Administracinė byla Nr. A-2123-492/2016
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01479-2015-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 57.1.1; 57.3; 57.4
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. vasario 22 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos O. M. prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos O. M. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėja O. M. su 2015 m. liepos 31 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2015 m. liepos 14 d. sprendimą Nr. 1T-31-(7.5.) „Dėl O. M. (B. M. įpėdinės) skundo išnagrinėjimo“; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2015 m. kovo 27 d. sprendimą Nr. 8SD-1634-(14.8.94.) „Dėl informacijos pateikimo“; 3) įpareigoti atsakovą iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių O. M. atkūrimo į 4,2150 ha buvusio savininko A. M. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos žemės, buvusios (duomenys neskelbtini).
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė pareiškėjos O. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 27 d. sprendimu
O. M. skundą patenkino – panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2015 m. liepos 14 d. sprendimą Nr. 1T-31-(7.5.) bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2015 m. kovo 27 d. sprendimą Nr. 8SD-1634-(14.8.94.) ir įpareigojo atsakovą iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių į 4,2150 ha buvusio savininko A. M. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos žemės, buvusios (duomenys neskelbtini), O. M. atkūrimo.
II.
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – O. M. skundą atmesti.
Pareiškėja O. M. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašė jį atmesti, Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą bei pareiškėjai atlyginti patirtas teismo išlaidas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. sausio 5 d. nutartimi atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmetė ir Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 27 d. sprendimą paliko nepakeistą, o pareiškėjos O. M. prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo paliko nenagrinėtą ir išaiškino pareiškėjai teisę per keturiolika dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos pateikti teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantį prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo.
III.
Pareiškėja O. M. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė 2017 m. sausio 5 d. prašymą jai iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priteisti 800 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Paaiškino, kad pateikdama teismui atsiliepimą į apeliacinį skundą, ji patyrė 800 Eur teismo išlaidų.
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo pareiškėjos prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą, o nesant tam pagrindo, prašomą priteisti teismo išlaidų sumą sumažinti.
Atsakovas pažymi, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustato ne tik maksimalius priteistinus dydžius, bet taip pat įtvirtina priteistino užmokesčio už teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, tarp kurių yra ir bylos sudėtingumas, teisinių paslaugų kompleksiškumas, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas ir kitos aplinkybės. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuomone, vertinant teismo išlaidų dydžio pagrįstumą, būtina įvertinti konkrečios bylos specifiką. Teigia, kad nagrinėjamu atveju teismas turėtų įvertinti tai, kad nagrinėjama byla nėra sudėtinga, o ginčo situacija O. M. atstovei nėra nauja, kadangi Kauno apygardos administraciniame teisme 2015–2016 m. buvo nagrinėjamos analogiškos administracinės bylos Nr. eI-4117-554/2015, Nr. I-3977-554/2015, Nr. eI-2395-406/2016 ir Nr. eI-2891-402/2016, kuriose buvo remiamasi ta pačia teismų praktika. Be to, nagrinėjamos administracinės bylos medžiaga nėra didelės apimties (A. M. nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr. 1824 tėra 174 lapai), todėl atsakovas preziumuoja, kad nebuvo sugaišta daug laiko susipažįstant su ja ir rengiant procesinį dokumentą. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuomone, prašomos atlyginti teismo išlaidos yra nepagrįstos ir vienareikšmiškai per didelės bei pažeidžia sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kadangi pareiškėjos atstovė parengė tik vieną procesinį dokumentą – 10 lapų atsiliepimą į apeliacinį skundą – ir didžiąją šio atsiliepimo dalį sudaro teismų praktikos, kuria pažodžiui buvo remiamasi administracinėse bylose Nr. eI-4117-554/2015, Nr. I-3977-554/2015, Nr. eI-2395-406/2016 ir Nr. eI-2891-402/2016, citavimas.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, kuris nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija pareiškėjos prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo išnagrinėjo atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojusio iki 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.
Teismo išlaidų atlyginimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnis ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį, kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje išlaidas už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių –
10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 6 dalis).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio l dalyje reglamentuojama, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Teismui patenkinus pareiškėjos skundą, ji įgijo teisę į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nustatytą išlaidų atlyginimą.
Nustatyta, kad pareiškėją O. M. atstovavo advokatė Neringa Žukauskienė, kurios įgaliojimus patvirtina 2015 m. lapkričio 25 d. advokato orderis Serija LA Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 77). Patirtoms išlaidoms pagrįsti pareiškėja pateikė 2016 m. gruodžio 30 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad atstovė O. M. vardu parengė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir šią teisinę paslaugą įvertino 800 Eur suma (b. l. 106). 2016 m. gruodžio 30 d. pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad pareiškėja advokatei Neringai Žukauskienei už dokumento surašymą sumokėjo 1 400 Eur (b. l. 107), taigi ji atstovei už suteiktas teisines paslaugas atsiskaitė.
Rekomendacijų 2 punkte įtvirtinta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, advokato atstovavimo išlaidų sumos apskaičiuojamos taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Rekomendacijų 8.11 punkte įtvirtinta, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą parengimą maksimaliai priteistina 1,3 užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje.
Pareiškėjos O. M. atsiliepimas į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą teismui elektroninėmis ryšio priemonėmis buvo pateiktas 2015 m. lapkričio 25 d. Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2015 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 713,9 Eur. Atsižvelgiant į administracinės bylos pakankamą sudėtingumą, specialiųjų žinių reikalingumą bei kitas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjos prašymas pagrįstas, tenkintinas, jai turi būti atlyginta 800 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidų. Atsakovo argumentai dėl kitose administracinėse bylose teiktų procesinių dokumentų laikytini nereikšmingais dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo šioje konkrečioje byloje.
Atsižvelgus į tai, kad O. M. skundas buvo patenkintas visiškai, įvertinus aptartų teisės normų ir rašytinių įrodymų visumą bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, darytina išvada, kad pareiškėjos prašymas tenkinamas, jai iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priteisiant 800 Eur pagrįstų teismo išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo ((1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 44 straipsnio 1, 2 ir 6 dalimis, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos O. M. prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo patenkinti iš dalies.
Pareiškėjai O. M. iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priteisti 800 Eur (aštuonis šimtus) teismo išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.
Kitą pareiškėjos O. M. prašymo dalį atmesti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Artūras Drigotas
Dainius Raižys
Virginija Volskienė