Civilinė byla Nr. e2A-246-861/2024
Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03952-2022-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.6.5.; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. vasario 8 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kristinos Lysionok ir Renatos Volodko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Konas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. spalio 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Konas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „FRANCIS STATO“ dėl žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Konas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš UAB „FRANCIS STATO“ 16 780,78 Eur nuostolių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad su atsakove 2021 m. lapkričio 15 d. sudarė Rangos sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo savo rizika atlikti pastato išorės apdailos ir šiltinimo darbus objekte (toliau – Darbai): „Daugiabučiai gyvenamieji pastatai adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Objektas), ir perduoti darbus ieškovei (1.1. punktas)“. Darbus atsakovė įsipareigojo pabaigti iki 2022 m. sausio 30 d. (7.2. punktas). 2022 vasario pradžioje ieškovė įvertino atsakovės atliktus Darbus ir nustatė, kad Darbai atlikti nekokybiškai. Apžiūros metu dalyvavo atsakovės atstovas V. F., tačiau atsisakė pasirašyti defektinį aktą. Atsakovė žodžiu žadėjo defektus ištaisyti. 2022 m. vasario 28 d. atsakovė darbų pagal Rangos sutartį nebuvo baigusi ir ieškovė parašė atsakovei raštą Nr. 1, kuriuo pareikalavo greičiau vykdyti darbus bei ištaisyti defektus. 2022 m. kovo 1 d. atsakyme nurodė, kad, jų vertinimu, darbai pilnai baigti 2022 m. sausio 28 d., o brokus įsipareigojo ištaisyti. 2022 m. kovo 1 d. Objekto užsakovo techninė priežiūra pakartotinai nurodė Darbų defektus ir pareikalavo juos pašalinti. Atsakovei nereaguojant ir nešalinant defektų, ieškovė, pasinaudodama vidiniais resursais, ėmėsi defektų šalinimo darbų. Ieškovei defektų šalinimas kainavo – 8 068,78 Eur. Nespėjant atlikti visų defektų šalinimo pasitelkė subrangovą – UAB „Justana“, kuri pagal 2022 m. kovo 23 d. pasiūlymą įsipareigojo pašalinti dalį atsakovės paliktų defektų už 8 712 Eur. 2022 m. kovo 30 d. UAB „Justana“ už atliktų defektų šalinimo darbus pateikė PVM sąskaitą faktūrą. Bendroje sumoje atsakovės paliktų defektų šalinimo darbai kainavo – 16 780,78 Eur. Nurodo, jog atsakovė darbus atliko, tačiau šie darbai buvo atlikti nekokybiškai ir pati atsakovė raštu šias aplinkybes pripažino bei įsipareigojo defektus pašalinti, tačiau defektų nepašalino. Dalį defektų ieškovė taisė savo resursais, tačiau objektyviai nespėjant šių darbų atlikti pasitelkė subrangovą, kuriam sumokėjo už defektų taisymą. Ieškovės patirti nuostoliai yra faktiškai patirtos išlaidos atsakovės darbų defektų taisymui.
3. Atsakovei nepateikus atsiliepimo teismo nustatytu terminu, 2023 m. vasario 10 d. teismas priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 16 780,78 Eur skolą, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (16 780,78 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. gruodžio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 377,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
4. Teisme 2023 m. balandžio 11 d. buvo gautas atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir termino atnaujinimo, kuriuo atsakovė prašė panaikinti 2023 m. vasario 10 d. teismo sprendimą už akių bei ieškinį atmesti, taikyti laikinųjų apsaugos priemonių išieškojimo vykdymo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdymą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pareiškime atsakovė nurodė, kad ieškovė jokiais rašytiniais dokumentais neįrodė atsakovo darbo trūkumų bei to, kad trūkumai nebuvo ištaisyti. Ieškovė neįrodė bei absoliučiai jokiais rašytiniais dokumentais nepagrindė defektų buvimo, jų kiekio kvadratiniais metrais, ieškovės atlikto trūkumų taisymo kiekio bei jų kainos apskaičiavimo. Apskritai byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovė savo arba trečiųjų asmenų darbu trūkumus ištaisė. Byloje nepateiktas atsiskaitymas su UAB ,,Justana“, kuri, anot ieškovės, taisė trūkumus. Nurodė, kad atsakovė turėjo atlikti apdailos bei apšiltinimo darbus, tačiau ieškovė grįsdama ieškinį pateikė teismui ne apdailos bei apšiltinimo darbų defektaciją, o klinkerio apžiūros defektacijos lapus, kurio pagrindu teismas priėmė visiškai nepagrįstą bei neteisingą atsakovės atžvilgiu sprendimą. Iš ieškovės pateiktų defektacijos lapų matyti, kad buvo atlikta klinkerio apžiūra ir defektavimas, taigi apžiūrėtas ir defektuotas buvo ne atsakovės atliktas darbas, o UAB ,,Justana“ darbas. Pažymi, jog ieškovės paskirtas techninis prižiūrėtojas darbą privalomai patikrindavo bei priimdavo darbų rezultatą. Atsakovei užklijavus polistirolą darbai buvo priduoti tech. priežiūrai bei leista armuoti šiltinamąją medžiagą. Užarmavus polistirolą ieškovo techninė priežiūra taip pat priėmė darbus su nedideliais trūkumais, kurie atsakovės buvo ištaisyti. Pažymėjo, jog pats faktas, kad atsakovei baigus armavimo darbus, buvo pradėtas klijuoti klinkeris įrodo ir patvirtina, kad atsakovė savo darbą atliko tinkamai bei pašalino ieškovės 2022 m. vasario 28 d. pranešime nurodytus trūkumus. Vertinant ieškovės pateiktą defektų šalinimo aktą pastebėtina, kad neaišku, kokiais matavimo kiekiais buvo matuojamas bei apskaičiuojamas atliktas darbas, bei kodėl būtent tiek įvertinti jame nenurodyti trūkumų taisymo kiekiai, dėl ko neįmanoma nustatyti, kokie trūkumai taisyti, kur ir kokioje apimtyje.
5. Ieškovė pateikė atsiliepimą į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė atsakovės pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą, o sprendimą už akių palikti nepakeistą. Ieškovė nurodė, jog atsakovė atliko fasado apšiltinimo darbus, kurių defektai buvo nustatyti jau po darbų atlikimo, kada buvo pradėta klijuoti klinkerio plyteles – 2022 m. vasario mėnesį. Ieškovė informavo atsakovę apie esančius defektus, tačiau ieškovė nereagavo ir neatvyko defektų ištaisyti. Atsakovė 2022 m. kovo 1 d. raštu Nr. 1 pripažino, kad darbai atlikti nekokybiškai ir įsipareigojo broką ištaisyti. Atsakovė broko neištaisė, todėl 2022 m. kovo 28 d. ieškovė pakartotinai informavo atsakovę, kad, kadangi brokas buvo neištaisytas, visas brokas bus taisomas ieškovės. Ką atitinkamai ieškovė ir padarė. Kadangi dėl šiltinimo broko darbai toliau negalėjo būti atliekami, o atsakovė vengė darbus atlikti, ieškovė pasitelkė UAB „Justana“, kuri broką ir taisė. Kad darbai vyktų operatyviau, ieškovė dalį darbų vykdė ir savo jėgomis. Kritiškai vertintini į bylą pateikti atsakovės dokumentai, neva defektai buvo ištaisyti, kadangi atsakovė nepateikė įrodymų, kad ištaisius defektus ji juos perdavė ieškovei. Priešingai, pažadėjusi defektus pašalinti, atsakovė toliau nebendradarbiavo, dėl ko darbai turėjo būti atliekami išimtinai ieškovės sąskaita.
II. Byloje priimto teismo procesinio sprendimo esmė
6. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. spalio 25 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas sprendimą grindė tokiais motyvais:
6.1 pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog buvo nustatyti defektai ašyse BK-BZ/1, BZ/1-8, BZ-BS/8 objekte adresu (duomenys neskelbtini);
6.2 teismo vertinimu, ieškovės teiginiai, kad atsakovės darbuotojai defektų į Objektą neatvyko šalinti atmestini kaip deklaratyvūs ir prieštaraujantys byloje esančiai rašytinei medžiagai ir liudytojų parodymams;
6.3 nustatė, jog ieškovė pretenziją atsakovei išsiuntė 2022 m. vasario 28 d. Tą pačią dieną UAB „FRANCIS STATO“ direktorius įsakymu delegavo savo darbuotojus ištaisyti brokus ašyse BK-BZ/1, BZ/1-8, BZ-BS/8 objekte adresu (duomenys neskelbtini), taip pat 2022 m. kovo 1 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su E. Š. dėl darbų broko ištaisymo ašyse BK-BZ/1; BZ/1-8; BZ-BS/8 objekte (duomenys neskelbtini). Atsakovė defektus nurodytose ašyse pripažino ir 2022 m. kovo 1 d. atsakyme į siųstą pretenziją, pažadėjo defektus kuo greičiau ištaisyti. Liudytojai patvirtino, kad buvo nuvykę taisyti defektų, šią aplinkybę patvirtino ir UAB „Konas“ (duomenys neskelbtini) I. M.. Tik jo teigimu, defektai vis tiek ištaisyti nebuvo, todėl pasitelkė savo darbuotojus ir įmonę UAB „Justana“;
6.4 teismas nurodė, jog jei atsakovės atlikti defektų šalinimo darbai nebuvo atlikti kokybiškai, tai nesuprantama, kodėl ieškovė pakartotinai nesikreipė į atsakovę su pretenzija ir niekaip neinformavo apie nekokybiškai atliktą darbą. UAB „Konas“ 2022 m. vasario 28 d. rašte klaidingai nurodė, kad atsakovė neatvyko defektų šalinti, todėl defektai bus pašalinti savo jėgomis;
6.5 nustatė, jog statybos darbų techninę priežiūrą Objekte vykdė S. S., dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“. Darbus taip pat nuolat prižiūrėjo ieškovės UAB „Konas“ vadovas I. M.. Iš liudytojų paaiškinimų nustatė, jog po kiekvieno darbų etapo darbai būdavo priduodami ir tik gavus I. M. ar techninio prižiūrėtojo leidimą, atliekamas sekantis darbų etapas;
6.6 iš defektų aktuose esančių fotonuotraukų matyti, kad kai kurios sienos defektų nustatymo metu jau buvo apklijuotos klinkerio plytelėmis. Kadangi techninio prižiūrėtojo kurį laiką Objekte nebuvo dėl ligos, už darbų priežiūrą liko atsakinga užsakovė UAB „Konas“;
6.7 sprendė, jog UAB „Konas“ prisiima riziką, nurodydama klijuoti klinkerio plyteles net ir tose vietose, kurios buvo nelygios ar buvo nukrypimų nuo normos. Atsižvelgiant į faktą, kad pastato apdailos darbai buvo atliekami žiemą (vasario mėnesį), esant minusinei oro temperatūrai, atrodo logiškas atsakovės argumentas, jog armavimo tinklas galėjo atšokti ar tinkas sutrūkinėti būtent dėl neigiamos oro temperatūros;
6.8 nurodė, jog ieškovės prašoma 8 712 Eur žala už UAB „Justana“ atliktus papildomus darbus turi būti pagrįsta realiomis ir faktiškai patirtomis išlaidomis. Ieškovė UAB „Konas“ subrangovei UAB „Justana“ už atliktus darbus iki šiol neapmokėjo (net praėjus daugiau nei metams), todėl negalima laikyti, kad ieškovė faktiškai šias išlaidas (8 712 Eur) patyrė;
6.9 ieškovė nepateikė pakankamai įrodymų, kad atsakovė defektų ašyse BK-BZ/1, BZ/1-8, BZ-BS/8 objekte adresu (duomenys neskelbtini), neištaisė, ieškinyje klaidingai nurodė, kad atsakovė iš viso defektų šalinti į Objektą neatvyko, net jei defektai visiškai pašalinti nebuvo, prisiėmė riziką nurodydama vis tiek klijuoti klinkerio plyteles ant nelygios sienos, taip pat neįrodė, jog faktiškai patyrė prašomą priteisti žalą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
7. Ieškovė UAB „Konas“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. spalio 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinio skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:
7.1 atsakovė defektų ištaisymą įrodinėja sutartimi su E. Š. bei darbų priėmimo – perdavimo aktu su E. Š. bei jo išrašyta sąskaita faktūra. Ieškovės įsitikinimu, tokie dokumentai gali patvirtinti tik aplinkybes, kad atsakovė su E. Š. sudarė rangos sutartį ir kad pastarasis išrašė sąskaitą pagal sutartį, bet niekaip neįrodo fakto, kad E. Š. atvyko į Objektą atliko defektų šalinimo darbus ir juos perdavė ieškovei;
7.2 priešingai, nesuprantamu laikytinas atsakovės elgesys, kadangi atsakovė gavo pretenziją dėl darbų kokybės, pripažino defektus, kaip nurodo, juos ištaisė ir jų ištaisymui pasitelkė subrangovą, su subrangovu pasirašė aktą apie darbų ištaisymą, tačiau ieškovės neinformavo apie defektų ištaisymą, nepateikė pasirašyti defektų ištaisymo akto ar bet kokia kita forma raštu neinformavo, kad defektų šalinimo darbai baigti;
7.3 liudytojas E. Š. į bylą buvo kviečiamas liudytoju, tačiau atvyko apsvaigęs nuo alkoholio, dėl ko galimybės jį tinkamai apklausti nebuvo ir jis negalėjo paaiškinti faktinių aplinkybių. Šie įrodymai yra nepatikimi, kadangi niekaip nepatvirtina fakto, kad atsakovė ištaisė defektus ir apie tai informavo ieškovę;
7.4 J. M. liudijimas apie defektų ištaisymą niekaip negali būti patvirtintas, kadangi tuo laikotarpiu techninę priežiūrą vykdęs S. S. sirgo (duomenys neskelbtini) ir Objekte nebuvo. Fiziškai ieškovės vadovas I. M. taip pat Objekte nebuvo ir defektų ištaisymo nepriėmė;
7.5 nors tarp šalių nekyla ginčo, kad atsakovės atstovai buvo atvykę į Objektą taisyti defektų, tačiau nėra jokių objektyvių duomenų, kad defektai buvo ištaisyti;
7.6 pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė tinkamai atliko darbus, kadangi klinkeris buvo suklijuotas visame perimetre. Tokios išvados neatitinka faktinės situacijos. Byloje nekyla ginčo, kad klinkeris buvo suklijuotas ašyse BR-BZ/2-3, BZ/1-8 ir BZ-BS-7-8, kuriose klinkerį klijavo UAB „Justana“. Tuo tarpu ašyse BK – BO defektus taisė ieškovės darbuotojai, kadangi šioje dalyje 2022 m. kovo mėnesį klinkeris nebuvo suklijuotas ir buvo tik armuotos sienos;
7.7 faktas, kad UAB „Justana“ darbus atliko, išrašė PVM sąskaitą faktūrą už darbus, ieškovė šią PVM sąskaitą faktūrą pripažino ir įtraukė į buhalteriją patvirtina, kad tai yra faktiškai ieškovės patirtos išlaidos.
8. Atsakovė UAB „FRANCIS STATO“ pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinio skundo netenkinti, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. spalio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:
8.1 svarbu įvertinti tai, jog tiek teikdama ieškinį, tiek atsiliepimą į atsakovės prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą, ieškovė teigė, kad atsakovė apskritai trūkumų nešalino, t. y. atvirai melavo teismui. Vėliau po liudytojų, kurie patvirtino, kad atsakovė taisė trūkumus, apklausos, ieškovė savo poziciją pakeitė, nurodydama, kad trūkumai pataisyti netinkamai, o ieškovė apskritai nebuvo informuota apie trūkumų taisymą;
8.2 darbai vyko būtent ieškovės objekte, kuriame ji buvo atsakinga už visus vykdomus darbus, todėl ieškovė negalėjo nežinoti apie tai, kad defektai buvo ištaisyti;
8.3 tai, kad trūkumai buvo taisyti, teismo posėdyje patvirtino atsakovo darbuotojas J. M., nurodęs, kad trūkumai buvo taisyti tose vietose, kur buvo nurodęs ieškovo atstovas I. M., taip pat E. Š. bei bylos baigtimi visiškai nesuinteresuotas asmuo UAB „Justana“ direktorius I. M., nurodęs, kad atvažiavo perdaryti sienas apie 2-3 žmonės, o taip pat ir teismo posėdyje poziciją pakeitęs UAB „Konas“ vadovas I. M.;
8.4 ieškovė, turėdama pareigą kontroliuoti atsakovės darbą, jokių trūkumų nenustatė, defektinių aktų nesurašė bei apie tai, kad jai netinka atliktas darbas atsakovės jokiais būdais neinformavo. Priešingai, buvo leista klijuoti plyteles, kas reiškia, kad atsakovės atliktas darbas bei trūkumų pašalinimas buvo atlikti gerai;
8.5 atsakovė su E. Š. atsiskaitė, kas patvirtina, kad trūkumai pašalinti tinkamai;
8.6 pažymi, jog apsvaigimo E. Š. niekas nenustatė, o jo parodymai, nors ir buvo trumpi, tačiau pakankamai informatyvūs. Jis nurodė, kad objekte perdarinėjo trūkumus, kuriuos jam parodė ieškovo vadovas I. M. bei patvirtino, kad šiame objekte užtruko apie 10 dienų;
8.7 ieškovės atstovui žinant ir net dalyvaujant trūkumų taisyme, toks pranešimas apie atliktus defektų šalinimo darbus būtų perteklinis, praktikoje niekada nenaudojamas, nes tuo atveju jeigu trūkumai liktų, būtent ieškovas pateiktų atsakovui papildomą pretenziją;
8.8 ieškovė jokiais rašytiniais dokumentais neįrodė defektų egzistavimo, jų kiekio kvadratiniais metrais, ieškovės atlikto trūkumų taisymo kiekio bei jų kainos apskaičiavimo. Apskritai byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovė savo arba trečiųjų asmenų darbu trūkumus ištaisė;
8.9 UAB „Justana“ direktorius patvirtino, kad ieškovė su juo neatsiskaitė, taigi faktiškai ieškovė jokios žalos nepatyrė;
8.10 paskutiniame teismo posėdyje pateikti defektiniai aktai ir klinkerio konkrečios kvadratūros apskaičiavimas vertintini kritiškai bei atsakovės vertinimu gali būti suklastoti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
10. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. spalio 25 d. sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys atmestas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl apeliacinio skundo (ne)pagrįstumo
11. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo argumentais, iš esmės teigia, jog atsakovė neinformavo ieškovės apie defektų ištaisymą, nepateikė pasirašyti defektų ištaisymo akto, ar bet kokia kita forma raštu neinformavo, kad defektų šalinimo darbai baigti. Ieškovės teigimu, tai patvirtina, jog atsakovė defektų neištaisė. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais nesutinka.
12. CPK
176 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. CPK 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.
13. Nuoseklioje ir išplėtotoje kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019, 30 punktas). Įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021).
14. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmos instancijos teismo sprendimą, sprendžia, kad jame padarytos teisinės išvados yra tinkamai ir pakankamai motyvuotos, pagrįstos byloje surinktų įrodymų visetu.
15. Statybos rangos teisinius santykius reglamentuoja CK 6.681–6.699 straipsniai, taip pat bendrosios rangos teisinių santykių normos (CK 6.644–6.671 straipsniai), jeigu jos neprieštarauja specialiosioms statybos rangos normoms (CK 6.644 straipsnio 2 dalis). Statybos rangos teisinių santykių dalyvių teises, pareigas, atsakomybę taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (toliau – SĮ), be to, CK bendrosios civilinės atsakomybės normos tiek, kiek jos suderinamos su specialiųjų rangos teisinius santykius reguliuojančių teisės normų nustatytu reglamentavimu.
16. Rangą reglamentuojančios CK normos numato du atvejus, kai užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus – jei rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą, su sąlyga, jei dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę, ir jei nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį, su sąlyga, jei šių trūkumų rangovas ir užsakovas negali pašalinti. Užsakovas apie atsisakymą pasirašyti darbų perdavimo aktą ir atsisakymo priežastis turi nurodyti padarydamas žymą darbų perdavimo akte, priešingu atveju jis negali remtis darbų trūkumais, kaip suteikusiais užsakovui teisę atsisakyti pasirašyti darbų perdavimo aktą. Užsakovui nepasirašius darbų perdavimo akto ir nenurodžius atliktų darbų trūkumų rangovas tokiu aktu gali remtis tik su sąlyga, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – t. y. jei buvo parengtas ir sutartyje nustatytais terminais bei sąlygomis pateiktas užsakovui pasirašyti darbų perdavimo aktas, sudarytos sąlygos užsakovui patikrinti darbus.
17. Pagal statybos rangos sutartį pagrindinė rangovo pareiga yra per sutartą terminą atlikti statybos darbus pagal užsakovo užduotį, o užsakovo – sudaryti rangovui būtinas sąlygas darbams atlikti, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Atlikęs sutartus darbus, rangovas praneša užsakovui apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą, o šis turi nedelsiant pradėti jų priėmimą. Statybos darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu. Teismų praktikoje laikomasis pozicijos, jog įstatyme nenustatyta specialios privalomos priėmimo – perdavimo akto formos, todėl tokiu aktu gali būti laikomas dokumentas, atitinkantis įstatyme nuodytus priėmimo-perdavimo akto požymius. Esminę reikšmę sandorio kvalifikavimui turi ne dokumento pavadinimas, bet jo turinys, jį sudariusių šalių valia, tikslai, kurių jos siekė surašydamos konkretų vertinamą dokumentą (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Iš CK 6.694 straipsnio 4 dalies nuostatų akivaizdu, kad priėmimo-perdavimo aktas turi būti rašytinės formos, jo turinys – nuorodos apie atliktų darbų priėmimą be išlygų arba pažymint darbų trūkumus, nustatant jų pašalinimo tvarką ir sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2013-06-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2013).
18. Kasacinis teismo praktikoje taip pat pažymima, kad įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į statybos rangos sutarties specifiką, specialiai yra aptaręs rangos sutarties šalių pareigą bendradarbiauti (CK 6.691 straipsnis). Tinkamas šios pareigos įgyvendinimas yra priemonė, leidžianti išvengti galimų nuostolių, ginčų dėl darbų atlikimo. Tai pagrindžiama visų pirma tuo, kad rangovas, užsiimdamas ūkine komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas, gerai žino (arba privalo žinoti) savo teises bei pareigas ir veikia savo rizika. Rangovas, specializuodamasis statybos darbų srityje, jau sutarties sudarymo etape turi realiai įvertinti savo pajėgumus, konkretaus objekto specifiką ir kitus galimus veiksnius, kad nesuklaidintų užsakovų. Jeigu sutarties vykdymo metu kilo kliūčių, trukdančių laiku ir tinkamai įvykdyti sutartį, rangovas privalo imtis visų nuo jo priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti ir taip įgyvendinti CK 6.691 straipsnyje įtvirtintą imperatyviąją įstatymo nustatytą statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) sutarties vykdymo metu pareigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009). Bendradarbiavimo (kooperavimosi) principas yra sąžiningumo principo išraiška. Šis principas reikalauja, kad rangos sutarties šalys sudarytų tinkamas sąlygas prievolėms įvykdyti, prireikus keistųsi informacija, reikšminga prievolių įvykdymui, laiku praneštų apie kylančias prievolių įvykdymo kliūtis ir pan. Sąžiningumas reikalauja atidumo, rūpestingumo, atsižvelgimo į teisėtus ir pagrįstus kitos šalies interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-701/2022; 2023 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-170-403/2023).
19. Darbų perdavimas ir priėmimas nustatytas tiek bendrosiose rangos sutartinius santykius reglamentuojančiose normose (CK 6.662 straipsnis), tiek specialiosiose (CK 6.694 straipsnis). Pagal abiejų straipsnių nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus. Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardinti atvejai, kuriais užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę; kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami; kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti.
20. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė 2021 m. lapkričio 15 d. su atsakove sudarė Rangos darbų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovė savo rizika įsipareigojo atlikti pastato išorės apdailos ir apšiltinimo darbus objekte Daugiabučiai gyvenamieji pastatai adresu (duomenys neskelbtini), ir perduoti darbus ieškovei. Darbų atlikimo terminas – 2022 m. sausio 30 d. UAB „Konas“ mokėjimo nurodymais atsakovei UAB „FRANCIS STATO“ už darbus pervedė 13 715,30 Eur. Perduodant atliktus darbus ieškovė pastebėjo darbų defektus, kurie užfiksuoti fotonuotraukose, tačiau apžiūroje dalyvavusi atsakovė defekto aktą pasirašyti atsisakė. Ieškovė 2022 m. vasario 28 d. išsiuntė pretenziją atsakovei, prašydama nedelsiant ištaisyti atliktų darbų brokus ašyse BK-BZ/1, BZ/1-8, BZ-BS/8.
21. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovės teiginiai, kad atsakovės darbuotojai defektų į Objektą aktą 1 000 Eur sumai.
22. Apeliantės argumentai, jog atsakovė neinformavo ieškovės apie atliktą defektų taisymą atmestini kaip nepagrįsti. Dar kartą išklausius liudytojų paaiškinimus, matyti, jog liudytojai parodė, kad jie buvo nuvykę į ginčo objektą ir taisė darbus. UAB „Konas“ (duomenys neskelbtini) I. M. patvirtino, jog liudytojai buvo objekte, darbus taisė, tačiau pasak jo, defektai nebuvo ištaisyti. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad esant UAB „Konas“ vadovo nurodomai situacijai, jog atsakovės atlikti defektų šalinimo darbai nebuvo atlikti kokybiškai, nėra aišku, kodėl ieškovė pakartotinai nesikreipė į atsakovę su pretenzija ir niekaip neinformavo apie nekokybiškai atliktą darbą. Teismas pažymi, jog darbai vyko ieškovės objekte, todėl nėra pagrindo vertinti, jog ieškovė galėjo nežinoti apie jos objekte atliekamus darbus. Liudytojas J. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad sudėjo kampus, užarmavo sienas, techninė priežiūra darbus priėmė, tačiau nurodė palyginti kampus ir tam tikrą sieną, ką jis ir padarė; tuomet atvažiavo kita įmonė ir suklijavo klinkerį. Pažymėjo, jog jei būtų nelygiai suklijuotas putplastis, I. M. nebūtų leidęs armuoti. Vadovas įsakymu liepė nuvykti taisyti trūkumų į objektą, važiavo trise, trūkumus taisė, kur taisyti, parodė UAB „Konas“ vadovas. UAB „Justana“ direktorius S. R. taip pat patvirtino, kad 2-3 žmonės buvo atvykę perdaryti sienų, neatvyko šalinti atmestini kaip deklaratyvūs ir prieštaraujantys byloje esančiai rašytinei medžiagai ir liudytojų parodymams. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė pretenziją atsakovei išsiuntė 2022 m. vasario 28 d. Atsakovės direktorius 2022 m. vasario 28 d. įsakymu nusiuntė darbuotojus J. M. ir A. B. ištaisyti atliktų darbų brokus ašyse BK-BZ/1; BZ/1-8; BZ-BS/8 objekte (duomenys neskelbtini). Atsakovė 2022 m. kovo 1 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su E. Š. dėl darbų broko ištaisymo ašyse BK-BZ/1; BZ/1-8; BZ-BS/8 objekte (duomenys neskelbtini). E. Š. 2022 m. kovo 10 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. 14 pagal atliktų darbų
23. Rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, - įprastai tos rūšies darbams keliamus reikalavimus (CK 6.663 straipsnio 1 dalis). Jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą, atitinkamai sumažinti darbų kainą ar atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje (CK 6.665 straipsnio 1 dalis). Jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.665 straipsnio 3 dalis).
24. Tiek CK 6.689 straipsnyje, reglamentuojančiame užsakovo teises statybos rangos atveju, tiek rangos bendrųjų nuostatų CK 6.658 straipsnyje yra įtvirtintos užsakovo teisės tikrinti darbų atlikimo eigą ir kokybę.
25. Nagrinėjamu atveju nustatyti defektai ašyse BK-BZ/1, BZ/1-8, BZ-BS/8 objekte adresu (duomenys neskelbtini). 2022 m. vasario 4 d. defektų aktuose nustatyti pastato antro aukšto sienų ir pertvarų defektai: nutrupėjęs armavimo mišinys, atsidengęs tinklas, trečio aukšto sienų ir pertvarų defektai: atšokęs armavimo tinklas, nutrupėjęs armavimo mišinys, pajudinus plytelę – atšoko. Defektų aktuose esančios fotonuotraukos patvirtina, kad 2022 m. vasario mėn. Objekte jau buvo pradėtos klijuoti klinkerio plytelės. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog 2022 m. vasario 11 d. ir 2022 m. kovo 10 d. defektų aktuose užfiksuoti būtent klinkerio klijavimo, o ne atsakovės darbo defektai. Techninis prižiūrėtojas teismo posėdžio metu paliudijo, kad tikrinimo metu UAB „Konas“ polistirolas buvo suklijuotas tinkamai, užarmavimo storis taip pat buvo tinkamas, tačiau sekančiame etape jau buvo nelygu. Nurodė, kad klijuojant plyteles galbūt kai kurias vietas buvo galima palyginti klijais, tačiau klijų sluoksnis neturi būti per storas.
26. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, statybos darbų techninę priežiūrą Objekte vykdė S. S., dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“. Darbus taip pat nuolat prižiūrėjo ieškovės UAB „Konas“ vadovas I. M.. Liudytojų paaiškinimais, po kiekvieno darbų etapo darbai būdavo priduodami ir tik gavus I. M. ar techninio prižiūrėtojo leidimą, atliekamas sekantis darbų etapas.
27. Liudytojas UAB „Justana“ vadovas S. R. nurodė, kad matė nelygumus ant kai kurių sienų, informavo UAB „Konas“ vadovą, tačiau buvo gautas nurodymas vis tiek klijuoti klinkerio plyteles, o paskui žiūrės, kas bus. Įvertinus šią aplinkybę, spręstina, jog ieškovė po to, kai atsakovės darbuotojai atliko sienų defektų šalinimo darbus, leido toliau vykdyti klinkerio klijavimo darbus, priėmė atsakovės darbo rezultatą. Akcentuotina, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog ieškovė informavo atsakovę apie nekokybiškai atliktus defektų šalinimo darbus. Teismo vertinimu, ypatingai svarbi aplinkybė, jog net jei defektai visiškai nebuvo pašalinti, ieškovė prisiėmė riziką, nurodydama vis tiek klijuoti klinkerio plyteles ant nelygios sienos. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino įrodymų visumą ir padarė nepagrįstą išvadą dėl atliktų rangos darbų pagal sutartį.
28. Anksčiau išdėstyti motyvai suponuoja, jog nagrinėjamu atveju nebuvo įrodyta, kad atsakovė netinkamai atliko darbus bei defektų šalinimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl žalos priteisimo iš atsakovės.
29. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo išvados, paremtos įrodymų visumos įvertinimu, yra pagrįstos ir sutikti su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, jog teismas pažeidė civilinio proceso normas, nes priėmė sprendimą neištyręs ir neišsiaiškinęs visų esminių bylos aplinkybių, nėra pagrindo. Tai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino bylos aplinkybių taip, kaip norėtų apeliantė, nereiškia, jog buvo pažeistos įrodinėjimo naštos paskirstymo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės ar teismas nevertino apeliantės pateiktų teisinių argumentų.
Dėl bylos baigties
30. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
31. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismų praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
32. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
33. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su apeliacinėje instancijoje teiktomis teisinėmis paslaugomis iš ieškovės, tačiau nepateikė duomenų apie patirtas išlaidas.
Dėl žyminio mokesčio
34. Pagal CPK 80 straipsnio 4 dalį už apeliacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį; turtiniuose ginčuose už apeliacinius skundus CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos.
35. Ieškovės apeliacinio skundo netenkinus, iš jos valstybės naudai priteistina žyminio mokesčio dalis (CPK 84 ir 96 straipsniai), kurios dydis – 377,00 Eur.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,
n u t a r i a :
apeliantės (ieškovės) UAB „Konas“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. spalio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės UAB „Konas“, į. k. 300661588, valstybės naudai 377,00 Eur (tris šimtus septyniasdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio, mokėtino už apeliacinį skundą, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis neskundžiama.
Teisėjai Donata Kravčenkienė
Kristina Lysionok
Renatos Volodko