), minėtų klausimų iš viso nesprendė. Tai yra, teismas iš pateiktų į bylą įrodymų nenustatinėjo, kokia yra galima areštuoto turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė. Nurodydamas, kad dalis turto yra apsunkinta hipoteka, teismas nesiaiškino tokio apsunkinimo masto.

43.       Antra, nurodydamas, kad pareiškėjos (apeliantės) prašomo areštuoti turto (poilsio patalpų (duomenys neskelbtini), ir 1/12 dalies kiemo aikštelės) vertinimas buvo atliktas daugiau kaip prieš 1 metus ir todėl šio turto vertė gali būti kita, teismas tokios savo išvados nepagrindė ją patvirtinančiais bylos įrodymais ir rėmėsi prielaidomis. Iš teismo išvados neaišku, ar tokio turto vertė gali būti mažesnė, ar didesnė. Kaip matyti iš skolininkės pateikto 2023 m. gegužės 16 d. ekspertizės akto, minėtas aktas parengtas vadovaujantis 2023 m. kovo 29 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi. Jeigu, teismo nuomone, ekspertizės akte nustatyti duomenys ar pats aktas turi trūkumų, teismas turėjo juos nurodyti skolininkei ir pasiūlyti tuos trūkumus pataisyti ar pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis), tačiau neapsiriboti formaliu ir teisiškai nereikšmingu aiškinimu, kad po metų turto vertė gali būti kitokia.

44.       Trečia, pagal CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punktą, jeigu antstolis arešto metu negali įvertinti areštuojamo turto, turto arešto akte nurodoma, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas. Tačiau, kaip matyti iš šios nutarties 37, 38 punktuose nustatytų aplinkybių, antstolė atitinkamų veiksmų turto vertei nustatyti ėmėsi tik 2024 m. gegužės 13 d., ir ne turto arešto akte, kaip tai numato CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punktas, bet pranešime pareiškėjai „Dėl turto vertės“ Nr. S-24-68-12540, kuriame nurodyti trys nekilnojamojo turto objektai, esantys (duomenys neskelbtini), tačiau antstolis nenurodė, kaip ir kada vyks kitų pareiškėjos areštuotų nekilnojamojo turto daiktų vertinimas. Todėl yra pagrindas sutikti su atskirojo skundo argumentais, kad areštavus turtą, tačiau iki šiol nenustačius jo vertės, yra pažeidžiama kreditoriaus (-ių) ir skolininko turtinių interesų pusiausvyra.

45.       Minėta, kad pagal CPK 675 straipsnio 2 dalį antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Jeigu teismas taiko šios taisyklės išimtį, procesiniame dokumente turi būti atskleista tokio sprendimo esmė.

46.       Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, o būtent: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės.

47.       Pažymėtina, kad esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, t. y. visi nurodyti faktai išsamiai turėtų būti ištirti remiantis civilinio proceso įrodinėjimo, įrodymų vertinimo taisyklėmis, užtikrinant šalių rungimosi principą (CPK 7, 12, 42 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalies, 177 straipsnio 1 dalies, 179, 185 straipsniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2013). Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2012).

48.       Neištyrus aptartų aplinkybių pirmosios instancijos teisme ir nepasiūlius šalims pateikti papildomus įrodymus, byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir naujais aspektais, kas neatitiktų apeliacijos paskirties, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir byla perduotina šiam teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).  

49.       Kadangi byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų, taip pat išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 straipsniai).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                         Gintautas Koriaginas