Administracinė byla Nr. eI2-5085-535/2020
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03124-2020-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 17.7; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gruodžio 8 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Inos Kirkutienės ir Jolantos Vėgelienės
dalyvaujant parieškėjai K. P., jos atstovui Kornelijui Pivoriūnui,
atsakovo atstovei Monikai Kuodei
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos K. P. skundą atsakovui Lietuvos architektų rūmams dėl sprendimo panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėja K. P. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Lietuvos architektų rūmų (toliau – LAR) Architektų profesinio atestavimo komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu paskirtą nuobaudą – įspėjimą.
Paaiškina, kad ginčas kilo dėl pareiškėjos 2018 metais parengto Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), įėjimo į rūsį kapitalinio remonto (toliau – Projektas) negyvenamąsias patalpas pritaikant neįgaliesiems, pagal kurį buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Nurodo, kad Komisija konstatavo Projekto pažeidimus: 1) lango padidinimas įrengiant dar vieną įėjimą bei nepaaiškintas langų praplatinimo plotas nėra susiję su patalpų pritaikymu neįgaliesiems; 2) pastato fasadas vaizduojamas tik fragmentiškai, neatskleidžiant projektuojamos dalies konteksto, nepavaizduotos patekimo į patalpas durų vystymosi kryptys; 3) projekte vaizduojamos ir kitos rūsio patalpos bei galimai jų pakeitimai (įgilinimas, griovimas), kurių pavaizdavimas neaiškus ir neišsamus.
Pareiškėja teigia, kad nesutinka su Komisijos sprendimu, nes atsakovas nepaaiškino savo sprendimo motyvų, o Komisijos nurodytos faktinės aplinkybės neatitinka projekte nurodytų faktinių aplinkybių. Nurodo, kad Komisija priėmė sprendimą vadovaudamasi tik gyventojų subjektyviais teiginiais, tačiau nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių būtų galima taikyti administracinę atsakomybę pareiškėjai.
Paaiškina, kad Projekte nebuvo suplanuotas dar vienas įėjimas – pagal buvusią situaciją name buvo 2 įėjimai – tiek jų ir liko. Nurodo, kad juos reikėjo praplatinti tam, kad neįgalieji galėtų pro juos patekti. Pareiškėjai nesuprantamas Komisijos teiginys apie dar vieno įėjimo įrengimą, taip pat nesuprantama, kaip neįgalieji būtų patekę pro nepraplatintus įėjimus. Taip pat nesuprantamas Komisijos teiginys, jog pastato fasadas vaizduojamas tik fragmentiškai, neatskleidžiant projektuojamos dalies konteksto. Nurodo, kad Projekte buvo patalpinta visa namo fasado nuotrauka, be to reikalavimai projekto sprendinių brėžiniams yra nustatyti teisės aktų. Teisės aktai nustato, kad kapitališkai remontuojamiems pastatams brėžiniuose atvaizduojami tik išsaugomos, nugriaunamos, atstatomos ir naujos statinio dalys, fragmentai. Kadangi kitų patalpų Projektas neapėmė, sutinkamai su teisės aktų nuostatomis, kitų patalpų elementai atskiruose brėžiniuose atvaizduojami ir nebuvo.
Pažymi, kad Projekto aiškinamojoje dalyje pavaizduotoje schemoje varstymosi kryptys pavaizduotos labai aiškiai. Taip pat pažymi, kad Projekte buvo numatytas grindinio pagilinimas tam, kad neįgalieji galėtų patekti į rūsio patalpas, nes pagal buvusią situaciją, neįgalieji nebūtų galėję patekti į rūsio patalpas dėl patalpų viduje buvusių laiptų. Teigia, kad pagilinus prieduobę, senų laiptų naudoti buvo nebeįmanoma, todėl projekte buvo numatytas jų panaikinimas.
Atsakovas Lietuvos architektų rūmai nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad sprendimu nebuvo pakeista pareiškėjos teisių ir pareigų apimtis, nes pareiškėja buvo tik įspėta. Pažymi, kad: 1) Sprendimas nesukelia pareiškėjai teisinių pasekmių, todėl negali būti ginčo administracinėje byloje dalyku; 2) Sprendimas yra priimtas nepažeidžiant poveikio priemonės skyrimo terminų; 3) sprendimas yra tinkamai pagrįstas.
Paaiškina, kad pareiškėja buvo tik įspėta dėl savo elgesio, bet jos atžvilgiu nepriimtas joks sprendimas, darantis įtaką jos teisėms ir pareigoms. Atkreipia dėmesį į tai, kad LAR nepateiktas joks kitas skundas, pranešimas ar kitoks dokumentas, kuris būtų pagrindu svarstyti pareiškėjos elgesį. LAR vadovaudamiesi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) suformuota praktika mano, kad skundžiamas aktas jokių teisinių pasekmių pareiškėjai nesukelia, todėl jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu ir administracinė byla turi būti nutraukta kaip nepriskirtina administraciniams teismams. Pažymi, kad teisės aktai nenustato termino, per kurį gali būti skirtas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 12 straipsnio 18 dalyje numatytas įspėjimas. Teigia, kad LAR įstatyme nėra suformuluotos pareigos vykdyti nubaudimo funkciją – LAR ir jų organas Atestavimo komisija, skyrė pareiškėjai įspėjimą vykdydama profesinės veiklos stebėseną. Atkreipia dėmesį, kad architektai privalo užtikrinti viešojo intereso įgyvendinimą, todėl vykdydami architektų veiklos stebėseną LAR tuo pačiu užtikrina ir viešąjį interesą. Nurodo, kad pagal Statybos įstatymą atestuotiems architektams taikomos poveikio priemonės pagal jų pobūdį, tikslą ir taikymo tvarką skiriasi nuo administracinių nuobaudų, todėl neturėtų būti prilyginamos administracinei nuobaudai, kaip ji suprantama Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK), todėl atitinkamai neturėtų būti taikomi ir ANK 39 straipsnyje nustatyti terminai. Mano, kad pareiškėja nepaaiškino ir niekaip nepagrindė, kodėl ANK nustatytas terminas turėtų būti taikomas vykdant pareiškėjos, kaip atestuotos architektės, profesinės veiklos priežiūrą. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja Projektą rengė 2018 m. birželį – liepą, o statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas tik 2018 m. rugsėjo 14 d., taigi projektas buvo parengtas ir statybą leidžiantis dokumentas pagal jį gautas mažiau kaip prieš 2 metus iki įspėjimo, o sprendimas priimtas 2020 m. rugpjūčio 19 d., todėl mano, kad net ir tuo atveju, jeigu teismas spręstu, kad turėjo būti laikomasi ANK 39 straipsnyje nustatyto termino, šiuo atveju jis nebūtų pažeistas.
LAR Komisija pripažįsta, kad pareiškėja padarė neesminius pažeidimus, taip pat neįrodyta, kad būtent pareiškėjos rengtas projektas lėmė ar galėjo lemti žalą viešajam interesui ar žmonių sveikatai, gyvybei, aplinkai ir kitiems su statybos sritimi susijusiems interesams.
Teigia, kad pareiškėjos rengtas projektas turi aiškumo ir išsamumo trūkumų, nes Projektą pareiškėjo derino be pastato bendrasavininkų rašytinių sutikimų, pasinaudodama išimtimi, kuomet minėtų sutikimų nereikia siekiant pritaikyti gyvenamąjį namą neįgaliesiems. LAR pažymi, kad Projektas, rengtas naudojantis minėta išimtimi, turi būti parengtas išimtinai su tikslu pritaikyti patalpas neįgaliųjų poreikiams, o projektinė dokumentacija turi būti visiškai aiški, be jokių abejonių. Taigi Komisija atkreipė dėmesį į projekto aiškumo ir išsamumo trūkumus, nors ir nekonstatavo teisės pažeidimo ar žalos fakto, tačiau apie visą tai Komisija pažymėjo Sprendime.
Atkreipia dėmesį, kad nors pasak pareiškėjos įėjimus į rūsio patalpas reikėjo praplatinti tam, kad neįgalieji galėtų pro juos patekti, pateiktuose brėžiniuose dalį naujai projektuojamų įėjimų sudaro vitrininiai langai, o nė įėjimas į patalpas, todėl akivaizdu, jog yra neaiškumas dėl tokių vitrininių langų įrengimo poreikio siekiant pritaikyti patalpas neįgaliesiems (teigia, kad tai pagrįstai pažymėta Sprendime).Atsakovas nurodo, kad pakeitimai buvo atlikti pastato fasade, todėl neabejotinai svarbus pilno pastato fasado vaizdo parodymas projekte. Teigia, kad projekte nepavaizduota ir neatskleista ne tik nevisa, bet ir platesnė, ypač aktuali fasado dalis (įėjimas į pastatą, esantis prie laiptų; langai esantys virš laiptų). Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja pateikė ir papildomus, projekte nesančius brėžinius, tačiau ir juose kapitaliai remontuojamos fasado dalies (keičiami laiptai, jų gylis, įėjimai ir pan.) nuotraukos nepateikė. LAR pažymi, kad aukščiau išvardintos aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl projekto aiškumo ir išsamumo.
Paaiškina, kad skiriasi Projekto bendrosios dalies ir konstrukcijų dalies pavadinimai – jie yra klaidingi dėl projekto apimties (vienur nurodytas negyvenamosios patalpos kapitalinio remonto projektas negyvenamąsias patalpas pritaikant neįgaliesiems, o kitur įėjimo į rūsį kapitalinio remonto projektas. Gyvenamojo namo pritaikymas neįgaliesiems). Nurodo, kad Projekte taip pat vaizduojami toliau nuo įėjimo į patalpas esančių pertvarų griovimai, jų pavaizdavimas ir tikslai siekiant pritaikyti patalpas neįgaliųjų poreikiams neaiškus. Pažymi, kad projekto brėžiniuose vaizduojama tik dalis rūsio patalpų, nors atliekami patalpų pakeitimai susiję su visomis patalpomis. Mano, kad aptartos aplinkybės dar kartą patvirtina projekto aiškumo ir išsamumo trūkumus.
LAR atkreipia dėmesį, kad Projektas turi ir kitų aiškumo ir išsamumo trūkumų (patekimo į liftą būdai; gaisrinės saugos reikalavimų išlaikymas, jei įėjimo į pastatą durys yra varstomos ir pan.), o Sprendime pateikti tik pavyzdžiai, kurie kelia daug neaiškumų.
Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovas palaikė skundo reikalavimus ir prašė teismo patenkinti skundą visiškai. Atsakovo atstovė prašė teismo skundą atmesti, kaip nepagrįstą.
Teismas
konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos architektų rūmų Architektų profesinio atestavimo komisijos 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu pareiškėjai skirtos nuobaudos – įspėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš rašytinių bylos duomenų nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 19 d. Komisija skundų nagrinėjimo posėdyje išnagrinėjo 2018 m. lapkričio 22 d. R. B., A. G. ir E. L. skundą, kuriuo pareiškėjai prašė ištirti bei įvertinti pareiškėjos veiksmus ir jų 2018 m. gruodžio 21 d. patikslintą skundą bei priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė įspėti pareiškėją (Statybos įstatymo 12 straipsnio 18 dalis), bet nedaryti įtakos jos kvalifikacijos atestato galiojimui. Sprendimas pareiškėjai buvo įteiktas kartu su LAR 2020 m. rugpjūčio 26 d. raštu Nr. S20/08/315.
Statybos įstatymo 12 straipsnio 18 dalyje nustatyta, kad atestavimą atliekanti organizacija pareiškia įspėjimą, kai kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento turėtojas vykdydamas veiklą (veikimu ar neveikimu) padaro neesminių (nenurodytų šio straipsnio 14 dalies 1 punkte ir 15 dalies 1 punkte) pažeidimų, kuriais nepadarė žalos viešajam interesui ar žmonių sveikatai, gyvybei, aplinkai ir kitiems su statybos sritimi susijusiems interesams. Jeigu kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento turėtojui per kalendorinius metus pareiškiami du rašytiniai įspėjimai, kvalifikacijos atestatą ir (ar) teisės pripažinimo dokumentą išduodanti institucija sustabdo kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento galiojimą šio straipsnio 14 dalyje nurodytam laikotarpiui ir nustato kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento turėtojui terminą pažeidimams, dėl kurių sustabdomas kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento galiojimas, pašalinti. Pašalinus pažeidimus, kvalifikacijos ar teisės pripažinimo dokumento sustabdymas gali būti atšauktas nesuėjus 6 mėnesių terminui.
To paties įstatymo 12 straipsnio 23 dalyje nustatyta, kad skundus dėl sprendimų dėl kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento išdavimo (neišdavimo), sprendimo dėl kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento galiojimo sustabdymo ar galiojimo panaikinimo teisėtumo nagrinėja aplinkos ministro sudaryta komisija aplinkos ministro nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos architektų rūmų įstatymo (toliau – LAR įstatymas) 11 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Rūmų priimti sprendimai dėl architektų kvalifikacijos atestatų ir teisės pripažinimo dokumentų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo arba jų galiojimo panaikinimo gali būti skundžiami teismui per trisdešimt dienų nuo sprendimo įteikimo architektui dienos. Iš nusistovėjusios LVAT praktikos matyti, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 22 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams (žr., pvz., 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009)
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 straipsnyje yra įtvirtinti skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo pagrindai. Teismas atkreipia dėmesį, kad nei Statybos įstatyme, nei LAR įstatyme nėra nustatyta įspėjimo apskundimo tvarka, o atsakovas savo poziciją grindžia tuo, kad vienas įspėjimas nesukelia teisinių padarinių, nes įspėjimo skyrimu kvalifikacijos atestato turėtojas tik įspėjamas, bet nėra priimamas joks įtaką jo teisėms ir pareigoms darantis sprendimas, kuris galėtų būti skundžiamas. Teismas nesutinka su tokia atsakovo pozicija. Teismo įsitikinimu, ginčijamo įspėjimo skyrimas sukelia pareiškėjai teisines pasekmes.
Teismas atkreipia dėmesį į Statybos įstatymo nuostatą, kuri nurodo, jog du rašytiniai įspėjimai, pareikšti per kalendorinius metus yra pagrindas kvalifikacijos atestato galiojimui sustabdyti. Tai reiškia, kad pareiškėjai per kalendorinius metus gavus dar vieną tokį įspėjimą – būtų pagrindas kvalifikacijos atestato galiojimo sustabdymui. Taigi pagal savo pobūdį ir paskirtį pareiškėjai skirtas įspėjimas nors ir nenumato pareigos sustabdyti atestato galiojimo, tačiau yra savarankiška sankcija, kuri nėra tarpinis aktas. Taigi teismo vertinimu nors vienas įspėjimas neįpareigoja sustabdyti kvalifikacijos atestato galiojimo, tačiau iš esmės jis sukelia teisines pasekmes, nes pareiškėjai ateityje gavus dar vieną tokį įspėjimą jos atestato galiojimas bus sustabdytas, todėl nutraukti administracinės bylos kaip nepriskirtinos administraciniams teismams nėra pagrindo.
Statybos įstatymo 12 straipsnio 14 dalis nustato, kad atestavimą atliekanti organizacija, atsižvelgdama į pažeidimo pobūdį, pasekmes, aplinkybes, kuriomis padarytas pažeidimas, išskyrus šios dalies 3 punktą, sustabdo kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento galiojimą 6 mėnesiams ir nustato jo turėtojui terminą pažeidimams, dėl kurių sustabdomas kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento galiojimas, pašalinti šiais atvejais: kai asmuo, vadovaudamas statybos techninės veiklos pagrindinėms sritims, pažeidė šio įstatymo, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų ir kitų teisės aktų reikalavimus, nesusijusius su esminių statinio projekto sprendinių reikalavimais arba esminiais statinių reikalavimais ar susijusius su esminių statinio projekto sprendinių reikalavimais arba esminiais statinių reikalavimais, tačiau dėl to neatsirado ar negalėjo atsirast žala (1 punktas).
Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punkte nurodyta, kad statybą leidžiančiam dokumentui gauti pateikiami šie dokumentai: statinio (jo dalies) bendraturčių rašytinis sutikimas ar butų ir kitų patalpų savininkų protokolinio sprendimo dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų statybos darbų atlikimo (atitinkamo statinio projekto rengimo ir (ar) įgyvendinimo), priimto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, kopija, išskyrus atvejus, kai reikia atlikti rekonstravimo, remonto darbus siekiant pritaikyti gyvenamąjį namą neįgaliesiems, kai pateikiamas prašymas išduoti statybą leidžiančius dokumentus, nurodytus šio straipsnio 1 dalies 5 punkte (atliekant darbus statytojo (užsakovo) patalpų viduje), taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.83 straipsnio 2 dalyje nustatyto galimos žalos atsiradimo ir grėsmės bendrojo naudojimo objektams pašalinimo atvejus ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodytus atvejus, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų paprastojo ar kapitalinio remonto atvejus, kai šie darbai vykdomi pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus ir atitinkamai nustatyta tvarka patvirtintą namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) ilgalaikį ar metinį planą – šiuo atveju pateikiama nustatyta tvarka patvirtinto namo atnaujinimo ilgalaikio ar metinio plano kopija.
Teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad naudojantis Statybų įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punkto išimtimi, kuomet nereikia sutikimų, siekiant pritaikyti gyvenamąjį namą neįgaliesiems, projektas turi būti parengtas išimtinai su tikslu pritaikyti patalpas neįgaliųjų poreikiams, o projektinė dokumentacija turi būti visiškai aiški ir nepalikti abejonių.
2020 m. rugpjūčio 19 d. LAR Komisijos protokole Nr. 2020/AK/S5 nurodyta, kad dalis Projekto sprendinių kėlė abejonių dėl jų sąsajos su patalpų pritaikymu neįgaliesiems (lango padidinimas, įrengiant dar vieną įėjimą, nepaaiškintas langų praplatinimo plotis, pastato fasadas vaizduojamas tik fragmentiškai, neatskleidžiant projektuojamos dalies konteksto, nepavaizduotos patekimo į patalpas durų varstymosi kryptys, patekimo į liftą būdai). Nebuvo daryti Pastato rūsio patalpų pakeitimai, išskyrus įėjimo pritaikymą neįgaliųjų poreikiams, Projekte vaizduojamos ir kitos rūsio patalpos bei galimai jų pakeitimai (įgilinimas, griovimas), kurių pavaizdavimas neaiškus ir neišsamus. Pažymėtina, kad pareiškėja atsakovui pateikė ir papildomus, projekte nesančius brėžinius, kuriuose pavaizduota pastato fasado dalis. Pareiškėja nurodo, kad projekte pavaizdavo būtent tiek fasado, kiek reikėjo, o projekte yra pateikta aiški pastato fasado iš kitos pusės, nuotrauka. Kapitaliai remontuojamos fasado dalies (keičiamų laiptų, jų gylio, įėjimų ir pan.) nuotraukų ji nepateikė.
Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo pozicija, kad minėtos aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl projekto aiškumo ir išsamumo. Pažymėtina, kad projekto dokumentacija nors ir turi aiškumo bei išsamumo trūkumų, tačiau nėra prieštaraujanti teisės aktų reikalavimams. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjos rengtas projektas suderintas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo numatyta tvarka, jam pritarė projektą derinančios institucijos ir pagal Projektą gautas statybą leidžiantis dokumentas, kuris yra galiojantis, Projektas jau yra įvykdytas.
Byloje atsakovas nepateikė jokių konkrečių įrodymų, nenurodė veiksmų, kuriais pareiškėja, vykdydama projektą padarė neesminių pažeidimų. Taip pat ginčijamame Sprendime nenurodyta, kokius konkrečius teisės aktus pareiškėja pažeidė ir už ką konkrečiai jai skiriamas įspėjimas, nenurodyta ir tai, kad pareiškėjos rengtas projektas lėmė ar galėjo lemti žalą viešajam interesui ar žmonių sveikatai, gyvybei, aplinkai ir kitiems su statybos sritimi susijusiems interesams. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas šiuo konkrečiu atveju negali pripažinti pažeidimo padarymo fakto.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, skundžiamą sprendimą (protokolą), teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, daro išvadą, kad įspėjimas pareiškėjai buvo skirtas nepagrįstai , nes atsakovas nepateikė įrodymų, nenurodė veiksmų, už kuriuos pareiškėjai skirtas įspėjimas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas pareiškėjos skundą tenkina visiškai (ABTĮ 88str.2p.).Pareiškėja teismo prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas ir pateikia šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Proceso šalių išlaidų atlyginimo klausimą reglamentuoja ABTĮ 40 straipsnis. Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Kadangi pareiškėjos skundas tenkinamas, todėl teismas pripažįsta, kad ji turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos) 2 punkte įtvirtinta, kad, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą; specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Taigi iš esmės teismo diskrecijai palikta taikyti minėtus kriterijus ir nuspręsti, kokia suma būtų tinkama (žr., pvz., LVAT 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-583/2014). Be to, teismas turi atsižvelgti į tai, kad priteistinoms bylinėjimosi išlaidoms taikomi ir bendrieji teisės principai – jos turi atitikti teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, reikalaujančius, be kita ko, kad asmenys, prašantys jų atlyginimo, elgtųsi apdairiai, rūpestingai (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013; 2014 m. balandžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-346/2014; 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-707/2014 ir kt.).Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 8 punktas nustato koeficientus, taikomus apskaičiuojant rekomenduojamus priteisti maksimalius užmokesčio dydžius už advokato teikiamas teisines paslaugas.
Iš pridėtos 2020 m. lapkričio 23 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. lapkričio 23 d. mokėjimo nurodymo matyti, kad pareiškėja K. P. patyrė 200 Eur išlaidų už advokato padėjėjo pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir atstovavimą teisme dėl Lietuvos architektų rūmų Architektų profesinio atestavimo komisijos 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo. Rekomendacijose atitinkanti maksimali užmokesčio už teisines paslaugas suma nagrinėjamu atveju akivaizdžiai neviršija nurodyto dydžio, todėl įvertinus ją pagal Rekomendacijų 2 punkte nustatytus kriterijus, yra teisinga. Kadangi pareiškėjos K. P. skundas tenkinamas visiškai, pareiškėjai priteistina 200 Eur bylinėjimosi išlaidų suma bei žyminis mokestis – 22,5 Eur, taigi viso pareiškėjai priteistina 222,5 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja sumokėjo 7,5 Eur žyminio mokesčio daugiau, ši suma jai grąžintina, pavedant tai padaryti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjos K. P. skundą patenkinti.
Panaikinti Lietuvos architektų rūmų Architektų profesinio atestavimo komisijos 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu pareiškėjai K. P. paskirtą nuobaudą – įspėjimą.
Priteisti iš Lietuvos architektų rūmų pareiškėjos K. P. naudai 222,5 Eur (du šimtus dvidešimt du eurus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Grąžinti pareiškėjai K. P. 7,5 Eur (septynis eurus ir 50 ct) per daug sumokėto žyminio mokesčio, pavedant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjos Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
Ina Kirkutienė
Jolanta Vėgelienė