Baudžiamoji byla Nr. e1-624-1079/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32305-2025-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.2.25.5; 2.12.1.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4.
(S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS
TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. rugsėjo 19 d.
Mažeikiai
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Sigita Rozgaitė,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Žilvino Generausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje
E. S., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) (užsieniečio ILTU kodas (duomenys neskelbtini)), Azerbaidžano pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje.
Teismas,
nustatė:
E. S. vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent: 2025 rugsėjo 10 d. apie 20.13 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 ‰ (promilės) neblaivumas, tai yra 2025 rugsėjo 10 d. 20.27 val., alkotesteriu Alcotest 7510, Nr. ARRK-0095 (patikros Nr. 2361132) jam nustatytas 1,64 promilių neblaivumas.
E. S., apklaustas įtariamuoju dėl pareikšto įtarimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2025 rugsėjo 10 d. 17-18 val. atvyko buvęs bendradarbis V. ir kartu išgėrė viskio. Jis galėjo išgerti apie 150-160 ml viskio. Turėjo pusės litro butelį ir po truputį gėrė, bet viso neišgėrė, nes jam reikėjo į darbą, o kadangi žinojo, kad tikrina blaivumą, tai viso alkoholio neišgėrė. Jis nežino kodėl būdamas neblaivus sėdo už vairo, gal norėjo važiuoti nusipirkti cigarečių. Jis dar prašė kito kolegos buvusio kartu, kuris nevartojo alkoholio, kad jis nuvežtų, bet šis atsisakė. Taip gavosi, kad jis būdamas neblaivus pirmą kartą sėdo vairuoti automobilio. Jis sėdo į firmos, kurioje dirba automobilį, baltos spalvos (duomenys neskelbtini), valstybinio numerio atsimena tik skaičius (duomenys neskelbtini). Važiavo į degalinę (duomenys neskelbtini), adreso nežino. Išvažiavo ne vienas, važiavo kartu kolega V.. Automobilį vairavo jis. Degalinėje V. išlipo iš automobilio ir nuėjo nupirkti cigarečių, o jis sėdėjo automobilyje ir kalbėjo telefonu. Paskui atvyko policijos pareigūnai, kuris policijos pareigūnams prisipažino, kad vairavo neblaivus. Jis 2 kartus pūtė į alkotesterį, kiek įpūtė tiksliai neatsimena, kažkiek virš 1,50 promilių. Kai vairavo automobilį vakar buvo apsirengęs juodu džemperiu, o kaip buvo apsirengęs V. nepamena, bet lyg juodas džemperis ir balti marškinėliai po apačia. Jis labai gailisi, kad būdamas neblaivus vairavo automobilį. Jam leidimas gyventi Lietuvoje yra išduotas 2 metams, jau pragyveno daugiau kaip metus ir 2 mėnesius. Jis padavęs dokumentus, kad būtų pratęstas leidimas gyventi Lietuvoje, nes ir tėvas dirba Lietuvoje ir gyvena (duomenys neskelbtini). Jis turi Azerbaidžane išduotą vairuotojo pažymėjimą, lietuviško neturi, šiuo metu (duomenys neskelbtini) mokosi, kad įgytų vairuotojo pažymėjimą. Sutinka, kad byla būtų pabaigta supaprastinta tvarka, sutinka sumokėti baudą (b. l. 100-103).
E. S. kaltė padarius BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką be jo paties visiško prisipažinimo įrodyta ir šiais byloje esančiais duomenimis:
R. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2025 rugsėjo 10 d. apie 20.10 val. važiavo su vyru (duomenys neskelbtini) kai pamatė, kad prie šviesoforo atvažiuojantį baltos spalvos automobilį, kuris užvažiavo ant bordiūro, pravažiavo raudonos spalvos draudžiamą šviesoforą. Jie sankryžoje apsisuko ir iš karto paskambino 112 ir sekė automobilį, kuris sustojo (duomenys neskelbtini) degalinėje baudą (b. l. 58-59);
2025 m. rugsėjo 10 d. 20.17 val. ROIK pranešimu Nr. 0125000536394, kad (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas galimai neblaivus, važiavo per raudoną šviesoforą, dabar atvyko į degalinę, laukia eilėje prie degalų, dar neišlipo (b. l. 30);
2025 m. rugsėjo 30 d. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad 2025 rugsėjo 10 d. apie 20.13 val. (duomenys neskelbtini) degalinėje, vairuotojas E. S. vairavo transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu vairuotojui pirmu pūtimu nustatytas 1, 64 prom. girtumas, antru pūtimu 1, 69 prom. girtumas (b. l. 1-8);
2025 m. rugsėjo 10 d. neblaivumo nustatymo aktu ir alkoholio kiekio matuoklio parodymais, kuriuose nurodyta, kad E. S. pirmu tikrinimu 20.27 val. nustatytas 1,64 promilių neblaivumas, antru tikrinimu 20.43 val. – 1,69 promilių neblaivumas (b. l. 12-14);
2025 m. rugsėjo 10 d. įvykio vietos apžiūros protokolu su fotolentele, kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) Apžiūros metu paimti daiktai: automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 16-29);
2025 m. rugsėjo 10 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuvežtas į saugomą automobilių stovėjimo aikštelę Mažeikių r., Krucių k., UAB „Autobastionas“ ( b. l. 31).
Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad E. S. 2025 m. rusėjo 10 d. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs, kai jam buvo nustatytas 1,64 promilių neblaivumas. Tai patvirtina pačio kaltinamojo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, liudytojos parodymai, nustatyto neblaivumo rezultatai, įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta, kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai.
Alkoholio kiekio nustatymas alkotesteriu yra leistina priemonė, kai tai atliekama sertifikuoto gamintojo metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis. E. S. du kartus buvo tikrinamas alkoholio matuokliu, kurio naudojimas yra įteisintas, ir, pagal bylos duomenis, įrenginiui laiku atlikta metrologinė patikra, ji yra galiojanti, todėl pagrindo abejoti nustatytu E. S. neblaivumu teismas neturi. Ikiteisminio tyrimo metu E. S. neginčijo jam nustatyto neblaivumo.
Atsižvelgiant į tai, jog BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės, prokuroras pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, 2025 m. rugsėjo 11 d. buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, sutinka su prokuroro kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu, su jam siūlomomis baudžiamojo poveikio priemonėmis.
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis).
Kaltinamojo E. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybė sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
E. S. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, neteistas (b. l. 63-64), administracine tvarka baustas, baudos sumokėtos (b. l. 65-67), yra dirbantis (b. l. 68-69).
Teismas, atsižvelgęs į išvardintą bei įvertinęs kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti paskiriant kaltinamajam E. S. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, kurios dydis nustatytinas artimas BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytam baudos už nesunkų nusikaltimą minimumui.
Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis E. S. prisipažino kaltu, todėl vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2025 m. rugsėjo 10 d. 20.43 val. iki 2025 m. rugsėjo 11 d. 16.50 val., pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktį, vieną sulaikymo parą prilyginant 6 MGL dydžio baudai, t. y. (300,00 Eur) ir laikytina, kad kaltinamasis yra sumokėjęs 300,00 Eur baudos.
E. S. nustatytinas dviejų mėnesių terminas savanoriškai sumokėti paskirtą baudą.
BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 2811 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 2811 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Kaltinamasis E. S. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą ir tik sėkmingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti sunkesnių padarinių. Esant tokioms aplinkybėms, teismo nuomone, baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones yra būtina ir tikslinga. Nustatydamas draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminą, teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis šiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemones būdamas neblaivus. Nagrinėjamu atveju E. S. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, todėl sprendžia, jog bausmės paskirtis bus įgyvendinta uždraudžiant E. S. naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones vieniems metams. Draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, apima draudimą naudotis teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones (BK 282¹ straipsnio 3 dalis).
Draudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, terminas skaičiuotinas nuo 2025 m. rugsėjo 11 d.
Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015). Todėl, nustačius, kad transporto priemonė buvo inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemone, jos konfiskavimas yra privalomas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami.
BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Byloje nustatyta, jog E. S. neblaivus vairavo (duomenys neskelbtini) priklausantį, automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Transporto priemonę kaltinamasis pasiėmė su transporto priemonės savininko (duomenys neskelbtini) leidimu, tačiau ikiteisminio tyrimo metu negauta jokių objektyvių duomenų apie tai, kad tikrasis transporto priemonės savininkas (duomenys neskelbtini) žinojo apie kaltinamojo ketinimą daryti nusikalstamą veiką, todėl šio turto konfiskavimas netikslingas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad bausmės paskirtis bus pasiekta ir teisingumo principas įgyvendintas paskiriant E. S. BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Pagal byloje esančią VšĮ „Emprekis“ „Vidutinė transporto priemonės kaina Lietuvoje“ informaciją, patvirtinta, kad 2025 m. rugsėjo mėnesio duomenimis (duomenys neskelbtini), gamybos metai 2016, vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 5427,00 Eur (b. l. 55), todėl laikytina, jog konfiskuotino turto vertė yra 5427,00 Eur, ši suma konfiskuotina iš kaltinamojo E. S..
E. S. nustatytinas šešių mėnesių terminas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, savanoriškai sumokėti konfiskuotino turto vertę, t. y. 5427,00 Eur.
2025 m. rugsėjo 11 d. ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam E. S. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – įvykio vietos apžiūros metu paimtas automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nutarimu grąžintas transporto priemonės savininkei UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 46-48), paliktinas savininkės žinioje.
Kaltinamajam E. S. išaiškintina bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 47 straipsnio 7, 8 dalyse.
Kaltinamajam E. S. taip pat išaiškintina, jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,
nusprendė:
E. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – 51 MGL (2550,00 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti E. S. galutinę bausmę – 34 MGL (1700,00 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2025 m. rugsėjo 10 d. 20.43 val. iki 2025 m. rugsėjo 11 d. 16.50 val., vieną sulaikymo parą prilyginant 6 MGL dydžio baudai, t. y. (300,00 Eur), ir laikyti, kad E. S. yra sumokėjęs 300,00 Eur baudos.
Nustatyti E. S. 2 (dviejų) mėnesių terminą savanoriškai sumokėti paskirtą baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 6 dalimi, 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 7 punktais, 3 dalimi, 68, 72 straipsniais, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę:
- uždrausti E. S. naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vienerius) metus.
Baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, terminą skaičiuoti nuo 2025 m. rugsėjo 11 d.
Konfiskuoti iš E. S. nusikalstamos veikos padarymo priemonę – automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 5427,00 Eur (penkis tūkstančius keturis šimtus dvidešimt septynis eurus 00 ct).
Išaiškinti E. S., kad konfiskuotą turto vertės pinigų sumą per 6 (šešis) mėnesius turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, nurodant įmokos kodą 6610, mokėjimo paskirtis: baudžiamosios bylos numeris e1-624-1079/2025.
Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos E. S. palikti galioti kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: įvykio vietos apžiūros metu paimtą automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nutarimu grąžintą transporto priemonės savininkei – (duomenys neskelbtini), palikti savininkei.
Išaiškinti E. S., kad paskirtą baudą, privalo sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, sumokant ją visą ar dalimis į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, (įmokos kodas 6801), o dokumentus, patvirtinančius apie baudos sumokėjimą, pristatyti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų raštinei. Per nustatytą terminą nesumokėjus paskirtos baudos į mokesčių inspekcijos sąskaitą, bauda bus išieškoma priverstinai.
Išaiškinti E. S., kad:
- jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais;
- jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu.
Išaiškinti E. S., jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę visą jos laikotarpį.
Įteikti E. S. teismo baudžiamąjį įsakymą ir jo vertimą į rusų kalbą.
Informuoti E. S., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento su vertimu įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams (Mažeikiai, V. Kudirkos g. 4A) prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Teisėja Sigita Rozgaitė