Civilinė byla Nr. e2-2119-1090/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33947-2018-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6; 2.3.2.4.3; 2.3.2.7; 2.3.2.8; 2.3.2.10.

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 31 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jan Maciejevski,

sekretoriaujant Renatai Vasiliauskienei,

dalyvaujant ieškovui R. Ž., ieškovo advokatui Igoriui Smirnovui (Igor Smirnov), 

atsakovei A. Ž., atsakovės advokatei E. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. Ž. ieškinį atsakovei A. Ž. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių, ir atsakovės A. Ž. priešieškinį ieškovui R. Ž. dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės, neturtinės žalos priteisimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių, trečiasis asmuo – AB „Swedbank“.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

1.1.       Ieškovas R. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei A. Ž., kurį vėliau patikslino, prašydamas: 1) nutraukti šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 168, dėl abejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos nutraukimo palikti ieškovui jo pavardę – „Ž.“, atsakovei – „Ž.“, o atsakovės prašymu – jos mergautinę pavardę „P.“; 3) sutuoktinių bendrą įsipareigojimą kreditoriui AB „Swedbank“ pagal 2015 m. rugpjūčio 23 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo pripažinti šalių solidaria prievole; 4) padalinti kilnojamąjį turtą tarp sutuoktinių ir ieškovui priteisti šį kilnojamąjį turtą: kieto kuro katilą „Viadrus“ (vertė – 450,00 Eur); 7 komplektus užuolaidų (vertė – 100,00 Eur); benzininį kultivatorių (vertė – 300,00 Eur), o atsakovei priteisti: televizorių LG (vertė – 260,00 Eur); kompiuterį su monitoriumi (vertė – 50,00 Eur); 4 lauko stebėjimo videokameras (vertė – 74,00 Eur); skalbimo mašiną „Candi“ (vertė – 110,00 Eur); 5) priteisti atsakovei iš ieškovo 356,00 Eur piniginę kompensaciją už ieškovui atitenkantį kilnojamą turtą natūra; 6) pripažinti ieškovo asmenine nuosavybe stalinį pjūklą (vertė – 80,00 Eur), židinį (vertė – 260,00 Eur); 7) priteisti iš atsakovės ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas.

1.2.       Ieškovas nurodo, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi, kadangi nuo 2018 metų vasario mėnesio sutuoktiniai negyvena santuokinio gyvenimo, neveda bendro ūkio ir nesidomi vienas kito gyvenimu, todėl nėra tikėtina, kad vėl pradės gyventi kartu. Ieškovo nuomone, šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, dėl skirtingų sutuoktinių charakterių ir požiūrių. Ieškovas nurodo, kad vaikų sutuoktiniai nesusilaukė.

1.3.       Ieškovas teigia, kad bendro nekilnojamojo turto ir transporto priemonių šalys santuokoje neįgijo, tačiau įgijo šį kilnojamą turtą: kieto kuro katilą „Viadrus“, kurio vertė 450,00 Eur; 7 komplektus užuolaidų, kurių vertė 100,00 Eur; benzininį kultivatorių, kurio vertė 300,00 Eur. Šiuos daiktus prašo priteisti ieškovui natūra. Taip pat nurodo, kad santuokoje šalys įgijo: televizorių LG (2015 m.), kurio vertė 260,00 Eur; kompiuterį su monitoriumi (2012 m.), kurio vertė 50,00 Eur; 4 lauko stebėjimo videokameras (2012 m.), kurių vertė 74,00 Eur; skalbimo mašiną „Candi“ (2012 m.), kurios vertė 110,00 Eur. Šiuos daiktus prašo priteisti atsakovei natūra. Ieškovas kilnojamųjų daiktų vertes nustato pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas ilgalaikio turto nusidėvėjimo normas bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) skelbiamus Antstolių informacinės sistemos „Ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvais (metais)“. Ieškovas prašo priteisti atsakovei A. Ž. 356,00 Eur piniginę kompensaciją už ieškovui tenkantį didesnės vertės kilnojamąjį turtą. Ieškovas nurodo, kad jam asmeninės nuosavybės teise priklauso šie kilnojamieji daiktai: stalinis pjūklas (2012 m.), kurio vertė yra 80,00 Eur ir židinys (kapsulė), kurio vertė yra 260,00 Eur, įgyti ieškovo asmeninės nuosavybės teise iki santuokos sudarymo, kartu su gyvenamuoju namu ir žemės sklypu, esančiais (duomenys neskelbtini). Prašo šiuos kilnojamuosius daiktus pripažinti asmenine ieškovo nuosavybe ir po santuokos nutraukimo priteisti ieškovui. Ieškovas taip pat nurodė, kad sutuoktiniai turi bendrą kreditorinį įsipareigojimą AB „Swedbank“ pagal 2015 m. rugpjūčio 23 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuris po santuokos nutraukimo turi būti vykdomas solidariai (1 t., el. b. l. 1–2; 2 t., el. b. l. 93–99).

2.       Atsakovė A. Ž. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškovo ieškinį bei 2019 m. sausio 17 d. pateikė rašytinius paaiškinimus. Prašo ieškovo patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad atsakovės psichinė sveikata pašlijo dėl R. Ž. netinkamo elgesio. Atsakovė neturi gyvenamosios vietos ir nuosavo būsto, šalims dar gyvenant kartu, tam tikru laiku galėjo judėti tik vežimėlio pagalba. Žinodamas šiuos faktus, ieškovas grubiai privertė atsakovę pakeisti savo gyvenamąją vietą – neblaivus išvarė iš ją namų be buityje reikalingų daiktų. Atsakovė buvo priversta apsigyventi pas savo tėvą, gyvenantį name, esančiame (duomenys neskelbtini). Buvo priversta gyventi name kartu su seserimi ir jos dviem nepilnamečiais vaikais. Atsakovė nesutinka su ieškovo siūlomu kilnojamųjų daiktų padalinimo būdu, prašo atsakovei priteisti televizorių, skalbimo mašiną ir lauko stebėjimo kameras, nes atsakovė neturi nuosavo būsto, kurio įrengimui galėtų panaudoti šiuos daiktus, o atsakovės tėvo gyvenamojoje vietoje šie daiktai nereikalingi. Atsakovė nurodo, kad ieškovo kilnojamųjų daiktų nusidėvėjimo apskaičiavimo būdas yra netikslus, nes visų santuokos metu įgytų kilnojamųjų daiktų vertė ženkliai sumažinta. Iš Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje esančios atsakovės banko sąskaitos išrašo matyti, kad už įsigytas vaizdo stebėjimo kameras buvo sumokėta 902,17 Eur (3 115,00 Lt) V. B., o ieškovas įvertino šį turtą 74,00 Eur suma. Atsakovė turi sveikatos problemų, kurioms gydyti reikalingos piniginės lėšos, todėl viso kilnojamojo turto priteisimas ieškovui natūra ir piniginės kompensacijos atsakovei priteisimas geriausiai atitiktų atsakovės interesus. Nurodo, kad ieškovas santuokos metu gautomis ir iš bankų pasiskolintomis lėšomis gerino asmeninės nuosavybės teise jam priklausantį turtą – namą ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini). Iš atsakovės pridedamų jos sąskaitų bankuose išrašų matyti, kad 2008 metais bei kitu metu atsakovė aktyviai apsipirkinėjo prekybos centruose „Senukai“ ir „Ermitažas“. Taip pat atsakovė nurodo, kad jos psichologinė būsena iki sudarant santuoką su ieškovu buvo puiki ir pašlijo būtent dėl ieškovo elgesio santuokos metu, atsakovė susirgo depresija (2 t., el. b. l. 1–5, 113–114).

3.1.       Atsakovė pareiškė priešieškinį ieškovui, kurį vėliau patikslino, prašydama: 1) nutraukti šalių santuoką dėl ieškovo kaltės; 2) priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 3 000,00 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti; 3) priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 7 292,19 Eur piniginę kompensaciją už gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), pagerinimą; 4) padalinti santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą ir priteisti visus santuokoje įgytus kilnojamuosius daiktus ieškovui, o atsakovei priteisti iš ieškovo 1 412,00 Eur piniginę kompensaciją už ieškovui tenkantį didesnės vertės turtą; 5) palikti sutuoktiniams pavardes: „Ž.“, „P.“; 7) priteisti iš ieškovo atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas.

3.2.       Atsakovė nurodo, kad šalių santuoka iširo būtent dėl ieškovo kaltės: nesaikingo alkoholinių gėrimų vartojimo ir vyro elgesio išgėrus alkoholio, psichologinio smurto prieš žmoną, baldų mėtymo, kumščių trankymo į duris, išvarymo iš namų. Atsakovės nuomone, ieškovas pažeidė savo sutuoktinio pareigas, nepuoselėjo darnios šeimos, pažeidė lojalumo, tarpusavio pagarbos ir pagalbos principus. Iki šalių santuokos sudarymo ieškovas ne kartą prieš atsakovę naudojo psichologinį smurtą, nevaldė pykčio priepuolių, todėl gydėsi VšĮ „Aušros vartų ligoninė“. Atsakovė tikėjosi, kad ieškovas bus išgydytas ir jį mylėjo, todėl pasiūlė sudaryti santuoką. Šalims susituokus, ieškovas elgėsi tinkamai, kai nevartodavo alkoholio, tačiau vėliau vėl grįždavo prie ankstesnio gyvenimo būdo ir ilgais laikotarpiais nesaikingai vartodavo alkoholinius gėrimus. Atsinaujino vyro nevaldomo pykčio priepuoliai ir psichologinis smurtas. Šalims gyvenant santuokoje ieškovė susirgo (duomenys neskelbtini). Atsakovei buvo padaryta daug sąnarių operacijų, po kurių tam tikrą laikotarpį ji galėjo judėti tik su neįgaliojo vežimėliu. Atsakovė teigia, kad ieškovas nepalaikė atsakovės sunkiu metu, toliau vartojo alkoholį, buvo agresyvus ir įžeidinėjo žmoną, vadindamas ją „invalide“. Atsakovė buvo priversta grįžti gyventi pas savo tėvą į gyvenamąjį namą, kuris nepritaikytas pacientui su vėžimėliu, miegoti viename kambaryje su sesers nepilnamečiu vaiku, nes kitos gyvenamosios vietos nėra galimybės turėti. Dėl patiriamų stiprių neigiamų išgyvenimų, susijusių su ieškovo elgesiu, pagalbos nebuvimu, fiziniu ir psichologiniu skausmu, atsakovei diagnozuotas pasikartojantis depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas, todėl ji turėjo gydytis nuo depresijos, vartoti vaistus, konsultuotis su psichologais. Dėl šių priežasčių prašo priteisti iš ieškovo 3 000,00 Eur neturtinės žalos.

3.3.       Atsakovė nurodo, kad nesutinka su ieškovo kilnojamųjų daiktų vertės apskaičiavimu, nes ieškovas neįrodė, jog daiktų kainos iš tiesų sumažėjo, o tiesiog formaliai pritaikė įstatymo normas. Atsakovės nuomone, šalių santuokoje įgyto kilnojamojo turto vertė skiriasi nuo nurodytos ieškovo vertės: televizoriaus „LG“ vertė – 270,00 Eur; Kompiuterio su monitoriumi „LG“ vertė – 270,00 Eur; 4 vienetų lauko stebėjimo videokamerų vertė – 631,40 Eur; skalbimo mašinos „Candi“ vertė – 284,00 Eur; kieto kuro katilo „Viadrus vertė – 290,00 Eur; dušo kabinos vertė – 150,00 Eur; 7 užuolaidų komplektų vertė – 105,00 Eur; stalinio pjūklo vertė – 288,00 Eur; benzininio kultivatoriaus vertė – 631,00 Eur. Viso santuokoje įgyto kilnojamojo turto vertė – 2 824,40 Eur. Visus kilnojamuosius daiktus atsakovė prašo priteisti ieškovui natūra, nes daiktai buvo įsigyti eksploatuojant ieškovui priklausantį gyvenamąjį namą. Prašo priteisti atsakovei 1 412,00 Eur piniginę kompensaciją už ieškovui tenkantį kilnojamąjį turtą. Atsakovė prašo priteisti iš ieškovo 7 292,19 Eur piniginę kompensaciją už gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), pagerinimą. Atsakovė teigia, kad ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantys žemės sklypas ir gyvenamasis namas buvo iš esmės pagerinti gyvenant santuokoje, nes sutuoktiniai tvarkė ir remontavo namą bei jo nesutvarkytą aplinką, įsigijo kilnojamųjų daiktų, interjero ir eksterjero prekių, buitinės technikos. Nurodo, kad atsakovė su ieškovu name kartu apsigyveno nuo 2008 m. gegužės 30 d., todėl nuo šios dienos šalys pradėjo vesti bendrą ūkį. Šalys bendromis šeimos lėšomis namą nuolat gerino, 2011 ir 2015 metais remontavo. Gyvenamojo namo aplinka buvo apželdinta, namas apstatytas sodo daiktais, kieme išklotos trinkelės. Šias aplinkybes atsakovė įrodinėja pridedamomis nuotraukomis ir 2019 m. kovo 19 d. Gyvenamojo namo bei žemės sklypo pagerinimo kaštų skaičiavimo ataskaita Nr. 190315. Atsakovė nurodo, kad sutuoktiniai 2013 m. vasario 14 d. su DNB banku sudarė Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., el. b. l. 15–16) , o 2014 m. birželio 2 d. – Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., el. b. l. 17–18). 2015 m. rugpjūčio 23 d. sutuoktiniai su AB „Swedbank“ sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., el. b. l. 13). Viso iš bankų sutuoktiniai pasiskolino 12 242,12 Eur. Iš pateiktų atsakovės AB SEB banke esančių sąskaitų išrašų matyti, kad PC „Senukai“, PC „Ermitažas“ bei UAB „Makveža“ atsakovė nuo 2008 m. iki 2018 m. kovo mėnesio išleido 2 114,70 Eur. Būtent atsakovė rūpinosi namo aplinka, apželdinimu. Atsakovės tėvas dovanojo sutuoktiniams meno kūrinį, kuris buvo pagamintas kaip židinio apdaila. Atsakovės vertinimu, gyvenamojo namo ir jo aplinkos tvarkymas bendromis sutuoktinių lėšomis iš viso kainavo 14 584,38 Eur, todėl prašo priteisti iš ieškovo jos naudai ½ šios sumos dalį, t. y. 7 292,19 Eur sumą. Atsakovė nurodo, kad įsipareigojimas kreditoriui AB „Swedbank“ pagal 2015 m. rugpjūčio 23 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra solidarus šalių įsipareigojimas ir po santuokos nutraukimo turi būti vykdomas solidariai (3 t., el. b. l. 1–10).

2.       Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovės priešieškinį, kuriuo prašė jį atmesti. Ieškovas nurodo, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovas sutinka, kad tarp jo ir atsakovės kildavo žodiniai konfliktai, tačiau neigė, kad ieškovas naudojo psichologinį smurtą, nuolat girtavo bei išvarė atsakovę iš namų, nes atsakovė į savo tėvo namą išsikraustė savo noru. Ieškovas teigia, kad atsakovė dar iki santuokos sudarymo turėjo psichologinių problemų, todėl prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas, neįrodžius neturtinės žalos padarymo fakto. Ieškovas teigia, kad gyvenamojo namo ir žemės sklypo pagerinimo vertė (14 584,38 Eur) grindžiama 2019 m. kovo 19 d, Gyvenamojo namo bei žemės sklypo pagerinimo kaštų skaičiavimo ataskaita Nr. 190315. Ši ataskaita buvo atlikta vertintojui neapžiūrėjus objekto, o atlikta pagal namo kadastrinę bylą bei remiantis atsakovės pateiktais duomenimis ir prielaidomis. Vertinimo metu daryta prielaida, kad statybos darbams buvo naudojamos rinkos kaina pirktos naujos aukštos kokybės medžiagos bei rinkos kaina samdomi profesionalūs statybininkai. Tačiau ieškovas minėtus įrengimo darbus atliko pats, nesamdė statybininkų, darbus atliko iš naudotų bei nurašytų medžiagų ir grindžia tai su atsiliepimu pateiktomis nuotraukomis (4 t., b. l. 9–68). Ieškovas teigia, kad įsigijo parketlentes savo lėšomis ir jas pats pakeitė 2009 metais. Be to, namo virtuvė išliko tokia pati, kaip įsigijus namą. Nurodė, kad namo fasado dalies perdažymo, atlikto 2012 metais, kaštus padengė draudimo bendrovė (4 t., b. l. 69). Taigi atsakovė pateikia informaciją, kuri neatitinka tikrovės, todėl kompensacija už bendro turto pagerinimą santuokoje ieškovei nepriteistina (4 t., el. b. l. 6–8).

3.       Trečiasis asmuo AB „Swedbank“ 2019 m. vasario 22 d. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio 23 d. šalys su banku sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu šalims suteiktas 7 000,00 Eur dydžio kreditas. AB „Swedbank“ neprieštarauja, kad po santuokos nutraukimo šis kreditorinis įsipareigojimas liktų solidaria šalių prievole (2 t., el. b. l. 110).

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

6.1.       Teismo posėdyje ieškovas ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais bei prašė ieškinį tenkinti, o atsakovės priešieškinį atmesti. Nurodė, jog šalys susipažino 2008 metais, o nuo 2008 m. gegužės mėnesio pabaigos pradėjo gyventi kartu. Paaiškino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, t. y. šalių nenoro suprasti ir palaikyti vienas kitą, skirtingų interesų, nuomonių ir požiūrių į santuokinį gyvenimą bei dėl šių priežasčių prasidėjusių nesutarimų. Sutuoktinių tarpusavio ryšys nutrūko, todėl santuoka faktiškai iširo. Ieškovas paaiškino, kad iki santuokos sudarymo žinojo apie atsakovės fizinės ir psichinės sveikatos būklę, ir tiek iki santuokos sudarymo, tiek po jos sudarymo palaikė atsakovę morališkai. Nurodė, kad šalims gyvenant kartu, atsižvelgdamas į atsakovės sveikatos būklę, įrengė atsakovei darbo kabinetą, taip pat įrengė dušą vonioje taip, kad ji galėtų įvažiuoti nusiprausti į vonią su vėžimėliu. Pažymėtojo, kad atsakovės prašymas padalinti santuokoje įgytą dušo kabiną, kurios vertė 150,00 Eur, negali būti tenkinamas, nes dušo kabina buvo išardyta, siekiant įrengti atsakovės fizines galimybes atitinkantį dušą. Taip pat ieškovas atsižvelgdamas į atsakovės negalią įrengė name pagalbines priemones, kad atsakovei būtų lengviau judėti. Nurodė, kad tarp šalių kildavo konfliktai dėl to, jog atsakovė nesitvarkydavo namuose, negamindavo maisto, kai būdavo namuose, tačiau pripažino, kad tai iš dalies vyko ir dėl atsakovės sveikatos būklės. Pripažino, kad jis turi problemų su alkoholio vartojimu, kai kada jam dėl to prireikia specialistų pagalbos, tačiau tai būna ne dažnai. Pažymėjo, kad jis turi nuolatinį darbą, todėl neturi galimybės dažnai vartoti alkoholinius gėrimus, nes po to turės eiti į darbą. Būna, kad vakare po darbo namuose išgeria alaus skardinę. Paaiškino, kad jis niekada nebuvo baustas už tai, kad būtų atvykęs į darbą išgėręs. Nurodė, kad šiuo metu jis kartą per metus konsultuojasi pas medikus dėl alkoholio problemų. Nurodė, kad atsakovė dar iki santuokos sudarymo žinojo, jog ieškovas turi problemų su alkoholio vartojimu, tačiau jai tai nebuvo problema. Paaiškino, kad siekdamas išsaugoti santuoką, siūlė atsakovei kreiptis pas psichologą, tačiau ji atsisakė. Teigė, kad šeimoje nebuvo didelių konfliktų ar barnių, ieškovas nesmurtavo prieš žmoną psichologiškai. Atsakovės elgesys ne visada buvo adekvatus, kartais „liguistas“. Šalys pradėjo gyventi skyrium 2017 metais, kai konflikto metu tarp šalių kilo ginčas ir ieškovas pasiūlė žmonai išeiti iš namų bei pagyventi atskirai, o atsakovė paklausė patarimo ir išsikraustė gyventi pas savo tėvą. Ieškovo nuomone, smurto tuomet prieš atsakovę jis nenaudojo. 2017 m. lapkričio mėnesį atsakovė grįžo gyventi pas ieškovą, kol 2018 m. vasario mėnesį atsakovei išvykus į sanatoriją Druskininkuose ir atsakovės prašymu ieškovui atsisakius atvažiuoti ją aplankyti, šalys galutinai nesusipyko ir nustojo gyventi kartu. Nuo to momento šalių santuoka faktiškai iširo. 2018 m. kovo mėnesį, kai atsakovė atvyko su savo seserimi pasiimti daiktų iš ieškovo namo, tarp šalių dar kartą kilo konfliktas, kurio metu ieškovas buvo neblaivus, buvo iškviesta policija. Po šių įvykių sutuoktiniai nebesusitaikė. Nurodė, kad abu sutuoktiniai kalti dėl santuokos iširimo.

6.2.       Ieškovas nesutiko dėl atsakovės siūlomo kilnojamųjų daiktų padalijimo būdo. Paaiškino, kad židinys (kapsulė) buvo įgytas kartu su asmeninės nuosavybės teise jam priklausančiu namu, o stalinis pjūklas (2012 m.) buvo įgytas santuokoje, tačiau buvo naudojamas kaip ieškovo darbo įrankis, todėl prašo pripažinti šį turtą asmenine ieškovo nuosavybe. Nurodė, kad namas buvo įgytas 2008 metais. Nuo to laiko jis buvo gerinamas ieškovo darbu ir ieškovo gautais daiktais iš jo darbo – prekybos centro „Ermitažas“. 2009 metais ieškovas savo lėšomis pirko grindis, o duris įstatė rangos įmonė. Šalys 2008 metais apsigyveno kartu ieškovui priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Sutuoktiniai apsipirkti namo remontui važiuodavo bei namą ir jo aplinką dažnai gerino kartu, savo bendru darbu, atsakovė nupirko kelis daiktus, reikalingus remontuojant turtą. Paaiškino, kad 2013 m. vasario 14 d. Kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2014 m. birželio 2 d. Kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su DNB banku buvo sudarytos įsigyjant kilnojamuosius daiktus, t. y. vaizdo kameras, kultivatorių ir kitus daiktus. Vėliau buvo nuspręsta visus ankstesnius įsiskolinimus refinansuoti, todėl 2015 m. rugpjūčio 23 d. su AB „Swedbank“ buvo sudaryta Kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria sutuoktiniai visus kreditorinius įsipareigojimus padengė gauta suma. Nurodė, kad šis įsipareigojimas po santuokos nutraukimo priteistinas iš šalių solidariai.

2.       Ieškovo atstovas teismo posėdyje ieškinį prašė tenkinti jame išdėstytais motyvais, o priešieškinį atmesti.

8.1.       Teismo posėdyje atsakovė A. Ž. priešieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti, ieškovo ieškinį prašė atmesti. Nurodė, jog šalys pradėjo draugauti nuo 2008 metų, ir nuo minėtų metų gegužės 30 d. sutarė gyventi kartu bei pradėjo vesti bendrą ūkį. Paaiškino, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, nes ieškovas pažeidė savo sutuoktinio pareigas, lojalumo, tarpusavio pagarbos principus, nes vartojo alkoholį ir dėl to sukeldavo konfliktus, vartojo psichologinį smurtą prieš atsakovę. Atsakovė teigė, kad ieškovas iki santuokos sudarymo dažniausiai elgdavosi gerai, stengėsi išsigydyti nuo priklausomybės nuo alkoholio, atsakovė tikėjosi, kad vyras išgis, o šalys gyvens laimingoje santuokoje. Tačiau sudarius santuoką situacija pasikeitė – ieškovas pradėjo dažniau vartoti alkoholį, pailgėjo vyro girtavimo laikotarpiai, nes nuolatinis girtavimas tęsdavosi iki 3 savaičių iš eilės. Ieškovas po kurio laiko nustojo rūpintis ja dėl alkoholio vartojimo ir atsakovės progresuojančių sveikatos problemų. Teigė, kad šalių santykiai pašlijo 2017 m. rugpjūčio mėnesį dėl ieškovo girtavimo ir vartoto psichologinio smurto, tačiau 2017 m. lapkritį ir gruodį šalys vėl apsigyveno kartu ir buvo susitaikę. Paaiškino, kad po 2018 m. vasario mėnesį vykusios atsakovės reabilitacijos šalys nustojo gyventi kartu, atsakovė išvyko gyventi pas savo tėvą dėl netinkamo ieškovo elgesio ir nesirūpinimo žmona, psichologinio smurto ir alkoholio vartojimo. Dėl ieškovo kaltės, t. y. alkoholizmo ir dėl alkoholio vartojimo kilusio psichologinio smurto bei kito netinkamo elgesio, pagalbos ir paramos sutuoktiniui pareigų nevykdymo, atsakovė patyrė emocinius išgyvenimus, stresą, teko gydytis pas specialistus ir vartoti vaistus, todėl prašo priteisti iš ieškovo 3 000,00 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad žinojo apie vyro pomėgį gerti alkoholį iki santuokos, tuomet ieškovas žadėjo pasitaisyti, tačiau po santuokos sudarymo girtavimo laikotarpiai pailgėjo.

8.2.       Atsakovė paaiškino, kad šalims gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį, ji rūpinosi ieškovo vaikais, mokėjo dalį namo komunalinių mokesčių, iki fizinės sveikatos pablogėjimo nuolat dirbdavo mokyklose mokytoja, pirko namų apyvokos reikmenis, maistą ir kitus daiktus, reikalingus namo remontui. Taip pat buvo prisiimti kreditoriniai įsipareigojimai, skirti turto pagerinimui iš asmeninių atsakovės lėšų. Gyvenamasis namas ir jo aplinka buvo nesutvarkyta, todėl sutuoktiniai gerino namą ir jo aplinką bendromis lėšomis ir darbu: kartu pirko statybines ir apdailos medžiagas, darė apdailą ir kitus darbus. Nurodė, kad židinys (kapsulė) nebuvo įgytas kartu su namu, tai buvo vienas iš namo pagerinimų, įrengtas sutuoktiniams pradėjus gyventi kartu ir papuoštas atsakovės tėvo meno kūriniu. Dėl šių priežasčių atsakovei priklauso kompensacija už nekilnojamojo turto, priklausančio ieškovui asmeninės nuosavybės teise, pagerinimą. Atsakovė nurodė, kad santuokoje įgyti kilnojamieji daiktai natūra priteistini ieškovui, o jai priteistina pusės turto vertės dydžio kompensacija. Teigė, kad šiuo metu gyvena pas savo seserį, kilnojamieji daiktai sesers bute nereikalingi.

2.       Atsakovės atstovė advokatė Eva Jankovska teismo posėdyje nurodė, kad šalių santuoka nutrauktina dėl ieškovo kaltės. Atsakovė išėjo iš namų, nes negalėjo daugiau pakęsti žiauraus ieškovo elgesio, priklausomybės nuo alkoholio. Atsakovė ėmėsi visų įmanomų priemonių santuokai išsaugoti, palaikė ir suteikė paramą ieškovui kovojant su jo liga. Tačiau ieškovas elgėsi su atsakove grubiai, rodė nepagarbą, įžeidinėjo, nepadėjo atsakovei, turinčiai sveikatos problemų, pažeidė moralinės ir materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima pareigas, lojalumo sutuoktiniui principą ir dėl šių priežasčių yra kaltas dėl santuokos iširimo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo veiksmai sukėlė atsakovei dvasinius ir kitus neigiamus išgyvenimus, padarė psichinės žalos ir materialinių nuostolių, nes atsakovė yra priversta kreiptis pagalbos į specialistus, todėl atsakovė įgijo teisę į neturinės žalos atlyginimą, prašo iš ieškovo priteisti 3 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Atsakovės atstovė palaikė priešieškinyje suformuluotą reikalavimą: ieškovui priteisti visą santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą natūra ir prašė atsakovei priteisti 1 412,00 Eur piniginę kompensaciją. Atsakovė su ieškovo nurodytu būdu skaičiuoti nusidėvėjimą nesutinka, nes ieškovas neįrodo, kad konkrečių daiktų kaina faktiškai sumažėjo. Atsakovės atstovė nurodė, kad gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), ieškovas įsigijo 2007 m. vasario 28 d. Atsakovė apsigyveno su ieškovu ir jo dviem nepilnamečiais vaikais gyvenamajame name nuo 2008 m. gegužės 30 d., ir šalys pradėjo vesti bendrą ūkį. Teigė, kad sutuoktiniai skolinosi pinigus iš bankų, kad galėtų apmokėti už namo remontą (iš viso 13 979,84 Eur). Iš atsakovei priklausančių SEB banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išrašų matyti, kad nuo 2008 m. gegužės 30 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. atsakovė už maistą, kurą, komunalines paslaugas, vaistus, drabužius atsiskaitinėjo tik kortele. Be to, atsakovė išgrynino iš savo sąskaitų pinigų sumas ir skyrė savo uždirbtas pajamas bei kitas pajamas gyvenamojo namo ir žemės sklypo pagerinimui. Nurodė, kad iš gyvenamojo namo kadastrinių matavimų byloje esančių bei atsakovės pateiktų nuotraukų, gyvenamojo namo ir žemės sklypo pagerinimo kaštų skaičiavimo ataskaitos Nr. 190315 matyti, kad gyvenamasis namas ir žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), buvo akivaizdžiai pagerinti abiejų sutuoktinių darbu ir lėšomis jiems gyvenant santuokoje. Todėl iš ieškovo priteistina ½ dalis sumos, kuria buvo pagerintas turtas – 7 292,19 Eur.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

3.       Byloje nustatyta, kad ieškovo R. Ž. ir atsakovės A. Ž. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini)  Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. priedo l. 6). Santuokos metu šalys vaikų nesusilaukė.

Dėl santuokos nutraukimo dėl kaltės

4.       Nagrinėjamu atveju ieškovas, kaip santuokos iširimo priežastį nurodo skirtingus sutuoktinių charakterius bei išsiskyrusį šalių požiūrį į santuokinį gyvenimą, todėl prašo šalių santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovė pareikštu priešieškiniu įrodinėja, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, t. y. dėl ieškovo priklausomybės nuo alkoholio vartojimo, psichologinio smurto prie atsakovę naudojimo bei dėl atsakovės nepalaikymo jai sergant. Atsakovės teigimu, dėl tokio ieškovo elgesio atsakovė turėjo išsikelti iš šeimos būsto ir persikelti gyventi į savo tėvo gyvenamąjį namą, kuris nėra pritaikytas pagal atsakovės sveikatos būklę. Dėl šių išgyvenimų, t. y. dėl santuokos iširimo, atsakovė susirgo ir iki šiol serga depresija. Šalys savo nurodomas aplinkybes grindė savo paaiškinimais, liudytojų parodymais, taip pat rašytiniais įrodymais (1 t., el. b. l. 51, 77–85, 87–88, 91–92).

5.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015; kt.). Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; kt.).

6.       Santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013; kt.). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 18 p.).

7.       Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių buvimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Teismo, vadovaujantis tikėtinumo taisykle, padarytos išvados nėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-642/2005). Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais ( Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 str.).

8.       Nagrinėjamu atveju siekiant nustatyti sutuoktinio (-ių) kaltę dėl santuokos iširimo, be kita ko, svarbu nustatyti faktinio santuokos iširimo momentą. Teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą bei jų tarpusavio ryšį, taip pat šalių raštu ir žodžiu išdėstytus paaiškinimus, liudytojų parodymus, daro išvadą, kad šalių santuoka iširo 2018 m. kovo mėnesį, kai šalys galutinai apsisprendė gyventi skyrium. Teismo vertinimu, šalių nurodomi 2017 m. rugpjūčio mėnesio įvykiai, kuomet tarp šalių buvo kilęs konfliktas, dėl kurio šalys iki 2017 m. lapkričio mėnesio gyveno skyrium, nelaikytini pakankamu pagrindu pripažinti, kad santuoka iširo būtent dėl minėto konflikto, kadangi po minėtų įvykių šalys buvo nusprendusios tęsti santuokinį gyvenimą kartu ir tam tikrą laiką tęsė santuokinį gyvenimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas turi problemų su alkoholio vartojimu. Ieškovas šios aplinkybės neginčija. Nustatyta, kad ieškovas priklausomybę nuo alkoholio turėjo dar iki šalių santuokos sudarymo ir atsakovė apie šią aplinkybę žinojo iki santuokos sudarymo. Taip pat iš šalių paaiškinimų ir liudytojų parodymų nustatyta, kad santuokos metu ieškovas tam tikrais laikotarpiais vartodavo alkoholinius gėrimus, vėliau kreipdavosi pagalbos pas specialistus, kurie padėdavo ieškovui medikamentiniu gydymu bei konsultacinėmis paslaugomis. Nustatyta, kad ieškovui susiduriant su alkoholio vartojimo problemomis, atsakovė tais laikotarpiais ieškovą palaikydavo bei padėdavo jam iš tokios būsenos išeiti. Abi šalys patvirtino, kad ieškovui būnant neblaiviam, tarp šalių kildavo konfliktai, tačiau šių konfliktų kilimo priežastis šalys aiškina skirtingai. Kita vertus, iš byloje esančių duomenų teismas negali padaryti pagrįstos išvados, jog ieškovo alkoholio vartojimas buvo ilgalaikio ir nepertraukiamo pobūdžio, kadangi ieškovas nuolat dirbo ir byloje nėra duomenų, jog ieškovo atžvilgiu būtų taikyta drausminė atsakomybė už neatvykimą į darbą be pateisinamos priežasties ar už atvykimą į darbą būnant neblaiviam. Byloje taip pat nustatyta ir atsakovė to neginčijo, kad ieškovas šalims gyvenant kartu rūpinosi atsakove jos reabilitacijos po operacijų laikotarpiais, įrengė atsakovei darbo kabinetą, vonios kambarį, kad atsakovė galėtų į vonią įvažiuoti su vežimėliu, atsakovės ligos metu rūpindavosi buitimi ir pan. Įvertinęs minėtas aplinkybes, t. y. tai, kad atsakovė žinojo apie ieškovo priklausomybę su alkoholio vartojimu iki sudarant santuoką ir visą santuokos laikotarpį, padėjo ieškovui susidoroti su šiomis problemomis, o ieškovas rūpinosi atsakove jai sergant ir negalint tinkamai pasirūpinti savimi savarankiškai, t. y. šalys viena kita rūpinosi ir viena kitą palaikė, nesant byloje pakankamų duomenų, jog ieškovas vartodamas alkoholį galimai psichologiškai smurtavo prieš atsakovę, teismas sprendžia, kad byloje neįrodyta aplinkybė, jog santuokos iširimo priežastį nulėmė būtent ieškovo priklausomybė nuo alkoholio. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovės apsisprendimą pradėti gyventi skyrium iš esmės nulėmė 2018 m. vasario 23 d. kilęs konfliktas, kai atsakovei būnant reabilitacijoje sanatorijoje Druskininkuose, ji paskambino ieškovui ir paprašė jo atvažiuoti pas ją, tačiau ieškovas atsisakė tai padaryti, dėl to, kad jis buvo neblaivus, nes šventė vasario 23 d. (Rusijoje švenčiama Tėvynės gynėjų diena). Atsižvelgiant į tai, teismas negali konstatuoti, kad ieškovas atsakovės ligos metu nepalaikė jos tiek moraliai, tiek materialiai. Byloje įrodymų, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė ėmėsi veiksmų, siekdami išsaugoti šeimą, nepateikta.

9.       Teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų (šalių rašytinius ir žodinius paaiškinimus, liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus) visumą bei jų tarpusavio ryšį, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad santuoka iširo išimtinai dėl ieškovo kaltės, todėl konstatuoja, jog yra pagrindas pripažinti, kad abu sutuoktiniai pažeidė abipusio lojalumo, tarpusavio pagarbos bei moralinės ir materialinės paramos teikimo pareigas, abu sutuoktiniai nepakankamai atsakingai žiūrėjo į šeimą bei nesistengė dėti pastangas išsaugoti šeimą, t. y. abu pažeidė rūpinimosi šeima pareigas, todėl daro išvadą, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.). Teismas pažymi, kad CK 3.61 straipsnio taikymui neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Teismas sprendžia, jog nėra jokio pagrindo tikėtis, kad sutuoktiniai pradės gyventi visavertį santuokinį gyvenimą bei bendrai tvarkyti ūkį, todėl šeimos išsaugoti nebeįmanoma (CPK 384 str. 6 d.).

10.       Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovo ieškinys šioje dalyje tenkinamas visiškai, o atsakovės priešieškinis tenkinamas iš dalies ir šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str.).

Dėl neturtinės žalos priteisimo

11.       Atsakovė CK 3.70 straipsnio 2 dalies pagrindu prašė priteisti iš ieškovo jos naudai 3 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į tai, jog šalių santuoka pripažinta iširusia dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti CK 3.70 straipsnio 2 dalies, todėl atsakovės ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas.

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

12.       Šalių prašymu, po santuokos nutraukimo ieškovui R. Ž. paliekama jos pavardė – Ž., o atsakovei grąžinama jos mergautinė pavardė – P. (CK 3.69 str. 1 d.).

Dėl tarpusavio išlaikymo

13.       Šalys viena iš kitos neprašo išlaikymo, todėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymas iš šalių nepriteisiamas.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

14.       Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 str., 3.62 str. 3 d.). Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas įstatymu arba pagal sutartį (CK 3.87 str.). Pažymėtina, kad pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jo vardu. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmenine nuosavybe. Vadovaujantis CK 3.127 straipsnio 3 dalimi, turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas (CK 3.118 str. 1 d.).

15.       Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo ir CK 3.127 straipsnio 3 dalies aiškinimo bei taikymo, yra išaiškinęs, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; kt.). Tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Be to, teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, o kai sutuoktiniai nesutaria – įvertinti visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir parinkti santuokinio turto padalijimo būdą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos svarbias nustatytas faktines aplinkybes.

16.       Pažymėtina, kad santuokos pabaigoje dalinamas tik santuokos pabaigai išlikęs turtas. Tuo atveju, jeigu iki santuokos pabaigos vienas iš sutuoktinių parduoda ar kitaip pradangina turtą, kuris buvo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisės objektas, be kito sutuoktinio žinios, pastarasis turi teisę reikalauti iš turtą pardavusio ar pradanginusio tokį turtą sutuoktinio kompensaciją.

17.       Nagrinėjamu atveju iš VĮ Registrų centro ir VĮ „Regitra“ duomenų nustatyta, kad gyvendamos santuokoje šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise nekilnojamojo ar kilnojamo registruotino turto neįgijo. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas R. Ž. 2007 m. vasario 28 d. Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1303 pagrindu, už ieškovui 2007 m. vasario 28 d. Pinigų dovanojimo sutarties pagrindu, notarinio reg. Nr. 1302, padovanotas lėšas, asmeninės nuosavybės teise, įgijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (1 t., el. b. l. 7–11, 12, 22–28; 5 t., el. b. l. 2–10). Atsižvelgiant į tai, kad minėti nekilnojamieji daiktai ieškovui priklauso asmeninės nuosavybės teise, jie šioje byloje nėra dalinami.

18.       Atsakovės teigimu, šalys santuokoje įgijo šiuos kilnojamuosius daiktus: 1) televizorių „LG“ (rinkos vertė 270,00 Eur); 2) kompiuterį su monitoriumi „LG“ (rinkos vertė 270,00 Eur); 3) 4 lauko stebėjimo videokameras (rinkos vertė 631,40 Eur); 4) skalbimo mašiną „Candi“ (rinkos vertė 284,00 Eur); 5) kieto kuro katilą „Viadrus“ (rinkos vertė 290,00 Eur); 6) dušo kabiną (rinkos vertė 55,00 Eur); 7) 7 komplektus užuolaidų (rinkos vertė 105,00 Eur); 8) stalinį pjūklą (rinkos vertė 288,00 Eur); 9) benzininį kultivatorių (rinkos vertė 631,00 Eur). Bendra turto vertė 2 824,40 Eur. Atsakovė santuokoje įgytus kilnojamuosius daiktus prašo priteisti natūra ieškovui, o jai priteisti 1 412,00 Eur dydžio kompensaciją už ieškovui atitenkančią atsakovei priklausančio turto dalį bendrame turte. Atsakovė tokį bendro turto padalijimo būdą prašo taikyti dėl to, jog ji neturi nuosavo būsto, gyvena tėvui priklausančiame name, kuriame neturi atskiro savo kambario, todėl ji neturėtų kur jai priteistinus kilnojamuosius daiktus padėti.

19.       Ieškovas neginčija, kad šalys gyvendamos santuokoje įgijo šiuo kilnojamuosius daiktus: 1) kieto kuro katilą „Viadrus“ (vertė 450,00 Eur); 2) 7 komplektus užuolaidų (vertė 100,00 Eur); 3) televizorių LG (vertė 260,00 Eur); 4) kompiuterį su monitoriumi (vertė 50,00 Eur); 5) 4 lauko stebėjimo videokameras (vertė 74,00 Eur); 6) skalbimo mašiną „Candi“ (vertė 110,00 Eur); 7) benzininį kultivatorių (vertė 300,00 Eur). Bendra turto vertė 1 344,00 Eur. Byloje ginčo, jog minėtas turtas priklauso šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, nėra, tačiau ieškovas ginčija faktą, jog šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso stalinis pjūklas (vertė 80,00 Eur), taip pat ieškovas nurodė, kad atsakovės nurodomas daiktas – dušo kabina santuokos pabaigai neišliko, todėl negali būti įtrauktas į dalintino turto masę. Ieškovas nurodė, kad ieškovui įrengiant vonios kambarį pagal atsakovės poreikius, minėta dušo kabina buvo išardyta ir utilizuota. Pažymėtina, kad atsakovė šios aplinkybės teismo posėdyje neginčijo. Byloje nesant įrodymų, jog šalių nurodomas kilnojamasis daiktas – dušo kabina egzistavo santuokos pabaigos momentu, šis turtas neįtrauktinas į dalintino turto balansą. Ieškovas prašo stalinį pjūklą (vertė 80,00 Eur) pripažinti ieškovo asmenine nuosavybe CK 3.89 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, kaip įrankį naudojamą jo profesinėje veikloje. Ieškovės santuokoje įgytą turtą prašo padalinti tokia tvarka: 1) ieškovui priteisti natūra: kieto kuro katilą „Viadrus“ (vertė 450,00 Eur); 7 komplektus užuolaidų (vertė 100,00 Eur); benzininį kultivatorių (vertė 300,00 Eur); 2) atsakovei priteisti natūra: televizorių LG (vertė 260,00 Eur); kompiuterį su monitoriumi (vertė 50,00 Eur); 4 lauko stebėjimo videokameras (vertė 74,00 Eur); skalbimo mašiną „Candi“ (vertė 110,00 Eur); 3) priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 356,00 Eur dydžio kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnės vertės bendro turto dalį.

20.       Nagrinėjamu atveju byloje tarp šalių kilo ginčas dėl santuokoje įgytų kilnojamųjų daiktų rinkos vertės nustatymo, taip pat dėl santuokoje įgytų kilnojamųjų daiktų padalijimo būdo parinkimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dalijamo turto vertės nustatymas yra viena iš esminių teisingo turto padalijimo garantijų, todėl svarbu, kad dalijant turtą būtų nustatyta jo tikroji vertė. CK 3.119 straipsnyje reikalaujama, kad dalijamo bendro turto vertė būtų nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Pagal CK 3.100 straipsnį bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką, teismo sprendimu padalijus bendrą turtą ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Vadinasi, CK 3.119 straipsnio nuostata dėl dalijamo turto rinkos kainų, galiojančių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, laiko prasme gali būti siejama su paminėtomis aplinkybėmis, t. y. su civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo ar tik dėl turto padalijimo iškėlimu; teismas turėtų atsižvelgti į bylos nagrinėjimo metu įvykusius dalijamo turto kainų pokyčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006). Dėl dalijamo turto vertės gali susitarti pačios šalys. Jei šalys dėl dalytino turto vertės nesusitaria, kiekviena iš jų turi teisę remtis savo pateikiama turto verte ir ją įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2012). Šalys turi teisę teikti į bylą jų nurodomą turto vertę pagrindžiančius įrodymus, o teismas turi teisę, esant poreikiui, pasiūlyti šalims pateikti papildomų įrodymų. Šalims papildomų įrodymų dėl bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto vertės nepateikus, teismas dalytino turto vertę nustato pagal byloje esančius įrodymus, kuriais jis suformuluoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014; 2016 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 30 punktas). Kokiais įrodymų šaltiniais remdamasis teismas nustato sutuoktinių turto vertę, priklauso nuo konkretaus turto rūšies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-687/2019, 72 punktas). Atsakovė dalijamo kilnojamojo turto (buitinės technikos ir kitų daiktų) vertę grindžia panašių (ne naujų) daiktų pardavimo skelbimuose skelbiamomis (pasiūlos) kainomis interneto tinklalapyje www.skelbiu.lt (1 t., el. b. l. 94–109; 3 t., el. b. l. 361–369). Pažymėtina, kad iš atsakovės pateiktų įrodymų – pagal savo technines charakteristikas panašių ar tapačių daiktų pardavimo skelbimų turinio nėra galimybės nustatyti, ar į bylą pateiktuose skelbimuose siūlomi daiktai pagal savo nusidėvėjimą ir amžių yra tapatūs šalių dalijamiems daiktams, t. y. šie skelbimai savaime nepagrindžia dalijamų daiktų rinkos vertę. Ieškovas gi nustatydamas dalintinų daiktų vertę vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. birželio 10 d. nutarimu Nr. 564 „Dėl minimalios ilgalaikio materialiojo turto vertės nustatymo ir ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) minimalių ir maksimalių ekonominių normatyvų viešojo sektoriaus subjektams sąrašo patvirtinimo“ bei Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos skelbiamais Ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvais (metais). Pažymėtina, kad atsižvelgiant į tai, kad minėtų teisės aktų reguliavimo paskirtis yra ilgalaikio materialiojo turto apskaitos ir nuvertėjimo apskaičiavimo kriterijų nustatymas, o ne turto rinkos vertės nustatymas, teismo vertinimu, apskaičiuojant santuokoje įgyto dalintino turto vertę santuokos pabaigoje negali būti formaliai vadovaujamasi minėtais turto nusidėvėjimo normatyvais, todėl konstatuotina, kad ieškovas taip pat nepagrindė jo nurodomą dalintino turto rinkos vertę. Šalys byloje neprašė skirti ekspertizę santuokoje įgyto kilnojamojo turto vertei nustatyti.

21.       Esant nurodytoms aplinkybėms, t. y. nei vienai iš šalių neįrodžius jų nurodomos santuokoje įgytų kilnojamųjų daiktų rinkos vertės (CPK 178 str.), teismas sprendžia, kad yra pagrindas santuokoje įgytų daiktų vertę nustatyti pagal abiejų šalių nurodytų verčių vidurkį. Atsižvelgiant į tai, teismas nustato tokias santuokoje įgytų kilnojamųjų daiktų vertes: 1) televizoriaus „LG“ rinkos vertė – 265,00 Eur (270 + 260 / 2); 2) kompiuterio su monitoriumi „LG“ rinkos vertė – 160,00 Eur (270 + 50 / 2); 3) 4 lauko stebėjimo videokamerų rinkos vertė – 352,70 Eur (631,40 + 74 / 2); 4) skalbimo mašinos „Candi“ rinkos vertė – 197,00 Eur (284 + 110 / 2); 5) kieto kuro katilo „Viadrus“ rinkos vertė – 370,00 Eur (290 + 450 / 2); 6) 7 komplektų užuolaidų rinkos vertė – 102,50 Eur (105 + 100 / 2); 7) stalinio pjūklo rinkos vertė – 184,00 Eur (288 + 80 / 2); 8) benzininio kultivatoriaus rinkos vertė – 465,50 Eur (631 + 300 / 2). Minėta, byloje nustačius, kad dušo kabina santuokos pabaigai nebuvo išlikusi, šis turtas į dalintino turto masę neįtrauktinas.

22.       Ieškovas prašo pripažinti stalinį pjūklą (rinkos vertė 184,00 Eur) jo asmenine nuosavybe CK 3.89 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Klausimas, koks turtas pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe, o koks – asmenine sutuoktinių nuosavybe, reglamentuojamas CK 3.88 ir 3.89 straipsniuose. Pagal bendrąją taisyklę po santuokos sudarymo įgytas turtas pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 str. 1 d.). Tačiau CK 3.89 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad asmenine sutuoktinio nuosavybe pripažįstami jo asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai). Šis įstatyme nurodytas asmeninio naudojimo daiktų sąrašas nėra išsamus, todėl teismas gali pripažinti asmenine sutuoktinio nuosavybe ir kitus daiktus. Turto, įgyto santuokos metu iš bendrų sutuoktinių lėšų, priskyrimas prie sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktų yra bendrosios taisyklės išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008). Ieškovas prašydamas minėtą turtą pripažinti jo asmenine nuosavybe nurodė, kad minėtas stalinis pjūklas naudojamas jo profesinėje veikloje. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad stalinis pjūklas buvo įgytas 2012 m. lapkričio mėnesį pagal su UAB „Ūkio banko lizingas“ 2012 m. lapkričio 21 d. sudarytą Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., el. b. l. 110). Pažymėtina, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad stalinis pjūklas buvo pirktas išimtinai jo profesinei veiklai vykdyti. Byloje nepateikti įrodymai, jog ieškovas vykdė individualią veiklą, kuri būtų susijusi su stalinio pjūklo kaip profesinio įrankio naudojimu tokioje veikloje. Iš šalių paaiškinimų ir pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovas maždaug nuo 2008 m. spalio mėnesio iki šiol dirba UAB „E.“. Įrodymų, kad ieškovas dirbdamas UAB „E.“ turėjo naudoti savo darbo įrankius, pavyzdžiui, stalinį pjūklą, byloje nepateikta. Byloje pateikti įrodymai, jog ieškovas nuo 2018 m. rugsėjo 14 d., t. y. praėjus šešeriems metams nuo pjūklo įsigijimo, papildomai įsidarbino į (duomenys neskelbtini) (4 t., el. b. l. 110–112). Tačiau ši aplinkybė, jog ieškovas ginčo stalinį pjūklą galimai naudojo savo profesinei veiklai vykdyti dirbdamas (duomenys neskelbtini), nepaneigia aplinkybės, jog šis įrankis buvo naudojamas ne tik profesinei veiklai vykdyti, tačiau ir ūkio darbams, t. y. šeimos poreikiams tenkinti. Įvertinęs byloje esančius įrodymus ir šalių paaiškinimus, teismas sprendžia, kad nėra pakankamo teisinio pagrindo pripažinti ginčo stalinį pjūklą ieškovo asmenine nuosavybe, todėl šis turtas priskirtinas prie šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto masės (CPK 176 str. 1 d.).

23.       Taigi, šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiu turtu pripažintini šie kilnojamieji daiktai: 1) televizorius „LG“, kurio rinkos vertė 265,00 Eur; 2) kompiuteris su monitoriumi „LG“, kurių rinkos vertė 160,00 Eur; 3) 4 lauko stebėjimo videokameros, kurių rinkos vertė 352,70 Eur; 4) skalbimo mašina „Candi“, kurios rinkos vertė 197,00 Eur; 5) kieto kuro katilas „Viadrus“, kurio rinkos vertė 370,00 Eur; 6) 7 komplektai užuolaidų, kurių rinkos vertė 102,50 Eur; 7) stalinis pjūklas, kurio rinkos vertė 184,00 Eur; 8) benzininis kultivatorius, kurio rinkos vertė 465,50 Eur. Bendra šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto vertė sudaro 2 096,70 Eur. Sprendžiant dėl šalims bendrai priklausančių kilnojamųjų daiktų padalijimo, atsižvelgtina į šiuos daiktus charakterizuojančias savybes, funkcinę paskirtį ir jų naudingumą bei kitas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Byloje nustatyta, kad 4 lauko stebėjimo videokameros bei kompiuteris su monitoriumi „LG“ yra skirti ieškovui priklausančio namo aplinkos stebėjimui ir vaizdo įrašų saugojimui, t. y. jų funkcinė paskirtis yra namo saugumo užtikrinimas. Užuolaidos (7 komplektai) yra pritaikytos ieškovo namui, o kuro katilas „Viadrus“ ieškovo namo šildymui, t. y. šie daiktai neatsiejamai susiję su ieškovui priklausančiu namu. Taip pat darytina išvada, kad šalims priklausantys stalinis pjūklas ir benzininis kultivatorius yra labiau skirti ieškovo poreikiams tenkinti ir namo aplinkos priežiūrai. Taip pat byloje nustatyta, kad atsakovė šiuo metu neturi nuosavo būsto, taip pat neturi atskiro kambario, taigi, darytina išvada, kad ieškovė neturi galimybės televizoriaus „LG“ ir skalbimo mašinos „Candi“ naudoti savo poreikiams. Nors vien ši aplinkybė nepaneigia atsakovės galimybės šiuos daiktus parduoti ir iš šių daiktų pardavimo gautus pinigus panaudoti savo poreikiams tenkinti, tačiau įvertinęs galimą gauti iš šių daiktų pardavimo naudą ir naudą, kurią jie suteikia ieškovui naudojantis jais pagal paskirtį jam priklausančiame name, taip pat į šių daiktų nedidelę rinkos vertę, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl šalims priklausančių kilnojamųjų daiktų padalijimo, yra pagrindas visą šalims priklausantį kilnojamąjį turtą (televizorių „LG“; kompiuterį su monitoriumi „LG“; 4 lauko stebėjimo videokameras; skalbimo mašiną „Candi“; kieto kuro katilą „Viadrus“; 7 komplektus užuolaidų; stalinį pjūklą; benzininį kultivatorių) natūra priteisti ieškovui, o atsakovei priteisti iš ieškovo 1 048,35 Eur (2 096,70 / 2) dydžio kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnės vertės šalims priklausančio turto dalį (CK 3.117 str. 3 d.).

Dėl kompensacijos už turto pagerinimą

24.       Atsakovė pareikštu priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovo jos naudai 7 292,19 Eur dydžio kompensaciją už tai, jog santuokos metu iš bendrų lėšų buvo pagerintas ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė atliktų ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo apimtį ir vertę įrodinėja 2019 m. kovo 19 d. Gyvenamojo namo ir žemės sklypo pagerinimo kaštų skaičiavimo ataskaita Nr. 190315 (3 t., el. b. l. 277–322), atsakovės banko sąskaitų išrašais (2 t., el. b. l. 8–17, 28–79, 116–117; 3 t., el. b. l. 29–126, 129–192, 193–196, 197–261; 6 t., el. b. l. 5–15, 19–20, 22–42, 57–120), ieškovo banko sąskaitų išrašais (5 t., el. b. l. 11–166), namo ir jo aplinkos fotonuotraukomis (1 t., el. b. l. 112, 114, 132–135; 3 t., el. b. l. 323–351), Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla (3 t., el. b. l. 262–276), kreditavimo sutartimis (1 t., el. b. l. 52 – 58, 59 – 64; 2 t., el. b. l. 104; 3 t., el. b. l. 15–16, 17–18), savo rašytiniais ir žodiniais paaiškinimais, liudytojos M. S. paaiškinimais ir kitais byloje esančiais įrodymais.

25.       Pažymėtina, kad ieškovas iš esmės neginčijo fakto, kad šalims gyvenant kartu, ieškovui priklausantis gyvenamasis namas ir žemės sklypas buvo gerinami iš bendrų lėšų. Taip pat ieškovas iš esmės neginčijo ir pagerinimo darbų, nurodytų 2019 m. kovo 19 d. Gyvenamojo namo ir žemės sklypo pagerinimo kaštų skaičiavimo ataskaitos Nr. 190315 lokalinėse sąmatose (3 t., el. b. l. 291–301), apimties, išskyrus aplinkybę, jog namo židinio kapsulė buvo įgyta iki santuokos sudarymo ir neturėtų būti įtraukiama į namo pagerinimo šalims gyvenant kartu apimtį. Tačiau ieškovas ginčija atliktų namo ir žemės klypo pagerinimų vertę, nurodydamas, kad namo vidaus ir išorės apdailai, terasos įrengimui bei žemės sklypo pagerinimui buvo naudojamos pagrinde ne naujos arba antrarūšės (plytelių duženos, palečių lentos ir pan.) statybinės medžiagos, taip pat statybinės medžiagos įgytos su nuolaida ieškovo darbovietėje. Ieškovas savo nurodomas aplinkybes įrodinėja prekių įgijimo dokumentais (1 t., el. b. l. 125–128; 4 t., el. b. l. 35–36), fotonuotraukomis (4 t., el. b. l. 9–34, 37–56), liudytojų V. K., J. Š., K. B. paaiškinimais, savo rašytiniais ir žodiniais paaiškinimais bei kitais byloje esančiais įrodymais.

26.       Vertinant ieškovės pateiktą T. M. parengtą Gyvenamojo namo ir žemės sklypo pagerinimo kaštų skaičiavimo ataskaitą Nr. 190315, kurios pagrindu ieškovui priklausančio gyvenamojo namo ir žemės sklypo atliktiems pagerinimo darbams sunaudotų medžiagų kaštai sudaro 14 584,38 Eur su PVM, pažymėtina tai, kad ši ataskaita buvo parengta faktiškai neapžiūrint atliktų pagerinimo darbų rezultato, taip pat neįvertinus darbams atlikti panaudotų statybinių medžiagų kokybės, o vadovaujantis vien tik Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla ir atsakovės pateiktomis fotonuotraukomis. Atsižvelgiant į tai, kad minėta ataskaita parengta vadovaujantis ne išsamiais duomenimis apie vertinamą objektą, todėl ji savaime neįrodo atliktų ieškovui priklausančių gyvenamojo namo ir žemės sklypo pagerinimų darbų, t. y. panaudotų statybinių medžiagų, kadangi byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas visus pagerinimo darbus atliko savarankiškai, vertės, tačiau vertintina kaip rašytinis įrodymas, turintis tokią pačią įrodomąją galią kaip ir kiti byloje pateikti įrodymai. Pažymėtina, kad šalys byloje neprašė paskirti ekspertizę ieškovui priklausančio nekilnojamojo turto pagerinimų vertei nustatyti.

27.       Iš byloje pateiktų atsakovės banko sąskaitų išrašų ir atsakovės rašytinių paaiškinimų (3 t., el. b. l. 8) nustatyta, kad atsakovė ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2008 m. birželio mėnesio iki 2018 m. kovo mėnesio prekybos centruose „Senukai“, „Ermitažas“ ir „Moki-veži“ įsigijo prekių už bendrą 2 114,70 Eur sumą. Taip pat iš byloje pateiktų ieškovo banko sąskaitų išrašų matyti, kad ieškovas ginčo laikotarpiu pirko įvairias prekes UAB „Ermitažas“, tačiau pirkinių vienkartinės sumos nebūdavo didelės. Atkreiptinas dėmesys, kad vien apsipirkimo parduotuvėse, kurios prekiauja statybinėmis medžiagomis, faktas savaime neįrodo fakto, jog visos minėtose parduotuvėse pirktos prekės buvo panaudotos išimtinai ieškovui priklausančio turto pagerinimui. Ieškovas byloje pateikė įrodymus, kad 2009 m. birželio 9 d. ir 2009 m. liepos 31 d., t. y. iki santuokos sudarymo, ieškovas UAB „Ermitažas“ įsigijo parketlentes, montavimo putas ir silikoną už bendrą 1 084,26 Eur (3 743,72 Lt) sumą (1 t., el. b. l. 125–128).

28.       Byloje taip pat pateikti įrodymai, kad šalims gyvenant kartu, t. y. iki santuokos sudarymo 2011 m. gegužės 4 d. ir po santuokos sudarymo 2013 m. vasario 14 d., 2014 m. birželio 2 d. ir 2015 m. rugpjūčio 23 d. šalys kartu arba atskirai buvo pasiskolinusios iš bankų viso 13 979,84 Eur sumą (6 t., el. b. l. 129). Pažymėtina, kad minėti įrodymai taip pat nepagrindžia ieškovui priklausančio turto pagerinimų bendromis lėšomis kaštų vertės, kadangi dalis skolintų lėšų, kaip pripažino ir pati atsakovė, buvo grąžinta iš ieškovo motinos dovanotų lėšų, dalis lėšų buvo panaudota ne gyvenamojo namo ir žemės sklypo pagerinimui, o kitoms reikmėms, dalis vėliau skolinamų lėšų buvo naudojama ankstesnių paskolų refinansavimui.

29.       Ieškovas savo įrodinėjamoms aplinkybėms pagrįsti pateikė tam tikrų statybinių medžiagų, panaudotų gyvenamojo namo ir žemės sklypo pagerinimui, fotonuotraukas (4 t., el. b. l. 9–34, 37–56). Iš minėtų fotonuotraukų matyti, kad žemės sklypo tvoros įrengimui, gyvenamojo namo terasos grindų ir apdailos įrengimui, ūkio pastato apkalimui, galimai buvo naudojamos jau naudotos medinės apdailos detalės ar lentos, galimai iš išardytų palečių, kadangi ant šių medinių apdailos detalių ir lentų matyti ankstesnio jų naudojimo žymės (skylės ir pan.). Taip pat iš ginčo namo rūsio nuotraukų matyti, kad rūsio apdailai galimai buvo naudojamos antrarūšės plytelės arba atliekos (duženos).

30.       Be to ieškovas prašo pripažinti, kad židinio kapsulė (lokalinės sąmatos Nr. 4 8 pozicija), kuri ieškovui buvo perduota ir ieškovui priklausančiame name buvo sumontuota 2008 ar 2009 metais, buvo įgyta dar iki santuokos sudarymo ir iki šalių gyvenimo kartu pradžios, t. y. pripažinti, kad židinio kapsulė yra ieškovo asmeninė nuosavybė (CK 3.89 str. 1 d. 1 p.).

31.       Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.)-(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; kt.).

32.       Teismas įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, šalių paaiškinimus, liudytojo L. B. paaiškinimus, kurie byloje nėra paneigti, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra pateikta jokių židinio kapsulės įgijimą patvirtinančių dokumentų, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju labiau tikėtina, jog židinio kapsulė buvo įgyta kartu su gyvenamuoju namu, t. y. židinio kapsulės kaina buvo įtraukta į bendrą gyvenamojo namo kainą, nors ieškovui ir buvo perduota vėliau, t. y. pripažintina, kaip įgyta iki šalims pradėjus gyventi kartu, todėl židinio kapsulės vertė į bendrą ieškovui priklausančio gyvenamojo namo ir žemės sklypo atliktiems pagerinimo darbams sunaudotų medžiagų kaštų sąmatą neįtrauktina.

33.       Teismas įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą bei jų tarpusavio ryšį sprendžia, kad byloje yra įrodyta aplinkybė, jog ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas ir žemės sklypas buvo pagerintas šalių bendromis lėšomis, kas sudaro pagrindą spręsti kompensacijos už santuokos metu iš bendrų lėšų atliktus ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimus atsakovei priteisimo klausimą.

34.       Byloje nustatyta, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė tiek iki santuokos sudarymo gyvendami kartu, tiek po santuokos sudarymo gaudavo pajamų, savo darbu ir bendromis lėšomis gerino ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, jo aplinką ir žemės sklypą. Byloje dėl šių aplinkybių tarp šalių ginčo nėra. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo atveju yra sprendžiamas iš šeimos teisinių santykių kilęs turtinis ginčas. Paprastai sutuoktinių bendro gyvenimo metu turtas, ypač jeigu tai yra šeimos gyvenamoji vieta, nepriklausomai nuo to, kam jis priklauso nuosavybės teise, yra gerinamas nesudarant specialių susitarimų dėl tam skiriamų lėšų dalies (išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai sudaro sutartis dėl turto pasidalijimo (vedybų ar povedybines), taip pat nerenkama atliktų pagerinimų vertę patvirtinančių įrodymų, nes šeimos, kaip tokios, tikslai yra bendri. Tai reiškia, kad, sprendžiant dėl kompensacijos vienam sutuoktiniui už kito sutuoktinio asmeninio turto pagerinimą priteisimo, reikšmingomis pripažintinos visos sutuoktinio nurodomos aplinkybės ir jas patvirtinantys įrodymai, kurie sudaro pagrindą spręsti apie jo prisidėjimą prie kito sutuoktinio asmeninio turto pagerinimo. Konstatavimas, kad kompensacija vienam sutuoktiniui už kito sutuoktinio asmeninio turto pagerinimus gali būti priteisiama tik tuo atveju, kai sutuoktinis, prašantis priteisti kompensaciją, nurodo tikslią lėšų sumą ar konkrečius atliktus su ginčo turtu susijusius darbus bei pateikia tai patvirtinančius įrodymus, prieštarautų šeimos kaip bendrų tikslų siekiančio darinio esmei, logikos dėsniams, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principams (CK 1.5 str.)-(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-625/2012).

35.       Nagrinėjamu atveju byloje nustatytų reikšmingų aplinkybių ir byloje esančių įrodymų visuma sudaro pagrindą spręsti, kad atsakovė santuokos su ieškovu metu prisidėjo prie ginčo turto pagerinimo, todėl jai priteistina kompensacija, atitinkanti įdėtą darbą, lėšas (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-964-619/2017). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, remdamasis byloje nustatytų aplinkybių visuma, liudytojų parodymais, šalių paaiškinimais, fotonuotraukomis, banko sąskaitų išrašais, taip pat kitais byloje pateiktais įrodymais, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, jog 3 500,00 Eur kompensacija už atsakovės įdėto darbo vertę, panaudotas bendras santuokines lėšas į ieškovui nuosavybės teise priklausantį turtą yra pakankama sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkūrimui. Pažymėtina, kad nustatydamas atsakovei priteistinos kompensacijos dydį teismas atsižvelgė į šalių bendro gyvenimo trukmę, ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo ir žemės sklypo gerinimo intensyvumą ir mastą, duomenis apie šalių gautas pajamas ir patirtas išlaidas, į tai, kad pagerinimo darbai buvo atlikti ūkiniu būdu, o nuosavybės pagerinimui buvo naudojamos ir antrarūšės (pigesnės) statybinės medžiagos.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų padalijimo

36.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalys santuokoje įgijo bendrą kreditorinį įsipareigojimą AB „Swedbank“ pagal 2015 m. rugpjūčio 23 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., el. b. l. 13, 52–65, 137). Ieškovas ieškinyje, o atsakovė priešieškinyje prašo šį kreditorinį įsipareigojimą po santuokos nutraukimo pripažinti šalių solidariąją prievole. Trečiasis asmuo AB „Swedbank“ atsiliepime nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio 23 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu suteikė ieškovui R. Ž. ir atsakovei A. Ž. 7 000,00 Eur dydžio kreditą. Atsižvelgdamas į ieškovo ir atsakovės prašymus, trečiasis asmuo AB „Swedbank“ atsiliepimu neprieštarauja, kad po santuokos nutraukimo minėtas kreditorinis įsipareigojimas liktų solidaria ieškovo ir atsakovės prievole (2 t., el. b. l. 110). Remiantis išdėstytu, ieškovo ir atsakovės prievolė AB „Swedbank“ pagal 2015 m. rugpjūčio 23 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo pripažintina ieškovo ir atsakovės solidariu įsipareigojimu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

37.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1–2 d.). Byloje nustatyta, kad ieškovas už ieškinį sumokėjo 90,00 Eur žyminio mokesčio (1 t., el. b. l. 16; 2 t., el. b. l. 106), taip pat ieškovas patyrė 2 700,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (2 t., el. b. l. 105; 4 t., el. b. l. 119, 120, 141). Taigi, ieškovas bylos nagrinėjimo metu viso patyrė 2 790,00 Eur (2 700 + 90) bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė už priešieškinį sumokėjo 263,35 Eur žyminio mokesčio (1 t., el. b. l. 48; 3 t., el. b. l. 11), taip pat atsakovė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 1 500,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (3 t., el. b. l. 352–355; 4 t., el. b. l. 116–117); 450,00 Eur išlaidų už Gyvenamojo namo ir žemės sklypo pagerinimo kaštų skaičiavimo ataskaitos parengimą (3 t., el. b. l. 356); 50,00 Eur banko mokesčio už sąskaitų išrašų pateikimą išlaidų (3 t., el. b. l. 357); 39,44 Eur išlaidų už Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos kopijos parengimą (3 t., el. b. l. 358); 18,00 Eur išlaidų už banko pažymos išdavimą (3 t., el. b. l. 359). Taigi, atsakovė bylos nagrinėjimo metu viso patyrė 2 320,79 Eur (263,35 + 1 500 + 450 + 50 + 39,44 + 18) bylinėjimosi išlaidų.

38.       Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies (67 proc. patenkintų neturtinių ir turtinių reikalavimų), atsakovės priešieškinis taip pat patenkintas iš dalies (57 proc. patenkintų neturtinių ir turtinių reikalavimų). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys ir atsakovės priešieškinis patenkinti iš dalies, vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 d. 1, 6 ir 10 punktais, 93 straipsnio 2 dalimi bei 98 straipsniu, ieškovui proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovės priteistina 1 869,30 Eur (2 790 Eur x 0,67) bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei proporcingai patenkintų priešieškinio reikalavimų daliai iš ieškovo priteistina 1 322,85 Eur (2 320,79 Eur x 0,57) bylinėjimosi išlaidų. Atlikus šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumų įskaitymą, ieškovo naudai iš atsakovės priteistina 546,45 Eur (1 869,30 - 1 322,85) bylinėjimosi išlaidų.

39.       Nagrinėjant civilinę bylą, teisme patirta 16,80 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, iš šalių šios išlaidos priteistinos proporcingai patenkintų / atmestų reikalavimų daliai, t. y. atitinkamai iš ieškovo priteistina 7,56 Eur, o iš atsakovo priteistina 9,24 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 268, 270 ir 385 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškovo ieškinį ir atsakovės priešieškinį tenkinti iš dalies.

Ieškovo R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovės A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo R. Ž. palikti pavardę „Ž.“, A. Ž. – grąžinti mergautinę pavardę „P.“.

Po santuokos nutraukimo padalinti santuokoje įgytą turtą:

priteisti ieškovui R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise šiuos kilnojamuosius daiktus:

- televizorių „LG“, kurio rinkos vertė 265,00 Eur;

- kompiuterį su monitoriumi „LG“, kurių rinkos vertė 160,00 Eur;

- 4 lauko stebėjimo videokameras, kurių rinkos vertė 352,70 Eur;

- skalbimo mašiną „Candi“, kurios rinkos vertė 197,00 Eur;

- kieto kuro katilą „Viadrus“, kurio rinkos vertė 370,00 Eur;

- 7 komplektus užuolaidų, kurių rinkos vertė 102,50 Eur;

- stalinį pjūklą, kurio rinkos vertė 184,00 Eur;

- benzininį kultivatorių, kurio rinkos vertė 465,50 Eur

Priteisti iš ieškovo R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1 048,35 Eur Eur (tūkstančio keturiasdešimt aštuonių eurų 35 ct) dydžio piniginę kompensaciją už ieškovui priteistą didesnės vertės bendro turto dalį.

Priteisti iš ieškovo R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 3 500,00 Eur (trijų tūkstančių penkių šimtų eurų 00 ct) dydžio piniginę kompensaciją.

Pripažinti ieškovo R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovės A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) prievolę AB „Swedbank“ pagal 2015 m. rugpjūčio 23 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) solidaria R. Ž. ir A. Ž. prievole iki visiško jos įvykdymo.

Kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 546,45 Eur Eur (penkis šimtus keturiasdešimt šešis eurus 45 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 7,56 Eur (septynių eurų 56 ct) sumą, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikiant teismui.

Priteisti iš atsakovės A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 9,24 Eur (devynių eurų 24 ct) sumą, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikiant teismui.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, Vedybų sutarčių registrui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                Jan Maciejevski