Administracinė byla Nr. A-623-552/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02205-2018-3

Procesinio sprendimo kategorija 22.2

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. R. skundą atsakovui Lietuvos probacijos tarnybai (buvusi Vilniaus apygardos probacijos tarnyba) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

1.       Pareiškėja V. R. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Tarnybinių ginčų komisijos (toliau – ir Ginčų komisija) 2018 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. LV‑1844 „Dėl V. R. 2018 m. balandžio 27 d. prašymo“ (toliau – ir Ginčų komisijos sprendimas); 2) panaikinti atsakovo Vilniaus apygardos probacijos tarnybos (toliau – ir atsakovas, Probacijos tarnyba) direktoriaus 2018 m. birželio 22 d. įsakymą Nr. P -132 „Dėl tarnybinės veiklos vertinimo komisijos siūlymų patvirtinimo“ (toliau – ir ginčijamas įsakymas, Įsakymas); 3) panaikinti 2018 m. sausio 31 d. pataisos pareigūno, specialistės V. R., tarnybinės veiklos vertinimo išvadą Nr. V6-165 (toliau – ir Vertinimo išvada).

2.       Pareiškėja paaiškino, kad eina Probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) specialistės pareigas. Tiesioginė vadovė Vertinimo išvadoje jos veiklą įvertino „patenkinamai“ ir pasiūlė jai tobulinti pataisos pareigūno kvalifikaciją. 2018 m. vasario 22 d. buvo vykdomas kasmetinis tarnybinės veiklos vertinimas Probacijos tarnybos tarnybinės veiklos vertinimo komisijoje (toliau – ir Vertinimo komisija). Vertinimo komisija tos pačios dienos išvadoje Nr. 12‑64 jos tarnybinę veiklą įvertino „patenkinamai“ ir pasiūlė tobulinti pataisos pareigūno kvalifikaciją. Nesutikdama su vertinimu pareiškėja kreipėsi į Ginčų komisiją, kuri jos prašymą tenkino iš dalies, panaikino Probacijos tarnybos direktorės M. G. 2018 m. vasario 23 d. sprendimą pritarti Vertinimo komisijos siūlymui, kaip neatitinkantį Lietuvos Respublikos tarnybos kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – ir Statutas) 40 straipsnio 21 dalyje bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų reikalavimų, taip pat įpareigojo Probacijos tarnybos vadovę M. G. priimti naują sprendimą. Probacijos tarnybos direktorė 2018 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. P-132 „Dėl tarnybinės veiklos vertinimo komisijos siūlymų patvirtinimo“ patvirtino Vertinimo komisijos 2018 m. vasario 22 d. išvadą Nr. 12-64 dėl pareiškėjos 2017 m. tarnybinės veiklos vertinimo „patenkinamai“ bei nurodė l. e. (duomenys neskelbtini) viršininko pareigas O. S. ir Probacijos tarnybos Administracijos reikalų skyriaus vyriausiajai specialistei D. D. užtikrinti pareiškėjos kvalifikacijos tobulinimą, o pareiškėjai – tobulinti kvalifikaciją.

3.       Pareiškėjos nuomone, Ginčų komisijos sprendimo rezoliucinėje dalyje turėjo būti aiškiai nurodyta, jog Probacijos tarnybos direktorės M. G. 2018 m. vasario 23 d. sprendimas pritarti Vertinimo komisijos siūlymui yra panaikinamas, nes jos tarnybinės veiklos vertinimas neatitiko teisės aktų reikalavimų, atitinkamai Vertinimo komisijos išvada ir siūlymas yra neteisėti. Įstaigos vadovė tiesiog kita forma išdėstė tą patį sprendimą pritarti Vertinimo komisijos išvadai jos tarnybinę veiklą vertinti „patenkinamai“.

4.       Tiesioginė pareiškėjos vadovė tiek Vertinimo išvadoje, tiek ir Vertinimo komisijos posėdžio metu neatsižvelgė į pareiškėjos dėstomus argumentus dėl objektyvių aplinkybių, dėl kurių nepavyko maksimaliai įgyvendinti 2017 m. suplanuotų tarnybos užduočių. Į šias aplinkybes atsižvelgė vienas iš Vertinimo komisijos narių, Vertinimo išvadoje pateikęs atskirąją nuomonę: „siūlau nevertinti „patenkinamai“, atsižvelgiant į posėdžio metu pateiktas aplinkybes dėl neįvykdytų užduočių“.

5.       Pareiškėja nurodė, kad 2017 m. suformuluotų užduočių nevisiškas įgyvendinimas nerodo jos veiklos ar kompetencijos trūkumo, nes šių užduočių įgyvendinimui sutrukdė atsiradusios numatytos rizikos. Kiti pareigūnai taip pat ne visuomet dėl iškylančių rizikų įgyvendina užduotis, tačiau tai nevertinama kaip „patenkinama“ tarnybinė veikla.

6.       Ginčų komisija sprendimo motyvuojamojoje dalyje taip pat pastebėjo, kad Vertinimo komisija tinkamai nevertino pareiškėjos suplanuotų, tačiau neįvykdytų metinių užduočių, neanalizavo rizikos faktorių, kurie buvo nurodyti Vertinimo išvadoje ir apie kuriuos Vertinimo komisijos posėdyje ji kalbėjo. Vertinimo išvadoje nepateiktas nė vienos užduoties įvykdymo / neįvykdymo apibendrintas įvertinimas. Ginčų komisija, remdamasi jos Vertinimo išvadoje pateiktais duomenimis, taip pat matematiškai suskaičiavo santykį tarp įvykdytų ir neįvykdytų rodiklių bei nustatė, kad iš 18 suformuluotų rodiklių 11 yra įvykdyti. Duomenų, paneigiančių pareiškėjos nurodytas priežastis, dėl kurių ji objektyviai negalėjo pasiekti likusių 7 rodiklių pilna apimtimi, Ginčų komisijai nebuvo pateikta, kaip jų nebuvo pateikta ir Vertinimo komisijai. Be to, Ginčų komisija kritiškai įvertino ir formuluotes, kuriomis buvo apibūdintas rodiklio įvykdymo laipsnis. Ginčijamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje kaip pavyzdys aptartas jai suformuluotas 1 užduoties 1.1 rodiklis, kurio įvertinimą tiesioginė vadovė nurodė „neįvykdyta“, nors faktiniai duomenys rodo, kad didžioji dalis šio rodiklio buvo įvykdyta. Ginčų komisija pažymėjo, jog tiesioginė vadovė nei Vertinimo išvadoje, nei Vertinimo komisijos posėdyje nepateikė įrodymų, kad patikrino rizikos faktorių dėl 1 užduoties 1.1 rodiklio nevisiško įvykdymo. Savo ruožtu Vertinimo komisija minėto rodiklio įvykdymo išvados taip pat nepatikrino, o tiesiog pritarė tiesioginei vadovei.

7.       Tiesioginės vadovės komentaras apie jos bendrus įgūdžius gebėti atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas „patenkinamai“ taip pat yra nepagrįstas. Tiesioginė vadovė nenurodė konkrečių pažeidimų, faktų, datų. Vienas konkretesnis atvejis, kurį tiesioginė vadovė mini, jog pagal pavestą užduotį netinkamai atlikta automobilio priežiūra (neatlikta techninė apžiūra, viršyti limitai). Tačiau dar 2017 m. rugpjūčio 4 d. direktorei M. G. buvo pateiktas išsamus paaiškinimas dėl tarnybinio automobilio techninės apžiūros.

8.       Kaip neigiamą aspektą tiesioginė vadovė gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas komentaruose nurodė tai, kad pareiškėja neįgyvendintas užduotis yra linkusi motyvuoti išorinėmis priežastimis. Pareiškėjai neaišku, kodėl šis faktas yra vertinamas neigiamai, jeigu iš tiesų daugelio jai 2017 m. nustatytų užduočių įgyvendinimas nepriklausė tik nuo jos valios, o buvo svarbūs ir išoriniai nepalankūs veiksniai.

9.       Tiesioginės vadovės komentaras dėl problemų sprendimo įgūdžių stokos yra nepagrįstas jokiais faktais, nes pareiškėjai nebuvo pateiktas šiuo aspektu nė vienas tarnybinis pranešimas ar konkretus pavyzdys.

10.       Tiesioginė vadovė nepagrįstai teigė, kad pareiškėjos turima nepakankama kompetencija kelia riziką netinkamam nuosprendžių įgyvendinimui. Pareiškėja pabrėžė, kad O. S. nei per vertintus 2017 m., nei Vertinimo išvadoje nenurodė, kokių kompetencijų jai trūksta, ji nebuvo siunčiama šių kompetencijų kelti. Nė vienas teismo nuosprendis nebuvo neįgyvendintas, pareiškėja nebuvo gavusi nė vienos pastabos, o tuo labiau nebuvo įtariama įstatymų nustatyta tvarka neįvykdžiusi ar netinkamai vykdanti teismo sprendimus. Pareiškėja įstaigoje dirba beveik 13 metų ir per šiuos tarnybos metus nebuvo gavusi nė vienos tarnybinės nuobaudos, buvo skatinta ir vertinama „gerai“ arba „labai gerai“, nuolat kelia kompetenciją ir kvalifikaciją, kaip ir visi kiti pareigūnai.

11.       Tiesioginės vadovės pastebėjimas, kad kartais pareiškėja yra pastebima ne savo darbo vietoje, spendžianti ne su darbo veikla susijusius klausimus, bei tai, kad ji organizavo darbuotojų pasitarimą ne su darbo funkcijų atlikimu susijusiems klausimams spręsti, yra nesuprantamas, nes ji dėl to nėra gavusi pastabų ar teikusi pasiaiškinimų. Vertinime nenurodoma, kada ir kiek laiko ji nebuvo darbo vietoje, kokių veiksmų imtasi dėl jos galimo nebuvimo darbo vietoje. Taip pat nepaaiškinta, kokius konkrečius klausimus, nesusijusius su tarnyba, kada ir kur sprendė. Nė viename darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nėra pažymėta pravaikšta.

12.       Pareiškėja, atsižvelgusi į Vertinimo išvadoje nurodytus nepagrįstus teiginius bei subjektyvų ir faktais nepagrįstą vertinimą, daro išvadą, kad tiesioginės vadovės vertinimas jos atžvilgiu nuo praėjusių vertinimų visiškai pasikeitė, nes būtent 2017 m. ji pradėjo dalyvauti Profesinės sąjungos veikloje, tapo jos atstove, įstaigoje kelia aktualius pareigūnams klausimus. Pokalbio su tiesiogine vadove metu, kai buvo aptariama jos 2017 m. veikla, vadovė nuolat akcentavo ir analizavo jos veiklą Profesinėje sąjungoje, reiškė nepasitenkinimą dėl Profesinės sąjungos kreipimosi į Kalėjimų departamentą bei į Teisingumo ministeriją. Ši pareiškėjos veikla buvo akcentuojama ir Vertinimo komisijos posėdžio metu.

13.       Ginčų komisija sprendime pažymėjo, kad valstybės tarnautojo tarnybinės veikos vertinimas negali būti grindžiamas bendro pobūdžio teiginiais, taip pat jog Vertinimo išvadoje nebuvo nurodytas ir Vertinimo komisijos posėdžio metu negalėjo būti vertinamas jos dalyvavimas Profesinėje sąjungoje, kurios nare ji yra, o kolegos įstaigoje išrinko ją savo atstovu sprendžiant kolektyvinius klausimus. Tokiu būdu nebuvo laikomasi tarnybinės veikos vertinimo objektyvumo ir nešališkumo principų.

14.       Be užduočių įvykdymo rezultatų, gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas įvertinimo, tiesioginė vadovė turėjo įvertinti pareiškėjos pateiktą tarnybinės veiklos vertinimo anketą. Anketoje surašyti tiesioginės vadovės komentarai, jai nesutinkant su pareiškėjos pažymėtais balais prie vertinimo kriterijų, nėra objektyviai pagrįsti tokia apimtimi, kad vertinimo anketos rezultatas būtų vertinamas „patenkinamai“. Ginčų komisija sprendimo motyvuojamojoje dalyje teisingai pastebėjo, kad Vertinimo komisija turėjo įvertinti, ar tiesioginė vadovė teisingai pagrindė tarnybinės veiklos vertinimo anketą, tačiau to nepadarė, o tiesiog, kaip yra girdima iš Vertinimo komisijos posėdžio garso įrašo, pasakė „turime pasitikėti vadovu“.

15.       Atsakovas Probacijos tarnyba atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

16.       Atsakovas paaiškino, kad vertinant pareiškėjos tarnybinę veiklą buvo laikomasi visų teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Nei Statutas, nei Pataisos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 1R-59 (toliau – ir Taisyklės), nenumato, kokiuose šaltiniuose užfiksuota informacija remdamasis tiesioginis pataisos pareigūno vadovas gali įvertinti jam pavaldaus asmens tarnybinę veiklą. Tiesioginis pataisos pareigūno vadovas surengė pokalbį su pareiškėja, kurio metu aptarė ir aiškinosi tuos jam pavaldaus asmens tarnybinės veiklos aspektus, kurie buvo svarbūs ir darė įtakos po pokalbio surašomos tarnybinės veiklos vertinimo išvados turiniui. Atliekant pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimą, nebuvo pažeisti procedūriniai vertinimo tvarkos atlikimo reikalavimai, nustatyti tiek Statute, tiek Taisyklėse.

17.       Vertinimo komisija, vertindama pareiškėjos tarnybinę veiklą, laikėsi teisės aktuose nustatytos vertinimo ir sprendimų priėmimo procedūros, tinkamai atliko tarnybinės veiklos vertinimo išvados, kurią surašė tiesioginis vadovas, pagrįstumo patikrinimo funkciją. Atsižvelgiant į įstaigos struktūrą, daugumos dirbančiųjų funkcijos yra tapačios, todėl visa situacija įstaigoje yra žinoma. Vertinimo komisija buvo susipažinusi tiek su išvada, tiek su pateiktais faktais, dėl kurių vertinimo metu komisijai nekilo abejonių. Pareiškėjai buvo sudaryta galimybė pateikti savo argumentus, išsakyti poziciją dėl tiesioginio vadovo pateiktų motyvų bei pastabų, tačiau pareiškėja į pokalbį atėjo neišanalizavusi savo tarnybinės veiklos ir pasiektų rezultatų, į daugelį klausimų negalėjo pagrįstai atsakyti, objektyvių argumentų ir paaiškinimų dėl tiesioginio vadovo pateiktų pastabų nepateikė. Priešingai, Vertinimo komisijos posėdžio metu pareiškėjos tiesioginis vadovas, pristatydamas pareiškėjos tarnybinę veiklą ir surašydamas tarnybinės veiklos vertinimo išvadą, nurodė motyvus bei faktus, pagrindžiančius pateiktą išvadą. Vertinant Probacijos tarnybos darbuotojų (ir pareiškėjos) veiklą, vadovaujamasi tiek objektyvumo, tiek teisingumo principais. Vertinant pareiškėjos tarnybinę veiklą buvo atsižvelgta į jai suformuluotų užduočių įgyvendinimą, Probacijos tarnybos rodiklių pasiekimo kriterijų ir į užduočių įgyvendinimo kokybės kriterijų.

18.       Lyginat pareiškėjos rodiklių pasiekimo kriterijų Probacijos tarnybos mastu, matyti, kad užduotys ir rodikliai, kurių nepasiekė pareiškėja, Probacijos tarnybos mastu buvo pasiekti. Probacijos tarnybos darbas planuojamas komandiniu principu, užduotys tolygiai paskirstytos visiems pareigūnams, todėl pareiškėjai neįvykdžius nustatytų užduočių, papildoma našta teko kitiems tame pačiame skyriuje ir įstaigoje dirbantiems darbuotojams.

19.       Vertinant bendrą įstaigos, įskaitant ir (duomenys neskelbtini), pareigūnų veiklą, buvo siekiama objektyviai įvertinti nustatytus kriterijus. Elektroninio stebėjimo taikymas priežiūroje esantiems asmenims įstaigos mastu buvo taikomas 100 proc., o pareiškėja nemotyvavo nė vieno priežiūroje esančio asmens, nors, kaip yra nurodyta Vertinimo išvadoje, įpareigojimo būti namuose kontrolę buvo numatyta taikyti tiek probuojamiesiems, tiek laisvės apribojimo bausme nuteistiems asmenims, kurių pareiškėja 2017 m. birželio 30 d. duomenimis savo priežiūroje turėjo 21, 2017 m. rugsėjo 30 d. – 18, 2017 m. gruodžio 31 d. – 15. Nukreiptų mediacijai asmenų skaičiaus vidurkis (duomenys neskelbtini) siekė 10,6, o pareiškėja per 2017 m. į mediaciją nukreipė tik 6 asmenis. Pareiškėjos nurodyta priežastis, kad nuo 2017 m. lapkričio mėn. mediatorė išėjo iš darbo, laikytina nepagrįsta, nes per ataskaitinį laikotarpį galėjo būti nukreipti mažiausiai 10 asmenų (2017 m. apyvartinis pareiškėjos prižiūrimų asmenų skaičius 140), tai taip pat parodo pareiškėjos negebėjimą tinkamai planuoti veiklą. Nukreiptų dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenų skaičiaus vidurkis (duomenys neskelbtini) – 8, o pareiškėjos – tik 4. Pareiškėjai buvo suformuluota aiški priemonė – organizuoti kuruojamiems inspektoriams ne konsultacijas, o atvejų aptarimus dėl nustatytoje veiklos teritorijoje kilusių klausimų (klientų priežiūros vykdymo, bendradarbiavimo su socialiniais partneriais, taip pat organizacinių ir kitų) sprendimo, ne mažiau kaip 4, o pažymų apie numatytų priemonių įgyvendinimą surašymą Probacijos tarnyboje reglamentuoja Vilniaus apygardos probacijos tarnybos darbo reglamentas, patvirtintas Vilniaus apygardos probacijos tarnybos direktoriaus 2013 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. TO-48. Nors pareiškėja skunde pažymėjo, kad neįvykdytų užduočių vykdymas buvo tęsiamas 2018 m., tačiau buvo vertinama 2017 m. veikla ir per 2017 m. pasiekti rezultatai.

20.       Taisyklėse nėra numatytas joks matematinis skaičiavimas, o aiškiai nurodytas užduočių vertinimas, t. y. 4 balais įvertinamas toks rezultatas, kai pataisos pareigūnas įvykdė užduotis ir viršijo kai kuriuos sutartus vertinimo rodiklius, 3 balais – kai pataisos pareigūnas iš esmės įvykdė užduotis pagal sutartus vertinimo rodiklius, 2 balais – pataisos pareigūnas įvykdė kai kurias užduotis pagal sutartus vertinimo rodiklius, 1 balu – pataisos pareigūnas neįvykdė užduočių pagal sutartus rodiklius. Apibendrinant pasiektus rezultatus vykdant užduotis ir atsižvelgus į Taisyklėse numatytą vertinimą, laikytina, kad įvertinimas 2 balais (pataisos pareigūnas įvykdė kai kurias užduotis pagal sutartus vertinimo rodiklius) yra pagrįstas.

21.       2017 m. buvo atliktas pareiškėjos turimų asmens bylų patikrinimas, nustatyti trūkumai, 2017 m. pastebėtas kai kurių uždavinių bei pavedimų neįgyvendinimas arba vėlavimas. Pareiškėjai būdinga planavimo, konstruktyvių ir alternatyvių problemų sprendimo įgūdžių stoka, į išsakytas pastabas ne visuomet pavyksta reaguoti konstruktyviu būdu. Pareiškėja nepripažįsta savo kaltės, o dėl neįvykdytų užduočių ar pavedimų linkusi kaltinti aplinkybes, kitus asmenis, apie esamus sunkumus atvirai nekalba, metų eigoje kilus problemoms dėl uždavinių įgyvendinimo į vadovus nesikreipė, vengė bendradarbiavimo ir neieškojo sprendimų situacijai sureguliuoti. Žodinės pastabos dėl veiklos nustačius trūkumus pareigūnams yra teikiamos, tačiau tarnybiniai patikrinimai nepraktikuojami. Vertinimo metu nebuvo vertinamas pareiškėjos dalyvavimas Profesinės sąjungos veikloje. Vertinant pareiškėjos veiklą buvo nustatyti trūkumai, kurie buvo susiję su jos veikla Profesinėje sąjungoje (pareiškėja darbo metu organizavo pasitarimą Profesinės sąjungos nariams, apie kurį nebuvo informuoti vadovai; atsižvelgus į gautą informaciją, Profesinei sąjungai buvo išsiųstas pranešimas ir priminta, kad visi darbo metu organizuojami pasitarimai turi būti iš anksto derinami), todėl neišvengiamai vertinimo metu apie tai buvo kalbama. Vien ta aplinkybė, kad buvo kalbama apie Profesinę sąjungą, neleidžia teigti, kad buvo vertinama pareiškėjos veikla Profesinėje sąjungoje, taip pat nebuvo laikomasi tarnybinės veiklos vertinimo objektyvumo ir nešališkumo principų. Pareiškėjos padėtis po jos tarnybinės veiklos įvertinimo „patenkinamai“ nei teisine, nei finansine prasme nepablogėjo. Pareiškėjai sudarytos galimybės tobulinti kvalifikaciją.

II.

22.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

23.       Teismas nustatė, kad 2018 m. sausio 31 d. tiesioginis pareiškėjos vadovas, po tiesioginio pokalbio, surašė pataisos pareigūno, specialistės V. R. tarnybinės veiklos vertinimo išvadą, kurioje aptarė praėjusių metų pareigūnės veiklos rezultatus, gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir juos įvertino 2 balais, bendras vertinimas išvadoje „patenkinamai“, tiesioginio pareiškėjos vadovo siūlymas išvadoje – siūlyti pareigūnei tobulinti kvalifikaciją. Probacijos tarnybos tarnybinės veiklos vertinimo komisija, sudaryta Probacijos tarnybos direktoriaus 2018 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. TO-22 (Vertinimo komisija), 2018 m. vasario 22 d. posėdyje, atlikusi pataisos pareigūnų eilinį tarnybinės veiklos vertinimą, surašė 2018 m. vasario 22 d. išvadą Nr. 12-64, kurioje pataisos pareigūnės V. R. tarnybinę veiklą įvertino ,,patenkinamai“ ir pasiūlė tobulinti kvalifikaciją. Tiesioginis vadovas Vertinimo komisijos išvadą patvirtino 2018 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. P-132. 

24.       Teismas iš pareiškėjos skundo turinio nustatė, kad ji nesutinka su pasiektų rezultatų vykdant užduotis įvertinimu 2 balais. Tiesioginis vadovas jos 2018 m. sausio 31 d. Vertinimo išvadoje nurodė, kad pareiškėja tik iš dalies įvykdė suformuluotas užduotis padidinti asmenų, esančių Probacijos tarnybos priežiūroje, resocializacijos veiksmingumą, prisidėti prie įstaigos išteklių (finansinių, materialinių, žmogiškųjų), prisidėti prie įstaigos vidinės ir išorinės komunikacijos gerinimo, nes dalį užduočių pareiškėja vykdė darbo laiką paskirstydama neefektyviai, dalis užduočių liko neįvykdyta. Tiesioginis vadovas nustatė, kad iš 18 užduočių punktų buvo įvykdyta 11.

25.       Teismas pažymėjo, kad Vertinimo išvadoje pateiktas tiesioginio vadovo vertinimas yra tinkamai pagrįstas faktiniais duomenimis. Pareiškėjos tiesioginis vadovas Vertinimo komisijai pateikė detalų pareiškėjos 2017 m. tarnybinės veiklos rezultatų vertinimą, t. y. kad dalies užduočių pareiškėja neįvykdė. Vertinimo išvadoje nurodyti pareiškėjos tam tikrų užduočių neįvykdymo motyvai, taip pat tiesioginio vadovo argumentai ir išvados. Teismas, vertindamas konkrečius tiesioginio vadovo pateiktus įrodymus, pritarė išvadai, kad dalies užduočių pareiškėja neįvykdė.

26.       Teismas priėjo prie išvados, kad vertinimo procedūros metu pareiškėjos pasiekti rezultatai vykdant užduotis pagrįstai buvo įvertinti 2 balais, reiškiančiais, kad pareiškėja įvykdė tik kai kurias užduotis pagal sutartus vertinimo kriterijus. Teismas pripažino, kad pareiškėja 2017 m. iš esmės nė vienos iš trijų suformuluotų užduočių neįvykdė, t. y. pirmosios užduoties iš septynių punktų neįvykdė trijų punktų, antrosios užduoties neįvykdė, trečiosios užduoties iš septynių punktų neįvykdė vieno. Pareiškėja reikšmingos dalies užduočių neįvykdė, jos darbas buvo orientuotas ne į užduotyje suformuluotos problemos išsprendimą, dėl pareiškėjos netinkamai atliekamų užduočių kilo rizika netinkamam nuosprendžių įgyvendinimui. Taigi, tiesioginiam vadovui ir Vertinimo komisijai nebuvo pagrindo vertinti pareiškėjos pasiektus rezultatus vykdant užduotis 3 balais, reiškiančiais, kad tarnautojas iš esmės įvykdė užduotis pagal sutartus vertinimo rodiklius.

27.       Pagal Vertinimo kriterijus, gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas vertinimo kriterijų – gebėjimą panaudoti turimas žinias ir įgūdžius pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti pareiškėjos tiesioginis vadovas Vertinimo išvadoje įvertino 2 balais, t. y. tiesioginis vadovas nurodė, kad: ,,Pareigūnė stengiasi turimas žinias ir įgūdžius panaudoti siekiant tarnybos rezultatų, kompetencijos ribose pavestas užduotis stengiasi atlikti gerai, tačiau veikloje pasitaiko trūkumų. Stokoja planavimo įgūdžių, dėl ko 2017 m. pastebėtas kai kurių uždavinių bei pavedimų neįgyvendinimas arba vėlavimas (pažymų apie įgyvendintas priemones nepateikimas laiku, priemonių plane numatytų priemonių neįgyvendinimas laiku, pagal pavestą užduotį netinkamai atlikta automobilio priežiūra (neatlikta tech. apžiūra, viršyti limitai). Iki 2017 m. rugsėjo 30 d., vykdydama vyresniojo inspektoriaus pareigas, skyrė per mažai dėmesio pareigūnų kuravimui, jų veiklos analizei, rezultatų apibendrinimui, todėl ne visada tinkamai atlikdavo kuravimo funkciją. Neįgyvendintas užduotis linkusi motyvuoti išorinėmis priežastimis. Stokoja konstruktyvių ir alternatyvių problemų sprendimo įgūdžių, į išsakytas pastabas ne visuomet pavyksta reaguoti konstruktyviu būdu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nepakankamos turimos kompetencijos kelia rizikas netinkamam nuosprendžių įgyvendinimui. Pareigūnė punktuali, stengiasi laikytis tarnybinės drausmės, tačiau kartais darbo metu pastebėta ne savo darbo vietoje, sprendžiant ne su veikla susijusius klausimus, taip pat 2017 m. darbo metu organizavo darbuotojų pasitarimą ne su funkcijų atlikimu susijusiems klausimams spręsti. Tarnybinių nuobaudų neturi“.

28.       Teismas pažymėjo, kad pareiškėja, keldama tarnybinį ginčą, argumentų, paneigiančių tokį tiesioginio vadovo vertinimą, nepateikė. Tiesioginio vadovo vertinimą atspindi jau aptarti pareiškėjos pasiekti rezultatai vykdant suformuluotas užduotis, iš kurių matyti, jog pareiškėja tik iš dalies įvykdė užduotis tinkamai. Be to, iš Vertinimo komisijos posėdžio garso įrašo teismas nustatė, kad buvo atkreiptas pareiškėjos dėmesys į konkrečius pavyzdžius, rodančius apie ne visada pasirenkamą racionalų būdą priskirtoms funkcijoms atlikti. Taigi, tiesioginio vadovo ir Vertinimo komisijos atliktas pareiškėjos gebėjimo atlikti pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas įvertinimas yra iš esmės pagrįstas ir atitinka pareiškėjos veiklos 2017 m. faktines aplinkybes.

29.       Pagal Vertinimo kriterijus, kvalifikacijos vertinimo kriterijų ir lyderystės kriterijų (2 balai, neremia ir nepalaiko naujai priimtų darbuotojų profesinio tobulėjimo, ne visuomet numato bendravimo su kolegomis perspektyvas, siekiant prisidėti prie įstaigos strateginių planų įgyvendinimo. Kartais pastebimas nepagarbus bendravimas su vadovybe ir kolegomis. Aukštas savęs vertinimas nepagrįstas turimomis kompetencijomis); supratimo apie žmogiškųjų išteklių valdymą kriterijų (2 balai, nuolat kelia neesmines problemas, dirbtinai kuria nesamą konfliktą. Esamų sunkumų (problemų) atvirai neišsako, nesiekia jų aptarimo. Nėra gerai įsisavinusi problemų sprendimų eigos ir etapų, vengia bendradarbiavimo. Pastebėtus trūkumus linkusi neigti, motyvuoja išorinėmis priežastimis); finansų valdymo kriterijų (3 balai), analizės ir pagrindimo kriterijų (2 balai, ne visuomet sugeba nustatyti pagrindines problemas, kartais iškyla sunkumų pagrindžiant priimtus sprendimus, patiria sunkumų analizuojant informaciją); fizinio ir specialiojo pasirengimo kriterijų (3 balai).

30.       Teismas nurodė, kad nors pareiškėja savo užpildytoje vertinimo anketoje kvalifikaciją pagal visus kriterijus įvertino 3 balais, tačiau tiesioginis vadovas nesutiko su tokiu vertinimu ir pareiškėjos bendrą kvalifikaciją įvertino 2 balais, pateikdamas vertinimo išvadoje jau minėtus komentarus.

31.       Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos tiesioginis vadovas nurodė išsamius argumentus, kodėl pagal nustatytus vertinimo kriterijus pareiškėjos kvalifikaciją vertina 2 balais. Tiesioginis vadovas, įvertinęs pareiškėjos veiklą, nurodė, kad pareiškėjos bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžiai silpni, darbo funkcijas atlieka formaliai, nepasižymi pakankamu atsakingumu. Atitinkamai vadovas suformulavo siūlymą pareiškėjai kelti kvalifikaciją.

32.       Teismas iš pareiškėjos paaiškinimų, išdėstytų Vertinimo komisijos posėdyje, nustatė, kad ji nenurodė konkrečių faktų, patvirtinančių, jog ji savo darbą atliko gerai, įvykdė visus suplanuotus uždavinius, o dėstė daugiau bendro pobūdžio teiginius, neįgyvendintas užduotis motyvavo išorinėmis priežastimis ir rizika. Pareiškėja skunde pripažino, kad 2017 m. suformuluotos užduotys nebuvo įgyvendintos maksimaliai, tačiau, pareiškėjos teigimu, nevisiškas užduočių įgyvendinimas nerodo jos veiklos arba kompetencijos trūkumo, nes pasireiškė numatytos rizikos. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir garso įrašo duomenis, su šia pareiškėjos pozicija nesutiko. Pareiškėja nepagrindė savo teiginių. Iš garso įrašo teismas nustatė, kad Vertinimo komisijos narių vertinimą lėmė tai, jog jiems pritrūko pagrindimo vertinti pareiškėjos veiklą ,,gerai“. Teismas nenustatė, kad Vertinimo komisijos nariai būtų priešiškai ar kitaip neigiamai nusiteikę pareiškėjos atžvilgiu, kas galėjo nulemti ginčijamą vertinimo rezultatą.

33.       Teismas atmetė pareiškėjos argumentą, kad tiesioginio vadovo vertinimą lėmė jos dalyvavimas Profesinėje sąjungoje. Probacijos tarnybos 2017 m. birželio 13 d. raštas Nr. VR2-477 ,,Dėl sąlygų dalyvauti susitikime sudarymo“ patvirtina, kad Probacijos tarnybos direktorė nustatė pareiškėjos pareigų atlikimo trūkumus, kurie buvo susiję su jos veikla Profesinėje sąjungoje – pareigūnė darbo metu organizavo pasitarimą Profesinės sąjungos nariams, apie kurį nebuvo informuoti vadovai. Atsižvelgus į gautą informaciją, Profesinei sąjungai buvo išsiųstas pranešimas ir priminta, kad visi darbo metu organizuojami pasitarimai turi būti iš anksto derinami. Teismo vertinimu, nustačius minėtas aplinkybes, pagrįstai apie jas buvo kalbama Vertinimo komisijos posėdyje, tačiau tai nesudarė pagrindo teismui konstatuoti, kad vertinimo metu buvo vertinamas pareiškėjos dalyvavimas Profesinės sąjungos veikloje, analizuota Profesinės sąjungos veikla ir reikštas nepasitenkinimas.

34.       Teismas apibendrino, kad Vertinimo komisija pagrįstai vertino, jog pareiškėja pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas atliko ne „gerai“, o „patenkinamai“. Pareiškėjos tarnybinės veiklos 2017 m. vertinimas buvo atliktas iš esmės tinkamai, pareiškėjos veikla pagal nustatytus vertinimo kriterijus tiesioginio vadovo ir Vertinimo komisijos pagrįstai buvo įvertinta ,,patenkinamai” ir pareiškėjai pagrįstai bei teisėtai pateiktas siūlymas tobulinti kvalifikaciją.

35.       Teismas, įvertinęs Vertinimo komisijos 2018 m. vasario 22 d. posėdžio protokolą Nr. 12-62, posėdžio garso įrašą, nenustatė jokių procedūrinių trūkumų. Vertinimo komisijos 2018 m. vasario 22 d. išvada įvertinti pareiškėjos tarnybinę veiklą už 2017 metus „patenkinamai“ įforminta užpildžius Vertinimo taisyklių 6 priede numatytą formą, kuri neturi jokių trūkumų. Teisės aktais patvirtintoje išvados formoje nenumatyta nurodyti sprendimo priėmimo motyvus. Vertinimo komisijos sprendimas priimtas balsuojant kiekvienam Vertinimo komisijos nariui ir sumuojant rezultatus. Šiuo atveju vienas Vertinimo komisijos narys nusišalino, vienas įvertino ,,gerai“, keturi – „patenkinamai“. Pareiškėja dalyvavo Vertinimo komisijos posėdyje, jai buvo užduoti klausimai, susiję su kvalifikacijos vertinimu, jai buvo leista pasisakyti.

36.       Teismas konstatavo, kad pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimas atliktas laikantis teisės aktų reikalavimų. Vertinimo komisijos išvada vertinti pareiškėjos tarnybos veiklą už 2017 m. „patenkinamai“ priimta išsamiai išanalizavus ir įvertinus pareiškėjos gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jos kvalifikaciją, laikantis Taisyklėse pateiktų rekomendacijų, todėl yra teisėta ir pagrįsta, ją panaikinti remiantis pareiškėjos skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

37.       Teismas, įvertinęs Probacijos tarnybos direktorės 2018 m. birželio 22 d. įsakymą Nr. P-132 „Dėl tarnybinės veiklos vertinimo komisijos siūlymų patvirtinimo“, padarė išvadą, kad Probacijos tarnybos vadovė, sutikdama su Vertinimo komisijos pateiktais siūlymais, priimdama ginčijamą vidaus administravimo aktą – įsakymą – tinkamai vadovavosi tokio teisės akto priėmimui taikomomis teisės aktų nuostatomis, jį pagrindė teisės aktais, jis atitinka VAĮ reikalavimus. Probacijos tarnybos direktorė, sutikdama su Vertinimo komisijos pateiktu siūlymu, priimdama ginčijamą įsakymą, tinkamai vadovavosi teisės aktais, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį įstatymų reikalavimus, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.

38.       Teismas konstatavo, kad ikiteisminė ginčų nagrinėjimo institucija pareiškėjos skundą dėl jos tarnybinės veiklos už 2017 m. vertinimo išnagrinėjo išsamiai. Sprendimas pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konkrečiomis teisės aktų normomis, atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, taigi yra teisėtas ir pagrįstas.

III.

39.       Pareiškėja V. R. apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti.

40.       Pareiškėja, kartodama savo skundo argumentus, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą sprendimą neišsamiai bei nevisapusiškai išnagrinėjęs bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai jo nemotyvuodamas bei padarydamas nepagrįstas išvadas, todėl yra nepagrįstas ir neteisėtas bei turi būti panaikintas.

41.       Pareiškėja pabrėžia, kad teismas, nagrinėdamas bylą, teismo posėdžio metu apskritai netyrė jokių įrodymų. Probacijos tarnyba informavo, kad teismo posėdyje nedalyvaus ir prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Todėl atsakovas teismo posėdžio metu neteikė jokių paaiškinimų ar komentarų. Teismas buvo gavęs tik atsakovo atsiliepimą į jos skundą, prie kurio nebuvo pridėta jokių įrodymų. Keli atsakovo turėti dokumentai buvo anksčiau pateikti Ginčų komisijai, kuri teismui, savo ruožtu, pateikė su nagrinėtu ginču susijusios medžiagos kopiją. Tai reiškia, kad teismas priėmė sprendimą iš atsakovo nepareikalavęs visų įrodymų, kurių pagrindu buvo padarytos išvados, jos pareiškėjos gebėjimai atlikti pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas bei kvalifikaciniai reikalavimai yra tik „patenkinamo“ lygio. Pareiškėjos nuomone, teismas nenustatinėjo, ar Vertinimo komisija tinkamai atliko jos Vertinimo išvados, kurią surašė tiesioginė vadovė, pagrįstumo patikrinimo funkciją.

42.       Teismas nagrinėjamoje byloje neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą skundžiamame sprendime nurodydamas, kad pareiškėja nepateikė argumentų, kuriais paneigtų tiesioginio vadovo vertinimą. Tačiau iš tiesų pareiškėjos tiesioginė vadovė, vertindama pareiškėjos gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas bei kvalifikacinius gebėjimus, nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų Vertinimo išvadoje bei Tarnybinės veiklos vertinimo anketoje išdėstytą nuomonę dėl pareiškėjos vertinimo „patenkinamai“, t. y. duomenų, paneigiančių pareiškėjos nurodytas priežastis, dėl kurių ji objektyviai negalėjo pasiekti likusių 7 rodiklių pilna apimtimi, taip pat kitų jos paaiškinimų. Šiuo aspektu pareiškėja nurodo, jog savo argumentus, paneigiančius tiesioginės vadovės vertinimą, skunde išdėstė gana išsamiai, taip pat teikė savo paaiškinimus teismo posėdžio metu. Tačiau teismas į tai neatsižvelgė, taip pat nepaneigė jos išdėstytų argumentų.

43.       Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

44.       Atsakovas nurodo, kad visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl plačiau dėl pareiškėjos skundo teiginių nepasisako.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

45.       Ginčas byloje kilo dėl Kalėjimų departamento Tarnybinių ginčų komisijos 2018 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. LV-1844 ,,Dėl V. R. 2018-04-27 prašymo“, Probacijos tarnybos direktoriaus 2018 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. P-132 ,,Dėl tarnybinės veiklos vertinimo komisijos siūlymų patvirtinimo“ ir 2018 m. sausio 31 d. Pataisos pareigūno, specialistės V. R., tarnybinės veiklos vertinimo išvados Nr. V6-165, teisėtumo ir pagrįstumo.

46.       Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė konstatavęs, kad pareiškėjos tarnybinės veiklos 2017 m. vertinimas atliktas laikantis teisės aktų reikalavimų, Vertinimo komisija pagrįstai pareiškėjos tarnybinę veiklą įvertino ,,patenkinamai“, Probacijos tarnybos direktorė, sutikdama su Vertinimo komisijos pateiktu siūlymu, priimdama ginčijamą įsakymą, tinkamai vadovavosi teisės aktais, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį įstatymų reikalavimus.

47.       Pareiškėja apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ir ištyrė bylos aplinkybes, teismo posėdžio metu įrodymų netyrė, sprendimą priėmė nepareikalavęs įrodymų, kurių pagrindu buvo padarytos išvados,  kad pareiškėjos gebėjimai atlikti pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas bei kvalifikacija yra tik „patenkinamo“ lygio.

48.       Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

49.       Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacija administracinių bylų teisenoje yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

50.       Nustatyta, kad Pataisos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2018 m. vasario 27 d. išvada Nr. 12-64 pareiškėjos tarnybinė veikla 2017 m. įvertinta patenkinamai, pateiktas Vertinimo komisijos siūlymas – tobulinti pataisos pareigūno kvalifikaciją. (duomenys neskelbtini) tarnybos direktorė M. G. 2018 m. vasario 23 d. Vertinimo išvadoje  savo sprendimą pažymėjo rezoliucija ,,pritariu komisijos siūlymui“. Pareiškėja skundu kreipėsi į Ginčų komisija, kuri, išnagrinėjusi skundą, konstatavo, kad minėtas (duomenys neskelbtini) direktorės M. G. 2018 m. vasario 23 d. sprendimas nelaikytinas tinkamu sprendimu, jis neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, pagal Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – ir Statutas) 40 straipsnio 21 dalį, turėjo būti priimtas individualus administracinis aktas. Ginčų komisija pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, panaikino (duomenys neskelbtini) direktorės M. G. 2018 m. vasario 23 d. sprendimą ir įpareigojo priimti naują sprendimą. (duomenys neskelbtini) direktorius priėmė 2018 m. birželio 22 d. įsakymą Nr. P-132 ,,Dėl tarnybinės veiklos vertinimo komisijos siūlymų patvirtinimo“, kuriuo patvirtino Vertinimo komisijos 2018 m. vasario 22 d. išvadą Nr. 12-64 dėl pareiškėjos V. R. 2017 m. tarnybinės veiklos vertinimo patenkinamai, nurodė l. e. (duomenys neskelbtini) viršininkei ir (duomenys neskelbtini) Administracijos reikalų skyriaus vyriausiajai specialistei užtikrinti pareiškėjos V. R. kvalifikacijos tobulinimą, o pareiškėjai tobulinti kvalifikaciją.

51.       Pagal Statuto 40 straipsnio 1 dalį tarnybinės veiklos vertinimo metu vertinama pataisos pareigūno tarnybinė veikla per kalendorinius metus, dalykinės savybės, profesiniai įgūdžiai, fizinis ir specialusis pasirengimas, administraciniai gebėjimai. Pataisos pareigūno tarnybinę veiklą vertina jo tiesioginis vadovas (40 str. 3 d.). Tiesioginis vadovas pataisos pareigūno tarnybinę veiklą gali įvertinti labai gerai, gerai, patenkinamai arba nepatenkinamai (40 str. 4 d.). Tiesioginis vadovas, įvertinęs pataisos pareigūno tarnybinę veiklą patenkinamai, tarnybinės veiklos vertinimo komisijai teikia vertinimo išvadą su vienu iš šio straipsnio 15 dalyje nurodytų siūlymų: 1) nustatyti nuosekliai žemesnį tai pareigybei šio statuto priede nustatytą pareiginės algos koeficientą; 2) tobulinti pataisos pareigūno kvalifikaciją (40 str. 7 d.). Tarnybinės veiklos vertinimo komisija, įvertinusi pataisos pareigūno tarnybinę veiklą patenkinamai, pataisos pareigūną į pareigas paskyrusiam vadovui siūlo: 1) nustatyti nuosekliai žemesnį tai pareigybei šio statuto priede nustatytą pareiginės algos koeficientą; 2) tobulinti pataisos pareigūno kvalifikaciją (40 str. 15 d.). Pataisos pareigūną į pareigas paskyręs vadovas tarnybinės veiklos vertinimo komisijos siūlymus įgyvendina per 10 darbo dienų nuo šių siūlymų gavimo (40 str. 21 d.). Pataisos pareigūnai sprendimus, priimtus pagal tarnybinės veiklos vertinimo komisijos siūlymus, per vieną mėnesį nuo supažindinimo su šiais sprendimais dienos gali teisės aktų nustatyta tvarka skųsti tarnybinių ginčų komisijai arba teismui 40 str. 22 d.). Pataisos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarką ir tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus nustato teisingumo ministras (40 str. 23 d.).

52.       Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Statuto 40 straipsnio 21 dalimi, pažymi, kad būtent pataisos pareigūną į pareigas paskyrusio vadovo sprendimas dėl tarnybinės veiklos vertinimo komisijos siūlymų įgyvendinimo yra galutinis. Būtent šiuo sprendimu galutinai nusprendžiama, kaip įvertinti pareigūno tarnybinę veiklą, nepaisant to, kaip tarnybinės veiklos vertinimo komisija buvo įvertinusi pataisos pareigūno tarnybinę veiklą. Šiuo atveju atsižvelgtina į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suformuotą taikant analogiškas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto nuostatas, pagal kurią pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos protokolas ir išvada, kur išreiškiami siūlymai dėl pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo, yra tik sudėtinės galutinio įstaigos vadovo (į pareigas paskyrusio vadovo) sprendimo dėl pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo dalys, kurios vertinamos tikrinant minėto galutinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1111-1062/2019, 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-684-556/2019).

53.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-268-662/2020).

54.       Pareiškėja skunde pirmosios instancijos teismui prašė panaikinti ne tik Įsakymą, bet ir Vertinimo komisijos išvadą, tačiau minėta išvada negali būti ABTĮ nustatyta tvarka skųstinu teismui aktu (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Todėl administracinės bylos dalis dėl Vertinimo išvados panaikinimo  nutrauktina vadovaujantis ABTĮ 103 straipsnio 1 punktu. Vertinimo išvada vertintina tik tikrinant galutinio sprendimo – Įsakymo, teisėtumą ir pagrįstumą, kaip sudėtinė šio sprendimo dalis.

55.       Pataisos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus, pataisos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarką reglamentavo Pataisos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 1R-59 (2017 m. lapkričio 29 d. įsakymo Nr. 1R-291 redakcija) (toliau – ir Taisyklės).  Taisyklių 94 punktas nustatė kitų, Taisyklių 92 ir 93 punktuose nenurodytų, pataisos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus ir jų reikšmes, kurie nagrinėjamu atveju taikytini pareiškėjos užimamoms pareigoms.  Detali pataisos pareigūnų tarnybinės veikos vertinimo tvarka išdėstyta Taisyklių 98–113 punktuose.

56.       Pagal Taisyklių 98 punktą tiesioginis vadovas pateikia vertinamam pataisos pareigūnui įstaigos vadovo ir įstaigos padalinio vadovo tarnybinės veiklos vertinimo anketą (7 priedas) arba pataisos pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo anketą (8 priedas) (toliau – vertinimo anketa). Pataisos pareigūnas vertinimo anketą užpildo ir grąžina tiesioginiam vadovui ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jos gavimo dienos. Pataisos pareigūnas ir jo tiesioginis vadovas susitaria dėl pokalbio datos. Tiesioginis vadovas iki pokalbio susipažįsta su pataisos pareigūno užpildyta vertinimo anketa (99 p.). Po pokalbio su pataisos pareigūnu tiesioginis vadovas užpildo vertinimo anketą (įrašo atitinkamą komentarą (pagrindimą) tais atvejais, kai nesutinka su pataisos pareigūno nurodytu balu, ir nurodo kitokį balą) ir surašo vertinimo išvadą (101 p.). Vertinimo išvadoje tiesioginis vadovas vertina pataisos pareigūno tarnybinę veiklą. Pataisos pareigūno kvalifikacija ir jo gebėjimas atlikti pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas ir pasiekti rezultatai vykdant jam suformuluotas užduotis, <...>. Kiekvienas tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus turi savo reikšmes. Kiekviena reikšmė vertinama nuo 1 iki 4 balų. Mažiausias įvertinimas yra 1 (nepatenkinamai), didžiausias įvertinimas – 4 (labai gerai) balai. Bendras pataisos pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimas (labai gerai, gerai, patenkinamai arba nepatenkinamai) nurodomas išvadoje pagal bendrą vertintų reikšmių vidurkį. Vertinimo išvadoje tiesioginis vadovas suformuluoja einamųjų metų užduotis, įrašo pasiūlymus, kaip tobulinti kvalifikaciją, ir pataisos pareigūno tarnybinės veiklos bendrą įvertinimą. Įvertinęs pataisos pareigūno tarnybinę veiklą, tiesioginis vadovas vertinimo išvadoje pateikia vieną iš Statuto 40 straipsnio 5, 6, 7 ar 8 dalyje nurodytų siūlymų (102 p.). Personalo administravimo tarnyba išvados, kurioje pataisos pareigūno tarnybinė veikla įvertinta labai gerai, patenkinamai arba nepatenkinamai, kopiją pateikia tarnybinės veiklos vertinimo komisijai (108 p.).

57.       Pagal Taisyklių 1106 punktą pataisos pareigūno tarnybinės veiklos vertinimą komisijoje apima: pataisos pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimas; pataisos pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimas; sprendimo dėl komisijos siūlymo priėmimas; komisijos išvados surašymas. Pataisos pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimas vertinimo komisijoje susideda iš pokalbio su pataisos pareigūnu ir išvados nagrinėjimo (1107 p.). Vertinimo komisija turi teisę kviesti į komisijos posėdį pataisos pareigūno, kurio tarnybinė veikla vertinama, tiesioginį vadovą. Pakviestam į vertinimo komisijos posėdį pataisos pareigūno tiesioginiam vadovui komisijos nariai pasiūlo išsamiau apibūdinti tam tikrus pataisos pareigūno gebėjimus, būtinus atlikti pataisos pareigūno pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip pat gali pateikti jam kitų klausimų apie pataisos pareigūno, kurio tarnybinė veikla vertinama, kvalifikaciją ir tarnybinės veiklos rezultatus (1108 p.). Išnagrinėję pataisos pareigūno tarnybinę veiklą, vertinimo komisijos nariai aptaria pataisos pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimą (1109 p.). Aptarę pataisos pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimą, vertinimo komisijos nariai balsuoja. Vertinimo komisijos posėdyje dalyvavusių komisijos narių balsams pasiskirsčius po lygiai, balsavimo rezultatus lemia vertinimo komisijos pirmininko balsas (11010 p.). Įvertinusi pataisos pareigūno tarnybinę veiklą vertinimo komisija priima sprendimą dėl vieno iš Statuto 40 straipsnio 13, 14, 15, 16 ar 17 dalyje nurodytų siūlymų į pareigas skiriančiam įstaigos vadovui pateikimo (11011 p.). Vertinimo komisijai įvertinus pataisos pareigūno tarnybinę veiklą, surašoma vertinimo komisijos išvada. Pataisos pareigūnas su vertinimo komisijos išvada supažindinamas pasirašytinai. Pataisos pareigūnui atsisakius parašu patvirtinti, kad su šia išvada susipažino, surašomas aktas. Šį aktą pasirašo personalo administravimo tarnybos atstovas ir vienas įstaigos valstybės tarnautojas (11012p.). Vertinimo komisijos išvadoje gali būti pateikta vertinimo komisijos nario, nesutinkančio su vertinimo komisijos įvertinimu ir (ar) siūlymu, atskiroji motyvuota nuomonė (11013 p.). Komisijos posėdis protokoluojamas. Pataisos pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimo eigai fiksuoti daromas skaitmeninis garso įrašas, kuris perkeliamas į kompiuterinę laikmeną. Skaitmeninis garso įrašas pridedamas prie komisijos posėdžio protokolo (15 priedas) ir saugomas įstaigoje teisės aktų nustatyta tvarka (11014 p.).

58.       Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas iš esmės panašius teisinius santykius reglamentuojančio Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio ir su jo įgyvendinimu susijusių Vertinimo taisyklių taikymo praktiką, laikosi pozicijos, kad teismas, nagrinėdamas ginčą dėl valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio vadovo sprendimo, priimto įgyvendinant vertinimo komisijos pasiūlymus, susijusius su patenkinamu arba nepatenkinamu valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimu, pagrįstumo bei teisėtumo, turi nustatyti ne tik tai, ar vertinimo komisija laikėsi teisės aktų nustatytos vertinimo ir sprendimų priėmimo procedūros, bet ir tai, ar vertinimo komisija tinkamai atliko tarnybinės veiklos vertinimo išvados, kurią pateikė valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas, pagrįstumo patikrinimo funkciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-702/2010, 2010 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-146/2010, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1271/2009 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad vertinimo komisijai, kuri tikrina valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvados pagrįstumą, o kilus ginčui – teismui turi būti pateikti įrodymai, kurių pagrindu padarytos atitinkamos išvados (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-646/2009, 2008 m. spalio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1727/2008 ir kt.). Be to, būtina pažymėti, kad teismui nėra suteikta vertinti valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos rezultatų, jo gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikaciją bei priimti sprendimus dėl tarnybinės veiklos išvadų / siūlymo įgyvendinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1799-662/2015).

59.       ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis nustato, jog priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas.

60.       ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodomos teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos.

61.       Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reglamentavimą, teisminę praktiką bei byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas detaliai įvertino pareiškėjos tarnybinės veiklos 2017 m. vertinimo procedūras ir pagrįstai nenustatė procedūrinių pažeidimų. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas ištyrė byloje surinktus rašytinius įrodymus, juos išsamiai įvertino, taip pat buvo įvertintas ir Vertinimo komisijos posėdžio garso įrašas. Pažymėtina, kad iš pirmosios instancijos teismo posėdžio informacinės pažymos matyti, kad pareiškėjos atstovas neprašė garsinti atskirų bylos dokumentų, įrašą išklausė (b. l. 138). Todėl pareiškėjos apeliacinio skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas netyrė įrodymų, nepagrįsti.

62.       Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl Vertinimo komisijos atlikto tarnybinės veiklos vertinimo išvados pagrįstumo patikrinimo. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, Vertinimo komisijos posėdžio garso įrašo matyti, kad Vertinimo komisijoje išsamiai ir nuosekliai buvo vertinamas pareiškėjai suformuluotų užduočių vykdymas, aptarti rizikos veiksniai, jų įtaka užduočių įvykdymui, aptartas pareiškėjos veikos vertinimas pagal nustatytus vertinimus kriterijus, gebėjimai atlikti pareigybės prašyme nustatytas funkcijas. Pažymėtina, kad Vertinimo komisijos posėdyje dalyvavo ir pareiškėjos tiesioginė vadovė, užpildžiusi pareiškėjos 2017 m. tarnybinės veiklos vertinimo išvadą, pati pareiškėja, jai buvo sudarytos galimybės išsamiai pasisakyti tiek dėl jai priskirtų užduočių vykdymo rodiklių pasiekimo, tiek dėl kitų vertinimo kriterijų bei gebėjimų vykdyti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.

63.       Teisėjų kolegijos nuomone, vertinimo išvadoje pateiktas pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimas atsakovo pagrįstas atitinkamais įrodymais, o tiesioginio vadovo vertinimai pagrįsti komentarais ir motyvuoti. Pvz., pareiškėjos Pataisos pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo anketoje, tiesioginė vadovė, nesutikdama su pareiškėjos kriterijaus ,,lyderystė“ įvertinimu 3 balais, įvertinimą 2 balais grindė tuo, kad pareiškėja ,,neremia ir nepalaiko naujai priimtų darbuotojų profesinio tobulėjimo siekių, ne visuomet numato bendravimo su kolegomis perspektyvas siekiant prisidėti prie įstaigos strateginių tikslų įgyvendinimo. Kartais pastebimas nepagarbus bendravimas tiek su vadovybe, tiek su kolegomis<...>“. Šias aplinkybes iš esmės patvirtina ir byloje esantis rašytinis įrodymas – Adaptacijos dalyvio atsiliepimas dėl pareiškėjos kaip paskirto kuratoriaus veiklos (b. l. 90). Teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad atsakovas nepagrindė įrodymais pareiškėjos 2017 m. tarnybinės veiklos vertinimo ,,patenkinamai“, o pirmosios instancijos teismas vertino įrodymus pažeisdamas ABTĮ nustatytas taisykles ar nepagrįstai perkėlė pareiškėjai įrodinėjimo naštą. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjos argumentus pripažino nepagrįstais, paneigtais byloje esančiais įrodymais bei šiuos įrodymus vertina netaip, kaip pageidavo pareiškėja, savaime nereiškia, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino pažeisdamas ABTĮ įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. 

64.       Ginčų komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2018 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. LV‑1844 panaikino (duomenys neskelbtini) direktorės M. G. 2018 m. vasario 23 d. sprendimą, kaip neatitinkantį Statuto 40 straipsnio 21 dalies ir VAĮ 8 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad šiuo aspektu Ginčų komisijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pagal Statuto 40 straipsnio 22 dalies nuostatas Tarnybinių ginčų komisijas yra neprivaloma ginčų nagrinėjimo ne teisme institucija. Atsižvelgus į byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes bei padarytas išvadas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, pareiškėjos argumentai dėl Ginčų komisijos sprendimo panaikinimo atmestini.

65.       Apibendrindama apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas atsakovo Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, jo panaikinti nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas nutraukiant administracinės bylos dalį dėl Vertinimo išvados panaikinimo (ABTĮ 103 str. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktu, 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos V. R. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimą pakeisti.

Nutraukti administracinės bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti 2018 m. sausio 31 d. pataisos pareigūno, (duomenys neskelbtini) specialistės V. R. tarnybinės veiklos vertinimo išvadą Nr. V6-165, kaip nenagrinėtiną administracinių teismų.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.