Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [3K-3-347-2012].doc
Bylos nr.: 3K-3-347/2012
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Civilinė byla Nr

 

                                                                           Civilinė byla Nr. 3K-3-347/2012

                                                                                      Teisminio proceso Nr. 2-05-3-04580-2010-0

                                                                                 Procesinio sprendimo kategorija 25.3 (S)                                                                                                                                             

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2012 m. liepos 5 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijaus Laužiko ir Vinco Versecko,

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. K. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 29 d. nutarties ir Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 11 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų M. J. bei A. J. ieškinį atsakovams A. K., A. K. dėl pažeistų teisių gynimo. Trečiaisiais asmenimis byloje dalyvauja Kauno miesto savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „Vaidrena“, V. B., D. B.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Byloje nustatyta, kad ieškovai ir atsakovai yra kaimyninių žemės sklypų bei namų valdų esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), savininkai, tai matyti iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų. Ieškovė yra gyvenamojo namo su kiemo statiniais, esančių (duomenys neskelbtini), savininkė, abiem ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ūkinis pastatas ir garažas, esantys tuo pačiu adresu. Nuosavybės įregistravimo pagrindai – dovanojimo sutartis, pirkimopardavimo sutartys, priėmimoperdavimo aktas. Šioje valdoje esantis žemės sklypas nuosavybės teise priklauso ieškovei M. J. ir trečiajam asmeniui UAB „Vaidrena“. Pastatai ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovams A. K., A. K. ir tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, V. B., D. B.

Ieškovai nurodė, kad jų namų valdoje esantis garažas 4G1p nebetenkina poreikių, todėl jį nutarta rekonstruoti į ūkinį pastatą pagal projektą, kuris yra II grupės nesudėtingas statinys, kuriam nereikalingas statybos leidimas (STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-812, IV dalis, Reglamento priedo 2 punktas). Prieš vykdant nesudėtingo statinio rekonstrukciją, privaloma turėti: 1) supaprastintą statinio projektą; 2) rašytinį pritarimą supaprastintam rekonstravimo projektui (STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 4 punktas; 3) kaimyninio žemės sklypo savininko (naudotojo) raštišką sutikimą, kai statinys yra ant sklypo ribos (STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ priedas). Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturtis trečiasis asmuo UAB „Vaidrena“ rekonstrukcijai neprieštarauja, tretieji asmenys D. B. bei V. B. taip pat dėl rekonstrukcijos sutinka. Kadangi norimas rekonstruoti garažas 4G1p yra šalia atsakovų namų valdos, ieškovai kreipėsi į atsakovus prašydami jų sutikimo pastato rekonstrukcijai. Nega atsakymo, ieškovai su ieškiniu kreipėsi į teismą, teigia, kad garažo rekonstrukcija atsakovų teisių nepažeidžia, sutikimo nedavimas yra nepagrįstas ir pažeidžia ieškovų teises.

Ieškovai prašė pripažinti jiems teisę be gretimos valdos, esančios (duomenys neskelbtini), bendraturčių atsakovų sutikimo rekonstruoti garažą 4G1p, esantį (duomenys neskelbtini), pagal R. Ž. projektavimo biuro 2009 m. parengtą projektą.

Atsakovai nesutiko su ieškiniu, laiko, kad ieškovams pagal pateiktą projektą rekonstruojant garažą bus pažeisti teisės aktai, nes iki jų sklypo ribos nuo statinio turi būti 3 m atstumas bei jų kiemui bus užstojama saulė, t. y. bus pažeisti insoliacijos reikalavimai; į jų pusę bus pastato langai, todėl bus pažeistas jų privatumas; pastatą šildant dėl Lietuvoje vyraujančių vėjų dūmai eis į jų pusę ir todėl bus pažeistos atsakovų teisės.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

 

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gegužės 11 d. sprendimu ieškinį patenkino: pripažino ieškovams teisę be gretimos valdos, esančios (duomenys neskelbtini), bendraturčių sutikimo gauti rašytinį pritarimą supaprastintam rekonstravimo projektui rekonstruoti garažą 4G1p, esantį (duomenys neskelbtini), pagal R. Ž. projektavimo biuro 2010 m. parengtą supaprastintą projektą (II grupės nesudėtingo statinio); ieškovams solidariai iš atsakovų solidariai priteisė 2550 Lt bylinėjimosi išlaidų; valstybei iš atsakovų solidariai priteisė 97,45 Lt bylinėjimosi išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą.

Teismas konstatavo, kad iš ieškovų pateiktos projektinės dokumentacijos matyti, jog po rekonstrukcijos stogo nuolydis bus į ieškovų pusę, kaip ir lietvamzdžiai, langų į atsakovų pusę nebus, bus įrengta ugniasienė, taigi šiais įrodymais paneigti atsakovų aiškinimai, kad ieškovų pastate bus langai, kurie pažeis jų privatumą. Atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kad ginčo pastato paskirtis po rekonstrukcijos bus kitokia, nei ieškovai nurodo projekte bei ieškinyje, kad insoliacijos reikalavimai, taip pat jų teisės dėl insoliacijos, t. y. saulės šviesos patekimo į jų sklypą ar pastatus, bus pažeisti. Atsakovai neįrodė ir argumento, kad rekonstruotas pastatas turės būti kažkaip šildomas ir todėl dėl Lietuvoje vyraujančių vėjų dūmai eis į jų pusę ir jų teisės bus pažeistos.

Teismas sprendė, kad šiuo atveju Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2007, kurioje nurodoma, kad įstatymu nustatyti atstumai iki gretimo sklypo ribos negali būti keičiami teismo sprendimu, negalima taikyti, nes joje kalbama apie naujai statomus statinius, tačiau šiuo atveju atstumas nėra keičiamas, jis lieka tas pats, nes ieškovų norimas rekonstruoti garažas pastatytas 1972 metais jau stovi ant sklypo ribos, tokia padėtis yra teisiškai įregistruota prieš daugelį metų, ir šios teisinės garažo registracijos niekas neginčijo ir neginčija. Ieškovai šia teisiškai jau įregistruoto garažo, kuris yra ant ieškovų bei atsakovų sklypo ribos, rekonstrukcija nekeičia atstumo nuo atsakovų sklypo. Ginčo garažas teisėtai įregistruotas jo buvimo vietoje ir jį rekonstruojant ieškovų sklypo ribose atsakovų teisės dėl atstumų nebus pažeistos. Atsakovų namų valdoje esantys ir jiems priklausantys pastatai taip pat yra pastatyti bei teisiškai įregistruoti ant jų sklypo ribos.

Teismas padarė išvadą, kad ieškovų pateiktas bei įgyvendintas projektas rekonstruojant garažą pagal pateiktą projektą nepažeis atsakovų teisių.

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. lapkričio 29 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 11 d. sprendimą paliko nepakeistą, priteisė ieškovui A. J. iš atsakovų po 726 Lt turėtų atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme, valstybei iš atsakovų – po 27,55 Lt  išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų išsiuntimu.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad rekonstruojamo garažo atstumas nebus keičiamas, nes ieškovų norimas rekonstruoti garažas pastatytas 1972 metais stovi ant sklypo ribos; ieškovai šia rekonstrukcija nekeičia atstumo nuo atsakovų sklypo ribos; jei rekonstruojamam pastatui būtų taikomi apeliantų nurodyti reikalavimai, tai būtų pažeistos nuosavybės teisės, nes turto savininkas neturėtų galimybės bei teisės savo turto pagerinti.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad iš byloje esančios projektinės dokumentacijos matyti, jog ieškovų pastatą – garažą numatoma rekonstruoti vadovaujantis STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai ir kitais statybą reglamentuojančiais įstatymais, teisės aktais; tai, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo, kokiems ūkiniams poreikiams tenkinti bus naudojamas garažas, neturi jokios įtakos šio ginčo sprendimui bei priimto sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui.

Teisėjų kolegija sutiko su ieškovų atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kad atsisakymas duoti sutikimą suprantamas kaip ieškovo teisės į statybą (rekonstrukciją) ginčijimas, todėl atsisakymas turi būti protingai motyvuotas. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad protingais motyvais galima pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtintų, jog ieškovo vykdoma rekonstrukcija pakeis atsakovų gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei nustatyta statybos techninių dokumentų, teisės normų, reglamentuojančių statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas, pvz., turi nepablogėti esama pastato techninė būklė, išlikti galimybė patekti į kelius ir gatves, natūralus apšvietimas, atitinkamų higienos standartų keliami reikalavimai dėl triukšmo, vibracijos, oro taršos ir kiti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2007).

Teisėjų kolegija sprendė, kad atsakovai neįrodė, jog dėl ieškovų garažo rekonstrukcijos bus pažeistos atsakovų teisės naudotis jų žemės sklypu ar pastatais arba kitos teisės.

 

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu atsakovas A. K. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 29 d. nutartį ir Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:

1. Dėl materialiosios teisės normų pažeidimo. Teismai netinkamai taikė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 54 dalies, 6 straipsnio 2 dalies, STR 1.07.01:2010 ,,Statybą leidžiantys dokumentai“ 33 punkto nuostatas. Statybos įstatymo 2 straipsnio 54 dalyje nustatyta, kad statinio projektavimo reikalavimus, taisykles, bendruosius principus ir charakteristikas nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai. STR 1.07.01:2010 ,,Statybą leidžiantys dokumentai“ 33 punkte nustatyta, kad kai naujo nesudėtingo statinio statybos ar nesudėtingo statinio rekonstravimo atveju pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti supaprastinto statybos projekto arba supaprastinto rekonstravimo projekto, kaip statybą leidžiančius dokumentus privaloma turėti rašytinius sutikimus besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų – kai statinį numatoma statyti ar rekonstruoti arčiau sklypų ribų, nei nustatyta teisės aktuose; statinio rekonstravimo atveju tokie rašytiniai sutikimai (susitarimai) neprivalomi, jeigu nemažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų (neįskaičiuojant apšiltinamojo sluoksnio storio) iki besiribojančių sklypų ribų, arba naujos konstrukcijos įrengiamos teisės aktų nustatytais atstumais iki besiribojančių sklypų ribų. Taigi tiek naujos statybos, tiek rekonstrukcijos atveju kaimyninio sklypo savininko (naudotojo) sutikimas būtinas. Įstatymuose nenustatyta, kad tokį sutikimą būtų galima gauti teismine tvarka ar kad toks sutikimas rekonstrukcijai turi mažesnę reikšmę nei sutikimas naujai statybai. Šie teisės aktų reikalavimai yra imperatyvaus pobūdžio ir turi tam tikrų viešųjų tikslų. Teismui nesuteikta teisės nustatyti kitokio teisinio reglamentavimo, nei įtvirtinta statybos techniniuose reglamentuose. Teisės aktuose įtvirtintas reikalavimas rekonstruojant statinį gauti gretimo sklypo savininko sutikimą nėra betikslis, jis nulemtas fakto, kad po rekonstrukcijos statinys bus naujos kokybės ir neabejotinai turės poveikį gretimo sklypo savininkui. STR 1.0108:2002 ,,Statinio statybos rūšys“ nurodyta, kad naują kokybę esamas statinys įgauna, jei atliekamas bent vienas šių darbų: pastatomi nauji aukštai, įrengiamas naujas rūsys, prie statinio pristatomas priestatas ir kt.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje nustatytas nuosavybės neliečiamybės principas, 28 straipsnyje – nuosavybės teisinių santykių subjektų teisių ir pareigų derinimas.

Nurodytų teisės aktų analizė leidžia daryti išvadą, kad pastatų minimalių atstumų nustatymas iki kaimyninio sklypo ribos yra kaimyninio sklypo savininko teisių apsaugos garantija.

Šioje byloje buvo nustatyta, kad, ieškovams priklausantį garažą rekonstruojant pagal jų parengtą projektą, konstrukcijos (antstato sienos ir stogas) bus įrengtos pažeidžiant teisės aktuose nustatytą atstumą iki besiribojančio žemės sklypo ribos, todėl atsakovo, kaip besiribojančio sklypo savininko, sutikimas yra būtinas.

2. Dėl nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos šio pobūdžio bylose. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010, konstatuota, kad statybos normos, nustatančios atstumus nuo nesudėtingų pastatų iki kaimyninių sklypų ribų, yra imperatyvaus pobūdžio ir turi tam tikrų viešųjų tikslų. Teisės aktuose nenustatyta galimybės, kad šie atstumai galėtų būti keičiami teismo sprendimu, tai gali padaryti tik suinteresuoti asmenys tarpusavio susitarimu. Jeigu kaimyninio sklypo savininkas atsisako duoti sutikimą statyti statinius mažesniu nei norminiuose teisės aktuose nustatytu atstumu iki gretimo sklypo ribos, toks asmuo neprivalo motyvuoti atsisakymo priežasčių, o statytojas pagal bendrąją taisyklę negali tokio atsisakymo ginčyti. Šia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi buvo suvienodinta ankstesnė teismų praktika. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2007, sprendžiant ginčą dėl statinio, stovinčio arčiau iki gretimo sklypo ribos, nei leidžia teisės aktai, rekonstrukcijos, suformuluota iš esmės ta pati teisės normos aiškinimo taisyklė.

3. Dėl proceso teisės normų pažeidimo. Teismai pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymus ir įrodinėjimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010, konstatuota, kad jeigu kaimyninio sklypo savininkas atsisako duoti sutikimą statyti statinius mažesniu nei norminiuose teisės aktuose nustatytu atstumu iki gretimo sklypo ribos, toks asmuo neprivalo motyvuoti atsisakymo priežasčių, o statytojas pagal bendrąją taisyklę negali tokio atsisakymo ginčyti. Taigi šioje byloje atsakovui negali būti uždėta pareiga įrodinėti savo teisių pažeidimą, kai jo teisių apimtis yra apibrėžta ir preziumuojama teisės aktų.   

 

Tretieji asmenys V. B., D. B., Kauno miesto savivaldybė pateikė pareiškimus dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo.

 

IV. Atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

 

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovai prašo palikti nepakeistus Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 29 d. nutartį ir Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 11 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepime teigiama, kad  ieškovai planuoja rekonstruoti ginčo pastatą ant senų pamatų, nemažinant esamo atstumo iki gretimo sklypo. Šiai rekonstrukcijai atlikti buvo būtina parengti supaprastintą statybos projektą (STR 1.07.01:2010 ,,Leidžiantys statybą dokumentai“ 6 priedo 4 punktas), gauti rašytinį pritarimą statinio projektui (STR 1.07.01:2010 ,,Leidžiantys statybą dokumentai“ 6 priedo 4 punktas, STR ,,Nesudėtingi statiniai“ 14 punktas), gretimo sklypo savininko (naudotojo) sutikimą nesant 3 m atstumo iki gretimo sklypo ribos (STR ,,Nesudėtingi statiniai“). Teismai pagrįstai įvertino aplinkybę, kad ginčo pastatas, neišlaikant reikalingo atstumo iki gretimo sklypo ribos, pastatytas beveik prieš 40 metų. Pastatą numatoma rekonstruoti ant senojo pastato pamatų, todėl gretimo sklypo savininkų teisės nebus pažeistos. Teismai pagrįstai nurodė, kad atsakovai, atsisakydami duoti sutikimą šio pastato rekonstrukcijai, privalėjo įrodyti savo teisių pažeidimą (CPK 178 straipsnis), kad jeigu būtų taikomi atsakovų reikalavimai, tai būtų pažeistos ieškovų nuosavybės teisės kada nors ginčo pastatą rekonstruoti, pagerinti savo turtą.

Atsiliepime teigiama, kad kasatoriaus nurodytų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylų ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės skiriasi.    

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka, fakto klausimai netiriami, todėl kasaciniame skunde pateikti faktinio pobūdžio argumentai nevertinami ir nauji faktai nenustatinėjami. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje nėra pagrindo išeiti už kasacinio skundo ribų (CPK 353 straipsnio 2 dalis). 

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl savininko teisių gynimo būdų parinkimo bei teisės aktu nustatyto rašytinio sutikimo teisinio poreikio vykdant ne naujo statinio, bet esamo, teisiškai įregistruoto statinio rekonstrukciją. Dėl šių klausimų teisėjų kolegija pasisako nutartyje. 

 

Dėl savininko teisių gynimo būdų ir Lietuvos Aukščiausio Teismo praktikos jas įgyvendinant 

 

Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, CK 1.138 straipsnyje nustatytais būdais. Kokiu šioje normoje nustatytu būdu ginti savo teisę arba įstatymų saugomą interesą, pasirenka ieškovas, ieškinyje nurodydamas reikalavimą (ieškinio dalykas) ir aplinkybes, kuriomis grindžia šį reikalavimą. Ginčo santykių teisinį kvalifikavimą atlieka teismas.

Nagrinėjamoje byloje pareikšdami reikalavimą ieškovai siekė pripažinti jiems teisę be gretimos valdos bendraturčių – atsakovų – sutikimo rekonstruoti garažą, kuris, kaip nustatė bylą nagrinėję teismai, pastatytas 1972 m. ant gretimų žemės sklypų ribos, teisiškai įregistruotas kaip nuosavybės teisių objektas ir yra ieškovų naudojamas.    

Minėta, kokiu teisiniu pagrindu ginti savo teisę arba įstatymu saugomą interesą pasirenka reikalavimą reiškiantis asmuo. Savarankiški savininko nuosavybės teisių gynimo būdai yra įtvirtinti CK 4.95 ir 4.98 straipsniuose. Šių teisės normų atitinkamo aiškinimo ir taikymo pagrindimas yra pateiktas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje J. S. v. M. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-407/2008, bei  2011 m. balandžio 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje V. B. v. A. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-189/2011

Statybos iniciatyvos teisę įgyvendinančias teisines nuostatas, kurių aiškinimas ir taikymas aktualus ginčo šalims, reglamentuoja Statybos įstatymas, jo detalesnė taikymo tvarka reglamentuota lydimuosiuose teisės aktuose (Statybos įstatymo 2 straipsnio 54 dalis, 6 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje aktualus lydimasis teisės aktas – aplinkos ministro 2010 rugsėjo 27 d. įsakymu patvirtintas STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“. Reglamento 33 punkte reglamentuoti atvejai dėl poreikio gauti besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinius sutikimus nesudėtingo statinio statybos ar rekonstravimo atvejais. Reglamento 33.2 papunktyje aptariamas konkrečiai nagrinėjamos bylos situacijai aktualus atvejis – statinio rekonstravimo atveju tokie rašytiniai sutikimai (susitarimai) neprivalomi, jei nėra mažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų (neįskaičiuojant apšiltinamojo sluoksnio storio) iki besiribojančių sklypų ribų. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovų rekonstruojamo garažo atstumas iki atsakovų žemės sklypo ribos nebus keičiamas, nes rekonstruojamas garažas 1972 m. jau pastatytas ant besiribojančių šalių sklypų ribos, garažas teisiškai įregistruotas jo statyba teisėta ir neginčijama. Beje, nustatyta, kad atsakovų valdoje esantys ir jiems priklausantys statiniai taip pat pastatyti ant jų ir ieškovų besiribojančių sklypų ribos. Taigi tokioje faktinėje ir teisinėje situacijoje atsakovų įgyvendintos bei ieškovų siekiamos įgyvendinti nuosavybės teisės turi būti derinamos ir ginamos proporcingai, atsakovai jau yra įgyvendinę savo teisę į gyvenamosios aplinkos sąlygų pagerinimą, ieškovai siekia tai padaryti, ir teisinių bei faktinių kliūčių tam bylą nagrinėję teismai nenustatė.

Kasatoriaus argumentas, kad teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, nepagrįstas. Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas aiškina ir taiko teisės normas. Tą teismas daro ne a priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas, minėta, yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi. Dėl to Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai, atlikti konkrečiose bylose, taikytini tik teismams nagrinėjant panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas Aukščiausiasis Teismas išaiškino atitinkamą teisės normą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kaišiadorių rajono vyriausiasis prokuroras v. AB „VST ir kt., bylos Nr. 3K-3-185). Kasatoriaus nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. O. ir kt. v. V. B. ir kt., bylos Nr. 3K-7-230/2010, skiriasi faktinėmis aplinkybėmis –  šioje kolegijos nutartyje pateikiamas naują statybą reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas, akcentuojama, kad teisės aktuose nenustatyta galimybės, kad statinių statybos atstumai galėtų būti keičiami teismo sprendimu, tai gali padaryti tik suinteresuoti asmenys tarpusavio susitarimu. Tai reiškia, kad ne gretimo žemės sklypo savininko rašytinio sutikimo statyti nesudėtingą statinį ant žemės sklypo ribos turėjimo poreikis, bet  normos, nustatančios atstumus nuo nesudėtingų pastatų iki kaimyninių sklypų ribų, yra imperatyvaus pobūdžio. Nagrinėjamoje byloje, minėta, aktualus teisinis reglamentavimas ne dėl naujos statybos teisėtumo, bet dėl esamo statinio rekonstravimo, kada rekonstrukcija vykdoma ant esamo statinio pamatų ir rekonstrukcijos vykdymo metu nenumatyta mažinti esamo atstumo nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų iki besiribojančių sklypų ribos. Dėl to pirmiau nurodytoje išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje suformuluotomis teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėmis nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo vadovautis.

Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad nenustatyta pagrindų panaikinti ar pakeisti bylą nagrinėjusių teismų procesinių sprendimų (CPK 346 straipsnis).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

Ieškovai advokatui už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą sumokėjo 1936 Lt. Atmetus kasacinį skundą, ieškovams priteistinos iš atsakovo 1600 Lt advokato pagalbos išlaidos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.14 punktas, CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnis)

Kasaciniame teisme patirta 103,91 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tai nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 5 d. pažymoje ,,Apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu“. Atmetus kasacinį skundą, šios išlaidos valstybei priteistinos iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovams M. J. (duomenys neskelbtini) ir A. J. (duomenys neskelbtini) atsakovo A. K. (duomenys neskelbtini) po 800 (aštuonis šimtus litų) Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti valstybei atsakovo A. K. (duomenys neskelbtini) 103,91 Lt (vieną šimtą tris litus 91 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

Teisėjai                                                                                                                Virgilijus Grabinskas

 

 

                                                                                                              Egidijus Laužikas 

 

 

                                                                                                              Vincas Verseckas