Civilinė byla Nr. e2-2565-934/2021 (S)
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00766-2021-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4; 2.6.11.4.1
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. rugsėjo 9 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Terebeiza,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žalvaris“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Vilniaus šilumos tinklai“ dėl perkančios organizacijos priimtų sprendimų viešajame pirkime Nr. 543200, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – uždaroji akcinė bendrovė „Toksika“.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Dalyvaujančių byloje asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių ir argumentų santrauka
1. Vilniaus apygardos teisme gautas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Žalvaris“ (toliau – ir ieškovė) ieškinys atsakovei akcinei bendrovei (toliau – ir AB) „Vilniaus šilumos tinklai“ (toliau – ir atsakovė, perkančioji organizacija), kuriame prašoma panaikinti atsakovės 2021-06-01 centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) pranešime „Dėl pirkimų komisijos priimtų sprendimų“ nurodytą sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą; panaikinti atsakovės 2021-06-30 CVP IS pranešime „Dėl pretenzijos“ nurodytą sprendimą nutraukti pirkimo procedūras ir konkursą laikyti pasibaigusiu; pripažinti II pirkimo objekto dalies pirkimo laimėtoju ieškovės pasiūlymą; priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinys, dublikas iš esmės grindžiami šiomis aplinkybėmis ir argumentais (1 t., b. l. 1-9, 96-109):
2.1. Atsakovė vykdė skelbiamų derybų būdu (supaprastintą) viešąjį pirkimą Nr. 543200 „Pavojingų atliekų tvarkymo paslaugų pirkimas“ (toliau – ir Pirkimas). Pirkimas vykdomas pagal CVP IS paskelbtas Pirkimo sąlygas (toliau – ir Pirkimo dokumentai);
2.2. Ieškovė pateikė pasiūlymą Pirkime, 2021-06-01 gavo atsakovės raštą „Dėl komisijos priimtų sprendimų“, kuriame nurodyta, kad II pirkimo daliai atmestas ieškovės (pasiūlymo kaina – 44 490,00 Eur be PVM) pasiūlymas, kadangi pasiūlyti įkainiai viršija Pirkimui skirtas lėšas, nustatytas atsakovės prieš pradedant Pirkimo procedūrą, yra per dideli bei nepriimtini. Sprendimą atsakovė grindė Pirkimo Bendrųjų sąlygų 14.7 punktu, kuriame nurodyta, kad tiekėjo, kuris negalėtų būti nustatytas laimėtoju pagal šio skyriaus 14.6 punkto nuostatas, pagal kurias perkantysis subjektas ekonomiškai naudingiausią galutinį pasiūlymą nustato laimėjusiu, jeigu jis tenkina šią sąlygas: 14.6.5 pasiūlyta kaina neviršija pirkimui skirtų lėšų, nustatytų Perkančiojo subjekto prieš pradedant pirkimo procedūrą;
2.3. 2021-06-15 atsakovė raštu „Dėl Pirkimo komisijos priimtų sprendimų“ informavo, kad Pirkime buvo sudaryta galutinė pasiūlymų eilė ir Pirkimo laimėtoju paskelbtas trečiasis asmuo UAB „Toksika“ (toliau – ir trečiasis asmuo);
2.4. Trečiojo asmens II pirkimo daliai nustatyta laimėto pasiūlymo kaina yra 45 525,00 Eur be PVM, ieškovės pasiūlymo kaina yra 44 490,00 Eur be PVM, t. y. ieškovės pasiūlymo kaina mažesnė nei nustatyto laimėtojo, o atmetimo pagrindas yra per didelė kaina;
2.5. 2021-06-23 ieškovė pateikė atsakovei pretenziją (toliau – ir Pretenzija) esant dviem pagrindams: 1) ieškovės pasiūlymas atmestas nepagrįstai ir 2) Pirkimo konkurso laimėtoju paskelbtas tiekėjas, kurio pasiūlymas buvo su didesne kaina. Ieškovė išdėstė argumentus dėl jos pasiūlymo atmetimo pagrindo ir per didelės kainos nustatymo ir prašė panaikinti sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą dėl II pirkimų dalies, kuria buvo atmestas pasiūlymas su 44 490,00 Eur suma be PVM bei panaikinti sprendimą dėl galutinės pasiūlymų eilės ir laimėtojo ir įtraukti į pasiūlymų eilę II pirkimo daliai ieškovės pasiūlymą;
2.6. 2021-06-30 ieškovė gavo atsakovės raštą „Dėl pretenzijos“, kuriuo atsakovė informavo, kad išnagrinėjus Pretenziją nustatyta, jog Pretenzija iš dalies pagrįsta ir konstatavo, kad „Perkantysis subjektas prieš pradedant pirkimo procedūrą buvo nusistatęs konkrečiai atliekai maksimalius įkainius, tam kad būtų racionaliai naudojamos lėšos, tačiau jų neviešino, nors pagal Viešųjų pirkimų tarnybos viešai paskelbtą išaiškinimą <...> turėjo juos paviešinti“. Atsakovė Sprendime dėl Pretenzijos nurodė, kad savo iniciatyva nutraukia II ir III pirkimo objekto dalių Pirkimo procedūras, kadangi „Vadovaujantis Pirkimo Bendrųjų sąlygų 1.10 punktu „Perkantysis subjektas, bet kuriuo metu iki sutarties sudarymo turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas konkretaus pirkimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, ir privalo tai padaryti, jeigu buvo pažeisti Komunalinio sektoriaus pirkimų įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti“. Nors Pretenzija, ieškovės argumentai dėl pasiūlymo atmetimo pagrindo ir per didelių įkainių buvo pripažinti pagrįstais, atsakovė savo iniciatyva nutraukė II ir III Pirkimo objekto dalių Pirkimo procedūras ir Pirkimą laiko pasibaigusiu;
2.7. Atsakovė sprendime dėl pasiūlymų atmetimo nenurodė Pirkimo bendrųjų sąlygų 11.5 numatytų paraiškų atmetimo pagrindų, vienintelis nurodytas pagrindas yra per didelė kaina, tačiau CVP IS sistemoje ir prie Pirkimo dokumentų pridėtoje Paslaugų pirkimo pardavimo sutarties specialių sąlygų Specialiojoje dalyje nurodyta, kad I Pirkimo objekto dalies Sutarties maksimali kaina yra 48 000,00 Eur neįskaitant PVM; II Pirkimo objekto dalies – 52 000,00 Eur neįskaitant PVM; III Pirkimo objekto dalies – 8 000,00 Eur neįskaitant PVM;
2.8. Ieškovės pasiūlymo I Pirkimo objekto dalies kaina yra 38 670,00 Eur neįskaitant PVM; II Pirkimo objekto dalies – 44 490,00 Eur neįskaitant PVM; III Pirkimo objekto dalies – 6 930,00 Eur neįskaitant PVM;
2.9. Vadovaujantis Pirkimo Bendrųjų sąlygų 14.6 punktu perkantysis subjektas ekonomiškai naudingiausią galutinį pasiūlymą nustato laimėjusiu, jeigu jis tenkina visas nurodytas sąlygas. Atsižvelgiant į Pirkimo bendrųjų sąlygų 14.6 punktą ir į tai, kad ieškovės pasiūlymas Pirkimo objekto dalims neviršijo atsakovės nurodytos maksimalios kainos, ieškovės pasiūlymas Pirkimo objekto dalims negalėjo būti atmestas vadovaujantis Pirkimo Bendrųjų sąlygų 14.6.5 punktu;
2.10. Nepagrįstai atmetus ieškovės pasiūlymą jis nebuvo vertinamas ir lyginimas su kitų tiekėjų pateiktais pasiūlymais kainos (įkainių) kriterijumi, kaip nurodyta Pirkimo Specialiųjų sąlygų 9.2 punkte, buvo pažeisti ir Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – PĮ) 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principai;
2.11. Atsakovė atmetė ieškovės pasiūlymą vadovaudamasi ne viešojo pirkimo sąlygose įtvirtintomis maksimaliomis Pirkimo kainomis, o papildomais paslaugų įkainiais ir skaičiavimais, kurie į Pirkimo dokumentus nebuvo įtraukti, be to, neįrodė, kad būtų viršijama Pirkimo maksimali vertė;
2.12. Atsakovė, atmesdama ieškovės pasiūlymą, nurodė, kad ieškovės pasiūlyti įkainiai viršija Pirkimui skirtas lėšas, nustatytas perkančiojo subjekto prieš pradedant Pirkimo procedūrą ir perkančiajam subjektui yra per dideli bei nepriimtini, tačiau Pirkimo dokumentuose nėra nurodyta, kokie įkainiai numatyti kiekvienai atliekai atskirai;
2.13. Jei įkainiai numatyti kiekvienai atliekai, atsakovė vis tiek negalėtų nustatinėti konkrečios atliekos sutvarkymo įkainio, kadangi nėra atliekų tvarkytoja;
2.14. Pažeidžiami skaidrumo ir lygiateisiškumo principai, kadangi II pirkimo daliai nustatyto laimėtojo pasiūlymo kaina yra 45 525,00 Eur be PVM, ieškovės pasiūlymo kaina yra 44 490,00 Eur be PVM, t. y. ieškovė pateikė pasiūlymą, kuris yra mažesnis nei nustatyto laimėtojo, o atmetimo pagrindas yra per didelė kaina;
2.15. Sprendime dėl pretenzijos atsakovė nurodė, kad Pretenzija iš dalies pagrįsta, nes atsakovė prieš pradedant pirkimo procedūrą buvo nusistačiusi konkrečiai atliekai maksimalius įkainius tam, kad būtų racionaliai naudojamos lėšos, tačiau jų neviešino, nors pagal Viešųjų pirkimų tarnybos viešai paskelbtą išaiškinimą turėjo juos paviešinti. Atsakovė išaiškinimą interpretuoja neteisingai, jame numatytas tik vienas atvejis, kada tiekėjo pasiūlymas gali būti atmetamas: „jeigu pirkimo dokumentuose (t. y. viešai skelbiamuose) perkančioji organizacija nurodė, koks yra galimas maksimalus kiekvienos pozicijos įkainis ir kurio tiekėjai negali viršyti, tuomet bent vienam įkainiui viršijus numatytą ribą ar bendrai pasiūlymo kainai viršijus numatytą ribą, pasiūlymas atmetamas“. Atsakovė Pirkimo dokumentuose nenurodė, kokie yra maksimalūs kiekvienos pozicijos įkainiai, o ieškovės bendra siūloma kaina yra priimtina ir ne per didelė, dėl to, kad atskiras pozicijos įkainis yra per didelis, atsakovė ieškovės pasiūlymo atmesti negalėjo;
2.16. PĮ 29 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad perkantysis subjektas turi siekti, kad prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai. Jeigu konkurso sąlygose buvo nurodytos atskirų atliekų įkainių maksimalios sumos, jos turėjo būti pateiktos tiekėjams, be to, situacija, kai tiekėjas laimi konkursą su didesne kaina, patvirtina, kad Pirkimo komisijos sprendimas ir konkurso sąlygos pažeidžia PĮ 29 straipsnio 2 dalies 1 punktą;
2.17. Nors ieškovė Pretenziją pateikė 12 dienų pavėlavusi, atsakovė priėmė ir išnagrinėjo ją, todėl laikoma, kad atsakovė Pretenzijos pateikimo terminą atnaujino, ir darytina išvada, kad ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka pasinaudota ir dėl šio reikalavimo byla negali būti nutrauktina;
2.18. Vadovaujantis nurodytų pirkimo vykdymo procedūrų eiliškumu, atsakovė po pirmojoje etapo, t. y. pirkimo paskelbimo ir kvietimo teikti tiekėjams paraiškas, antruoju etapu privalėjo patikrinti, ar nėra pirkimo dokumentuose nustatytų kandidatų pašalinimo pagrindų ar kandidatai atitinka keliamus kvalifikacijos reikalavimus ir, jeigu taikytina, reikalaujamus kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartus. Pasiūlymus pateikti ir dalyvauti derybose gali tik perkančiosios organizacijos atrinkti kandidatai, t. y. atrinktiems tiekėjams, turintiems reikiamų profesinių, techninių ir finansinių pajėgumų. Kadangi ieškovė teikė pasiūlymus ir dalyvavo atsakovės vykdomose derybose, ji atitiko ir atsakovės kaip perkančiosios organizacijos nustatytus kvalifikacijos reikalavimus;
2.19. Ieškovė, pateikdama galutinį pasiūlymą atsakovei, sumažino II pirkimo objekto dalies kainą nuo 51 840 Eur be PVM iki 44 490 Eur be PVM, todėl darytina išvada, kad ieškovė derybų metu atsižvelgė į derybose aptartus savo paties pasiūlytus ankstesnius įkainius ir pateikdama galutinį pasiūlymą paslaugų įkainius ir galutinę kainą žymiai sumažino;
2.20. Atsakovė, negalėdama paskelbti UAB „Toksika“ Pirkimo laimėtoju, pirkimus nutraukia ir vėliau paskelbia naują pirkimą tomis pačiomis sąlygomis, tai rodo atsakovės tikslą eliminuoti neparankų tiekėją, t. y. ieškovę.
3. Atsakovė su ieškiniu ir dubliku nesutiko, prašė bylą nutraukti dėl nepasinaudojimo privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka; jei nebūtų tenkintas pirmasis prašymas arba tenkintas tik dėl dalies ieškinio reikalavimų, ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; svarstyti, ar nėra akivaizdaus piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejo ir pagrindo baudos taikymui.
4. Atsiliepimas, triplikas iš esmės grindžiami šiomis aplinkybėmis ir argumentais (1 t., b. l. 170-177) („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (b. l. 88, DOK-27347):
4.1. Pirkimas nutrauktas, apie tai informuoti suinteresuoti tiekėjai (įskaitant ieškovę) 2021-06-30 raštu „Dėl pirkimų komisijos priimtų sprendimų“, ieškovė atskirai 2020-06-30 atsakymu į Pretenziją. Sprendimas nutraukti Pirkimą ieškovės nebuvo ginčytas privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka (PĮ 107 straipsnio 3 dalis). Ieškovė teikė 2021-06-23 pretenziją, tačiau ja nebuvo ginčytas sprendimas nutraukti Pirkimą (pretenzijos teikimo metu sprendimas dėl Pirkimo nutraukimo nebuvo priimtas). Pretenzijos dėl sprendimo nutraukti Pirkimą ieškovė nėra pateikusi, o terminas pretenzijai pateikti yra praleistas. Ieškovei nebuvo kliūčių pasinaudoti privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka. Dėl to byla dalyje, kuria ginčijamas atsakovės sprendimas nutraukti Pirkimą, nutrauktina;
4.2. Ieškovei neginčijus ir laikant, kad byla nutrauktina dėl sprendimo nutraukti Pirkimą neskundimo ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, nelieka ginčo objekto Pirkimo, dėl kurio vykdymo metu priimtų sprendimų reiškiami kiti ieškinio reikalavimai, todėl negali būti tenkinami reikalavimai panaikinti sprendimą dėl atsakovės pasiūlymo atmetimo ar atsakovės pripažinimo Pirkimo laimėtoju;
4.3. Ieškovė pretenziją, kuria ginčytas sprendimas atmesti jos pasiūlymą pateikė 2021-06-23, t. y. 12 dienų pavėlavusi, taigi terminas pretenzijai pateikti buvo reikšmingai praleistas ir perkančiojo subjekto nebuvo atnaujintas. Pretenzijos argumentai nebuvo išsamiai vertinti, dėl jų nebuvo išsamiai pasisakyta. Apie sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą ieškovė informuota 2021-06-01 raštu, ieškovei tapo žinomos visos ieškiniu ginčijamos aplinkybės.
4.4. Ieškovės reikalavimas pripažinti ją II Pirkimo objekto dalies laimėtoja ipso facto yra ydingas ir negali būti tenkinamas, reikalavimas laikytinas išvestiniu – galėtų būti tenkintas tik panaikinus sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą bei panaikinus sprendimą Pirkimą nutraukti. Ieškovė negali būti pripažinta Pirkimo laimėtoja, kadangi iki pasiūlymo atmetimo jos kvalifikacija nebuvo patikrinta;
4.5. Iki Pirkimo pradžios buvo patvirtinti maksimalūs perkamų paslaugų įkainiai, laikytini priimtinais perkančiajam subjektui, todėl jų keitimas Pirkimo procedūros vykdymo metu buvo negalimas. Atsakovė iki Pirkimo pradžios buvo patvirtinusi II Pirkimo dalies atskirų paslaugų įkainius. Negali kilti abejonių dėl nustatytų įkainių teisingumo bei tikrumo, nes: 1) 2019-07-01 įsigaliojus naujos redakcijos Skelbimų teikimo Viešųjų pirkimų tarnybai tvarkos ir reikalavimų skelbiamai supaprastintų pirkimų informacijai aprašui, jo 61 punktas numato: „Pirkimo vykdytojas, prieš pateikdamas skelbimą apie pirkimą Viešųjų pirkimų tarnybai, CVP IS skiltyje „Vidiniai dokumentai“ (joje pateikiama informacija nėra viešai prieinama) privalo įkelti dokumentą, kuriame būtų nurodyta kaina arba sąnaudos, kurios bus naudojamos vertinant, ar pasiūlyme nurodyta kaina ar sąnaudos nėra per didelės, pirkimo vykdytojui nepriimtinos. Prireikus patikslinti informaciją, įkeliamas papildomas dokumentas. Anksčiau įkelto dokumento turinys nekeičiamas, dokumentas iš CVP IS nešalinamas. Jei pirkimas skaidomas į dalis, tokia informacija pateikiama dėl kiekvienos pirkimo dalies atskirai. Šio punkto nuostatos netaikomos, jeigu informaciją apie kainą ar sąnaudas pirkimo vykdytojas pateikia viešai skelbiamuose pirkimo dokumentuose“. Atsižvelgdamas į minėtą reikalavimą, Perkantysis subjektas iki Pirkimo paskelbimo įkėlė maksimalių įkainių lentelę, kurioje nurodyti Perkančiajam subjektui priimtini maksimalūs atitinkamų paslaugų įkainiai; 2) vykdant Pirkimo procedūrą buvo vykdomos derybos su Pirkimo dalyviais, įskaitant ieškovę, ieškovei paaiškinta, kad jos pirminiame pasiūlyme nurodyti atitinkamų eilučių įkainiai viršija perkančiojo subjekto iki Pirkimo pradžios patvirtinus maksimalius paslaugų įkainius, į tai ieškovė turėjo galimybę atsižvelgti teikdama galutinį kainos pasiūlymą. Lygiateisiškumo ir skaidrumo principai būtų pažeisti, jei atsakovė būtų pripažinusi ieškovę Pirkimo laimėtoja, nepaisant to, kad jos pasiūlyti paslaugų įkainiai viršijo Perkančiojo subjekto iš anksto nustatytas maksimalias jų ribas;
4.6. Tiekėjų paslaugų įkainio dydis svarbus perkančiajam subjektui nepaisant to, kad nebus viršyta maksimali sutarties kaina (II Pirkimo dalies). Atskirų paslaugų įkainiai turi reikšmės perkančiajam subjektui ir tiesiogiai lemia racionalaus lėšų panaudojimo galimybę. Pirkimo sąlygų 1 priede „Paslaugų teikimo techninė specifikacija“ numatyta: „Atliekų kiekiai yra preliminarūs. Sutarties galiojimo metu gali būti užsakyti didesni ar mažesni atliekų kiekiai nei nurodyta lentelėje, neviršijant maksimalios sutarties vertės“. Tai reiškia, kad Perkančiajam subjektui svarbūs atskirų paslaugų įkainiai, ypač paslaugų, kurių kiekiai didžiausi. Įvertinus ieškovės pasiūlymą nustatyta, kad pasiūlyti per dideli įkainiai paslaugų, kurių preliminarūs kiekiai sutarties vykdymo laikotarpiu vieni didžiausių – 22,5 t ir 30 t, kiekiai gali didėti, todėl ir neviršijus nustatytos maksimalios kainos už ją būtų įsigyta mažiau paslaugų, kas lemtų neracionalų lėšų panaudojimą. Pasiūlyti įkainiai 15 ir 30 proc. didesni už atsakovės suplanuotus, tai reikštų didesnes išlaidas už šias paslaugas padidėjus jų kiekiams, be to, tikslūs atliekų kiekiai objektyviai negali būti iš anksto suplanuoti. Dėl to didžiausią reikšmę atsakovei turi atskiri paslaugų įkainiai. Pirkimo sąlygų 6 priede „Pirkimo sutarties projektas“ 2.1 punkte numatyta, kad „Sutarčiai taikoma fiksuoto įkainio su peržiūra kainodaros metodas. Perkama pagal užsakovo poreikį pagal Sutartyje numatytus įkainius, neviršijant pirkimo dokumentuose iš anksto nusimatytos pirkimo sutarčiai skiriamos lėšų sumos“. Pirkimo sąlygų priedo 2.B „Pasiūlymo forma“ priede Nr. 1 nurodyta, kad „nurodytas kiekis yra naudojamas tik pasiūlymų palyginimui. Perkantysis subjektas Pirkimo objektą įsigys pagal poreikį iki sutartyje nustatytų maksimalių sumų pagal kiekvieną pirkimo objekto dalį“. Tai reiškia, kad faktiniai kiekiai gali skirtis nuo Pirkimo dokumentuose nurodytų ir perkančiojo subjekto planuojamų, todėl didelės reikšmės turi konkrečios atskiros paslaugos įkainis, taikomas vykdant sutartį;
4.7. Perkantysis subjektas laikė turįs teisę neatskleisti atskirų paslaugų maksimalių įkainių, sprendė, kad didesnę tiekėjų konkurenciją užtikrins maksimalių paslaugų įkainių neatskleidimas, laikė, kad konkrečių paslaugų maksimalių įkainių atskleidimas nėra privalomas. Priėmus sprendimą dėl ieškovės pasiūlymo atmetimo susipažino su Viešųjų pirkimų tarnybos išaiškinimu, kuriame nurodoma, jog tais atvejais, kai nustatomi maksimalūs paslaugų įkainiai, tačiau jie neišviešinami, pasiūlymai negali būti atmesti. Susiklostė situacija, kai tapo aišku, kad ieškovės pasiūlyti paslaugų įkainiai perkančiajam subjektui nėra priimtini, viršija jo iš anksto nustatytus atskirų paslaugų įkainius, tačiau pasiūlymo atmetimas yra negalimas. Siekiant užtikrinti maksimalų Pirkimo skaidrumą ir atsižvelgti į Viešųjų pirkimų tarnybos teikiamus išaiškinimus, nutarta Pirkimą nutraukti, taip nurodoma minėtame išaiškinime: „Jeigu ydingai paruoštos pirkimo sąlygos lemia tai, jog bus neracionaliai naudojamos lėšos, pirkimą gali tekti nutraukti“, todėl negalima teigti, kad ieškovės pasiūlymas netinkamai įvertintas, nes Pirkimas laikomas pasibaigusiu ir visi suinteresuoti tiekėjai turės galimybę dalyvauti naujai skelbiamame Pirkime, kuriame pirkimo sąlygos bus patikslintos, atsižvelgiant į tikruosius Perkančiojo subjekto poreikius;
4.8. Atsakovė turėjo pagrįstą lūkestį, kad tiekėjų pasiūlyti įkainiai neviršys jos nustatytų maksimalių įkainių. Paslaugų įkainiai nustatyti atsižvelgiant į ankstesnės sutarties įkainius, prieš tai vykdyto, tačiau neįvykusio viešojo pirkimų metu gautus kainų pasiūlymus, rinkos kainas. Kito Pirkime dalyvavusio tiekėjo UAB „Toksika“ atskirų paslaugų įkainiai neviršijo perkančiojo subjekto nustatytų maksimalių įkainių, nors ir bendra pasiūlymo kaina (padauginus iš preliminarių kiekių) buvo didesnė už ieškovės pasiūlytą;
4.9. Ieškovė ginčija sprendimą atmesti jos pasiūlymą, tačiau nepateikia argumentų dėl sprendimo Pirkimą nutraukti neteisėtumo. Dėl paslaugų įkainių nepaviešinimo atsakovė negalėjo ieškovės pripažinti Pirkimo laimėtoja, nes jos pasiūlyti įkainiai viršijo atsakovės iki Pirkimo pradžios patvirtintus maksimalius paslaugų įkainius, atsakovė negalėjo ieškovės pasiūlymo atmesti, nes maksimalūs įkainiai nebuvo paviešinti, o ieškovės pasiūlymo kaina neviršijo maksimalios Sutarties kainos. Todėl atsakovė pagrįstai nusprendė Pirkimą nutraukti. Viešųjų pirkimų tarnyba paaiškinimuose nurodo: „Jeigu suėjus pasiūlymų pateikimo terminui perkančioji organizacija pastebėjo klaidų savo parengtuose dokumentuose, dėl kurių ji nepasieks pirkimu siekiamų tikslų (įsigyti jai reikalingų charakteristikų prekių/paslaugų/darbų), ji sąlygų pataisyti negali nenutraukdama pirkimo“. Trečiojo asmens paskelbimas Pirkimo laimėtoju galėtų reikšti viešųjų pirkimų principų pažeidimą. PĮ 41 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad „Bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties (preliminariosios sutarties) sudarymo ar projekto konkurso laimėtojo nustatymo perkantysis subjektas turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, ir privalo tai padaryti, jeigu buvo pažeisti šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti“. Dėl to atsakovė teisėtai ir pagrįstai priėmė sprendimą Pirkimą nutraukti.
5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – UAB „Toksika“, atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
6. Išvadą byloje teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba pateikė išvadą, kuri grindžiama šiomis aplinkybėmis ir argumentais („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (1 t., b. l. 186, DOK-30586):
6.1. Nėra duomenų, kad perkantysis subjektas būtų vertinęs, kodėl susiklostė tokia situacija, pvz., ar/kad tiekėjui pasiūlius nors ir per didelius įkainius keliose pozicijose (paslaugų, kurių kodai 17 06 01 ir 17 09 03 įkainius), kitose pozicijose nurodyti įkainiai (ne)buvo sumažinti, t. y. mažesni už rinkos kainas, ar būtent tų pozicijų, kuriose tiekėjo nurodyti didesni įkainiai nei perkančiojo subjekto vidiniuose dokumentuose užfiksuota, bus perkama kur kas daugiau lyginant su kitomis pozicijomis ir pan. Atsižvelgiant į tai, bei į tai, kad: (i) Perkantysis subjektas Pirkimo dokumentuose nebuvo išviešinęs, kokie maksimalūs kiekvienos pozicijos įkainiai, kurių tiekėjai negali viršyti, (ii) bendra kaina (fiksuoto įkainio kainodaros atveju naudojama pasiūlymų kainoms palyginti) nėra per didelė, atmesti ieškovės pasiūlymą kaip neatitinkantį Pirkimo dokumentų reikalavimų teisinio pagrindo nėra;
6.2. Tai, kad: (i) bendra ieškovės pasiūlymo kaina neviršijo Perkančiojo subjekto suplanuotos maksimalios sutarties kainos; (ii) perkantysis subjektas Pirkimo dokumentuose nebuvo nustatęs maksimalių paslaugų įkainių, kurių tiekėjai negalėjo viršyti, suponuoja išvadą, kad teisinio pagrindo atmesti ieškovės pasiūlymą kaip neatitinkantį Pirkimo dokumentų reikalavimų nėra, o atsižvelgus į tai, kad šiuo atveju nenustatyta, jog yra padaryta esminių klaidų rengiant Pirkimo dokumentus, abejotina, kad Perkančiojo subjekto sprendimas nutraukti Pirkimą II Pirkimo objekto dalyje atitiktų PĮ 41 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nuostatą „perkantysis subjektas privalo nutraukti pirkimo procedūras, jeigu buvo pažeisti PĮ įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti“;
6.3. Tarnybos konsultacijoje aptariama situacija, kai pirkimo nutraukimas turėtų būti svarstomas tuo atveju, kai paaiškėja, jog tiekėjo pasiūlytus per didelius įkainius atitinkamose pozicijos lėmė ydingai pačios perkančiosios organizacijos parengti pirkimo dokumentai. Susiklosčiusi faktinė situacija nėra analogiška.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
II. Ginčo esmė
7. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl viešąjį pirkimą vykdančios atsakovės sprendimų atmesti ieškovo pasiūlymą II-oje objekto dalyje ir pirkimo nutraukimo teisėtumo. Ieškovė iš esmės įrodinėjo, jog atsakovė sprendimą atmesti ieškovo pasiūlymą II-oje objekto dalyje priėmė neteisėtai, kadangi vienintelis atsakovės nurodytas atmetimo pagrindas yra per didelė kaina, tačiau ieškovės pasiūlymas visoms trims pirkimo objekto dalims atsakovės nurodytos maksimalios kainos neviršijo, pirkimo dokumentuose nėra numatyti konkretūs įkainiai kiekvienai atliekai, be to, laimėtojo pasiūlymo kaina yra didesnė ne ieškovės pasiūlymo. Atsakovės sprendimas nutraukti pirkimo procedūras yra neteisėtas, kadangi nebuvo pirkimo procedūros nutraukimo pagrindų, atsakovė vietoje to, kad pripažintų ieškovę laimėtoja, nutraukė pirkimo procedūrą, kad pašalintų ieškovę iš konkurso.
8. Atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, iš esmės įrodinėjo, jog sprendimas nutraukti pirkimą ieškovės nebuvo ginčytas privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, dėl to nelieka ginčo objekto, dėl kurio reiškiami kiti reikalavimai, dėl to byla nutrauktina. Ieškovė pretenziją dėl pasiūlymo atmetimo pateikė pavėluotai, terminas atnaujintas nebuvo, dėl to byla dalyje dėl šio reikalavimo nutrauktina. Ieškovė negali būti pripažinta pirkimo laimėtoja, kadangi jos kvalifikacija nebuvo patikrinta. Ieškovės pasiūlymas atmestas pagrįstai, kad pasiūlyti įkainiai per dideli ir nepriimtini atsakovei. Atsakovė teisėtai nutraukė pirkimo procedūrą II pirkimo dalyje, kadangi ne visi ieškovės pasiūlyti įkainiai atsakovei priimtini, be to, jie nebuvo paskelbti viešai, todėl nebūtų užtikrintas racionalus lėšų panaudojimas, atsirastų viešųjų pirkimų principų pažeidimo grėsmė.
III. Byloje nustatytos teisės taikymui reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados
9. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta (1 t., b. l. 10-83, 110-165, 178-185, „Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (b. l. 88, DOK-27347), kad perkančioji organizacija paskelbė apie skelbiamų derybų būdu vykdomą (supaprastintą) viešąjį pirkimą Nr. 543200 „Pavojingų atliekų tvarkymo paslaugų pirkimas“. CVP IS sistemoje ir paslaugų pirkimo – pardavimo sutarties specialiųjų sąlygų 2 dalyje numatyta, kad I Pirkimo objekto daliai sutarties maksimali kaina yra 48 000,00 Eur, II pirkimo objekto daliai – 52 000,00 Eur, III pirkimo objekto daliai – 8 000,00 Eur. Ieškovė pateikė pasiūlymą, pasiūlymo kaina I pirkimo objekto daliai – 38 670 Eur, II pirkimo objekto daliai – 44 490,00 Eur, III pirkimo objekto daliai – 6 930,00 Eur. Ieškovė gavo perkančiosios organizacijos 2020-06-01 raštą „Dėl komisijos priimtų sprendimų“, kuriame nurodyta, kad ieškovės pasiūlymai I, II ir III Pirkimo objekto dalims atmesti, kadangi pasiūlyti įkainiai viršija pirkimui skirtas lėšas, nustatytas perkančiojo subjekto prieš pradedant pirkimo procedūrą ir perkančiajam subjektui yra per dideli ir nepriimtini, I pirkimo objekto dalies pirkimas laikomas pasibaigusiu, kadangi atmesti visi tiekėjų pasiūlymai. Perkančioji organizacija 2020-06-15 raštu „Dėl pirkimų komisijos priimtų sprendimų“ informavo ieškovę, kad II ir III pirkimo objekto dalyse pirkimo laimėtoju išrinktas trečiasis asmuo, kurio pasiūlymo kaina II pirkimo objekto daliai – 45 525,00 Eur, III Pirkimo objekto daliai – 5 257,50 Eur. Ieškovė 2021-06-23 pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją, prašydama panaikinti sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą dėl II pirkimų dalies, įtraukti ieškovę į pasiūlymų eilę II pirkimo daliai, panaikinti sprendimą, kuriuo trečiasis asmuo išrinktas pirkimo II dalies laimėtoju. 2021-06-30 atsakymu perkančioji organizacija pretenziją pripažino iš dalies pagrįsta, nutraukė II ir III pirkimo dalių pirkimo procedūras ir pirkimą laikė pasibaigusiu.
Dėl ieškovės pasinaudojimo privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka
10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 4233 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog ieškinyje negali būti reiškiami reikalavimai, kurie nebuvo keliami tiekėjo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka. CPK 4233 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad ieškinio pagrindas turi sutapti su tiekėjo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, nurodytomis aplinkybėmis, kuriomis grindžiamas tas kreipimasis. PĮ 107 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo teisme ginčyti perkančiojo subjekto sprendimus ar veiksmus, pirmiausia raštu (faksu, elektroninėmis priemonėmis arba pasirašytinai per pašto paslaugos teikėją ar kitą tinkamą vežėją) turi pateikti pretenziją perkančiajam subjektui.
11. Teismų praktikoje pažymima, jog viešuosius pirkimus reglamentuojančiuose teisės aktuose (CPK 4232 straipsnio 1 dalis, VPĮ 101 straipsnio 3 dalis, PĮ 107 straipsnio 3 dalis) įtvirtintas imperatyvus įpareigojimas tiekėjams VPĮ nustatytais atvejais prieš pareiškiant reikalavimus teisme laikytis ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos ir kreiptis su pretenzija į perkančiąją organizaciją, taip pat nustatyti konkretūs tiek pretenzijų pateikimo, tiek ir jų nagrinėjimo terminai. Tokia privaloma ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka įtvirtinta ne tik siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų procedūrų operatyvumą, sudaryti galimybę tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išsiaiškinti tarpusavio pretenzijų pagrįstumą nepradedant teismo proceso, bet ir nustatyti kilusio ginčo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2014). Tiekėjai, siekdami efektyviai apginti savo galimai pažeistas teises, negali nepaisyti jiems nustatytų procedūrinių reikalavimų, be kita ko, reikalavimo laikytis privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos. Priešingu atveju jie turi prisiimti neigiamų padarinių atsiradimo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2019-05-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-717-790/2019).
12. Atsakovės vertinimu, ieškovė perkančiosios organizacijos sprendimo nutraukti pirkimo procedūras ir konkursą laikyti pasibaigusiu neginčijo, todėl byla šioje dalyje turėtų būti nutraukta. Teismas su šiais atsakovės argumentais nesutinka.
13. Viena vertus, atsakovė teisingai cituoja teisės normas bei teismų praktiką dėl privalomos ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos taikymo privalomumo. Kita vertus, cituodama teisės aktų nuostatas bei teismų praktiką, atsietai nuo faktinės situacijos bei neatsižvelgiant į išankstinei ginčų sprendimo tvarkai keliamus tikslus, padarė neteisingas išvadas dėl būtinumo aptariamojoje dalyje nutraukti bylą. Nagrinėjamu atveju ieškovė teikė perkančiajai organizacijai 2021-06-23 pretenziją, prašydama panaikinti sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą dėl II pirkimo dalies, įtraukti ieškovę į pasiūlymų eilę II pirkimo daliai, panaikinti sprendimą, kuriuo trečiasis asmuo išrinktas pirkimo II dalies laimėtoju. Atsakovė, atsisakydama tenkinti pretenziją, kartu priėmė sprendimą nutraukti pirkimo procedūras ir konkursą laikyti pasibaigusiu (žr., 9 punktą). Įvertinus ieškinio faktinį pagrindą, matyti, jog jis iš esmės neišeina už pretenzijoje kelto ginčo ribų, o tai, kad ieškovė nereiškė atskyros pretenzijos dėl pirkimo nutraukimo nepagrįstumo, savaime nepaneigia jo teisės reikšti reikalavimus, kurie buvo keliami tiekėjo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka. Esant aptartai situacijai, atsakovo aiškinimas, jog ieškovui atskirai nepateikus pretenzijos dėl pirkimo nutraukimo pagrįstumo – neliko ginčo objekto ir negalėtų būti tenkinami ieškinio reikalavimai dėl pasiūlymo atmetimo, būtų formalus bei neatitinkantis teisingumo principo bei viešųjų pirkimų byloms keliamo tikslo – užtikrinti viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo operatyvumą, nes turėtų būti inicijuojami du atskiri ginčo procesai, kurie būtų grindžiami iš esmės tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymima, jog vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006-09-21, 2012-09-25, 2012-12-19 nutarimai). Priešingai nei nurodė atsakovė, teismui konstatavus, jog ieškovės pasiūlymas atmestas nepagrįstai ir neteisėtai, savaime būtų pagrindas perkančiosios organizacijos sprendimo dalį, kuria nutrauktos pirkimo procedūros, panaikinti, kadangi pirkimo nutraukimas iš esmės yra grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios sąlygojo ieškovės pasiūlymo atmetimą.
14. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovė pretenziją dėl pasiūlymo atmetimo pateikė 12 dienų pavėlavusi (ieškovė apie sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą informuota 2021-06-01 raštu, ieškovė pretenziją atsakovei pateikė 2021-06-23), terminas atnaujintas nebuvo, dėl to byla dalyje dėl šio reikalavimo nutrauktina. Teismas su šiais atsakovės argumentais iš dalies sutinka.
15. Atsakovė pagrįstai nurodė, jog pretenziją dėl pasiūlymo atmetimo pateikė 12 dienų pavėlavusi (šios aplinkybės neginčijo ir ieškovė) bei teisingai cituoja aktualią teismų praktiką, kurioje išaiškinta, kad perkančiosios organizacijos valia atnaujinti praleistą pretenzijos pateikimo terminą turi būti aiškiai nustatyta. Tai inter alia gali būti konstatuojama, kai perkančioji organizacija tiekėjo pretenziją nagrinėja iš esmės, bet jos, kaip nepagrįstos, netenkina (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-12 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2014). Tačiau nagrinėjamu atveju įvertinus perkančiosios organizacijos 2021-06-30 priimto sprendimo turinį bei priimtus sprendimus pareikštos pretenzijos kontekste, teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, jog atsakyme į pretenzija nurodyta, kad ji iš dalies pateikta pavėluotai, nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, jog atsakovė aiškiai ir nedviprasmiškai būtų nurodžiusi, jog termino neatnaujina ir pretenzijoje keliamų klausimų iš esmės nenagrinėja. Priešingai, perkančioji organizacija vertino pretenzijoje keliamų klausimų pagrįstumą ir su ja iš dalies sutiko, būtent tai ir nurodė savo 2021-06-30 sprendime, be to, atsižvelgdama į ginčo sprendime išdėstytas aplinkybes nutarė nutraukti pirkimo procedūras (b. l. 67). Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, yra pakankamas pagrindas spręsti, jog perkančioji organizacija iš esmės išnagrinėjo tiekėjo pretenziją, įvertino keliamų reikalavimų pagrįstumą, tokiu būdu atnaujindama jos pateikimo terminą. Atsakovo argumentai nesudaro pakankamo pagrindo daryti priešingos išvados bei šioje ginčo dalyje bylą nutraukti.
Dėl sprendimo atmesti tiekėjo pasiūlymą teisėtumo
16. Atsižvelgiant į pretenzijoje apibrėžtas ginčo ribas (1 t., b. l. 48) bei ieškinio faktinį pagrindą, spręstina, jog ginčas tarp šalių kilo dėl atsakovo sprendimo atmesti ieškovo pasiūlymą II – oje pirkimo objekto dalyje ir nutraukti pirkimą. Asakovė, atmesdama ieškovės pasiūlymą, rėmėsi Pirkimo Bendrųjų sąlygų 14.6.5 punktu (1 t., b. l. 129), nurodydama, jog tiekėjo pasiūlyti įkainiai II – oje pirkimo objekto dalyje (pasiūlymo formos priedas Nr. 1: atliekos kodas 17 06 01; 17 09 03) viršija pirkimui skirtas lėšas, nustatytas atsakovo prieš pradedant pirkimo procedūrą ir atsakovui yra per dideli bei nepriimtini (1 t., b. l. 48). Teismo vertinimu, atsakovės nurodyti argumentai nesudarė pagrindo atmesti pasiūlymą.
17. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog pirkimo dokumentuose buvo nurodyta: I pirkimo objekto dalies sutarties maksimali kaina – 48 000,00 Eur, neįskaitant PVM; II pirkimo objekto dalies sutarties maksimali kaina – 52 000,00 Eur, neįskaitant PVM; III pirkimo objekto dalies sutarties maksimali kaina – 8 000,00 Eur, neįskaitant PVM (1 t., b. l. 71-74). Ieškovas pateikė pasiūlymą, kuriame nurodyta: I Pirkimo objekto dalies – Metalų apdorojimo ir naftos atliekos bendra pasiūlymo kaina yra 38 670,00 Eur, neįskaitant PVM; 2) II Pirkimo objekto dalies – Statybinės ir griovimo atliekos bendra pasiūlymo kaina yra 44 490,00 Eur, neįskaitant PVM; 3) III Pirkimo objekto dalies – Baterijų, akumuliatorių bei elektroninės įrangos atliekos bendra pasiūlymo kaina yra 6 930,00 Eur, neįskaitant PVM (1 t., b. l. 68-70). Ginčo dėl šių aplinkybių nekilo. Taigi, byloje nustatytos aplinkybės įrodo, jog ieškovės bendra pasiūlymo kaina neviršijo atsakovės suplanuotos maksimalios sutarties kainos, todėl atsakovo pasiūlymo atmetimas Pirkimo Bendrųjų sąlygų 14.6.5 punkto pagrindu yra nepagrįstas ir neteisėtas.
18. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog perkančiosios organizacijos tiekėjų pasiūlymus (plačiąja prasme) vertina išimtinai pagal viešojo pirkimo sąlygas; bet kokiu atveju perkančiosios organizacijos negali atmesti tiekėjo pasiūlymo pagal iš anksto aiškiai neišviešintus reikalavimus, nepriklausomai nuo to, kad jų taikymo poreikis kyla dėl kitų specialiųjų teisės aktų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-02-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017).
19. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, jog pirkimo dokumentuose atsakovas būtų nustatęs ir išviešinęs maksimalius kiekvienos pozicijos įkainius, kurių tiekėjai negalėjo viršyti. Aplinkybę, jog atsakovas neišviešino konkrečiai atliekai taikomų maksimalių įkainių, pripažino ir pats atsakovas (1 t., b. l. 66-67). Be to, sutiktina su išvadą teikiančios institucijos argumentais, jog atsakovas nepagrindė, jog būtų vertinęs, kodėl šiuo konkrečiu atveju susiklostė būtent tokia situacija, pvz., ar/kad tiekėjui pasiūlius nors ir per didelius įkainius keliose pozicijose (paslaugų, kurių kodai 17 06 01 ir 17 09 03 įkainius), kitose pozicijose nurodyti įkainiai (ne)buvo sumažinti, t. y. mažesni už rinkos kainas, ar būtent tų pozicijų, kuriose tiekėjo nurodyti didesni įkainiai nei Perkančiojo subjekto vidiniuose dokumentuose užfiksuota, bus perkama kur kas daugiau lyginant su kitomis pozicijomis ir pan. (1 t., b. l. 186).
20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus tai, kad ieškovės pateikto pasiūlymo kainos neviršijo atsakovės pirkimo dokumentuose nustatytų maksimalių kainų, o atskirų paslaugų įkainiai pirkimo dokumentuose nurodyti ir išviešinti nebuvo, darytina išvada, kad atsakovė neturėjo pagrindo atmesti tiekėjo pasiūlymo, todėl atsakovės 2021-06-01 sprendimas atmesti ieškovės pasiūlymą pripažintinas nepagrįstu ir naikintinas (PĮ 29 straipsnio 1 dalis).
Dėl pirkimo nutraukimo pagrindų
21. Nagrinėjamu atveju konstatavus, jog atsakovas nepagrįstai atmetė ieškovės pasiūlymą, teismo vertinimu, savaime yra pagrindas panaikinti atsakovo sprendimą dėl pirkimo nutraukimo (žr., 13 punktą), tačiau atsižvelgiant į ginčo pobūdį, papildomai teismas pasisako dėl pirkimo nutraukimo pagrindų.
22. PĮ 41 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog pirkimo procedūros gali būti nutrauktos, kai, pirma, atsirado tam tikros aplinkybės, dėl kurių viešasis pirkimas turi būti nutraukiamas, o perkantysis subjektas įrodo, kad tų aplinkybių jis negalėjo numatyti; antra, vykdant viešojo pirkimo procedūras tam tikrais veiksmais ar sprendimais buvo pažeisti PĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties kitaip nei nutraukiant viešojo pirkimo procedūras jau neįmanoma ištaisyti.
23. Pirkimo Bendrųjų sąlygų 1.10 punkte numatyta, kad perkantysis subjektas bet kuriuo metu iki sutarties sudarymo turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas konkretaus pirkimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, ir privalo tai padaryti, jeigu buvo pažeisti PĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties neįmanoma ištaisyti.
24. Kasacinio teismo praktikoje dėl perkančiosios organizacijos sprendimo nutraukti pirkimo procedūras teisėtumo nurodyta, kad teismas, spręsdamas tokio pobūdžio ginčą, pirmiausia atsižvelgia į tokio sprendimo išimtinį (ultima ratio) pobūdį, objektyvias priežastis (o ne subjektyvų jų vertinimą) bei perkančiosios organizacijos galimybes ir pastangas išsaugoti atitinkamo viešojo pirkimo teisinius santykius. Šis vertinimas atliekamas visų bylai reikšmingų aplinkybių pagrindu tiekėjų pažeistų teisių gynybos veiksmingumo principo ir iš jo turinio išplaukiančių tiekėjų teisių bei peržiūros institucijų pareigų kontekste. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad perkančiosios organizacijos naudojimasis teise nutraukti viešojo pirkimo procedūras yra apribotas svarbiomis bei išimtinėmis aplinkybėmis ir privalo būti pagrįstas svariais argumentais (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1999-09-16 sprendimas byloje Fracasso ir Leitschutz, C-27/98). Perkančioji organizacija turi pareigą išsaugoti viešojo pirkimo teisinius santykius, o viešojo pirkimo procedūrų nutraukimas yra kraštutinė priemonė, kai atitinkamos padėties nebegalima ištaisyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2019-06-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-869-236/2019).
25. Nagrinėjamu atveju atsakovės sprendimas nutraukti pirkimą iš esmės grindžiamas Pirkimo Bendrųjų sąlygų 1.10 punktu, numatančiu, jog perkantysis subjektas, bet kuriuo metu iki sutarties sudarymo turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas konkretaus pirkimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, ir privalo tai padaryti, jeigu buvo pažeisti PĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti. Atsakovė teigia, kad sprendimas nutraukti Pirkimą (II – oje Pirkimo objekto dalyje) yra pagrįstas, kadangi dėl paslaugų įkainių nepaviešinimo susiklostė dvejopa situacija, viena vertus, negalėjo ieškovo pripažinti pirkimo laimėtoju, nes pastarojo pasiūlyti įkainiai viršijo iki pirkimo pradžios patvirtintus maksimalius paslaugų įkainius; kita vertus, negalėjo ieškovo pasiūlymo atmesti, nes maksimalūs įkainiai nebuvo paviešinti, o ieškovo pasiūlymo kaina neviršijo maksimalios sutarties kainos. Atsižvelgiant į tai, nenutraukus pirkimo, atsakovės įsitikinimu būtų pažeisti PĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai, kadangi būtų sudarytos prielaidos neracionaliai panaudoti pirkimui skirtas lėšas.
26. Teismo vertinimu, atsakovės nurodyti subjektyvus situacijos vertinimas neįrodo, jog nagrinėjamu atveju buvo pakankamas pagrindas nutraukti pirkimą PĮ 41 straipsnio 3 dalyje numatytais pagrindais. Pirma, teismui konstatavus, jog ieškovės bendra pasiūlymo kaina neviršijo atsakovės suplanuotos maksimalios sutarties kainos, taip pat tai, atsakovė pirkimo dokumentuose nebuvo nustačiusi maksimalių paslaugų įkainių bei pripažinus perkančiosios organizacijos sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą nepagrįstu, buvo paneigti atsakovės argumentai, kurie iš esmės sudarė ir pirkimo procedūrų nutraukimo pagrindą. Antra, atsakovė nepateikė objektyvių duomenų, jog nagrinėjamu atveju susiklostė išskirtinė situacija, kurios atsakovė negalėjo numatyti ir nenutraukus pirkimo procedūrų neabejotinai būti pažeisti PĮ 29 straipsnio 1 dalyje numatyti principai. Sutiktina su išvada teikiančios institucijos argumentais, kad nagrinėjamu atveju atsakovė nepagrindė, kad pirkimo dokumentuose numatyti skirtingų paslaugų kiekiai paskirstyti neproporcingai, ir tiekėjai turi galimybę dirbtinai padidinti įkainius būtent tų paslaugų, kurių bus perkama daugiausiai, sumažinant įkainius kitose pozicijose, dėl ko kyla neracionalaus lėšų panaudojimo rizika ir pan. Atsakovės įsitikinimas dėl pirkimo procedūrų nutraukimo pagrįstumo iš esmės grindžiamas subjektyviu vertinimu, tačiau vien tai negali būti laikoma pateisinama prežastimi nutraukti pirkimą.
27. Taigi, įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, viešojo pirkimo procedūrų nutraukimo išimtinį pobūdį, darytina išvada, jog atsakovė neturėjo pagrindo imtis ultima ratio priemonės ir nutraukti pirkimą. Todėl atsakovės sprendimas nutraukti pirkimo procedūras ir konkursą laikyti pasibaigusiu pripažintinas nepagrįstu, ir naikintinas.
Dėl reikalavimo pripažinti ieškovę II pirkimo objekto dalies pirkimo laimėtoja
28. Ieškovė ieškinyje taip pat suformulavo reikalavimą pripažinti II pirkimo objekto dalies pirkimo laimėtoju ieškovės pasiūlymą. Toks ieškovės reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas dėl žemiau nurodytų argumentų.
29. Panaikinus atsakovės sprendimus atmesti ieškovės pasiūlymą ir nutraukti pirkimo procedūras ir konkursą laikyti pasibaigusiu, šalys grąžinamos į iki pažeidimo buvusią padėtį, o pirkimo procedūros laikantis VPĮ reikalavimų turės būti tęsiamos perkančiajai organizacijai atliekant jos kompetencijai priklausančius veiksmus, t. y., pareigą atlikti pirkimo procedūras numato VPĮ be atskiro teismo įpareigojimo.
30. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismai, išsprendę perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų ginčus ir pripažinę ieškovo (tiekėjo) reikalavimų (reikalavimų dalies) pagrįstumą, ne visada turėtų juos tenkinti iš esmės, nes taip būtų veikiama už pačią perkančiąją organizaciją, kompetentingą ir atsakingą už konkretų pirkimą, susiaurinama jos galimų priimti sprendimų apimtis, nežinant jos poreikių ir galimybių. Dėl šių priežasčių kasacinio teismo spręsta dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų šalis grąžinti į pirminę prieš pažeidimą buvusią padėtį, kad būtų pakartotinai bei teisėtai atliktos pirkimo procedūros. Atsižvelgiant į tai, teismai, nustatę VPĮ pažeidimą, turėtų sudaryti prielaidas, kad tam tikrus tiekėjų reikalavimus (pvz., iš naujo įvertinti pasiūlymą, pripažinti pasiūlymą laimėjusiu) de facto (faktiškai) tenkintų pačios perkančiosios organizacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-248/2018, 84 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
31. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus tai, kad perkančioji organizacija, o ne teismas, laikydamasi VPĮ nuostatų yra atsakinga už pirkimų organizavimą ir procedūrų atlikimą, tiekėjų pasiūlymų vertinimą, pasiūlymų eilės sudarymą, laimėtojo nustatymą ir pirkimo sutarties su juo sudarymą, ieškovės reikalavimas pripažinti II pirkimo objekto dalies pirkimo laimėtoju ieškovės pasiūlymą atmestinas kaip nepagrįstas. Objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas įpareigoti atsakovę atlikti nurodytus veiksmus, byloje nenustatyta.
32. Kitos šalių nurodytos aplinkybės bei argumentai neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurkv. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-11-12 sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
33. Pagal CPK 79 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį tenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
34. Nagrinėjamu atveju tenkinti ieškinio reikalavimai panaikinti atsakovės sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą ir panaikinti atsakovės sprendimą nutraukti pirkimo procedūras ir konkursą laikyti pasibaigusiu bei atmestas reikalavimas pripažinti II pirkimo objekto dalies pirkimo laimėtoju ieškovės pasiūlymą. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog patenkintų ieškinio reikalavimų dalis sudaro 66,66 proc., atmestų – 33,33 proc.
35. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 redakcija), patvirtinti užmokesčio dydžiai (toliau – Rekomendacija).
36. Ieškovė pateikė prašymą dėl 1 440,00 Eur išlaidų advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms ir 225,00 Eur žyminio mokesčio priteisimo (iš viso 1 665,00 Eur bylinėjimosi išlaidų), pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus (b. l. 189-195). Išlaidų advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti dalis bei žyminio mokesčio dalis, atitinkanti patenkintų ieškinio reikalavimų dalį, sudaro 1 109,89 Eur (66,66 proc.). Teismui įvertinus tai, kad prašoma priteisti išlaidų advokato padėjėjo teisinei pagalbai suma neviršija Rekomendacijoje nustatytų maksimalių dydžių, taip pat atsižvelgus į ginčo sudėtingumą teisės taikymo bei faktinių aplinkybių požiūriu, rengtų procesinių dokumentų turinį ir apimtį, 1 109,89 Eur suma priteistina ieškovei iš atsakovės.
37. Atsakovė pateikė prašymą dėl 3 630,00 atstovavimo išlaidų priteisimo, pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus (b. l. 196-200). Teismas, įvertinęs tai, kad prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma neviršija Rekomendacijoje nustatytų maksimalių dydžių, taip pat atsižvelgęs į ginčo sudėtingumą teisės taikymo bei faktinių aplinkybių požiūriu, rengtų procesinių dokumentų turinį ir apimtį, sprendžia, jog prašoma priteisti 3 630,00 Eur išlaidų suma yra pagrįsta, todėl proporcingai atmestų reikalavimų daliai (1 209,89 Eur (33,33 proc.)) priteistina atsakovei iš ieškovės (CPK 93 straipsnis).
38. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme, dalis neviršija 5,00 Eur, todėl nespręstinas jų priteisimo klausimas (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 96 straipsnis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2020-01-13 įsakymas „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 258-259 straipsniais, 269-270 straipsniais, 423¹-4238 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Panaikinti atsakovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ 2021-06-01 CVP IS pranešime „Dėl pirkimų komisijos priimtų sprendimų“ nurodytą sprendimą atmesti ieškovės UAB „Žalvaris“ pasiūlymą.
Panaikinti atsakovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ 2021-06-30 CVP IS pranešime „Dėl pretenzijos“ nurodytą sprendimą nutraukti pirkimo procedūras ir konkursą laikyti pasibaigusiu.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“, juridinio asmens kodas 124135580, ieškovės UAB „Žalvaris“, juridinio asmens kodas 120504795, naudai 1 109,89 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės UAB „Žalvaris“, juridinio asmens kodas 120504795, atsakovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“, juridinio asmens kodas 124135580, naudai 1 209,89 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėjas Žilvinas Terebeiza