Procesinio
sprendimo kategorijos
1.2.14.5.1.;
1.2.14.9.; 2.4.2.1. (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. kovo 15 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų
skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Benedikto Stakausko,
Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Josifo Tomaševičiaus,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka
išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. kasacinį
skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010
m. spalio 15 d. nuosprendžio.
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 21 d.
nuosprendžiu A. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos
baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį už 2001 m. liepos 23 d.
įvykdytą 12 094,46 Lt vertės UAB „Senukų prekybos centras“ turto įgijimą
apgaule laisvės atėmimu šešiems mėnesiams; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už
2001 m. liepos 26 d. įvykdytą 17 652,75 Lt vertės UAB „Senukų prekybos
centras“ turto įgijimą apgaule laisvės atėmimu šešiems mėnesiams; pagal BK 182
straipsnio 3 dalį už 2001 m. spalio 11 d. įvykdytą 170 Lt vertės UAB „Senukų
prekybos centras“ turto įgijimą apgaule areštu dešimčiai parų; pagal BK 182
straipsnio 1 dalį už 2001 m. spalio 22 d. įvykdytą 6 903,60 Lt vertės UAB
„Senukų prekybos centras“ turto įgijimą apgaule laisvės atėmimu šešiems
mėnesiams; pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už 41 170 Lt vertės UAB „Blonis“
turto įgijimą apgaule laisvės atėmimu šešiems mėnesiams; pagal BK 182
straipsnio 2 dalį už 84 000 Lt didelės vertės UAB „Blonis“ turto įgijimą
apgaule laisvės atėmimu dvejiems metams. Pritaikius BK 63 straipsnio 1 ir 4
dalis, paskirtosios bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir subendrinta
bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, ši bausmė subendrinta su
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. sausio 23 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta
vienerių metų laisvės atėmimo bausme ir Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo
2009 m. gruodžio 4 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 53 MGL bauda, laisvės
atėmimo bausmes iš dalies sudedant, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta
dveji metai aštuoni mėnesiai laisvės atėmimo su 53 MGL dydžio bauda.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 15 d. nuosprendžiu Kauno miesto apylinkės
teismo 2010 m. balandžio 21 d. nuosprendis pakeistas. Panaikinta nuosprendžio
dalis, kuria, pritaikius BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis, paskirtos bausmės iš
dalies sudėtos ir paskirta subendrinta dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo
bausmė. A. K., vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis,
bausmės, paskirtos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už 2001 m. liepos 23 d.
įvykdytą 12 094,46 Lt vertės UAB „Senukų prekybos centras“ turto įgijimą
apgaule, už 2001 m. liepos 26 d. įvykdytą 17 652,75 Lt vertės UAB
„Senukų prekybos centras“ turto įgijimą apgaule, už 2001 m. spalio 22 d. įvykdytą
6 903,60 Lt vertės UAB „Senukų prekybos centras“ turto įgijimą apgaule,
subendrintos iš dalies sudedant ir paskirta subendrinta bausmė devyni mėnesiai
laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirta
devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta apėmimo būdu su dešimties
parų arešto bausme, paskirta pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, ir nustatyta subendrinta
bausmė – devyni mėnesiai laisvės atėmimo. Remiantis BK 63 straipsnio 1 ir 4
dalimis, bausmės, paskirtos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už apgaule įgytą 41
170 Lt didelės vertės UAB „Blonis“ turtą ir už apgaule įgytą 84 000 Lt didelės
vertės UAB „Blonis“ turtą, subendrintos prie griežtesnės bausmės iš dalies
pridedant švelnesnę bausmę, ir subendrinta bausmė paskirta dveji metai trys mėnesiai
laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, apėmimo būdu
subendrinus dvejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę, paskirtą už
nusikaltimus, kvalifikuotus pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, ir devynių mėnesių laisvės
atėmimo bausmę, paskirtą už nusikaltimus, kvalifikuotus pagal BK 182 straipsnio
1 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį, galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems
metams trims mėnesiams. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,
n u s t a t ė :
A. K. nuteistas
už tai, kad, veikdamas pagal įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini) kaip
UAB „M“ atstovas, turėdamas tikslą apgaule UAB ,,M“ naudai įgyti svetimą turtą,
UAB „Senukų prekybos centras“ darbuotojams melagingai nurodydamas, kad P. P. yra UAB „M“ įgaliotas asmuo paimti statybines
medžiagas, pagal 2001 m. liepos 3 d. pirkimo pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) A. K. nurodymu 2001 m. liepos 23
d. P. P. UAB „M“ vardu pagal PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys
neskelbtini) iš UAB „Senukų prekybos centras“, esančio Kaune, Pramonės g.
6, paėmus bendros 527,80 Lt vertės prekių, pagal PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) P. P. iš UAB „Senukų prekybos
centras“, esančio Kaune, Draugystės g. 8 K, paėmus bendros 11 566,66 Lt vertės prekių
ir jas pristačius į UAB „M“, A. K., sakydamas, kad P. P. UAB „M“ nedirba ir prekių UAB „M“ vardu neėmė,
pardavėjui UAB „Senukų prekybos centras“ pinigų nesumokėjo, taip šiai bendrovei
padarydamas 12 094,46 Lt turtinę žalą,
t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.
A. K. taip
pat nuteistas už tai, kad, veikdamas pagal įgaliojimą Nr. (duomenys
neskelbtini) kaip UAB „M“ atstovas, turėdamas tikslą apgaule savo naudai
įgyti svetimą turtą, pagal 2001 m. liepos 3 d. pirkimo pardavimo sutartį Nr. (duomenys
neskelbtini) 2001 m. liepos 26 d. UAB
„M“ vardu iš UAB „Senukų prekybos centras“, esančio Kaune, Elektrėnų g. 1,
pagal PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) paėmęs bendros 840 Lt vertės prekių ir
pagal PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) paėmęs bendros 290 Lt vertės prekių ir iš UAB „Senukų prekybos centras“, esančio Kaune,
Pramonės g. 6, pagal PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys
neskelbtini) paėmęs bendros 16
522,75 Lt vertės prekių, jų UAB „M“ nepristatė, pardavėjui - UAB „Senukų
prekybos centras“ pinigų nesumokėjo, taip savo naudai įgijo svetimą UAB „Senukų
prekybos centras“ turtą, padarydamas UAB
„Senukų prekybos centras“ 17 652,75 Lt turtinę žalą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio l
dalyje.
A. K. taip pat nuteistas už tai, kad, veikdamas pagal
įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini) kaip UAB „M“ atstovas, turėdamas
tikslą apgaule UAB „M“ naudai įgyti svetimą
turtą, melagingai nurodęs UAB „Senukų prekybos centras“, kad K. P. yra UAB „M“ įgaliotas asmuo paimti statybines
medžiagas, pagal 2001 m. liepos 3 d. pirkimo
pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) A. K. nurodymu K. P. UAB
„M“ vardu 2001 m. spalio 11 d. iš UAB „Senukų prekybos centras“,
esančio Kaune, Draugystės g. 8K, pagal PVM
sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) paėmus bendros
170 Lt vertės prekių ir pristačius jas
UAB „M“, pardavėjui - UAB „Senukų prekybos centras“ pinigų nesumokėjo, sakydamas, kad UAB „M“ prekių
negavo, taip A. K. UAB „M“ naudai įgijo svetimą UAB
„Senukų prekybos centro“ turtą, padarydamas UAB „Senukų prekybos centras“ 170 Lt turtinę žalą, t. y. padarė
baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje.
A. K. taip pat nuteistas už tai, kad, veikdamas pagal įgaliojimą Nr. (duomenys
neskelbtini) kaip UAB „M“ atstovas,
turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, pagal 2001 m.
liepos 3 d. pirkimo pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) 2001 m. spalio 22 d. UAB „M“ vardu iš UAB „Senukų
prekybos centras“, esančio Kaune, Pramonės pr. 6, pagal PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini)paėmęs bendros
6 903,60 Lt vertės prekių, jų UAB
„M“ nepristatė, pardavėjui – UAB „Senukų prekybos centras“ pinigų nesumokėjo, taip savo naudai įgijo
svetimą UAB „Senukų prekybos centras“ turtą, padarydamas UAB „Senukų prekybos
centras“ 6 903,60 Lt turtinę žalą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio l dalyje.
A. K. taip
pat nuteistas už tai, kad, veikdamas pagal įgaliojimą Nr. (duomenys
neskelbtini) kaip UAB „M“ atstovas, turėdamas tikslą apgaule UAB „M“ naudai įgyti UAB „Blonis“ (įmonės
kodas (duomenys neskelbtini),
registruotos (duomenys neskelbtini)) priklausantį turtą, UAB „M“ vardu 2001 m. spalio 5 d. su UAB „Blonis“
sudaręs statybinių medžiagų pirkimo
pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2001 m. spalio 11 d. su UAB „Blonis“ sudaręs statybinių medžiagų pirkimo pardavimo sutartį Nr.
(duomenys neskelbtini), kurių
pagrindu 2001 m. spalio 16 d. raštu paprašė UAB „Blonis“ sumokėti už UAB
„M“ UAB „Senukų prekybos centras“ 41 170 Lt, o UAB „Blonis“ už UAB „M“ 2001 m. spalio 16 d. mokėjimo
pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus UAB „Senukų prekybos centras“ 7 350 Lt, taip pat 2001 m.
spalio 17 d. už UAB „M“ mokėjimo pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus UAB „Senukų prekybos centras“ 10 820 Lt
ir 2001 m. spalio 19 d. už UAB „M“ mokėjimo pavedimu Nr. (duomenys
neskelbtini) pervedus UAB „Senukų
prekybos centras“ 23 000 Lt, įgytų statybinių medžiagų už jas mokėjusiai UAB „Blonis“ nepristatė, pinigų negrąžino, taip A. K. apgaule UAB „M“ naudai įgijo svetimą UAB „Blonis“ 41 170 Lt didelės vertės
turtą, padarydamas UAB „Blonis“ 41 170 Lt turtinę žalą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2
dalyje.
A. K. taip
pat nuteistas už tai, kad, būdamas UAB „F“ (įmonės kodas (duomenys
neskelbtini)) direktorius ir pagal įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini)
veikdamas kaip UAB „M“ atstovas, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą
turtą, žinodamas, kad UAB „F“ 2001 m. spalio 3 d. iškelta bankroto byla,
iš anksto žinodamas, kad vaistai bus perkami UAB „F“ vardu, pasiūlęs UAB
„Blonis“ vaistų pirkimo pardavimo sandorį, melagingai nurodė, jog vaistus pirks
UAB „M“ vardu ir juos pardavęs padengs UAB „Blonis“ jo padarytus įsiskolinimus,
2001 m. spalio 16 d. pasirašė tarpusavio pirkimo pardavimo sutarties Nr. (duomenys
neskelbtini) priedą Nr. 01, pagal kurį UAB „Blonis“ įsipareigojo už UAB „M“
vaistų pirkimui padaryti 84 000 Lt tarptautinį pavedimą, o 2001 m. spalio 17 d.
UAB „Blonis“ už UAB „M“ padarius tarptautinį 21 000 JAV dolerių,
atitinkamai 84 000 Lt, pavedimą į Rusiją pagal kontraktą Nr. (duomenys
neskelbtini), taip pat 2001 m. lapkričio 12 d. A. K. nurodymu
padarius pavedimo patikslinimą į Rusiją, nurodant kontrakto Nr. (duomenys
neskelbtini) ir tai, kad apmokėjimas atliktas už UAB „F“, 2001 m. lapkričio
19 d. įgytam kroviniui atvykus UAB „F“ vardu, A. K. jį
perdavė ofšorinei kompanijai „LLC“, 2001 m. lapkričio 19 d. pagal sutartį
vaistus perdavė R. K. individualiai įmonei, po to, šiuos už
UAB „Blonis“ pinigus įgytus vaistus be UAB „Blonis“ sutikimo A.
K. pardavė, su UAB „Blonis“ neatsiskaitė ir taip savo naudai apgaule įgijo
didelės vertės svetimą turtą, padarydamas UAB „Blonis“ 84 000 Lt turtinę
žalą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą
BK 182 straipsnio 2 dalyje.
Kasaciniu skundu nuteistasis A.
K. prašo Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2010 m. spalio 15 d. nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti
apeliacine tvarka.
Kasatorius nurodo, kad jo veika netinkamai kvalifikuota kaip
sukčiavimas pagal BK 182 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis. Sukčiavimo esmė yra
apgaulės panaudojimas svetimam turtui užvaldyti ar teisei į turtą įgyti. Apgaulei
nustatyti būtini trys požymiai: objektyvios tiesos iškreipimas, tikslas
suklaidinti nukentėjusį asmenį, kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai
pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją. Išvadą apie tai, kad įgyjant
nukentėjusių asmenų turtą buvo panaudota apgaulė, teismai pagrindė aplinkybe,
kad jis pasirašė sutartį su UAB „Senukų prekybos centras“ sureikšmindamas savo
galimybes ir jam priklausančio verslo perspektyvas, sudarė labai patikimo ir
rimto verslininko įspūdį. Kaip matyti iš apkaltinamųjų nuosprendžių, teismai
pripažino, kad Šiauliuose buvo statomas medicinos centras, veikė keletas UAB
„M“ priklausančių vaistinių, o tai patvirtina, kad UAB „M“ realiai vykdė
veiklą. UAB „Senukų prekybos centras“ buvo pateiktas statomo medicinos centro
projektas, sąmata bei kiti panašūs duomenys ir planai ateityje plėsti vaistinių
tinklą, kuriuos atsakingi UAB „Senukų prekybos centras“ darbuotojai patikrino,
todėl sutarties pasirašymo metu buvo pateikti faktinę tikrovę atitinkantys
duomenys ir objektyvi tiesa nebuvo iškreipta. Be to, teismai pripažino, kad
Šiauliuose statytame medicinos centre buvo panaudotos iš UAB „Senukų prekybos
centras“ įsigytos prekės. Atsižvelgus į aptartas aplinkybes, nepagrįsta teismų
išvada, kad jis siekė suklaidinti nukentėjusį asmenį ir taip užvaldyti jo
turtą. Su UAB „Senukų prekybos centras“ nebuvo atsiskaityta dėl priežasčių,
kurių jis negalėjo numatyti. Iš bylos duomenų matyti, kad medicinos centrą jis
steigė nuomojamose patalpose, o pasikeitus patalpų savininkui, šių patalpų
nuomos sutartis buvo nutraukta ir turtas, į kurį buvo investuota, prarastas,
kilo finansinių sunkumų. Kaip apgaulę patvirtinančius faktus, teismai
nepagrįstai vertino statybinių medžiagų, įgytų iš UAB „Senukų prekybos centras“,
pardavimą UAB „Blonis“, vėlavimą atsiskaityti už gautas prekes, nes, nepaisant
vėlavimų, už prekes buvo atsiskaitoma. Iš byloje surinktais įrodymais nustatytų
aplinkybių taip pat matyti, kad jis niekada nevengė pokalbių dėl įsiskolinimo
likvidavimo, nesislapstė, nutrūkusio atsiskaitymo priežastis motyvavo
finansiniais sunkumais, dalį prekių grąžino UAB „Senukų prekybos centras“, dalį
pardavė UAB „Blonis“, todėl darytina išvada, kad jis ieškojo būdų atsiskaityti
su UAB „Senukų prekybos centras“. Apgaule patvirtinančiomis faktinėmis bylos
aplinkybėmis negali būti laikomas pasiūlymas sudaryti trišalį susitarimą tarp
UAB „Senukų prekybos centras“, UAB „M“ ir UAB „A“ ir tarpusavio atsiskaitymų
suderinimo akto pasirašymas 2001 m. gruodžio 14 d., nes šie veiksmai atlikti
jau esant įsiskolinimui už gautas prekes ir todėl negali būti turto užvaldymo
etapas. Kasatorius pabrėžia, kad pagal susiklosčiusią teismų praktiką atvejai,
kai skolos kreditoriams negrąžinamos dėl po sutarčių sudarymo kilusių verslo
problemų, sukčiavimu nėra pripažįstami, o esant kitoms sąlygoms, gali būti
vertinami kaip turtinės žalos padarymas apgaule. Kasatorius pažymi, kad jo
veika iš esmės yra civilinis deliktas, tačiau ji galėtų būti vertinama kaip
nusikalstama veika, jei būtų nustatytos papildomos sąlygos. Atskiriant civilinius
ir baudžiamuosius teisinius santykius, svarbu atsižvelgti į tai, kiek
kaltinamas asmuo savo sąmoningais veiksmais sumenkino kreditoriaus galimybes
atkurti pažeistą teisę civilinės teisės priemonėmis. Pagal teismų praktiką, jei
kreditoriaus teisės atkūrimas tampa objektyviai negalimas dėl sąmoningų skolininko
veiksmų, jo sukelto nemokumo, laikytina, kad tokia veika užtraukia baudžiamąją
atsakomybę (kasacinė byla Nr. 2K-7-388/2007). Jei kaltininkas vengia įvykdyti
savo piniginę prievolę, tačiau nukentėjusio asmens piniginis reikalavimas turi
ekonominį padengimą turtu ar kitais įsipareigojimais ir toks reikalavimas gali
būti objektyviai įgyvendintas, baudžiamoji atsakomybė nekyla. Ji taip pat
negalima, jei piniginio reikalavimo padengimas išnyksta ne dėl kaltininko
veikos, o dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios. Atskiriant civilinius
ir baudžiamuosius teisinius santykius, taip pat būtina atsižvelgti į teismų
praktikoje suformuotus kriterijus (kasacinės bylos Nr. 2K-7-388/2007,
2K-7-198/2008). Kasatorius pripažįsta, kad nevykdė turtinės prievolės, tačiau
tvirtina, kad savo veiksmais nemenkino kreditorių galimybės atkurti pažeistas
teises civilinės teisės priemonėmis. Išvadą apie tai patvirtina papildomai
teismui pateikti dokumentai apie 30 100 Didžiosios Britanijos svarų
sterlingų pervedimą nuo 2007 m. birželio 27 d. iki 2007 m. gruodžio 15 d.
advokatų kontorai, su kuria buvo sudaryta sutartis, įpareigojanti padengti jo
skolinius įsipareigojimus, taip pat apie 22 700 Didžiosios Britanijos
svarų sterlingų pervedimą nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio
31 d. į jo motinos O. K. sąskaitą, kurie buvo skirti
atsiskaityti su kreditoriais.
Kasatorius
nurodo, kad nagrinėję bylą teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Iš
bylos duomenų matyti, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu nebuvo tirta UAB „M“ finansinė
padėtis, nevertinti pirmosios instancijos teismui pateikti dokumentai ((duomenys
neskelbtini) klinikos projektas, sąmata, sutartis su (duomenys
neskelbtini) vaistine Vilniuje ir kiti), kurie patvirtina realią UAB „M“ veiklą.
Be to, teismai nevertino didelės dalies įrodymų, netinkamai įvertino byloje
surinktų įrodymų visumą, pavienius įrodymus vertino selektyviai priderindami
prie kaltinimo, todėl buvo pažeisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso
kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto
reikalavimai.
Kasatorius
pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo jo apeliacinio skundo,
nes neatsakė į jame išdėstytus argumentus apie reikšmingas neištirtas bylos
aplinkybes, pažeistą teisę į nešališką teismą, aplinkybę, kad pagal didesnę
dalį PVM sąskaitų faktūrų buvo atsiskaityta, todėl pažeidė BPK 320 straipsnio 3
dalies reikalavimus.
Atsiliepimu
į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio
kaltinimo skyriaus prokuroras prašo nuteistojo A. K. kasacinį
skundą tenkinti iš dalies. Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 21
d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 15 d.
nuosprendžio dalį dėl UAB „Senukų prekybos centras“ padarytos turtinės žalos
išvengiant atsiskaitymų už gautas prekes pakeisti: veiką, įvykdytą 2001 m.
liepos 23 d., kvalifikuotą pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuoti
į BK 186 straipsnio 1 dalį, paliekant paskirtą šešių mėnesių laisvės atėmimo
bausmę; veiką, įvykdytą 2001 m. liepos 26 d., kvalifikuotą pagal BK 182
straipsnio 1 dalį, perkvalifikuoti į BK 186 straipsnio 1 dalį, paliekant
paskirtą šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę; veiką, įvykdytą 2001 m. spalio
22 d., kvalifikuotą pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuoti į BK 186
straipsnio 1 dalį, paliekant paskirtą šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
veiką, įvykdytą 2001 m. spalio 11 d., kvalifikuotą pagal BK 182 straipsnio 3
dalį, perkvalifikuoti į BK 186 straipsnio 2 dalį, paliekant paskirtą dešimties
parų arešto bausmę. Pritaikius BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis, bausmes,
paskirtas pagal BK 186 straipsnio 1 dalį, (trys epizodai) tarpusavyje iš dalies
sudėti, nustatant subendrintą devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Pastarąją
pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą subendrinti apėmimo būdu su dešimties
parų arešto bausme, paskirta pagal BK 186 straipsnio 2 dalį, ir nustatyti
subendrintą devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Apeliaciniu nuosprendžiu
subendrintą dvejų metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę už veikas,
kvalifikuotas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (du epizodai) užvaldant UAB
„Blonis“ turtą, subendrinti pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą apėmimo
būdu su naujai subendrinta devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme už veikas,
kvalifikuotas pagal BK 186 straipsnio 1 ir 2 dalis (keturi epizodai), ir
galutinę subendrintą bausmę nustatyti laisvės atėmimą dvejiems metams ir trims
mėnesiams. Kitas nuosprendžių dalis palikti nepakeistas.
Prokuroras
nurodo, kad A. K. veika padarant turtinės žalos UAB „Senukų
prekybos centras“ galėtų būti kvalifikuota kaip sukčiavimas tik tada, kai būtų
nustatytas išankstinis kaltininko tikslas nemokėti už numatomas gauti prekes, o
pardavėjo turtą užvaldyti apgaule išviliojant jį iš pardavėjo klaidinančiais
pažadais ar kitokiomis neteisėtomis manipuliacijomis. Byloje surinktais
įrodymais nustatyta, kad didesnė dalis PVM sąskaitų faktūrų įvairiomis sumomis
UAB „Senukų prekybos centras“ buvo sumokėta, tačiau tam tikrais atskirais
atvejais epizodiškai atsiskaitymų buvo vengiama klaidinant pardavėją tariamu
prekių negavimu, įgalioto asmens (tiekėjo) nebuvimu, pavedimo jam paimti prekes
nedavimu ar kitokiu faktų neigimu, siekiant išvengti atsiradusios prievolės
sumokėti už prekes. Dėl to nepagrįsta teismų išvada, kad jau 2001 m.
liepos 3 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašymo metu A. K. turėjo išankstinį sumanymą periodiškai imti statybines
medžiagas iš UAB „Senukų prekybos centras“ už jas neatsiskaitant. Iš byloje
surinktų įrodymų taip pat matyti, kad veikose, kurios nurodytos kaltinime,
visiškai nebuvo vykdomi atsiskaitymai jų nepripažįstant ar kitaip mėginant jų išvengti.
Kaltininkas už prekes žadėjo atsiskaityti ateityje, neatsiskaitymą mėgino
pateisinti tariamai atsiradusiomis laikinomis finansinėmis problemomis, todėl
šie faktai teismų pagrįstai įvertinti kaip siekis suklaidinti nukentėjusį
asmenį. Atsižvelgus į tai, kad UAB „Senukų prekybos centras“ teisių atkūrimas
civilinės teisės priemonėmis tapo iš esmės negalimas dėl sąmoningų skolininko
veiksmų, t. y. prekių gavimo fakto nepripažinimo, klaidinimo dėl to, jog
niekas nebuvo įgaliotas įmonės vardu prekes paimti, prekių pardavimo jų neįtraukus
į įmonės buhalterinę apskaitą, nukentėjusio asmens piniginio reikalavimo
neužtikrinimo turtu ar kitais įsipareigojimais ir jokių garantijų nesuteikimu,
darytina išvada, kad A. K. veika peržengė civilinių
teisinių santykių ribas ir už ją taikytina baudžiamoji atsakomybė, A. K. veiką, padarius turtinės žalos UAB „Senukų prekybos
centras“, kvalifikuojant kaip turtinės žalos padarymą apgaule.
Prokuroro
nuomone, A. K. veika, padarius turtinės žalos UAB „Blonis“,
teisingai kvalifikuota kaip sukčiavimas, nes nuteistasis realiai užvaldė
svetimą turtą (vienu atveju statybines medžiagas, kitu atveju vaistus, o po to
ir juos pardavus gautą pelną), apgaule įkalbėdamas to turto įgijėjus – teisėtus
savininkus už įgyjamą turtą apmokėti iš anksto, o įgijėjams sumokėjus, jis,
kaip prekybos tarpininkas, įgijėjams turto nepateikė ir pats jį užvaldė. Kasatorius
nepateikė jokių konkrečių argumentų, kurie pagrįstų jo teiginį, kad nagrinėdami
bylą teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 305 straipsnio 1 dalies 2
punkto reikalavimus, todėl pastarasis argumentas vertintinas kaip nepagrįstas.
Prokuroro
manymu, nepagrįsti kasatoriaus teiginiai, kad dalis jo apeliacinio skundo
argumentų buvo neišnagrinėta. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklės
įpareigoja apeliacinės instancijos teismą išnagrinėti visus esminius skundo
argumentus, tačiau neįpareigoja analizuoti kiekvieno apeliacinio skundo sakinio
ar teiginio, neturinčio jokios reikšmės ginčijamo sprendimo teisėtumui ir
pagrįstumui. Apeliacinės instancijos teismas svarstė tiek nuosprendžio
teisėtumo, tiek pagrįstumo klausimus, atsakė į visus esminius apeliacinio
skundo argumentus, pateikė motyvuotas išvadas kiekvienu klausimu. Aplinkybė,
kad apeliacinės instancijos teismas kitaip išsprendė veikų kvalifikavimo
klausimus, nei jie siūlomi spręsti šiame prokuroro atsiliepime, nesuteikia
pagrindo išvadai, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminių
baudžiamojo proceso pažeidimų, dėl kurių apeliacinės instancijos teismo
sprendimas turėtų būti panaikintas.
Prokuroro
teigimu, pakeitus A. K. veikų kvalifikavimą iš BK 182
straipsnio 1 ir 3 dalių į BK 186 straipsnio 1 ir 2 dalis, sankcijoje numatytos
bausmių rūšys ir jų dydžiai iš esmės nesikeičia, todėl teismo už atskiras
nusikalstamas veikas paskirtos bausmių rūšys ir jų dydžiai nekeistini.
Paskirtos bausmės subendrintinos iš naujo, tačiau galutinė bausmė A. K. turėtų būti paskirta tokia, kokią nustatė apeliacinės
instancijos teismas.
Civilinis
ieškovas UAB „Senukų prekybos centras“ atsiliepimu prašo nuteistojo A. K. kasacinį skundą atmesti.
Atsiliepime
nurodoma, kad A. K. veika tinkamai kvalifikuota kaip
sukčiavimas, nes sukčiavimo esmė yra apgaulė. Apgaulė gali reikštis ir pranešimu
neteisingų duomenų, turinčių esminės reikšmės savininko apsisprendimui. Išnagrinėję
byloje surinktus įrodymus, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai
pagrįstai nustatė faktines aplinkybes, kad A. K. pats
inicijavo pirkimo pardavimo sutarties su UAB „Senukų prekybos centras“
pasirašymą, nerealiai sureikšmindamas savo galimybes ir savo verslo
perspektyvas, taip sudarydamas labai patikimo ir rimto verslininko įspūdį, nors
realiai statybos darbai buvo atliekami tik objekte Šiauliuose, joks kitas
objektas iš žadėtų keturiasdešimt vieno net nebuvo pradėtas statyti. Nors
sutartis buvo sudaryta itin palankiomis UAB „M“ sąlygomis, tačiau didžiąją dalį
prekių ji paprasčiausiai parduodavo UAB „Blonis“, atsiskaitymai nuolat vėlavo. Visa
tai leidžia teigti, kad aplinkybės, jog UAB „M“ realiai vykdė veiklą ir
medicinos centras (duomenys neskelbtini) buvo statomas, nepaneigia
fakto, kad A. K. siekė suklaidinti UAB „Senukų prekybos
centras“ darbuotojus ir taip gauti kuo didesnės naudos. A. K. veika
negali būti vertinama kaip civilinis deliktas, nes byloje surinktais įrodymais
nustatytos bylos aplinkybės rodo, kad kasatoriaus veiksmai nebūdingi
civiliniams teisiniams santykiams. Visi prekių pirkimai iš UAB „Senukų prekybos
centras“ buvo suderinti su A. K., prekes ir PVM sąskaitas
faktūras UAB „M“ gavo ir už prekes turėjo sumokėti, bet nesumokėjo. Išvadą, kad
kasatorius turėjo tikslą išvengti atsiskaitymų, rodo ir jo pasiūlymas sudaryti
trišalį susitarimą ir tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto pasirašymas tarp
UAB „Senukų prekybos centras“, UAB „M“ ir UAB „A“, nors būdamas UAB „M“ ir UAB
„A“ akcininkas bei pastarosios įmonės vadovas A. K. labai
gerai žinojo, kad nė viena įmonė nėra finansiškai pajėgi atsiskaityti su UAB
„Senukų prekybos centras“. Svarbu ir tai, kad A. K. nepripažino
prekių gavimo fakto netgi pagal tas PVM sąskaitas faktūras, kurias pasirašė jis
pats, dar daugiau, jis nepripažino ir šių PVM sąskaitų faktūrų gavimo fakto, o
galiausiai UAB „M“ informavo, kad pripažįsta tik 9 044,91 Lt skolą.
Atsiliepime taip pat nurodoma, kad nagrinėdamas bylą
apeliacine tvarka teismas esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų
nepadarė. Teismas pagrįstai netyrė įrodymų, kuriuos prašė ištirti A. K., nes tai tik vilkintų teismo procesą, o byloje ištirtų
įrodymų pakanka tam, kad būtų išsamiai ištirtos visos bylos aplinkybės ir
pateiktas kaltinamojo veikos kvalifikavimas. Priešingai nei nurodoma
kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl visų esminių A. K. apeliacinio skundo argumentų, todėl nėra pagrindo
teigti, kad apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek to
buvo prašoma apeliaciniame skunde.
Nuteistojo
A. K. kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl
BK 182 straipsnio taikymo
BK
182 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto įgijimą
apgaule. Viena iš apgaulės formų – piktnaudžiavimas pasitikėjimu (kasacinė byla
Nr. 2K-442/2010). Apgaulė įgyjant svetimą turtą yra vienas iš požymių, skiriančių
BK 182 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką nuo civilinio delikto (kasacinė
byla Nr. 2K-71/2009). Pagal teismų praktiką vienas iš požymių, skiriančių sukčiavimą,
numatytą BK 182 straipsnyje, nuo turtinės žalos padarymo apgaule, numatytos 186
straipsnyje, yra tyčios įgyti svetimą turtą panaudojant apgaulę susiformavimo
momentas. Jei tyčia įgyti svetimą turtą apgaule susiformuoja iš anksto ar egzistuoja
nuo pat veiksmų, kuriais siekiama gauti turtą, vykdymo pradžios, tokia veika
paprastai vertinama kaip sukčiavimas (BK 182 straipsnis) (kasacinė byla Nr.
2K-118/2007).
Nagrinėjamoje
byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad A. K.,
veikdamas kaip UAB „M“ atstovas, inicijavo UAB „Senukų prekybos centras“ ir UAB
„M“ sutarties sudarymą, susitardamas dėl didelio kredito limito ir ilgų
mokėjimų atidėjimo terminų, motyvuodamas tuo, kad UAB „M“ ketina aktyviai
plėsti verslą artimoje ateityje, t. y. per dvejus metus atidaryti
keturiasdešimt vieną vaistinę, kurias įrengs panaudodama prekes, įsigytas iš
UAB „Senukų prekybos centras“. Derybų su UAB „Senukų prekybos centras“ metu jis
pristatė P. P. ir K. P., kaip UAB „M“
įgaliotus asmenis paimti prekes iš UAB „Senukų prekybos centras“. Iš tiesų UAB
„M“ neketino vykdyti aktyvios plėtros, o P. P. ir K. P. nebuvo įgalioti UAB „M“ vardu imti prekių, ir šios
aplinkybės A. K., kaip UAB „M“ atstovui ir akcininkui,
buvo gerai žinomos. Nors A. K. UAB „M“ vardu buvo
įgaliotas paimti prekes iš UAB „Senukų prekybos centras“, tačiau jis
pasinaudojo šiuo įgaliojimu kaip priemone suklaidinti UAB „Senukų prekybos
centras“ dėl asmens, kuriam pateikiamos prekes, nes realiai prekes įgijo ne UAB
„M“, bet pats A. K. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad
UAB „M“ vardu iš UAB „Senukų prekybos centras“ paimtos prekes buvo panaudotos
tik viename UAB „M“ objekte, kita dalis buvo parduota UAB „Blonis“, dalis
prekių buvo įgyta paties kasatoriaus, o jo atstovaujama UAB „M“ atsisakė
sumokėti už prekes, motyvuodama tuo, kad prekių negavo, o P.
P. bei K. P. nebuvo UAB „M“ įgalioti asmenys. Kolegijos
nuomone, bylos aplinkybės, kad jau sutarties su UAB „Senukų prekybos centras“
sudarymo metu A. K. pateikė klaidinančią informaciją apie UAB
„M“ ketinimus, jos įgaliotus asmenis, rodo, jog nuo pat veiksmų, kuriais
siekiama gauti turtą, vykdymo pradžios A. K. turėjo tyčią
įgyti UAB „Senukų prekybos centras“ turtą apgaule. Dėl to jo veika įgyjant UAB
„Senukų prekybos centras“ turtą teismų pagrįstai kvalifikuota kaip sukčiavimas
pagal BK 182 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis, o ne kaip turtinės žalos padarymas
apgaule pagal BK 186 straipsnį.
Nepagrįsti kasatoriaus argumentai, kad rimtus jo
ketinimus vykdyti UAB „M“ verslo plėtrą rodo teismui pateikti medicinos centro
projektas, sąmata, kiti dokumentai, nes tokie dokumentai nebuvo pateikti nei
ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylą teisme. Iš bylos duomenų matyti,
kad A. K. buvo pateikęs teismui tik nepatvirtintas
sutarčių dėl patalpų nuomos kopijas, tačiau šiose patalpose jau veikė dvi UAB
„M“ priklausiusios vaistinės, atidarytos dar iki sutarties su UAB „Senukų
prekybos centras“ sudarymo. Kasatoriaus teiginių nepatvirtina ir faktas, kad už
gautas prekes iš dalies buvo atsiskaityta, nes šiais veiksmais iš esmės tik
buvo siekta kuo vėliau nukelti galimą teisinį persekiojimą dėl padarytų
neteisėtų veiksmų. Kasatorius deklaratyviai teigia, kad neatsiskaitė su UAB
„Senukų prekybos centras“ dėl to, kad, nuomotojui netikėtai nutraukus nuomos sutartį,
buvo prarastas turtas, į kurį investuota. Kolegija pažymi, kad UAB „M“ ir kitų
asmenų patalpų nuomos sutartys buvo nutrauktos tik atitinkamai 2003 m. lapkritį
ir 2004 m. liepą, tuo tarpu A. K. yra kaltinamas dėl veikų,
padarytų nuo 2001 m. liepos 23 d. iki 2001 m. spalio 22 d. Be to, sutartys buvo
nutrauktos ne netikėtai, o dėl nuosekliai besiklostančių aplinkybių, nes UAB
„M“ kitiems asmenims nemokėjo sutarto nuomos mokesčio, nevykdė kitų nuomos
sutartimis prisiimtų įsipareigojimų.
Kolegijos nuomone, A. K. veika
pagrįstai kvalifikuota kaip sukčiavimas ir įgyjant UAB „Blonis“ turtą. Pirmu
atveju kasatorius, veikdamas kaip UAB „M“ atstovas, sudarė sutartį su UAB
„Blonis“ įsipareigodamas perduoti statybines medžiagas, o šiam pinigus
pervedus, statybinių medžiagų neperdavė, pinigų negrąžino. Jau sutarties
sudarymo metu A. K. turėjo tyčią UAB „Blonis“ turtą įgyti
apgaule, nes jam, kaip UAB „M“ atstovui ir akcininkui, buvo žinoma, kad
statybinių medžiagų, už kurias sumokėjo UAB „Blonis“, jo atstovaujama UAB „M“ neturi
ir dėl turimų skolų UAB „Senukų prekybos centras“ negalės pateikti. Antru
atveju A. K. įtikino UAB „Blonis“ sumokėti už tariamai UAB
„M“ perkamus vaistus, nors realiai jie buvo įgyti bankrutuojančios įmonės UAB
„F“ vardu, o vėliau tuos vaistus A. K. pardavė, tačiau
pinigų UAB „Blonis“ negrąžino. Apie tai, kad A. K. turėjo
tyčią apgaule įgyti UAB „Blonis“ turtą, rodo aplinkybės, kad vaistai buvo įgyti
ne UAB „M“, bet bankrutuojančios UAB „F“ vardu, ir A. K.,
kaip abiejų bendrovių akcininkui, buvo žinoma, kad nė viena iš bendrovių dėl
turimų įsipareigojimų negalėjo atsiskaityti su UAB „Blonis“.
Dėl BPK 20 straipsnio 3 ir 5 dalies, 305 straipsnio 1
dalies 2 punkto taikymo
BPK
20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys,
kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai
išspręsti teisingai. BPK 20 straipsnio 5 dalyje, be kitų aplinkybių, nurodyta,
kad teisėjai vertina įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir
nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Vadinasi, įvertindamas įrodymus
teismas privalo išsamiai ištirti ne apskritai visas bylos aplinkybes, o tik tas,
kurios reikšmingos bylai išspręsti teisingai. Kasatorius teigia, kad nagrinėję
bylą teismai įrodymus įvertino pažeisdami įrodymų vertinimo taisykles, nes netyrė
duomenų apie UAB „M“ finansinę padėtį ir realią veiklą tuo metu, kai jis
kreipėsi į UAB „Senukų prekybos centras“ dėl prekių pirkimo pardavimo sutarties
su UAB „M“ sudarymo. Iš kaltinamojo akto turinio ir pirmosios instancijos
teismo nuosprendžio matyti, kad A. K. buvo kaltintas ir
nuteistas už tai, kad įgijo svetimą turtą suklaidindamas UAB „Senukų prekybos
centras“ dėl UAB „M“ ketinimų aktyviai plėsti verslą artimoje ateityje, jos
įgaliotų asmenų. Jis nebuvo kaltintas ir nuteistas už tai, kad įgijo svetimą
turtą suklaidindamas UAB „Senukų prekybos centras“ apie UAB „M“ finansinę
padėtį ir realią veiklą. Dėl to duomenys apie UAB „M“ finansinę padėtį ir
realią veiklą nėra susiję su kaltinime nurodytomis aplinkybėmis ir netirdamas jų
teismas nepažeidė BPK 20 straipsnio 3 ir 5 dalių reikalavimų išsamiai
išnagrinėti visas bylos aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti teisingai.
Kasatorius
nenurodo jokių konkrečių įrodymų, kurie būtų reikšmingi bylai išspręsti
teisingai, tačiau nebūtų tirti bylą nagrinėjusių teismų, taip pat kokie
konkretūs įrodymai buvo įvertinti neatsižvelgus į byloje surinktų įrodymų
visetą. Išanalizavusi bylos duomenis ir skundžiamą apeliacinės instancijos
teismo nuosprendį, tokių įrodymų teisėjų kolegija nenustatė. Dėl to kasatoriaus
argumentai apie tai, kad teismas nevertino didelės dalies įrodymų, netinkamai
įvertino įrodymų visumą, pavienius įrodymus vertino selektyviai priderindamas
prie kaltinimo, vertintini kaip deklaratyvūs. Išnagrinėjęs bylą, apeliacinės
instancijos teismas nuosprendyje išdėstė pakankamus motyvus dėl to, kuriais
įrodymais grindžia savo išvadas, nurodė motyvus, kodėl atmetė kitus įrodymus,
todėl nėra pagrindo pripažinti, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK
305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus.
Dėl
BPK 320 straipsnio 3 dalies taikymo
Pagal
BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek,
kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje
(nutartyje) privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. Pažymėtina,
kad šio įstatymo reikalavimo nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų
atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant
į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes, tačiau svarbu, kad
būtų atsakyta į esminius apeliacinio skundo prašymus ir argumentus. Iš A. K. apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis prašė panaikinti
pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį
arba perkvalifikuoti jo veiką iš BK 182 straipsnio 1, 2, 3 dalių į BK 186
straipsnio 1 ir 2 dalis. Savo prašymą jis motyvavo tuo, kad pirmosios
instancijos teismas pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes netinkamai taikė
baudžiamąjį įstatymą, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų,
nes išsamiai ir nešališkai neištyrė byloje surinktų įrodymų, juos vertino ne
kaip visumą, o atskirai vienus nuo kitų, bylą išnagrinėjo šališkai. Pirmosios
instancijos teismas taip pat padarė klaidų subendrindamas už atskiras
nusikalstamas veikas jam paskirtas bausmes. Iš apeliacinės instancijos teismo
nuosprendžio matyti, kad teismas išdėstė motyvus, paaiškinančius, kodėl
pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, o pagal
nustatytas faktines bylos aplinkybes tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat pasisakė, kodėl nėra pagrindo
pripažinti, kad buvo pažeista A. K. teisė į nešališką teismą
ir pripažino pagrįstais A. K. apeliacinio skundo
argumentus dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo subendrinant jam
paskirtas bausmes, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl
bausmių subendrinimo pakeitė – paskyrė naują subendrintą bausmę. Atsižvelgus į
aptartas aplinkybes, nėra pagrindo pripažinti, kad į esminius A.
K. apeliacinio skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas neatsakė
ir todėl nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašyta apeliaciniame skunde.
Apibendrinus
tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad, neperžengiant kasacinio skundo ribų,
skundžiamas apeliacinės instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir
pagrįstas, o kasacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija,
vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1
punktu,
n u t a r i a:
Nuteistojo A. K. kasacinį
skundą atmesti.
Teisėjai Benediktas
Stakauskas
Aldona
Rakauskienė
Josifas Tomaševičius