Civilinė byla Nr. e2A-241-370/2021
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01222-2019-4
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. balandžio 15 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Dalios Kačinskienės ir Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Hidrostatyba“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1692-934/2020 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Hidrostatyba“ ieškinį atsakovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl nuostolių atlyginimo, neteisėto įskaitymo ir rangos sutarties termino pratęsimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje, uždaroji akcinė bendrovė „SRP projektas“, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė „Problematika“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Techsis“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Hydrostatyba“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė: priteisti ieškovei iš atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – atsakovė) 12 792,52 Eur nuostolius; 2) 2017 m. gruodžio 11 d. sutarties S-722 terminą pratęsti 74 dienomis, nuo 2018 m. lapkričio 13 d. iki 2019 m. sausio 25 d., dėl projekto klaidų ir atsakovės veiksmų; 3) pripažinti atsakovės atliktą 127 405,53 Eur įskaitymą neteisėtu ir priteisti ieškovei šią sumą; 4) priteisti ieškovei iš atsakovės 8,36 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Procesiniuose dokumentuose ieškovė nurodė, kad atsakovė 2017 m. birželio 20 d. paskelbė supaprastintą pirkimą „Valstybinės reikšmės magistralinio kelio A11 Šiauliai-Palanga ruožo nuo 145,361 iki 146,899 km, kuris Palangoje sutampa su Kretingos gatve, Kretingos gatvės ruožo nuo sankryžos su Plytų ir Ganyklų gatvėmis iki sankryžos su valstybinės reikšmės rajoniniais keliais Nr. 2336 Kunigiškiai-Palanga ir Nr. 2253 Palanga-Nemirseta-Graudūšiai, kurie Palangoje sutampa su Klaipėdos plento gatve, rajoninio kelio Nr. 2336 Kunigiškiai-Palanga ruožo nuo 6,632 iki 6,845 km ir rajoninio kelio Nr. 2253 Palanga-Nemirseta-Graudūšiai ruožo nuo 0,0 iki 0,348 km, kuris Palangoje sutampa su Klaipėdos plento gatve, rekonstravimas“ (toliau – Pirkimas). Ūkio subjektų grupė, kurią sudarė atsakingu partneriu esanti ieškovė ir partneriai uždaroji akcinė bendrovė „Šilutės automobilių keliai“ ir Leonhard Weiss RTE AS, dalyvavo Pirkime ir jų pasiūlymas buvo pripažintas laimėtoju bei 2017 m. gruodžio 11 d. ūkio subjektų ir atsakovės buvo sudaryta pirkimo sutartis Nr. S-722 (toliau – sutartis). Sutarties kaina – 7 078 085,18 Eur (su PVM) (sutarties 2 punktas).
3. Pirkimo sąlygų 6 punkte atsakovė nurodė, kad „perkami darbai bus atliekami pagal techninį darbo projektą“. Atsakovės paskelbtų pirkimo sąlygų 6 punkte buvo padaryta leksikos (žodžio reikšmės) pobūdžio klaida, kadangi esant parengtam techniniam darbo projektui, darbo projektas nebėra rengiamas. Remiantis STR 1.04.04:2017 „Statinio Projektavimas, Projekto Ekspertizė“ 12.4 punktu, kelių ir kelio statinių statybos (tiesimo), rekonstravimo ir kapitalinio remonto techninis darbo projektas rengiamas vienu etapu.
4. Atsakovė ieškovei perdavė atsakovės pasitelkto trečiojo asmens UAB „SRP projektas“ (toliau ir – projektuotojas) parengtą techninį darbo projektą (toliau – Projektas), kuriam techninę priežiūrą atliekančios akcinės bendrovės (toliau – AB) „Problematika“ techninis prižiūrėtojas 2018 m. sausio 17 d. pritarė spaudu „Pritariu, statyti“.
5. Sutarties dalies (vandentiekio ir nuotekų tinklų statybos darbų atlikimui) įvykdymui ieškovė pasitelkė UAB „Techsis“ (toliau ir – subrangovas), kuris laikotarpiu nuo 2018 m. kovo mėn. iki 2018 m. gegužės mėn. sumontavo 56 vnt. lietaus surinkimo šulinių su grotelėmis GINMIKA 780G, iš kurių 54 vnt. atsakovės buvo priimti atliktų darbų priėmimo aktais.
6. Trečiasis asmuo UAB „SRP projektas“ 2018 m. birželio 7 d. rašte nurodė, kad Projekto Vandentiekio ir nuotekų šalinimo dalyje buvo padaryta techninė klaida, nurodant lietaus surinkimo grotelių konkretų gaminį (780G) ir jo technines specifikacijas, ir neįvertinta, jog Projekto Susisiekimo dalyje buvo numatytas 10 cm peraukštėjimas nuo važiuojamosios dalies viršaus, todėl buvo pasiūlyta, kad lietaus surinkimo grotelės būtų keičiamos į 10 cm aukščio (C250/25T apkrovos klasė) bei rašto priede pridėta to paties gamintojo GINMIKA bordiūrinių grotelių 780C specifikacijos. Projektuotojas taip pat informavo, kad, įvertinus jo išaiškinimą ir pasiūlytus naudoti gaminius, nėra pagrindo rengti papildomus brėžinius.
7. Ieškovė 2018 m. birželio 14 d. raštu informavo atsakovę ir projektuotoją, kad subrangovas jau buvo įsigijęs 97 vnt. lietaus surinkimo grotelių GINMIKA 780G ir kad 56 vnt. lietaus surinkimo grotelių jau yra sumontuota, tačiau sumontuotas groteles ieškovė pakeistų atsakovės piniginėmis lėšomis, taip pat pratęsiant sutarties terminą 99 dienų laikotarpiui (nuo 2018 m. birželio 5 d. iki 2019 m. rugsėjo 11 d., tačiau atsakovė su ieškovės reikalavimais nesutiko ir vadovaudamasi sutarties 7 punktu ieškovei pradėjo skaičiuoti 0,03 proc. delspinigius nuo sutarties kainos už kiekvieną praleistą sutarties įvykdymo dieną. 2019 m. gruodžio 3 d. raštu atsakovė sumažino įskaitomą sumą iki 127 405,53 Eur, nes buvo pratęstas Sutarties terminas.
8. Ieškovė procesiniuose dokumentuose įrodinėjo, kad Projekte buvo padaryta klaida, įrašant lietaus surinkimo grotelių gaminį GINMIKA 780G ir tai lėmė darbų užsitęsimą, todėl atsakovė turėtų prisiimti atsakomybę dėl ieškovės patirtų nuostolių bei vienašalis įskaitymas turėtų būti pripažintas neteisėtu ir įskaitytų delspinigių suma sumažinta. Taip pat, dėl atsakovės veiksmų ieškovė patyrė – 12 792,52 Eur nuostolius, o būtent: 1) vykdant sutartį ji buvo priversta pratęsti laidavimo draudimo raštų galiojimo terminus ir dėl to patyrė 2 960,06 Eur papildomų išlaidų, susijusių su draudimo įmokomis, 2) taip pat ieškovė atlikdama papildomus grotelių permontavimo darbus patyrė 9 832,46 Eur (su PVM) išlaidų.
9. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad pagal pirkimo dokumentuose pateiktus išaiškinimus, esant poreikiui, ieškovė, pasitelkusi subrangovą, turėjo detalizuoti techninį darbo projektą parengiant darbo projektą, tačiau, to nepadariusi, prisiėmė visą riziką dėl netinkamo sutarties vykdymo.
10. Ieškovė, susipažinusi su Projektu, turėjo patikrinti grotelių GINMIKA 780G parametrus ir nustatyti, kad jų nebuvo įmanoma sujungti su kelio bortu. Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 7.1 papunktyje nustatyta, kad statinio statybos darbai vykdomi pagal statinio projektą, taip pat pagal statybos darbų technologijos projektą. Technologijos projektą ieškovė parengė, tačiau jame aprašė tuos pačius lietaus surinkimo grotelių parametrus, kaip ir projekto techninėje specifikacijoje ir žiniaraštyje. Ieškovė, spręsdama, kaip montuos jos parinktas lietaus surinkimo groteles, ir suprasdama, kad jos montuojasi ant nuotekų šulinio ir ant kelio borto, turėjo suprojektuoti technologinį procesą, kaip šios grotelės bus sujungtos su kelio bortu. Aprašydama šį technologinį procesą, ji būtų įsivertinusi, kad lietaus surinkimo grotelės GINMIKA 780G, kurių aukštis yra 15 cm, negalėtų būti sumontuotos viename lygmenyje su 10 cm aukščio kelio bortais, kaip reikalauja Automobilių kelių vandens nuleidimo sistemų projektavimo taisyklės KPT VNS 16. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad, jeigu ieškovė būtų atlikusi jai privalomus projektavimo darbus, ji būtų visiškai išvengusi klaidos ir iš to kilusių nuostolių.
11. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje, UAB „SRP projektas“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad atsakovė tiekėjams 2017 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr. (11.7)2-4059 paaiškino konkurso sąlygas, susijusias su darbo projekto parengimo poreikiu, taip pat atsakovė atsakė tiekėjams į klausimus dėl darbo projekto rengimo poreikio. Ieškovė 2017 m. rugsėjo 28 d. pateikė pasiūlymą konkursui, kurio pirmu punktu pažymėjo, kad sutinka su visomis pirkimo dokumentų sąlygomis, ir patvirtino, kad subrangovu darbo projekto parengimui ketina samdyti trečiąjį asmenį (UAB „Techsis“). Tačiau ieškovė nei pati parengė darbo projektą, nei jo parengimui pasitelkė trečiuosius asmenis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
12. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė.
13. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nors Projekte buvo padaryta techninė klaida, įrašant lietaus surinkimo grotelių kodą – 780G, kurių gamintojas yra GINMIKA, tačiau įvertinęs duomenis: 1) pirkimo dokumentų išaiškinimus, kurie numatė pareigą rangovei savo rizika įsivertinti ir nusistatyti, ar yra poreikis detalizuoti pateikto Projekto sprendinius tam, kad darbai būtų atlikti kokybiškai, 2) techninio darbo projekto vandentiekio dalyje nustatytus įpareigojimus ieškovei parengti detalius mechanikos darbų projektus prieš pradedant darbus, 3) susijusius statybos reglamentus, kurie nustato šių skirtingų projektų sąvokas, padarė išvadą, kad ieškovei kaip savo srities profesionalui, buvo ar turėjo būti žinoma, jog esant faktiniam poreikiui ji turėjo pareigą Projekte numatytus sprendinius detalizuoti darbo projekte ar mechanikos darbų projekte.
14. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad net ir nesant poreikio tam tikrus sprendinius detalizuoti darbo projekte, tokio poreikio nebuvimas savaime nepaneigtų rangovės pareigos įvertinti užsakovės pateiktą techninį projektą, jame nurodytus sprendinius ir pastebėjus neatitiktį, nedelsiant apie tai informuoti atsakovę (Sutarties 33.12 punktas), siekiant išvengti neigiamų pasekmių kilimo rizikos.
15. Įvertinęs Sutarties sąlygas, šalių teisių, pareigų ir atsakomybės pasiskirstymą, teismas nustatė, kad ieškovė pradėjo darbus, prieš tai neišanalizavusi Projekto, nenustačiusi poreikio tikslinti projekto sprendinius ir nepranešusi atsakovei ir projektuotojui apie projekto neatitiktį, tokiu būdu, kaip savo veiklos profesionalė, prisiėmė neigiamų pasekmių kilimo riziką.
16. Teismas nenustatė, kad atsakovė yra atsakinga už nepakankamai rūpestingai ir atidžiai vykdžiusios savo pareigas ieškovės patirtus nuostolius. Ieškovė pati prisiėmė projektavimo riziką, kaip turi būti sumontuojamos konkrečios detalės, taip pat ignoravo savo pareigą Projektą išnagrinėti ir apie bet kokią neatitiktį informuoti atsakovę ir projektuotoją.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
17. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliaciniame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
17.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė, iš atsakovės gavusi Projektą, privalėjo šios projektinės dokumentacijos sprendinius detalizuoti. Pagal STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 12.4 papunktį kelių ir kelio statinių statybos (tiesimo), rekonstravimo ir kapitalinio remonto techninis darbo projektas (ir kai jo įgyvendinimui statybos rangovas parenkamas taikant Viešųjų pirkimų įstatymą), rengiamas vienu etapu, t. y. projektinė dokumentacija, kurią pirkimo metu pateikė atsakovė, buvo galutinė ir jokių papildomų projektavimo darbų, tokių kaip darbo projekto rengimas, tiekėjai neturėjo teisės atlikti.
17.2. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovės veiksmai neturėjo įtakos ieškovės patirtų nuostolių atsiradimui bei būtinybei pratęsti Sutartyje numatytų darbų atlikimo terminą. Byloje esantys duomenys patvirtina aplinkybę, kad dėl atsakovės kaltės ieškovė tinkamai ir kokybiškai negalėjo vykdyti Sutartyje numatytų statybos darbų laiku, todėl Sutarties terminas turėjo būti pratęstas 99 dienoms (nuo sužinojimo apie projekto klaidas 2018 m. birželio 5 d. iki 2019 m. rugsėjo 11 d.), kai buvo suderinta alternatyva Projekte numatytoms lietaus nuotekų surinkimo grotelėms). Tikslindama ieškinį ieškovė dėl kitoje civilinėje byloje sudarytos taikos sutarties su atsakove, prašė pratęsti sutarties įvykdymo terminą 74 dienomis (nuo 2018 m. lapkričio 13 d. iki 2019 m. sausio 25 d.).
17.3. Nors pirmosios instancijos teismas pripažino, kad Projekte buvo padaryta techninė klaida, įrašant lietaus surinkimo grotelių kodą – 780G, kurių gamintojas yra GINMIKA, tačiau visą atsakomybę dėl kilusių nuostolių ir būtinybės pratęsti sutartyje numatytų darbų atlikimo terminą nepagrįstai priskyrė ieškovei. Ieškovė, nustačiusi, kad lietaus surinkimo grotelių nebus galima sumontuoti, kreipėsi į atsakovę ir projektuotoją prašydama projektą papildyti, nurodant lietaus surinkimo grotelių ir kelio bortų sujungimo detalę ar brėžinį.
17.4. Teismas sutiko, kad atsakovės pateiktame techniniame darbo projekte buvo padaryta techninė klaida, įrašant lietaus surinkimo grotelių kodą – 780G, kurių gamintojas yra GINMIKA, tačiau nepagrįstai visą atsakomybę dėl kilusių nuostolių priskyrė ieškovei. Atsakovė rengė techninį darbo projektą (pasitelkusi projektuotoją) bei vykdė Sutarties objekto techninę priežiūrą (pasitelkusi techninį prižiūrėtoją). Teismas nepagrįstai vertino, kad netinkamas atsakovės pareigų (kaip užsakovės, techninio darbo projekto rengėjo, statybos techninio prižiūrėtojo) vykdymas neturėjo įtakos ieškovės patirtų nuostolių atsiradimui bei būtinybei pratęsti Sutarties terminą.
17.5. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pati atsakovė buvo atsakinga už techninę priežiūrą ir šią savo pareigą įgyvendino pasitelkdama techninį prižiūrėtoją AB „Problematika“, kuris po netinkamų lietaus nuotekų grotelių sumontavimo šiuos darbus priėmė ir neturėjo jokių pastabų, kol ieškovė nesikreipė į atsakovę dėl bordiūrų ir grotelių sujungimo detalės / sprendinio įtraukimo į techninį darbo projektą.
18. Atsakovė su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:
18.1. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą netenkinti ieškovės ieškinio. Teismas išsamiai išnagrinėjo bylos faktines aplinkybes, jomis rėmėsi, vertino bylos šalių paaiškinimus ir aiškiai nurodė motyvus, kuriais vadovaujantis nusprendė, kad ieškovė pradėjo darbus, prieš tai neišanalizavusi Projekto, nenustačiusi poreikio detalizuoti Projekto sprendinius ir nepranešė atsakovei bei projektuotojui apie Projekto neatitiktį, todėl, kaip savo veiklos profesionalas, prisiėmė neigiamų pasekmių kilimo riziką. Tokiu būdu ieškovė veikė nepakankamai atidžiai ir rūpestingai bei pati sudarė sąlygas uždelsti darbus ir nuostoliams atsirasti, dėl to nėra nei teisinio nei faktinio pagrindo kaltinti atsakovę.
18.2. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad Sutarties nustatytais terminais negalėjo įvykdyti dėl atsakovės veiksmų. Ieškovė, sudariusi sutartį su atsakove, prisiėmė visas neigiamas pasekmes, kylančias iš netinkamo jos vykdymo.
18.3. Ieškovės argumentai, kad ji neprivalėjo ir neturėjo teisės rengti darbo projektą, tikslinantį techninio darbo projekto sprendinius, neturi įtakos skundžiamo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad ieškovė būtų pažeidusi šią pareigą, o atsakovė nereikalavo, tačiau padarė išvadą, kad tokiais veiksmais ieškovė prisiėmė projektavimo riziką. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, tiekėjams gali tekti tam tikra rizikos dalis, ypač jei ji neišvengiama pagal pirkimo objekto pobūdį (pvz., projektavimo ranga), o jos suvaldymas priklauso nuo paties tiekėjo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2012, 2017 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-690/2017).
18.4. Nepagrįsti ieškovės argumentai, kad pagal statybos techninį reglamentą STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ projektinė dokumentacija, kurią pirkimo metu pateikė atsakovė, buvo galutinė ir jokių papildomų projektavimo darbų, tokių kaip darbo projekto rengimas, tiekėjai neturėjo teisės atlikti. Pagal statybos techninį reglamentą STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio priežiūra“ 25 punktą „statybos darbų technologijos projektas privalomas statant, rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant ypatinguosius statinius, <...> Statybos darbų technologijos projektą rengia rangovas, arba paveda tai atlikti statinio vadovui“. Jeigu ieškovė būtų parengusi detalius mechanikos darbų projektus, kuriuose aprašytas lietaus surinkimo grotelių montavimo / įrengimo technologinis procesas, ji nebūtų įsigijusi 15 cm aukščio lietaus surinkimo grotelių GINMIKA 780G, kurių nebuvo įmanoma sumontuoti ant 10 cm aukščio kelio borto.
18.5. Ieškovė nepagrįstai siekia perkelti savo pareigą tinkamai išnagrinėti Projektą atsakovei ir techniniam prižiūrėtojui AB „Problematika“. Būtent ieškovė turėjo pareigą tinkamai išnagrinėti Projektą, pasirinkti Projektą atitinkančias detales, parengti detalius mechaninių darbų projektus, kur nurodyta, kaip sumontuoti šias detales, ir galiausiai tinkamai ir kokybiškai atlikti šiuos darbus, nes techninis prižiūrėtojas neturėjo galimybių sulaikyti ieškovę nuo jos pasirinktų lietaus surinkimo grotelių įsigijimo ir montavimo.
19. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje, UAB „SRP projektas“ su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:
19.1. Ieškovė nei rengė techninio darbo projekto sprendinius detalizuojantį projektą, nei, kaip savo srities profesionalas, atliko savo kaip rangovo pareigas – tinkamai neišanalizavo techninio darbo projekto ir dėl to, prieš pradėdama lietaus nuotekų grotelių montavimo darbus, nepastebėjo akivaizdžių projekte pateiktų šaligatvio bordiūrų ir į juos montuojamų žiniaraštyje netiesiogiai įvardytų lietaus nuotekų surinkimo grotelių aukščių skirtumo.
19.2. Ieškovė nepagrįstai vadovaujasi statybos techniniu reglamentu STR 1.04.04:2017, nes teisės aktai nereglamentuoja, kokie konkrečiai statinio statybos projektai yra rengiami, t. y. projektų rūšys, projektų detalumas, rengimo stadijos ir pan. nereglamentuojamos imperatyviomis įstatymo normomis. Teisės aktais tiesiogiai nedraudžiant statybos rangos sutarties šalims susitarti dėl atskirų darbo projekto dalių parengimo, jei techninis darbo projektas atskiriems darbams pagal sutartį atlikti stokoja detalumo, šalys laisva valia gali sutartyje nustatyti papildomas pareigas rangovui, esant poreikiui, detalizuoti techninį darbo projektą darbo projektu ar kitu detalizuojančiu projektu, o teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią ir šalys ją privalo vykdyti.
19.3. Nepagrįsti ieškovės argumentai, kad netinkamos lietaus surinkimo grotelės 2018 m. birželio – rugpjūčio mėnesiais buvo sumontuotos dėl atsakovės ir projektuotojo kaltės, priešingai, ieškovė, dar 2018 m. kovo mėnesį pradėjusi montuoti vandens nuotekų surinkimo groteles, išsamiai neišnagrinėjo projekto ir pradėjo montuoti lietaus surinkimo groteles neįvertinusi / neapskaičiavusi matmenų atitikties projekte numatytiems šaligatvio bordiūrų virš asfalto dangos aukščiui.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
21. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas apeliantės ieškinys dėl nuostolių atlyginimo, neteisėto įskaitymo ir rangos sutarties termino pratęsimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 straipsnis).
Byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės
22. Atsakovė 2017 m. birželio 20 d. paskelbė supaprastintą pirkimą „Valstybinės reikšmės magistralinio kelio A11 Šiauliai-Palanga ruožo nuo 145,361 iki 146,899 km, kuris Palangoje sutampa su Kretingos gatve, Kretingos gatvės ruožo nuo sankryžos su Plytų ir Ganyklų gatvėmis iki sankryžos su valstybinės reikšmės rajoniniais keliais Nr. 2336 Kunigiškiai-Palanga ir Nr. 2253 Palanga-Nemirseta-Graudūšiai, kurie Palangoje sutampa su Klaipėdos plento gatve, rajoninio kelio Nr. 2336 Kunigiškiai-Palanga ruožo nuo 6,632 iki 6,845 km ir rajoninio kelio Nr. 2253 Palanga-Nemirseta-Graudūšiai ruožo nuo 0,0 iki 0,348 km, kuris Palangoje sutampa su Klaipėdos plento gatve, rekonstravimas“.
23. Ūkio subjektų grupė, kurią sudarė atsakingu partneriu esanti apeliantė ir partneriai uždaroji akcinė bendrovė „Šilutės automobilių keliai“ ir Leonhard Weiss RTE AS, dalyvavo pirkime ir jų pasiūlymas buvo pripažintas laimėtoju bei 2017 m. gruodžio 11 d. ūkio subjektų ir atsakovės buvo sudaryta pirkimo sutartis. Sutarties kaina – 7 078 085,18 Eur (su PVM) (sutarties 2 punktas). Sutarties terminas – 6 mėnesiai nuo sutarties įsigaliojimo dienos, į šį laikotarpį neįskaitomas darbų atlikimo sustabdymo laikotarpis, kuris prasideda gruodžio 15 d. ir baigiasi kitų metų kovo 15 d., taip pat darbų atlikimo sustabdymo laikotarpis dėl sutarties 8 punkte nurodytų aplinkybių. Statybos darbų atlikimo sustabdymo laikotarpis netaikomas projekto parengimo darbams (sutarties 7 punktas).
24. Pirkimo sąlygų 6 punkte atsakovė nurodė, kad „perkami darbai bus atliekami pagal techninį darbo projektą“. Atsakovė apeliantei perdavė atsakovės pasitelkto trečiojo asmens UAB „SRP projektas“ (projektuotojo) parengtą techninį darbo projektą, kuriam techninę priežiūrą atliekančios AB „Problematika“ techninis prižiūrėtojas 2018 m. sausio 17 d. pritarė spaudu „Pritariu, statyti“.
25. Sutarties dalies (vandentiekio ir nuotekų tinklų statybos darbų atlikimui) įvykdymui ieškovė pasitelkė UAB „Techsis“ (subrangovas), kuris laikotarpiu nuo 2018 m. kovo mėn. iki 2018 m. gegužės mėn. sumontavo 56 vnt. lietaus surinkimo šulinių su grotelėmis GINMIKA 780G, iš kurių 54 vnt. atsakovės buvo priimti atliktų darbų priėmimo aktais.
26. Ieškovei 2018 m. birželio mėnesį pradėjus montuoti kelio bortus, paaiškėjo Projekto Susisiekimo dalies brėžinių neatitiktis, t. y. paaiškėjo, kad virš asfalto iškilusios kelio borto dalies aukštis yra 5 centimetrais žemesnis nei jau subrangovo sumontuotų lietaus surinkimo grotelių aukštis, todėl ieškovė 2018 m. birželio 6 d. kreipėsi į atsakovę, projektuotoją ir techninį prižiūrėtoją dėl techninio darbo projekto papildymo.
27. Trečiasis asmuo UAB „SRP projektas“ 2018 m. birželio 7 d. rašte nurodė, kad projekto Vandentiekio ir nuotekų šalinimo dalyje buvo padaryta techninė klaida, nurodant lietaus surinkimo grotelių konkretų gaminį (780G) ir jo technines specifikacijas ir neįvertinta, kad Projekto Susisiekimo dalyje numatytas 10 cm peraukštėjimas nuo važiuojamosios dalies viršaus, todėl buvo pasiūlyta, kad lietaus surinkimo grotelės būtų keičiamos į 10 cm aukščio (C250/25T apkrovos klasė) bei rašto priede pridėta to paties gamintojo GINMIKA bordiūrinių grotelių 780C specifikacijos. Projektuotojas taip pat informavo, kad įvertinus jo išaiškinimą ir pasiūlytus naudoti gaminius nėra pagrindo rengti papildomus brėžinius.
28. Apeliantė 2018 m. birželio 14 d. raštu informavo atsakovę ir projektuotoją, kad subrangovas jau buvo įsigijęs 97 vnt. lietaus surinkimo grotelių GINMIKA 780G ir kad 56 vnt. lietaus surinkimo grotelių jau yra sumontuota, tačiau sumontuotas groteles apeliantė pakeistų atsakovės piniginėmis lėšomis, taip pat pratęsiant sutarties terminą 99 dienų laikotarpiui (nuo 2018 m. birželio 5 d. iki 2019 m. rugsėjo 11 d., tačiau atsakovė su apeliantės reikalavimais nesutiko ir vadovaudamasi sutarties 7 punktu ieškovei pradėjo skaičiuoti 0,03 proc. delspinigius nuo sutarties kainos už kiekvieną praleistą sutarties įvykdymo dieną.
29. Atsakovė 2018 m. spalio 4 d., 2018 m. lapkričio 9 d., 2018 m. gruodžio 4 d., 2019 m. sausio 8 d. ir 2019 m. vasario 5 d. raštais informavo apeliantę, kad už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 24 d. iki 2019 m. sausio 31 d. priskaičiuoti delspinigiai, iš viso 276 045,32 Eur.
30. 2019 m. gruodžio 3 d. raštu atsakovė sumažino įskaitomą sumą iki 127 405,53 Eur, nes buvo pratęstas sutarties terminas.
31. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1447-538/2019 UAB „Hidrostatyba“ iškelta restruktūrizavimo byla, įmonės nemokumo administratore restruktūrizavimo plano rengimo laikotarpiui paskirta UAB „Klaipėdos administratorių biuras“. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-571-538/2020 UAB „Hidrostatyba“ restruktūrizavimo byla nutraukta ir įmonei iškelta bankroto byla, įmonės nemokumo administratore paskirta UAB „Baklis“.
32. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1832-614/2019 patvirtino UAB ,,Hidrostatyba“ ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos sudarytą taikos sutartį, kurios pagrindu šalys susitarė, kad Sutartyje (Nr. S-722) numatytas rangos darbų atlikimo terminas yra pratęsiamas iki 2018 m. lapkričio 12 d., o visų iki 2018 m. lapkričio 12 d. UAB Hidrostatybai sutarties pagrindu taikytų netesybų už praleistą rangos darbų įvykdymo terminą taikymas nukeliamas iki 2018 m. lapkričio 13 d., kaip Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos yra nustačiusi savo 2019 m. kovo 15 d. rašte Nr. (7.2E) 2E-1923. Teismui patvirtinus taikos sutartį, laikoma, kad sutartyje numatytas rangos darbų atlikimo terminas yra pratęstas iki 2018 m. lapkričio 12 d. šia taikos sutartimi.
Dėl praleisto termino darbams atlikti ir dėl to kilusių neigiamų pasekmių prisiėmimo rizikos
33. Šioje byloje apeliantė ginčija atsakovės atliktą delspinigių įskaitymą, teigdama, kad dėl atsakovės kaltės apeliantė tinkamai ir kokybiškai negalėjo įvykdyti sutartyje numatytų statybos darbų laiku. Apeliantės vertinimu, atsakovė, pasitelkusi projektuotoją, rengė techninį darbo projektą, kuriame buvo padaryta techninė klaida nurodant lietaus surinkimo grotelių konkretų gaminį (780G) ir jo technines specifikacijas, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad netinkamas atsakovės pareigų (kaip užsakovės, techninio darbo projekto rengėjo, statybos techninio prižiūrėtojo) vykdymas neturėjo įtakos ieškovės patirtų nuostolių atsiradimui bei būtinybei pratęsti sutarties terminą. Atsakovė su tokia apeliantės pozicija nesutinka, nurodydama, kad apeliantė tinkamai nesusipažino su techniniu darbo projektu prieš atliekant statybos rangos darbus, todėl turi prisiimti visas neigiamas pasekmes, kilusias dėl tinkamo sutarties nevykdymo.
34. Ginčo, kad iki sutartyje nustatyto termino sutartis nebuvo įvykdyta, tarp šalių nekilo. Tačiau kilo ginčas, ar apeliantei turėtų būti 74 dienomis pratęstas terminas statybos rangos darbams atlikti, kuris buvo praleistas dėl techninės klaidos padarytos projekte, taip pat, ar apeliantė turi prisiimti visas neigiamas pasekmės, susijusias su sutarties vykdymu.
35. Aiškinant bet kokią sutartį turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193 straipsnyje įtvirtintomis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo precedentuose suformuotomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis. Aiškinant sutartį ir jos sąlygas, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, derinant subjektyvųjį sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize; visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykių praktiką, elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (CK 6.193 straipsnio 3, 5 dalys). Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2011). Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant, kiek kuri sutarties šalis yra atsakinga už sutarties nevykdymą, turi būti vertinama ne tik tai, kokias tarpusavio teises ir pareigas pagal pasiektą susitarimą ir taikytiną įstatymų reguliavimą sutartis sukuria jos šalims, bet ir jų elgesys vykdant aiškinamą sutartį, sutarties vykdymo principų, įtvirtintų CK 6.200 straipsnyje (bendradarbiavimo, kooperavimosi, ekonomiškumo ir kt.), laikymasis bei kitos reikšmingos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019).
36. Sutarties 1 punkte aiškiai įtvirtinta, kad rangovas (apeliantė) įsipareigojo pagal užsakovo (atsakovės) pateiktą projektą atlikti numatytus statybos rangos darbus bei parengti vykdomų darbų darbo projektinę dokumentaciją, o pagal sutarties 33.1. papunktį apeliantė įsipareigojo savo rizika atlikti numatytus statybos darbus kokybiškai pagal suderintą ir užsakovo patvirtintą projektą.
37. Teisėjų kolegijos vertinimu, sutarties 7 ir 8 punktų sąlygose nurodyti keli skirtingi pagrindai, kuriems esant sutarties įvykdymo terminas galėjo būti nukeltas, tačiau sutarties 7 punkto tekste aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad statybos darbų atlikimo sustabdymo laikotarpis netaikomas projekto parengimo darbams.
38. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė negali būti kaip nors atsakinga už atsakovės projektuotojo (trečiojo asmens) parengtą techninį projektą (atsakovės įsigytą pagal atskiro viešojo pirkimo sąlygas), tačiau būdama savo srities profesionalė, turėjo iš anksto susipažinti su techniniu darbo projektu ir, kaip buvo numatyta sutartyje, parengti vykdomų darbų darbo projektinę dokumentaciją, kurio parengimui darbų atlikimo sustabdymo terminas negalėjo būti taikomas (sutarties 7 punktas). Taigi ši sutarties sąlyga suprantama bei aiškintina taip, kad šių konkrečių darbų terminas šalių negalėjo būti pratęstas, todėl pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino sutarties nuostatas ir pagrįstai netenkino apeliantės prašymo pratęsti sutarties įvykdymo terminą nuo 2018 m. lapkričio 13 d. iki 2019 m. sausio 25 d.
39. Apeliantė taip pat prašo iš atsakovės priteisti 12 792,52 Eur patirtų nuostolių atlyginimą, kuriuos sudaro: 1) 9 832,46 Eur išlaidos už atliktus papildomus lietaus nubėgimo grotelių permontavimo darbus, 2) 2 960,06 Eur išlaidos, susijusios su sutarties laidavimo draudimo raštų ir rangovo statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ir kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo galiojimui nuo 2018 m. lapkričio 13 d. iki 2019 m. sausio 25 d. pratęsimu, kurie, apeliantės teigimu, buvo patirti dėl atsakovės kaltės.
40. CK 6.247 straipsnyje pateikiama priežastinio ryšio samprata – atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę, tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Taigi, subjektas, manantis, jog dėl kitos šalies netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo ar pažeisto sutarties įvykdymo termino patyrė nuostolių, turi teisę reikalauti juos atlyginti, tačiau tokiu atveju privalo įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas pagal CK 6.246–6.249 straipsnius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2013; 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-160-687/2016).
41. Pripažinus, kad apeliantė nustatytu terminu neįvykdė sutartinių įsipareigojimų, taip pat, jog darbų praleidimo terminą iš esmės lėmė apeliantės veiksmai (neįvertinusi techninio darbo projekto nusipirko ir sumontavo lietaus surinkimo groteles), darytina išvada, kad apeliantė yra atsakinga dėl jos atsiradusių nuostolių, todėl turi prisiimti neigiamas Sutarties neįvykdymo pasekmes. Nurodytų argumentų pagrindu spręstina, kad nagrinėjamu atveju apeliantė neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų (CPK 178 straipsnis), todėl, plačiau šiuo aspektu nepasisakant, atmestinas kaip nepagrįstas ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovės 12 011,75 Eur nuostolių atlyginimą.
Dėl atsakovės teisės į delspinigius ir jų mažinimo
42. Atsakovė 2018 m. spalio 4 d. raštu nurodė, kad pagal Sutarties 35 punktą nuo 2018 m. rugsėjo 24 d. apeliantei pradės skaičiuoti delspinigius (Nutarties 28 punktas). Iš byloje esančių atsakovės raštų matyti, kad, vadovaudamasi Sutarties 35 punktu, už vėlavimą atlikti darbus už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 24 d. iki 2019 m. sausio 31 d. (130 dienos) ji priskaičiavo iš viso 276 045,32 Eur delspinigius, kurie vėliau buvo įskaityti į apmokėjimus pagal apeliantės pateiktas sąskaitas faktūras už 2018 m. rugsėjo – 2019 m. sausio mėnesiais atliktus darbus. Apeliantė 2020 m. sausio 2 d. patikslino savo reikalavimą ir prašė pripažinti neteisėtu atsakovės atlikta 127 405,53 Eur įskaitymą, už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 13 d. iki 2019 m. sausio 11 d., ir šią sumą priteisti apeliantei.
43. Pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertino apeliantės argumentų dėl netesybų sumažinimo, konstatavęs, kad šie argumentai yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į tai, kad dėl apeliantės pažeisto sutartyje numatytų darbų atlikimo termino yra ir atsakovės kaltės, yra pagrindas spręsti dėl atsakovės priskaičiuotų 127 405,53 Eur delspinigių sumažinimo (CK 6.259 straipsnis).
44. Nagrinėjamos bylos kontekste pirmiausia būtina pažymėti, kad netesybų mažinimas neturėtų būti vertinamas tik išimtinėse ar išskirtinėse situacijose, kai, pavyzdžiui, perkančioji organizacija iš anksto aiškiai išviešina sutarties svarbą ir sutartinių įsipareigojimų laikymosi reikšmę ypač griežtus prievolių vykdymo terminus, be to, pirkimo dokumentuose įtvirtintas didelis netesybų dydis apibrėžtas kaip tokios skubos užtikrinimo garantas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015).
45. Vien ta aplinkybė, kad sutartis sudaryta įvykdžius viešąjį pirkimą pagal viešai skelbtas ir visiems pirkime dalyvaujantiems tiekėjams žinomas pirkimo sąlygas, nepašalina perkančiosios organizacijos pareigos tiek nustatyti teisės aktų reikalavimams ir bendriesiems principams neprieštaraujančias pirkimo ir būsimos sutarties sąlygas, tiek tinkamai jas aiškinti ir taikyti pirkimo sutarties vykdymo metu, kartu tai nepaneigia ir teismo teisės spręsti dėl perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumo, pasisakyti dėl jų padarinių ir pan., net jei tai nebuvo šalių nesutarimo objektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2015; 2015 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015). Faktas, jog netesybos buvo nustatytos viešojo pirkimo metu ir apeliantė, dalyvaudama jame, žinojo netesybų dydį, neapriboja jos teisės prašyti netesybas sumažinti. Akivaizdu, kad sudarydama sutartį, apeliantė žinojo apie nustatytą netesybų dydį, tačiau ši aplinkybė nepaneigia jai įstatymų leidėjo suteiktos teisės ginčyti pritaikytas netesybas, jeigu šios aiškiai per didelės.
46. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. CK 6.131 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo. Iš šių įstatymo nuostatų matyti, jog įskaitymas yra vienašalis sandoris. Tai reiškia, kad įskaitymo teisinės pasekmės atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2006). Dėl to, tuo atveju, jei delspinigiai įskaitomi, nesant suderintos šalių valios dėl tokio įskaitymo (suderinimo įstatymai nedraudžia), teismas gali, esant įstatymuose (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis) nustatytoms sąlygoms, mažinti delspinigių dydį. Sumažinus delspinigius gali būti pripažintas dalinis prievolės įskaitymas. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad apeliantė su jai priskaičiuotų delspinigių suma nesutiko. Todėl nustačius, kad netesybos buvo įskaitytos vienašaliu atsakovės pareiškimu, kurį apeliantė iš esmės kvestionuoja byloje pareikštu ieškiniu, teismas turi teisę ir pareigą teisiškai kvalifikuoti byloje pareikštą ieškinį bei vertinti jo faktinio pagrindo pagrįstumą.
47. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti du savarankiški pagrindai, kada teismas gali mažinti netesybas – jeigu jos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės. Taigi, teismo teisė mažinti netesybas kyla tik nustačius vieną arba abi šias sąlygas.
48. Vertindamas, ar netesybos yra neprotingai didelės, teismas turi atsižvelgti į sutartyje nustatytos netesybų sumos ir nuostolių, kuriuos realiai patyrė kreditorius, santykį. Vertindamas realiai patirtų nuostolių dydį, teismas turi atsižvelgti į kreditoriaus kaltę (CK 6.259 straipsnis), taip pat aplinkybę, ar kreditoriaus realiai patirti nuostoliai priteistini pagal nuostolių dydžio nustatymo taisykles, ypač atkreipiant dėmesį į tai, ar buvo atsižvelgta į CK 6.258 straipsnio 4 dalį, kurioje nustatyta, kad neįvykdžiusi prievolės įmonė (verslininkas) atsako tik už tuos nuostolius, kuriuos ji numatė ar galėjo protingai numatyti sutarties sudarymo metu kaip tikėtiną prievolės neįvykdymo pasekmę. Jei netesybų suma yra neprotingai didelė palyginus su realių nuostolių suma, įvertinta pagal CK 6.258 straipsnio 4 dalies taisyklę, teismas turi teisę mažinti netesybas tuo pagrindu, kad netesybos yra neprotingai didelės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-378/2017).
49. Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nors, kaip minėta, netesybos yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių dydžio ar realumo kreditoriui pareiškus reikalavimą jas atlyginti nereikia įrodinėti, tai nereiškia, kad kreditorius, turintis teisę reikalauti netesybų, visais atvejais yra atleidžiamas nuo pareigos pagrįsti dėl prievolės pažeidimo patirtus nuostolius. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad tais atvejais – kai skolininkas pareiškia reikalavimą mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas – kreditorius privalo pagrįsti netesybas įrodinėdamas nuostolius. Tokiais atvejais kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius, tačiau tik tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2013).
50. Be kita ko, viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose dėl jų specifikos, susijusios su unikaliais pirkimo objektais (prekėmis, paslaugomis ar darbais), kurie paprastai nenaudojami komerciniais tikslais, kreditorėms (perkančiosioms organizacijoms), jei atsakovai (tiekėjai) pareikštų prieštaravimus (ar pats teismas savo iniciatyva pradėtų nagrinėti šį klausimą), neretai būtų pernelyg sunku ar apskritai neįmanoma tiksliai įrodyti pagal viešojo pirkimo sutartį apskaičiuotų netesybų santykį su kilusiais realiais nuostoliais. Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią tuo atveju, jei procese dėl tiekėjų sutartinės atsakomybės pastarieji pareiškia argumentuotus prieštaravimus arba teismas savo iniciatyva sprendžia netesybų mažinimo klausimą, perkančiosios organizacijos, įrodinėdamos priteistinų netesybų santykį su realiai patirtais nuostoliais, gali įrodinėti ne tik tiesioginę ekonominę praradimų, negautų pajamų ar papildomų išlaidų vertę, bet ir nurodyti kitokio pobūdžio nepatogumus, suvaržymus ir kt., kurių finansinė vertė, jų nuomone, atitinka apskaičiuotų netesybų dydį. Teismas dėl tokių įrodymų sprendžia pagal bendruosius civilinės teisės principus, atsižvelgdamas į atitinkamų bylos aplinkybių visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016).
51. Apeliacinės instancijos teismui siekiant įvertinti skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumą, reikšminga nustatyti, ar atsakovės apskaičiuotos netesybos, atsižvelgiant į atsakovės įrodinėjamų nuostolių dydį, šalių sudarytos sutarties pobūdį, jos įvykdymo mastą ir vykdymo aplinkybes, vėlavimo laiką, neatliktų darbų įtaką ginčo kelio ruožo naudojimui ir kitas aplinkybes, nėra neprotingai didelės, o tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, kad jos yra neprotingai didelės – turi būti nustatyta, kokia netesybų suma šiuo atveju būtų tinkama, užtikrintų netesybų paskirtį, šalių interesų pusiausvyrą.
52. Byloje nustatyta, kad apeliantė sutartyje nurodytus darbus privalėjo pabaigti ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo sutarties įsigaliojimo dienos (2017 m. gruodžio 15 d.), į šį laikotarpį neįskaitomas darbų atlikimo sustabdymo laikotarpis, kuris prasideda gruodžio 15 d. ir baigiasi kitų metų kovo 15 d. Vadinasi darbai turėjo būti atlikti iki 2018 m. rugsėjo 15 d., tačiau iki šio termino nebuvo atlikti ir atsakovė už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo – 2019 m. sausio mėnesius priskaičiavo iš viso 276 045,32 Eur delspinigių, kurie vėliau buvo įskaityti į apmokėjimą pagal ieškovės pateiktas sąskaitas faktūras už 2018 m. rugsėjo – 2019 m. sausio mėnesiais atliktus darbus. Apeliantė 2020 m. sausio 2 d. patikslino savo reikalavimą ir prašė pripažinti neteisėtu atsakovės atliktą 127 405,53 Eur įskaitymą, už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 13 d. iki 2019 m. sausio 11 d. Iš Sutarties 2 punkto matyti, kad šalių sutarta darbų kaina – 7 078 085,18 Eur (su PVM). Taigi, atsakovės paskaičiuotos netesybos sudaro 1,79 proc. visų atliktų darbų kainos. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė procesiniuose dokumentuose neįrodinėjo tikėtinų nuostolių, patirtų dėl sutarties įvykdymo termino praleidimo, dydžio.
53. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės vykdoma veikla yra svarbi dideliam asmenų ratui, siekiant užtikrinti susisiekimą Lietuvos keliais, tačiau įrodymų, kurie pagrįstų, kad atsakovė būtų patyrusi didelių nuostolių, byloje nebuvo pateikta, todėl apskaičiuotos 127 405,53 Eur netesybos, jog kompensuotų dėl prievolės įvykdymo termino praleidimo atsakovės patirtus nuostolius, yra neprotingos.
54. Vertinant, ar ieškovės nurodyta netesybų suma nagrinėjamu atveju atitiktų protingumo, proporcingumo kriterijus, atsižvelgiama į tai, kad apeliantė darbus atlikti vėlavo beveik du mėnesius, nors bendras darbų atlikimo terminas buvo – šeši mėnesiai, t. y. apeliantės vėluotų dienų skaičius sudaro net trečdalį darbams numatyto termino. Kaip minėta, darbų kaina sudaro 7 078 085,18 Eur (su PVM), o atsakovės priskaičiuota delspinigių suma – 127 405,53 Eur vertine išraiška, teisėjų kolegijos vertinimu, yra labai didelė, ir, atsižvelgiant į visą darbų kainą, labiau primenanti baudinę sankciją, todėl svarstytinas šios sumos proporcingumas apeliantės padarytam pažeidimui (CK 6.258 straipsnio 3 dalis).
55. Atsakovei nepateikus įrodymų apie realiai patirtus nuostolius dėl apeliantės vėlavimo įvykdyti prievolę, atsižvelgus į kompensuojamąjį netesybų, kaip civilinės atsakomybės formos, pobūdį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad vadovaujantis CK 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų teisės normų aiškinimo ir taikymo taisyklėmis, atsakovės apskaičiuotų delspinigių pagrįstas dydis (127 405,53 Eur) mažintinas 50 procentų, todėl nustatytina, kad apeliantė privalo sumokėti atsakovei 63 702,77 Eur dydžio netesybas pagal sutartį. Šiuo konkrečiu atveju, toks netesybų dydis, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra protingas ir užtikrins šalių interesų pusiausvyrą, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų įgyvendinimą (CK 1.5 straipsnis).
56. Apeliacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu nustačius mokėtinų delspinigių sumą, atsakovei kyla pareiga grąžinti įskaitytos delspinigių sumos ir teismo sprendimu nustatytos mokėtinos delspinigių sumos skirtumą, t. y. sumokėti šią sumą kaip atlyginimą už atliktus rangos darbus pagal Sutartį.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
57. Apeliantė ieškiniu taip prašė priteisti iš atsakovės 8,36 priteisti apeliantei iš atsakovės 8,36 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
58. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad tam, jog būtų galima taikyti CK 6.210 straipsnį, turi būti nustatytos trys sąlygos. Pirma, neįvykdyta prievolė turi būti piniginė. Antra, turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas. Trečia, įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-248/2016).
59. Nagrinėjamu atveju ieškovė reiškė reikalavimą pripažinti, kad atsakovės priskaičiuotos netesybos yra neprotingai didelės ir jas sumažinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks reikalavimas nėra reikalavimas dėl priteisimo, nors ir keičia apeliantės turtinę padėtį (pripažįstama mažesnė netesybų suma). Be kita ko, tik šiame procesiniame sprendime konstatuota, kad atsakovės netesybos yra mažintinos, t. y. nėra ir antrosios procesinėms palūkanoms taikyti sąlygos – praleisto piniginės prievolės įvykdymo termino. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, apeliantės pareikšto reikalavimo pobūdį ir nurodytą kasacinio teismo praktiką, darytina išvada, kad nėra pagrindo priteisti apeliantei iš atsakovės procesines palūkanas.
Dėl procesinės bylos baigties
60. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl apeliantės pareikštų reikalavimų, netinkamai taikė materialinės teisės ir proceso teisės normas, susijusias su teismo teise mažinti šalių sulygtas netesybas, dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas aukščiau aptartais motyvais naikintinas, priimant naują sprendimą ieškinį tenkinti iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovės dalį nepagrįstai įskaitytų delspinigių (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 330 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
61. CPK 93 straipsnio 5 dalis nustato, kad tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
62. Bylos duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas priteisė valstybei iš apeliantės 7,41 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, trečiajam asmeniui UAB „SRP projektas“ iš apeliantės priteisė 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat grąžino apeliantei sumokėtą mokėtino žyminio mokesčio dalį – 723 Eur.
63. Nagrinėjamu atveju priimamas naujas sprendimas – atsakovės apeliantei priskaičiuotos netesybos mažintinos ir konstatuojama, kad apeliantė, pažeidusi darbų įvykdymo terminą, turi pareigą sumokėti atsakovei tik 63 702,77 Eur dydžio netesybas pagal sutartį, todėl atsakovė apeliantei turi grąžinti likusią nepagrįstai įskaitytą netesybų dalį (63 702,76 Eur). Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija pripažįsta, kad tenkinama 45,44 proc. apeliantės reikalavimų. Vadovaujantis šia proporcija perskirstomos bylinėjimosi išlaidos, kurias šalys patyrė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
64. Apeliantė už ieškinio pateikimą sumokėjo 2 892 Eur žyminį mokestį (2 642 Eur žyminio mokesčio dalis už pareikštą turtinį reikalavimą). Bylos nagrinėjimo metu atsisakė reikalavimo dėl atsakovės priskaičiuotų 82 032,83 Eur netesybų. CPK 87 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu ieškinys atsiimamas pradėjus bylą nagrinėti iš esmės arba ieškovas atsisako pareikšto ieškinio, arba šalys sudaro taikos sutartį, šalims grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos. Šioje dalyje nurodyto dydžio žyminio mokesčio dalis grąžinama ir tuo atveju, jeigu ieškovas atsisako pareikšto ieškinio dėl to, kad, pareiškus ieškinį, atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.
65. Kadangi apeliantė atsisakė dalies reikalavimo, jai grąžintina 75 proc. žyminio mokesčio, sumokėto dėl atsisakytos ieškinio dalies, tai šiuo atveju sudaro 462 Eur (616 Eur x 75 /100). Kita sumokėto žyminio mokesčio dalis priteistina iš atsakovės ir trečiojo asmens proporcingai patenkintai ieškinio daliai – 921 Eur (2 026 Eur x 45,44 / 100), t. y. po 460,50 Eur.
66. Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantė patyrė 7 381,10 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į tenkintų ieškinio reikalavimų dalį (tenkinama 45,44 procentai ieškinio reikalavimų) apeliantei iš atsakovės ir trečiojo asmens UAB „SRP projektas“ priteistina po 1 676,98 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir po 460,50 Eur sumokėto žyminio mokesčio, iš viso po 2 137,48 Eur. Trečiajam asmeniui UAB „SRP projektas“ iš apeliantės priteistina 792,21 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
67. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės ieškinys tenkintinas iš dalies, perskirstomos valstybės patirtos 7,41 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. valstybei iš apeliantės, atsakovės ir trečiojo asmens „SRP projektas“ priteisiant po 2,47 Eur (CPK 96 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
68. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės apeliacinis skundas tenkintas iš dalies (45,44 proc.), atitinkamai paskirstomos byloje dalyvavusių asmenų bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.
69. Apeliantė apeliaciniu skundu nors ir prašė priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau duomenų, patvirtinančių bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą, nepateikė.
70. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.11 punktą, už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikomas 1,3 koeficientas nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių).
71. Trečiasis asmuo UAB „SRP projektas“ pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat pateikė duomenis, įrodančius, kad patyrė 847 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimo ir pateikimo teismui išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos neviršija Rekomendacijose maksimalios už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą advokatui priteistiną sumą, taip pat į į tenkintų apeliantės apeliacinio skundo reikalavimų dalį (atmesta 54,56 procentai apeliacinio skundo reikalavimų), trečiajam asmeniui iš apeliantės priteistina 462,12 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą:
Ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Hidrostatyba“ ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Hidrostatyba“, juridinio asmens kodas 163281914, iš atsakovės valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos, juridinio asmens kodas 188710638, pagal 2017 m. gruodžio 11 d. sutartį Nr. S-722, 63 702,76 Eur (šešiasdešimt tris tūkstančius septyni šimtai du eurus ir 76 centus) neteisėtai įskaitytų netesybų.
Kitus ieškinio reikalavimus atmesti.
Grąžinti bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Hidrostatyba“, juridinio asmens kodas 163281914, 462 Eur (keturių šimtų šešiasdešimt dviejų eurų) žyminį mokestį, sumokėtą į valstybės biudžetą.
Priteisti ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Hidrostatyba“, juridinio asmens kodas 163281914, iš atsakovės valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos, juridinio asmens kodas 188710638, 2 137,48 Eur (du tūkstančius vieną šimtą trisdešimt septynis eurus ir 48 centus) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimo.
Priteisti ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Hidrostatyba“, juridinio asmens kodas 163281914, iš trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „SRP projektas“, juridinio asmens kodas 300043111, 2 137,48 Eur (du tūkstančius vieną šimtą trisdešimt septynis eurus ir 48 centus) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimo.
Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „SRP projektas“, juridinio asmens kodas 300043111, iš ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Hidrostatyba”, juridinio asmens kodas 163281914, 792,21 Eur (septynis šimtus devyniasdešimt du eurus ir 21 centą) bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų atlyginimo, sumokant iš bankrutuojančios įmonės administravimui skirtų išlaidų.
Priteisti valstybės naudai iš ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Hidrostatyba”, juridinio asmens kodas 163281914, atsakovės valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos, juridinio asmens kodas 188710638, ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „SRP projektas“, juridinio asmens kodas 300043111, po 2,47 Eur (du eurus ir 47 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu pirmosios instancijos teisme.
Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „SRP projektas“, juridinio asmens kodas 300043111, iš ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Hidrostatyba“, juridinio asmens kodas 163281914, 462,12 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt du eurus ir 12 centų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo, sumokant iš bankrutuojančios įmonės administravimui skirtų išlaidų.
Teisėjos Rasa Gudžiūnienė
Dalia Kačinskienė
Danguolė Martinavičienė