Civilinė byla Nr. 2-1183-781/2021

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00225-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.8; 3.3.2.5; 3.4.3.5.4

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 7 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 3 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti prašymą dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo likviduojamos dėl bankroto individualios J. įmonės „J.“ bankroto byloje.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 29 d. nutartimi individualiai J. įmonei „J.“ iškelta bankroto byla, įmonės administratoriumi paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Top Consult“. Nutartis įsiteisėjo 2019 m. birželio 6 d. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

2.       Pareiškėjas J. J. (bankrutavusios įmonės savininkas) 2021 m. rugpjūčio 26 d. pateikė teismui prašymą dėl individualios J. įmonės „J.“ nemokumo administratoriaus UAB „Top Consult“ atstatydinimo. Nurodė, kad nemokumo administratorius netinkamai vykdo savo pareigas – nepateikia teismui pareiškėjo parengtų ir nemokumo administratoriui pateiktų ieškinių, o taip pat nepateikia atskirojo skundo Lietuvos apeliaciniam teismui civilinėje byloje Nr. B2-4353-467/2019. Ieškinių nepateikimas daro žalą pareiškėjui, kaip bankrutavusios įmonės savininkui, o kartu ir kitiems kreditoriams.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 3 d. nutartimi pareiškėjo J. J. pareiškimą dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo atsisakė priimti.

4.       Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 39 straipsnio 1 dalį teismas atstatydina nemokumo byloje paskirtą nemokumo administratorių, kai yra bent viena iš šių aplinkybių: 1) jis netenka teisės administruoti nemokumo procesus; 2) jis negalėjo būti paskirtas konkretaus juridinio asmens nemokumo administratoriumi dėl šio įstatymo 37 ir (ar) 38 straipsniuose nurodytų aplinkybių arba šios aplinkybės atsirado arba paaiškėjo jau jį paskyrus nemokumo administratoriumi; 3) jis pateikia teismui prašymą dėl atsistatydinimo; 4) teismas panaikino nutartį naudojantis atrankos programa atrinkto asmens neskirti nemokumo administratoriumi; 5) gautas kreditorių susirinkimo arba kreditoriaus (kreditorių), kurio (kurių) teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip 1/2 visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, motyvuotas prašymas atstatydinti nemokumo administratorių ir patenkinus šį prašymą nebus pažeistas viešasis interesas.

5.       Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad įstatymas nustato baigtinį sąrašą subjektų, turinčių teisę paduoti motyvuotą prašymą dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo, pareiškėjas J. J. neturi įgaliojimų veikti bankrutavusios įmonės kreditorių susirinkimo vardu arba kreditorių grupės, kurių teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip ½ visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos vardu, konstatavo, jog prašymą dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo pateikė neįgaliotas vesti bylą asmuo.

III.        Atskirojo skundo argumentai

6.       Pareiškėjas J. J. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 3 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

6.1.                      Nors teismas nurodė, kad pagal JANĮ 39 straipsnio 1 dalį teismas atstatydina nemokumo byloje paskirtą nemokumo administratorių, kai yra bent viena iš jame išvardintų aplinkybių, tačiau JANĮ 3 straipsnio 1 dalies ir 31 straipsnio 1 dalies pagrindu laikytina, kad bankrutavusios J. įmonės „J.“ savininkui suteikta teisė kreiptis dėl nemokumo administratoriaus neveikimo.

6.2.                      Šioje byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas turi pakankamą ir glaudų materialųjį teisinį ryšį (turtinį suinteresuotumą) su bankroto byla ir tai įrodo bylos duomenys – pareiškėjas yra bankrutavusios J. įmonės „J.“ savininkas ir savo turtu užtikrinęs bankrutuojančios įmonės prievolių įvykdymą.

6.3.                      Jei pareiškėjui JANĮ 31 straipsnio 1 dalis suteikia teisę nemokumo administratoriaus veikimą / neveikimą nemokumo proceso metu skųsti teismui, tai pirmosios instancijos teismo išvada, kad prašymą dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo pateikė neįgaliotas vesti bylą asmuo, yra nepagrįsta.

6.4.                      Pagal kasacinio teismo praktiką tiek bankrutuojančios įmonės kreditoriai, tiek bankrutuojančios įmonės akcininkai ir kiti suinteresuoti bylos baigtimi asmenys, taip pat asmenys, savo turtu užtikrinę bankrutuojančios įmonės prievolių įvykdymą, turintys pakankamą ir glaudų savo materialųjį teisinį ryšį (turtinį suinteresuotumą) su bankroto byla, turi plačias teises ginti savo turtinius interesus ir tarp tų teisių ginčyti administratoriaus veiksmus.

6.5.                      Nurodymas pareiškime, kad nemokumo administratorius, žinodamas, jog tenkinus nors dalį reikalavimų Vilniaus universitetui bankroto procese būtų gauta lėšų pateikus ieškinius dėl atsiskaitymo už atliktus darbus ir netesybų dėl neatsiskaitymo nemokumo, šių ieškinių neteikia ir piktybiškai nevykdo savo pareigos ginti kreditorių interesus, imdamasis priemonių skoloms iš įmonės skolininkų išieškoti, tuo pažeidžia ne tik teisės normoje nustatytą pareigą ginti bankrutuojančios įmonės teises ir teisėtus interesus, bet ir profesines rūpestingumo pareigas, yra ne kas kita kaip administratoriaus neveikimo ginčijimas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.        Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

7.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

8.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo 2021 m. rugsėjo 3 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo prašymą dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl atsisakymo priimti prašymą dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu

9.       Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 29 d. nutartimi individualiai J. įmonei „J.“ iškelta bankroto byla, įmonės administratoriumi paskirta UAB „Top Consult“. Pareiškėjas J. J. (bankrutavusios individualios įmonės savininkas) 2021 m. rugpjūčio 26 d. pateikė teismui prašymą dėl individualios J. įmonės „J.“ nemokumo administratoriaus UAB „Top Consult“ atstatydinimo. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 3 d. nutartimi pareiškėjo J. J. prašymą dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.

10.       Apeliantas J. J. atskirajame skunde nurodo, kad jis turi pakankamą ir glaudų materialųjį teisinį ryšį (turtinį suinteresuotumą) su bankroto byla, kadangi yra bankrutavusios J. įmonės „J.“ savininkas ir savo turtu užtikrinęs bankrutuojančios įmonės prievolių įvykdymą, o vadovaujantis JANĮ 3 straipsnio 1 dalimi ir 31 straipsnio 1 dalimi bankrutavusios įmonės savininkui suteikta teisė kreiptis dėl nemokumo administratoriaus neveikimo.

11.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti apelianto prašymą dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo.

12.       Pagal JANĮ 39 straipsnio 1 dalį teismas atstatydina nemokumo byloje paskirtą nemokumo administratorių, kai yra bent viena iš šių aplinkybių: 1) jis netenka teisės administruoti nemokumo procesus; 2) jis negalėjo būti paskirtas konkretaus juridinio asmens nemokumo administratoriumi dėl šio įstatymo 37 ir (ar) 38 straipsniuose nurodytų aplinkybių arba šios aplinkybės atsirado arba paaiškėjo jau jį paskyrus nemokumo administratoriumi; 3) jis pateikia teismui prašymą dėl atsistatydinimo; 4) teismas panaikino nutartį naudojantis atrankos programa atrinkto asmens neskirti nemokumo administratoriumi; 5) gautas kreditorių susirinkimo arba kreditoriaus (kreditorių), kurio (kurių) teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip ½ visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, motyvuotas prašymas atstatydinti nemokumo administratorių ir patenkinus šį prašymą nebus pažeistas viešasis interesas. Taigi minėta teisės norma aiškiai ir konkrečiai apibrėžia subjektus, kurie turi teisę pateikti teismui prašymą dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo, t. y. nemokumo administratorius gali būti atstatydintas tik gavus kreditorių susirinkimo arba kreditoriaus (kreditorių), kurio (kurių) teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip ½ visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, motyvuotą prašymą.

13.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad apeliantas J. J. nėra likviduojamos dėl bankroto individualios J. įmonės „J.“ kreditorius. Apeliantas taip pat nėra įgaliotas veikti įmonės kreditorių susirinkimo vardu arba kreditorių grupės, kurių teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip ½ visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, vardu. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad apeliantas, kaip įmonės savininkas, būtų teikęs siūlymus dėl klausimų įtraukimo į darbotvarkę ir kreditorių susirinkime svarstomų klausimų (tame tarpe ir dėl nemokumo administratoriaus neveikimo / atstatydinimo) ir kreditoriai būtų priėmę nutarimą minėtu klausimu. Kaip jau minėta, kreditorių susirinkimas, nustatęs tam pagrindą, turi teisę motyvuotu prašymu kreiptis į teismą dėl teismo paskirto nemokumo administratoriaus atstatydinimo (JANĮ 44 straipsnio 4 punktas.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pagrįsta laikytina pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas neturi teisės kreiptis į teismą su prašymu atstatydinti teismo paskirtą nemokumo administratorių.

14.       Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. vasario 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-108/2007 ir 2011 m. vasario 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-616/2011 nurodė, kad bet kurioje bankroto proceso stadijoje neribojama teismo teisė spręsti klausimą dėl bankroto administratoriaus tinkamumo vykdyti pavestas funkcijas. Vadovaujantis ĮBĮ 11 straipsnio 8 dalimi, bankroto bylą nagrinėjantis teismas, turėdamas duomenų, leidžiančių pagrįstai abejoti administratoriaus pareigų tinkamu vykdymu, gali ratio legis (pagal įstatymą) svarstyti klausimą dėl administratoriaus atstatydinimo. Specialiame teismines bankroto procedūras reguliuoti skirtame įstatyme įtvirtinta tokia teisinė reglamentacija, kuri tiek atskiram bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės kreditoriui, tiek akcininkui nesuteikia teisės tiesiogiai reikšti teismui prašymą pakeisti bankroto administratorių. Tokia praktika buvo formuojama ir kitose nutartyse (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-693/2007). Bet kurioje bankroto procedūros stadijoje neribojama teismo teisė kelti ir spręsti klausimą, ar bankroto administratorius tinkamas vykdyti pavestas funkcijas, o faktinis pagrindas tam gali būti ir atskiro kreditoriaus teismui pateikta informacija (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-314/2009). Pagal ĮBĮ 23 straipsnio 13 punktą teisę reikalauti atstatydinti administratorių turi kreditorių susirinkimas (komitetas), o atskiri kreditoriai tokią teisę gali įgyvendinti per kreditorių susirinkimą (komitetą), jame inicijuodami šį klausimą, naudodamiesi kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimo apskundimo teise, jeigu atsisakoma kreiptis į teismą dėl administratoriaus atstatydinimo. 

15.       Pastebėtina, kad nemokumo administratoriaus atstatydinimo reglamentavimas po JANĮ įsigaliojimo iš esmės nepasikeitė, t. y. subjektai, turintys teisę pateikti teismui prašymą dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo, nepakito – pagal JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 5 punktą nemokumo administratorius gali būti atstatydintas, gavus kreditorių susirinkimo arba kreditoriaus (kreditorių), kurio (kurių) teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip ½ visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, motyvuotą prašymą.

16.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. kovo 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2010, spręsdamas, ar individualiosios įmonės, kuriai buvo iškelta bankroto byla, savininkas ir (ar) vadovas turi teisę įmonės vardu pareikšti ieškinį Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl kreditoriaus reikalavimo bankroto byloje dydžio sumažinimo, konstatavo, kad bankrutuojančios individualiosios įmonės savininkas gali dalyvauti bankroto byloje ir, naudodamasis atitinkamomis procesinėmis teisėmis, ginti savo interesus, tačiau neturi įgaliojimų atstovauti bankrutuojančiai įmonei santykiuose su kitais subjektais ar jos vardu kelti bylas teisme, taip pat negali savarankiškai inicijuoti teisminio bankrutuojančios įmonės ginčo. Tokiu atveju teismas turėtų bankrutuojančios individualiosios įmonės savininko reikalavimus atsisakyti priimti kaip paduotus neįgalioto vesti bylą asmens (CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

17.       Taigi pirmosios instancijos teismo išvada, kad JANĮ įmonės savininkui (kaip ir akcininkui bei atskiriems įmonės kreditoriams) nesuteikia teisės reikalauti, jog teismas pakeistų nemokumo administratorių, yra pagrįsta ir atitinka JANĮ nuostatas. Remiantis aukščiau nurodyta teismų praktika reikia atskirti nemokumo administratoriaus atstatydinimo inicijavimo procedūrą, kurią gali pradėti tik JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyti subjektai, ir informacijos teikimą teismui apie tai, kad paskirtas nemokumo administratorius neteko teisės teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas ar netinkamai vykdo savo pareigas. Kaip nurodyta minėtoje teismų praktikoje, teismas gali ratio legis (pagal įstatymą) svarstyti klausimą dėl administratoriaus atstatydinimo, t. y. turi remtis įstatymo nuostatomis, o įmonės savininkas, akcininkas ar atskiri kreditoriai negali inicijuoti nemokumo administratoriaus atstatydinimo procedūros, tačiau jie gali teikti informaciją, kuri leistų teismui spręsti, ar administratorius prarado teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas ar netinkamai vykdo savo pareigas. Tokiu reguliavimu siekiama apriboti galimą įmonės savininko, akcininko ar atskirų kreditorių piktnaudžiavimą inicijuojant klausimą dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo, išvengti bankroto procedūrų vilkinimo. Analizuojamu klausimu teismų praktika yra pakankamai aiškiai suformuluota (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1516-553/2020).

Dėl bylos procesinės baigties

18.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, todėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 3 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                Jūratė Varanauskaitė