Baudžiamoji byla Nr. 2K-110-976/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-59532-2018-8
Procesinio sprendimo kategorija 2.1.7.4.4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gegužės 6 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Prano Kuconio ir Rimos Ažubalytės (pranešėja),
sekretoriaujant Ritai Bartulienei,
dalyvaujant prokurorui Gintautui Gudžiūnui,
nuteistosios A. K. gynėjui advokatui Haroldui Juškai,
teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. K. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 29 d. nuosprendžio.
Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 20 d. nuosprendžiu A. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį išteisinta, neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką; nukentėjusiojo K. M. civilinis ieškinys atmestas.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 29 d. nuosprendžiu Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 20 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis: A. K. nuteista pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 70 MGL (3500 Eur) dydžio bauda, iš A. K. nukentėjusiajam K. M. priteista 1000 Eur nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija, išklausiusi gynėjo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
nustatė:
I. Bylos esmė
1. A. K. apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nuteista už tai, kad panaudojo žinomai suklastotus tikrus dokumentus, t. y. būdama UAB (duomenys neskelbtini) akcininkė ir turėdama tikslą tapti šios bendrovės vadove, žinodama, kad faktiškai UAB (duomenys neskelbtini) visuotinis akcininkų susirinkimas 2018 m. rugsėjo 3 d. nevyko, suklastotus dokumentus – 2018 m. rugsėjo 3 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą Nr. 18/2, kuriuo buvo nutarta atšaukti V. M. iš UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigų ir nuo 2018 m. spalio 11 d. naująja bendrovės direktore paskirti A. K., kuriame pamėgdžiojant suklastotas akcininko V. M. parašas; 2018 m. rugsėjo 3 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo Nr. 18/2 priedą, kuriame pamėgdžiojant suklastoti V. M. ir K. M. parašai; 2018 m. rugpjūčio 3 d. pranešimą apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą, kuriame pamėgdžiojant suklastoti akcininkų K. M. ir V. M. parašai, – 2018 m. spalio 15 d. pateikė registruoti Juridinių asmenų registre valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui ir buvo įregistruota – tapo UAB (duomenys neskelbtini) direktore. Taip A. K. padarė nusikaltimą, nustatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.
2. A. K. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu išteisinta dėl tikrų dokumentų suklastojimo ir žinomai suklastotų tikrų dokumentų panaudojimo. A. K., būdama UAB (duomenys neskelbtini) akcininkė, slaugydama pagrindinį UAB (duomenys neskelbtini) akcininką (savininką) V. M., su kuriuo siejo artimi santykiai, ir turėdama tikslą tapti UAB (duomenys neskelbtini) vadove, ikiteisminio tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, ne anksčiau kaip 2018 m. rugsėjo 3 d. ir ne vėliau kaip 2018 m. spalio 15 d., žinodama, kad faktiškai UAB (duomenys neskelbtini) visuotinis akcininkų susirinkimas 2018 m. rugsėjo 3 d. nevyko, suklastojo 2018 m. rugsėjo 3 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą Nr. 18/2, kuriuo buvo nutarta atšaukti V. M. iš UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigų ir nuo 2018 m. spalio 11 d. naująja bendrovės direktore paskirti A. K., t. y. protokole suklastojo akcininko V. M. parašą jį pamėgdžiodama, be to, suklastojo 2018 m. rugsėjo 3 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo Nr. 18/2 priedą – UAB (duomenys neskelbtini) visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvavusių akcininkų, būtent V. ir K. M., parašus juos pamėgdžiodama, taip pat suklastojo 2018 m. rugsėjo 3 d. pranešime apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą akcininkų K. ir V. M. parašus, juos pamėgdžiodama, žinodama, kad faktiškai UAB (duomenys neskelbtini) visuotinis akcininkų susirinkimas 2018 m. rugsėjo 3 d. nevyko. Tokiu dokumentų klastojimo būdu A. K. įformino UAB (duomenys neskelbtini) sprendimus, kuriais pati būtų skiriama direktore, šiuos suklastotus dokumentus 2018 m. spalio 15 d. pateikė registruoti Juridinių asmenų registre valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui ir buvo įregistruota – tapo UAB (duomenys neskelbtini) direktore, t. y. jai buvo pareikšti kaltinimai pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
3. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį A. K., konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, išteisindamas ją dėl tikrų dokumentų suklastojimo, padarė teisėtas ir pagrįstas išvadas, tačiau teismo išvados dėl to, kad A. K. nežinojo apie minėtų tikrų dokumentų suklastojimą, nepagrįstos, nes byloje buvo surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių žinomai suklastotų dokumentų panaudojimo faktą, o A. K. kaltė pagal jai pareikštą kaltinimą įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, specialisto išvada bei kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Specialisto išvada, esanti byloje, patvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) dokumentuose V. M. parašai yra suklastoti, t. y. juose pasirašęs ne V. M. Tai paneigia A. K. iškeltą versiją, jog dokumentus su suklastotais V. M. ir K. M. parašais jai pateikė pats V. M. Nelogiška, kad asmuo, kuris, anot A. K., buvo pajėgus atvykti į darbą, tvarkyti bendrovės reikalus, spręsti dėl įmonės vadovo paskyrimo, savo vardu pasirašytų ekspertams neatpažįstamu parašu ar kad už jį būtų turėjęs pasirašyti kitas asmuo. V. M. negalėjo pateikti ir nepateikė A. K. įmonės dokumentų, kuriuose yra suklastoti jo parašai, kitų liudytojų parodymai A. K. versijos taip pat nepatvirtina.
III. Kasacinio skundo argumentai
4. Kasaciniu skundu nuteistoji A. K. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 29 d. nuosprendį ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 20 d. nuosprendį be pakeitimų arba panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 29 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorė skunde nurodo:
4.1. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo padarytos išvados nepagrįstos, neatitinkančios byloje surinktų duomenų, nebuvo išsamiai ir nuosekliai ištirtos visos aplinkybės, pašalintos abejonės, išanalizuoti ir atskleisti inkriminuoto nusikaltimo sudėties požymiai, nepagrįstai atmesti liudytojų parodymai.
4.2. A. K. veiksmuose nėra nusikaltimo, nustatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, sudėties. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą, teisingą ir motyvuotą nuosprendį, A. K. išteisindamas dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos, neįrodžius jos dalyvavimo darant nusikaltimą. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, neteisingai aiškino ir taikė BK 300 straipsnio 1 dalies nuostatas, padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies, 331 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimus.
4.3. Skirtingos teismų išvados dėl veikos padarymo, jos įrodytumo suponuoja kasacinės instancijos teismo užduotį teisės taikymo aspektu nustatyti, kurio teismo atliktas bylos duomenų vertinimas atitinka įstatymo reikalavimus išsamiai ir nešališkai išnagrinėti visas bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-319-511/2017). Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas bylos įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, tinkamai neįvertino įrodymų kaip visumos. A. K. veiksmai nepagrįstai kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nes jos veiksmuose nėra būtino subjektyviojo BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikalstamos veikos sudėties požymio – tiesioginės tyčios, t. y. žinojimo, jog 2018 m. rugsėjo 3 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas bei jo priedas buvo suklastoti.
4.4. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2019 m. gegužės 17 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Specialisto išvada neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti įrodymai byloje, ji turi būti vertinama kartu su kitais bylos įrodymais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-374-677/2016). Vertinant specialisto išvadą, turi būti patikrintas ir įvertintas specialistui pateiktos medžiagos išsamumas, pakankamumas ir kokybiškumas; pateiktų pradinių duomenų teisingumas; medžiagos ištyrimo visapusiškumas; taikytų metodų mokslinis pagrįstumas ir tinkamumas; ar specialistas neviršijo savo specialiųjų žinių ribų ir ar nesprendė klausimų, kurie viršija jo kompetenciją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-112/2014). Vertinant specialisto išvados leistinumą kaip tinkamumą pagal formą, būtina išsiaiškinti, ar laikytasi užduoties pateikimo ir darymo procesinių reikalavimų, kokia specialisto kompetencija ir objektyvumas. Taip pat reikia įvertinti specialisto taikytų metodų mokslinį pagrįstumą ir tinkamumą. Pirmiausia specialisto išvadą reikia įvertinti autonomiškai, o tik po to, įsitikinus, kad ji nepriekaištingos formos ir nepriekaištingas jos mokslinis pagrįstumas, ji vertintina visų bylos įrodymų kontekste. Specialisto išvadoje esantys duomenys, atitinkantys BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus, yra įrodymai ir jie vertinami vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis, kaip ir kiti įrodymai, – pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Vertinant specialisto išvadą, turi būti patikrintas ir įvertintas ne tik jos sąsajumas ir leistinumas, bet taip pat kai kurios kitos aplinkybės, t. y. specialistui pateiktos medžiagos išsamumas, pakankamumas ir kokybiškumas; pateiktų pradinių duomenų teisingumas; medžiagos ištyrimo visapusiškumas ir kt. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-316-699/2015).
4.5. Iš specialisto išvados šioje byloje matyti, kad specialistui buvo pateikti tik septyni laisvieji V. M. parašo pavyzdžiai, esantys dokumentuose – prašymuose išduoti (pakeisti) pasus, asmens tapatybės korteles ir vairuotojo pažymėjimą. Šie dokumentai buvo užpildyti 1993 m. birželio 12 d., 1997 m. rugsėjo 18 d., 2001 m. rugsėjo 9 d., 2014 m. spalio 22 d., 2016 m. gegužės 11 d. Specialisto tyrimui pateiktuose dokumentuose – 2018 m. rugsėjo 3 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokole bei jo priede – V. M. parašas padėtas praėjus daugiau nei dvejiems metams po paskutinio tyrimui pateikto jo laisvosios rašysenos parašo. Metodinės rašytinės ekspertizės rekomendacijos pabrėžia, kad vertingiausi laisvieji pavyzdžiai yra tie, kurie rašyti, pasirašyti analogiškuose tiriamiesiems dokumentams blankuose ir yra analogiško turinio; panašiu laikotarpiu, kaip ir tiriamieji dokumentai, tokiu pat tempu ir nuolinkiu, kaip tiriamieji įrašai ar parašai, analogišku rašikliu, ta pačia kalba, kaip ir tiriamuosiuose dokumentuose, tokiomis pat aplinkybėmis, kokiomis pasirašytas tiriamasis objektas. Specialistui pateikti V. M. laisvosios rašysenos pavyzdžiai nėra pasirašyti panašiu laikotarpiu ir rašikliu, nėra tinkami objektyviai specialisto išvadai pateikti. Taip pat pagal rekomendacijas turėtų būti nurodomos žinomos aplinkybės, susijusios su įtariamuoju bei objektu (įtariamojo amžius, ypatingos ligos, traumos, įtariamasis miręs ar nenustatytas ir kt. bei dokumento surašymo aplinkybės: duomenys apie neįprastas dokumento surašymo ar pasirašymo sąlygas, neįprastą rašiusiojo būseną, keliais egzemplioriais surašytas dokumentas ir kt.). Šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu paskirtoje užduotyje nenurodyti jokie duomenys, susiję su V. M. amžiumi, sveikatos būkle, bei tai, kad pats K. M. ikiteisminio tyrimo metu, 2019 m. liepos 1 d. papildomos liudytojo apklausos metu, nurodė, kad jis akcininkų susirinkimuose nedalyvaudavo, ar brolis už jį pasirašydavęs, ar jis pats pasirašydavęs akcininkų susirinkimo protokoluose, jis neprisimena, gali būti, kad už jį pasirašydavęs brolis, nes jie jau būdavę aptarę įmonės reikalus. Specialisto išvada parengta nepateikus jam išsamios informacijos, įskaitant ir 2019 m. liepos 26 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės duomenis, kurie reikalingi objektyviai specialisto išvadai surašyti. Specialisto išvada pagrįsta selektyviai atrinktais netinkamais V. M. laisvosios rašysenos parašų pavyzdžiais, visiškai neatsižvelgiant į V. M. sveikatos būklę dokumentų pasirašymo metu. Kilusioms abejonėms dėl specialisto išvados pagrįstumo pašalinti turėjo būti skiriama ekspertizė, tačiau ji šioje byloje skirta nebuvo.
4.6. Pagal nusistovėjusią praktiką UAB (duomenys neskelbtini) akcininkų susirinkimai vyko neposėdžiaujant prie bendro stalo, tiesiogiai nedalyvaujant visiems akcininkams, taigi 2018 m. rugsėjo 3 d. visuotinis akcininkų susirinkimas vyko taip, kaip dažniausiai ir vykdavo šios bendrovės akcininkų susirinkimai. Nukentėjusiojo K. M., liudytojų L. K., V. Ž. parodymai, duoti teisme, patvirtina UAB (duomenys neskelbtini) vykusių akcininkų susirinkimų praktiką. UAB (duomenys neskelbtini) akcininkų susirinkimai nevyko griežtai laikantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo reikalavimų, tačiau pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, siekiant visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais, suteikiant teisę ginčyti tokius sprendimus, siekiama apginti suinteresuotų asmenų, kurių teisės buvo pažeistos, interesus bei viešąjį interesą, detalus sprendimų nuginčijimo reglamentavimas (trumpi senaties terminai, nuginčijimo pagrindų baigtinio sąrašo nustatymas) leidžia daryti išvadą, kad šis institutas taip pat skirtas bendrovės ir už ginčijamų sprendimų priėmimą balsavusių akcininkų interesams apsaugoti. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimas negaliojančiais be pakankamo pagrindo gali sustabdyti bendrovės veiklą, padaryti jai ar akcininkams nuostolių. Dėl to, sprendžiant ginčus dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais, būtina siekti akcininkų ir bendrovės interesų pusiausvyros. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai gali būti pripažinti negaliojančiais tik tada, kai buvo pažeistos Akcinių bendrovių įstatymo imperatyviosios normos, reglamentuojančios susirinkimo sušaukimą, eigą ar sprendimų priėmimą, taip pat kai šie pažeidimai lėmė bendrovės ar viešojo intereso pažeidimą ir pažeidimo padarinių negalima pašalinti niekaip kitaip, kaip tik pripažįstant sprendimus negaliojančiais (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-383/2000, 3K-3-856/2001, 3K-3-878/2002, 3K-3-66/2015 ir kt.). Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai negali būti pripažinti negaliojančiais vien tik dėl formalių pažeidimų, nesukėlusių neigiamų padarinių bendrovei, jos akcininkams ar kuriais nepažeistas viešasis interesas. Spręsdamas, ar nebuvo pažeista visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo tvarka, teismas privalo atsižvelgti į bendrovės įstatuose nustatytos pranešimo apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą tvarkos įgyvendinimo racionalumą, į susiklosčiusią bendrovėje tokio pranešimo praktiką, akcininko, kuriam nebuvo pranešta apie susirinkimą, turimų akcijų skaičių ir tokio akcininko galimą įtaką balsavimo rezultatams, jeigu jis būtų dalyvavęs susirinkime, į bendrovės valdybos, atsakingo už tinkamą visuotinio akcininkų susirinkimo organizavimą, veiksmus bei kitas bylai reikšmingas aplinkybes (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2000). Teismas, spręsdamas visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu klausimą, turi išsiaiškinti ir tai, kokią įtaką susirinkimo nutarimų priėmimui būtų turėjęs ar turėtų ieškovas, jeigu tie pažeidimai nebūtų buvę padaryti ar susirinkimas būtų organizuojamas iš naujo (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-383/2000, 3K-3-856/2001, 3K-3-878/2002 ir kt.). Visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimai neturi būti pripažinti negaliojančiais vien tik dėl formalių pažeidimų, nesukėlusių neigiamų padarinių nei pačiai bendrovei, nei jos akcininkams ar viešajam interesui. Vertinant, ar nebuvo pažeista visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo tvarka, privaloma atsižvelgti į bendrovės įstatuose nustatytos pranešimo apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą tvarkos įgyvendinimo racionalumą, į susiklosčiusią bendrovėje tokio pranešimo praktiką, akcininko, kuriam nebuvo pranešta apie susirinkimą, turimų akcijų skaičių ir tokio akcininko galimą įtaką balsavimo rezultatams, jeigu jis būtų dalyvavęs susirinkime.
4.7. Apeliacinės instancijos teismas savo nuosprendyje visiškai nepasisakė dėl kitų duomenų, patvirtinančių V. M. valią skirti A. K. UAB (duomenys neskelbtini) direktore. V. M., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, 2012 m. sausio 20 d. priėmė įsakymą jo ligos, kasmetinių atostogų, komandiruočių metu pavesti A. K. pasirašyti dokumentus, 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymu jo atostogų ar nedarbingumo metu skyrė ją laikinai eiti UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas. Tai rodo, kad A. K. buvo tinkamas asmuo bendrovės direktoriaus pareigoms atlikti. Todėl V. M. pateikti 2018 m. rugsėjo 3 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas bei jo priedas su V. M. parašais jai nesukėlė jokių abejonių dėl minėtų dokumentų tikrumo. V. M. iniciatyvą skirti A. K. į UAB (duomenys neskelbtini) vadovo pareigas patvirtino ir liudytoja V. Ž., kuri pagal V. M. valią parengė neva suklastotus dokumentus.
4.8. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atmetė liudytojo L. K. parodymus, konstatuodamas, jog jo parodymai atmetami kaip nepatikimi. Iš 2019 m. liepos 26 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto duomenų matyti priežastys, dėl kurių V. M. parašas galėjo būti kitoks, nei įprasta; rengiant Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2019 m. gegužės 17 d. specialisto išvadą, apie šias aplinkybes nebuvo žinoma.
4.9. Nors apeliacinės instancijos teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, tačiau vertindamas įrodymus jis padarė klaidų dėl įrodymų turinio, remdamasis duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais, bei nepagrįstai atmesdamas kitus byloje esančius įrodymus, padarė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų esminį pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. kovo 20 d. nuosprendyje pagrįstai konstatavo, jog nepakanka duomenų dėl A. K. pripažinimo padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, įrodymai buvo vertinti ne tik kiekvienas atskirai, bet ir kaip visuma. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka ir priimdamas skundžiamą apkaltinamąjį nuosprendį, jame padarė išvadas nesiėmęs įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nevertino visų proceso metu surinktų bylai išspręsti reikšmingų įrodymų; vertindamas įrodymus padarė klaidų dėl įrodymų turinio, netinkamai išdėstė teisinius argumentus dėl ištirtų įrodymų vertinimo.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Nuteistosios A. K. kasacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Dėl specialiųjų žinių vertinimo
6. Kasaciniame skunde ginčijamas specialisto išvados patikimumas, būtent tai, kad specialisto išvada gauta nepateikus specialistui duomenų, turinčių įtakos rašysenos (parašų tikrumo) vertinimui.
7. Ekspertizės aktą ar eksperto ar specialisto išvadą teismas turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų byloje esančių įrodymų ištyrimu. Ekspertizės akto (specialisto išvados), kaip įrodymo, vertinimui keliami reikalavimai nustatyti BPK 20 straipsnio 5 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-283-222/2018). Kasacinės instancijos teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuomonės, kad ekspertizės aktas (specialisto išvada) yra tik vienas iš įrodymų, kuris teismo turi būti įvertintas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-437/2008, 2K-240/2008, 2K-183-693/2016, 2K-73-942/2017, 2K-368-489/2018, 2K-141-976/2019); jis vertinamas kartu su kitais byloje surinktais įrodymais ir negali būti vertinamas atskirai nuo kitų bylos duomenų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2/2005, 2K-277/2013, 2K-484/2013, 2K-537-303/2015, 2K-129-495/2020).
8. Tačiau teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad ekspertizės akto ir specialisto išvados, kaip įrodymų šaltinio, vertinimas turi specifiką, kurią lemia tai, kad aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, nustato asmuo, turintis specialiųjų žinių. Teisėjai, vertinantys ekspertizės akte ar specialisto išvadoje pateiktus duomenis, tokių žinių neturi, nes priešingu atveju nereikėtų skirti ekspertizės ar kviesti specialisto. Pažymėtina, kad ekspertas (specialistas) privalo ekspertizę (objektų tyrimą) atlikti pagal kompetenciją, moksliškai patvirtintais, visuotinai pripažintais ir patikimais ar akredituotais tyrimo metodais. Kaip įrodymą vertinant specialisto išvadą turi būti atsižvelgiama ne tik į turinčias reikšmės nusikalstamai veikai tirti specialisto nustatytas aplinkybes, bet ir į tirtus objektus, naudotus tyrimo metodus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191-507/2016, 2K-206-693/2017, 2K-177-895/2018, 2K-327-719/2018, 2K-97-976/2020). Tokie patys vertinimo kriterijai taikytini ir vertinant ekspertizės aktą.
9. Taigi, vertinant ekspertizės aktą ar specialisto išvadą, turi būti patikrintas ir įvertintas ne tik jų sąsajumas ir leistinumas, bet ir kai kurios kitos aplinkybės, būtent: ekspertui ar specialistui pateiktos medžiagos išsamumas, pakankamumas ir kokybiškumas; ekspertui ar specialistui pateiktų pradinių duomenų teisingumas; ekspertui ar specialistui pateiktos medžiagos ištyrimo visapusiškumas; taikytų metodų mokslinis pagrįstumas ir tinkamumas; ar ekspertas ar specialistas neviršijo savo specialiųjų žinių ribų ir ar nesprendė klausimų, kurie viršija jo kompetencijos ribas, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2/2005, 2K-316-699/2015, ?2K-206-693/2017, 2K-208-976/2017, 2K-97-976/2020).
10. Taigi, tyrimo metodikos (taikytų metodų mokslinio pagrįstumo ir tinkamumo) įvertinimas yra vienas iš aspektų, į kuriuos teismas turi atsižvelgti vertindamas baudžiamojoje byloje esančio ekspertizės akto ar specialisto išvados, kaip tinkamo įrodymų šaltinio, atitinkančio BPK 20 straipsnio reikalavimus, patikimumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-97-976/2020, 2K-233-1073/2020). Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismų praktikoje nurodoma, jog vien tik tyrimo metodikos neatskleidimas pats savaime nesudaro pakankamo pagrindo eksperto ar specialisto išvadas vertinti kaip nepagrįstas ar nepatikimas BPK 20 straipsnio prasme (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-206-693/2017, 2K-97-976/2020).??? ???
11. Ekspertiniai tyrimai atliekami pagal ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo parengtą ir pateiktą medžiagą. Ekspertiniam tyrimui pateikiama medžiaga (duomenys) turi būti išsami, patikima, pakankama, kokybiška ir teisinga (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-316-699/2015). Taigi, specialiųjų tyrimo rezultatų kokybiškumui bei išvadų išsamumui didelę reikšmę turi pirminiai duomenys (tiriamieji objektai), kuriuos ištyręs ekspertas ar specialistas formuluoja atsakymą į jam pateiktus klausimus? (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233-1073/2020).
12. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įsakymu patvirtintų Rekomendacijų dėl užduočių specialistams ir ekspertams skyrimo 8 punkte nurodyta, jog skiriant užduotį būtina vadovautis metodinėmis rekomendacijomis dėl atskirų rūšių užduočių ir ekspertizių skyrimo, o jei tokių rekomendacijų nėra, tikslinga konsultuotis su atitinkamos srities specialistais. Lietuvos teismo ekspertizės centro Metodinėse rekomendacijose užsakovams dėl rašysenos ekspertizės nurodyta, jog, pateikiant medžiagą rašysenos ar parašų tyrimui, užduotyje (nutartyje) turėtų būti nurodomos žinomos bylos aplinkybės, susijusios su įtariamuoju bei objektu: įtariamojo amžius, ypatingos ligos, traumos, įtariamasis asmuo miręs ar nenustatytas ir kt., bei dokumento surašymo aplinkybės: duomenys apie neįprastas dokumento surašymo ar pasirašymo sąlygas, neįprastą rašiusiojo būseną. Taip pat pažymėta, jog skiriant rašysenos objektų tyrimą (ekspertizę) pateikiamos žinios apie asmenį (amžius, išsilavinimas, profesija), nurodomi, jei jų yra, fiziniai trūkumai bei psichikos sutrikimai.
13. Specialisto išvados (ekspertizės akto) neaiškumas, neišsamumas ar prieštaravimas bylos duomenims nagrinėjimo teisme metu yra šalinamas BPK nustatytais veiksmais, be kita ko, apklausiant išvadas pateikusį specialistą (ekspertą) ir prireikus skiriant naujus ekspertinius tyrimus. Sprendimą dėl ekspertizės skyrimo teismas priima atsižvelgdamas į bylos duomenis, taip pat į tai, ar ekspertizės išvados yra reikalingos bylos aplinkybėms išsamiai ir nešališkai ištirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-83/2013, 2K-57/2014, 2K-180/2014, 2K-7-358-303/2015, 2K-191-507/2016, 2K-188-648/2017).
14. Nagrinėjamoje byloje, remiantis 2019 m. gegužės 17 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad: 1) UAB (duomenys neskelbtini) 2018 m. rugsėjo 3 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokole Nr. 18/2 ir pranešime apie 2018 m. rugsėjo 3 d. įvyksiantį visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą prie akcininko K. M. ir prie akcininko (taip pat susirinkimo pirmininko) V. M. pavardžių pasirašė ne K. M., o kitas asmuo, pamėgdžiodamas K. M. parašą; ir atitinkamai ne V. M., o kitas asmuo, pamėgdžiodamas V. M. parašą; 2) ar parašus K. M. vardu padėjo A. K. ar L. K., ar V. M., ar kitas asmuo, nėra galimybės nustatyti; 3) ar parašus V. M. vardu padėjo A. K., ar L. K., ar K. M., ar kitas asmuo, nėra galimybės nustatyti. Specialisto išvadoje nurodyta, kad, lyginant tiriamuosius parašus (padėtus K. M. ir V. M. vardu) su lyginamajam tyrimui pateiktais eksperimentiniais ir laisvaisiais A. K., L. K. ir K. M. parašų bei rašysenos pavyzdžiais, buvo nustatyta tiek bendrųjų ir specialiųjų parašų požymių sutapimų, tiek ir skirtumų, kurie dėl tiriamųjų parašų pamėgdžiotos transkripcijos, skirtingų atlikimo sąlygų, mažo grafinio informatyvumo nesudaro požymių visumos, leidžiančios nustatyti pasirašiusį asmenį (1 t., b. l. 63–67).
15. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje nenustatyta, jog dokumento turinys yra netikras (suklastotas), nes akcininkų sprendimus, kurie turėjo būti priimti akcininkų susirinkime, direktoriaus V. M. nurodymu į susirinkimo protokolo projektą įrašė buhalterė V. Ž., kuri rengdavo dokumentų projektus. Byloje atliktas būtent parašų tyrimas ir konstatuota, kad dviejų akcininkų – V. ir K. M. – parašai yra padėti ne jų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad V. M. parašai yra suklastoti, padarė išvadą, jog nuteistosios versija, kad dokumentus su suklastotais V. M. ir K. M. parašais jai pateikė pats V. M., yra nelogiška. Teismas taip pat vertino kaip neįtikimą aplinkybę, jog V. M., kuris, anot A. K., buvo pajėgus atvykti į darbą, tvarkyti bendrovės reikalus, spręsti dėl įmonės vadovo paskyrimo, savo vardu pasirašytų specialistui neatpažįstamu parašu ar kad už jį būtų pasirašęs kitas asmuo. Byloje taip pat nustatyta, kad K. M. (kitas akcininkas, kurio parašas yra suklastotas) patvirtino, jog ir anksčiau spręstinus klausimus su broliu (V. M.) derino telefonu ir V. M. pasirašydavo dokumentuose už jį, K. M.
16. Taigi, kaip matyti iš bylos, šioje specialisto išvadoje pateikti duomenys yra vienas pagrindinių nuteistosios A. K. kaltės įrodymų, todėl jie turi būti preciziškai įvertinti laikantis bendrų BPK 20 straipsnio reikalavimų ir specifinių tokio pobūdžio įrodymų vertinimo taisyklių, suformuotų teismų praktikoje. Ypač svarbus tokiu atveju tampa bylos tyrimo metu jau mirusio V. M. parašo tikrumo tyrimas.
17. Kasatorė BPK 20 straipsnio reikalavimų gaunant ir vertinant specialisto išvadą pažeidimą grindžia dvejopais motyvais: nurodo, kad specialistui nebuvo pateikta informacija apie V. M. sveikatos būklę, taip pat specialistui pateikta per mažai ir santykinai senų V. M. parašų pavyzdžių. Šie argumentai iš dalies pagrįsti.
18. 2019 m. gegužės 17 d. specialisto išvados (duomenys neskelbtini) turinys rodo, kad specialistui nebuvo nurodyti jokie duomenys apie V. M. sveikatos būklę 2018 m. rugsėjo 3 d., kuri nurodyta kaip dokumentų pasirašymo data. Kaip matyti iš bylos ir teismų sprendimų, V. M. fizinė sveikatos būklė dėl ketvirtos stadijos onkologinės ligos nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio buvo sudėtinga, nuo 2018 m. rugsėjo 10 d. jis gydytas ligoninėje, 2018 m. spalio 18 d. mirė. Byloje taip pat yra teismo psichiatrijos ekspertizės, skirtos civilinėje byloje, aktas, kuriame taip pat yra duomenų apie V. M. psichofizinę sveikatos būklę. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nors Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centras nėra viešai paskelbęs atskirų rekomendacijų dėl rašysenos tyrimų, įvertinus pirmiau minėtą medžiagos specialiems tyrimams pateikimo reguliavimą ir kitų ekspertinių institucijų rekomendacijas dėl rašysenos ir parašų tyrimo, specialistui, tiriančiam V. M. parašų tikrumą, turėjo būti pateikta informacija apie ypatingą jo sveikatos būklę.
19. Kaip matyti iš specialisto išvados, jam buvo pateikti septyni laisvieji rašysenos ir parašų pavyzdžiai (1993 m. birželio 12 d., 1997 m. rugsėjo 18 d., 2001 m. rugsėjo 9 d., 2004 m. rugsėjo 9 d. (du), 2014 m. spalio 22 d., 2016 m. gegužės 11 d.). Kasatorė nurodo, kad tiek parašų pavyzdžių yra per mažai patikimai specialisto išvadai pateikti ir šių parašų pasirašymo aplinkybės yra kitokios nei 2018 m. rugsėjo 3 d. (V. M. esant ypatingos sveikatos būklės).
20. Teisėjų kolegija pažymi, kad, asmeniui, kaip nagrinėjamoje byloje, mirus, neįmanoma specialistui (ekspertui) pateikti naujausių tokio asmens laisvųjų parašo pavyzdžių, ir specialisto (eksperto) kompetencija yra pagrįstai įvertinti, ar atitinkamam tyrimui atlikti (konkretiems klausimams atsakyti) jam pakanka medžiagos, įskaitant ir rašysenos bei parašų pavyzdžius. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad, kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos, 2018 m. spalio 11 d. V. M. yra pasirašęs testamentą. Šis parašo pavyzdys specialistui pateiktas nebuvo. Taigi, analizuojamoje situacijoje specialistui nebuvo pateiktas naujausias V. M. laisvojo parašo pavyzdys.
21. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas ir vertindamas specialisto išvadoje pateiktus duomenis, turinčius iš esmės lemiamą įrodomąją reikšmę nagrinėjamoje byloje, nesilaikė BPK 20 straipsnio reikalavimų tikrinant ir vertinant įrodymus, taip pat teismų praktikoje suformuotų specialiųjų žinių vertinimo taisyklių. Kadangi specialisto išvada – bene svarbiausias įrodymas grindžiant nuteistosios kaltumą, šis įrodymas turėjo būti itin kruopščiai tikrinamas BPK įtvirtintais proceso veiksmais, prireikus paskiriant rašysenos ekspertizę, ir vertinamas, be kita ko, atsižvelgiant į specialistui pateiktos medžiagos apimtį, išsamumą, kokybiškumą. Šis pažeidimas pripažintinas esminiu, nes galėjo turėjo įtakos teismo sprendimo teisingumui (BPK 369 straipsnio 1, 3 dalys). Nusprendus bylą perduoti nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka, dėl kitų kasacinio skundo argumentų nepasisakoma.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 29 d. nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjai Olegas Fedosiukas
Pranas Kuconis
Rima Ažubalytė