2011 m.kovo   mėn.  23  d.

(S)

Šiauliai

Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Aldona Monstavičienė,

sekretoriaujant , D.Girdenienei 

dalyvaujant ieškovo atstovui adv.  G.Žičkui, atsakovui S. K. , atstovui adv.  Ž.Rupšiui, trečiojo asmens atstovams D. A. , V. V.

viešame teismo posėdyje žodinio nagrinėjimo būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal  ieškovo  Z. M. ieškinį atsakovui S. K., trečiajam asmeniui  Nacionalinei žemės tarnybai  prie Žemės ūkio  ministerijos  Šiaulių žemėtvarkos skyriui negatorinis ieškinys dėl pažeistų teisių atstatymo

              Išnagrinėjęs bylą,

                                                        Teismas nustatė:

              Ieškovas kreipėsi į teismą  su   prašymu  įpareigoti  atsakovą  savo sąskaita  ir jėgomis  per 10 dienų  nuo teismo sprendimo  įsiteisėjimo dienos  išmontuoti tvorą  ir jos pamatus , kertančius  jam nuosavybės teise  priklausančio žemės  sklypo , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu  (duomenys neskelbtini) Šiaulių m.  ribas. Atsakovui nurodytu  terminu neišmontavus  tvoros ir jos pamatų , leisti juos  išmontuoti  ieškovui savo nuožiūra  , atlyginant visas  patirtas išlaidas iš atsakovo.  Ieškovas nurodo ,kad 2010-04-13 jis bendrosios jungtinės nuosavybės teise  įsigijo  0,0600 ha  žemės sklypą  ir tų pačių metų birželio mėnesį  atlikęs faktinę šio sklypo apžiūrą nustatė ,kad  jam teisėtai priklausančio sklypo ribose  yra pastatyta tvora , kuri užima dalį sklypo iki 10.93 metro . Nurodo,kad  į atsakovą kreipėsi žodžiu ir 2010-07-22 raštu ,kad  savanoriškai demontuotų tvorą , tačiau į pasiūlymą geruoju spręsti kilusią situaciją , atsakovas nereagavo . Atsakovas taip pat ignoravo ir  Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės  tvarkymo departamento  Šiaulių žemėtvarkos  raštą , kuriuo jis buvo informuotas apie jo teisių pažeidimą.  Ieškovas atsižvelgdamas  į faktą ,kad  jam teisėtai priklausančios  daiktinės teisės  yra nepagrįstai apribotos  ir jų negali  realizuoti pilna apimtimi  dėl nuo jo  nepriklausančių priežasčių , todėl reiškia negatorinį ieškinį. Prašo priteisti iš atsakovo   bylinėjimosi išlaidas.

              Atsakovas  su ieškiniu nesutiko , prašo ieškinį atmesti. Pateikė teismui atsiliepimą  į ieškinį , kuriame nurodė,kad pagal pirkimo –pardavimo sutartį  1993-12-16 jis  nusipirko iš valstybės  834 kv.m . ploto  žemės sklypą esantį (duomenys neskelbtini) Šiaulių m. už kurį moka mokesčius. 2010 -06-04 jis yra gavęs  raštą iš Šiaulių miesto žemėtvarkos skyriaus  vedėjo , buvo nuvykęs su juo pasikalbėti  ir pokalbio metu aptarė susidariusią situaciją . Jis pripažino ,kad  sudarant detalųjį planą buvo  neapsižiūrėta dėl žaliosios zonos  ir pasiūlė užimti  kitoje  jo sklypo pusėje esančią  žaliąją zoną. Pripažino ,kad įvyko klaida ir siūlė kreiptis į teismą. 2010 metų vasarą  iš Z. M. sūnaus ir marčios yra ne kartą  sulaukęs raginimų  ir grąsinimų ,kad nusigriauti tvorą , jokių dokumentų ,kad jie teisiškai valdo sklypą , nepateikė.  Tvora  yra tik pretekstas  atimti iš jo žaliąją zoną . Tvora yra pastatyta 1994 metais  pagal tuo metu galiojančią  tvarką  ir kaimynų nusiskundimų nebuvo sulaukęs.  Atsakovas  nesutinka su ieškinyje  nurodytais reikalavimais įpareigoti jį nugriauti tvorą ir pamatus  , kertančius sklypo adresu  (duomenys neskelbtini) Šiaulių m. ribas  , kadangi sklypą yra  sąžiningai įgijęs ir anksčiau negu kaimynas Z. M.. Pagal įstatymą  iš sąžiningo įgijėjo  negali būti išreikalautas  nekilnojamas daiktas . Be to , su ieškovo reikalavimu nesutinka ir tuo pagrindu ,kad ieškovas praleido ieškininės senaties terminą.

Tretysis asmuo pateikė atsiliepimą į ieškinį , kuriame išdėstytus motyvus palaikė ir teismo posėdžio metu. Nurodo ,kad  ieškovo Z. M. išdėstyti reikalavimai  yra pagrįsti ,jis yra teisėtas  žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Šiaulių m savininkas, todėl pagrįstai  prašo atstatyti jo pažeistą teisę  reikalaujant jo sklype išmontuoti ieškovo  pastatytą tvorą   Pagal  Šiaulių žemėtvarkos skyriuje  saugomų bylų  sklypų (duomenys neskelbtini) situacijų schemų , matmenų matyti ,kad  dalį ieškovui nuosavybės teise  priklausančio sklypo yra apsitvėręs  gretimo sklypo (duomenys neskelbtini) savininkas. Žemės tvarkymo byloje  nėra jokių dokumentų  ar grafinių duomenų , liudijančių  ,kad sklypo (duomenys neskelbtini) savininkui – atsakovui  būtų buvusi  parduota dalis (duomenys neskelbtini), todėl jam nebuvo pagrindo  apsitverti gretimo sklypo dalies   ir laikyti jos kaip savo.  Pagal 1991 m gruodžio  27 namų valdos  (duomenys neskelbtini) inventorizacijos planą  buvo inventorizuotas  žemės sklypas su gyvenamuoju namu  ir žalios juostos plotas  , esantis kairėje , žiūrint į namą  iš (duomenys neskelbtini) gatvės  pusės  , priešingoje nei ieškovo  sklypas. Gyvenamojo  namo techninio  paso žemės  sklypo eksplikacijos  lentelėje rašoma, kad iš viso  naudojamas 920 kv.m . sklypas.  Jeigu atsakovas suklydimo  įtakoje užsitvėrė  nuosavybės teise  nepriklausantį žemės sklypą , klaida turi būti ištaisyta  ir per protingą terminą  savo lėšomis  turi atlaisvinti  užimtą kaimyninio  žemės sklypo dalį.

Ieškinys   tenkintinas.

Iš šalies paaiškinimų , bylai pateiktų įrodymų matyti ,kad ieškovas   2010-04-13 pirkimo – pardavimo sutartimi  iš R. G. nupirko   0,0600 ha ploto žemės sklypą  esantį adresu (duomenys neskelbtini) Šiaulių m., kurio kadastrinis adresas  (duomenys neskelbtini) Šiaulių m. ir tai  patvirtina ieškovo nuosavybės teisę  į įgytą žemės sklypą.  Pateikta sutartis  nenuginčyta ir teismo nepanaikinta įstatymo pagrindu , todėl laikytina,kad ieškovui  žemės sklypas  asmeninės nuosavybės teise priklauso tokio dydžio ,koks yra nurodytas  pirkimo –pardavimo sutartyje 0,0600 ha ploto. Iš pateikto žemės sklypo plano , kurį sudarė UAB,,Egmus ,, bei nekilnojamo  turto  registro duomenų banko išrašo / b.l.  13/ matyti ,kad gretimo sklypo (duomenys neskelbtini) Šiaulių m. savininkas yra  atsakovas .  Kaip nurodė ieškovas ir tai patvirtina pateiktas planas , antstolio V.Šimkienės surašytas  faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ,  ieškovui priklausančio  sklypo dalyje  yra atsakovo pastatyta tvora /b.l. 6/ , kuri ir pažeidžia jo ,kaip savininko teises. Ieškovas nurodė, kad jis siekė su atsakovu  išspręsti susidariusią situaciją  geruoju ir tai patvirtina pateikta atsakovui pretenzija / b.l. 12/ , tačiau ,kaip nurodė šalys , atsakovas nesutiko pašalinti tvoros , dėl ko ieškovui teko kreiptis į teismą CK 4. 93 ir  4.98str. numatytais pagrindais.

Lietuvos  Respublikos Konstitucijos  23 straipsnio nuostata, kad  nuosavybės teises  saugo įstatymai , suponuoja  teisinį nuosavybės  santykių reglamentavimą  , o tai reiškia nuosavybės  teisių įgyvendinimo  tam tikrų taisyklių  / ribų / nustatymą  laikantis  Lietuvos Respublikos  Konstitucijos reikalavimo , jog įstatymu  garantuojama  nuosavybės teisių  apsauga. Ši Konstitucijos nuostata  išreikšta CK 4.37 str. 1 dalyje  įtvirtintame  nuosavybės  teisių apibrėžime ,  pagal kurį nuosavybės teisė  yra išimtinė  daiktinė  savininko teisė  savo nuožiūra  tvarkyti nuosavybės reikalus , nepažeidžiant įstatymų  ir kitų asmenų teisių  ir interesų.  Žemė   yra  ypatingas  nuosavybės teisių objektas , žemės santykiuose  išryškėja  nuosavybės socialinė / socialinio teisingumo / funkcija. Daiktinės teisės  absoliutumas  reiškia ,kad daiktinės  teisės turėtojo  teisės neturi niekas pažeisti . Reikalavimas  nepažeisti daiktinės teisės skirtas visiems asmenims.

Negatorinis ieškinys pareiškiamas  tada, kai savininkas nepraranda daikto , tačiau jam  trukdoma naudotis  , disponuoti turtą  ar jį valdyti.  Negatorinis ieškinys yra  nuosavybės teisių gynimo būdas Pareiškus negatorinį  ieškinį  nėra reikalaujama  , kad ieškovas  įrodinėtų atsakovo kaltę, nes nurodomos tik faktinės aplinkybės.

Atsakovas  teismui nurodė, kad  jo užimamas sklypo plotas yra 0,0834 ha esantis  (duomenys neskelbtini) Šiaulių m, tai patvirtina ir jo pateikti dokumentai /b.l. 13 /  ir jis yra iš dešinės  nuo ieškovo sklypo  žiūrint nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės/b.l. 10/  , nors pagal  atsakovo namų valdos  inventorizacijos planą  žalios juostos  plotas atsakovui skirtas kairėje pusėje. /b.l. 20/ , tai patvirtina ir trečiojo asmens pateikti dokumentai / b.l. 51,76,81 / Ieškovo nurodytas aplinkybes , kad jo žemės sklypo ribose yra atsakovo pastatyta tvora patvirtina ir trečiojo asmens pateiktas (duomenys neskelbtini) žemės sklypo planas / b.l. 82 /, šias aplinkybes  patvirtino teismo posėdyje apklaustas liudytoju A. S. , kuris  1995 metais adresu (duomenys neskelbtini) atliko geodezinius matavimus  ir darė inžinerinį planą adresu (duomenys neskelbtini) /b.l. 74/ Nurodė ,kad  riba tarp sklypų  nustatyta ir pažymėta registrų centre  ir plane matoma medinė tvora, kokia yra dabar , nežino. Riboženkliai buvo iš kitos pusės , o kita riba sutapo. Liudytoja N. L. , kuri  yra dirbusi  Šiaulių žemėtvarkos skyriuje , parodė ,kad  atsakovui žalia juosta šalia jam priklausančiame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) būtų iš kairės pusės  nuo (duomenys neskelbtini), tačiau pagal  sklypo išmatavimus yra artimesnis dešinėje pusėje esantis sklypas. (duomenys neskelbtini) sklypo pusėje yra laisva  valstybinė žemė. Vietoje ji nėra buvusi , aplinkybes žino iš dokumentų.  Šių aplinkybių nepaneigė ir atsakovas , nurodęs, kad sklypą įsigyjant niekas nematavo , žemės sklypo matavimus atliko pats ,nebuvo paženklintos ribos ,nes buvo pelkė ir 1994 metais užtvėrė tvorą , kuriai pastatyti tuo metu kaimynų sutikimo nereikėjo ir ji iki šiol neregistruota kaip atskiras statinys. Atsakovas taip pat teigė ,kad šiuo sklypu ilgą laiką niekas nesinaudojo ,keitėsi savininkai , tai patvirtina pateiktas dokumentas/ b.l. 74/ ir dėl šio sklypo nepriežiūros jis kreipėsi į atitinkamą savivaldybės skyrių /b.l. 31/ , tačiau tai nereiškia ,kad jis gretimu sklypu gali disponuoti kaip savo , nes nuosavybės teisės į jį neturi. Šiuo atveju  teismas nenagrinėja ginčo  dėl kaimyninių  žemės sklypų  savininkų žemės sklypų ribų , priešingu atveju turėtų būti  ginčijamos pirkimo – pardavimo  sutarys , tačiau tai nėra šios bylos dalykas. Be to , šioje byloje kilo ginčas ne dėl  kadastrinių matavimų , bet dėl to ,kad  dalis ieškovui  priklausančios žemės  sklypo yra užimta atsakovo tvora. Teismas negali  sutikti su atsakovo motyvais ,kad  ankstesni  žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkai nereiškė jokių pretenzijų dėl jo pastatytos tvoros ,nes ankstesni savininkai galėjo remtis  geros tarpusavio  kaimynystės  santykiais  ar kitais  motyvais ir nereiškė pretenzijų atsakovui  dėl sklypo neteisėto užvaldymo ,tačiau  tai savaime nesukuria  jokių teisinių padarinių nei buvusiam , nei esamam savininkui . Dėl to ,kad jeigu pardavėjas buvo pasyvus  dėl savo teisių gynimo , tai nereiškia ,kad ir pirkėjas / ieškovas/  privalo būti pasyvus  ir susilaikyti nuo pretenzijų reiškimo. CK 4.48 str.2d. nurodoma, kad perdavimo būdu  naujasis savininkas  įgyja į perduotą daiktą / turtą/ tiek  teisių ir pareigų , kiek  jų turėjo buvęs  daikto/ turto / savininkas  įgyja į perduotą  daiktą / turtą/ , jeigu įstatymas  ar sutartis  nenustato ko kita. Ši nuostata reiškia ,kad  įgijėjas tretiesiems asmenims  gali reikšti visus reikalavimus , pagrįstus daiktine teise , kuriuos galėjo reikšti  perleidėjas , todėl laikytina ,kad ir šiuo požiūriu , ieškovo pretenzijos dėl jo pažeistos teisės atsakovui  pagrįstai gali būti reiškiamos.       

Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė ,kad ieškovas praleido ieškininės senaties terminą  ir prašė jį taikyti . Nurodė ,kad senatis  turėjo pasibaigti 1998-03-27 , po trijų metų , pagal tuo metu  galiojančius įstatymus. Ieškovo atstovas su šiuo prašymu nesutiko ,prašė ieškininės senaties termino netaikyti, nes atsakovas nesilaikė civilinio proceso normų reikalavimo, nes tokio reikalavimo nepareiškė anksčiau ir nebuvo užtikrintas rungtyniškumo principas. Be to , tvora  pastatyta ir stovi  neteisėtai ir ieškinį galima reikšti bet kada.  Tretysis asmuo dėl ieškinio senaties nurodė ,kad  atsakovo tvora nėra įregistruota kaip statinys  , todėl nėra įrodymų , kada ji pastatyta.

  Teismo nuomone,  atsakovo atstovo prašymas taikyti  ieškininės senaties terminą netenkintinas , nes  negatoriniams reikalavimams netaikoma ieškinio  senatis ,nes  teisės pažeidimas yra tęstinio pobūdžio / CK 1.127 str. 5d./

Teismas įvertinęs  pateiktus įrodymus , šalių nurodytas aplinkybes susijusias su ginčo dalyku, laiko pakankamu  duomenų išvadai ,kad ieškovo nurodytas  jo teisių pažeidimas , faktas , kad jam priklausančiame žemės sklype yra pastatyta atsakovo tvora yra  įrodytas ir nepaneigtas  .

Šaliai, kurios naudai priimtas  sprendimas, teismas  priteisia iš antrosios šalies  išlaidas už  advokato dalyvavusio nagrinėjant bylą  pagalbą  , taip pat už pagalbą parengiant   procesinius dokumentus  bei teikiant konsultacijas . Ieškovo atstovas pateikė kvitą  3630 Lt advokato pagalbai apmokėti.  Šios  išlaidos priteisiamos atsižvelgiant į konkrečios  bylos sudėtingumą , advokato darbo laiko sąnaudas  ir yra priteisiamos  ne didesnės  , kaip numatyta  teisingumo ministro  kartu su Lietuvos  advokatų tarybos  pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio ./ CPK 98 str./   Teismo nuomone, byla nėra  sudėtinga ,tačiau pasiruošimas bylai vyko paruošiamųjų dokumentų būdu , dėl ko advokatas turėjo ruošti atitinkamus procesinius dokumentus , atsižvelgia į jo laiko sąnaudas dalyvaujant teismo posėdžiuose , tačiau  laiko , kad jo pateiktos išlaidos vertinamos kaip  neatitinkančios išlaidų kriterijaus būtinumo , pagrįstumo ir protingumo . Nepaisant jų realumo  tai per didelis ieškovo išlaidavimas tenkantis jam, todėl prašomas priteisti dydis mažintinas  ir priteistina 2500Lt suma iš atsakovo.

.Iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi , pašto išlaidos valstybei/ CPK 88,93 str./

              Vadovaujantis LR CPK 259,260,270 str.

                                                        teismas nusprendė:

              Priimti galutinį sprendimą  ir ieškinį patenkinti

Įpareigoti atsakovą S. K. a/k (duomenys neskelbtini) savo sąskaita ir jėgomis  per 10 dienų nuo teismo sprendimo  įsiteisėjimo dienos  išmontuoti tvorą ir jos pamatus , kertančius  ieškovo  Z. M. nuosavybės teise  priklausančio žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančio adresu  (duomenys neskelbtini) Šiaulių m. ribas.  A. S. K. nurodytu terminu  neišmontavus tvoros  ir jos pamatų  , leisti ieškovui  Z. M. juos išmontuoti  savo nuožiūra , o atsakovas S. K. turi atlyginti visas patirtas išlaidas 

Priteisti iš  S. K. a/k (duomenys neskelbtini) Z. M. 233 Lt bylinėjimosi , 2500 Lt advokato atstovavimo išlaidų ir 11,25 Lt pašto išlaidų valstybei.

              Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą

              Teisėja                                                                                     Aldona  Monstavičienė