Administracinė byla Nr. eA-1794-502/2022
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03425-2021-3
Procesinio sprendimo kategorija 9.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. kovo 30 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. N. T. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. N. T. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
1. Pareiškėja S. N. T. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimą Nr. 21S37131 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. gruodžio 10 d. sprendimą Nr. 6K-2165 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.
2. Pareiškėja skunde nurodė, taip pat paaiškino pirmosios instancijos teismo posėdyje, kad ji yra (duomenys neskelbtini) pilietė. Dėl tėvo ir sesers politinės veiklos jai savo šalyje yra nesaugu, grasinta gyvybei ir sveikatai. Ji yra persekiojama, buvo suimta. Pareiškėjos tėvas buvo opozicinės partijos rinkiminės kampanijos vadovas. Dėl to pareiškėjos šeima buvo sulaikyta, jai buvo grasinama, pareiškėja buvo išprievartauta. Pareiškėjos mama su jaunesniuoju broliu prisiglaudė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja turėjo brandos atestatą, mokėsi medicinos mokykloje. Kilmės valstybėje nebuvo universiteto, todėl buvo nuspręsta, kad pareiškėja vyks į Baltarusiją. Baltarusijoje pareiškėja praleido 1 metus ir 7 mėnesius. Nurodė, kad nepatiko Baltarusijos įstatymai, ten daug diktatūros. Pareiškėjos vyras ieškojo Europos šalies, kur būtų galima pateikti prieglobsčio prašymą. Pareiškėja su vyru norėjo prašyti prieglobsčio Vokietijoje, Slovakijoje, bet nepavyko. Kai sužinojo, kad siena atidaryta, atvyko į Lietuvą. Pareiškėjos tėvas ir vyresnioji sesuo šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini). Jiems tebekyla grėsmė, tėvas slapstosi, nebeturi namo, vyresnioji sesuo turėjo pakeisti savo tapatybę, ji ištekėjo. Teigė, jog Departamentui teikė įrodymus prašymui dėl prieglobsčio pagrįsti. Departamentas priėmė Sprendimą nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos). Pareiškėja sprendimą apskundė, tačiau Komisija skundą atmetė. Teigė, jog jai dėl individualių priežasčių turi būti suteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga. Atsakovas neįvykdė pareigos tinkamai ir individualizuotai išnagrinėti jos prašymą, nesurinko visos aktualios kilmės valstybės informacijos.
3. Pareiškėja nesutiko su Sprendimo dalimi, kuria nuspręsta išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę. Nurodė, kad atsakovas spręsdamas dėl jos išsiuntimo rėmėsi 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse 7 straipsnio 4 dalyje numatyta išimtimi, tačiau šios išimties pareiškėjos atveju nėra. Savo elgesiu ji niekaip neparodė, kad ketintų išvykti iš Lietuvos ar pasislėpti, visą laiką laikėsi apgyvendinimo Lietuvoje tvarkos. Bendradarbiavo su institucijomis prieglobsčio motyvų nustatymui, nėra padariusi tvarkų ar taisyklių pažeidimų, jos pasakojimas ir išvykimas iš kilmės valstybės buvo sąlygotas patiriamos baimės dėl nužudymo, pareiškėja visą laiką buvo geranoriška, todėl nėra jokių objektyvių prielaidų išvadai, kad ji savanoriškai neišvyktų iš šalies.
4. Pareiškėja akcentavo, kad atsakovas nepagrįstai ir neproporcingai taikė maksimalų draudimo atvykti laiką. Pareiškėja dėjo nuoširdžias pastangas padėti tyrimui, jos veiksmuose nebuvo jokio piktnaudžiavimo, laikėsi nustatytų tvarkų, o jos išvykimas iš kilmės valstybės buvo sąlygotas suprantamo tikslo – saugaus gyvenimo.
5. Pareiškėja laikėsi pozicijos, kad atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimus dėl pabėgėlio statuso ir jai turi būti suteikiama papildoma apsauga pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus.
6. Atsakovas atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.
7. Atsakovas atsiliepime nurodė ir jo atstovė pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėja savo prieglobsčio prašymą grindė tuo, jog kilmės valstybėje jos tėvą ir seserį persekiojo dėl politinių priežasčių, o ji iš kilmės valstybės išvyko į Baltarusiją studijų tikslu ir pasibaigus finansinėmis lėšomis nelegaliai atvyko į Lietuvą.
8. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėja apklausos metu nurodė, jog jai kilmės valstybėje nesaugu ir prašo prieglobsčio dėl sesers ir tėvo dalyvavimo politinėje veikloje, dėl to visa šeima persekiojama, taip pat nurodė, kad jie ne kartą buvo suimti, buvo ne kartą grasinta. Anot jos, jos tėvas buvo rinkimų kampanijos vadovas (duomenys neskelbtini) miestelyje, o vyresnioji sesuo yra pagrindinio opozicionieriaus žmona. Viskas prasidėjo 2018 m. spalio 7 d. po rinkimų, kada opozicijos vadovas paskelbė, kad rinkimai suklastoti ir pradėjo agituoti prieš šitą valdžią. Po visų manifestacijų ir pasipriešinimų 2019 m. vasario mėnesį vyresnioji sesuo buvo sulaikyta 2 savaitėms, tėvas nebuvo sulaikytas, nes pasislėpė kituose miestuose. Į namus ėjo žmonės, darė kratas, ieškojo tėvo. Vieną sekmadienio rytą į namus įsiveržė jauni kareiviai, jų buvo daugiau nei 20. Jie mamos klausinėjo, kur yra tėvas, viską daužė, net pradėjo griauti namą, visi prievartavo pareiškėją, taip pat mamą. Pareiškėja kreipėsi į ligoninę dėl šio įvykio. Atsiradęs tėtis pasakė, kad mamą ir brolį išveš į (duomenys neskelbtini), pareiškėjai pasakė, kad įsitvirtintų Europoje, o jie paskui atvyks į Europą. 2020 m. sausio 29 d. pareiškėja nurodė atvykusi į Baltarusiją, mokėsi Mogiliove rusų ir anglų kalbų. Vėliau tėvas nebeturėjo finansų mokėti už mokslus. Pareiškėja bandė prašytis prieglobsčio Baltarusijoje, tačiau iš jos buvo pasijuokta, todėl atvyko į Lietuvą. Atsižvelgiant į pareiškėjos pasakojimą, jis nebuvo paremtas jokiais objektyviais duomenimis, todėl buvo vertinamas atsižvelgiant į Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2016 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-131 (toliau – ir Tvarkos aprašas), 99 punkto nuostatas.
9. Atsakovas taip pat nurodė, kad pareiškėja apklausos metu papasakojo istoriją apie mušimus, prievartą, gąsdinimus, grasinimus, tačiau jos pasakojimui trūksta konkrečių detalių ir tikslumo. Pažymėjo, kad apie šeimą, gyvenimą (duomenys neskelbtini) pareiškėja pasakojo sklandžiai, informatyviai, detaliai, tačiau pasakojimo dalis apie tariamus grasinimus, persekiojimus buvo nedetali, jai trūko tikslumo ir konkretumo. Pareiškėja nesugebėjo nurodyti, kur slapstėsi jos tėvas (kokiuose miestuose), teigia, kad nežinojo kur buvo tėvas, kol jų šeimoje tiek ji, tiek ir mama patyrė prievartą, bet „kažkaip“ atvyko iki jų. Taip pat neaišku, kodėl tėvas į (duomenys neskelbtini) išvežė mamą ir brolį, o pareiškėjai liepė vykti į Europą. Pažymėjo, kad pareiškėja nepateikė jokių jos pasakojimą patvirtinančių dokumentų.
10. Atsakovas pažymėjo, kad vertinant persekiojimo riziką, būtina identifikuoti potencialų persekiotoją, jo motyvus ir tikslus persekioti prieglobsčio prašytoją, persekiotojui prieinamas persekiojimo priemones bei potencialų šių priemonių taikymo poveikį prieglobsčio prašytojui. Neidentifikavus potencialaus persekiotojo, neįmanoma įvertinti jam prieinamų persekiojimo priemonių bei, atitinkamai, jų poveikio prieglobsčio prašytojui. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nepateikė informacijos (nors jai tenka pareiga įrodyti jai gresiančio persekiojimo realumą), pakankamu lygiu pagrindžiančios tikimybę, jog kilmės šalyje yra subjektas, kuris yra pajėgus taikyti pareiškėjos atžvilgiu priemones, savo pobūdžiu ir poveikiu prilygstančias persekiojimui, nuo kurių kilmės valstybės institucijos nenorėtų ar negalėtų jos apsaugoti. Ji nurodė, kad pati politine veikla neužsiėmė, grasinimų asmeniškai nepatyrė, sulaikyta nebuvo, tiesiog ją išprievartavo kariškiai, bet dėl šio nusikaltimo į kilmės valstybės teisėsaugos institucijas nesikreipė. Pažymėjo, kad tarptautinė apsauga pagal savo prigimtį yra surogatas (pakaitalas) nacionalinės (kilmės valstybės) apsaugos požiūriu. Pirminę pareigą apsaugoti savo piliečius turi kilmės valstybė, o tarptautinė bendruomenė šią pareigą perima tik tuo atveju, kai kilmės valstybės jos nevykdo. Duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti pareiškėjai apsaugos nuo tariamo persekiojimo bei, kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas „konvencinėmis“ priežastimis (jos rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais), pareiškėja nepateikė.
11. Atsakovas akcentavo, kad pareiškėja nenurodė, jog į Baltarusiją ji išvyko prašytis prieglobsčio, priešingai, nurodė ten išvykusi studijuoti, o prieglobsčio prašymo Lietuvoje motyvai faktiškai grindžiami jos sunkia ekonomine padėtimi, t. y. ji nebeturėjo pinigų legaliai likti Baltarusijoje studijuoti ir gyventi. Ekonominio pobūdžio priežastys neprilygsta „persekiojimui“ dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų). Įvertinus nustatytų faktinių aplinkybių visumą, surinktą kilmės valstybės informaciją, nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos pareiškėjai suteikimo poreikį. Pareiškėjos deklaruojama baimė grįžti vertintina kaip išskirtinai hipotetinio pobūdžio ir nelaikytina visiškai pagrįsta. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės “pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai nesuteiktinas pabėgėlio statusas. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad grįžus į kilmės šalį pareiškėjai grėstų mirties bausmė ar egzekucija, kankinimas, žiaurus, nežmoniškas elgesys ar orumo žeminimo grėsmė. Pareiškėja neįrodė jokių Įstatymo 87 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, kurių pagrindų jai galėtų būti suteikta papildoma apsauga, todėl Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje. Pareiškėja Sprendime daromų išvadų jokiais įrodymais nepaneigė. Atsižvelgiant į tai, jai pagrįstai nesuteiktina tarptautinė apsauga, nes ji neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose numatytų kriterijų.
12. Atsakovas teigė, kad atliko tyrimą ir nenustatė, jog pareiškėjai kilmės valstybėje gresia persekiojimas dėl 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijoje dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) nurodytų priežasčių – jos rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl jos politinių įsitikinimų. Deklaratyvūs pareiškėjos skundo teiginiai, kad ginčijamame sprendime neatliktas atskyrimo nuo ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo vertinimas nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą Sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu. Pareiškėja apklausų metu neįrodinėjo, kad iš kilmės valstybės išvyko dėl ekonominių priežasčių ar negali grįžti į kilmės valstybę dėl ekonominių priežasčių, tik nurodė, kad iš Baltarusijos į Lietuvą vyko dėl finansinių sunkumų. Be to, pareiškėja nenurodė, kad kilmės šalyje susidūrė su kokiomis nors išskirtinėmis ekonominėmis ar finansinėmis sankcijomis ar pagal savo savybes ir išsimokslinimą kitaip yra vertinama ekonominiu požiūriu nei kiti šalies gyventojai. Departamentas įvertino individualią pareiškėjos situaciją atsižvelgdamas į jos parodymus, paaiškinimus, skundo motyvus, juos lygino tarpusavyje bei su surinkta kilmės valstybės informacija ir pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos atveju nurodytos išvykimo iš kilmės valstybės priežastys neprilygsta persekiojimui dėl jos individualių savybių. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad grįžus į kilmės šalį pareiškėjai grėstų mirties bausmė ar egzekucija, kankinimas, žiaurus, nežmoniškas elgesys ar orumo žeminimo grėsmė.
13. Atsakovas nurodė, kad į Lietuvos Respubliką pareiškėja atvyko neteisėtai (asmenų grupėje) pėsčiomis neleistinoje vietoje kirtusi Lietuvos Respublikos valstybės sieną, su savimi neturėjo asmens dokumentų, prieglobsčio pasiprašė tik sulaikyta pareigūnų. Aplinkybių visuma leidžia pareiškėjos veiksmus vertinti kaip keliančius nelegalios migracijos grėsmę ateityje. Pareiškėjos atveju nelegalios migracijos grėsmė susijusi ne tik su Lietuvos Respublika, bet ir su kitomis Šengeno erdvės valstybėmis. Ši grėsmė pagrįsta pačios pareiškėjos faktiniu sąmoningu elgesiu, t. y. konkrečiais duomenimis, o ne bendro pobūdžio spėjimais. Šių aplinkybių visuma pagrindė prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjos tikslas. Atsižvelgus į tai, tikėtina, jog pareiškėja vengdama grąžinimo gali pasislėpti. Taip pat pažymėjo, kad iki ginčijamo Sprendimo priėmimo pareiškėja nepateikė prašymo leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę. Jei pareiškėja nori savanoriškai grįžti, ji gali kreiptis į Departamentą ar Valstybės sienos apsaugos tarnybą, tokiu būdu bus inicijuota procedūra, kurios metu šis klausimas ir bus išspręstas.
14. Atsakovas pabrėžė, kad pareiškėjai draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad ji į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Atsižvelgdamas į tai, pagrįstai nustatė pareiškėjai 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei 3 metų draudimo atvykti į kitas Šengeno erdvės valstybes laikotarpius, kurie yra proporcingi.
15. Atsakovas pažymėjo, kad tarptautinė teisė nesuteikia pabėgėliams teisės pasirinkti prieglobsčio šalį. Ji taip pat neleidžia jiems neteisėtai judėti tarp gretimų valstybių siekiant pasinaudoti geresnėmis sąlygomis. Pabėgėliai ir prieglobsčio prašytojai turi pareigą gerbti nacionalinius įstatymus ir priemones viešajai tvarkai palaikyti, įskaitant pareigą bendradarbiauti prieglobsčio suteikimo procese, kuri gali apimti prisistatymą valdžios institucijoms ir greitą prieglobsčio prašymo pateikimą arba sąlygų, susijusių su jų buvimo reguliavimu, laikymųsi. Nors pareiškėja iš savo kilmės šalies atvyko į Baltarusiją, joje legaliai pragyveno 1,5 metų, tačiau dėl prieglobsčio suteikimo joje nesikreipė, vietoj to nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Šie pareiškėjos veiksmai neapibūdina jos elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad ji būtų siekusi kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje. Šios aplinkybes taip pat patvirtina pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmę.
16. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. vasario 21 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies ir pakeitė Departamento Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą ir jį išdėstė taip: „Uždrausti S. N. T. atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“ bei rezoliucinės dalies 4 punktą ir jį išdėstė taip: „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi S. N. T. 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, atitinkamai pakeitė Komisijos sprendimo dalį, kitą skundo dalį atmetė.
17. Teismas nustatė, kad pareiškėja pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kuriame nurodė, kad kilmės šalyje jai nesaugu dėl sesers ir tėvo dalyvavimo politinėje veikloje.
18. Teismas akcentavo ginčui aktualios redakcijos Įstatymo 71 straipsnio 4 dalies 4 punkte, 86 ir 87 straipsniuose, Tvarkos aprašo 89 ir 99 punktuose įtvirtintas nuostatas, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus tokio pobūdžio bylose.
19. Teismas nurodė, kad pareiškėja pavojumi grįžti į kilmės šalį įvardija tai, kad jos tėvas ir sesuo užsiėmė politika, todėl jai grasinta gyvybei ir sveikatai.
20. Teismas, apžvelgęs pareiškėjos apklausų metu Departamente duotus paaiškinimus, Departamento surinktą informaciją apie kilmės valstybę – (duomenys neskelbtini), vertino, kad pareiškėjos pasakojimui apie mušimus, prievartą, gąsdinimus, grasinimus trūksta konkrečių detalių ir tikslumo. Pažymėjo, jog pareiškėja nurodė, kad jos mama ir brolis išvyko į (duomenys neskelbtini), taigi, tuo atveju, jei pareiškėjai (duomenys neskelbtini) mieste būtų grėsęs pavojus, ji turėjo galimybę kilmės šalyje išvykti į saugią vietą. Iš pareiškėjos parodymų matyti, jog į Baltarusiją ji išvyko studijų tikslu, o ne prašyti prieglobsčio. Pareiškėja gyveno Baltarusijoje 1 metus 7 mėnesius, o pasibaigus finansinėms lėšoms atvyko į Lietuvą. Byloje nėra jokių įrodymų, jog kilmės šalyje, kurioje pareiškėja negyveno daugiau kaip pusantrų metų, jai kiltų kokia nors grėsmė. Pareiškėja nėra asmuo, kuriam kiltų grėsmė kilmės šalyje patirti smurtą (pati pareiškėja teigia, jog politine veikla neužsiima, nenurodo, jog turi problemų dėl (duomenys neskelbtini) vykstančios „(duomenys neskelbtini)“). Taigi, nei kilmės valstybės informacija, nei prieglobsčio prašytojos pasakojimas neleidžia identifikuoti tariamo persekiotojo, nei persekiotojo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti / areštuoti prieglobsčio prašytoją bei, atitinkamai, nepagrindžia rizikos patirti persekiojimą tikimybės.
21. Teismas pažymėjo, kad pirminę pareigą apsaugoti savo piliečius turi kilmės valstybė, o tarptautinė bendruomenė šią pareigą perima tik tuo atveju, kai kilmės valstybės jos nevykdo. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjos kilmės valstybė negali ar nenori užtikrinti ilgalaikio pobūdžio apsaugos. Suteikiant pabėgėlio statusą turi būti įrodyta, jog persekiojimo veiksmų priežastis yra asmens rasė, religija, pilietybė, tautybė, priklausymas tam tikrai socialinei grupei ar politiniai įsitikinimai. Baimė būti persekiojamam turi būti pagrįsta konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio.
22. Teismas sutiko su Departamento išvada, jog pareiškėjos pasakojimas nelaikytinas patikimu įrodymu. Pareiškėjos istorija nėra pagrįsta kitais (be jos pasakojimo) įrodymais, pareiškėjos deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta ir „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata laikoma neįvykdyta ir jai šiuo pagrindu negali būti suteiktas pabėgėlio statusas. Pareiškėja neatitinka kriterijų, nurodytų Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte ir Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje.
23. Teismas taip pat vertino, kad pareiškėjai nebuvo pagrindo suteikti ir papildomą apsaugą. Nurodė, kad prašymą dėl papildomos apsaugos suteikimo pareiškėja grindė tais pačiais argumentais kaip ir prašymą suteikti pabėgėlio statusą. Nėra priežasčių pareiškėjos atžvilgiu taikyti Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies nuostatas. Teismas nenustatė, kad pareiškėja galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę, kad kilmės valstybėje ji bus kankinama, su ja bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jos orumas, arba ji galėtų tokiu būdu būti baudžiama. Taip pat nenustatė, kad pareiškėja galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę dėl egzekucijos ar mirties bausmės įvykdymo grėsmės kilmės valstybėje. Pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Pareiškėjos kilmės šalyje, jos gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), pasireiškiantys beatodairišku smurtu, dėl kurio vien dėl buvimo toje teritorijoje asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus. Atsižvelgus į tai, atsakovas pagrįstai nustatė, kad pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
24. Teismas, įvertinęs atsakovo Sprendimo motyvus dėl pareiškėjos išsiuntimo į kilmės valstybę, sprendė, kad ši pareiškėjai taikytina priemonė yra motyvuota, nulemta tinkamai taikyto teisinio reglamentavimo. Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėja buvo pateikusi prašymą savanoriškai grįžti į kilmės valstybę.
25. Teismas nesutiko su Departamento nustatytu draudimo pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpiui, nes, teismo vertinimu, ši sankcija nėra proporcinga padarytam pažeidimui. Departamento Sprendime nėra pateikta argumentų, kodėl pasiekti tikslą (užkirsti kelią nelegaliai migracijai) būtina uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką maksimalų terminą. Nėra pateikta duomenų, rodančių, kad pareiškėja praeityje būtų pažeidusi atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekusi nelegaliai įteisinti savo buvimą, ar Lietuvos Respublikoje padariusi kokių nors teisės pažeidimų. Taip pat teismas nenustatė aplinkybių, kad pareiškėja būtų išsiunčiama jau ne pirmą kartą, keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Todėl ši Departamento Sprendimo dalis keistina, nustatant, kad pareiškėjai uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
26. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjos atžvilgiu taikomas draudimas atvykti jai ir apsigyventi Lietuvos Respublikoje, vertino, kad jos duomenys iš Nacionalinio sąrašo pagrįstai teikiami centrinei Šengeno informacinei sistemai.
27. Teismas nurodė, kad yra pagrindas keisti ir kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį, keičiant nustatytą laikotarpį į 2 metus nuo pareiškėjos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
28. Teismas, nenustatęs pagrindų panaikinti Departamento ir Komisijos sprendimų, atmetė išvestinį skundo reikalavimą įpareigoti Departamentą išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio suteikimo iš naujo.
29. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą patenkinti visa apimtimi, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
30. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pareiškėja yra priskiriama prie padidintos rizikos asmenų grupės, todėl jos situacija turėjo būti vertinama individualiai. Pareiškėja apklausos metu nurodė, kad jai kilmės valstybėje nesaugu ir prašo prieglobsčio dėl sesers ir tėvo dalyvavimo politinėje veikloje, dėl to visa šeima persekiojama, taip pat nurodė, kad jie ne kartą buvo suimti, buvo ne kartą grasinta. Anot jos, jos tėvas buvo rinkimų kampanijos vadovas (duomenys neskelbtini) miestelyje, o vyresnioji sesuo yra pagrindinio opozicionieriaus žmona. Viskas prasidėjo 2018 m. spalio 7 d. po rinkimų, kada opozicijos vadovas paskelbė, kad rinkimai suklastoti ir pradėjo agituoti prieš šitą valdžią. Po visų manifestacijų ir pasipriešinimų 2019 m. vasario mėnesį vyresnioji sesuo buvo sulaikyta 2 savaitėms, tėvas nebuvo sulaikytas, nes pasislėpė kituose miestuose. Į namus ėjo žmonės, darė kratas, ieškojo tėvo. Vieną sekmadienio rytą, į namus įsiveržė jauni kareiviai, jų buvo daugiau nei 20. Jie mamos klausinėjo, kur yra tėvas, viską daužė, net pradėjo griauti namą, prievartavo pareiškėją, taip pat mamą. Pareiškėja kreipėsi į ligoninę dėl šio įvykio. Atsiradęs tėtis pasakė, kad mamą ir brolį išveš į (duomenys neskelbtini), pareiškėjai pasakė, kad įsitvirtintų Europoje, o jie paskui atvyks į Europą. 2020 m. sausio 29 d. pareiškėja nurodė atvykusi į Baltarusiją, mokėsi Mogiliove rusų ir anglų kalbų. Vėliau tėvas nebeturėjo finansų mokėti už mokslus. Pareiškėja bandė prašytis prieglobsčio Baltarusijoje, tačiau iš jos buvo pasijuokta, todėl atvyko į Lietuvą.
31. Nesutinkama su teismo išvada, kad pareiškėjos apklausos metu papasakotai istorijai apie mušimus, prievartą, gąsdinimus, grasinimus trūksta konkrečių detalių ir tikslumo. Ši išvada yra nemotyvuota, deklaratyvi ir iš esmės neobjektyvi. Atliktų išvadų prieštaringumą įrodo ir teismo išvada, kad pareiškėja, nurodydama apie šeimą, gyvenimą (duomenys neskelbtini) pasakojo sklandžiai, informatyviai, detaliai, tačiau pasakojimo dalis apie tariamus grasinimus, persekiojimus buvo nedetali, jai trūko tikslumo ir konkretumo. Išvados yra prieštaringos ir neinformatyvios, nes nenurodoma kokios nurodytos aplinkybės ar parodymų nesutapimas suponuoja minėtas išvadas.
32. Primenama, kad pareiškėja yra įbauginta ir nuo prievartos bėganti silpna moteris, kuri svetimoje šalyje buvo apklausiama naudojantis vertėjo paslaugomis, kas sudaro nepagrįstą pagrindą abejoti duotų parodymų tikrumu. Pareiškėjos deklaruojama baimė grįžti negali būti vertinama kaip išskirtinai hipotetinio pobūdžio ir nepagrįsta. Yra duomenų, kad grįžus į kilmės šalį pareiškėjai grėstų mirties bausmė ar egzekucija, kankinimas, žiaurus, nežmoniškas elgesys ar orumo žeminimo grėsmė.
33. Teigiama, kad teismas tik atsakovo subjektyvių prielaidų pagrindu, pažeisdamas tiek EŽTT suformuluotą praktiką, tiek Įstatymo bei Tvarkos apraše numatytas pareigas, nepagrįstai pažeidė pareiškėjos teisę pateikti įrodymus dėl prieglobsčio prašymo ir dalyvauti prašymo ar skundo nagrinėjimo procedūroje. Asmens teisės buvo apribotos ir pažeistos. Teismas negalėjo vadovautis Departamento sprendimais ir surinkta ribota informacija, kuri yra nepagrįsta ir buvo surinkta pažeidžiant asmens teises. Nebuvo nesurinkta pakankamai duomenų, kurie būtų gauti iš patikimų šaltinių ar pateiktos nuorodos į kompetentingų, tarptautinių institucijų dokumentus, informaciją. Kita vertus, buvo vadovaujamasi selektyviai atrinkta kilmės valstybės informacija, kuri buvo tendencinga ir išskirtinai palaikanti pareiškėjos kilmės šalies valdžios režimą, neatspindinti tikrosios pareiškėjos kilmės šalies situacijos.
34. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.
35. Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėja nepateikė jokių jos prašymo motyvus patvirtinančių įrodymų, jos pasakojimui trūksta konkrečių detalių ir tikslumo, todėl jis nelaikytinas patikimu įrodymu. Pareiškėja nurodė, jog jos mama ir brolis išvyko į (duomenys neskelbtini), taigi, tuo atveju, jei pareiškėjai (duomenys neskelbtini) mieste būtų grėsęs pavojus, ji turėjo galimybę kilmės šalyje išvykti į saugią vietą. Iš pareiškėjos parodymų matyti, jog į Baltarusiją ji išvyko studijų tikslu, o ne prašyti prieglobsčio. Pareiškėja gyveno Baltarusijoje 1 metus 7 mėnesius, o pasibaigus finansinėms lėšoms atvyko į Lietuvą. Byloje nėra jokių įrodymų, jog kilmės šalyje, kurioje pareiškėja negyveno daugiau kaip pusantrų metų, jai kiltų kokia nors grėsmė. Pareiškėja nėra asmuo, kuriam kiltų grėsmė kilmės šalyje patirti smurtą (pati pareiškėja teigia, jog politine veikla neužsiima, nenurodo, jog turi problemų dėl (duomenys neskelbtini) vykstančios „(duomenys neskelbtini)“).
36. Atsakovas pabrėžia, kad nėra duomenų, jog pareiškėjos kilmės valstybė negali ar nenori užtikrinti ilgalaikio pobūdžio apsaugos. Departamentas surinko aktualią pareiškėjos kilmės valstybės informaciją ir nustatė, jog pareiškėjos pasakojimas prieštarauja turimai kilmės valstybės informacijai. Kilmės valstybės informacija neleidžia identifikuoti tariamo persekiotojo, nei persekiotojo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti / areštuoti prieglobsčio prašytoją bei, atitinkamai, nepagrindžia rizikos patirti persekiojimą tikimybės.
37. Atsakovo teigimu, nei Įstatymas, nei Tvarkos aprašas neįpareigoja rinkti kilmės valstybės informaciją visais prieglobsčio prašytojo norimais aspektais. Departamentas rinko tiek informaciją pagal pareiškėjos prašymo motyvus, tiek informaciją apie bendrą saugumo padėtį pareiškėjos kilmės valstybėje, kuri nepatvirtino prieglobsčio suteikimo pareiškėjai būtinybės.
38. Pasak atsakovo, jis Sprendime detaliai išdėstė ir įvertino aplinkybes, pagrindžiančias išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą. Šias aplinkybes paneigiančių argumentų pareiškėja nepateikė. Be to, pareiškėja turi teisę pateikti Departamentui ar Valstybės sienos apsaugos tarnybai prašymą leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę. Jei pareiškėja pateiks prašymą leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę, bus inicijuota procedūra, kurios metu šis klausimas bus išspręstas.
39. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjai draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad ji į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Pareiškėjos atveju nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija galimo nustatyti maksimalaus laikotarpio. Be to, teismas sutrumpino šį laikotarpį.
40. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėja iš savo kilmės valstybės atvyko į Baltarusiją, joje legaliai gyveno, studijavo, tačiau joje prieglobsčio nesikreipė, po to nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Šie pareiškėjos veiksmai neapibūdina jos elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad ji būtų siekusi kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
41. Pareiškėja apeliaciniame skunde pareiškė procesinį prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka tam, kad būtų tiesiogiai išklausyta.
42. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismas neprivalo.
43. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos bylos pobūdį, byloje surinktą medžiagą, nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, proceso dalyviams buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Proceso šalių pozicija yra aiškiai išdėstyta raštu byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose, taip pat byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje ginčytinu klausimu. Vien tik pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog ji pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, pareiškėjos prašymas netenkinamas.
V.
44. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Departamento 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjai – (duomenys neskelbtini) pilietei – nesuteiktas prieglobstis bei papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje, nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, teisėtumo ir pagrįstumo, bei susijusio reikalavimo įpareigoti Departamentą pareiškėjos prašymą nagrinėti iš naujo pagrįstumo.
45. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, konstatavęs, kad Departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjai pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes ji neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Sprendime Departamentas pagrįstai nurodė išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę, tačiau sumažino draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir įvesto į C.SIS II perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi laikotarpius iki 2 metų, atitinkamai pakeitė Komisijos sprendimo dalį.
46. Pareiškėja su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, teigdama, kad priklauso padidintos rizikos grupei, todėl jos situacija turėjo būti vertinama individualiai. Pakartoja pirmosios instancijos teismui išdėstytas aplinkybes apie tai, jog jos prašymo pagrįstumą patvirtina nesaugumo jausmas kilmės valstybėje dėl sesers ir tėvo dalyvavimo politinėje veikloje. Nuo 2020 m. sausio 29 d. mokėsi Baltarusijoje, prieglobsčio Baltarusijoje negavo, todėl atvyko į Lietuvą. Teismas nepagrįstai jos papasakotą istoriją vertino kaip netikslia. Teismo išvados šiuo aspektu prieštaringos. Konkrečiu atveju buvo pažeista jos teisė pateikti įrodymus ir dalyvauti prašymo / skundo nagrinėjimo procedūroje. Departamento surinkta informacija nėra pakankama ir patikima.
47. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.
48. Ginčui yra aktualios Įstatymo 86 bei 87 straipsnių nuostatos, kurios yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga suteikiama, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos.
49. Įstatymo 87 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų.
50. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).
51. Atsižvelgiant į EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 24573/94) pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.
52. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, jog 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/95/ES „Dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų“ nustatyta, kad kai valstybės narės taiko principą, pagal kurį prašytojas privalo pagrįsti tarptautinės apsaugos prašymą, ir kai prašytojo pareiškimų faktai nepagrįsti dokumentais ar kitais įrodymais, tokių faktų nereikia patvirtinti, jei įvykdomos šios sąlygos: a) prašytojas realiai stengėsi pagrįsti savo prašymą; b) pateikta visa prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija; c) prašytojo pareiškimai yra nuoseklūs ir patikimi bei neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prašytojo atveju; d) prašytojas paprašė tarptautinės apsaugos kiek įmanoma anksčiau, nebent jis gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė; ir e) yra nustatyta, kad prašytojas bendrai yra patikimas (4 str. 5 d. a–e p.).
53. Įstatymo 71 straipsnio 4 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad prieglobsčio prašytojas turi pareigą prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų, savo asmenybės bei atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių ir bendradarbiauti su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais. Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.
54. Pagal Tvarkos aprašo 99 punktą atlikdamas tyrimą įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Prieglobsčio prašytojo pateiktų faktinių duomenų, nepatvirtintų įrodymais, patikimumas vertinamas, be kita ko, atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra pakankamai detalus ir konkretus, ar pateikti duomenys yra nuoseklūs, ar pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę. Nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe. Pirmiausia nustatoma, ar prieglobsčio prašytojui jo kilmės valstybėje kyla reali rizika patirti žalą bei koks yra šios žalos pobūdis. Šiam tikslui būtina identifikuoti persekiojimo vykdytojus, kaip jie apibrėžti Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, kurie turi tikėtiną motyvą ir tikslą persekioti prieglobsčio prašytoją, taip pat įvertinti jiems prieinamas priemones, kurias jie gali pasitelkti vykdydami persekiojimą, bei šių priemonių tikėtiną poveikį prieglobsčio prašytojui. Persekiojimu laikomi persekiojimo vykdytojų veiksmai, kurie yra pakankamai rimti savo pobūdžiu ar dažnumu, kad sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą. Persekiojimo veiksmai arba apsaugos nuo tokių veiksmų nebuvimas turi būti susiję su prieglobsčio prašytojo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba su jo politiniais įsitikinimais.
55. Tvarkos aprašo 97.1 papunktis nustato, kad tyrimas, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje ir 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į tikslią ir naujausią informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę.
56. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja prieglobsčio prašymą motyvavo tuo, kad kilmės valstybėje yra persekiojama dėl sesers ir tėvo dalyvavimo politinėje veikloje. Apklausų Departamente metu pareiškėja prašymą grindė tokiais esminiais argumentais: jos šeimos nariai ne kartą buvo suimti, buvo ne kartą grasinta. Priklauso tai pačiai etninei grupei, kaip ir pagrindinis (duomenys neskelbtini) dabartinės opozicinės partijos lyderis. Tėvas buvo rinkimų kampanijos vadovas (duomenys neskelbtini) miestelyje. Vyresnioji sesuo yra pagrindinio opozicionieriaus žmona. Viskas prasidėjo 2018 m. spalio 7 d., kai (duomenys neskelbtini) prasidėjo rinkimai. 2019 m. sausio mėn. buvo suimtas opozicinės partijos lyderis. 2019 m. vasario mėnesį buvo sulaikyta vyresnioji sesuo, tėvas nebuvo sulaikytas, nes pasislėpė, jo ieškojo kareiviai, kurie buvo atvykę į namus, buvo kareivių išprievartauta. Po to kreipėsi į ligoninę medicininės pagalbos. Tėvas po šių įvykių pasakė, kad mamą ir brolį išveš į (duomenys neskelbtini), o pareiškėjai, kad įsitvirtintų Europoje. 2020 m. sausio 29 d. atvyko į Baltarusiją. 1 m. 7 mėn. gyveno Baltarusijoje, mokėsi Mogiliove. Po 1,5 metų tėvas negalėjo mokėti už mokslą. Dėl prieglobsčio Baltarusijoje nesikreipė, nes universitete jai pasakė, kad tokiu atveju ją deportuos. Iš Baltarusijos išvyko dėl finansinių priežasčių ir dėl prieglobsčio nesuteikimo.
57. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, pareiškėjos apklausose teiktus paaiškinimus, kitą bylos medžiagą, konstatuoja, kad Departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjos prieglobsčio prašymo bei padėties pareiškėjos kilmės valstybėje tyrimą, o pareiškėja nenurodė jokių pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią pagrįstą jos baimę kilmės valstybėje patirti persekiojimą. Iš pareiškėjos pasakojimo negalima daryti išvados, kad grįžus į kilmės valstybę jos sveikatai ar gyvybei grėstų pavojus. Akcentuotina, jog į Lietuvos Respubliką pareiškėja atvyko ne iš kilmės valstybės, o iš Baltarusijos Respublikos, į kurią atvyko, siekdama iš esmės „įsitvirtinti“, dar 2020 m. sausio 29 d., ten gyveno ir studijavo universitete, kaip nurodo 1 metus ir 7 mėnesius. Į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai kirtusi sieną, kad išvengtų deportacijos iš Baltarusijos į (duomenys neskelbtini).
58. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos apklausų metų duotus paaiškinimus, sutinka su Departamento vertinimu, kuriam pritarė ir pirmosios instancijos teismas, kad pareiškėjos pasakojimas dėl grasinimų ir persekiojimo nėra tikslus, konkretus. Pareiškėja nenurodė jokių įrodančių faktų dėl grasinimų jos atžvilgiu. Nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad ji kreipėsi į ligoninę, į policiją dėl sumušimų ir prievartavimų. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pirminę pareigą apsaugoti savo piliečius turi kilmės valstybė, o tarptautinė bendruomenė šią pareigą perima tik tuo atveju, kai kilmės valstybės jos nevykdo. Duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog pareiškėja dėl galimo persekiojimo ir susidorojimo, susijusio su jos persekiojimu, grasinimais, kreipėsi į kilmės valstybės institucijas ir šios institucijos negalėtų ar nenorėtų suteikti apsaugos nuo tariamo persekiojimo, pareiškėja nepateikė. Departamentui nebuvo pateikta duomenų, patvirtinančių kariuomenės įsiveržimą į šeimos namus ir jų suniokojimą. Pareiškėja apklausos metu nenurodė, kad buvo suimta.
59. Pareiškėja teigia kilmės valstybėje galinti patirti persekiojimą dėl priklausymo padidintos rizikos grupei, t. y. dėl savo socialinės padėties (yra moteris), tačiau nenurodo jokių konkrečių duomenų, kad kilmės valstybėje ji buvo persekiojama būtent dėl lyties. Abstraktūs pareiškėjos teiginiai šiuo aspektu nėra pagrindas daryti išvadą, kad būtent pareiškėjai egzistuoja visiškai pagrįsta baimė tapti tokia auka.
60. Iš Departamento Sprendimo matyti, kad tyrimo metu buvo surinkta ir vertinama informacija apie pareiškėjos kilmės valstybę – (duomenys neskelbtini). Departamentas nustatė, kad dėl (duomenys neskelbtini) vykstančios „(duomenys neskelbtini)“ yra persekiojamos šios asmenų grupės: politikai ar politiniai aktyvistai, mokytojai, asmenys, turintys ryšių su vyriausybe. Prieglobsčio prašytoja nepriklauso nei vienai iš šių grupių. Pareiškėja iki išvykimo iš kilmės valstybės gyveno (duomenys neskelbtini) mieste, nenurodė, kad turėjo problemų dėl (duomenys neskelbtini) vykstančios „(duomenys neskelbtini)“. Be to, kaip matyti iš pareiškėjos pasakojimo, jei pareiškėjai jos gyvenamojoje vietoje ((duomenys neskelbtini) mieste) būtų grėsęs pavojus, ji galėjo vykti su mama ir broliu į (duomenys neskelbtini), t. y. turėjo galimybę išvykti į saugią vietą.
61. Nagrinėjamu atveju, įvertinus prieglobsčio prašytojos pasakojimą kartu su tyrimo metu surinkta kilmės valstybės informacija, pagrįstai pripažinta, kad pareiškėjos pasakojimas nelaikytinas patikimu įrodymu, patvirtinančiu prieglobsčio prašytojos nurodytų faktų tikrumą. Pareiškėja nei prašymo dėl prieglobsčio pateikimo ir nagrinėjimo Departamente metu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nenurodė duomenų, pagrindžiančių jos persekiojimo kilmės valstybėje faktą – pareiškėja nepateikė duomenų, kad konkrečiai ji būtų persekiota, jai būtų grasinama ir (ar) kokiais nors kitais būdais bandoma daryti neigiamą įtaką. Pareiškėjos teiginiai, kad ji bus persekiojama yra grįsti prielaidomis. Be to, dėl pareiškėjos nurodytų individualių nusikalstamų veikų (sumušimas, prievartavimas), kai tai nėra susiję su visuotinai vykdomu tam tikros asmenų grupės neteisėtu persekiojimu, turėtų būti kreipiamasi į kilmės valstybės teisėsaugos institucijas. Tokios situacijos nevertintinos kaip Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei 87 straipsnio 1 dalyje nurodytas smurtas.
62. Dėl apeliaciniame skunde akcentuojamos Departamento neįvykdytos pareigos surinkti informaciją apie pareiškėjos kilmės valstybę, pažymėtina kad Departamentas turi surinkti informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę, tačiau tai savaime nereiškia pareigos informaciją rinkti šio asmens norimais aspektais (ypač, jei tokių aspektų pareiškėja prašyme dėl prieglobsčio suteikimo ir apklausose net nenurodė).
63. Pareiškėja apeliaciniame skunde abstrakčiai nurodo, kad prašymo dėl prieglobsčio nagrinėjimo metu buvo pažeista jos teisė teikti įrodymus. Tačiau nenurodo, kokius įrodymus siekė pateikti ir kad Departamentas tokius įrodymus atsisakė priimti. Dėl nesuteiktos galimybės dalyvauti skundo nagrinėjimo procedūroje pažymėtina, kad pareiškėjai buvo užtikrinta galimybė Departamente ir pirmosios instancijos teismo posėdyje išdėstyti savo poziciją žodžiu. Teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjos skundą nagrinėti Komisijoje buvo būtina žodinio proceso tvarka (Tvarkos aprašo 222 punktas), tokių aplinkybių apeliaciniame skunde nenurodo ir pati pareiškėja.
64. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėja neturi visiškai pagrįstos baimės būti persekiojama kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų (Įstatymo 86 str. 1 d.).
65. Teisėjų kolegija tais pačiais pagrindais pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjai papildomą apsaugą. Pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėjai kilmės valstybėje grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Nagrinėjamu atveju Departamentas vertino, ar prieglobsčio prašytojos gyvenamojoje vietovėje ((duomenys neskelbtini) miestas) saugumo situacija prilygsta beatodairiško smurto situacijai ir nustatė, kad beatodairiško smurto lygis (duomenys neskelbtini) regione yra toks žemas, kad rizika civiliui patirti rimtą ir asmeninę grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų yra iš esmės minimali, o (duomenys neskelbtini) regione tokia rizika neegzistuoja. Tyrimo metu nebuvo nustatyta individualių aplinkybių, kurios padidintų riziką bei sąlygotų apsaugos poreikį nepaisant žemo beatodairiško smurto lygio. Atsižvelgus į tai, pagrįstai konstatuota, kad prieglobsčio prašytoja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
66. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie kilmės valstybę nagrinėjamu atveju buvo pakankami pareiškėjos prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, dėl to atsakovas neturėjo pagrindo rinkti papildomus duomenis, o pareiškėjos nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis Departamentas įvertino racionaliai, visapusiškai ir objektyviai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjai nesuteikimo. Šių išvadų nepaneigia pareiškėjos apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai.
67. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas taisykles, nenukrypo nuo šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos S. N. T. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Artūras Drigotas
Dainius Raižys
Virginija Volskienė