Civilinės bylos numeris 2A-2344-585/2016

                              Teisminio proceso numeris 2-68-3-33226-2015-3

              Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14.; 3.3.1.21.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. rugsėjo 19 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Danutės Kutrienės ir Vytauto Zeliankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą, pareikštą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieškovų A. B. ir D. B. ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl daikto pripažinimo priklausiniu (tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“, uždaroji akcinė bendrovė „Senamiesčio ūkis“, J. Š., E. P., J. S. ir A. B.),

n u s t a t ė:

1. Ginčo esmė

1. Ieškovai pareiškė teisme ieškinį, prašydami pripažinti, kad patalpos, plane pažymėtos indeksais 4-3 ir 4-4, yra nekilnojamųjų daiktų, unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), priklausiniai.
2. Ieškiniu nurodoma, kad ieškovams nuosavybės teise priklauso butas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini). Atsakovei nuosavybės teise priklauso butas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini). Tarp šalims priklausančių butų yra negyvenamosios patalpos, plane pažymėtos indeksais 4-3 ir 4-4 (toliau – ir ginčo patalpos). Šiose patalpose yra įrengti tualetas ir prausykla. Ginčo patalpos 2009 metais buvo priskirtos atsakovės nuosavybės teise valdomam butui.
3. Ieškovai savo lėšomis dalinai sutvarkė ginčo patalpas, be to, jie moka už tiekiamą vandenį, už teikiamas nuotekų šalinimo paslaugas. Elektros energija, kuri vartojama ginčo patalpose, yra apskaitoma bendrojo naudojimo patalpų elektros skaitikliu. Ginčo patalpų paskirtis visada (nuo 1950 metų) buvo pagalbinė, iki 2009 metų šios patalpos nebuvo suformuotos kaip atskiras turtinis vienetas. Ginčo patalpos pastaruosius penkerius metus faktiškai tarnavo tik šalims priklausančių butų gyventojų poreikiams tenkinti. Todėl ginčo patalpos pripažintinos šalims priklausančių butų priklausiniais.
4. Atsakovė nesutiko su ieškiniu. Atsikirto, jog jai nuosavybės teise priklauso ginčo patalpos. Namo techninės apskaitos bylos duomenys patvirtina, jog ginčo patalpos, iki buvo patikslinti kadastro duomenys, kuriais remiantis įregistruota nuosavybės teisė, buvo laikomos sudėtine atsakovei priklausančio buto dalimi. Nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas nėra nuginčytas. Aplinkybė, kad ieškovai naudojosi ginčo patalpomis, nesudaro pagrindo pripažinti, jog šios patalpos yra ieškovams priklausančio buto priklausiniai.
5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“ nesutiko su ieškiniu. Atsikirto, jog ginčo patalpos yra Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybė. Šios patalpos dar 1950 metais buvo priskirtos atsakovei priklausančio buto patalpoms.
6. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. Š. nesutiko su ieškiniu. Atsikirto, jog ieškovai nė vienu įstatymo numatytu pagrindu nėra ir nebuvo įgiję nuosavybės teisės į ginčo patalpas. Šios patalpos nebuvo priskirtos ieškovams priklausančiam butui. Be to, ieškovai neginčija aktų, kuriais ginčo patalpos priskirtos atsakovei priklausančiam butui.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 14 d. sprendimu atmetė ieškinį. Kita vertus, pripažino, jog atsakovei priklausančio buto patikslintų duomenų (buto ploto padidėjimo ir ginčo patalpų priskyrimo šiam butui) įregistravimas yra neteisėtas ir negaliojantis.
8. Pirmosios instancijos teismas, be kitų faktinių aplinkybių, nustatė, jog šalys yra gretimų butų savininkės. Tarp šalims priklausančių butų yra įsiterpusios ginčo patalpos. 2009 m. rugsėjo 10 d. buvo atlikti ir patikslinti atsakovei priklausančio buto kadastriniai matavimai – butui buvo priskirtos ginčo patalpos.
9. Teismas namo techninės apskaitos bylos duomenimis, be kita ko, nustatė, kad prie įrašo apie ginčo patalpas, pavadintas „bendru tualetu“, yra prierašas „kortelėje prisumuota prie pagalbinio ploto, kadangi nesuformuotas atskiru turto objektu“. Be to, nustatė, kad nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog ginčo patalpos yra priskirtos ieškovams priklausančiam butui.
10. Nėra ginčo, kad patalpomis iš pradžių naudojosi visi namo pirmojo aukšto gyventojai, vėliau, kitų butų gyventojams įsirengus atskirus tualetus ir prausyklas, ginčo patalpomis naudojosi tik ieškovai ir atsakovės buto nuomininkai. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, padarė išvadą, jog ginčo patalpos yra namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės objektas. Vadinasi, atsakovė negalėjo įgyti nuosavybės teisės į ginčo patalpas. Todėl atsakovei priklausančio buto patikslintų duomenų (buto ploto padidėjimo ir ginčo patalpų priskyrimo šiam butui) įregistravimas yra nepagrįstas ir negaliojantis.
11. Ginčo patalpos, konstatavus, jog jos yra namo bendrojo naudojimo objektas, negali būti pripažintos šalims priklausančių butų priklausiniais. Todėl pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį.

3. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

12. Atsakovė pareiškė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimo dalį, kuria pripažinta, kad atsakovei priklausančio buto patikslintų duomenų įregistravimas yra neteisėtas ir negaliojantis.
13. Apeliaciniu skundu nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas (Civilinio proceso kodekso 265 straipsnio 2 dalis). Ieškovai pateiktu ieškiniu prašė pripažinti ginčo patalpas šalims priklausančių butų priklausiniais. Pirmosios instancijos teisme nebuvo pareikštas reikalavimas dėl ginčo patalpų teisinės registracijos pripažinimo neteisėta ir negaliojančia. Vadinasi, teismas, spręsdamas turto teisinės registracijos panaikinimo klausimą, peržengė bylos nagrinėjimo ribas.
14. Ieškovai prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą. Ieškovų vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl ginčo patalpų registracijos galiojimo, neperžengė bylos nagrinėjimo ribų. Duomenų, kuriais ginčo patalpos priskirtos atsakovei priklausančiam butui, įregistravimo klausimas yra neatsiejamas nuo kilusio ginčo.
15. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“ ir J. Š. prašo tenkinti apeliacinį skundą. Tretieji asmenys palaiko atsakovės poziciją.

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nebent viešasis interesas reikalauja peržengti skundo ribas ir, neperžengus šių ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis).
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo apeliacinio skundo riboms peržengti. Be to, neegzistuoja absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).
18. Ieškovai nuosavybės teise valdo butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini). Apeliantė nuosavybės teise valdo gretimą butą. Tarp šalims priklausančių butų buvo negyvenamosios patalpos, plane pažymėtos indeksais 4-3 ir 4-4 (toliau – ir ginčo patalpos). Šios patalpos, atlikus kadastrinius matavimus, buvo priskirtos apeliantei priklausančiam butui.
19. Ieškovai pareikštu ieškiniu prašo pripažinti, kad ginčo patalpos yra šalių nuosavybės teise valdomų butų priklausiniai. Pirmosios instancijos teismas atmetė šį ieškovų materialinį subjektinį reikalavimą. Be to, skundžiamu sprendimu konstatuota, jog ginčo patalpos yra namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės objektas, kartu pripažįstant apeliantei priklausančio buto patikslintų duomenų įregistravimą neteisėtu ir negaliojančiu. Apeliantė skundu nurodo, jog pirmosios instancijos teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas.
20. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (Civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1 dalis). Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra absoliuti teisė (Civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 2 dalis). Tačiau ši teisė, ką tiesiogiai numato ir Civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1 dalis, turi būti įgyvendinama, laikantis įstatymų, tarp jų – ir proceso įstatymo, nustatytų reikalavimų. Ieškiniui, kaip procesiniam dokumentui, kuriuo įgyvendinama teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, be kitų reikalavimų, yra keliami reikalavimai, numatyti Civilinio proceso kodekso 135 straipsnyje. Ieškovas reiškiamu ieškiniu, be kita ko, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir patį reikalavimą (Civilinio proceso kodekso 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai). Per šių procesinių reikalavimų įgyvendinimo prizmę yra realizuojamas dispozityvumo principas (Civilinio proceso kodekso 13 straipsnis). Asmuo, turėdamas pareigą laikytis nurodytų reikalavimų, kartu turi nuožiūros teisę pasirinkti, kaip įgyvendinti šiuos reikalavimus. Tai yra, pats ieškovas sprendžia, kokiomis faktinėmis aplinkybėmis grįsti reiškiamą materialinį subjektinį reikalavimą, kitaip tariant, kaip formuluoti faktinį ieškinio pagrindą, ir kokiu būdu ap(si)ginti galimai pažeistas materialines subjektines teises, kitaip tariant, kaip formuluoti ieškinio dalyką. Teismas yra besąlygiškai saistomas ieškovo pasirinkimu. Civilinio proceso kodekso 265 straipsnio 2 dalis, be kita ko, numato, jog sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų. Nukrypimas nuo ieškovo pasirinkimo formuluojant ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką, reiškiantis bylos nagrinėjimo ribų peržengimą, yra galimas tik išimtiniais atvejais, kai įstatymas numato tokią galimybę, kuri paprastai yra būtinybė, numatyta siekiant užtikrinti, pavyzdžiui, nepilnamečio vaiko interesus, darbuotojo, kaip silpnesniosios darbo santykių šalies, interesus, viešąjį interesą (Civilinio proceso kodekso 376 straipsnio 3 dalis, 417-418 ir kiti straipsniai).
21. Ieškovas privalo suformuluoti ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką. Teismas, savo ruožtu, privalo kvalifikuoti ieškinio teisinį pagrindą ir išspręsti pareikšto materialinio subjektinio reikalavimo pagrįstumo klausimą, tai yra įvertinti pateiktus įrodymus, konstatuoti, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas ginčui išspręsti ir ieškinys yra tenkintinas ar ne (Civilinio proceso kodekso 260 straipsnis ir 265 straipsnio 1 dalis).
22. Ieškovai, pareiškę reikalavimą dėl patalpų pripažinimo savo valdomo daikto priklausiniu, taip reikalaudami pripažinti patalpas ieškovų nuosavybe ir kartu paneigti atsakovo nuosavybės teises į ginčo patalpas, nepareiškė materialinio subjektinio reikalavimo dėl ginčo patalpų pripažinimo visų namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrąja daline nuosavybe. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu konstatuodamas, jog ginčo patalpos yra bendrosios dalinės nuosavybės objektas, ir todėl, kartu su konstatavimu, kad ieškovų reikalavimai yra nepagrįsti, pripažindamas, kad apeliantei priklausančio buto patikslintų duomenų įregistravimas yra neteisėtas ir negaliojantis, peržengė bylos nagrinėjimo ribas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra įstatymo numatyto pagrindo bylos nagrinėjimo riboms peržengti. Dar daugiau, pirmosios instancijos teismas nepranešė šalims apie ketinimą peržengti bylos nagrinėjimo ribas, nesuteikė galimybės pasisakyti šiuo klausimu, šalims nekėlus ginčo dėl patalpų pripažinimo bendrąja nuosavybe, tokį klausimą savo iniciatyva išsprendė, taip sukurdamas šalims (pirmiausia apeliantei) procesinę staigmeną ir paneigdamas šalių pamatinę procesinę teisę būti išklausytoms teismo sprendžiamu klausimu.
23. Bylos nagrinėjimo ribų peržengimas yra procesinės teisės normų pažeidimas, sudarantis pagrindą sprendimui, kuriuo peržengtos šios ribos, panaikinti (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 1 dalis).
24. Argumentas, kuriuo pagrįstas sprendimas atmesti ieškinį, yra tas, jog ginčo patalpos yra namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektas. Toks argumentavimas šioje byloje nagrinėjamu atveju yra negalimas (nutarties 22 punktas).
25. Kasacinio teismo praktika patvirtina, jog, siekiant nustatyti, kam privatizavimo metu perėjo nuosavybės teisė į negyvenamąsias patalpas, esančias daugiabučiuose namuose, būtina įvertinti, ar buto nuomininkai, kurie naudojosi ne tik gyvenamosiomis, bet ir kitomis patalpomis, turėjo teisę šias privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymo 2 straipsnį ir Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimo Nr. 309 patvirtintų Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklių 7 punkto 5, 12 papunkčius. Buto nuomininkai turėjo šią teisę, jeigu rūsiuose įrengti sandėliukai, kūrybinės dirbtuvės ar kitos patalpos buvo įtrauktos į buto inventorizavimo bylą kaip buto priklausiniai (Centrinės privatizavimo komisijos 1992 m. balandžio 3 d. protokolo Nr. 30 4.2.1 punktas), o negyvenamosios patalpos, įrengtos privatizuojamų gyvenamųjų namų rūsiuose, pusrūsiuose ir palėpėse, įtrauktos į miesto (rajono) valdybų ir organizacijų balansą, galėjo būti privatizuojamos Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka (Centrinės privatizavimo komisijos 1992 m. balandžio 3 d. protokolo Nr. 30 4.2.3 punktas). Techninis rūsio ar kitų patalpų ryšys su butu nėra besąlygiškas pagrindas suteikti tokiai patalpai teisinį priklausinio statusą. Patalpai pripažinti buto priklausiniu būtina nustatyti juridiškai reikšmingų faktų sudėtį, tai yra kad: 1) tos patalpos paskirtis buvo susijusi su gyvenamosios patalpos naudojimu ir šios patalpos tarnavo bendram tikslui – bute gyvenančių asmenų poreikiams tenkinti; 2) gyvenamosios patalpos savininkas įstatymų nustatyta tvarka įgijo teisę į pagalbines patalpas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2003; 2005 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2005).
26. Ieškiniu, be kitų faktinių aplinkybių, nurodoma, jog ieškovai savo lėšomis dalinai sutvarkė ginčo patalpas, be to, jie moka už tiekiamą vandenį, už teikiamas nuotekų šalinimo paslaugas. Ginčo patalpos pastaruosius penkerius metus faktiškai tarnavo tik šalims priklausančių butų gyventojų poreikiams tenkinti. Tačiau tokių aplinkybių, jeigu jos ir būtų nustatytos, nepakanka, kad ginčo patalpos būtų pripažintos ieškovams priklausančio buto priklausiniais. Sąlyga, be kurios nėra galimas toks pripažinimas, – teisinis ieškovų naudojimosi ginčo patalpomis pagrindas. Kitaip tariant, ieškovai privalo įrodyti, jog jie įstatymo nustatyta tvarka įgijo teisę į ginčo patalpas (nutarties 25 punktas).
27. Ieškovų pateikti įrodymai – buto techninės apskaitos bylos duomenys ir buto pirkimo-pardavimo (privatizavimo) sutartis – patvirtina, jog ginčo patalpos nebuvo priskirtos ieškovams priklausančio buto patalpoms, ginčo patalpų plotas, ieškovams privatizuojant butą, nebuvo įtrauktas į buto bendrąjį (naudingąjį) plotą. Ieškovai pripažįsta, jog neprivatizavo ginčo patalpų. Vadinasi, ieškovai neįgijo teisės į ginčo patalpas kaip į buto priklausinį. Ieškovai nurodo, jog naudojo ginčo patalpas savo poreikiams tenkinti. Tačiau naudojimosi ginčo patalpomis aplinkybės nepakanka išvadai, jog ginčo patalpų paskirtis – tarnauti ieškovams priklausančiam butui, daryti (Civilinio kodekso 4.19 straipsnio 1 dalis). Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, konstatuotina, jog ieškovai neįrodė ir todėl nėra pagrindo pripažinti, kad ginčo patalpos yra ieškovams priklausančio buto priklausiniai. Pirmosios instancijos teismas, nors ir netinkamai motyvavo, pagrįstai atmetė ieškovų reikalavimą dėl ginčo patalpų pripažinimo priklausiniais.
28. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, išdėstytais argumentais ir išvadomis, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą: panaikina sprendimo dalį, kuria konstatuota, jog ginčo patalpos yra butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės objektas, ir pripažinta, kad apeliantės buto patikslintų duomenų įregistravimas yra neteisėtas ir negaliojantis. Be to, keičiama sprendimo atmesti ieškinį motyvacija (nutarties 25-27 punktai) (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
29. Pakeitęs pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje byloje teismo buvo išnagrinėtas ir atmestas tik ieškovų reikalavimas dėl ginčo patalpų pripažinimo jų buto priklausiniu. Jokie kiti materialiniai teisiniai reikalavimai byloje nebuvo pareikšti ir teismo išnagrinėti.
30. Ieškovai prašo priteisti 100 Eur išlaidų už advokatės pagalbą atlyginimą. Apeliantė laimėjo šią apeliacinę bylą. Vadinasi, ieškovai neturi teisės gauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 ir 3 dalys).
31. Apeliantė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už apeliacinį skundą (Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas ir 2 dalis). Patenkinus apeliacinį skundą, valstybei iš ieškovų priteisiamas 41 Eur žyminis mokestis (Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas ir 4 dalis).  

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r ė:

              pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimą:

              panaikinti sprendimo dalį, kuria konstatuota, jog patalpos, plane pažymėtos indeksais 4-3 ir 4-4, yra daugiabučio namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės objektas, ir pripažinta, kad buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), patikslintų duomenų (buto ploto padidinimo iki 26,49 m2 ir patalpų, plane pažymėtų indeksais 4-3 ir 4-4, priskyrimo nurodytam butui) įregistravimas yra neteisėtas ir negaliojantis.

              Priteisti valstybei iš A. B. ir D. B. 41 Eur žyminį mokestį.

              Teisėjai                                        Andrutė Kalinauskienė

              Danutė Kutrienė

              Vytautas Zelianka