Administracinė byla Nr. I-389-283/2019

 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01831-2018-8

                                                                           Procesinių sprendimų kategorijos: 20.1; 20.2.1.1;

                                                   20.2.1.2; 20.2.3.2; 37.3; 55.1.3

(S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 16 d.

Panevėžys

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Dalytė Zlatkuvienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. P. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų.

Teismas

n u s t a t ė :

pareiškėjas G. P. (toliau – ir G. P., ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN, ir atsakovės atstovas), priteisti 1 000 000 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis Alytaus pataisos namuose, atlyginti. Pareiškėjas G. P. skunde nurodė, kad  nuo 2004 m. lapkričio mėn.  teismo paskirtą bausmę atliko Alytaus PN. Pataisos įstaiga pareiškėją apgyvendino su  lokaliniame sektoriuje kartu su asmenimis, sergančiais ŽIV ir turinčiais priklausomybę nuo narkotikų. Tokie Alytaus PN veiksmai nulėmė, kad pareiškėjas užsikrėtė (duomenys neskelbtini). Dėl diagnozuotų susirgimų pareiškėjas prarado galimybę gyventi pilnavertį gyvenimą, priverstas nuolat saugotis, kad neužkrėstų kitų, negali niekur įsidarbinti, sukurti šeimos. Dėl aukščiau nurodytų Alytaus PN neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią sveikatos pablogėjimu, bendravimo galimybių sumažėjimu, pablogėjusia reputacija (b. l. 3-7, 33-36).

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti. Atsakovės atstovas  nurodė, kad G. P., atvykęs bausmės atlikimo laikui į  Alytaus PN,  2005 m. lapkričio 22 d. ir 2005 m. lapkričio 28 d. buvo supažindintas su (duomenys neskelbtini) plitimo būdais. Alytaus PN nurodė, jog įstaigoje nuolat vykdomos narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei kitų draudžiamų nuteistiesiems turėti daiktų patekimo į įstaigą užkardymo, prevencinės bei profilaktinės priemonės, (duomenys neskelbtini) plitimo mažinimo priemonės, netoleruojamas neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis priemonėmis.   Nurodė, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, kad buvo padaryta neturtinė žala, būtina konkrečiai apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų išraišką (pasekmes) asmeniui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.270 straipsnio prasme. Alytaus PN teigė, kad pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais, nepateikė jokių skunde dėstomas aplinkybes patvirtinančių objektyvių įrodymų, nedetalizavo aplinkybių apie jam realiai padarytą neturtinę žalą, nenurodė, kuo grindžiamas prašomos priteisti žalos dydis. Atsakovės atstovas atsiliepimu į skundo papildymą prašė taikyti ieškinio senatį  (b. l. 13-17, 39-42). 

Skundas atmetamas. 

G. P. asmens bylos duomenimis, pareiškėjas 2005 m. lapkričio 22 d. – 2015 m. vasario 19 d. laikotarpiu Alytaus PN atliko laisvės atėmimo bausmę; pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN atlieka ir bylos nagrinėjimo metu (b. l. 19-20).

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kildinamos Alytaus PN neteisėtų veiksmų (neveikimo).

Išanalizavus skunde nurodytas aplinkybes, sprendžiama, kad pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildina iš Alytaus PN veiksmų, paskiriant atlikti bausmę į lokalinį sektorių, kuriame bausmes atliko asmenys, sergantys ŽIV ir turintys priklausomybę nuo narkotikų, bei suteikiant  medicininę pagalbą susižalojus galvą. Pareiškėjas teigimu,  šie veiksmai nulėmė, kad jam 2009 m. gruodžio mėn. buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini) bei nustatyta, kad jis serga (duomenys neskelbtini).

Alytaus PN pateikti Medicinos dokumentų išrašo duomenys patvirtina, jog 2009 m. gruodžio mėn. buvo nustatyta, kad G. P. yra užsikrėtęs (duomenys neskelbtini), be to, pareiškėjui diagnozuotas (duomenys neskelbtini) (nustatymo data nenurodyta); 2018 m. sausio 2 d. duomenimis, G. P. imunitetas nesumažėjęs, (duomenys neskelbtini)– remisijos stadijoje (b. l. 26).

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad pareiškėjas faktą, jog laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jam nustatytas (duomenys neskelbtini), sužinojo 2009 m. gruodžio mėn., o faktą, kad jam diagnozuotas (duomenys neskelbtini) -  vėliausiai iki 2015 m. vasario 19 d., kai buvo išleistas į laisvę. Skunde pareiškėjas pripažino, kad (duomenys neskelbtini) užsikrėtė 2005 m. lapkričio 22 d. – 2015 m. vasario 19 d. laikotarpiu atlikdamas bausmę Alytaus PN ( b. l. 4)

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikomos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., 2018 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2160-552/2018, 2018 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1376-822/2018, 2018 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1487-552/2018 ir kt.). 

CK 1.124 straipsnis apibrėžia, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. CK 1.127 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalys reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). CK 1.131 straipsnio 1 dalis nustato, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį. Teisės moksle ir teisminėje praktikoje laikomasi aiškinimo, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą prašymu apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, tai yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio  2 dalis, 1.131 straipsnio 1 ir 2 dalys). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kurio kompetencijai priskirtas vienodos teismų praktikos formavimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 4 straipsnis), nuosekliai laikosi pozicijos, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus (žr., pvz., 2008 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2008, 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-633/2013, 2015 m. birželio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-363-469/2015). Taigi, pasibaigus ieškinio senaties terminui, asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje yra nurodyta, kad skundų padavimo terminai yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, jog asmenys, manantys, kad jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Be to, administracinių teismų praktikoje akcentuojama, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą (žr., pvz., 2012 m. lapkričio 28 d.  nutartį administracinėje byloje Nr. AS-520-845/2012 ir kt.). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra išaiškinęs, kad neturtinės žalos atlyginimo bylose įtvirtinta ieškinio senatis užtikrina ne tik teisinį stabilumą, bet ir teisinį baigtumą, saugo šalis nuo nepagrįstai laiko aspektu pateiktų reikalavimų, kuriuos praėjus daug laiko gali būti sunku paneigti, įrodymams tapus nepatikimais laikui bėgant (žr., pvz., 1996 m. spalio 22 d. sprendimą byloje Stubbings ir kiti prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 22083/93, 22095/93)).

Minėta, kad bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildina iš Alytaus PN galimai neteisėtų veiksmų,  atliktų 2005 m. lapkričio mėn. – 2015 m. vasario 19 d. laikotarpiu. Pareiškėjas skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo pateikė 2018 m. rugsėjo 3  d. (b. l. 8).  Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad pareiškėjas į teismą su reikalavimu atlyginti neturtinę žalą kreipėsi praleidęs trejų metų ieškinio senaties terminą. 

Ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas turi  pareigą patikrinti, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas ir ar nėra priežasčių praleistą terminą atnaujinti. Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, pripažinus, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. CK normose konkrečių ieškinio senaties termino atnaujinimo pagrindų (ieškinio senaties termino praleidimo svarbių priežasčių) sąrašas  nepateikiamas ir nenurodomi kriterijai, pagal kuriuos būtų galima spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi aiškinimo, kad sprendžiant klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgiama į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr., pvz., 2015 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-461-575/2015, 2017 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-594-662/2017). Taigi nustatant asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie atitinkamos įstatymų nustatytos teisės pažeidimo dieną, atsižvelgiama į apdairaus ir rūpestingo asmens elgesio standartus, pagal kuriuos, vidutinis apdairiai ir rūpestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo pagal numanomo jo teisių pažeidimo pobūdį turėjo suvokti savo teisių pažeidimą. Tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujinamas, pareiškėjas turi įvardyti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymus, pagrindžiančius ieškinio senaties termino atnaujinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-301-858/2015).

Atsižvelgus į pateiktą ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiškinimą, sprendžiama, kad pareiga įrodyti, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, tenka pareiškėjui. 

Pareiškėjas teigė, kad, 2015 m. vasario 19 d. išėjęs į laisvę, dėl to, jog bausmės atlikimo laikotarpiu užsikrėtė (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), patyrė nepatogumų, kadangi buvo priverstas saugotis, kad neužkrėstų kitų asmenų, slėpti, kad serga pavojingomis ligomis, meluoti apie savo sveikatos problemas (b. l. 5). Taigi,  pareiškėjas  aiškiai jautė neigiamus padarinius ir turėjo suprasti jų kilimo priežastis, tačiau skundu į teismą kreipdamasis 2018 m. rugsėjo 3 d., elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje pareiškėjas paaiškinimų apie senaties termino praleidimo objektyvias priežastis ir juos patvirtinančių įrodymų nepateikė, byloje duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, jog pareiškėjui iki ieškinio senaties termino pabaigos buvo užkirstas kelias kreiptis į teismą, nenustatyta.

Atsižvelgęs į administracinėje byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo savo iniciatyva ( ex officio) atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.

Remiantis CK 1.127 straipsnio 1 dalimi ir 1.131 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgus į atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujančių Alytaus pataisos namų reikalavimą taikyti ieškinio senatį, nenustačius objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių, sutrukdžiusių pareiškėjui laiku ginti savo galimai pažeistas teises, pareiškėjo reikalavimui priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, neturtinės žalos atlyginimą taikoma trejų metų ieškinio senatis. Atsižvelgus į tai, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

pareiškėjo G. P. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja                                                       Dal