Civilinė byla Nr. 2A-798-798/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01574-2018-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 2.1.2.4.3 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Vilijos Mikuckienės ir Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Kortas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo        2020 m. sausio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ELEKTROPOLIS ESA“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kortas“ dėl skolos priteisimo, priešpriešinių vienarūšių prievolių įskaitymo pripažinimo negaliojančiu bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kortas“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „ELEKTROPOLIS ESA“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė priteisti iš atsakovės 46 871,57 Eur skolos, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, pripažinti negaliojančiu nuo pat jo sudarymo momento priešpriešinių vienarūšių prievolių įskaitymą už 32 770 Eur, atliktą   2018 m. rugsėjo 28 d. Pretenzija dėl sutarties vykdymo pažeidimų Nr. 198, pripažinti negaliojančiu nuo pat jo sudarymo momento priešpriešinių vienarūšių prievolių įskaitymą už 10 150 Eur, atliktą 2018 m. rugsėjo 28 d. Pretenzija dėl sutarties vykdymo pažeidimų             Nr. 199 bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės       42 920 Eur skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė priešieškinį grindė tuo, kad ieškovė visus darbus pagal Statybos subrangos sutartį                   Nr. 148/2017-11-10 (toliau – ir Sutartis) privalėjo užbaigti ir perduoti juos atsakovei ne vėliau kaip iki 2018 m. kovo 10 d., tačiau Galutinis darbų priėmimo-perdavimo aktas pagal Sutartį buvo pasirašytas tik 2018 m. liepos 2 d. Sutarties 16.2.3. punktas numato, kad Subrangovas už netinkamą prievolių vykdymą arba jų nevykdymą moka netesybas, kurias Rangovas turi teisę išskaityti iš Subrangovui mokėtinų sumų – už kiekvieną pavėluotą kalendorinę dieną perduodant Objektą pagal galutinį terminą nustatoma bauda, kuri lygi 290 Eur. Už galutinio darbų atlikimo termino pažeidimą pagal Sutartį atsakovė pateikė ieškovei 2018 m. rugsėjo 28 d. pretenziją Nr. 01-198, kuria paskaičiavo 32 770 Eur (113 d. X 290 Eur) dydžio baudą. Kartu su pretenzija atsakovė pateikė ieškovei apmokėjimui PVM sąskaitą faktūrą Nr. 407032. Už galutinio darbų atlikimo termino pažeidimą pagal Susitarimą atsakovė 2018 m. rugsėjo 28 d. ieškovei pateikė pretenziją Nr. 01-199, kuria paskaičiavo 10 150 Eur dydžio baudą (35 d. X 290 Eur). Kartu su pretenzija atsakovė pateikė ieškovei apmokėjimui PVM sąskaitą faktūrą    Nr. 407033. Ieškovė šių sąskaitų faktūrų neapmokėjo, todėl skola atsakovei sudaro 42 920 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 23 d. sprendimu priėmė ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „ELEKTROPOLIS ESA“ atsisakymą nuo ieškinio bei patikslinto ieškinio ir šią bylos dalį nutraukė, priešieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismo sprendimas grindžiamas šiais argumentais:

3.1.                      Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovė 2017 m. lapkričio 10 d. sudarė Statybos subrangos sutartį Nr. 148/2017-11-10 dėl darbų ir elektros įrangos pardavimo atsakovei.

3.2.                      Ieškovė 2019 m. spalio 29 d. pateikė atsisakymą nuo visų ieškinio ir patikslinto ieškinio reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių ieškovė negalėtų realizuoti jai įstatymo suteiktos teisės atsisakyti ieškinio. Ieškovė nurodė, kad jai yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės, todėl teismas bylą šioje dalyje nutraukė, o ieškovei grąžino 75 procentus sumokėto žyminio mokesčio – 927,75 Eur.

3.3.                      Ieškovei atsisakius visų ieškinio reikalavimų, pirmosios instancijos teismas sprendė tik dėl priešieškinio reikalavimo pagrįstumo. Pažymėjo, kad tarp ieškovės ir atsakovės kilęs ginčas dėl įsiskolinimo, buvo sprendžiamas ir kitoje – UAB „Kortas“ bankroto byloje. Iš byloje esančių ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismas 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. eB2-1527-924/2019 iškėlė atsakovei UAB „Kortas“ bankroto bylą. Bankroto administratoriumi paskirtas P. P.. UAB „ELEKTROPOLIS ESA“ 2019 m. liepos 1 d. pranešimu informavo UAB „Kortas“ bankroto administratorių apie tai, kad kreditorinis reikalavimas bankrutuojančiai įmonei sudaro 46 871,57 Eur. Administratorius pateikė tokį ieškovo kreditorinį reikalavimą tvirtinti teismui. Kauno apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi patvirtino UAB „Kortas“ kreditorių reikalavimų sąrašą įskaitant ir UAB „ELEKTROPOLIS ESA“ 46 871,57 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą. Ši aplinkybė įrodo, kad UAB „Kortas“, atstovaujama bankroto administratoriaus, pripažino, jog ji ieškovei yra skolinga 46 871,57 Eur už subrangos darbus pagal Sutartį ir 2018 m. kovo 27 d. papildomą susitarimą Nr. 1 prie 2017 m. lapkričio 10 d. statybos subrangos sutarties Nr.148/2017-11.

3.4.                      Išnagrinėjęs bylą teismas nustatė, kad 2018 m. rugsėjo 28 d. UAB „Kortas“ atliko du priešpriešinius vienarūšių reikalavimų įskaitymus, t. y. 2018 m. rugsėjo 28 d. pretenzija    Nr. 01-198 dėl sutarties vykdymo pažeidimų UAB „Kortas“ informavo UAB „ELEKTROPOLIS ESA“ apie priskaičiuotas 32 770 Eur netesybas bei pateikė 2018 m. rugsėjo 28 d. PVM sąskaitą faktūrą DAU Nr. 407032. 2018 m. rugsėjo 28 d. pretenzija    Nr. 01-199 dėl sutarties vykdymo pažeidimų UAB „Kortas“ informavo UAB „ELEKTROPOLIS ESA“ apie priskaičiuotas 10 150 Eur netesybas bei pateikė 2018 m. rugsėjo 28 d. PVM sąskaitą faktūrą DAU Nr. 407033. 2018 m. rugsėjo 28 d. pranešimu Nr. 01-200 dėl tarpusavio atsiskaitymų ir finansinių įsipareigojimų UAB „Kortas“ informavo UAB „ELEKTROPOLIS ESA“ apie tai, kad „vadovaudamasis Sutarties 12.7 punktu, kuris nustato, kad „Rangovas turi teisę išskaičiuoti iš Subrangovui vykdomų mokėjimų jam priklausančias sumas, susijusias su Subrangovo Sutarties sąlygų pažeidimu. Visos pagal Sutartį ar Sutarties dokumentus Rangovui Subrangovo priklausančios mokėti netesybos ar nuostolių atlyginimo sumos gali būti dengiamos Rangovo pagal Sutartį Subrangovui mokamų ar priklausančių mokėti mokėjimų sąskaita, tai yra, Rangovui vienašališkai įskaitant vienarūšį priešpriešinį reikalavimą atitinkamai sumai, iš anksto raštu apie tai informuojant Subrangovą“ informuojame, kad Rangovas vienašališkai įskaito vienarūšį priešpriešinį reikalavimą 42 920,00 Eur sumai“. Po ko UAB „ELEKTROPOLIS ESA“ kreditorinis reikalavimas bankrutuojančiai UAB „Kortas“ sumažėjo iki 3 951,57 Eur.

3.5.                      Ieškovė UAB „ELEKTROPOLIS ESA“ šiuos įskaitymus pripažino ir nurodė, kad jos kreditorinis reikalavimas bankrutuojančiai bendrovei sumažėjo iki 3 951,57 Eur. Atsižvelgusi į tai, ieškovė UAB „ELEKTROPOLIS ESA“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą ir Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 3  d. nutartimi buvo sumažintas UAB „ELEKTROPOLIS ESA“ kreditorinis reikalavimas atsakovei UAB „Kortas“ iki                   3 951,57 Eur.

3.6.                      Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kadangi atsakovė atliko priešpriešinius įskaitymus, laikytina, kad ieškovė su atsakove yra atsiskaičiusi (reikalaujamas sumas jau yra gavusi), todėl atsakovė nepagrįstai priešieškiniu dar kartą prašo priteisti tas pačias sumas pagal tas pačias PVM sąskaitas faktūras DAU Nr. 407033 ir DAU Nr. 407032. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad priešieškinis turi būti atmestas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4.       Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Kortas“ prašė Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-488-262/2020 panaikinti ir priimti naują sprendimą – priteisti iš UAB „ELEKTROPOLIS ESA“ atsakovei UAB „Kortas“ 42 920 Eur skolos ir          6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1.                      Priešingai nei nustatė ginčijamame sprendime pirmos instancijos teismas, ieškovė savo prašymo patvirtinti kreditorinį reikalavimą atsakovės bankroto administratoriui neteikė, o tokį reikalavimą pateikė tiesiogiai atsakovės bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Vis dėlto, atsakovės bankroto administratorius neturėjo prieštaravimų, kad ieškovė Sutartimi ir Susitarimu įsipareigotus atlikti darbus atliko (nors ir pavėluotai), jie atsakovės buvo priimti, ir už darbus pilnai atsiskaityta nebuvo, atsakovė už ieškovės atliktus darbus nebuvo neatsiskaičiusi, todėl susidarė 46 871,57 Eur įsiskolinimas. Nors darbai ir buvo atlikti apvėluotai, atsakovė turėjo prievolę už atliktus darbus atsiskaityti.

4.2.                      Apeliantės teigimu, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ginčijo atsakovės atliktą įskaitymą, o šis ginčas Vilniaus apygardos teisme iki bankroto bylos atsakovei iškėlimo buvo dar neišspręstas, atsakovės bankroto administratorius negalėjo ginčyti ieškovės teismui pateikto reikalavimo 46 871,57 Eur sumai, nes po bankroto bylos iškėlimo, bet koks įskaitymas tapo negalimas. Vilniaus apygardos teismui nespėjus šios bylos išnagrinėti iki bankroto bylos iškėlimo, bankroto administratorius atsakovės bankroto byloje negalėjo laikytis dar buvusių atsakovės vadovų suformuotos pozicijos ginčijant ieškovės reikalavimą, todėl neprieštaravo, kad atsakovės bankroto byloje ieškovei būtų patvirtintas jos prašytas patvirtinti 46 871,57 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas (tačiau tai jokiu būdu nereiškė atsakovės bankroto administratoriaus atsisakymo nuo reikalavimo priteisti iš ieškovės 42 920 Eur netesybų). Taigi, ieškovės prašymas dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo buvo patenkintas Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi atsakovės bankroto byloje, kas de facto reiškė, kad ieškovės Vilniaus apygardos teismui pateiktas prašymas patenkinti jo materialinį reikalavimą buvo patenkintas atsakovės bankroto byloje. Dėl šios priežasties, ieškovė pateikė Vilniaus apygardos teismui prašymą dėl atsisakymo nuo ieškinio reikalavimų.

4.3.                      Tačiau apeliantė pažymi, kad priešieškinio reikalavimas atsakovės bankroto byloje išspręstas nebuvo.

4.4.                      Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dalyje, kuria yra atmesti jos priešieškinio reikalavimai. Ginčijamame sprendime teismas padarė išvadą, kad  atsakovės priešieškinio reikalavimas – priteisti iš ieškovės 42 920 Eur netesybų – buvo išspręstas atsakovės bankroto byloje Kauno apygardos teismui 2019 m. gruodžio 3 d. nutartimi tenkinus ieškovės prašymą atsisakyti nuo jau patvirtinto kreditorinio reikalavimo 42 920 Eur sumai, dėl ko ieškovės kreditorinis reikalavimas atsakovės bankroto byloje sumažėjo iki 3 951,57 Eur. 

4.5.                      Atsakovė apie vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą ieškovę informavo 2018 m. rugsėjo 28 d. pranešimu Nr. 01-200, t. y. jau po to, kai ieškovė pateikė teismui ieškinį dėl įsiskolinimo iš atsakovės priteisimo, ir ieškovė su įskaitymu iš esmės visą ginčo nagrinėjimo teisme laikotarpį nesutiko, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata, draudžiančia įskaityti reikalavimus, kurie ginčijami teisme. Taip pat ieškovė nesutiko ir su priskaičiuotomis netesybomis, argumentuodama tuo, kad vėlavo atlikti darbus ne dėl savo kaltės. Ginčijamame sprendime pirmosios instancijos teismas pirmiausiai turėjo spręsti, ar atsakovė 2018 m. rugsėjo 28 d. turėjo teisę atlikti vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą ir apie tai informuoti ieškovę. Ši aplinkybė pirmos instancijos teismo nebuvo tirta ir nagrinėta. Apeliantės teigimu, atsakovės atliktas įskaitymas prieštarauja bankrotą reglamentuojantiems teisės aktams, todėl negali būti laikomas teisėtu. Po bankroto bylos iškėlimo Vilniaus apygardos teisme pareikšti ieškinio ir priešieškinio reikalavimai privalėjo būti sprendžiami atskirai, reikalavimų nemažinant pagal atliktus įskaitymus, nes po bankroto bylos iškėlimo įskaitymas tapo negalimas. Teismui patenkinus abiejų šalių piniginius reikalavimus, teismo priteistas atsakovės įsiskolinimas ieškovei galėtų būti patvirtintas ieškovės kreditoriniu reikalavimu atsakovės bankroto byloje, tuo tarpu teismo priteistas ieškovės įsiskolinimas atsakovei turėtų būti tenkinamas bendra tvarka (neatliekant įskaitymo).

4.6.                      Ieškovė, siekdama išvengti atsiskaitymo su atsakove, po to kai buvo atsakovei iškelta bankroto byla pripažino atliktus įskaitymus, dėl ko jos kreditorinis reikalavimas atsakovei buvo sumažintas. Ginčijamame sprendime, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė su įskaitymais sutiko 2019 metais, t. y. jau po to, kai atsakovei buvo iškelta bankroto byla. Kadangi bankroto santykius reguliuojantys teisės aktai draudė atlikti įskaitymą po bankroto bylos iškėlimo, laikytina, kad ieškovė įgijo pirmenybės teisę į atsakovės atsiskaitymą kitų kreditorių sąskaita. Iš į bylą pateikto atsakovės bankroto administratoriaus 2019 m. lapkričio 28 d. atsiliepimo į prašymą dėl kreditorinio reikalavimo dalies atsisakymo, atsakovė nurodė, kad neprieštarauja, jog teismas priimtų kreditorės UAB „ELEKTROPOLIS ESA“ patvirtinto reikalavimo atsisakymą ir išbrauktų UAB „ELEKTROPOLIS ESA“ iš UAB „Kortas“ kreditorių sąrašo. Taigi, pateiktas atsiliepimas patvirtina, kad atsakovė sutiko tik su visišku ieškovės reikalavimo atsisakymu, o ne daliniu. Pažymėjo, kad bankroto administratorius neskundė Kauno apygardos teismo nutarties, kuria ieškovės reikalavimas atsakovei buvo sumažintas tik dėl to, kad Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjamas šalių ginčas.

5.       Atsiliepime į atsakovės UAB „Kortas“ apeliacinį skundą ieškovė UAB „ELEKTROPOLIS ESA“ nurodė, kad apeliantė visiškai nenurodo jokių argumentų, susijusių su atliktų įskaitymų neteisėtumo, nenurodo, kokias CK 6.130 – 6.140 straipsnių nuostatas įskaitymai pažeidžia. Apeliantė be pagrindo tvirtina, kad kreditorinį reikalavimą ieškovė pateikė tiesiogiai atsakovės bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, kadangi 2019 m. liepos 1 d. kreditorinis reikalavimas buvo išsiųstas bankroto administratoriui. Nagrinėjamu atveju yra svarbu įvertinti, kada įvyko ginčijamas įskaitymas. Apeliantės teigimu, įskaitymas įvyko tuomet, kai Kauno apygardos teisme jau buvo iškelta atsakovei bankroto byla. Ieškovė su tokiu apeliantės teiginiu nesutinka. Pažymi, kad dėl tarpusavio vienarūšių reikalavimų įskaitymo šalys susitarė dar 2017 m. lapkričio 10 d. Statybos subrangos sutartyje Nr. 148/2017-11-10. Apeliantė, manydama, kad turi teisę iš ieškovės reikalauti netesybų, turėjo teisę atlikti vienarūšių prievolių įskaitymą, ką ji ir padarė 2018 m. rugsėjo 28 d. išsiųsdama pretenzijas ieškovei bei pranešdama apie įvykdytą įskaitymą. Įskaitymas yra vienašalis sandoris, kuriame pakanka vienos šalies valios ir jos valios pranešimo priešingai šaliai. Apeliantės teiginys, kad ieškovei nesutinkant su įskaitymais, toks sandoris sudarytas nebuvo, yra nepagrįstas, kadangi nagrinėjamu atveju ieškovės sutikimas ar nesutikimas su tokiu sandoriu neturi teisinės reikšmės. Atsakovė turėjo teisę atlikti įskaitymą ir jis buvo atliktas iki bankroto bylos iškėlimo, nagrinėjamai situacijai nėra taikytini bankrotą reglamentuojantys teisės aktai ir jie negalėjo būti pažeisti atliekant įskaitymą. Prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

6.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

7.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas atsakovės priešieškinis dėl skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Dėl naujo įrodymo pridėjimo prie bylos  

8.       Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Kortas“ prašė pridėti prie bylos UAB „Kortas“ bankroto administratoriaus 2019 m. lapkričio 28 d. atsiliepimo į kreditoriaus pareiškimą dėl patvirtinto   8 reikalavimo atsisakymo kopiją. Nurodė, kad minėtas atsiliepimas turėjo būti žinomas pirmosios instancijos teismui nagrinėjant šalių ginčą ir priimant ginčijamą teismo sprendimą, todėl mano, kad šis atsiliepimas neturėtų būti laikomas naujai pateikiamu į bylą įrodymu.

9.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, o CPK 180 straipsnyje nustatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

10.       Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

11.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantė, teikdama nurodytą procesinį dokumentą, nenurodė jokių aplinkybių dėl ko prašomas prijungti įrodymas negalėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme. Byloje taip pat nėra duomenų, kad šis procesinis dokumentas būtų nepagrįstai neprijungtas pirmosios instancijos teismo. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėdamas bylą teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), todėl apeliantės teikiamas atsiliepimas yra perteklinis. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia apeliantės pateikto procesinio dokumento nepriimti. 

Dėl apeliacinio skundo argumentų

12.       Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo yra atmestas jos reikalavimas dėl skolos priteisimo, teigia, kad atsakovė vienarūšių prievolių įskaitymą atliko tuomet, kai jai jau buvo iškelta byla dėl skolos priteisimo Vilniaus apygardos teisme ir atsakovės bankroto byla Kauno apygardos teisme, todėl atsakovė neturėjo teisės tokio įskaitymo atlikti; ieškovė sutikimą vienarūšes prievoles įskaityti davė tik po to, kai atsakovei buvo iškelta bankroto byla, todėl sandoris laikomas sudarytu jau po bankroto bylos iškėlimo, kai įskaitymas jau yra negalimas. Teisėjų kolegija su apeliantės argumentais nesutinka.

13.       Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2018 m. rugsėjo 28 d. UAB „Kortas“ atliko du priešpriešinius vienarūšių reikalavimų įskaitymus, t. y. 2018 m. rugsėjo     28 d. pretenzija Nr. 01-198 dėl sutarties vykdymo pažeidimų UAB „Kortas“ informavo UAB „ELEKTROPOLIS ESA“ apie priskaičiuotas 32 770 Eur netesybas bei pateikė 2018 m. rugsėjo 28 d. PVM sąskaitą faktūrą DAU Nr. 407032. 2018 m. rugsėjo 28 d. pretenzija Nr. 01-199 dėl sutarties vykdymo pažeidimų UAB „Kortas“ informavo UAB „ELEKTROPOLIS ESA“ apie priskaičiuotas 10 150 Eur netesybas bei pateikė 2018 m. rugsėjo 28 d. PVM sąskaitą faktūrą DAU Nr. 407033. 2018 m. rugsėjo 28 d. pranešimu Nr. 01-200 dėl tarpusavio atsiskaitymų ir finansinių įsipareigojimų UAB „Kortas“ informavo UAB „ELEKTROPOLIS ESA“ apie atliktą vienarūšių reikalavimų įskaitymą.

14.       Priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas – vienas įstatyme nurodytų prievolės pasibaigimo pagrindų. Įskaitymas yra vienašalis sandoris, nes pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Nors įskaitymas atliekamas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalies su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2010; 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdomi; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-1075/2018 67 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

15.       CK 6.134 straipsnyje yra įtvirtint atvejai, kai įskaitymas yra negalimas. Vienas iš tokių konkrečių atvejų, aktualus nagrinėjamoje byloje, – tai CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas draudimas įskaityti reikalavimus, kurie ginčijami teisme. Ši norma gali būti taikoma tik tiems atvejams, kada kontrahentas įskaitymą atlieka esant iškeltai civilinei bylai teisme (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2009). Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė iš esmės teisingai teigia, jog pareiškus reikalavimą dėl skolos priteisimo Vilniaus apygardos teisme (byla iškelta 2018 m. rugpjūčio 27 d.), atsakovė įskaitymą atlikto esant iškeltai civilinei bylai, tačiau ieškovė, atsisakydama ieškinio reikalavimų, pripažino atsakovės atliktą įskaitymą ir pateikė teismui prašymą dėl bylos nutraukimo šioje dalyje. Galiojantys teisės aktai nedraudžia pripažinti arba sutikti su atliktu įskaitymu priešingai šaliai kol byloje nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo atsakovės atlikti įskaitymai būtų pripažinti negaliojančiais.

16.       Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės argumentu, kad galimybę įskaityti vienarūšes prievoles šalys numatė 2017 m. lapkričio 10 d. Statybos subrangos sutartyje Nr. 148/2017-11-10. Tam, kad vienašalis sandoris, kaip asmens valios sukurti vienašalį įsipareigojimą išraiška, būtų teisiškai įpareigojantis, paprastai nereikalingas kito asmens sutikimas, kadangi tokio sandorio sudarymas nelemia pareigų kitam asmeniui atsiradimo, o juo sukuriama prievolė yra vienašalė. Kaip jau yra nurodyta aukščiau, įskaitymas gali būti atliekamas nepriklausomai nuo to ar kita šalis su juo sutinka, ar ne. Tam, kad būtų išlaikytas prievolės šalių lygiateisiškumas, įstatymas numato, kad kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme. Tokia savo teise ir pasinaudojo ieškovė, kai gavo pretenziją apie priskaičiuotas netesybas ir atliktą vienarūšių prievolių įskaitymą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad įskaitymas, kaip vienašalis sandoris, yra laikomas sudarytu tuomet, kai viena iš šalių pareiškia valią, kad priešpriešiniai reikalavimai būtų įskaityti ir apie savo valią praneša kitai prievolės šaliai. To pasekmė – prievolės pasibaigimas arba dalinis pasibaigimas. Ir tik teismui pripažinus, kad įskaitymas buvo atliktas nepagrįstai toks sandoris yra pripažįstamas negaliojančiu. Todėl nėra pagrindo teigti, kad įskaitymas gali būti laikomas sudarytu tik nuo to momento, kai ieškovė pareiškė sutinkanti su atliktu įskaitymu ir pateikė teismui prašymą dėl ieškinio atsisakymo.

17.       Bylos duomenis patvirtina ir šalys to neginčija, kad už galutinio darbų atlikimo termino pažeidimą pagal Sutartį, atsakovė pateikė ieškovei 2018 m. rugsėjo 28 d. pretenziją Nr. 01-198, kuria paskaičiavo 32 770 Eur (113 d. X 290 Eur) dydžio baudą. Kartu su pretenzija atsakovė pateikė ieškovei apmokėjimui PVM sąskaitą faktūrą Nr. 407032. Už galutinio darbų atlikimo termino pažeidimą pagal Susitarimą, atsakovė 2018 m. rugsėjo 28 d. ieškovei pateikė pretenziją Nr. 01-199, kuria paskaičiavo 10 150 Eur dydžio baudą (35 d. X 290 Eur). Kartu su pretenzija atsakovė pateikė ieškovei apmokėjimui PVM sąskaitą faktūrą Nr. 407033. Bendra ieškovės skolos suma atsakovei sudarė 42 920 Eur.

18.       Kaip teisingai nurodė apeliantė skunde, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas (2019 m. birželio 13 d. redakcija, neteko galios 2020 m. sausio 1 d.) nustatė, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas.

19.       Konstitucinis Teismas, pateikdamas išaiškinimą 2013 m. liepos 5 d. nutarime, inter alia (be kita ko), dėl ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto (2011 m. gruodžio 22 d. redakcijos) atitikties Konstitucijos 23 straipsniui, 29 straipsnio 1 daliai, 46 straipsnio 3 daliai, pažymėjo, kad įstatymų leidėjas, reguliuodamas su įmonių veikla susijusius santykius, paisydamas Konstitucijos, inter alia (be kita ko), konstitucinių vertybių pusiausvyros, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, protingumo, lygiateisiškumo imperatyvų, gali nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį būtų draudžiama įskaityti kreditoriaus ir bankrutuojančio skolininko tarpusavio finansinius reikalavimus, taip pat nustatyti tokio draudimo išimtis, kurios, inter alia (be kita ko), būtų grindžiamos teisėtu ir visuotinai reikšmingu tikslu, viešuoju interesu. Nutarime nurodyta, kad, aiškinant ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte nustatytą reguliavimą, inter alia (be kita ko), išlygą „išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas“, Mokesčių administravimo įstatymo nuostatų kontekste pažymėtina, kad įmonės – mokesčių mokėtojo, kuriam iškelta bankroto byla, permokėtos mokesčių sumos, laikantis įstatyme nustatytų reikalavimų, yra įskaitomos mokesčių mokėtojo mokestinei nepriemokai padengti ir tuo atveju, kai toks įskaitymas nebuvo įvykdytas iki bankroto bylos jam iškėlimo.

20.       Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto, yra nurodęs, kad, iškėlus įmonei bankroto bylą, pradeda veikti draudžiamosios ĮBĮ nuostatos, tarp jų – nuostata, draudžianti įmonei vykdyti finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, o CK normos, reglamentuojančios priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, taikomos tiek, kiek neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2013). Tam, kad įskaitymas pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą būtų teisėtas, turi būti įgyvendintos dvi kumuliacinės sąlygos: įskaitymas turi būti galimas pagal ĮBĮ nuostatas; įskaitymas turi būti galimas pagal atitinkamas mokesčių įstatymų nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354-969/2015), o tam, kad būtų atliekamas mokesčių permokos ir nepriemokos įskaitymas, turi egzistuoti pirminė sąlyga: priešpriešiniai vienarūšiai mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus reikalavimai, pasireiškiantys mokesčių permokos ir mokestinės nepriemokos buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2013).

21.       Iš byloje esančių ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismas 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1527-924/2019 iškėlė atsakovei UAB „Kortas“ bankroto bylą. Bankroto administratoriumi paskirtas P. P.. UAB „ELEKTROPOLIS ESA“ 2019 m. liepos 1 d. pranešimu informavo UAB „Kortas“ bankroto administratorių apie tai, kad kreditorinis reikalavimas bankrutuojančiai įmonei sudaro 46 871,57 Eur. Administratorius pateikė tokį ieškovės kreditorinį reikalavimą tvirtinti teismui. Kauno apygardos teismas       2019 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi patvirtino UAB „Kortas“ kreditorių reikalavimų sąrašą įskaitant ir UAB „ELEKTROPOLIS ESA“ 46 871,57 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad apeliantė, atstovaujama bankroto administratoriaus, pripažino, jog ji ieškovei yra skolinga 46 871,57 Eur už subrangos darbus pagal Sutartį ir 2018 m. kovo 27 d. papildomą susitarimą Nr. 1 prie 2017 m. lapkričio 10 d. statybos subrangos sutarties Nr.148/2017-11. To apeliantė neginčijo ir pateikdama apeliacinį skundą. Ieškovė UAB „ELEKTROPOLIS ESA“ atsakovės atliktus įskaitymus pripažino ir nurodė, kad jos kreditorinis reikalavimas bankrutuojančiai bendrovei sumažėjo iki  3 951,57 Eur. Atsižvelgusi į tai, ieškovė UAB „ELEKTROPOLIS ESA“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą ir Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 3  d. nutartimi buvo sumažintas UAB „ELEKTROPOLIS ESA“ kreditorinis reikalavimas atsakovei UAB „Kortas“ iki               3 951,57 Eur.

22.       Nagrinėjamai situacijai visiškai jokios teisinės reikšmės neturi šalių ginčas dėl to, ar ieškovė tiesiogiai kreipėsi į Kauno apygardos teismą su prašymu patvirtinti jos kreditorinį reikalavimą apeliantės bankroto byloje, ar šis prašymas buvo išsiųstas bankroto administratoriui. Svarbi aplinkybė yra tik ta, kad Kauno apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi patvirtino UAB „Kortas“ kreditorių reikalavimų sąrašą, įskaitant ir ieškovės UAB „ELEKTROPOLIS ESA“ 46 871,57 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą ir bankroto administratorius tam prieštaravimų nepareiškė.

23.       Atsižvelgdama į formuojamą teismų praktiką, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovės atlikti netesybų įskaitymai negalėjo pažeisti bankroto santykius reglamentuojančių teisės normų. Bankroto byla atsakovei yra iškelta Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi. Kaip minėta anksčiau, prievolė pagal Sutartį tarp šalių atsirado iki bankroto bylos atsakovei iškėlimo, pretenzijos ir įskaitymas, kaip vienašalis sandoris, taip pat sudarytas iki bankroto bylos iškėlimo. Todėl nagrinėjamu atveju, nepriklausomai nuo to, ar ieškovė davė jam sutikimą, ar ne, prievolė įskaitymo dalyje tarp šalių pasibaigė dar iki bankroto bylos iškėlimo. Ir tas faktas, kad ieškovė ginčijo įskaitymo teisėtumą teisme, o vėliau savo reikalavimo atsisakė, niekaip neturi įtakos apeliantės bankroto procedūroms.

24.       Apeliantės teigimu, ginčijamame sprendime teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad  atsakovės priešieškinio reikalavimas – priteisti iš ieškovės 42 920 Eur netesybų – buvo išspręstas atsakovės bankroto byloje Kauno apygardos teismui 2019 m. gruodžio 3 d. nutartimi tenkinus ieškovės prašymą atsisakyti nuo jau patvirtinto kreditorinio reikalavimo 42 920 Eur sumai, dėl ko ieškovės kreditorinis reikalavimas atsakovės bankroto byloje sumažėjo iki 3 951,57 Eur.

25.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje, apeliantei pačiai atlikus netesybų įskaitymą į jai priklausančią už darbus mokėti sumą, apeliantė neįgijo pagrindo kreiptis į teismą su reikalavimu pakartotinai išieškoti netesybas iš ieškovės. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad jai pačiai atlikus įskaitymus, laikytina, kad ieškovė su apeliante visiškai atsiskaitė, t. y. nurodytas sumas yra gavusi, todėl pagrįstai netenkino priešieškinio reikalavimo priteisti iš ieškovės tas pačias apskaičiuotas netesybas už tuos pačius pavėluotai atliktus darbus, pagal tą pačią Sutartį ir tas pačias sąskaitas faktūras. Galiausiai, bankroto administratorius turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti pripažinti atsakovės atliktus įskaitymus negaliojančiais, įrodinėdamas, kad nurodyti įskaitymai galėjo pažeisti kitų bankroto byloje dalyvaujančių kreditorių interesus.

26.       Pažymėtina ir tai, kad įskaitymas yra vienas iš prievolės pasibaigimo būdų (žr. taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/969/2015, pateiktus išaiškinimus), o atsakovei atlikus įskaitymą 42 920 Eur dydžio sumai, nurodyto dydžio suma pasibaigė ir atsakovės prievolė atsiskaityti su ieškove. Kaip nustatyta apeliantės bankroto byloje, likusi atsakovės skola ieškovei sudaro 3 951,57 Eur. Šioje dalyje svarbu paminėti, kad apeliantė nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme, neginčijo fakto, kad už suteiktas paslaugas ji su ieškove neatsiskaitė. Todėl šioje dalyje nėra pagrindo teigti, kad ieškovė apeliantės bankroto byloje turėjo pareikšti norą visiškai atsisakyti kreditorinio reikalavimo atsakovei, o atsakovė, teikdama atsiliepimą, sutiko tik su visišku atsisakymu nuo ieškovės kreditorinio reikalavimo ir ieškovės pašalinimo iš kreditorių sąrašo. Teisėjų kolegijos vertinimu, tam nebuvo jokio teisinio pagrindo.

27.       Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai netenkino priešieškinio reikalavimo dėl skolos priteisimo iš ieškovės, todėl apeliaciniame skunde nurodomais argumentais nėra pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. 

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

28.       Apeliantė UAB „Kortas“, atstovaujama bankroto administratoriaus, pateikė prašymą priteisti iš ieškovės UAB „ELEKTROPOLIS ESA“ 605 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus. Kadangi apeliantės skundas yra atmestas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

29.       Ieškovės UAB „ELEKTROPOLIS ESA“ pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriame prašė priteisti iš apeliantės 1 089 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą. Pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus.

30.       CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą, maksimalus priteisiamas užmokestis už advokato teikiamą pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą nagrinėjamu atveju sudaro 1 712,88 Eur sumą. Teisėjų kolegija, įvertindama tai, kad apeliantės skundas yra atmestas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas, bei į tai, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodomą dydį, sprendžia, kad ieškovei iš apeliantės priteistina 1 089 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Kadangi apeliantė yra bankrutavęs juridinis asmuo, bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš administravimui skirtų lėšų (CPK 93, 98 straipsniai).

Dėl bylos procesinės baigties

31.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei proceso teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą galutinį teismo sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kortas“ (juridinio asmens kodas 149660899) 1 089 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ELEKTROPOLIS ESA“ (juridinio asmens kodas 302454086) naudai, jas apmokant iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kortas“ administravimui skirtų lėšų.

Teisėjai                        Danutė Gasiūnienė

                Vilija Mikuckienė

Antanas Rudzinskas