Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2K-147-2011].doc
Bylos nr.: 2K-147/2011
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (BK XXVIII skyrius)
Sukčiavimas (BK 182 str.)
Turto pasisavinimas (BK 183 str.)
BAUDŽIAMOJI TEISĖ
Bendroji dalis
Bausmė (BK VII skyrius)
Bausmių rūšys fiziniams asmenims (BK 42 str., 44-51 str.)
Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
Bausmės skyrimas (BK VIII skyrius)
Bausmės skyrimas už kelias nusikalstamas veikas (BK 63 str.)
Bausmių bendrinimas jas apimant (BK 63 str. 1, 2, 5 d.)
Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1, 4 d.)
Specialioji dalis
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (BK XXVIII skyrius)
Sukčiavimas (BK 182 str.)
Paprastas sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
Turtinės žalos padarymas apgaule (BK 186 str.)
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Procesiniai dokumentai
Protokolas
Teismo posėdžių protokolai (BPK 36, 261 str.ir kt. str.)
Nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas
Nusikalstama veika padaryta žala
Žalos atlyginimas, kai civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje pareiškiamas
Procesinės prievartos priemonės
Kardomosios priemonės
Rašytinis pasižadėjimas neišvykti ( BPK 136 str.)
Bylų procesas pirmosios instancijos teisme
Bylos parengimas nagrinėti teisme ir bendrosios bylos nagrinėjimo teisme nuostatos (BPK XVIII-XIX skyriai)
Bendrosios nagrinėjimo teisme nuostatos (BPK XIX skyrius)
Nagrinėjimo teisme pertrauka ( BPK 243 str.)
Nuosprendžio priėmimas (BPK XXIII skyrius)
Nuosprendžių rūšys, surašymas ir paskelbimas (BPK 302 str., 308 str.)
Apkaltinamajam nuosprendžiui keliami reikalavimai (BPK 297-307 str.)
Nuosprendžio nuorašų įteikimas (BPK 310 str.)
Bylų procesas apeliacinės instancijos teisme (BPK VI dalis)
Bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos (BPK 320 str.)
Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos (BPK 320 str. 3, 5 d.)
Apeliacinės instancijos teismo sprendimų, priimamų išnagrinėjus bylą, rūšys ir pagrindai
Nuosprendžio pakeitimo pagrindai
Jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 str. 1 p.)
Jeigu neteisingai paskirta bausmė (BPK 328 str. 2 p.)

Baudžiamoji byla Nr

Baudžiamoji byla Nr. 2K-147/2011

Proceso Nr. 1-20-1-00859-2003-1

                                                                                     Procesinio sprendimo kategorijos

                                                                                     1.2.14.5.1.; 1.2.14.9.; 2.4.2.1. (S)

 

 

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. kovo 15 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Benedikto Stakausko, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Josifo Tomaševičiaus,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 15 d. nuosprendžio.

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu A. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį už 2001 m. liepos 23 d. įvykdytą 12 094,46 Lt vertės UAB „Senukų prekybos centras“ turto įgijimą apgaule laisvės atėmimu šešiems mėnesiams; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už 2001 m. liepos 26 d. įvykdytą 17 652,75 Lt vertės UAB „Senukų prekybos centras“ turto įgijimą apgaule laisvės atėmimu šešiems mėnesiams; pagal BK 182 straipsnio 3 dalį už 2001 m. spalio 11 d. įvykdytą 170 Lt vertės UAB „Senukų prekybos centras“ turto įgijimą apgaule areštu dešimčiai parų; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už 2001 m. spalio 22 d. įvykdytą 6 903,60 Lt vertės UAB „Senukų prekybos centras“ turto įgijimą apgaule laisvės atėmimu šešiems mėnesiams; pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už 41 170 Lt vertės UAB „Blonis“ turto įgijimą apgaule laisvės atėmimu šešiems mėnesiams; pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už 84 000 Lt didelės vertės UAB „Blonis“ turto įgijimą apgaule laisvės atėmimu dvejiems metams. Pritaikius BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis, paskirtosios bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, ši bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2009 m. sausio 23 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta vienerių metų laisvės atėmimo bausme ir Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 4 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 53 MGL bauda, laisvės atėmimo bausmes iš dalies sudedant, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta dveji metai aštuoni mėnesiai laisvės atėmimo su 53 MGL dydžio bauda.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 15 d. nuosprendžiu Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 21 d. nuosprendis pakeistas. Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria, pritaikius BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis, paskirtos bausmės iš dalies sudėtos ir paskirta subendrinta dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. A. K., vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės, paskirtos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už 2001 m. liepos 23 d. įvykdytą 12 094,46 Lt vertės UAB „Senukų prekybos centras“ turto įgijimą apgaule, už 2001 m. liepos 26 d. įvykdytą 17 652,75 Lt vertės UAB „Senukų prekybos centras“ turto įgijimą apgaule, už 2001 m. spalio 22 d. įvykdytą 6 903,60 Lt vertės UAB „Senukų prekybos centras“ turto įgijimą apgaule, subendrintos iš dalies sudedant ir paskirta subendrinta bausmė devyni mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirta devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta apėmimo būdu su dešimties parų arešto bausme, paskirta pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, ir nustatyta subendrinta bausmė – devyni mėnesiai laisvės atėmimo. Remiantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės, paskirtos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už apgaule įgytą 41 170 Lt didelės vertės UAB „Blonis“ turtą ir už apgaule įgytą 84 000 Lt didelės vertės UAB „Blonis“ turtą, subendrintos prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir subendrinta bausmė paskirta dveji metai trys mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, apėmimo būdu subendrinus dvejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę, paskirtą už nusikaltimus, kvalifikuotus pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, paskirtą už nusikaltimus, kvalifikuotus pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį, galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams trims mėnesiams. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,

 

n u s t a t ė :

 

A. K. nuteistas už tai, kad, veikdamas pagal įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini) kaip UAB „M“ atstovas, turėdamas tikslą apgaule UAB ,,M“ naudai įgyti svetimą turtą, UAB „Senukų prekybos centras“ darbuotojams melagingai nurodydamas, kad P. P. yra UAB „M“ įgaliotas asmuo paimti statybines medžiagas, pagal 2001 m. liepos 3 d. pirkimo pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) A. K. nurodymu 2001 m. liepos 23 d. P. P. UAB „M“ vardu pagal PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) iš UAB „Senukų prekybos centras“, esančio Kaune, Pramonės g. 6, paėmus bendros 527,80 Lt vertės prekių, pagal PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) P. P. iš UAB „Senukų prekybos centras“, esančio Kaune, Draugystės g. 8 K, paėmus bendros 11 566,66 Lt vertės prekių ir jas pristačius į UAB „M“, A. K., sakydamas, kad P. P. UAB „M“ nedirba ir prekių UAB „M“ vardu neėmė, pardavėjui UAB „Senukų prekybos centras“ pinigų nesumokėjo, taip šiai bendrovei padarydamas 12 094,46 Lt turtinę žalą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

            A. K. taip pat nuteistas už tai, kad, veikdamas pagal įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini) kaip UAB „M“ atstovas, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, pagal 2001 m. liepos 3 d. pirkimo pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) 2001 m. liepos 26 d. UAB „M“ vardu iš UAB „Senukų prekybos centras“, esančio Kaune, Elektrėnų g. 1, pagal PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) paėmęs bendros 840 Lt vertės prekių ir pagal PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) paėmęs bendros 290 Lt vertės prekių ir iš UAB „Senukų prekybos centras“, esančio Kaune, Pramonės g. 6, pagal PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) paėmęs bendros 16 522,75 Lt vertės prekių, jų UAB „M“ nepristatė, pardavėjui - UAB „Senukų prekybos centras“ pinigų nesumokėjo, taip savo naudai įgijo svetimą UAB „Senukų prekybos centras“ turtą, padarydamas UAB „Senukų prekybos centras“ 17 652,75 Lt turtinę žalą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio l dalyje.

            A. K. taip pat nuteistas už tai, kad, veikdamas pagal įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini) kaip UAB „M“ atstovas, turėdamas tikslą apgaule UAB „M“ naudai įgyti svetimą turtą, melagingai nurodęs UAB „Senukų prekybos centras“, kad K. P. yra UAB „M“ įgaliotas asmuo paimti statybines medžiagas, pagal 2001 m. liepos 3 d. pirkimo pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) A. K. nurodymu K. P. UAB „M“ vardu 2001 m. spalio 11 d. iš UAB „Senukų prekybos centras“, esančio Kaune, Draugystės g. 8K, pagal PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) paėmus bendros 170 Lt vertės prekių ir pristačius jas UAB „M“, pardavėjui - UAB „Senukų prekybos centras“ pinigų nesumokėjo, sakydamas, kad UAB „M“ prekių negavo, taip A. K. UAB „M“ naudai įgijo svetimą UAB „Senukų prekybos centro“ turtą, padarydamas UAB „Senukų prekybos centras“ 170 Lt turtinę žalą, t. y. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje.

            A. K. taip pat nuteistas už tai, kad, veikdamas pagal įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini) kaip UAB „M“ atstovas, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, pagal 2001 m. liepos 3 d. pirkimo pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) 2001 m. spalio 22 d. UAB „M“ vardu iš UAB „Senukų prekybos centras“, esančio Kaune, Pramonės pr. 6, pagal PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini)paėmęs bendros 6 903,60 Lt vertės prekių, jų UAB „M“ nepristatė, pardavėjui – UAB „Senukų prekybos centras“ pinigų nesumokėjo, taip savo naudai įgijo svetimą UAB „Senukų prekybos centras“ turtą, padarydamas UAB „Senukų prekybos centras“ 6 903,60 Lt turtinę žalą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio l dalyje.

A. K. taip pat nuteistas už tai, kad, veikdamas pagal įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini) kaip UAB „M“ atstovas, turėdamas tikslą apgaule UAB „M“ naudai įgyti UAB „Blonis“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)) priklausantį turtą, UAB „M“ vardu 2001 m. spalio 5 d. su UAB „Blonis“ sudaręs statybinių medžiagų pirkimo pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2001 m. spalio 11 d. su UAB „Blonis“ sudaręs statybinių medžiagų pirkimo pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurių pagrindu 2001 m. spalio 16 d. raštu paprašė UAB „Blonis“ sumokėti už UAB „M“ UAB „Senukų prekybos centras“ 41 170 Lt, o UAB „Blonis“ už UAB „M“ 2001 m. spalio 16 d. mokėjimo pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus UAB „Senukų prekybos centras“ 7 350 Lt, taip pat 2001 m. spalio 17 d. už UAB „M“ mokėjimo pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus UAB „Senukų prekybos centras“ 10 820 Lt ir 2001 m. spalio 19 d. už UAB „M“ mokėjimo pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus UAB „Senukų prekybos centras“ 23 000 Lt, įgytų statybinių medžiagų už jas mokėjusiai UAB „Blonis“ nepristatė, pinigų negrąžino, taip A. K. apgaule UAB „M“ naudai įgijo svetimą UAB „Blonis“ 41 170 Lt didelės vertės turtą, padarydamas UAB „Blonis“ 41 170 Lt turtinę žalą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.

          A. K. taip pat nuteistas už tai, kad, būdamas UAB „F“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) direktorius ir pagal įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini) veikdamas kaip UAB „M“ atstovas, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, žinodamas, kad UAB „F“ 2001 m. spalio 3 d. iškelta bankroto byla, iš anksto žinodamas, kad vaistai bus perkami UAB „F“ vardu, pasiūlęs UAB „Blonis“ vaistų pirkimo pardavimo sandorį, melagingai nurodė, jog vaistus pirks UAB „M“ vardu ir juos pardavęs padengs UAB „Blonis“ jo padarytus įsiskolinimus, 2001 m. spalio 16 d. pasirašė tarpusavio pirkimo pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) priedą Nr. 01, pagal kurį UAB „Blonis“ įsipareigojo už UAB „M“ vaistų pirkimui padaryti 84 000 Lt tarptautinį pavedimą, o 2001 m. spalio 17 d. UAB „Blonis“ už UAB „M“ padarius tarptautinį 21 000 JAV dolerių, atitinkamai 84 000 Lt, pavedimą į Rusiją pagal kontraktą Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat 2001 m. lapkričio 12 d. A. K. nurodymu padarius pavedimo patikslinimą į Rusiją, nurodant kontrakto Nr. (duomenys neskelbtini) ir tai, kad apmokėjimas atliktas už UAB „F“, 2001 m. lapkričio 19 d. įgytam kroviniui atvykus UAB „F“ vardu, A. K. jį perdavė ofšorinei kompanijai „LLC“, 2001 m. lapkričio 19 d. pagal sutartį vaistus perdavė R. K. individualiai įmonei, po to, šiuos už UAB „Blonis“ pinigus įgytus vaistus be UAB „Blonis“ sutikimo A. K. pardavė, su UAB „Blonis“ neatsiskaitė ir taip savo naudai apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą, padarydamas UAB „Blonis“ 84 000 Lt turtinę žalą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.

            Kasaciniu skundu nuteistasis A. K. prašo Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 15 d. nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

          Kasatorius nurodo, kad jo veika netinkamai kvalifikuota kaip sukčiavimas pagal BK 182 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis. Sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui užvaldyti ar teisei į turtą įgyti. Apgaulei nustatyti būtini trys požymiai: objektyvios tiesos iškreipimas, tikslas suklaidinti nukentėjusį asmenį, kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją. Išvadą apie tai, kad įgyjant nukentėjusių asmenų turtą buvo panaudota apgaulė, teismai pagrindė aplinkybe, kad jis pasirašė sutartį su UAB „Senukų prekybos centras“ sureikšmindamas savo galimybes ir jam priklausančio verslo perspektyvas, sudarė labai patikimo ir rimto verslininko įspūdį. Kaip matyti iš apkaltinamųjų nuosprendžių, teismai pripažino, kad Šiauliuose buvo statomas medicinos centras, veikė keletas UAB „M“ priklausančių vaistinių, o tai patvirtina, kad UAB „M“ realiai vykdė veiklą. UAB „Senukų prekybos centras“ buvo pateiktas statomo medicinos centro projektas, sąmata bei kiti panašūs duomenys ir planai ateityje plėsti vaistinių tinklą, kuriuos atsakingi UAB „Senukų prekybos centras“ darbuotojai patikrino, todėl sutarties pasirašymo metu buvo pateikti faktinę tikrovę atitinkantys duomenys ir objektyvi tiesa nebuvo iškreipta. Be to, teismai pripažino, kad Šiauliuose statytame medicinos centre buvo panaudotos iš UAB „Senukų prekybos centras“ įsigytos prekės. Atsižvelgus į aptartas aplinkybes, nepagrįsta teismų išvada, kad jis siekė suklaidinti nukentėjusį asmenį ir taip užvaldyti jo turtą. Su UAB „Senukų prekybos centras“ nebuvo atsiskaityta dėl priežasčių, kurių jis negalėjo numatyti. Iš bylos duomenų matyti, kad medicinos centrą jis steigė nuomojamose patalpose, o pasikeitus patalpų savininkui, šių patalpų nuomos sutartis buvo nutraukta ir turtas, į kurį buvo investuota, prarastas, kilo finansinių sunkumų. Kaip apgaulę patvirtinančius faktus, teismai nepagrįstai vertino statybinių medžiagų, įgytų iš UAB „Senukų prekybos centras“, pardavimą UAB „Blonis“, vėlavimą atsiskaityti už gautas prekes, nes, nepaisant vėlavimų, už prekes buvo atsiskaitoma. Iš byloje surinktais įrodymais nustatytų aplinkybių taip pat matyti, kad jis niekada nevengė pokalbių dėl įsiskolinimo likvidavimo, nesislapstė, nutrūkusio atsiskaitymo priežastis motyvavo finansiniais sunkumais, dalį prekių grąžino UAB „Senukų prekybos centras“, dalį pardavė UAB „Blonis“, todėl darytina išvada, kad jis ieškojo būdų atsiskaityti su UAB „Senukų prekybos centras“. Apgaule patvirtinančiomis faktinėmis bylos aplinkybėmis negali būti laikomas pasiūlymas sudaryti trišalį susitarimą tarp UAB „Senukų prekybos centras“, UAB „M“ ir UAB „A“ ir tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto pasirašymas 2001 m. gruodžio 14 d., nes šie veiksmai atlikti jau esant įsiskolinimui už gautas prekes ir todėl negali būti turto užvaldymo etapas. Kasatorius pabrėžia, kad pagal susiklosčiusią teismų praktiką atvejai, kai skolos kreditoriams negrąžinamos dėl po sutarčių sudarymo kilusių verslo problemų, sukčiavimu nėra pripažįstami, o esant kitoms sąlygoms, gali būti vertinami kaip turtinės žalos padarymas apgaule. Kasatorius pažymi, kad jo veika iš esmės yra civilinis deliktas, tačiau ji galėtų būti vertinama kaip nusikalstama veika, jei būtų nustatytos papildomos sąlygos. Atskiriant civilinius ir baudžiamuosius teisinius santykius, svarbu atsižvelgti į tai, kiek kaltinamas asmuo savo sąmoningais veiksmais sumenkino kreditoriaus galimybes atkurti pažeistą teisę civilinės teisės priemonėmis. Pagal teismų praktiką, jei kreditoriaus teisės atkūrimas tampa objektyviai negalimas dėl sąmoningų skolininko veiksmų, jo sukelto nemokumo, laikytina, kad tokia veika užtraukia baudžiamąją atsakomybę (kasacinė byla Nr. 2K-7-388/2007). Jei kaltininkas vengia įvykdyti savo piniginę prievolę, tačiau nukentėjusio asmens piniginis reikalavimas turi ekonominį padengimą turtu ar kitais įsipareigojimais ir toks reikalavimas gali būti objektyviai įgyvendintas, baudžiamoji atsakomybė nekyla. Ji taip pat negalima, jei piniginio reikalavimo padengimas išnyksta ne dėl kaltininko veikos, o dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios. Atskiriant civilinius ir baudžiamuosius teisinius santykius, taip pat būtina atsižvelgti į teismų praktikoje suformuotus kriterijus (kasacinės bylos Nr. 2K-7-388/2007, 2K-7-198/2008). Kasatorius pripažįsta, kad nevykdė turtinės prievolės, tačiau tvirtina, kad savo veiksmais nemenkino kreditorių galimybės atkurti pažeistas teises civilinės teisės priemonėmis. Išvadą apie tai patvirtina papildomai teismui pateikti dokumentai apie 30 100 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų pervedimą nuo 2007 m. birželio 27 d. iki 2007 m. gruodžio 15 d. advokatų kontorai, su kuria buvo sudaryta sutartis, įpareigojanti padengti jo skolinius įsipareigojimus, taip pat apie 22 700 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų pervedimą nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. į jo motinos O. K. sąskaitą, kurie buvo skirti atsiskaityti su kreditoriais.

            Kasatorius nurodo, kad nagrinėję bylą teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu nebuvo tirta UAB „M“ finansinė padėtis, nevertinti pirmosios instancijos teismui pateikti dokumentai ((duomenys neskelbtini) klinikos projektas, sąmata, sutartis su (duomenys neskelbtini) vaistine Vilniuje ir kiti), kurie patvirtina realią UAB „M“ veiklą. Be to, teismai nevertino didelės dalies įrodymų, netinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, pavienius įrodymus vertino selektyviai priderindami prie kaltinimo, todėl buvo pažeisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimai.

            Kasatorius pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo jo apeliacinio skundo, nes neatsakė į jame išdėstytus argumentus apie reikšmingas neištirtas bylos aplinkybes, pažeistą teisę į nešališką teismą, aplinkybę, kad pagal didesnę dalį PVM sąskaitų faktūrų buvo atsiskaityta, todėl pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

            Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras prašo nuteistojo A. K. kasacinį skundą tenkinti iš dalies. Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 21 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 15 d. nuosprendžio dalį dėl UAB „Senukų prekybos centras“ padarytos turtinės žalos išvengiant atsiskaitymų už gautas prekes pakeisti: veiką, įvykdytą 2001 m. liepos 23 d., kvalifikuotą pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuoti į BK 186 straipsnio 1 dalį, paliekant paskirtą šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę; veiką, įvykdytą 2001 m. liepos 26 d., kvalifikuotą pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuoti į BK 186 straipsnio 1 dalį, paliekant paskirtą šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę; veiką, įvykdytą 2001 m. spalio 22 d., kvalifikuotą pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuoti į BK 186 straipsnio 1 dalį, paliekant paskirtą šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę; veiką, įvykdytą 2001 m. spalio 11 d., kvalifikuotą pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, perkvalifikuoti į BK 186 straipsnio 2 dalį, paliekant paskirtą dešimties parų arešto bausmę. Pritaikius BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis, bausmes, paskirtas pagal BK 186 straipsnio 1 dalį, (trys epizodai) tarpusavyje iš dalies sudėti, nustatant subendrintą devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Pastarąją pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą subendrinti apėmimo būdu su dešimties parų arešto bausme, paskirta pagal BK 186 straipsnio 2 dalį, ir nustatyti subendrintą devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Apeliaciniu nuosprendžiu subendrintą dvejų metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę už veikas, kvalifikuotas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (du epizodai) užvaldant UAB „Blonis“ turtą, subendrinti pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą apėmimo būdu su naujai subendrinta devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme už veikas, kvalifikuotas pagal BK 186 straipsnio 1 ir 2 dalis (keturi epizodai), ir galutinę subendrintą bausmę nustatyti laisvės atėmimą dvejiems metams ir trims mėnesiams. Kitas nuosprendžių dalis palikti nepakeistas.

            Prokuroras nurodo, kad A. K. veika padarant turtinės žalos UAB „Senukų prekybos centras“ galėtų būti kvalifikuota kaip sukčiavimas tik tada, kai būtų nustatytas išankstinis kaltininko tikslas nemokėti už numatomas gauti prekes, o pardavėjo turtą užvaldyti apgaule išviliojant jį iš pardavėjo klaidinančiais pažadais ar kitokiomis neteisėtomis manipuliacijomis. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad didesnė dalis PVM sąskaitų faktūrų įvairiomis sumomis UAB „Senukų prekybos centras“ buvo sumokėta, tačiau tam tikrais atskirais atvejais epizodiškai atsiskaitymų buvo vengiama klaidinant pardavėją tariamu prekių negavimu, įgalioto asmens (tiekėjo) nebuvimu, pavedimo jam paimti prekes nedavimu ar kitokiu faktų neigimu, siekiant išvengti atsiradusios prievolės sumokėti už prekes. Dėl to nepagrįsta teismų išvada, kad jau 2001 m. liepos 3 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašymo metu A. K. turėjo išankstinį sumanymą periodiškai imti statybines medžiagas iš UAB „Senukų prekybos centras“ už jas neatsiskaitant. Iš byloje surinktų įrodymų taip pat matyti, kad veikose, kurios nurodytos kaltinime, visiškai nebuvo vykdomi atsiskaitymai jų nepripažįstant ar kitaip mėginant jų išvengti. Kaltininkas už prekes žadėjo atsiskaityti ateityje, neatsiskaitymą mėgino pateisinti tariamai atsiradusiomis laikinomis finansinėmis problemomis, todėl šie faktai teismų pagrįstai įvertinti kaip siekis suklaidinti nukentėjusį asmenį. Atsižvelgus į tai, kad UAB „Senukų prekybos centras“ teisių atkūrimas civilinės teisės priemonėmis tapo iš esmės negalimas dėl sąmoningų skolininko veiksmų, t. y. prekių gavimo fakto nepripažinimo, klaidinimo dėl to, jog niekas nebuvo įgaliotas įmonės vardu prekes paimti, prekių pardavimo jų neįtraukus į įmonės buhalterinę apskaitą, nukentėjusio asmens piniginio reikalavimo neužtikrinimo turtu ar kitais įsipareigojimais ir jokių garantijų nesuteikimu, darytina išvada, kad A. K. veika peržengė civilinių teisinių santykių ribas ir už ją taikytina baudžiamoji atsakomybė, A. K. veiką, padarius turtinės žalos UAB „Senukų prekybos centras“, kvalifikuojant kaip turtinės žalos padarymą apgaule.

            Prokuroro nuomone, A. K. veika, padarius turtinės žalos UAB „Blonis“, teisingai kvalifikuota kaip sukčiavimas, nes nuteistasis realiai užvaldė svetimą turtą (vienu atveju statybines medžiagas, kitu atveju vaistus, o po to ir juos pardavus gautą pelną), apgaule įkalbėdamas to turto įgijėjus – teisėtus savininkus už įgyjamą turtą apmokėti iš anksto, o įgijėjams sumokėjus, jis, kaip prekybos tarpininkas, įgijėjams turto nepateikė ir pats jį užvaldė. Kasatorius nepateikė jokių konkrečių argumentų, kurie pagrįstų jo teiginį, kad nagrinėdami bylą teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, todėl pastarasis argumentas vertintinas kaip nepagrįstas.

            Prokuroro manymu, nepagrįsti kasatoriaus teiginiai, kad dalis jo apeliacinio skundo argumentų buvo neišnagrinėta. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklės įpareigoja apeliacinės instancijos teismą išnagrinėti visus esminius skundo argumentus, tačiau neįpareigoja analizuoti kiekvieno apeliacinio skundo sakinio ar teiginio, neturinčio jokios reikšmės ginčijamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Apeliacinės instancijos teismas svarstė tiek nuosprendžio teisėtumo, tiek pagrįstumo klausimus, atsakė į visus esminius apeliacinio skundo argumentus, pateikė motyvuotas išvadas kiekvienu klausimu. Aplinkybė, kad apeliacinės instancijos teismas kitaip išsprendė veikų kvalifikavimo klausimus, nei jie siūlomi spręsti šiame prokuroro atsiliepime, nesuteikia pagrindo išvadai, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, dėl kurių apeliacinės instancijos teismo sprendimas turėtų būti panaikintas.

            Prokuroro teigimu, pakeitus A. K. veikų kvalifikavimą iš BK 182 straipsnio 1 ir 3 dalių į BK 186 straipsnio 1 ir 2 dalis, sankcijoje numatytos bausmių rūšys ir jų dydžiai iš esmės nesikeičia, todėl teismo už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmių rūšys ir jų dydžiai nekeistini. Paskirtos bausmės subendrintinos iš naujo, tačiau galutinė bausmė A. K. turėtų būti paskirta tokia, kokią nustatė apeliacinės instancijos teismas.

            Civilinis ieškovas UAB „Senukų prekybos centras“ atsiliepimu prašo nuteistojo A. K. kasacinį skundą atmesti.

            Atsiliepime nurodoma, kad A. K. veika tinkamai kvalifikuota kaip sukčiavimas, nes sukčiavimo esmė yra apgaulė. Apgaulė gali reikštis ir pranešimu neteisingų duomenų,  turinčių esminės reikšmės savininko apsisprendimui. Išnagrinėję byloje surinktus įrodymus, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai nustatė faktines aplinkybes, kad A. K. pats inicijavo pirkimo pardavimo sutarties su UAB „Senukų prekybos centras“ pasirašymą, nerealiai sureikšmindamas savo galimybes ir savo verslo perspektyvas, taip sudarydamas labai patikimo ir rimto verslininko įspūdį, nors realiai statybos darbai buvo atliekami tik objekte Šiauliuose, joks kitas objektas iš žadėtų keturiasdešimt vieno net nebuvo pradėtas statyti. Nors sutartis buvo sudaryta itin palankiomis UAB „M“ sąlygomis, tačiau didžiąją dalį prekių ji paprasčiausiai parduodavo UAB „Blonis“, atsiskaitymai nuolat vėlavo. Visa tai leidžia teigti, kad aplinkybės, jog UAB „M“ realiai vykdė veiklą ir medicinos centras (duomenys neskelbtini) buvo statomas, nepaneigia fakto, kad A. K. siekė suklaidinti UAB „Senukų prekybos centras“ darbuotojus ir taip gauti kuo didesnės naudos. A. K. veika negali būti vertinama kaip civilinis deliktas, nes byloje surinktais įrodymais nustatytos bylos aplinkybės rodo, kad kasatoriaus veiksmai nebūdingi civiliniams teisiniams santykiams. Visi prekių pirkimai iš UAB „Senukų prekybos centras“ buvo suderinti su A. K., prekes ir PVM sąskaitas faktūras UAB „M“ gavo ir už prekes turėjo sumokėti, bet nesumokėjo. Išvadą, kad kasatorius turėjo tikslą išvengti atsiskaitymų, rodo ir jo pasiūlymas sudaryti trišalį susitarimą ir tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto pasirašymas tarp UAB „Senukų prekybos centras“, UAB „M“ ir UAB „A“, nors būdamas UAB „M“ ir UAB „A“ akcininkas bei pastarosios įmonės vadovas A. K. labai gerai žinojo, kad nė viena įmonė nėra finansiškai pajėgi atsiskaityti su UAB „Senukų prekybos centras“. Svarbu ir tai, kad A. K. nepripažino prekių gavimo fakto netgi pagal tas PVM sąskaitas faktūras, kurias pasirašė jis pats, dar daugiau, jis nepripažino ir šių PVM sąskaitų faktūrų gavimo fakto, o galiausiai UAB „M“ informavo, kad pripažįsta tik 9 044,91 Lt skolą.

Atsiliepime taip pat nurodoma, kad nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka teismas esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nepadarė. Teismas pagrįstai netyrė įrodymų, kuriuos prašė ištirti A. K., nes tai tik vilkintų teismo procesą, o byloje ištirtų įrodymų pakanka tam, kad būtų išsamiai ištirtos visos bylos aplinkybės ir pateiktas kaltinamojo veikos kvalifikavimas. Priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl visų esminių A. K. apeliacinio skundo argumentų, todėl nėra pagrindo teigti, kad apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde.

            Nuteistojo A. K. kasacinis skundas netenkintinas.

 

            Dėl BK 182 straipsnio taikymo

 

            BK 182 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto įgijimą apgaule. Viena iš apgaulės formų – piktnaudžiavimas pasitikėjimu (kasacinė byla Nr. 2K-442/2010). Apgaulė įgyjant svetimą turtą yra vienas iš požymių, skiriančių BK 182 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką nuo civilinio delikto (kasacinė byla Nr. 2K-71/2009). Pagal teismų praktiką vienas iš požymių, skiriančių sukčiavimą, numatytą BK 182 straipsnyje, nuo turtinės žalos padarymo apgaule, numatytos 186 straipsnyje, yra tyčios įgyti svetimą turtą panaudojant apgaulę susiformavimo momentas. Jei tyčia įgyti svetimą turtą apgaule susiformuoja iš anksto ar  egzistuoja nuo pat veiksmų, kuriais siekiama gauti turtą, vykdymo pradžios, tokia veika paprastai vertinama kaip sukčiavimas (BK 182 straipsnis) (kasacinė byla Nr. 2K-118/2007).

            Nagrinėjamoje byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad A. K., veikdamas kaip UAB „M“ atstovas, inicijavo UAB „Senukų prekybos centras“ ir UAB „M“ sutarties sudarymą, susitardamas dėl didelio kredito limito ir ilgų mokėjimų atidėjimo terminų, motyvuodamas tuo, kad UAB „M“ ketina aktyviai plėsti verslą artimoje ateityje, t. y. per dvejus metus atidaryti keturiasdešimt vieną vaistinę, kurias įrengs panaudodama prekes, įsigytas iš UAB „Senukų prekybos centras“. Derybų su UAB „Senukų prekybos centras“ metu jis pristatė P. P. ir K. P., kaip UAB „M“ įgaliotus asmenis paimti prekes iš UAB „Senukų prekybos centras“. Iš tiesų UAB „M“ neketino vykdyti aktyvios plėtros, o P. P. ir K. P. nebuvo įgalioti UAB „M“ vardu imti prekių, ir šios aplinkybės A. K., kaip UAB „M“ atstovui ir akcininkui, buvo gerai žinomos. Nors A. K. UAB „M“ vardu buvo įgaliotas paimti prekes iš UAB „Senukų prekybos centras“, tačiau jis pasinaudojo šiuo įgaliojimu kaip priemone suklaidinti UAB „Senukų prekybos centras“ dėl asmens, kuriam pateikiamos prekes, nes realiai prekes įgijo ne UAB „M“, bet pats A. K. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad UAB „M“ vardu iš UAB „Senukų prekybos centras“ paimtos prekes buvo panaudotos tik viename UAB „M“ objekte, kita dalis buvo parduota UAB „Blonis“, dalis prekių buvo įgyta paties kasatoriaus, o jo atstovaujama UAB „M“ atsisakė sumokėti už prekes, motyvuodama tuo, kad prekių negavo, o P. P. bei K. P. nebuvo UAB „M“ įgalioti asmenys. Kolegijos nuomone, bylos aplinkybės, kad jau sutarties su UAB „Senukų prekybos centras“ sudarymo metu A. K. pateikė klaidinančią informaciją apie UAB „M“ ketinimus, jos įgaliotus asmenis, rodo, jog nuo pat veiksmų, kuriais siekiama gauti turtą, vykdymo pradžios A. K. turėjo tyčią įgyti UAB „Senukų prekybos centras“ turtą apgaule. Dėl to jo veika įgyjant UAB „Senukų prekybos centras“ turtą teismų pagrįstai kvalifikuota kaip sukčiavimas pagal BK 182 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis, o ne kaip turtinės žalos padarymas apgaule pagal BK 186 straipsnį.    

Nepagrįsti kasatoriaus argumentai, kad rimtus jo ketinimus vykdyti UAB „M“ verslo plėtrą rodo teismui pateikti medicinos centro projektas, sąmata, kiti dokumentai, nes tokie dokumentai nebuvo pateikti nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylą teisme. Iš bylos duomenų matyti, kad A. K. buvo pateikęs teismui tik nepatvirtintas sutarčių dėl patalpų nuomos kopijas, tačiau šiose patalpose jau veikė dvi UAB „M“ priklausiusios vaistinės, atidarytos dar iki sutarties su UAB „Senukų prekybos centras“ sudarymo. Kasatoriaus teiginių nepatvirtina ir faktas, kad už gautas prekes iš dalies buvo atsiskaityta, nes šiais veiksmais iš esmės tik buvo siekta kuo vėliau nukelti galimą teisinį persekiojimą dėl padarytų neteisėtų veiksmų. Kasatorius deklaratyviai teigia, kad neatsiskaitė su UAB „Senukų prekybos centras“ dėl to, kad, nuomotojui netikėtai nutraukus nuomos sutartį, buvo prarastas turtas, į kurį investuota. Kolegija pažymi, kad UAB „M“ ir kitų asmenų patalpų nuomos sutartys buvo nutrauktos tik atitinkamai 2003 m. lapkritį ir 2004 m. liepą, tuo tarpu A. K. yra kaltinamas dėl veikų, padarytų nuo 2001 m. liepos 23 d. iki 2001 m. spalio 22 d. Be to, sutartys buvo nutrauktos ne netikėtai, o dėl nuosekliai besiklostančių aplinkybių, nes UAB „M“ kitiems asmenims nemokėjo sutarto nuomos mokesčio, nevykdė kitų nuomos sutartimis prisiimtų įsipareigojimų.

Kolegijos nuomone, A. K. veika pagrįstai kvalifikuota kaip sukčiavimas ir įgyjant UAB „Blonis“ turtą. Pirmu atveju kasatorius, veikdamas kaip UAB „M“ atstovas, sudarė sutartį su UAB „Blonis“ įsipareigodamas perduoti statybines medžiagas, o šiam pinigus pervedus, statybinių medžiagų neperdavė, pinigų negrąžino. Jau sutarties sudarymo metu A. K. turėjo tyčią UAB „Blonis“ turtą įgyti apgaule, nes jam, kaip UAB „M“ atstovui ir akcininkui, buvo žinoma, kad statybinių medžiagų, už kurias sumokėjo UAB „Blonis“, jo atstovaujama UAB „M“ neturi ir dėl turimų skolų UAB „Senukų prekybos centras“ negalės pateikti. Antru atveju A. K. įtikino UAB „Blonis“ sumokėti už tariamai UAB „M“ perkamus vaistus, nors realiai jie buvo įgyti bankrutuojančios įmonės UAB „F“ vardu, o vėliau tuos vaistus A. K. pardavė, tačiau pinigų UAB „Blonis“ negrąžino. Apie tai, kad A. K. turėjo tyčią apgaule įgyti UAB „Blonis“ turtą, rodo aplinkybės, kad vaistai buvo įgyti ne UAB „M“, bet bankrutuojančios UAB „F“ vardu, ir A. K., kaip abiejų bendrovių akcininkui, buvo žinoma, kad nė viena iš bendrovių dėl turimų įsipareigojimų negalėjo atsiskaityti su UAB „Blonis“.  

 

Dėl BPK 20 straipsnio 3 ir 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo

 

            BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. BPK 20 straipsnio 5 dalyje, be kitų aplinkybių, nurodyta, kad teisėjai vertina įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Vadinasi, įvertindamas įrodymus teismas privalo išsamiai ištirti ne apskritai visas bylos aplinkybes, o tik  tas, kurios reikšmingos bylai išspręsti teisingai. Kasatorius teigia, kad nagrinėję bylą teismai įrodymus įvertino pažeisdami įrodymų vertinimo taisykles, nes netyrė duomenų apie UAB „M“ finansinę padėtį ir realią veiklą tuo metu, kai jis kreipėsi į UAB „Senukų prekybos centras“ dėl prekių pirkimo pardavimo sutarties su UAB „M“ sudarymo. Iš kaltinamojo akto turinio ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad A. K. buvo kaltintas ir nuteistas už tai, kad įgijo svetimą turtą suklaidindamas UAB „Senukų prekybos centras“ dėl UAB „M“ ketinimų aktyviai plėsti verslą artimoje ateityje, jos įgaliotų asmenų. Jis nebuvo kaltintas ir nuteistas už tai, kad įgijo svetimą turtą suklaidindamas UAB „Senukų prekybos centras“ apie UAB „M“ finansinę padėtį ir realią veiklą. Dėl to duomenys apie UAB „M“ finansinę padėtį ir realią veiklą nėra susiję su kaltinime nurodytomis aplinkybėmis ir netirdamas jų teismas nepažeidė BPK 20 straipsnio 3 ir 5 dalių reikalavimų išsamiai išnagrinėti visas bylos aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti teisingai.

            Kasatorius nenurodo jokių konkrečių įrodymų, kurie būtų reikšmingi bylai išspręsti teisingai, tačiau nebūtų tirti bylą nagrinėjusių teismų, taip pat kokie konkretūs įrodymai buvo įvertinti neatsižvelgus į byloje surinktų įrodymų visetą. Išanalizavusi bylos duomenis ir skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį, tokių įrodymų teisėjų kolegija nenustatė. Dėl to kasatoriaus argumentai apie tai, kad teismas nevertino didelės  dalies įrodymų, netinkamai įvertino įrodymų visumą, pavienius įrodymus vertino selektyviai priderindamas prie kaltinimo, vertintini kaip deklaratyvūs. Išnagrinėjęs bylą, apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje išdėstė pakankamus motyvus dėl to, kuriais įrodymais grindžia savo išvadas, nurodė motyvus, kodėl atmetė kitus įrodymus, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus.

 

            Dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies taikymo

 

            Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje (nutartyje) privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. Pažymėtina, kad šio įstatymo reikalavimo nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes, tačiau svarbu, kad būtų atsakyta į esminius apeliacinio skundo prašymus ir argumentus. Iš A. K. apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį arba perkvalifikuoti jo veiką iš BK 182 straipsnio 1, 2, 3 dalių į BK 186 straipsnio 1 ir 2 dalis. Savo prašymą jis motyvavo tuo, kad pirmosios instancijos teismas pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nes išsamiai ir nešališkai neištyrė byloje surinktų įrodymų, juos vertino ne kaip visumą, o atskirai vienus nuo kitų, bylą išnagrinėjo šališkai. Pirmosios instancijos teismas taip pat padarė klaidų subendrindamas už atskiras nusikalstamas veikas jam paskirtas bausmes. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas išdėstė motyvus, paaiškinančius, kodėl pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, o pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pasisakė, kodėl nėra pagrindo pripažinti, kad buvo pažeista A. K. teisė į nešališką teismą ir pripažino pagrįstais A. K. apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo subendrinant jam paskirtas bausmes, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl bausmių subendrinimo pakeitė – paskyrė naują subendrintą bausmę. Atsižvelgus į aptartas aplinkybes, nėra pagrindo pripažinti, kad į esminius A. K. apeliacinio skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas neatsakė ir todėl nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašyta apeliaciniame skunde.

            Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad, neperžengiant kasacinio skundo ribų, skundžiamas apeliacinės instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, o kasacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

 

n u t a r i a:

 

            Nuteistojo A. K. kasacinį skundą atmesti.

           

Teisėjai                                                                                                 Benediktas Stakauskas

 

 

                                                                                                            Aldona Rakauskienė

 

 

   Josifas Tomaševičius